Opinion of the European Economic and Social Committee on the "Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on the promotion of the use of energy from renewable sources"

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių

COM(2008) 19 final — 2008/0016 (COD)

COM(2008) 19 galutinis — 2008/0016 (COD) 2008/0016 (COD)

(2009/C 77/12)

(2009/C 77/12)

On 3 March 2008 the Council decided to consult the European Economic and Social Committee, under Articles 175(1) and 95 of the Treaty establishing the European Community, on the

Taryba, vadovaudamasi Europos Bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalies ir 95 straipsnio nuostatomis, 2007 m. rugsėjo 27 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Proposal for a directive of the European Parliament and of the Council on the promotion of the use of energy from renewable sources.

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

The Section for Transport, Energy, Infrastructure and the Information Society, which was responsible for preparing the Committee's work on the subject, adopted its opinion on 16 July The rapporteur was Mr Ribbe.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. liepos 16 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lutz Ribbe.

At its 447th plenary session, held on 17 and 18 September 2008 (meeting of 17 September), the European Economic and Social Committee adopted the following opinion by 105 votes to 38 with 10 abstentions.

447-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. rugsėjo 17– 18 d. ( 2008 m. rugsėjo 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 105 nariams balsavus už, 38 prieš ir 10 susilaikius.

1. Conclusion and recommendations

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 The EESC welcomed the European Commission's 2007 climate protection plans, which this directive is intended to help implement.

1.1 EESRK pritarė Europos Vadovų Tarybos 2007 m. klimato apsaugos planams, kurie bus įgyvendinti, be kitų, taikant ir šią direktyvą.

1.2 The Committee fully endorses the Commission's statement that the proposed development of renewable energies not only makes sense in climate policy terms but also has, or can have, a clear positive impact on security of energy supply, regional and local development opportunities, rural development, export prospects, social cohesion and employment opportunities, especially as concerns small and medium-sized undertakings as well as independent power producers.

1.2 Komitetas visiškai pritaria Komisijos teiginiui, kad pasiūlymas plėtoti atsinaujinančią energiją svarbus ne tik klimato politikos požiūriu, bet taip pat turi arba gali turėti aiškiai teigiamą poveikį energijos tiekimo saugumui, regioninės ir vietos plėtros galimybėms, kaimo plėtrai, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumo galimybėms, visų pirma tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei nepriklausomais energijos gamintojais.

1.3 The EESC therefore welcomes the draft directive and the renewables target of 20 %. It sees renewable energies not only as a contribution to climate protection but also as correct in strategic energy-policy terms, leading to a higher degree of energy self-sufficiency and thus greater security of supply.

1.3 Todėl EESRK pritaria direktyvos projektui ir 20 proc. atsinaujinančios energijos tikslui. Jis įžvelgia ne tik atsinaujinančios energijos indėlį į klimato apsaugą, bet ir teisingą strateginį energetikos politikos tikslą, kuris padės užtikrinti didesnį energijos nepriklausomumą ir kartu didesnį energijos tiekimo saugumą.

1.4 The objective of cutting CO2 by 20 % by 2020, which is to be achieved by means of other directives [1], and the target of 20 % of final energy from renewables, which is dealt with in this draft, are closely correlated and complement each other. They should, however, always be considered independently of each other, particularly as some renewable energies do not have a clearly positive impact on the climate (see point 6 on agrofuels).

1.4 Tikslas "20 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekius iki 2020 m.", kuris turi būti įgyvendintas pagal kitas direktyvas [1], ir tikslas "atsinaujinančios energijos dalis iki 2020 m. turi sudaryti bent 20 proc. visos ES suvartojamos galutinės energijos", kuris aptariamas siūlomoje direktyvoje, tarpusavyje glaudžiai susiję ir papildo vienas kitą. Tačiau vertinti juos reikia nepriklausomai vieną nuo kito. Tai juo labiau svarbu, nes kai kurios atsinaujinančios energijos rūšys ne visada daro aiškiai teigiamą poveikį klimatui (žr. "agrodegalų" 6 punktą).

1.5 As the necessary reorganisation of our energy system will entail heavy investment costs, the Member States need to be allowed a high degree of flexibility to ensure that they can always act in those areas where the greatest impact can be achieved in terms of climate protection and job creation, at the lowest cost.

1.5 Kadangi neabejotinai būtinas mūsų energetikos sistemos pertvarkymas pareikalaus didelių investicijų išlaidų, valstybėms narėms reikia suteikti didelę veiksmų laisvę, kad jos visada galėtų veikti tose srityse, kur mažiausiomis sąnaudomis būtų galima pasiekti daugiausia naudos kalbant apie klimato apsaugą ir darbo vietų kūrimą.

1.6 The EESC wishes to make it clear that it fully supports the expansion of renewables and that it is aware that in the medium to long term a much higher percentage of renewables than the 20 % envisaged for 2020 will be required if the Council's ambitious target (a 60-80 % CO2 emissions reduction and greater energy self-sufficiency) is to be achieved.

1.6 EESRK pabrėžia, kad aiškiai pasisako už didesnį energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą ir žino, kad norint pasiekti Tarybos nustatytus aukštus tikslus (CO2 išmetimo mažinimas 60–80 proc. ir didesnė energinė nepriklausomybė) vidutiniu ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu reikės daugiau nei 20 proc. atsinaujinančios energijos šaltinių, numatytų iki 2020 metų.

1.7 The EESC notes that the strategic requirement for the partial substitution of diesel or petrol by agrofuels is one of the least effective and most expensive climate protection measures, and that it represents an extreme misallocation of financial resources. The EESC cannot understand why the most expensive measures are to be promoted politically with the greatest intensity, particularly as a huge number of environmental and social questions, let alone economic ones, remain completely unanswered (see point 6). It therefore opposes the separate 10 % target for agrofuels.

1.7 EESRK nurodo, kad strateginis reikalavimas iš dalies pakeisti dyzeliną ar benziną agrodegalais yra viena mažiausiai veiksmingų ir brangiausių klimato apsaugos priemonių, tai rodo ypač netinkamą finansinių išteklių paskirstymą. EESRK negali suprasti, kodėl pačios brangiausios priemonės yra politiškai labiausiai remiamos, ypač kai lieka visiškai neišspręsta daugybė aplinkos ir socialinių klausimų, ką jau kalbėti apie ekonominius (žr. 6 punktą). Todėl Komitetas nepritaria nustatytam atskiram 10 proc. agrodegalų planiniam rodikliui.

1.8 The EU's plan to introduce sustainability criteria for agrofuels is welcome. However, the environmental criteria set out in the draft do not go far enough. Moreover, social questions are not touched on at all, and the draft directive is completely inadequate in this respect [2].

1.8 Sveikintinas yra ES planas nustatyti agrodegalų tvarumo kriterijus. Tačiau aplinkosaugos kriterijai nagrinėjami nepakankami išsamiai, socialiniai klausimai visai neaptariami, tad direktyvos projektas šiuo požiūriu yra visiškai nepatenkinamas [2].

