[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 4.3.2009

Briuselis, 2009.3.4.

COM(2009) 114 final

KOM(2009) 114 galutinis

COMMUNICATION FOR THE SPRING EUROPEAN COUNCIL

PRANEŠIMAS PAVASARIO EUROPOS VADOVŲ TARYBAI

Driving European recovery VOLUME 1

Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas 1 TOMAS

COMMUNICATION FOR THE SPRING EUROPEAN COUNCIL

PRANEŠIMAS PAVASARIO EUROPOS VADOVŲ TARYBAI

Driving European recovery

Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas

Intr ODUCTION

ĮžANGA

The past six months have seen unprecedented pressure in Europe from a global economic crisis. The EU's reaction has been a test of resilience and of our speed of reaction. This situation has also presented challenges of co-ordination and reinforced the need for solidarity among the 27 Member States. Last autumn, the EU took the action needed to prevent a meltdown in financial markets. In December, it agreed to put in place a European Economic Recovery Plan (EERP) to arrest the pace of the downturn and create the conditions for an upturn. The Commission and Member States have responded positively to the need to take measures to deal with the crisis and prepare for recovery.

Pastaruosius šešis mėnesius Europa patiria precedento neturinčią pasaulinės ekonomikos krizės naštą. Europos Sąjungai ji buvo gebėjimo reaguoti ir reagavimo spartos patikrinimas. Be to, ši padėtis pateikė koordinavimo uždavinį ir sustiprino 27 valstybių narių solidarumo poreikį. Pernai rudenį ES ėmėsi veiksmų, kurių reikėjo norint apsaugoti finansų rinkas nuo žlugimo. Gruodžio mėn., siekiant sustabdyti nuosmukio tempą ir sukurti sąlygas pakilimui, susitarta įgyvendinti Europos ekonomikos atkūrimo planą (EEAP). Komisija ir valstybės narės pritarė, kad reikia imtis priemonių krizei įveikti ir pasirengti ekonomikos atkūrimui.

Now that they are being implemented, the need for greater co-ordination in order to maximise the positive cross border impacts of these measures is beginning to be felt. The purpose of this Communication is to set out the next steps in dealing with the crisis and leading the EU to recovery. It contains an ambitious programme of financial sector reform, reviews the measures being taken to sustain demand, boost investment and retain or create jobs and sets out a process for preparing the Employment Summit in May. It also places the EU's internal efforts in the wider context of the upcoming G20 Summit, where the EU should present an ambitious agenda for reforming the international financial governance system.

Dabar, kai šios priemonės jau įgyvendinamos, kyla poreikis jas geriau derinti siekiant didžiausio teigiamo šių priemonių tarpvalstybinio poveikio. Šio komunikato tikslas – nustatyti, kokių tolesnių priemonių imtis krizei įveikti, kad jos padėtų atkurti ES ekonomiką. Jame pateikiama plataus užmojo finansų sektoriaus reformos programa, apžvelgiamos priemonės, kurių imtasi paklausai palaikyti, investicijoms didinti ir darbo vietoms išlaikyti arba sukurti, taip pat aprašoma, kaip rengiamasi gegužės mėn. Europos aukščiausiojo lygio susitikimui užimtumo klausimais. ES vidaus pastangos parodomos platesniu mastu: artėja G20 aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame ES turėtų pateikti plataus užmojo tarptautinės finansų valdymo sistemos reformos darbotvarkę.

As the global economy has continued to slide, falling demand and lost jobs are hitting businesses, families and communities throughout the EU. Confidence in the financial sector remains frail. New weaknesses are coming to light and require a co-ordinated response. Cleaning up the banking system is a prerequisite for a return to normal credit conditions. A major mobilisation of efforts is necessary, because recovery will take time.

Pasaulio ekonomika ir toliau smunka, visoje ES verslas, šeimos ir bendruomenės jaučia mažėjančios paklausos ir prarastų darbo vietų padarinius. Pasitikėjimas finansų sektoriumi ir toliau menkas. Ryškėja nauji trūkumai, tad reikia suderintų reagavimo priemonių. Bankų sistemos sutvarkymas yra būtina sąlyga grįžti prie įprastų kreditų teikimo sąlygų. Būtina sutelkti visas pastangas, nes ekonomikos atkūrimas užtruks.

The stabilisation of the financial markets has not yet fed through to loosen the credit crunch and get lending flowing again to companies and households. It is also why the EU must keep up the pace of financial sector reform, implementing reforms to regulation, and looking ahead to a supervisory regime more in tune with today's cross-border realities.

Nors finansų rinkos stabilizavosi, kreditavimo sąlygos išlieka griežtos: bendrovėms ir namų ūkiams nėra taip lengva skolintis. Ir dėl šios priežasties ES privalo išlaikyti finansų sektoriaus reformų tempą, įgyvendinti reguliavimo reformą ir galvoti apie tai, kad priežiūros sistema būtų labiau priderinta prie tarpvalstybinės veiklos realijų.

As long as lending remains scarce, efforts to boost demand and consumer confidence will be held back. Since the Recovery Plan was adopted in December, implementation of the agreed stimulus package has begun. Although it will take time for the positive effects to work their way through the economic system, the size of the fiscal effort (around 3.3% of EU GDP or over €400 billion) will generate new investment, support workers and their families and boost demand. Action is also coming on stream which targets efforts on the long-term objective of building a competitive and sustainable EU economy, as set out in the Lisbon strategy for growth and jobs. This ensures that the EU not only tackles the immediate downturn, but prepares to make the most of future opportunities.

Kol galimybės skolintis bus menkos, tol pastangos padidinti paklausą ir vartotojų pasitikėjimą neduos rezultatų. Gruodžio mėn. patvirtinus Ekonomikos atkūrimo planą, prasidėjo sutarto paskatų paketo įgyvendinimas. Nors prireiks laiko, kol ekonominėje sistemoje bus matomas jų teigiamas rezultatas, dėl fiskalinės paramos masto (beveik 3,3 % ES BVP arba daugiau kaip 400 mlrd. EUR) rasis naujų investicijų, paramą gaus darbuotojai ir jų šeimos, padidės paklausa. Taip pat po truputį aiškėja veiksmai, kuriais bus siekiama ilgalaikių tikslų kurti konkurencingą ir tvarią ES ekonomiką, kaip nustatyta Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje. Tai užtikrina, kad ES ne tik spręstų šio nuosmukio problemą, bet ir būtų pasirengusi kuo geriau pasinaudoti būsimomis galimybėmis.

At the same time, the impact on jobs has spread. Targeted action is needed to limit the hardship for individuals and prevent the loss of precious skills. Steps can and should be taken to keep people in employment through the downturn and to use creative solutions to maintain the goal of developing a more highly-skilled workforce.

Neigiamas poveikis darbo vietoms taip pat išplito. Siekiant sumažinti naštą asmenims ir neleisti prarasti vertingus įgūdžius, būtina imtis tikslinių priemonių. Galima ir reikėtų imtis priemonių, kad per nuosmukį išsaugotume žmonių užimtumą, ir pasinaudoti kūrybiškais sprendimais, kad toliau įgyvendintume aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgos ugdymo tikslą.

This is a global crisis, and recovery will not be complete until the major players of the world economy are once again growing and trading together. The steps taken in the EU have served as inspiration for global partners, and have helped to build a consensus for action which should be reflected in concrete action at the forthcoming G20 meeting in London.

Tai visuotinė krizė, o ekonomika iki galo nebus atkurta, kol pagrindiniai pasaulio ekonomikos dalyviai vėl negrįš į augimo ir tarpusavio prekybos kelią. Priemonės, kurių ėmėsi ES, įkvėpė pasaulio partnerius ir padėjo pasiekti bendrą sutarimą dėl veiksmų, kurie turėtų tapti konkrečiomis priemonėmis per būsimą G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Londone.

As the crisis has unfolded, the importance of the EU dimension has become increasingly clear. The single market has provided the bedrock of EU economic growth for the past 15 years, a driver of growth that has created millions of jobs, making Europe more competitive and more efficient. It has shaped an unprecedented interdependence which means that traders, suppliers, manufacturers and consumers are linked as never before. All Member States trade more with each other than with the rest of the world. Therefore, the best way to boost the economy is to work with the grain of this interdependence, avoiding any attempt to put artificial constraints on the impact of recovery measures.

Įsivyravus krizei, vis labiau aiškėja ES matmens svarba. Per pastaruosius 15 metų ES ekonomikos augimo pagrindas buvo bendroji rinka – ekonomikos augimo variklis, padėjęs sukurti milijonus darbo vietų, o Europai tapti konkurencingesne ir veiksmingesne. Ji formavo precedento neturintį tarpusavio ryšį – prekiautojai, tiekėjai, gamintojai ir vartotojai dar niekad nebuvo taip tarpusavyje susiję. Visos valstybės narės prekiauja tarpusavyje daugiau nei su likusiu pasauliu. Todėl geriausias būdas paskatinti ekonomiką – veikti atsižvelgiant į šią tarpusavio priklausomybę, vengti bet kokių pastangų kurti dirbtinius suvaržymus ekonomikos atkūrimo priemonių poveikiui.

This puts the spotlight on the importance of coordination. While recognising that there are clear differences in the social and economic situations of Member States, each has a wide range of levers at their disposal to address their particular circumstances. These levers will be most effective if they are used within a clear EU framework. For example, national actions to boost demand will often have a positive cross border effect on goods and services in other Member States and thus feed through into a virtuous circle of recovery for Europe as a whole.

Dėl to svarbus derinimas. Nors pripažįstama, kad valstybių narių ekonominė ir socialinė padėtis akivaizdžiai skiriasi, kiekviena jų turi įvairių svertų savoms problemoms spręsti. Jeigu šie svertai bus panaudoti aiškioje ES sistemoje, jie duos veiksmingiausių rezultatų. Pavyzdžiui, nacionaliniai veiksmai paklausai didinti dažnai darys teigiamą tarpvalstybinį poveikį prekėms ir paslaugoms kitose valstybėse narėse, taigi iš tikrųjų padės atkurti visos Europos ekonomiką.

The EU economy has huge long-term strengths. By maintaining its strong position in world export markets, it has shown that it has the competitiveness to succeed in the age of globalisation. It has a highly skilled workforce and social models that are proving their worth at a time of extreme pressure, protecting the most vulnerable in our society. The EU is particularly well placed to make the transformation to a low-carbon economy and take up the technological challenge of tackling climate change. Tackling the challenge of the crisis together in a spirit of solidarity is the best way for Europe to exploit these strengths to arrest the downturn and return to growth.

ES ekonomika turi didelių ilgalaikių privalumų. Išlaikydama stiprią poziciją pasaulio eksporto rinkose, ji parodė, kad gali sėkmingai konkuruoti globalizacijos amžiuje. Ji turi aukštos kvalifikacijos darbo jėgą ir socialinius modelius, kurie pasiteisina užgriuvus didžiulei naštai: apsaugo labiausiai pažeidžiamas mūsų visuomenės grupes. ES padėtis ypač paranki kurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką ir imtis technologinių uždavinių sprendžiant klimato kaitos problemą. Drauge solidariai įveikti krizę – geriausias būdas Europai pasinaudoti savo privalumais, siekiant sustabdyti nuosmukį ir grįžti į augimo kelią.

RESTORING AND MAINTAINING A STABLE AND RELIABLE FINANCIAL SYSTEM

STABILIOS IR PATIKIMOS FINANSų SISTEMOS ATKūRIMAS IR IšLAIKYMAS

Rebuilding confidence and lending

Pasitikėjimo ir skolinimo veiklos atkūrimas

A stable financial sector is a prerequisite for building sustainable recovery. Last autumn, coordinated European action to recapitalise and guarantee banks across the EU prevented the meltdown of the European banking industry and helped restore some liquidity in interbank markets.

Stabilus finansų sektorius yra būtina sąlyga siekiant tvaraus ekonomikos atkūrimo. Pernai rudenį suderintais Europos lygmens veiksmais bankų kapitalui atkurti ir garantijoms suteikti visoje ES buvo išvengta Europos bankų sektoriaus žlugimo ir padėta atkurti tam tikrą tarpbankinių rinkų likvidumą.

Now it is time to move to monitoring these financial sector support packages to ensure that they are effectively implemented. Both home and host country authorities of cross-border financial institutions have a strong mutual interest in preserving macro-financial stability by guaranteeing the funding and stability of local banking systems and adhering to the principle of free movement of capital.

Dabar atėjo laikas pereiti prie šių finansų sektoriaus paramos paketų stebėsenos, siekiant užtikrinti, kad jie būtų veiksmingai įgyvendinami. Tiek šalies, kurioje įsisteigusios tarpvalstybinės finansų įstaigos, tiek šalies, kurioje jos vykdo veiklą, institucijos bendrai labai suinteresuotos išsaugoti makroekonominį stabilumą ir kartu užtikrinti, kad vietos bankų sistemos būtų finansuojamos ir stabilios, ir būtų laikomasi laisvo kapitalo judėjimo principo.

The Commission has already presented legislative proposals to improve protection for bank depositors, make credit ratings more reliable, get the incentives right in securitisation markets, and reinforce the solidity and supervision of banks and insurance companies. Adjustments to the accounting rules were rapidly agreed to put European financial institutions on a level playing field with their international competitors. These measures are part of building a stronger, more reliable system for the future.

Komisija jau pateikė teisės aktų pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti bankų indėlininkų apsaugą, kreditų reitingus padaryti patikimesnius, nustatyti tinkamas paskatas pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose, sustiprinti bankų ir draudimo bendrovių patikimumą ir priežiūrą. Greitai sutarta pataisyti apskaitos taisykles siekiant Europos finansų institucijoms sudaryti vienodas sąlygas su jų tarptautiniais konkurentais. Tai dalis priemonių stipresnei, patikimesnei būsimai sistemai sukurti.

But confidence in the banking industry remains low. Banks and other financial players are still in process of deleveraging and have not resumed their usual roles in either wholesale or retail markets. They are maintaining a very restrictive approach to lending. Restoring the flow of credit to the real economy is therefore a key priority, to prevent a further reduction in economic growth.