2. Introduction

2. Įžanga

2.1 The directive will establish binding targets for the development of renewable energies. The aim is a 20 % share of renewable energy sources in final energy consumption in the EU by 2020 and a 10 % binding minimum target for biofuels [3] in transport to be achieved by each Member State [4].

2.1 Šia direktyva nustatomi privalomi atsinaujinančios energijos vystymo tikslai. Atsinaujinančių energijos šaltinių dalis turi sudaryti 20 proc. ES sunaudojamos energijos iki 2020 metų ir 10 proc. minimalus privalomas biodegalų planinis rodiklis [3] transporto sektoriuje [4] — tai tikslas, kurį turi pasiekti kiekviena valstybė narė.

2.2 The European 20 % goal is to be achieved by applying individual national targets which are listed in part A of Annex I. The Member States are required to draw up national action plans setting out sectoral targets for electricity, heating/cooling and transport/agrofuels, as well as measures for the achievement of these goals.

2.2 Nustatytas Europos 20 proc. tikslas turi būti pasiektas taikant individualius nacionalinius planinius rodiklius, išvardytus I Priedo A dalyje. Valstybės narės privalo sudaryti nacionalinius veiksmų planus, nustatančius sektorių rodiklius elektrai, šildymui ir (arba) vėsinimui ir transportui ir (arba) agrodegalams, bei priemones šiems tikslams pasiekti.

2.3 The directive is based on the decisions of the spring 2007 European Council on the grounds that the use of regenerative energies can counter climate change. At the same time, however, it states that "the renewable energy sector stands out for its ability to (…) exploit local and decentralised energy sources, and stimulate world-class high-tech industries".

2.3 Direktyva remiasi 2007 metų pavasarį Europos Vadovų Tarybos priimtais sprendimais. Ji paremta tuo, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai gali padėti įveikti klimato kaitą. Kartu joje teigiama, kad, "atsinaujinančios energijos sektoriuje tvirtai laikomasi minties, kad galima (…) naudoti vietos ir decentralizuotus energijos šaltinius bei skatinti aukščiausio lygio moderniųjų technologijų pramonę".

2.4 The Commission states that "renewable energy sources are largely indigenous, they do not rely on the future availability of conventional sources of energy, and their predominantly decentralised nature makes our economies less vulnerable to volatile energy supply". Security of supply is then, alongside climate protection and innovation and economic growth, a further important argument used by the Commission.

2.4 Komisija teigia, kad "atsinaujinantys energijos šaltiniai daugiausiai yra vietiniai, todėl jie nepriklauso nuo to, ar ateityje turėsime tradicinių energijos šaltinių; o atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra decentralizuoti, mažėja mūsų ekonomikos pažeidžiamumas, kurį lemia nepastovus energijos tiekimas". Tiekimo saugumas, kartu su klimato apsauga, inovacijomis ir ekonomikos augimu, yra dar vienas svarbus Komisijos argumentas.

2.5 The Commission argues that: "The development of a market for renewable energy sources and technologies also has a clear positive impact on security of energy supply, regional and local development opportunities, rural development, export prospects, social cohesion and employment opportunities, especially as concerns small and medium-sized undertakings as well as independent power producers".

2.5 Komisija įrodinėja, kad "atsinaujinančių energijos šaltinių ir technologijų rinkos plėtra teigiamai veikia energijos tiekimo saugumą, regionų ir vietinės plėtros galimybes, kaimo plėtrą, eksporto perspektyvas, socialinę sanglaudą ir užimtumo galimybes; visų pirma tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei nepriklausomais elektros energijos gamintojais".

2.6 The directive does not only lay down the quantitative targets referred to above but also, inter alia, addresses the following issues:

2.6 Direktyvoje ne tik nustatyti kiekybiniai rodikliai, kurie minėti anksčiau, bet ir aptariami šie klausimai:

- how the share of energy from renewable sources (Article 5) is to be calculated, taking account of imports,

- kaip turi būti apskaičiuota atsinaujinančių šaltinių energijos dalis (5 straipsnis), aptariant importo klausimus,

- guarantees of origin (Articles 6-10),

- kilmės garantijos (6–10 straipsniai),

- access to the electricity grid (Article 14),

- prieiga prie elektros tinklo (14 straipsnis),

- environmental sustainability criteria for agrofuels and their climate relevance (Article 15 et seq.),

- aplinkos tvarumo kriterijai agrodegalams ir jų poveikis aplinkai (15 straipsnis ir tolesni),

- the framework for the national support systems, prevention of distortions of competition.

- nacionalinių paramos sistemų struktūra, siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškreipimui.

2.7 The new directive replaces Directives 2001/77/EC on the Promotion of the electricity produced from renewable energy source in the internal electricity market, which laid down the existing target of 21 % of total electricity consumption to come from renewable energy sources by 2010, and Directive 2003/30/EC on the Promotion of the use of biofuels or other renewable fuels for transport, under which a 5.75 % share was to be achieved by 2010.

2.7 Priėmus naująją direktyvą, bus panaikinta Direktyva 2001/77/EB dėl Skatinimo naudoti elektrą, pagamintą iš atsinaujinančios energijos šaltinių vidaus elektros rinkoje, kuria nustatomas dabartinis rodiklis, kad iki 2010 m. 21 proc. visos sunaudojamos elektros sudarytų elektra, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir Direktyva 2003/30/EB dėl Skatinimo naudoti transportui biokurą arba kitą kurą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pagal kurią jo dalis iki 2010 metų turėtų sudaryti 5,75 proc.

3. General comments on the overarching and climate-policy objectives of the directive

3. Bendros pastabos dėl direktyvos svarbiausių ir klimato politikos tikslų

3.1 The European Council reiterated in 2007 "that absolute emission reduction commitments are the backbone of a global carbon market and that developed countries should continue to take the lead by committing to collectively reducing their emissions of greenhouse gases in the order of 30 % by 2020 compared to 1990 with a view to collectively reducing their emissions by 60 to 80 % by 2050 compared to 1990".

3.1 2007 metais Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad įsipareigojimai visiškai sumažinti dujų išmetimą yra pasaulinės anglies dioksido rinkos pagrindas. Išsivysčiusios šalys privalo imtis iniciatyvos bendrai mažindamos savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2020 metų sumažinti 30 proc. lyginant su 1990 metais, iki 2050 metų sumažinti 60–80 proc. lyginant su 1990 metais.

3.2 The draft directive under consideration is part of the implementation of this decision. The EESC has welcomed the climate decisions of the European Council and has stressed that energy economies and efficiency must enjoy the highest priority. There is no alternative to a massive development of renewable energy. Not only is it a requirement for climate protection; growing shortages of fossil resources will in themselves make it necessary in the medium to long term. The rapid increases in the prices of fossil energies currently being experienced will help ensure that many renewable energies become financially viable sooner.

3.2 Nagrinėjamas direktyvos projektas yra šio sprendimo įgyvendinimo dalis. EESRK pritarė Europos Vadovų Tarybos sprendimams dėl klimato ir pabrėžė, kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių taupymas ir veiksmingumas turi būti laikomi didžiausiu prioritetu. Nėra jokios alternatyvos didžiulei energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrai; ji būtina ne tik klimato apsaugos sumetimais, bet vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu vien dėl iškastinių degalų trūkumo, kurio tikimasi ateityje. Šiuo metu pastebimi staigūs iškastinių energijos šaltinių kainų šuoliai lems, kad daugelio atsinaujinančių šaltinių rentabilumas išryškės greičiau.

3.3 The EESC is very glad that, in the explanatory memorandum, the Commission does not only address the climate aspects but also attaches high importance to the questions of security of supply and employment. The importance of decentralised energy supply structures for the regional economy and rural areas is, for example, repeatedly stressed (points 2.4 and 2.5). The Committee shares this view. But it also feels it essential to consider the individual strategies for renewables in a more differentiated way than hitherto, taking these aspects into account.

3.3 EESRK ypač džiaugiasi, kad aiškinamajame memorandume Komisija ne tik įvardija klimato aspektus, bet teikia didelę reikšmę tiekimo saugumo ir darbo vietų kūrimo klausimams. Pavyzdžiui, pakartotinai pabrėžiama decentralizuotų energijos tiekimo struktūrų svarba regioninei ekonomikai ir kaimo vietovėms (2.4 ir 2.5 punktai). Komitetas pritaria šiam požiūriui. Bet taip pat mano, kad, atsižvelgiant į šiuos aspektus, būtina įvertinti pavienes, su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusias strategijas labiau diferencijuotai nei buvo daroma iki šiol ir atsižvelgti būtent į šiuos aspektus.

3.4 The EESC shares the Commission's view that a leading role for Europe in the development and implementation of renewable energies will not only be good for climate policy but also hold out the prospect of making Europe a more competitive location for business. The draft directive is a clear energy, environmental and industrial policy signal — also a signal to the international community in the run-up to the international climate negotiations.

3.4 EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad vadovaujantis Europos vaidmuo vystant ir įgyvendinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bus svarbus ne tik klimato politikos požiūriu, bet ir užtikrins ateityje Europos kaip verslo vietos konkurencinį pranašumą. Direktyvos projektas yra aiškus švarios energijos, aplinkos ir pramonės politikos ženklas. Tai taip pat yra ženklas pasaulio valstybių bendruomenei rengiantis tarptautinėms deryboms dėl klimato.

3.5 The actual arrangements for sharing the burden, i.e. the individual national contributions to the European target of an overall 20 % CO2 reduction, are set out in the Proposal for a Decision of the European Parliament and of the Council on the effort of Member States to reduce their greenhouse gas emissions to meet the Community's greenhouse gas emission reduction commitments up to 2020 (COM(2008) 17 final) and the Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council amending Directive 2003/87/EC so as to improve and extend the greenhouse gas emission allowance trading system of the Community (COM(2008) 16 final).

3.5 Konkrečios nuostatos, kaip pasidalyti našta, t. y. pavienių valstybių narių įnašas siekiant Europos Sąjungos tikslo 20 proc. apskritai sumažinti dujų išmetimą, yra išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlyme priimti sprendimą dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (COM(2008) 17 galutinis) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB pasiūlyme, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį.

3.6 The EESC considers a target of 20 % renewable energy by 2020 to be appropriate in political and strategic terms as well as technically and economically feasible. It is a tangible sign of the transition to a post-fossil energy policy. The Committee also believes that the individual national goals can be achieved, particularly as the Member States are offered flexible options (purchase, participation in projects etc). What is clear is that reorganisation of the energy system will not be free, nor can it be done without structural change. Investment is not only needed in plants for generating electricity from renewable energy sources but also in energy storage technologies and capacities to even out fluctuations in power generation resulting from insufficient wind strength or solar radiation, as well as in the development of international power lines in the EU. We will not achieve the planned objectives by concentrating exclusively on power generation.

3.6 EESRK mano, kad iki 2020 metų nustatytas 20 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių rodiklis yra tinkamas politiniu ir strateginiu požiūriu, techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamas, ir tai rodo energetikos politikos pradžią, kuri neparemta iškastiniu kuru. Jis taip pat mano, kad galima pasiekti pavienius nacionalinius tikslus, juo labiau kad daugumai valstybių narių suteikiamos lanksčios galimybės (supirkimas, dalyvavimas projektuose ir kt.). Akivaizdu, kad energetikos sistemos pertvarkymas negali vykti už dyka arba be struktūrinių pokyčių. Būtina investuoti ne tik į įrenginius, generuojančius elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir statyti hidroakumuliacines elektrines netolygaus generavimo išlyginimui nesant stipraus vėjo ar nešviečiant saulei, taip pat į ES tarpvalstybinių elektros perdavimo linijų plėtrą. Akcentuojant tik energijos generavimą, laukiamų rezultatų nepasieksime.

3.7 Germany for example promotes power generation from renewable energies via its electricity feed law, and the country's proportion of green electricity is currently 15 %. The additional costs of higher feed premiums to be borne by electricity users amount to around EUR 3.5 bn per year. This does not, however, allow for the economic benefit in terms of new jobs, the prevention of environmental damage and additional tax revenues.

3.7 Pavyzdžiui, Vokietijoje yra skatinama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių remiantis elektros tiekimo įstatymu, ir šiuo metu žalioji elektra šalyje sudaro 15 proc. Papildomos išlaidos, kurias turi padengti vartotojai dėl didesnių tiekimo sąnaudų, sudaro apie 3,5 mlrd. eurų per metus. Tačiau čia neįskaityta ekonominė naujų darbo vietų nauda, žala aplinkai, kurios pavyko išvengti, ir papildomos pajamos iš mokesčių.

3.8 In order to keep the cost of meeting the target to a minimum, it is provided in the directive that individual targets can also be met by supporting measures for the development of renewable energy in other Member States. The import of electricity from guaranteed renewable sources is also allowed. The EESC considers this to be a good idea in principle. However, it supports the calls by some Member States for this trade to be subject to authorisation, in order to prevent measures to promote renewable energy financed by one Member State [5] from being used to achieve cost savings in another Member State.

3.8 Siekiant kuo mažesnėmis išlaidomis pasiekti rodiklius, direktyvoje numatyta, kad pavieniai nacionaliniai rodikliai taip pat gali būti pasiekti pagalbinėmis priemonėmis, skirtomis atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai kitose valstybėse. Elektros importas iš užtikrintų atsinaujinančių energijos šaltinių taip pat leidžiamas — su kilmės garantija. EESRK nuomone, tai iš esmės gera idėja. Tačiau EESRK palaiko kai kurių valstybių narių reikalavimą, kad tokia prekyba būtų leidžiama užtikrinant, kad priemonės, skirtos skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių finansavimą, nebūtų naudojamos vienos valstybės narės [5] siekiant sutaupyti išlaidas kitoje valstybėje narėje.

4. Restriction of flexibility in the development of renewable energies

4. Lankstumo apribojimai plėtojant energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą

4.1 The EESC considers the Commission's approach of laying down an overall target for the three sectors in which renewable energies will play a part (electricity, heating/cooling and transport) rather than three separate targets to be correct. In this way Member States are given the freedom to decide how they will combine measures in the three individual sectors in such a way that the overall national targets can be achieved.