Tačiau pasitikėjimas bankų sektoriumi vis dar mažas. Bankai ir kiti finansų sektoriaus dalyviai tebemažina finansinius įsiskolinimus ir dar neatnaujino savo įprastinės veiklos nei didmeninėje, nei mažmeninėje rinkose. Jie ir toliau laikosi tikros ribojamosios skolinimo politikos. Todėl pagrindinis prioritetas yra atkurti kredito srautus realiai ekonomikai, kad būtų išvengta tolesnio ekonomikos augimo mažėjimo.

It is time for action to break the cycle of declining confidence and unwillingness to lend. In some cases, this means dealing directly with the asset side of banks’ balance sheets, putting an end to uncertainty about the valuation and location of future losses. To restore confidence in the banking sector as a whole, banks with impaired assets should disclose them to the competent authorities.

Laikas imtis veiksmų siekiant užbaigti mažėjantį pasitikėjimą ir nenorą skolinti. Kai kuriais atvejais tam reikia tiesiogiai spręsti bankų balansuose esančio turto klausimą ir užbaigti neaiškumą dėl būsimų nuostolių vertinimo ir jų vietos. Bendram pasitikėjimui bankų sektoriumi atkurti bankai, kurių turto vertė sumažėjo, turėtų sumažėjimo dydį atskleisti kompetentingoms institucijoms.

Building on the guidance already given on the application of state aid rules to measures to support and recapitalise financial institutions[1], the Commission has presented a Communication[2] to help Member States design measures for dealing with impaired assets. Options include state purchase, state guarantees, swapping or a hybrid arrangement. It is for Member States to decide whether to use these tools and how they are designed. But a common and coordinated European framework, based on the principles of transparency, disclosure, valuation and burden-sharing, will help ensure asset relief measures have the maximum effect.

Remdamasi jau pateiktomis gairėmis dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo finansų įstaigoms skirtoms paramos ir kapitalo atkūrimo priemonėms[1], Komisija pateikė komunikatą[2], kad padėtų valstybėms narėms parengti sumažėjusios vertės turto problemų sprendimo priemones. Tarp pasirinkimo galimybių – turto įsigijimas (kai jį perima valstybė), valstybės garantijos, apsikeitimo sandoriai arba mišrūs variantai. Pačios valstybės narės turi spręsti, ar naudoti šias priemones ir kokios formos jos bus. Tačiau bendra ir suderinta europinė sistema, pagrįsta skaidrumo, informacijos atskleidimo, vertinimo ir naštos pasidalijimo principais, padės užtikrinti, kad perpirkto nelikvidaus turto priemonių poveikis būtų kuo didesnis.

The framework will ensure a level playing field between banks, facilitate compliance with the state aid rules and limit the impact on public finances and prepare for the necessary restructuring of the sector. The Commission will shortly provide more detailed guidance on its approach to the assessment of restructuring and viability plans of individual banks under the state aid rules. It will make a case-by-case assessment, taking into account the total aid received through recapitalisation, guarantees or asset relief, to ensure long-term viability and a return to normal functioning of the European banking sector.

Sistema bus užtikrinamos vienodos sąlygos bankams, lengvinamas valstybės pagalbos taisyklių laikymasis, ribojamas poveikis viešiesiems finansams ir rengiamasi būtinam sektoriaus restruktūrizavimui. Komisija neužilgo pateiks išsamesnes gaires dėl požiūrio į atskirų bankų restruktūrizavimo ir gyvybingumo planų vertinimą pagal valstybės pagalbos taisykles. Kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai, atsižvelgiant į bendrą pagalbą: kapitalo atkūrimo pagalbą, garantijas arba perpirkto nelikvidaus turto priemones, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos bankų sektoriaus gyvybingumas ir grįžimas prie įprastos veiklos.

To improve credit conditions, the ECB and other central banks have been providing considerable liquidity. They have already cut interest rates and the ECB has flagged that there could be scope for further reductions. By creating demand for loans, the impact of the fiscal stimulus can also be expected to increase bank confidence and willingness to lend. Credit flows should therefore be monitored very closely in the coming months to ensure that extensive public intervention in the financial sector really does result in relief for European households and businesses.

Siekdami pagerinti kreditavimo sąlygas, ECB ir kiti centriniai bankai užtikrino pakankamą likvidumą. Jie jau sumažino palūkanų normas, o ECB pažymėjo, kad jas būtų galima dar mažinti. Sukūrus paklausą paskoloms, galima tikėtis, kad bankų pasitikėjimą ir pasirengimą skolinti gali padidinti fiskalinės paskatos poveikis. Todėl, siekiant užtikrinti, kad didelio masto valstybės intervencija į finansų sektorių iš tiesų palengvintų Europos namų ūkiams ir verslui tenkančią naštą, ateinančiais mėnesiais reikėtų labai įdėmiai stebėti kreditų srautus.

Responsible and reliable financial markets for the future

Atsakingos ir patikimos ateities finansų rinkos

The crisis has exposed unacceptable risks in the current governance of international and European financial markets which have proved real and systemic in times of serious turbulence. The unprecedented measures being taken to restore stability in the sector must be matched by robust reform to remedy known weaknesses, identify and prevent the emergence of new vulnerabilities in the future. European businesses and citizens need to be able to trust financial institutions as reliable partners for translating their deposits into the investment that is so central to the long-term health of the economy. Market surveillance and enforcement of contractual and commercial practices will play an important role in restoring consumer confidence in retail banking.

Krizė atskleidė nepriimtiną dabartinio tarptautinių ir Europos finansų rinkų valdymo riziką, kuri, kaip pasitvirtino, kilus rimtiems neramumams yra reali ir sisteminė. Sektoriaus stabilumui atkurti imamasi precedento neturinčių priemonių, kurios privalo būti derinamos su patikima reforma, kad būtų pašalinti žinomi trūkumai, o ateityje iškilsiančius naujus trūkumus būtų galima nustatyti ir jų išvengti. Reikia, kad Europos verslas ir piliečiai galėtų pasitikėti finansų įstaigomis kaip patikimais partneriais, investuojančiais jų indėlius, nes tai labai svarbu siekiant ilgalaikio ekonomikos klestėjimo. Rinkos priežiūra, sutartinės ir komercinės nusistovėjusios tvarkos įgyvendinimas bus labai svarbūs atkuriant vartotojų pasitikėjimą mažmenine bankininkyste.

Over the course of 2009, the Commission will propose the ambitious reform of the European financial system which is set out below and in more detail in Annex I. The reform will set a clear course for the EU to lead and shape the process of global change in particular through the work of the G-20. In parallel, the Commission will continue to apply the framework for urgent rescue relief as well as long-term restoration of viability in application of the existing state aid guidance.

2009-aisiais Komisija pasiūlys plataus užmojo Europos finansų sistemos reformą, kuri aprašoma toliau, o dar išsamiau – I priede. Reforma bus nustatytas aiškus kursas, kurio ES laikysis vadovaudama pasaulinių pokyčių procesui ir jį formuodama, visų pirma dalyvaudama G20 darbe. Kartu Komisija toliau taikys neatidėliotinos sanavimo pagalbos bei ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo sistemą pagal galiojančias valstybės pagalbos taisykles.

The reform will ensure that all relevant actors and all types of financial instrument are subject to appropriate regulation and oversight. It is grounded in the values of responsibility, integrity, transparency and consistency.

Reforma bus užtikrinama, kad visiems svarbiems dalyviams ir visų rūšių finansinėms priemonėms būtų taikomas tinkamas reguliavimas ir priežiūra. Reforma grindžiama atsakingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir nuoseklumo vertybėmis.

Last year in November, the Commission mandated a High Level Group chaired by Mr Jacques de Larosière to propose recommendations for this reform, with a particular focus on supervision. The Commission welcomes the report presented on 25 February 2009 and shares the Group's analysis of the causes of the financial crisis. The Group's 31 recommendations offer a comprehensive set of concrete solutions for regulatory, supervisory and global repair action.

Pernai lapkričio mėn. Komisija įgaliojo Aukšto lygio ekspertų grupę, kuriai pirmininkavo Jacques de Larosière, pateikti rekomendacijas dėl šios reformos, ypatingą dėmesį skiriant priežiūrai. Komisija palankiai vertina 2009 m. vasario 25 d. pateiktą ataskaitą ir pritaria grupės atliktai finansų krizės priežasčių analizei. 31 grupės pateikta rekomendacija siūlomi visapusiai konkretūs sprendimai dėl reguliavimo, priežiūros ir bendrų padėties atkūrimo veiksmų.

Many of the Group's recommendations for regulatory repair contribute to a growing consensus about where changes are needed, reflecting issues raised by key actors including the European Parliament. The Commission has already taken concrete initiatives in areas such as credit rating agencies; insurance; revision of capital requirements under Basel II; securitised products; mark-to-market accounting rules and addressing pro-cyclicality of regulatory measures. Industry has acceded to the Commission's request to move Credit Default Swaps on European entities and on indices of European entities onto a central clearing platform established, regulated and supervised in Europe by 31 July 2009. In other areas, such as the regulation of hedge funds and other non-bank investment actors, transparency of derivatives markets and improved accounting rules, Commission proposals will be brought forward as a matter of priority in the coming months.

Dauguma grupės rekomendacijų dėl reguliavimo atkūrimo padeda siekti vis didesnio bendro sutarimo, kur būtini pokyčiai, atsižvelgiant į pagrindinių dalyvių, įskaitant Europos Parlamentą, iškeltas problemas. Komisija jau ėmėsi konkrečių iniciatyvų tokiose srityse, kaip antai: kredito reitingų agentūros; draudimas; kapitalo reikalavimų peržiūra pagal Bazelio II susitarimą; vertybiniais popieriais pakeisti produktai; rinkos vertės apskaitos taisyklės ir reguliavimo priemonių procikliškumo klausimų sprendimas. Pramonė pritarė Komisijos prašymui centralizuoti su Europos subjektais susijusius kredito įsipareigojimų neįvykdymo pasikeitimo sandorius ir su Europos subjektais susijusius indeksus, juos perduodant iki 2009 m. liepos 31 d. centrinei tarpuskaitos platformai, kuri bus įsteigta, reguliuojama ir prižiūrima Europoje. Kitose srityse, kaip antai susijusiose su rizikos draudimo fondais ir kitais nebankiniais investavimo dalyviais, išvestinių vertybinių popierių rinkos skaidrumu ir patobulintomis apskaitos taisyklėmis, Komisijos pasiūlymai bus pateikti prioritetine tvarka per ateinančius mėnesius.

The Group's recommendation on the need to develop a harmonised core set of standards to be applied throughout the EU is of particular interest. Key differences in national legislation stemming from exceptions, derogations, additions made at national level or ambiguities in current directives should be identified and removed. The Commission will therefore launch an important new initiative in this sense. The Group's findings on sanctions regime also point to the need for a new push on this front.

Ypač įdomi grupės rekomendacija dėl būtinybės sukurti suderintus pagrindinius standartus, kurie būtų taikytini visoje ES. Reikėtų nustatyti ir pašalinti pagrindinius skirtumus, atsiradusius nacionalinės teisės aktuose dėl išimčių, nukrypti leidžiančių nuostatų, nacionaliniu lygmeniu priimtų papildomų nuostatų ir dabartinių direktyvų dviprasmybių. Todėl Komisija šiuo tikslu imsis svarbios naujos iniciatyvos. Grupės išvados dėl nuobaudų sistemos taip pat rodo, kad ir šioje srityje būtinas naujas postūmis.

In the supervisory sphere, nationally-based supervision models are lagging behind the market reality of more and more banks and insurance companies operating across borders. The Commission has already proposed establishing colleges of supervisors to facilitate cooperation between supervisors for cross-border bank and insurance firms. Coordination within the three Committees of European Supervisors has been a significant step forward but is not without limitations. The Commission has modified the Committees’ mandates which will improve their efficiency and effectiveness, introduce qualified majority decision-making and a “comply or explain” approach. A proposal to give the Committees better funding for their activities is currently before the budgetary authority.

Nacionaliniai priežiūros srities modeliai atsilieka nuo rinkos tikrovės, kai vis daugiau bankų ir draudimo bendrovių vykdo tarpvalstybinę veiklą. Komisija jau pasiūlė įsteigti priežiūros institucijų kolegiją, kad palengvintų tarpvalstybinę veiklą vykdančių bankų ir draudimo bendrovių priežiūros institucijų bendradarbiavimą. Trijų Europos priežiūros institucijų komitetų veiklos koordinavimas buvo reikšmingas žingsnis į priekį, bet ir jis yra ribotas. Komisija pakeitė komitetų įgaliojimus – jų veiksmingumas ir efektyvumas padidės, bus pradėtas taikyti kvalifikuotos balsų daugumos sprendimų priėmimo principas ir nuostata laikytis sprendimo arba paaiškinti, kodėl jam nepritariama. Dabar biudžeto valdymo institucija svarsto pasiūlymą dėl geresnio komitetų veiklos finansavimo.

The de Larosière Group's report highlights the existing gaps in preventing, managing and resolving crises and the difficulties caused by a lack of cooperation, coordination, consistency and trust between national supervisors. For businesses, complying with numerous different regimes brings additional administrative and regulatory burdens. The Commission agrees with the Group's finding that recent experience has exposed important failures both in the way supervisors look at particular cases, and in their approach to the financial system as a whole.

De Larosière grupės ataskaitoje pabrėžiama, ko dabar trūksta, kad krizių būtų išvengta, jos būtų valdomos ir įveikiamos, taip pat kokie sunkumai kyla dėl to, kad nacionalinės priežiūros institucijos nepakankamai bendradarbiauja, koordinuoja, derina veiklą ir nepakankamai pasitiki viena kita. Verslui laikytis daugelio skirtingų sistemų yra papildoma administracinė ir reguliavimo našta. Komisija sutinka su grupės išvadomis, kad yra svarbių trūkumų tiek dėl to, kaip priežiūros institucijos nagrinėja konkrečius atvejus, tiek dėl jų bendro požiūrio į finansų sistemą – tą parodė nesena patirtis.