4.1 EESRK mano, kad Komisijos požiūris yra teisingas nustatant bendrus rodiklius trijuose sektoriuose, kuriuose energija iš atsinaujinančių šaltinių bus svarbi (elektra, šildymas ir (arba) vėsinimas ir transportas), vietoj trijų atskirų rodiklių. Taip valstybėms narėms yra suteikiama teisė nuspręsti, kaip suderinti trijuose atskiruose sektoriuose naudojamas priemones, kad būtų pasiekti bendri nacionaliniai rodikliai.

4.2 This flexibility is, however, massively compromised, by the fact that a separate, binding goal is to be set, applicable to only one of these three sectors, i.e. the replacement of diesel fuel and petrol in the transport sector.

4.2 Tačiau šis lankstumas yra varžomas, nes bus nustatytas atskiras privalomas tikslas, taikomas tik viename iš šių trijų sektorių, tai yra dyzelino ir benzino pakeitimas transporto sektoriuje.

5. The special role of agrofuels in the draft directive

5. Ypatingas agrodegalų vaidmuo direktyvos projekte

5.1 The Commission assigns a special role to agrofuels.

5.1 Komisija skiria ypatingą vaidmenį agrodegalams.

5.2 Many studies published in recent months on the subject of agrofuels have pointed out that biomass, unlike solar energy, is a limited resource and will inevitably find itself in competition with foodstuff production or the maintenance of biodiversity. Just how massive this competition will be is at present still a matter of debate. Before policy intervenes there is therefore a need for a very precise strategic analysis of which form of renewable energy can most usefully be deployed, and in which area. This will require very precise impact assessments.

5.2 Daugelyje pastaraisiais mėnesiais pateiktų mokslinių tyrimų dėl agrodegalų atkreipiamas dėmesys, kad biomasė, kitaip nei saulės energija, yra ribotas išteklius ir dėl auginimo plotų bus neišvengiamai konkuruojama su maisto produktų gamyba ar biologinės įvairovės išsaugojimu. Šiuo metu vis dar diskutuojama, kokio masto bus ši konkurencija. Kol politika nesiėmė valdymo pobūdžio priemonių, reikia atlikti labai tikslią strateginę analizę, kokioje srityje ir kokia forma energija iš atsinaujinančių šaltinių galėtų būti naudingiausia. Tam būtina atlikti labai tikslius poveikio vertinimus.

5.3 In a November 2007 recommendation on the use of biomass for energy production, the scientific advisory council of the German Federal Agriculture Ministry expressed the view that in the long term solar and wind energy will play the dominant role in renewable energies, in part because they have considerably higher potential than biomass. The council cites three reasons for this:

5.3 2007 m. lapkritį Vokietijos žemės ūkio ministerijos mokslinės patariamosios tarybos paskelbtoje rekomendacijoje dėl biomasės naudojimo energijai gaminti buvo išreikštas požiūris, kad ateityje svarbiausias vaidmuo tarp atsinaujinančių energijos šaltinių teks saulės ir vėjo energijai iš dalies dėl to, kad ji turi didesnį potencialą nei biomasė. Taryba įvardija tris priežastis:

a) Solar energy can use land which would not otherwise be used for the production of biomass for foodstuffs; much higher energy yields can be achieved for a given area than through the use of bioenergy.

a) Saulės energijai galima panaudoti žemės plotus, kurių negalima būtų naudoti biomasės, skirtos maisto produktams, gamybai; skaičiuojant ploto vienetui, galima pagaminti gerokai daugiau energijos nei iš biomasės.

b) The worldwide shortage of arable land will mean that, as oil prices rise, so will the price of bioenergy; as a result all agricultural prices will be driven up. This will in turn mean higher raw material costs for bioenergy plants, whereas higher oil, coal and gas prices simply make solar energy more profitable.

b) Ariamosios žemės trūkumas visame pasaulyje reiškia, kad kylant naftos kainai didės ir bioenergijos kaina. Dėl to didės ir bendras žemės ūkio produktų kainų lygis. Savo ruožtu didės išlaidos žaliavoms, skirtoms bioenergijos gamybai, tuo tarpu dėl didesnės naftos, anglių ir dujų kainos saulės energija paprasčiausiai taps pelningesnė.

c) If arable land is in short supply, large-scale expansion of bioenergy will necessarily mean that land not previously used for arable farming will be brought into use (ploughing up of grassland, deforestation) or that land will be farmed more intensively. This will cause increased CO2 and N2O emissions, with the result that the expansion of bioenergy production on agricultural land will in the end be detrimental to climate protection.

c) Pristigus ariamosios žemės, didėjantys bioenerginių augalų plotai neišvengiamai lems tai, kad bus naudojami anksčiau žemės ūkio tikslams nenaudoti plotai (išariant pievas, iškertant miškus) arba ariamoji žemė bus dirbama intensyviau. Dėl to išaugs CO2 ir N2O išsiskyrimas, ir didėjantis žemės naudojimas bioenergijos gamybai bus netgi žalingas klimato apsaugos požiūriu.

5.4 When existing natural resources are scarce, while at the switch to new, regenerative and as far as possible decentralised energy supply structures will require relatively heavy investment, the principle to keep in mind must be that of concentrating financial resources on the most efficient climate protection strategies.

5.4 Kai esamų natūralių išteklių nepakanka, o perėjimui prie naujų, atsinaujinančių ir kuo labiau decentralizuotų energijos tiekimo struktūrų prireiks gana didelių investicijų, negalima pamiršti, kad finansinius išteklius reikia naudoti veiksmingiausioms klimato apsaugos strategijoms.

5.5 At EU level, however, some of the existing forms of bioenergy, which in some cases benefit from state support, such as agrofuels (as well as the production of biogas from maize) go hand-in-hand with very high CO2 prevention costs [6] (EUR 150 to over 300 per tonne CO2).

5.5 Tačiau ES lygiu tokios bioenergijos formos kaip agrodegalai (taip pat biodujų gamyba iš kukurūzų), kurios gauna valstybės paramą, yra vienodai susijusios su labai aukštomis CO2 išmetimų prevencijos išlaidomis [6] (nuo 150 iki daugiau nei 300 eurų vienai CO2 tonai).

5.6 Other types of bioenergy, e.g. biogas production from liquid manure (ideally combined with heat production), combined heat and power production from wood chips (wood residues, short rotation farming) and the combustion of wood chips in existing large power plants have CO2 prevention costs of only EUR 50 per tonne CO2 [7].

5.6 Kitų bioenergijos rūšių, pvz., biodujų gamybai iš šlapiojo mėšlo (geriausiai, kai ji yra derinama su šilumos gamyba), bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai iš medienos (miško medienos atliekos, greitai augančių augalų plantacijos) ir medienos atliekų deginimui didelėse elektrinėse CO2 prevencijai skirtos išlaidos sudaro tik 50 eurų vienai CO2 tonai [7].