Regarding macro-prudential supervision, the Commission particularly welcomes the Group's idea for a new European body, under the auspices of the ECB and involving the Commission and the Committees of European Supervisors, to gather and assess information on all risks to the sector as a whole, across all sectors of finance. Such a body would be well placed to identify systemic risks at European level and issue risk warnings. Mandatory follow-up and monitoring tools, and the possibility to refer issues to global early warning mechanisms, would be essential.

Kiek tai susiję su makro lygmens rizikos priežiūra, Komisija labai palankiai vertina grupės mintį įsteigti naują Europos įstaigą prie ECB informacijai apie visą sektoriaus riziką visose finansų srityse rinkti ir vertinti, įtraukiant Komisiją ir Europos priežiūros institucijų komitetus. Tokia įstaiga būtų labai tinkama sisteminei rizikai Europos lygmeniu nustatyti ir skelbti įspėjimus dėl rizikos. Labai svarbios būtų privalomos tolesnės veiklos ir stebėsenos priemonės ir galimybė perduoti klausimus pasauliniams ankstyvo įspėjimo mechanizmams.

In terms of supervising individual companies, the Group has recommended the establishment of a European System of Financial Supervision (ESFS). In a first phase the three Committees of European Supervisors as well as national supervisors would be strengthened, and a more harmonised set of supervisory powers and sanctioning regimes would be introduced. In a second phase, the Committees would be transformed into Authorities carrying out certain tasks at European level, whilst relying on colleges of supervisors and national supervisors for the day-to-day supervision of individual companies. A review after three years would consider the need for further consolidation of the ESFS.

Dėl atskirų bendrovių priežiūros grupė rekomendavo įsteigti Europos finansų priežiūros sistemą (EFPS). Pirmuoju etapu būtų stiprinami trys Europos priežiūros institucijų komitetai ir nacionalinės priežiūros institucijos, ir būtų nustatytos labiau suderintos priežiūros galios ir nuobaudų sistemos. Antruoju etapu komitetai būtų pertvarkyti į institucijas, kurioms būtų suteiktos tam tikros Europos lygmens užduotys, o vykdant kasdienę atskirų bendrovių priežiūrą būtų pasikliaujama priežiūros institucijų kolegijomis ir nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Per peržiūrą, kuri bus atlikta po trejų metų, būtų svarstoma, ar EFPS nereikėtų toliau stiprinti.

The Commission agrees with the Group's finding that the structure of the existing Committees – whose role has reached the limits of what is legally possible - is not sufficient to ensure financial stability in the EU and its Member States, and that the inefficiencies in the present structure need to be resolved as swiftly as possible. The Commission also considers that there are merits in a system which combines certain centralised responsibilities at European level with maintaining a clear role for national supervisors who are closest to the day-to-day operation of companies.

Komisija pritaria grupės išvadoms, kad jau išsemtos visos teisinės komitetų veiklos galimybės, o esama komitetų struktūra nėra pakankama, kad būtų užtikrinamas ES ir valstybių narių finansinis stabilumas ir kad dabartinės struktūros neefektyvumą būtina kaip galima greičiau pašalinti. Komisija taip pat mano, kad sistema turi privalumų, jeigu joje suderinama tam tikra centralizuota Europos lygmens atsakomybė ir išlaikomas aiškus nacionalinių priežiūros institucijų, kurios yra arčiausiai kasdienės bendrovių veiklos, vaidmuo.

The Commission considers that action is urgently needed and will propose to accelerate the implementation of the Group's findings. By combining the two phases proposed by the Group, it should be possible to move more quickly to both improve the quality and coherence of supervision in Europe, and to transform the three existing Committees into authorities within a European financial supervision system. The feasibility of whether to combine one or more of these authorities should be examined with a view to ensuring maximum supervisory coherence and enhancing consistency and interaction between banking, insurance and markets supervisory experts.

Komisija mano, kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir siūlo paspartinti grupės išvadų įgyvendinimą. Derinant du grupės pasiūlytus etapus, turėtų būti įmanoma greičiau pagerinti priežiūros Europoje kokybę ir darną, o tris esamus komitetus pertvarkyti į Europos finansų priežiūros sistemos institucijas. Reikėtų išnagrinėti, ar praktiškai įmanoma derinti vieną ar kelias iš šių institucijų, atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti kuo didesnę priežiūros darną ir sustiprinti bankų, draudimo ir rinkos priežiūros ekspertų veiklos nuoseklumą ir sąveiką.

The authorities could be charged with oversight and ultimate decision-making powers regarding colleges of supervisors for cross-border groups; ensuring consistency and good practice through setting common high standards and providing common interpretations of requirements for supervisory activities; and a key role in early warning mechanisms and crisis management, working with the body set up to look at the overall picture.

Institucijoms galėtų būti suteiktos priežiūros ir galutinių sprendimų priėmimo galios, susijusios su tarpvalstybinių grupių priežiūros institucijų kolegijomis; pavesta užtikrinti nuoseklumą ir gerąją patirtį nustatant bendrus aukštus standartus ir pateikiant bendrą priežiūros veiklos reikalavimų aiškinimą; ir skirtas pagrindinis vaidmuo ankstyvo įspėjimo mechanizmuose ir krizių valdyme, bendradarbiaujant su įstaiga, įsteigta bendrai priežiūrai vykdyti.

Building on the recommendations of the de Larosière Group, the Commission will now move forward in developing proposals to establish a new European financial supervision system. Drawing on views expressed by Member States, the existing Committees, the European Parliament, the ECB and other stakeholders, the Commission will prepare its proposals on the basis of an impact assessment, in line with its better regulation principles.

Remdamasi de Larosière grupės rekomendacijomis dabar Komisija toliau plėtos pasiūlymus dėl naujos Europos finansų priežiūros sistemos sukūrimo. Atsižvelgdama į valstybių narių, esamų komitetų, Europos Parlamento, ECB ir kitų suinteresuotųjų šalių pateiktas nuomones ir laikydamasi geresnio reglamentavimo principų, Komisija parengs pasiūlymus remdamasi poveikio vertinimais.

To deliver responsible and reliable financial markets for the future, the Commission will propose an ambitious new reform programme, with five key objectives: To provide the EU with a supervisory framework that detects potential risks early, deals with them effectively before they have an impact, and meets the challenge of complex international financial markets. The Commission will present a European financial supervision package before the end of May 2009, for decision at the June European Council. The legislative changes to give effect to these proposals will follow in the autumn and should be adopted in time for the renewed supervisory arrangements to be up and running in the course of 2010. The package will include two elements: Regarding macro-prudential supervision, measures to establish a European body to oversee the stability of the financial system as a whole Regarding micro-prudential supervision, proposals on the architecture of a European financial supervision system To fill gaps where European or national regulation is insufficient or incomplete, based on a 'safety first' approach. The Commission will propose: A comprehensive legislative instrument establishing regulatory and supervisory standards for hedge funds, private equity and other systemically important market players(April 2009) A White Paper on tools for early intervention to prevent a crisis (June 2009) On the basis of a report on derivatives and other complex structured products (June 2009), appropriate initiatives to increase transparency and ensure financial stability Legislative proposals to increase the quality and quantity of prudential capital for trading book activities and tackle complex securitisation (June 2009) and to address liquidity risk and excessive leverage (Autumn 2009) A rolling programme of actions to establish a far more consistent set of supervisory rules (to be launched in 2009) To ensure that European investors, consumers and SMEs can be confident about their savings, access to credit and their rights as concerns financial products, the Commission will come forward with: A Communication on retail investment products to strengthen the effectiveness of marketing safeguards (April 2009) Further measures to reinforce bank depositor, investor and insurance policy holder protection (Autumn 2009) Measures on responsible lending and borrowing (Autumn 2009) To improve risk management in financial firms and align pay incentives with sustainable performance. To this end, the Commission will: Strengthen its 2004 Recommendation on remuneration of directors (April 2009) Bring forward a new Recommendation on remuneration in the financial services sector (April 2009) followed by legislative proposals to include remuneration schemes within the scope of prudential oversight (Autumn 2009) To ensure more effective sanctions against market wrongdoing. To this end, the Commission intends to: Review the Market Abuse Directive (Autumn 2009) Make proposals on how sanctions could be strengthened in a harmonised manner and better enforced (Autumn 2009) |

Kad ateityje finansų rinkos veiktų atsakingai ir patikimai, Komisija pasiūlys naują plataus užmojo reformų programą, kurioje keliami penki pagrindiniai uždaviniai. ES nustatyti priežiūros sistemą, kuri leistų anksti aptikti potencialią riziką, efektyviai ją šalinti, kol ji dar nedaro poveikio, ir padėtų spręsti sudėtingas tarptautinių finansų rinkų problemas. Iki 2009 m. gegužės mėn. pabaigos Komisija pateiks Europos finansų priežiūros paketą, kad birželio mėn. Europos Vadovų Taryba priimtų sprendimą. Teisės aktų pakeitimai, kuriais remiantis šie pasiūlymai įsigaliotų, bus pateikti rudenį ir turėtų būti priimti laiku, kad atnaujinta priežiūros sistema 2010 m. jau veiktų. Paketą sudarys du elementai: dėl makro lygmens rizikos priežiūros – priemonės, siekiant įsteigti europinę įstaigą, kuri prižiūrėtų bendrą finansų sistemos stabilumą; dėl mikro lygmens rizikos priežiūros – pasiūlymai dėl Europos finansų priežiūros sistemos struktūros. Užpildyti nepakankamo arba neužbaigto Europos ar nacionalinio reguliavimo spragas remiantis požiūriu, kad svarbiausia – saugumas. Komisija pasiūlys: išsamią teisėkūros priemonę, kuria būtų nustatyti rizikos draudimo fondų, privataus kapitalo fondų ir kitų sistemos požiūriu svarbių rinkos dalyvių reguliavimo ir priežiūros standartai (2009 m. balandžio mėn.); baltąją knygą dėl ankstyvos intervencijos priemonių, kad krizės būtų išvengta (2009 m. birželio mėn.); remiantis išvestinių finansinių priemonių ir kitų sudėtingų struktūrizuotų produktų naudojimo ataskaita (2009 m. birželio mėn.), tinkamas iniciatyvas skaidrumui padidinti ir finansiniam stabilumui užtikrinti; teisės aktų pasiūlymus, kuriais siekiama padidinti bankų riziką ribojančio kapitalo kokybę ir dydį vykdant su prekybos knyga susijusią veiklą, spręsti sudėtingą pakeitimo vertybiniais popieriais klausimą (2009 m. birželio mėn.) ir spręsti likvidumo rizikos ir per didelio įsiskolinimo lygio klausimą (2009 m. rudenį); tęstinę veiksmų programą siekiant nustatyti daug nuoseklesnes priežiūros taisykles (pradėtiną vykdyti 2009 m.). Siekdama užtikrinti, kad Europos investuotojai, vartotojai ir MVĮ būtų tikri dėl savo santaupų, galimybės gauti kreditą ir teisių finansinių produktų srityje, Komisija pateiks: komunikatą dėl mažmeninių investicinių produktų siekiant sustiprinti rinkodaros apsauginių priemonių efektyvumą (2009 m. balandžio mėn.); tolesnes priemones bankų indėlininkų, investuotojų ir draudėjų apsaugai sustiprinti (2009 m. rudenį); atsakingo skolinimo ir skolinimosi priemones (2009 m. rudenį). Pagerinti finansų įmonių rizikos valdymą ir suderinti darbo užmokesčio paskatas su tvariais veiklos rezultatais. Šiuo tikslu Komisija: sustiprins 2004 m. rekomendaciją dėl direktorių atlyginimų (2009 m. balandžio mėn.); pateiks naujas rekomendacijas dėl atlyginimo finansinių paslaugų sektoriuje (2009 m. balandžio mėn.), įskaitant teisės aktų pasiūlymus įtraukti atlyginimo schemas į rizikos priežiūros aprėptį (2009 m. rudenį). Užtikrinti efektyvesnes nuobaudas už rinkų teisės normų pažeidimus. Šiuo tikslu Komisija ketina: peržiūrėti Piktnaudžiavimo rinka direktyvą (2009 m. rudenį); pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima darniai sustiprinti nuobaudas ir jas geriau taikyti (2009 m. rudenį). |

1. The Commission invites the Spring European Council to endorse this reform ahead of the G-20 London Summit. This will demonstrate the European Union's willingness and commitment to take ambitious measures to implement the G-20 Washington action plan. The European Parliament and the Council should be invited to give due priority to the Commission's forthcoming proposals.

1. Komisija ragina pavasario Europos Vadovų Tarybą pritarti šiai reformai dar iki G20 aukščiausiojo lygio susitikimo Londone. Tai parodytų Europos Sąjungos norą ir įsipareigojimą imtis plataus užmojo priemonių G20 Vašingtono veiksmų planui įgyvendinti. Europos Parlamentas ir Taryba raginami teikti pirmenybę būsimiems Komisijos pasiūlymams.

Supporting the real economy

PARAMA REALIAI EKONOMIKAI

The global economy is in the midst of the worst recession in decades. World trade has contracted at a rapid pace. Industrial production declined rapidly towards the end of 2008. Both the US and Japan have seen a marked decline in GDP, whilst China had its lowest growth performance since 2001 reflecting the dramatic decline in world trade.

Pasaulio ekonomiką dabar slegia pats didžiausias nuosmukis per dešimtmečius. Sparčiai sumažėjo pasaulio prekybos apimtys. Į 2008 m. pabaigą sparčiai mažėjo pramoninė gamyba. Tiek JAV, tiek Japonijos BVP akivaizdžiai sumažėjo, o Kinijos metinis augimas buvo mažiausias nuo 2001 m. – tai rodo dramatišką pasaulio prekybos nuosmukį.