5.7 The European Commission's Joint Research Centre concludes that in terms of GHG reduction per ha of land it is substantially more efficient to use the biomass to generate electricity than to produce liquid agrofuels [8]. The efficiency of modern biomass burners is nearly as high as fossil fuel burners, so in heating and electricity production, 1MJ biomass replaces about 0.95 MJ fossil fuel. Transforming biomass into liquid fuel for transport is typically only 30-40 % efficient in energy terms. 1 MJ biomass replaces only around 0.35-0.45MJ crude oil in the transport sector.

5.7 Europos Komisijos jungtinių tyrimų centras padarė išvadą, kad, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vienam žemės hektarui, yra gerokai veiksmingiau naudoti elektrai gaminti biomasę negu gaminti skystus agrodegalus [8]. Šiuolaikinės biomasės deginimo katilų veiksmingumas yra beveik toks pats kaip ir iškastinių degalų deginimo įrangos, todėl šilumos ir elektros gamyboje 1MJ biomasės pakeičia apytikriai 0,95 MJ iškastinių degalų. Paverčiant biomasę transportui skirtais skystais degalais, energetinis efektyvumas siekia paprastai tik 30–40 proc. 1 MJ biomasės transporto sektoriuje atitinka tik apie 0,35–0,45 MJ žalios naftos.

5.8 A CO2 prevention figure of 3 t CO2/ha can be achieved with the production of agrofuels, and more than 12 t CO2/ha with the bioenergy products described (in point 4.6).

5.8 Gaminant agrodegalus galima pasiekti CO2 prevencijos ekvivalentą apie 3 t CO2 vienam hektarui, o naudojant išvardytus bioenergijos produktus (4.6 punktas) — daugiau kaip 12 t CO2 vienam hektarui.

5.9 Against this background the EESC wonders why the Commission wishes to lay down an explicit 10 % target for agrofuels. It points out that the Spring European Council said that this objective should be achieved "cost efficiently", and that three conditions had to be met, namely that:

5.9 Todėl EESRK kyla klausimas, kodėl Komisija nori nustatyti tikslų 10 proc. rodiklį agrodegalams. Ji primena, kad pavasario Europos Vadovų Taryboje buvo pasakyta, kad šis tikslas turėtų būti pasiektas "veiksmingai išlaidų požiūriu" ir tam būtina įvykdyti šias tris sąlygas:

- production was sustainable,

- gamyba turi būti tvari,

- second-generation agrofuels were commercially available, and

- antrosios kartos agrodegalais bus prekiaujama, ir

- Directive 98/70/EC relating to the quality of petrol and diesel fuels was amended.

- Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės turi būti iš dalies pakeista.

5.10 Where sustainability is concerned, there are more questions than answers (see also point 5), and second-generation agrofuels are still not available. Thus, at least two out of the three criteria laid down by the European Council have not been met, which has not, however, prevented the Commission from planning to include the 10 % target in the directive.

5.10 Kai kalbama apie tvarumą, klausimų yra daugiau negu atsakymų (žr. taip pat 9 punktą), o antrosios kartos degalų rinkoje dar nėra. Taigi, nebuvo patenkinti mažiausiai du iš trijų kriterijų, numatytų Europos Vadovų Tarybos, tačiau tai nesukliudė Komisijai įtraukti į direktyvą 10 proc. rodiklį.

5.11 It justifies this, inter alia, with the arguments that the transport sector is the economic sector showing the fastest rise in greenhouse gas emissions and that agrofuels "are currently more expensive to produce than other forms of renewable energy, which might mean that they would hardly be developed without a specific requirement".

5.11 Be to, Komisija tai pagrindžia argumentais, kad transporto sektorius, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, yra ekonomikos sektorius, kur greičiausiai didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir kad "šiuo metu biokuro gamyba kainuoja brangiau nei kitos atsinaujinančios energijos formos, o tai gali reikšti, kad be konkrečios paklausos ją būtų sunku plėtoti".

5.12 The EESC cannot endorse this line of argument:

5.12 EESRK negali suprasti šių argumentų:

5.12.1 It is true that greenhouse gas emissions are getting out of control in the transport sector. But, in the EESC's view, more stringent exhaust gas limit values and a 10 % additive for petrol and diesel will not solve the problem, nor even compensate for the environmental impact of the growth expected in the transport sector over the next few years.

5.12.1 Iš tiesų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas transporto sektoriuje tampa nevaldomas. Bet EESRK nuomone, griežtesnių reikalavimų, vertinant išmetamųjų dujų kiekį, nustatymas ir 10 proc. priedų benzinui ir dyzelinui naudojimas neišspręs problemos ir net neatlygins padarytos žalos aplinkai dėl ateinančius kelerius metus numatyto augimo transporto sektoriuje.

5.12.2 The EESC has pointed out on a number of occasions that this problem should be tackled with a policy of traffic prevention and a change in the modal split in favour of more climate-friendly modes of transport like railways, local public transport and shipping.

5.12.2 EESRK ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad ši problema turėtų būti sprendžiama mažinant transporto srautus ir naudojant įvairiarūšį transportą, darantį mažesnį poveikį klimatui, kaip geležinkelis, viešasis vietos transportas ir laivai.

5.12.3 In technological terms the EESC believes that the future of private cars lies not with the internal combustion engine but with electric traction powered by renewable energies. To power a VW Golf over 10000 km with agrodiesel would, according to an estimate by EMPA [9], require the entire annual crop from 2062 m2 of arable land planted with oilseed rape. The same energy could, on the other hand, be obtained from the annual output of solar cells covering 37 m2, around one sixtieth of the area.

5.12.3 Technologijos prasme EESRK mano, kad individualaus variklinio transporto ateitis priklauso ne nuo vidaus degimo variklio, bet nuo elektros pavaros, naudojančios atsinaujinančių šaltinių energiją. Tam, kad "VW Golf" nuvažiuotų 10000 kilometrų su agrodyzelinu, reikėtų, EMPA [9] skaičiavimais, 2062 m2 ariamos žemės plotą užsėti rapsais. Tokį pat energijos kiekį, kuris būtinas nuvažiuoti 10000 kilometrų galima gauti iš saulės baterijų, dengiančių 37 m2 plotą — tai sudaro apytikriai vieną šešiasdešimtąją dalį minėto ploto.

5.12.4 The strategic requirement for the substitution of diesel or petrol by agrofuels is one of the least effective and most expensive climate protection measures, and it represents an extreme misallocation of financial resources. The EESC cannot understand why the most expensive measures are being promoted politically with the greatest intensity, particularly as a huge number of environmental and social questions, let alone economic ones, remain completely unanswered.

5.12.4 Pripažinti strateginiu tikslu reikalavimą agrodegalais pakeisti dyzeliną ar benziną yra viena iš mažiausiai veiksmingų ir brangiausių klimato apsaugos priemonių, tai labai netinkamas finansinių išteklių paskirstymas. ESSRK nesupranta, kodėl politiškai skatinama naudoti brangiausiais priemones, ypač kai daugybė aplinkos apsaugos ir socialinių klausimų, ką jau kalbėti apie ekonominius, lieka visiškai neišspręsti.

5.12.5 The Committee does not therefore agree with the Commission's statement that "increased use of biofuels for transport is one of the most effective tools" for meeting the challenges.