The EU economy could not escape this worldwide downturn. Both the euro area and the EU are now in a serious recession. Output in manufacturing and construction has been especially hard-hit with an estimated loss of € 150 billion in full-year terms. The automotive sector alone fell by 32.3%, which triggered deterioration in many other sectors. EU manufacturing exports to non-EU countries dropped by 5.8% in November/ December 2008, while intra-EU trade was 13.7% lower than the previous year.

ES ekonomika negalėjo išvengti šio pasaulinio nuosmukio. Dabar nuosmukis tiek euro zonoje, tiek ES ypač didelis. Itin skaudus smūgis suduotas gamybos ir statybos sektoriams; apskaičiuota, kad jų metiniai nuostoliai siekia 150 mlrd. EUR. Vien tik automobilių sektorius sumažėjo 32,3 %; dėl to prastėjo ir daugelio kitų sektorių rezultatai. ES gamybos sektoriaus eksportas į ES nepriklausančias šalis 2008 m. lapkričio–gruodžio mėn. sumažėjo 5,8 %, o prekyba ES viduje buvo 13,7% mažesnė nei pernai.

But whilst real GDP is expected to fall by nearly 2% in 2009[3], it should recover gradually to around ½% in 2010 in part due to the effects of policy measures being taken at European and national level under the European Economic Recovery Plan (EERP).

Nors manoma, kad realusis BVP 2009 m. sumažės beveik 2 %[3], jis turėtų palaipsniui padidėti iki beveik ½ % 2010 m., iš dalies dėl politikos priemonių, kurių imamasi Europos ir nacionaliniais lygmenimis pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą (EEAP), poveikio.

Implementing the European Economic Recovery plan

Europos ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimas

In December 2008, on the basis of proposals from the Commission, an ambitious European Economic Recovery Plan (EERP) was agreed. At its core was a combined effort to give Europe's economy an immediate fiscal boost, while targeting this investment at strengthening the European economy for the long-term challenges ahead. It recognised that the fall in private demand made the role of public expenditure even more important in the short term.

2008 m. gruodžio mėn. remiantis Komisijos pasiūlymais sutarta dėl plataus užmojo Europos ekonomikos atkūrimo plano (EEAP). Jo esmė – suderinti pastangas Europos ekonomikai suteikti neatidėliotiną fiskalinę paskatą, kartu šia investicija sustiprinti Europos ekonomiką, kad ji būtų pajėgi spręsti būsimus ilgalaikius uždavinius. Juo pripažinta, kad, nusmukus privačiai paklausai, viešųjų išlaidų vaidmuo trumpalaikiu laikotarpiu tapo dar svarbesnis.

The full impact of the EERP will only become clear in the coming months, but the early signs are positive, both in terms of volume of the stimulus and the direction of reforms. Most Member States have now adopted or announced fiscal stimulus measures. Over the period 2009 and 2010, fiscal policy is providing support to the economy in the region of 3.3% of GDP, equivalent to more than € 400 billion, a potentially huge support to growth and jobs across the EU.

Visas EEAP poveikis paaiškės tik per ateinančius mėnesius, tačiau pirmieji jo rezultatai, susiję tiek su paskatos apimtimi, tiek su reformų kryptimi, yra teigiami. Daugelis valstybių narių jau priėmė arba paskelbė fiskalinės paskatos priemones. 2009 ir 2010 m. įgyvendinant fiskalinę politiką teikiama parama regiono ekonomikai – 3,3 % BVP, t. y. daugiau kaip 400 mlrd. EUR – didžiulė parama ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui visoje ES.

A large share of this support comes from the operation of automatic stabilisers which are particularly strong in the EU. It also comes from discretionary fiscal stimulus packages of Member States in the region of 1.2% of GDP called for in the EERP, although the scale varies widely according to the Member States' room for fiscal manoeuvre. A further € 30 billion or 0.3% of GDP has been made available from EU sources[4]. The Commission has proposed a targeted investment to the tune of € 5 billion to address the challenge of energy security and to bring high-speed internet to rural communities, as well as through additional advance payments under cohesion policy amounting to € 11 billion, of which € 7 billion for new Member States. Moreover, the European Investment Bank (EIB) has boosted its SME lending possibilities by € 15 billion.

Didelė šios paramos dalis yra dėl savaiminių stabilizatorių, kurie ES itin stiprūs, veikimo. Ji taip pat teikiama iš regiono valstybių narių savo nuožiūra taikomų fiskalinių paskatų paketų, kurie sudaro 1,2 % BVP pagal EEAP, nors mastas, atsižvelgiant į valstybių narių fiskalinių manevrų galimybes, labai skiriasi. Papildomi 30 mlrd. EUR (arba 0,3 % BVP) skirti iš ES išteklių[4]. Komisija pasiūlė tikslinę 5 mlrd. EUR investiciją energetinio saugumo problemai spręsti ir įdiegti spartųjį internetą kaimo bendruomenėse, taip pat papildomus išankstinius mokėjimus pagal sanglaudos politiką – iš viso 11 mlrd. EUR, iš kurių 7 mlrd. EUR skirti naujosioms valstybėms narėms. Be to, Europos investicijų bankas (EIB) 15 mlrd. EUR padidino skolinimo galimybes MVĮ.

Most of the measures Member States are taking are well targeted to stimulate demand: support for households, business, and employment, directly increasing demand through public investment and the modernisation of infrastructure (see Annex II for details). And most of these measures are consistent with the longer-term objectives identified in the country-specific recommendations under the Lisbon strategy for growth and jobs – such as building Europe's knowledge base, boosting energy security and adapting to a low-carbon economy.

Daugelis priemonių, kurių imasi valstybės narės, kaip antai: parama namų ūkiams, verslui ir užimtumui, tiesioginis paklausos skatinimas viešosiomis investicijomis ir infrastruktūros modernizavimas (žr. II priede pateikiamą išsamią informaciją), tikslingai skirtos skatinti paklausą. Dauguma iš šių priemonių suderintos su ilgalaikiais uždaviniais, kurie nustatyti šalims skirtose rekomendacijose pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją: kurti Europos žinių bazę, didinti energetinį saugumą ir prisitaikyti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos.

An effective and rapid implementation of these measures will be critical, and will need to be complemented by action to improve business conditions. The EU has every interest in maintaining a strong and competitive industrial base as it moves towards a knowledge-based and low carbon economy. Given the complex nature of modern industrial production, the economies of scale and opportunities for diversification offered by the Single Market, the EU has developed a policy of horizontal support for industry in recent years. At both EU and national level this means that R&D, innovation, new and environmental technologies as well as training can all be funded as support and development measures. These horizontal measures can be implemented in different sectors of the EU economy, as recently illustrated in the EU framework for the automotive industry, issued by the Commission on 25 February[5].

Veiksmingas ir spartus šių priemonių įgyvendinimas bus ypač svarbus, kartu jį reikės papildyti verslo sąlygų gerinimo veiksmais. Pereidama prie žinių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, ES labai suinteresuota išlaikyti stiprią ir konkurencingą pramoninę bazę. Atsižvelgdama į sudėtingą šiuolaikinę pramoninę gamybą, masto ekonomiją ir bendrosios rinkos teikiamas diversifikacijos galimybes, pastaraisiais metais ES sukūrė horizontaliosios paramos pramonei politiką. Tai reiškia, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu mokslinius tyrimus ir plėtrą, inovacijas, naujas technologijas ir aplinkos technologijas bei mokymą galima finansuoti kaip paramos ir vystymosi priemones. Šias horizontaliąsias priemones galima įgyvendinti įvairiuose ES ekonomikos sektoriuose, naujausias pavyzdys – vasario 25 d.[5] Komisijos priimta ES sistema automobilių pramonei.

Member States are also giving priority to the needs of SMEs due to their huge contribution to overall employment in the EU and are invited to speed up implementation of the Small Business Act. The Commission will shortly table a legislative proposal to tackle the issue of late payments more effectively. Moreover, the potential of better regulation should be used to the full, notably via the reduction of administrative burdens.

Valstybės narės taip pat teikia pirmenybę MVĮ poreikiams dėl pastarųjų didelio indėlio į bendrą užimtumą ES ir yra raginamos paspartinti Smulkiojo verslo akto įgyvendinimą. Netrukus Komisija pateiks teisės akto pasiūlymą vėluojančių mokėjimų problemai veiksmingiau spręsti. Be to, reikėtų išnaudoti visas geresnio reglamentavimo, ypač mažinant administracinę naštą, galimybes.

Action to raise skills, to boost investment in research, to promote the conditions for innovation, to spread high-speed Internet, to renew existing transport and energy infrastructure, including through increased use of public private partnerships, to upgrade energy efficiency and to increase renewable energy all fit squarely into the objectives of the EERP. Such action will be facilitated by rapid adoption of the proposed modification of cohesion policy legislation. Member States are encouraged to make full use of the possibilities offered by these modifications to speed up key investments.

Prie EEAP tikslų puikiai dera veiksmai, skirti didinti įgūdžius, didinti investicijas į mokslinius tyrimus, remti sąlygas inovacijoms kurti, plėsti naudojimąsi sparčiuoju internetu, atnaujinti esamą transporto ir energetikos infrastruktūrą, taip pat daugiau kliaujantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir gausinti atsinaujinančios energijos šaltinius. Šiuos veiksmus bus lengviau įgyvendinti priėmus pasiūlytus sanglaudos politikos teisės aktų pakeitimus. Valstybės narės raginamos išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia minėtieji pakeitimai, pagrindinėms investicijoms paspartinti.

Understanding and managing the long-term impact of the crisis on public finances - and managing the consequences for pension and healthcare systems - will be vital. Budget deficits should return to positions consistent with the need to ensure long-term sustainability of public finances as soon as economic conditions allow, notably in view of the future cost stemming from an aging population. Long-term sustainability should be ensured within the framework of the Stability and Growth Pact.

Itin svarbus bus ilgalaikio krizės poveikio viešiesiems finansams supratimas ir valdymas, taip pat padarinių pensijų ir sveikatos priežiūros sistemoms valdymas. Reikėtų sugrįžti prie ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą užtikrinančio biudžeto deficito, kai tik tą leis ekonominės sąlygos, visų pirma atsižvelgiant į būsimąsias senėjančios visuomenės išlaidas. Ilgalaikį tvarumą reikėtų užtikrinti laikantis Stabilumo ir augimo pakto.

Some Member States are now in a process of reducing their budget deficit to reduce their dependence on external flows of credit. The support facility for medium term assistance to the balance of payments of non euro area Member States has been strengthened following timely support to Hungary and Latvia.

Kai kurios valstybės narės dabar mažina savo biudžeto deficitą, kad sumažintų savo priklausomybę nuo išorės kredito srautų. Vidutinės trukmės euro zonai nepriklausančių valstybių narių mokėjimų balanso paramos priemonės sustiprintos po laiku suteiktos paramos Vengrijai ir Latvijai.

The EERP is part of the Lisbon Strategy for Growth and Jobs in the current crisis. It provides the right balance to combine an immediate stimulus with the long-term perspective needed. As a result, Europe should come out of the crisis better prepared to meet the challenges of a world economy geared towards low-carbon and innovative activities.

EEAP yra Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis dabartinės krizės sąlygomis. Jis suteikia deramą neatidėliotinos paskatos ir būtinos ilgalaikės perspektyvos pusiausvyrą. Dėl to Europa turėtų išeiti iš krizės geriau pasirengusi susidoroti su sunkumais, kylančiais pasaulio ekonomikai pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir inovacinės veiklos.

The Commission will closely monitor the impact of the measures taken, together with the Member States, and report on progress made ahead of the June European Council.

Komisija kartu su valstybėmis narėmis atidžiai stebės vykdomų priemonių poveikį ir prieš birželio mėn. Europos Vadovų Tarybą pateiks padarytos pažangos ataskaitą.

The Single Market as a lever for recovery

Bendroji rinka kaip ekonomikos atkūrimo svertas

Europe's successful economic recovery will depend on our ability to make the most of both internal and global markets. The Single Market has been the motor of economic and social prosperity and job creation in the EU[6]. It offers economies of scale, efficiency gains, and the chance to harness the EU's strengths. It can act as one of the key drivers for recovery provided it is closely coordinated at European level.

Sėkmingas Europos ekonomikos atkūrimas priklausys nuo mūsų gebėjimo kuo geriau pasinaudoti vidaus ir pasaulio rinkomis. Bendroji rinka buvo ekonominę ir socialinę gerovę ir darbo vietų kūrimą užtikrinantis veiksnys[6]. Ji teikia masto ekonomijos, didesnio našumo galimybių ir leidžia pasinaudoti ES privalumais. Ji gali būti vienu iš pagrindinių ekonomikos atkūrimo variklių, jeigu veiksmai bus atidžiai derinami Europos lygmeniu.

Helping to coordinate the response to the crisis, the Commission has ensured that in designing demand support measures, Member States can take full advantage of the flexibility available under existing Community rules. The use of the accelerated public procurement procedure means public investment contracts can be signed within one month. The temporary framework for state aid measures helps companies to access finance in the face of restrictive bank lending. Member States can provide additional export credit insurance through public entities where such insurance is no longer available from the private sector owing to the financial crisis.

Padėdama koordinuoti reagavimo į krizę priemones, Komisija užtikrino, kad nustatydamos paklausos rėmimo paramos priemonių formą valstybės narės gali visiškai pasinaudoti esamomis Bendrijos taisyklėse nustatytomis lankstumo galimybėmis. Pagal pagreitintą viešųjų pirkimų procedūrą viešųjų investicijų sutartys gali būti pasirašytos per vieną mėnesį. Bankams laikantis ribojamosios skolinimo politikos, laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema didina įmonių galimybes gauti finansavimą. Valstybės narės gali teikti papildomą eksporto kreditų draudimą per viešuosius subjektus, kai tokio draudimo dėl finansų krizės jau nebeįmanoma gauti iš privačiųjų subjektų.

At the same time, the EU needs to continue its own work to improving the business environment, to support the small and medium sized enterprises likely to lead the way when recovery comes. The Commission has recently presented proposals to reduce accounting burdens on microenterprises, with potential savings for business of around € 6 billion[7], and will continue to carefully weigh the burden of new initiatives. The timely transposition of the Services Directive this year will present a further means to promote new economic activity and employment opportunities.