5.12.5 Todėl Komitetas nepritaria Komisijos tvirtinimui, kad, "didesnis biokuro naudojimas transporte yra viena iš veiksmingiausių priemonių" sprendžiant problemas.

5.13 Considering that the Commission is aiming to authorise agrofuels if they offer at least a 35 % cut in greenhouse gas emissions — by comparison with fuels derived from fossil oils — the 10 % target will — assuming unchanged traffic volumes — mean a cut in greenhouse gas emissions from motorised transport of only 3.5 %. As transport accounts for around a quarter of total greenhouse gas emissions, we are speaking here of a potential 1 % cut in total emissions! This is a value which is out of all proportion to the cost and the associated risks.

5.13 Atsižvelgiant į tai, kad Komisija siekia leisti naudoti agrodegalus, jegu jie sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą mažiausiai 35 proc. palyginti su degalais, gaunamais iš iškasamos naftos, tai 10 proc. rodiklis, laikant, kad eismas nepasikeitė, reikštų, kad motorizuotų transporto priemonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėtų tik 3,5 proc. Kadangi transporto išmetimai sudaro tik ketvirtadalį bendros šiltnamio dujų taršos, tad bendras išmetimų mažinimo potencialas sudaro 1 proc. šiltnamio dujų išmetimo. Šis skaičius yra visiškai neproporcingas išlaidoms ir su tuo susijusioms grėsmėms.

5.14 Even if agrofuels for transport were seen as a way of usefully harnessing biomass, the accent should be on absolute efficiency. Annex VII to the directive makes it clear, however, that the conversion of biomass to esters or ethanol is not the right approach. Any (industrial) molecular change is associated with energy input and thus energy loss. It would make more sense to use the biomass directly, without industrial/chemical change.

5.14 Net jeigu transportui naudojami agrodegalai būtų laikomi tinkamu būdu panaudoti biomasę, reikėtų remtis absoliučiu efektyvumu. Tačiau direktyvos VII priede yra aiškiai matyti, kad biomasės pavertimas esteriais ar etanoliu nėra tinkamas būdas. Bet kokia (pramoninė) molekulinė konversija yra siejama su energijos sąnaudomis ir energijos nuostoliais. Būtų prasmingiau naudoti gautą biomasę tiesiogiai, neatliekant pramoninės ar cheminės konversijos.

5.15 The fact that some tractor manufacturers are now offering engines which run on pure plant oil shows that this is technically possible.

5.15 Tas faktas, kad kai kurie traktorių gamintojai jau dabar siūlo variklius, kuriems naudojamas grynas augalinis aliejus, rodo, jog techniškai tai yra įmanoma.

5.16 Annex VII demonstrates that the greatest greenhouse gas emission savings can be achieved using this technology; pure rape seed oil offers standard greenhouse gas emission savings of 55 %, agrodiesel from rape only 36 %, ethanol from wheat 0 %, compared with fuels derived from fossil oil. The EESC cannot understand why the Commission does not make it clear that this path offers the greatest benefits, particularly as this is the way in which decentralised energy supply structures — and thus jobs in agriculture and rural areas — can be most easily developed.

5.16 Iš VII priedo matyti, kad taikant šią technologiją galima pasiekti didžiausius šiltnamio dujų kiekio mažinimo rezultatus: palyginti su degalais, gautais iš iškastinių degalų, naudojant gryną rapsų aliejų, įprastinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima sumažinti 55 proc., naudojant agrodyzeliną, gautą iš rapsų — tik 36 proc., o naudojant iš kviečių gaunama etanolį — 0 proc. EESRK nesupranta, kodėl Komisija aiškiai nepasako, kad būtent šis kelias yra ypač tinkamas, juo labiau kad taip galima lengviausiai plėtoti decentralizuotas energijos tiekimo struktūras bei kurti darbo vietas kaime.

5.17 The EESC considers that a good strategy would be to promote the use of pure plant oils, which can, for example, be obtained from environment-friendly mixed cultivation, in agriculture itself and also, for example, in local transport and waterborne transport [10]. In this way farmers could be directly involved in the development of regional energy cycles and would benefit directly from this. Under the agrofuel strategy, on the other hand, they would become producers of the cheapest possible raw materials for the oil industry, if indeed raw materials grown in Europe were used at all.

5.17 EESRK mano, kad tinkama strategija turėtų skatinti grynų augalinių aliejų, gaminamų, pvz., iš mišrių, aplinkai žalos nedarančių kultūrų, naudojimą ne tik žemės ūkyje, bet ir, pavyzdžiui, vietos ir vandens transporte [10]. Taip ūkininkai galėtų tiesiogiai dalyvauti regioninės energijos ciklo plėtros procesuose ir gauti tiesioginės naudos. Pagal agrodegalų strategiją jie taptų pigiausios žaliavos mineralinės alyvos pramonei augintojais, jei ten apskritai būtų naudojama Europoje išauginta žaliava.

6. Comments on the security of supply argument

6. Pastabos dėl tiekimo saugumo argumento

6.1 The Commission believes that the bulk of the biomass needed for agrofuels will be produced in regions with more suitable climates outside the EU. Replacing imports of crude oil with imports of biomass does not, however, mean reducing import dependency but merely diversifying it.

6.1 Komisija mano, kad tikėtina, jog didžioji dalis biomasės, naudojamos agrodegalų gamybai, bus gaminama regionuose, esančiuose už ES ribų, kur klimatas tam yra tinkamesnis. Pakeičiant naftos importą biomasės importu nereiškia, kad sumažės priklausomybė nuo importo, bet jis bus tik diversifikuotas.

6.2 It cannot seriously be the objective of a new EU energy policy to replace one form of dependency with another.

6.2 Pakeisti vieną priklausomybės formą kita negali būti rimtas naujos ES energetikos politikos tikslas.

6.3 Rather, the priority approach should be actually to place decentralised, locally or regionally available sources at the heart of the new renewable energy strategy. Bioenergies could and must play a role here, but not the one envisaged by the agrofuel strategy.

6.3 Veikiau reikėtų visų pirma taikyti metodą, leidžiantį naujoje strategijoje dėl energijos iš atsinaujinančių šaltinių svarbiausią dėmesį skirti prieinamų decentralizuotų, vietos ar regioninių šaltinių naudojimui. Čia svarbiausias vaidmuo gali ir turi būti skirtas bioenergijai, tačiau ne tas, kuris numatytas agrodegalų strategijoje.

7. Employment

7. Užimtumas

7.1 The Commission writes that "renewable energy is a close substitute for conventional energy and is supplied through the same infrastructure and logistic systems". The EESC considers this statement to be crucially misleading: renewable energies from decentralised structures are diametrically opposed to conventional energies, which tend to be produced in centrally organised, large-scale plants.

7.1 Komisija teigia, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių yra artimiausias tradicinės energijos pakaitalas ir yra tiekiama per tas pačias infrastruktūras ir logistikos sistemas. EESRK nuomone, tai iš esmės klaidingas teiginys: energijos iš atsinaujinančių šaltinių rūšys, gaunamos iš decentralizuotų struktūrų, iš dalies yra diametraliai priešingos tradicinei energijai, kuri veikiau gaminama stambiose centralizuotose struktūrose.