Kartu ES reikia toliau gerinti verslo aplinką, remti mažąsias ir vidutines įmones, kurioms, panašu, teks vadovaujamasis vaidmuo atkūrus ekonomiką. Komisija neseniai pateikė pasiūlymų sumažinti apskaitos naštą mikroįmonėms – dėl to verslas galės sutaupyti beveik 6 mlrd. EUR[7], ir toliau kruopščiai vertins dėl naujų iniciatyvų tenkančią naštą. Jeigu Paslaugų direktyva bus perkelta laiku, šiais metais atsiras papildomų naujos ekonominės veiklos skatinimo priemonių ir užimtumo galimybių.

Upholding the benefits of the Single Market, and promoting the same values outside Europe, will give the EU a unique launch pad for the return to growth. Protectionism and a retreat towards national markets can only lead to stagnation, a deeper and longer recession, and lost prosperity.

Išsaugant bendrosios rinkos privalumus ir remiant tas pačias vertybes už Europos ribų mes sudarysime unikalią galimybę ES ekonomikai vėl augti. Protekcionizmas ir užsisklendimas nacionalinėse rinkose gali vesti tik link stagnacijos, gilesnio ir ilgesnio nuosmukio ir gerovės praradimo.

Member States' action to address the crisis must take the Single Market dimension into account. Most, if not all, Member States will intervene to support economic activity on their territory during this crisis. The intelligent use of national levers in a European context is the best way to ensure that action will be effective.

Valstybės narės privalo imtis priemonių krizei įveikti atsižvelgdamos į bendrosios rinkos matmenį. Dauguma, jei ne visos, valstybės narės vykdys intervencines priemones, kad paremtų ekonominę veiklą savo teritorijose krizės laikotarpiu. Protingas nacionalinių svertų panaudojimas Europos sąlygomis yra geriausias būdas užtikrinti, kad veiksmai bus efektyvūs.

National measures can be most effective if Member States act in the knowledge that they are working with the grain of the single market. Working in partnership with Member States, the Commission stands ready to provide assistance with the design and implementation of concrete measures, promoting the exchange of good practices and sharing policy experience. This coordination can ensure that positive spill-overs are maximised. It should include sharing information on measures taken as well as joint assessments of the impact of these measures. Annex III provides further guidance on how Member States can design recovery measures in order to ensure their compatibility with the most relevant Community legislation.

Nacionalinės priemonės gali būti veiksmingiausios, jeigu valstybės narės veiks žinodamos, kad jų veiklos sritis tik nedidelė bendrosios rinkos dalis. Dirbdama su valstybėmis narėmis kaip partnerėmis, Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms nustatyti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis skatinamas keitimasis gerąja patirtimi ir dalijimasis politikos vykdymo patirtimi. Šis derinimas gali užtikrinti, kad išorinis teigiamas poveikis būtų kuo didesnis. Be to, reikėtų keistis informacija apie priemones, kurių imamasi, ir kartu vertinti šių priemonių poveikį. III priede pateikiamos papildomos gairės, kaip valstybėms narėms rengti ekonomikos atkūrimo priemones, kad būtų užtikrinamas jų suderinamumas su svarbiausiais Bendrijos teisės aktais.

Renewing the European economy beyond the crisis

Europos ekonomikos atnaujinimas po krizės

There is no doubt about the real pain that this twofold crisis – financial and economic – is causing to European households and businesses. The road to recovery will be gradual and will require a major mobilisation of efforts by all involved to accelerate implementation of structural reforms under the Lisbon Strategy. By pooling our efforts and by making the most of our competitive advantages, especially our Single Market, we can ensure that Europe comes out of this recession more quickly.

Neabejotina, kad šios dvilypės – ekonomikos ir finansų – krizės tikrasis poveikis didžiausias Europos namų ūkiams ir verslui. Ekonomikos atkūrimas vyks laipsniškai ir visiems dalyviams reikės sutelkti didžiausias pastangas siekiant struktūrinių reformų pagal Lisabonos strategiją spartesnio įgyvendinimo. Sutelkdami pastangas ir kuo geriau pasinaudodami savo konkurenciniu pranašumu, ypač bendrąja rinka, galime užtikrinti, kad Europa iš šio nuosmukio išeitų greičiau.

By keeping our sights firmly on our shared principles and our longer term policy goals, the measures we are taking to get through the present crisis will prepare the ground for a smooth transition to the European economy of the future. In particular, we should maintain the pace of our efforts to shift to a low carbon economy: when the upturn starts green technologies and products should be the lead markets. We need to launch work now on how to improve the structures we have to deal with the recovery: companies will restructure, some will diversify and some may leave the market. The process of returning nationalised companies to private ownership and generally returning the level of state intervention in our economies to more normal levels will need careful management. Community competition policy can support this vital process, steering it towards open, efficient and innovative outcomes.

Tvirtai laikydamiesi bendrų principų ir ilgesnio laikotarpio politikos tikslų, priemonėmis, kurių imamės dabartinei krizei įveikti, paklosime pamatus sklandžiam perėjimui prie ateities Europos ekonomikos. Pirmiausia turėtume išlaikyti pastangų tempą pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos: prasidėjus pakilimui pagrindinėmis rinkomis turėtų tapti aplinką tausojančios technologijos ir produktai. Turime pradėti dirbti, kad patobulintume ekonomikos atkūrimui svarbias struktūras: bendrovės restruktūrizuosis, kai kurios iš jų diversifikuos veiklą, kitos paliks rinką. Bus būtina atidžiai valdyti nacionalizuotų bendrovių perdavimą į privačią nuosavybę ir apskritai valstybės įsikišimo į ekonomiką grąžinimą į įprastesnį lygį. Bendrijos konkurencijos politika gali paremti šį svarbų procesą, jį nukreipiant atvirų, veiksmingų ir naujoviškų rezultatų link.

The lessons of the crisis will also need to be taken into account in renewing the European structural reform agenda. Drawing on the lessons of recent experience, the Commission intends to launch a debate on the Integrated Guidelines for Growth and Jobs under the Lisbon Strategy, which guide the Member States and the Community in the preparation of their respective programmes for structural reform.

Be to, atnaujinant Europos struktūrinių reformų darbotvarkę reikės atsižvelgti į tai, ko iš krizės pasimokyta. Atsižvelgdama į neseniai sukauptą patirtį, Komisija ketina pradėti diskusijas dėl integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių pagal Lisabonos strategiją; jomis vadovaudamosi valstybės narės ir Bendrija rengtų atitinkamas struktūrinių reformų programas.

The Commission will work closely with Member States and other Lisbon strategy stakeholders to take account of the outcome of this debate in the design of the post-2010 Lisbon Strategy. This process will start with a general review of the revised Lisbon Strategy under the Swedish Presidency in preparation of decisions to be taken in the spring of 2010 under the Spanish Presidency.

Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir kitomis Lisabonos strategijos suinteresuotomis šalimis, kad rengiant Lisabonos strategiją po 2010 m. būtų atsižvelgta į šių diskusijų rezultatus. Šis procesas prasidės Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu bendra atnaujintos Lisabonos strategijos peržiūra, rengiant sprendimus, kurie bus priimti 2010 m. pavasarį pirmininkaujant Ispanijai.

The full impact of the EERP will only become clear in the coming months, but the early signs are positive both in terms of the volume of the stimulus and the direction of reforms: Most Member States have now adopted or announced fiscal stimulus packages, meeting the overall target of 1.5% of the Union's GDP. Taking into account the effects of the automatic stabilisers, fiscal support of some 3.3% of GDP has been made available for the recovery. This amounts to more than € 400 billion, a huge stimulus to growth and jobs. Most of the Member States' measures are targeted to stimulate demand and consistent with longer-term objectives such as raising skills, enhancing investments in innovation, promoting high-speed internet, renewing existing transport and energy infrastructure. The Commission has ensured that in designing demand support measures Member States can take full advantage of the flexibility available under Community rules. For instance, The Commission has recently presented guidance on measures for the automotive industry to help Member States as they provide support for the restructuring of this sector. Through the Single Market all Member States will benefit directly and indirectly from orders for goods and services placed as result of this stimulus package. Member States should pay particular attention to maximising the positive spill-over effects from the Single Market, which has been and will remain the motor of economic and social prosperity and job creation in the EU. To this end, the following principles should shape Member States' actions to support the real economy: Maintaining openness within the internal market, continuing to remove barriers and avoid creating new ones. Ensuring non-discrimination by treating goods and services from other Member States in accordance with EU rules and Treaty principles. Targeting interventions towards our longer term policy goals: facilitating structural change, enhancing competitiveness in the long term and addressing key challenges such as building a low carbon economy. Taking full account of the crucial importance of SMEs by applying the "think small first" principle. Sharing information and best practice to maximise the overall positive impact through effects of scale. Pooling efforts and designing measures so that they generate synergies with those taken by other member states. Stronger co-operation at European level is key in this respect. Using the flexibility provided by the renewed Stability and Growth Pact responsibly, allowing for return of government deficits to positions consistent with sustainable public finances as soon as possible, whilst vigorously tackling the causes behind macro-economic imbalances. Keeping the Single Market open to our trade partners and respect international commitments, in particular those made in the WTO. In line with the EERP, Member States must now ensure that the fiscal stimulus packages are accompanied by an acceleration of structural reforms in the areas highlighted in the Lisbon strategy country-specific recommendations. It is the best way to ensure that expenditure now will be most cost-effective, raising future potential growth and least damaging to the long-term fiscal outlook for the future. It is an essential prerequisite for Europe also to seize the opportunities offered by this crisis and come out best prepared for meeting the challenges of a new world economy, geared towards low-carbon, innovation, ICT and skills. The Commission will monitor progress regularly and report in due time for the next European Council meetings. Taking into account the results of the EERP, the Commission also intends to start preparing the post 2010 Lisbon Strategy. |

Visas EEAP poveikis paaiškės tik per ateinančius mėnesius, tačiau pirmieji jo rezultatai, susiję tiek su paskatos apimtimi, tiek su reformų kryptimi, yra teigiami. Daugelis valstybių narių jau priėmė arba paskelbė fiskalinės paskatos paketus, siekdamos bendro 1,5 % ES BVP tikslo. Atsižvelgiant į savaiminių stabilizatorių poveikį, ekonomikos atkūrimui palaikyti suteikta maždaug 33,3 % BVP fiskalinė parama. Tai daugiau negu 400 mlrd. EUR – didžiulė paskata ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Dauguma priemonių, kurių imasi valstybės narės, tikslingai skirtos skatinti paklausą ir suderinamos su ilgesnės trukmės tikslais, pvz., didinti įgūdžius, didinti investicijas į inovacijas, skatinti spartųjį internetą, atnaujinti esamą transporto ir energetikos infrastruktūrą. Komisija užtikrino, kad rengdamos paramos priemones valstybės narės gali pasinaudoti visomis Bendrijos taisyklėmis teikiamomis lankstumo galimybėmis. Pavyzdžiui, siekdama padėti valstybėms narėms, Komisija neseniai pateikė gaires dėl priemonių automobilių pramonei, nes būtent valstybės narės teikia šio sektoriaus restruktūrizavimo paramą. Todėl šis paskatų paketas padės visoms valstybėms narėms gauti tiesioginės ar netiesioginės naudos iš prekių ir paslaugų užsakymų dėl bendrosios rinkos. Valstybės narės turėtų ypatingą dėmesį skirti tam, kad teigiamas poveikis bendrojoje rinkoje kuo daugiau pasklistų, nes tai buvo ir yra ES ekonominės ir socialinės gerovės ir darbo vietų kūrimo variklis. Šiuo tikslu valstybių narių veiksmai realiai ekonomikai paremti turi būti kuriami laikantis šių principų: išlaikyti ES vidaus rinką atvirą, toliau šalinant kliūtis ir vengiant kurti naujas; laikantis ES taisyklių ir Sutarties principų užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos prekių ir paslaugų iš kitų valstybių narių atžvilgiu; intervencinėmis priemonėmis siekti ilgesnio laikotarpio politikos tikslų: struktūrinių pokyčių palengvinimo, ilgalaikio konkurencingumo stiprinimo ir pagrindinių uždavinių, kaip antai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos kūrimas, sprendimo; visiškai atsižvelgiant į esminę MVĮ svarbą, taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; dalytis informacija ir geriausia patirtimi siekiant dėl masto ekonomijos poveikio kuo labiau didinti bendrą teigiamą poveikį; sutelkti pastangas ir nustatyti priemones, siekiant sąveikos su kitų valstybių narių priemonėmis. Šiuo atžvilgiu labai svarbus tvirtesnis bendradarbiavimas Europos lygmeniu; atsakingai išnaudoti atnaujintame Stabilumo ir augimo pakte teikiamą lankstumo galimybę siekiant kaip galima greičiau nuo valdžios sektoriaus deficito sugrįžti prie tvarių viešųjų finansų, kartu aktyviai sprendžiant makroekonominio disbalanso priežastis; laikyti bendrąją rinką atvirą mūsų prekybos partneriams ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų, ypač prisiimtų PPO. Pagal EEAP valstybės narės dabar privalo užtikrinti, kad finansinių paskatų paketus papildytų spartesnės struktūrinės reformos Lisabonos strategijos šalims skirtose rekomendacijose nurodytose srityse. Tai geriausias būdas užtikrinti, kad lėšos bus išleistos pačiu ekonomiškiausiu būdu, didinant būsimą galimą augimą ir mažiausiai kenkiant būsimai ilgalaikei fiskalinei padėčiai. Svarbiausia sąlyga Europai – taip pat pasinaudoti dėl krizės atsivėrusioms galimybėms ir geriausiai pasirengti susidoroti su sunkumais, kylančiais naujai pasaulio ekonomikai pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, inovacijų, IRT ir įgūdžių. Komisija reguliariai stebės pažangą ir tinkamu laiku prieš kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl jos pateiks ataskaitą. Atsižvelgdama į EEAP rezultatus, Komisija taip pat ketina pradėti rengti Lisabonos strategiją po 2010 m. |

SUPPORTING PEOPLE THROUGH THE CRISIS

PARAMA žMONėMS KRIZėS LAIKOTARPIU

- The impact of the slowdown on households and workers is now mounting. Having performed well in recent years, the labour market situation is now deteriorating rapidly and significantly. The Commission forecasts that employment growth will be negative for the next two years. Unemployment is expected to rise steeply. Although the picture varies across Member States, overall employment is expected to contract by 1.6% this year - some 3.5 million jobs – and unemployment in the EU could reach 10% in 2010.

- Ekonomikos lėtėjimo poveikis namų ūkiams ir darbuotojams dabar didėja. Pastaraisiais metais darbo rinka veikė puikiai, dabar padėtis sparčiai ir akivaizdžiai prastėja. Komisija prognozuoja, kad per ateinančius dvejus metus užimtumo augimas bus neigiamas. Numatoma, kad staiga išaugs nedarbas. Nors padėtis valstybėse narėse nevienoda, panašu, kad šiais metais bendras užimtumo lygis sumažės 1,6 % (arba maždaug 3,5 mln. darbo vietų), o 2010 m. nedarbas ES galėtų pasiekti 10 %.

Some adjustments on the labour market reflect the impact of successful past structural reforms. While this should facilitate a quicker improvement when the economy rebounds, it remains clear that the short-term pain will be high. Young people, those with short-term contracts, and migrant workers are likely to be the worst hit.

Kai kurie pokyčiai darbo rinkoje rodo sėkmingų praeityje įvykdytų struktūrinių reformų poveikį. Nors tai turėtų palengvinti spartesnį padėties gerėjimą, kai ekonomika atsities, išlieka aišku, kad trumpuoju laikotarpiu padėtis bus labai skausminga. Skaudžiausiai ji paveiks jaunimą, pagal trumpalaikes sutartis dirbančius darbuotojus ir darbuotojus migrantus.

Alleviating the human cost of the crisis

Nuostolių, kuriuos žmonės patiria dėl krizės, mažinimas

Most Member States have introduced employment and social measures in order to support people and alleviate the human cost of the crisis. Whilst Member States are in the forefront of tackling these challenges, European policies add value by helping them design and implement effective responses to the jobs and social cohesion challenge.

Dauguma šalių ėmėsi užimtumo ir socialinių priemonių, kad padėtų žmonėms ir sumažintų nuostolius, kuriuos žmonės patiria dėl krizės. Nors šias problemas spręsti pradėjo valstybės narės, Europos politika suteikia pridėtinės vertės, nes padeda joms kurti ir įgyvendinti veiksmingas atsakomąsias priemones užimtumo ir socialinės sanglaudos problemoms spręsti.

Member States have focused their measures on four broad types of priorities:

Valstybės narės dėmesį skyrė keturių plataus masto prioritetų priemonėms:

- Measures aiming at maintaining existing jobs: short-time working allowances, reduced social security contributions, wage subsidies and support to SMEs;

- priemonėms esamoms darbo vietoms išlaikyti , įskaitant trumpalaikes darbo pašalpas, sumažintas darbdavių socialinio draudimo įmokas, darbo užmokesčio subsidijas ir paramą MVĮ;

- Measures to ensure rapid (re-) integration into the labour market: vocational training and support for the disadvantaged, changes in sickness or disability benefits, and new eligibility rules for unemployment benefits;

- priemonėms sparčiai integracijai (reintegracijai) į darbo rinką užtikrinti , įskaitant profesinį mokymą ir paramą palankių sąlygų neturintiems asmenims, pokyčius pašalpų dėl ligos ar neįgalumo sistemoje ir naujas teisės gauti bedarbio pašalpą taisykles;

- Measures to support the most vulnerable: increase in minimum income/wage, extended coverage or duration of unemployment benefits, higher housing or family allowances, tax rebates or exemptions, and measures against over-indebtedness or repossession;

- priemonėms padėti pažeidžiamiausioms grupėms , įskaitant minimalių pajamų arba minimalaus darbo užmokesčio lygio padidinimą, išplėstas bedarbio pašalpų mokėjimo apimtis arba pratęstą jų mokėjimo laiką, didesnes būsto ar šeimos pašalpas ir mokesčių lengvatas arba atleidimą nuo mokesčių, ir kovos su pernelyg dideliu įsiskolinimu arba nuosavybės atgavimo priemones;

- Measures to strengthen social protection and invest in social and health infrastructure: investments in housing, hospitals, primary care, long-term care infrastructure and schools, and actions to help pension funds meet their long term liabilities.

- priemonėms stiprinti socialinę apsaugą ir investuoti į socialinę ir sveikatos priežiūros infrastruktūrą , įskaitant investicijas į gyvenamąjį būstą, ligonines, pirminę priežiūrą, ilgalaikės priežiūros infrastruktūrą ir mokyklas, taip pat veiksmus, kurie padėtų pensijų fondams vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus.

The employment and social impact of the crisis is still unfolding, and it is more severe than expected when most initial measures were put in place. Therefore, efforts need to be stepped up at all levels in order to tackle unemployment, and to adapt and modernise social assistance, healthcare and public health schemes. Income support combined with active measures will stimulate demand, facilitate the transition back to work and avoid social exclusion.

Krizės poveikis užimtumui, jos socialinis poveikis dar tik dabar atsiskleidžia ir jis yra didesnis negu tikėtasi, kai buvo imtasi daugumos pradinių priemonių. Todėl reikia didinti pastangas visuose lygmenyse, kad būtų sprendžiama nedarbo problema, o socialinės pagalbos, sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sistemos būtų pritaikomos ir modernizuojamos. Pajamų rėmimas kartu su aktyviomis priemonėmis paskatins paklausą, palengvins grįžimą į darbą ir padės išvengti socialinės atskirties.

To support Member States in their efforts to address the crisis and implement the recovery measures, the available financial instruments are being strengthened. Renewing the European Globalisation Adjustment Fund [8] will allow it to be quickly activated to support workers hit by significant job cuts and their communities.

Siekiant paremti valstybių narių pastangas įveikti krizę ir įgyvendinti ekonomikos atkūrimo priemones, stiprinamos esamos finansinės priemonės. Atnaujintas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas [8] sudarys galimybes juo greitai pasinaudoti siekiant paremti darbuotojus, kurie prarado daug darbo vietų, ir jų bendruomenes.

The current European Social Fund (ESF) programmes support 9 million workers each year; € 10.8 billion in grants are available through the ESF in 2009 alone. The Fund can respond to crisis-driven needs, e.g. to improve matching of labour demand and supply, support joint initiatives by social partners, promote social innovation and employment partnerships, or strengthen public employment services. The simplification of the rules for the ESF[9] will allow an immediate increase of advance payments of € 1.8 billion. In all cases where there is a need to adapt the ESF programming to the needs of the crisis, the Commission will ensure that programme changes are completed in the shortest possible time.

Pagal esamas Europos socialinio fondo (ESF) programas kasmet parama teikiama 9 mln. darbuotojų; per ESF vien tik 2009 m. galima gauti 10,8 mlrd. EUR dotacijų. Fondas gali reaguoti į krizės sukeltus poreikius, pvz., gerinti darbo paklausos ir pasiūlos atitikimą, remti bendras socialinių partnerių iniciatyvas, skatinti socialines inovacijas ir užimtumo partnerystes arba stiprinti viešąsias įdarbinimo tarnybas. ESF[9] taisyklių supaprastinimas leis nedelsiant padidinti išankstinius mokėjimus (1,8 mlrd. EUR). Visais atvejais, kai reikia pritaikyti ESF programavimą prie krizės sukeltų poreikių, Komisija užtikrins, kad pakeitimai programose būtų užbaigti per trumpiausią įmanomą laiką.

While further measures to support employment have to be tailored by Member States, in cooperation with the Social Partners, to their specific economic conditions and labour market situation, it is important that they remain consistent with long-term structural reform needs. Measures should facilitate the long-term restructuring process of the most affected sectors, enhance their competitiveness and human capital. They should also help to address key long-term challenges such as the impact of demographic ageing on labour supply and to seize the opportunities of the low-carbon economy.

Nors tolesnes priemones užimtumui paremti turės rengti valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, atsižvelgdamos į konkrečias ekonomines sąlygas ir darbo rinkos padėtį, svarbu, kad jos derėtų su ilgalaikių struktūrinių reformų reikmėmis. Priemonės turėtų palengvinti ilgalaikį labiausiai paveiktų sektorių restruktūrizavimo procesą, stiprinti jų konkurencingumą ir žmogiškąjį kapitalą. Jos taip pat turėtų padėti spręsti pagrindines ilgalaikes problemas, kaip antai demografinio senėjimo poveikį darbo pasiūlai, ir padėti pasinaudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos galimybėmis.

In order to maximize positive spill-over effects, and to better address collectively the unprecedented challenges of the crisis, the Commission will promote mutual learning and exchange of good practices across the Member States.

Siekdama kuo didesnio teigiamo išorinio poveikio ir geriau kartu šalinti precedento neturinčias krizės sukeltas problemas, Komisija skatins valstybes nares mokytis vienoms iš kitų ir keistis gerąja patirtimi.

The following elements can help Member States in the design of appropriate and effective measures: Keeping people in employment, notably by providing financial support to temporary flexible working-time arrangements. Temporary adjustment of working hours ("short-time") in line with production needs can be an important source of labour input flexibility. By preventing mass lay-offs, this may mitigate the social impact of the crisis, save considerable firing and (re)hiring costs for firms, and prevent loss of firm-specific human capital. Such action needs to be combined with measures supporting employability and guiding people towards new jobs, empowering workers to take advantage of new opportunities when the upturn comes. These measures need to be coordinated to avoid negative spill-overs in other Member States. Reinforcing activation and providing adequate income support for those most affected by the economic slowdown, making full use of social protection benefits, in line with the flexicurity approach. In those countries where unemployment insurance is strictly limited in time, consideration should be given to its temporary expansion and/or a reinforcement of minimum income provisions. Back to work incentives should be kept intact, and vulnerable groups supported in line with the active inclusion strategy. Investing in re-training and skills upgrading particularly for workers on short time and in sectors that are declining. Preference should be given to training targeted at future labour market needs, such as green jobs. Anticipation of future skills needs should therefore be promoted. Employment Services should be enhanced to cope with increased unemployment. Mitigating the direct impact of the financial crisis on individuals through specific measures to prevent over-indebtedness and maintain access to financial services. In countries with larger pre-funded schemes in their pension systems, the recovery of pension funds will be essential to protect the current and future income of pensioners. Ensuring the free movement of workers within the Single Market which will be the source of new opportunities. It can help address the persistence of mismatches between skills and labour market needs, even during the downturn. In this context, the Posted Workers Directive serves to facilitate free movement of workers in the context of cross-border provision of services, whilst effectively safeguarding against social dumping. The Commission will work with the Member States and Social Partners on a shared interpretation of the Directive to ensure that its practical application - in particular administrative cooperation between Member States - works as intended. Considering supporting measures such as lowering non-wage costs for low-skilled workers. Wage developments and fiscal measures should take account of each Member State's competitive position and productivity growth. Providing sufficient support to tackle youth unemployment and early school leavers. Time spent out of education or employment while young can have lasting effects. Member States should prepare for and encourage an increase in demand for education and training, as existing students stay on and displaced workers seek to re-skill. In this respect, future labour market growth areas such as 'green jobs' can already be anticipated. Integrating measures aimed at revising employment protection legislation within a flexicurity approach covering all its components so as to reduce segmentation and improve the functioning of labour markets. |

Valstybėms narėms nustatant tinkamas ir veiksmingas priemones gali padėti šie elementai. Išsaugoti žmonių užimtumą, visų pirma teikiant finansinę paramą laikinai lankstaus darbo laiko tvarkai. Laikinas darbo laiko sureguliavimas (trumpesnis darbo laikas) atsižvelgiant į gamybos poreikius gali būti svarbus darbo sąnaudų lankstumo šaltinis. Priemonės prieš masinį atleidimą iš darbo gali padėti sušvelninti krizės socialinį poveikį, įmonėms sutaupyti daug lėšų atleidimo iš darbo ir samdymo (grąžinimo į darbą) sąnaudoms padengti ir neleisti joms prarasti savojo žmogiškojo kapitalo. Tam reikia priemonių, kurios derėtų su gebėjimo įdarbinti parama ir pagalba žmonėms susirasti naują darbą, galių suteikimu darbuotojams pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurios atsiras sulaukus ekonomikos pakilimo. Šias priemones būtina derinti, kad būtų išvengta neigiamo išorinio poveikio kitose valstybėse narėse. Stiprinti aktyvinimą ir užtikrinti tinkamą pajamų rėmimą tiems, kuriuos ekonomikos sulėtėjimas paveikė labiausiai, o remiantis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principu panaudoti visas socialinės apsaugos išmokų teikiamas galimybes. Tose šalyse, kuriose nedarbo draudimo trukmė griežtai ribojama, reikėtų apsvarstyti galimybę laikinai išplėsti jo taikymo sritį ir (arba) sustiprinti nuostatas dėl mažiausių draudžiamų pajamų. Reikėtų išlaikyti paskatas sugrįžti į darbą, o pažeidžiamiausias grupes remti pagal aktyvios įtraukties strategiją. Investuoti į perkvalifikavimą ir įgūdžių lavinimą, visų pirma laikinųjų bedarbių, taip pat tuose sektoriuose, kuriuose padėtis blogėja. Pirmenybė turėtų būti teikiama tiksliniam mokymui atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ateityje, pavyzdžiui, aplinką tausojančias darbo vietas. Todėl reikėtų skatinti numatyti, kokių įgūdžių reikės ateityje. Įdarbinimo tarnybos turėtų būti stiprinamos, kad galėtų susidoroti su didėjančiu nedarbu. Tiesioginio finansų krizės poveikio asmenims mažinimas imantis specialių priemonių, kuriomis apsaugoma nuo pernelyg didelio įsiskolinimo ir išlaikoma galimybė pasinaudoti finansinėmis paslaugomis. Šalims, kurių pensijų sistemos didele dalimi pagrįstos išankstinio finansavimo schemomis, bus labai svarbu atkurti pensijų fondus, kad būtų apsaugotos dabartinės ir būsimos pensininkų pajamos. Naujų galimybių gali suteikti laisvo darbuotojų judėjimo užtikrinimas bendrojoje rinkoje. Jis gali padėti spręsti užsitęsusio įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problemą netgi nuosmukio laikotarpiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Direktyva dėl komandiruojamų darbuotojų lengvinamas laisvas darbuotojų judėjimas pagal tarpvalstybinio paslaugų teikimo nuostatas kartu veiksmingai apsisaugant nuo socialinio dempingo. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais siekdama bendro direktyvos išaiškinimo, kad jos praktinis taikymas, visų pirma valstybių narių administracinis bendradarbiavimas, būtų toks, kaip numatyta. Paramos priemonių, kaip antai su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų žemos kvalifikacijos darbuotojams mažinimo numatymas. Nustatant darbo užmokesčio kitimo ir fiskalines priemones reikėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės konkurencinę padėtį ir našumo didėjimą. Pakankama parama jaunimo nedarbo ir anksti mokyklą paliekančių mokinių problemai spręsti. Ilgalaikių padarinių gali sukelti nesimokant ar nedirbant praleistas laikas jaunystėje. Valstybės narės turėtų pasirengti švietimo ir mokymo paklausos padidėjimui, nes dėl didesnių sunkumų užsitikrinti darbą esami studentai mokysis toliau, o atleisti darbuotojai sieks persikvalifikuoti. Todėl jau dabar galima numatyti būsimą darbo rinkos augimą, pvz., aplinką tausojančių darbo vietų srityje. Priemonių, kuriomis siekiama peržiūrėti užimtumo apsaugos teisės aktus pagal darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principą apimant visus jo komponentus, kad būtų sumažintas darbo rinkos susiskaidymas ir padidintas jos veikimas, integravimas. |