7.2 An agrofuels strategy based on energy imports and diesel and petrol additives uses the traditional, i.e. centrally organised, structures of global oil companies. It thus cements their central production and distribution structures, which is entirely in the industry's interests. It creates hardly any new jobs in Europe, however [11].

7.2 Agrodegalų strategija, paremta energijos importu ir dyzelino bei benzino priedais, naudojasi tradicinėmis, t. y. centralizuotomis, pasaulinių naftos gamybos kompanijų struktūromis. Tai sutvirtina jų gamybos ir platinimo struktūras, ir tai visiškai atitinka šio sektoriaus interesus. Tačiau jos beveik nesukuria jokių naujų darbo vietų Europoje [11].

7.3 If, on the other hand, the accent is placed on the energy-efficient use of, for example, wood chips for heat and power production, or pure plant oils grown regionally, or the use of biogas in vehicles or in areas without mains gas, or decentralised solar technologies etc, new, regionally organised forms of manufacturing and distribution can be developed which will open up major potential for new jobs.

7.3 Kai pabrėžiamas efektyvus energijos naudojimas, pavyzdžiui, naudojant susmulkintą medieną šilumos ir energijos gamybai arba grynus, regione išaugintų augalų aliejus, biodujas automobiliams ar rajonuose be gamtinių dujų tinklo ir nesant decentralizuotų technologijų, naudojančių saulės energiją, ir kt., gali būti plėtojamos naujos, regioninės gamybos ir platinimo struktūros, kurios padės sukurti didelį naujų darbo vietų potencialą.

7.4 In the case of solar thermal energy and the decentralised use of photovoltaic technology (energy) consumers produce the bulk of their energy needs themselves, which is also proof that energy supply based on renewable energies is organised quite differently from the existing energy supply structure.

7.4 Naudojant šildymui saulės energiją ir decentralizuotai taikant fotoelektrinę energiją (energijos) vartotojai patys pasigamina didžiąją dalį reikiamos energijos. Tai įrodo, kad energijos tiekimas, pagrįstas atsinaujinančios energijos naudojimu, vyksta visai kitaip nei esamoje energijos tiekimo struktūroje.

7.5 Other measures, such as greater energy-efficiency and energy savings, could create hundreds of thousands of jobs in small and medium-sized businesses — in the construction phase alone. Insulation of buildings, the installation of solar and wind energy equipment and the construction of biogas plants are examples of this. The role of policy-making is to ensure that this potential is actually tapped; the agrofuels strategy envisaged by the directive is not the most efficient way.

7.5 Tokios priemonės kaip efektyvesnis energijos naudojimas ir energijos taupymas galėtų sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų mažosiose ir vidutinėse įmonės vien tik statybų metu. Tokie pavyzdžiai yra namų šiltinimas, saulės ir vėjo energijos įrangos montavimas, biodujų gamyklų statyba. Formuojant politiką reikia užtikrinti, kad šis potencialas tikrai būtų naudojamas. Direktyvoje numatyta agrodegalų politika nėra pats efektyviausias būdas.

7.6 This means that, in relation to the question of jobs too, a very precise and much more differentiated analysis of the various renewable energies is urgently needed. Renewable energies can indeed promote and support regional economic structures; they can, however, also help to perpetuate large-scale, centralised structures.

7.6 Tai reiškia, kad darbo vietų klausimu būtina skubiai atlikti labiau diferencijuotą įvairių atsinaujinančių energijos rūšių analizę. Iš tikrųjų, energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas gali skatinti ir sustiprinti regioninės ekonomikos struktūras, tačiau, kita vertus, jos taip pat gali padėti išsaugoti stambias, centralizuotas struktūras.

7.7 The same also applies to the countries in which biomass for agrofuels is grown. In a March 2008 discussion paper entitled Development-policy position on agrofuels, the German federal ministry responsible for development aid comes to the conclusion that, in terms of the economic, environmental and social development of developing countries, a strategy of export-orientated mass production of biomass, as a reaction to sharply increased demand from industrialised countries, is associated with high risks and will not create jobs, whereas biomass for decentralised energy supply, with small farms involved in production, gets a generally positive assessment.

7.7 Tas pats, beje, taikytina šalims, kuriose auginama biomasė agrodegalų gamybai. 2008 m. kovo mėn. paskelbtame dokumente "Vystymosi politikos pozicija dėl agrokuro", Vokietijos ministerija, atsakinga už vystymosi pagalbą, priėjo prie išvados, kad besivystančių šalių, ekonomikos, aplinkos ir socialinės plėtros požiūriu, į eksportą orientuotos didžiosios dalies biomasės gamybos strategija dėl labai išaugusios paklausos iš pramoninių šalių yra siejama su didele rizika ir nekuria darbo vietų. Tuo tarpu decentralizuotam energijos tiekimui skirta biomasė, kurios gamyboje dalyvauja nedideli ūkiai, sulaukia teigiamo įvertinimo.

8. Comments on the sustainability criteria

8. Pastabos dėl tvarumo kriterijų

8.1 The EESC is glad that the Commission also plans to introduce sustainability criteria for the production of agrofuels. This is a major step forward, but the Committee considers the proposal submitted to be completely inadequate.

8.1 EESRK džiaugiasi, kad Komisija taip pat rengiasi nustatyti agrodegalų gamybos tvarumo kriterijus. Tai didžiulis žingsnis į priekį, bet, Komiteto nuomone, pateikto pasiūlymo visiškai nepakanka.

8.2 The Commission itself has repeatedly stressed the importance for sustainability policy of a balance between the economic, environmental and social pillars. And yet this total exclusion of social issues from the criteria alone leads the EESC to the conclusion that the draft directive does not implement a well thought-out sustainability strategy or sustainability criteria for agrofuels. In this respect the draft needs to be completely revised.

8.2 Komisija ne kartą pabrėžė tvarumo politikos svarbą užtikrinant ekonomikos, aplinkos ir socialinių ramsčių pusiausvyrą. Tačiau vien dėl to, kad socialiniai klausimai į minėtus kriterijus nebuvo įtraukti, EESRK daro išvadą, kad direktyvos projekte nepateikta apgalvota tvaraus vystymosi strategija ar agrodegalams taikytini tvarumo kriterijai. Šiuo atžvilgiu visą projektą būtina parengti iš naujo.

8.3 The EESC considers it important in this context that, because of indirect changes to land use, effective environmental and social criteria be drawn up not only for agrofuels but for all imported agricultural products, including feed.

8.3 EESRK nuomone, būtų svarbu, kad dėl netiesioginių žemės naudojimo pokyčių būtų nustatyti veiksmingi aplinkos ir socialiniai kriterijai ne tik agrodegalams, bet ir visiems importuojamiems žemės ūkio produktams, įskaitant pašarus.

8.4 Moreover, it is illusory to believe that, for example, rainforests or peat bogs can be protected against use for agrofuel production by setting a cut-off date (in this case January 2008). This would require a functioning land registry system as well as a functioning administrative and monitoring system. Experience shows that these do not exist in most emerging and developing countries.