An Employment Summit for Europe

Aukščiausiojo lygio susitikimas užimtumo Europoje klausimais

- A European approach can add value to Member States' efforts to meet the employment challenge, whilst avoiding distortive effects. The European Employment Summit in May will provide the opportunity to take stock of the developing situation, and to agree on further, concrete measures. It will be prepared together with the Social Partners and will build on the progress made on the Renewed Social Agenda over the last year.

- Europinis požiūris gali padidinti valstybių narių pastangų vertę sprendžiant užimtumo problemą ir kartu siekiant išvengti iškraipomojo poveikio. Gegužės mėn. Europos aukščiausiojo lygio susitikimas užimtumo klausimais bus galimybė įvertinti kintančią padėtį ir susitarti dėl tolesnių konkrečių priemonių. Jis bus rengiamas kartu su socialiniais partneriais ir remiantis per praėjusius metus pasiekta pažanga dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės.

The Summit should deliver three objectives:

Aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų padėti siekti trijų tikslų:

- It should help accelerate recovery by focusing on structural reform to create more flexible, secure and inclusive labour markets.

- turėtų padėti paspartinti ekonomikos atkūrimą ir, dėmesį sutelkus į struktūrinę reformą, sukurti lankstesnes, saugesnes ir įtraukesnes darbo rinkas;

- It should agree a concerted approach to reduce the social impact of the crisis.

- turėtų padėti susitarti dėl suderinto požiūrio, kad būtų mažinamas krizės socialinis poveikis;

- And it should launch a new consensus with Social Partners and stakeholders about how to modernise social policies to the mutual benefit of both employees and employers.

- turėtų padėti su socialiniais partneriais ir suinteresuotosiomis šalimis pasiekti naują bendrą sutarimą dėl socialinės politikos modernizavimo būdų, kad ji būtų naudinga ir darbuotojams, ir darbdaviams.

Particular focus could be given to measures to counter unemployment, with an emphasis on the integration of younger and more vulnerable workers into the labour market. The Summit should look at how EU policies can better support Member States' efforts, in particular in addressing the structural weaknesses of labour markets in line with the recommendations of the Lisbon Strategy for Growth and Jobs.

Ypatingas dėmesys galėtų būti skiriamas kovos su nedarbu priemonėms, pabrėžiant jaunesnių ir labiau pažeidžiamų darbuotojų integraciją į darbo rinką. Aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti svarstoma, kaip ES politika galėtų būti labiau remiamos valstybių narių pastangos, visų pirma sprendžiant darbo rinkų struktūrinių trūkumų problemą pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje pateiktas rekomendacijas.

The Summit will be prepared together with the Social Partners and in consultation with all stakeholders. To collect input for the themes and possible outcomes of the Summit, the Commission will organise a series of workshops in a number of different Member States to bring together the European Parliament, the Social Partners, NGOs and civil society. This will complement the ongoing exchanges the Commission has with the Member States and with the Social Partners in the European social dialogue. This broad and open preparatory process should serve as a sound basis for building an ambitious consensus around a series of concrete deliverables in May.

Aukščiausiojo lygio susitikimas bus rengiamas kartu su socialiniais partneriais ir konsultuojantis su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Siekdama surinkti nuomones dėl temų ir galimų aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų, Komisija keliose valstybėse narėse surengs seminarų ciklą, kad draugėn suburtų Europos Parlamentą, socialinius partnerius, NVO ir pilietinę visuomenę. Tai papildys dabar vykstančius Komisijos, valstybių narių ir socialinių partnerių nuomonių mainus palaikant Europos socialinį dialogą. Plataus masto atviras parengiamasis procesas turėtų pakloti patikimą pagrindą plataus užmojo bendram sutarimui dėl konkrečių rezultatų gegužės mėn. pasiekti.

Promoting global recovery: the European contribution to the G-20 Summit

VISUOTINIO EKONOMIKOS ATSIGAVIMO RėMIMAS. EUROPOS INDėLIS į G20 AUKščIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMą

This is a global crisis. The scale and speed at which a shock in one systemically important financial market soon affected the financial system and spilled over to real economies worldwide have shown just how interdependent the world has become.

Tai visuotinė krizė. Tai, kad šoko mastas ir greitis vienoje sistemos požiūriu svarbioje finansų rinkoje netrukus paveikė finansų sistemą ir greitai išplito realioje ekonomikoje visame pasaulyje, parodė kaip viskas pasaulyje dabar tarpusavyje susiję.

The EU played a leading role in building recognition that global solutions are needed. Following the EU's initiative, the G-20 Washington Summit in November 2008 agreed an action plan to renew the international financial architecture to bring it up to date with the realities of globalisation.

ES atlieka vadovaujamąjį vaidmenį siekdama, kad būtų pripažinta, jog reikia visuotinių sprendimų. Laikantis ES iniciatyvos 2008 m. lapkričio mėn. įvykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone susitarta dėl veiksmų plano, kuriuo siekiama atnaujinti tarptautinę finansų struktūrą, kad, atsižvelgiant į globalizacijos kuriamą tikrovę, ji taptų šiuolaikiška.

The EU must continue to speak with one voice at the G-20 London Summit of 2 April. We can be a strong and influential partner in this work, given our long-standing and successful experience of regional market integration and effective institution-building.

ES privalo ir toliau kalbėti vienu balsu balandžio 2 d. Londone vyksiančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime. Turint omenyje ilgalaikę sėkmingą regioninės rinkos integracijos patirtį ir veiksmingą institucijų kūrimą, galime būti stiprus ir įtakingas partneris dirbant šį darbą.

As implementation of the European Economic Recovery Plan gains momentum, against the background of an ambitious reform of European financial markets, the European Union is particularly well-placed to take the lead in proposing concrete solutions that can deliver effective results at global level.

Vykstant plataus užmojo Europos finansų rinkų reformoms, Europos ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimas įsibėgėja, taigi Europos Sąjungos padėtis ypač paranki, kad būtų imtasi iniciatyvos teikti konkrečius pasiūlymus, kurie gali duoti veiksmingų rezultatų pasauliniu mastu.

These efforts should be consistent with the need for global solutions in the area of climate change. The transition to a low-carbon economy should create new opportunities for growth not only in Europe but worldwide. The London Summit should therefore reaffirm its commitment to an ambitious global outcome to the UN Climate Change negotiations in Copenhagen in December 2009.

Šios pastangos turėtų būti suderintos su poreikiu rasti visuotinių sprendimų klimato kaitos srityje. Perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos turėtų atverti naujas augimo galimybes ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Aukščiausiojo lygio susitikime Londone reikėtų dar kartą patvirtinti įsipareigojimą remti plataus užmojo JT klimato kaitos derybų, įvyksiančių Kopenhagoje 2009 m. gruodžio mėn., rezultatus.

We should also ensure that the London Summit projects clear messages about the need to keep global markets open. Whilst there is a global recognition that the historical experience of protectionism in a downturn is disastrous, domestic pressures to apply restrictive measures can be strong. An unequivocal message is essential to hold off these threats.

Taip pat turėtume užtikrinti, kad aukščiausiojo lygio susitikime Londone būtų aiškiai pasakyta, jog pasaulio rinkas būtina išlaikyti atviras. Nors pasauliniu mastu pripažįstama, kad praeityje protekcionizmo politikos taikymas nuosmukio metu buvo pražūtingas, šalies viduje daromas spaudimas taikyti ribojamąsias priemones gali būti stiprus. Siekiant apsisaugoti nuo tokių grėsmių labai svarbus nedviprasmiškas pareiškimas.

Potential EU candidates and neighbouring countries are also feeling the impact of the crisis. The Commission remains committed to working with European and international financial institutions to support their economic stability and development. The Commission has welcomed the action plan developed by the European Bank for Reconstruction and Development (EBRD), the EIB and the World Bank, to deploy assistance to strengthen banks and support lending in some Central and Eastern European economies.

Krizės poveikį taip pat jaučia ES kandidatės ir kaimyninės šalys. Komisija ir toliau laikosi įsipareigojimo bendradarbiauti su Europos ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, kad paremtų šių šalių ekonominį stabilumą ir vystymąsi. Komisija palankiai vertina veiksmų planą, kurį parengė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), EIB ir Pasaulio bankas ir pagal kurį pagalba teikiama kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikai: bankams stiprinti ir skolinimo veiklai paremti.

Finally, given the far-reaching effects of the global crisis and resulting slowdown on developing countries, we must uphold our commitment to help them through the crisis, out of poverty and into sustainable growth. Supporting them in pursuing the Millennium Development Goals is essential to global recovery in a sustainable open economy.

Galiausiai atsižvelgiant į pasaulinės krizės didelio masto poveikį, o dėl jo – besivystančių šalių ekonomikos sulėtėjimą, privalome laikytis savo įsipareigojimo padėti joms krizės laikotarpiu išbristi iš skurdo ir sugrįžti į tvariojo augimo kelią. Tokių šalių rėmimas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų labai svarbus visuotiniam ekonomikos atkūrimui tvariosios atviros ekonomikos sąlygomis.

The EU must respect its Overseas Development Assistance (ODA) commitments, so that this, along with other available means, can be used to stimulate growth, investment, trade and job creation. Through the different Commission, Member States and EIB instruments, the EU should focus on activities such as agriculture, climate change and infrastructure where a direct counter-cyclical impact can be achieved. These efforts should be matched by strong responsibility by developing countries in ensuring good macroeconomic and fiscal governance.

ES privalo laikytis savo oficialiosios vystymosi pagalbos (OVP) įsipareigojimų, kad ši pagalba kartu su kitomis turimomis priemonėmis galėtų būti panaudota augimui, investicijoms, prekybai ir darbo vietų kūrimui skatinti. Remdamasi kitos sudėties Komisijos, valstybių narių vykdoma veikla ir EIB priemonėmis, ES turėtų sutelkti dėmesį į veiklą, pvz., žemės ūkį, klimato kaitą ir infrastruktūrą, kur galima pasiekti tiesioginio priešciklinio poveikio. Šios pastangos turėtų būti suderintos su tvirta besivystančių šalių atsakomybe užtikrinti gerą makroekonominį ir fiskalinį valdymą.