8.4 Be to, iliuzija būtų manyti, kad nustačius tam tikrą datą (šiuo atveju 2008 m. sausio mėn.), pavyzdžiui, drėgni atogrąžų miškai ar durpingos žemės bus išsaugoti ir nepradėti naudoti agrodegalų gamybos tikslams. Tam būtina sąlyga — veikiančios žemės kadastro bei administracinės ir kontrolės sistemos. Patirtis rodo, kad abiejų sistemų nėra daugumoje kylančios ekonomikos ir besivystančių šalių.

8.5 The EESC considers the criteria, listed in Article 15(3) and (4), for preserving biodiversity and preventing land with a high carbon content from being used to be inadequate. Far more areas than just those listed in paragraphs 3(a) to (c) are important for the maintenance of biodiversity. The same is true of paragraphs 4(a) and (b) in relation to carbon sinks.

8.5 EESRK mano, kad 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatomi kriterijai dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, apsaugojimo nuo naudojimo, neatitinka reikalavimų. Daugiau rajonų nei tie, kurie yra nurodyti 3 dalies a–c punktuose, yra svarbūs biologinės įvairovės išsaugojimui. Tas pats galioja ir 4 dalies a ir b punktams dėl didelių anglies atsargų.

8.6 In Annex VII part B the Commission lists "estimated typical and default values for future biofuels that are not or in negligible quantities on the market". The EESC believes that values based on hard data should be used rather than estimates.

8.6 VII Priedo B dalyje Komisija išvardija "tipines ir numatytąsias vertes ateities biokurui, kurio rinkoje arba nėra, arba jo kiekis yra mažas". EESRK mano, kad turėtų būti naudojamos vertės, pagrįstos patvirtintais duomenims, o ne skaičiavimais.

Brussels, 17 September 2008.

2008 m. rugsėjo 17 d., Briuselis

The President

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

of the European Economic and Social Committee

pirmininkas

Dimitris Dimitriadis

Dimitris Dimitriadis

[1] See point 3.5.

[1] Žr. 3.5 punktą.

[2] The EESC pointed out the need for environmental and social sustainability criteria for agrofuels in its opinions on Progress in the use of biofuels, TEN/286 — CESE 1449/2007, OJ C 44, 16.2.2008, p. 34 and Reducing greenhouse gas emissions/Road transport, NAT/354 — CESE 1454/2007.

[2] Apie būtinybę taikyti aplinkosaugos ir socialinius tvarumo kriterijus EESRK jau rašė nuomonėje "Biokuro pažangos ataskaita", TEN/286 — CESE 1449/2007, OL C 44, 2008 2 16, p. 34 ir "Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas/kelių transportas", NAT/354 — CESE 1454/2007.

[3] The draft directive uses the term "biofuels". In various opinions, however, the EESC has drawn attention to many environmental problems caused by these "bio" fuels. The prefix "bio" suggests an environment-friendly product, and in this opinion the EESC therefore instead uses the more neutral term "agrofuel".

[3] Direktyvos projekte vartojama sąvoka, "biokuras". Tačiau įvairiose savo pateiktose nuomonėse EESRK atkreipė dėmesį į daugelį aplinkos apsaugos problemų, kurias sukėlė, "bio" degalai. Priešdėlis, "bio" reiškia, kad produktas yra nekenkiantis aplinkai (plg. biologinė žemdirbystė). Todėl šioje nuomonėje EESRK vietoj jo vartoja neutralesnę sąvoką, "agrodegalai".

[4] The draft directive states that: "(…) it is proposed that each Member State shall achieve at least a 10 % share of renewable energy (primarily biofuels) in the transport sector by 2020".

[4] Direktyvos projekte numatyta, kad (…) "iki 2020 m. kiekvienos valstybės narės transporto sektoriuje atsinaujinanti energija (visų pirma biokuras) sudarytų bent 10 % visos energijos".

[5] Or that State's consumers.

[5] Arba valstybės vartotojų.

[6] CO2 prevention costs here mean CO2 equivalents.

[6] CO2 prevencijos išlaidos čia reiškia CO2 ekvivalentą.

[7] Source: "Nutzung von Biomasse zur Energiegewinnung — Empfehlungen an die Politik", agricultural policy advisory council of the German Federal Ministry for Food, Agriculture and Consumer Protection, published in November 2007.

[7] Žr. šaltinį "Nutzung von Biomasse zur Energiegewinnung — Empfehlungen an die Politik", kurį 2007 m. lapkritį paskelbė Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos patariamoji taryba žemės ūkio politikos klausimais.

[8] European Commission, Joint Research Centre, "Biofuels in the European Context: Facts, Uncertainties and Recommendations", 2008,http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_biofuels_report.pdf.

[8] Europos Komisijos jungtinis tyrimų centras, žr. "Biofuels in the European Context: Facts, Uncertainties and Recommendations", 2008,http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_biofuels_report.pdf.

[9] EMPA is a research institute for material sciences and technology. It is part of the Swiss Technical University of Zürich (ETH). Source: Ökobilanz von Energieprodukten: Ökologische Bewertung von Biotreibstoffen. Schlussbericht, April 2007. Commissioned by the Federal Offices for Energy, the Environment and Agriculture; Empa, Department of Technology and Society, St. Gallen: R. Zah, H. Böni, M. Gauch, R. Hischier, M. Lehmann, P. Wäger;Download: http://www.news-service.admin.ch/NSBSubscriber/message/attachments/8514.pdf.

[9] EMPA yra Medžiagotyros ir technologijų mokslinių tyrimų institutas. Tai Šveicarijos Konfederacijos Ciuricho aukštosios technikos mokyklos (Eidgenössischen Technischen Hochschule Zürich, ETH) dalis. Šaltinis: Ökobilanz von Energieprodukten: Ökologische Bewertung von Biotreibstoffen. Schlussbericht, April 2007. Parengė Federalinė energijos, aplinkos ir žemės ūkio tarnyba.; Empa, Abteilung Technologie und Gesellschaft, St. Gallen: R. Zah, H. Böni, M. Gauch, R. Hischier, M. Lehmann, P. Wäger.Žr.: http://www.news-service.admin.ch/NSBSubscriber/message/attachments/8514.pdf.

[10] See also opinion TEN/211 — CESE 1502/2005, Renewable energy sources of 15.12.2005 (rapporteur: Ms Sirkeinen), point 3.3.1.

[10] Taip pat žr. TEN211 — CESE 1502/2005, Atsinaujinantys energijos ištekliai, 2005 12 15 (pranešėja U. Sirkeinen), 3.3.1 punktas.

[11] See also the study carried out by the European Commission's Joint Research Centre, Biofuels in the European Context: Facts, Uncertainties and Recommendations, 2008,http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_biofuels_report.pdf.

[11] Žr. pirmiau minėtą tyrimą, kurį parengė Europos Komisijos jungtinis tyrimų centras, "Biofuels in the European Context: Facts, Uncertainties and Recommendations", 2008,http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_biofuels_report.pdf.

--------------------------------------------------

--------------------------------------------------