At the London Summit, consistent with its ongoing internal decisions, the EU should promote agreement on a comprehensive set of concrete deliverables. The Summit should deliver firm commitments to improve the global financial and regulatory system, so that all relevant actors and instruments are subject to appropriate regulation and oversight, by: Improving transparency and accountability: Banking prudential rules as well as accounting standards should be improved by building in counter-cyclical mechanisms and properly addressing fair value. Bank capital requirements should better reflect liquidity risks and realign incentives on securitisation. The governance structures of the International Accounting Standards Board should be improved. Enhancing sound regulation: Regulation and supervision, and in particular the Basel Committee's prudential standards, should be extended to all relevant systemic actors – hedge funds, private equity, and other non-regulated credit institutions. Credit rating agencies should be subject to tough requirements to ensure the quality and transparency of ratings and that they are free from conflict of interest. Remuneration policies should be realigned to avoid short-term excessive risk-taking and to be subject to supervision. Promoting integrity in financial markets: A list of uncooperative jurisdictions should be drawn up together with a toolbox of joint measures for use against them in the areas of supervision, anti-money laundering, terrorism financing and taxation. Banks should be dissuaded from operating in off-shore centres[10] through increased prudential requirements and tougher transparency rules. The rules on holding and transferring intermediated securities should be harmonised at global level. Strengthening international supervisory cooperation: Global colleges of supervisors should be set up and given the powers they need to be effective. Supervisors should exchange good practice and promote global convergence of practices. The Financial Stability Forum (FSF) should be enlarged ahead of the 2 April Summit, to include all major emerging countries and the European Commission. Reforming the governance of the international financial institutions: the London Summit should agree to a timetable for further reforms of the governance of the International Monetary Fund (IMF) and the World Bank. The system for top appointments to these two institutions should be reviewed. Strengthening the IMF: Member States should present a joint contribution to the temporary doubling of IMF resources. The IMF should strengthen its surveillance, by deepening the coverage of financial sector issues, reinforcing multilateral surveillance, and ensuring multilateral consultations including the orderly reversal of global imbalances. Cooperation with the FSF should be enhanced and effective joint early warning mechanisms established. FSF members and other systemically relevant countries should be assessed regularly by the IMF and vulnerabilities identified should feed into the early warning mechanism. Reforms should include internal procedures and should ensure that the key conclusions of IMF surveillance are fed into the International Monetary and Financial Council. Developing the World Bank and Regional Development Banks: The banks should implement the instruments at their disposal in a flexible manner to frontload assistance to mitigate the effects of the crisis, particularly for vulnerable populations. Adequate financing should be assured for their activities. The Summit should support balanced growth in global markets, by: Advancing global recovery through continued international coordination of fiscal measures and their real impact. The EU is doing its part in the global effort to restore growth. International cooperation should ensure that the current fiscal measures are consistent with long-term fiscal sustainability. Moreover they should provide sufficient levels of investment in long-term policies, such as innovation, education, energy efficiency and the low-carbon economy. Once the recovery takes hold, an orderly and coordinated reversal of macro-economic stimuli is warranted. Promoting open trade as a complement to the fiscal stimulus. G-20 countries should strive for further global market opening. An early conclusion of the Doha round on the basis of the existing negotiating texts on agriculture and industrial goods is key. The London Summit should reaffirm a strong common stance against protectionism, in line with the standstill commitment agreed at Washington and the effective monitoring mechanism established under the WTO. G-20 partners should express their collective determination implement this commitment at the highest political level. Launching a multilateral initiative on trade finance that would reinforce the efforts of the World Bank Group and other relevant multilateral development agencies in expanding their trade finance activities. Promoting global development as part of the solution to the global crisis and a basis for peace and stability worldwide. The London Summit should reaffirm the commitment to supporting developing countries' efforts to generate growth and the fight against poverty, in particular by delivering on the Millennium Development Goals. To facilitate the active participation of developing countries in international trade, the G-20 should meet their aid-for-trade pledges and give duty-free and quota-free access to their markets for least developed countries. |

Londono aukščiausiojo lygio susitikime, atsižvelgdama į priimamus vidaus sprendimus, ES turėtų paremti susitarimą dėl visapusių konkrečių rezultatų. Aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti prisiimti tvirti įsipareigojimai tobulinti visuotinę finansų ir reguliavimo sistemą, kad visi susiję dalyviai ir priemonės būtų tinkamai reguliuojami ir prižiūrimi: didinant skaidrumą ir atsakomybę: bankų riziką ribojančios taisyklės ir apskaitos standartai turėtų būti tobulinami, kad būtų sukurti priešcikliniai mechanizmai ir tinkamai sprendžiami tikrosios vertės klausimai. Bankų kapitalo poreikiai turėtų geriau parodyti likvidumo riziką ir suderinti pakeitimo vertybiniais popieriais paskatas. Reikėtų tobulinti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos valdymo struktūras; stiprinant patikimą reguliavimą: reguliavimo ir priežiūros, ypač Bazelio komiteto rizikos ribojimo standartų, taikymo sritis turėtų būti išplėsta ir apimti visus susijusius sistemos dalyvius – rizikos draudimo fondus, privataus akcinio kapitalo ir kitas nereguliuojamas kredito įstaigas. Kredito reitingų agentūroms turėtų būti taikomi griežti reikalavimai, kad būtų užtikrinama reitingų kokybė ir skaidrumas, o agentūrų nevaržytų interesų konfliktai. Atlyginimo politika turėtų būti iš naujo suderinta taip, kad būtų išvengta trumpalaikės pernelyg didelės rizikos, ir būtų prižiūrima; remiant sąžiningumą finansų rinkose: turėtų būti sudarytas nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašas ir kartu parengtos bendros priemonės, kurias būtų galima panaudoti prieš jas priežiūros, kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir apmokestinimo srityse. Bankai turėtų būti atgrasomi nuo operacijų lengvatinių mokesčių centruose[10] didinant rizikos ribojimo reikalavimus ir griežtinant skaidrumo taisykles. Pasauliniu mastu turėtų būti suderintos tarpininkų laikomų vertybinių popierių laikymo ir perdavimo taisyklės; stiprinant tarptautinį priežiūros institucijų bendradarbiavimą: turėtų būti įsteigtos pasaulinės priežiūros institucijų kolegijos, o siekiant jų veiksmingumo, joms turėtų būti suteiktos būtinos galios. Priežiūros institucijos turėtų keistis gerąja patirtimi ir remti pasaulinį praktikos vienodinimą; Finansų stabilumo forumas (FSF) turėtų būti išplėstas dar iki balandžio 2 d. aukščiausiojo lygio susitikimo, kad į jo veiklą įsilietų visos pagrindinės besiformuojančios ekonomikos šalys ir Europos Komisija; reformuojant tarptautinių finansų įstaigų valdymą: aukščiausiojo lygio susitikime Londone reikėtų susitarti dėl tolesnių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko valdymo reformų tvarkaraščio. Reikėtų peržiūrėti skyrimo į aukščiausius šių institucijų postus sistemą; stiprinant TVF: valstybės narės turėtų pateikti bendrą įnašą siekiant laikinai padvigubinti TVF išteklius. TVF turėtų stiprinti vykdomą priežiūrą kartu didindamas finansų sektoriaus klausimų aprėptį, stiprindamas abipusę priežiūrą ir užtikrindamas daugiašales konsultacijas, įskaitant tvarkingą pasaulio ekonomikos disbalanso šalinimą. Reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su FSF ir sukurti veiksmingus bendrus ankstyvo įspėjimo mechanizmus. FSF narius ir kitas sistema susijusias šalis TVF turėtų reguliariai vertinti, o nustatyti trūkumai turėtų papildyti ankstyvo įspėjimo mechanizmą. Taip pat reikėtų reformuoti vidaus procedūras ir užtikrinti, kad pagrindinės TVF priežiūros išvados būtų pateiktos tarptautinei monetarinių ir finansinių klausimų tarybai; plėtojant Pasaulio banką ir regioninius plėtros bankus: bankai turėtų turimas priemones įgyvendinti lanksčiai siekdami iš anksto išmokėti pagalbos lėšas ir taip sumažinti krizės poveikį, ypač pažeidžiamiems žmonėms. Jų veiklai būtina užtikrinti atitinkamą finansavimą. Aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų paremti subalansuotą pasaulio rinkų augimą: visuotinį ekonomikos atsigavimą paspartindamas nuolatiniu tarptautiniu fiskalinių priemonių ir jų poveikio derinimu. ES atlieka savo darbą siekiant atkurti augimą pasaulio mastu. Tarptautiniu bendradarbiavimu reikėtų užtikrinti, kad esamos fiskalinės priemonės būtų suderintos su ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu. Be to, jomis turi būti išlaikytas pakankamas investicijų į ilgalaikę politiką, pvz., inovacijas, švietimą, energijos vartojimo efektyvumą ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, lygis. Kai tik ekonomika atsigaus, reikės garantuoti tvarkingą ir suderintą makroekonominių paskatų atsisakymą; remdamas atvirą prekybą kaip fiskalinę paskatą papildančią priemonę. G20 šalys turėtų siekti tolesnio pasaulio rinkų atvėrimo. Dohos derybų raundo preliminarios išvados, remiantis esamais derybų tekstais, dėl žemės ūkio ir pramoninių prekių yra labai svarbios. Aukščiausiojo lygio susitikimas Londone turėtų dar kartą patvirtinti tvirtą bendrą poziciją prieš protekcionizmą laikantis įsipareigojimo kol kas nieko nekeisti, kaip susitarta Vašingtone, ir veiksmingo PPO sukurto stebėsenos mechanizmo. G20 partnerės turėtų kolektyviai pareikšti, kad yra pasiryžusios įgyvendinti šį įsipareigojimą aukščiausiu politiniu lygmeniu; įgyvendindamas daugiašales iniciatyvas dėl prekybos finansų, nes tai padėtų sustiprinti Pasaulio banko grupės ir kitų susijusių daugiašalių vystymosi agentūrų pastangas plėsti savo prekybos finansavimo veiklą; remdamas visuotinį vystymąsi kaip vieną iš būdų įveikti pasaulinę krizę ir vieną iš taikos ir stabilumo visame pasaulyje ramsčių. Aukščiausiojo lygio susitikime Londone reikėtų dar kartą patvirtinti įsipareigojimą remti besivystančių šalių pastangas skatinti augimą ir kovoti su skurdu, ypač siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų rezultatų. Siekiant aktyvaus besivystančių šalių dalyvavimo pasaulio prekyboje, G20 turėtų vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą prekybai ir galimybes mažiausiai išsivysčiusioms šalims patekti į jų rinkas be muitų ir be kvotų. |

CONCLUSION

IšVADA

- This Communication sets out how the European Union can build on the steps already taken to address the financial and economic crisis. The EU is now entering a new phase of implementation of its Recovery Plan, with a need for effective co-ordination of the measures being taken to ensure that they work to best effect to help businesses, households and communities across Europe. This Communication echoes the discussion of the Heads of State and Government on 1 March 2009 and underlines that the road to recovery will be eased if measures in one Member State are shaped to spark an upturn in others. Effective coordination will make the single market a springboard for recovery.

- Šiame komunikate parodoma, kaip Europos Sąjunga, pasiremdama priemonėmis, kurios jau įgyvendinamos, galėtų įveikti finansų ir ekonomikos krizę. ES dabar žengia į naują Ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo etapą, per kurį reikia veiksmingai derinti priemones, kurių imamasi, kad būtų užtikrintas kuo geriausias jų poveikis ir pagalba visos Europos verslui, namų ūkiams ir bendruomenėms. Šiame komunikate atsižvelgta į 2009 m. kovo 1 d. įvykusias valstybių ir vyriausybių vadovų diskusijas ir pabrėžiama, kad kelias į ekonomikos atkūrimą bus lengvesnis, jeigu priemonės, kurių imasi viena valstybė narė, būtų parengtos taip, kad padėtų pakilti kitų narių ekonomai. Dėl veiksmingo derinimo bendroji rinka taptų išeities tašku ekonomikai atkurti.

The Commission invites the Spring European Council to:

Komisija ragina pavasario Europos Vadovų Tarybą:

- Agree on the need for a new package of financial sector reform measures including a new supervisory framework for the EU's financial sector, based on the work of the de Larosière group, and to decide on the main elements of this new framework at the June European Council, on the basis of further proposals from the Commission; and to invite the Council and European Parliament to give priority to the adoption of the proposals on financial services regulation to be proposed by the Commission in the coming months;

- susitarti dėl naujo finansų sektoriaus reformos priemonių paketo poreikio, taip pat dėl naujos ES finansų sektoriaus priežiūros sistemos, remiantis de Larosière grupės darbu, ir, atsižvelgiant į vėlesnius Komisijos pasiūlymus, birželio mėn. Europos Vadovų Taryboje nuspręsti dėl pagrindinių šios naujos sistemos elementų, ir paraginti Tarybą bei Europos Parlamentą pirmenybę teikti finansinių paslaugų reglamentavimo pasiūlymų, kuriuos Komisija pateiks per ateinančius mėnesius, priėmimui,

- Invite Member States to take the necessary action to ensure long-term financial stability as soon as economic conditions allow, in line with the revised Stability and Growth Pact;

- paraginti valstybes nares imtis reikiamų priemonių ilgalaikiam finansiniam stabilumui užtikrinti, kai tik tą leis ekonominės sąlygos, pagal atnaujintą Stabilumo ir augimo paktą,

- Invite Member States to expedite the implementation of their national recovery plans and structural reforms;

- paraginti valstybes nares paspartinti savo nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ir struktūrinių reformų įgyvendinimą,

- Invite Member States to apply the common principles set out in section 3.2 when designing and implementing measures to strengthen the real economy;

- paraginti valstybes nares taikyti bendrus principus, nustatytus 3.2 dalyje, nustatant ir įgyvendinant priemones realiai ekonomikai stiprinti,

- Invite Member States to effectively support people through the crisis, drawing on the elements for action outlined in this Communication;

- paraginti valstybes nares veiksmingai remti žmones krizės laikotarpiu remiantis šiame komunikate išdėstytų priemonių elementais,

- Endorse the process for the preparation of the European Employment Summit in May;

- pradėti rengtis gegužės mėn. Europos aukščiausiojo lygio susitikimui užimtumo klausimais,

- Approve the joint European position for the G-20 Summit in London.

- patvirtinti bendrą Europos poziciją G20 aukščiausiojo lygio susitikime Londone.

[1] OJ C 270, 25.10.2008, p. 8, and OJ C 10, 15.1.2009, p. 2.

[1] OL C 270, 2008 10 25, p. 8 ir OL C 10, 2009 1 15, p. 2.

[2] C(2009) 1345 (not yet published).

[2] C (2009) 1345 (dar nepaskelbta).

[3] According to the Commission's January forecast.

[3] Pagal Komisijos sausio mėn. prognozę.

[4] Including a number of new public private partnerships.

[4] Įskaitant kelias naujas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

[5] COM(2009) 104, 25.2.2009.

[5] COM (2009) 104, 2009 2 25.

[6] The Internal Market has raised EU prosperity by 2.15% of EU GDP year on year and added 2.75 million extra jobs between 1992 and 2006. Intra-EU trade relative to GDP rose by 30% between 1995 and 2005.

[6] Vidaus rinka ES gerovę per metus padidino 2,15 % ES BVP; dėl jos nuo 1992 m. iki 2006 m. sukurta 2,75 mln. papildomų darbo vietų. Nuo 1995 m. iki 2005 m. prekyba ES viduje, palyginti su BVP, padidėjo 30 %.

[7] COM(2009) 83, 26.2.2009.

[7] COM (2009) 83, 2009 2 26.

[8] COM(2008) 867, 16.12.2008.

[8] COM (2008) 867, 2009 12 16.

[9] COM(2008) 813, 26.11.2008.

[9] COM (2008) 813, 2008 11 26.

[10] The Commission will shortly make proposals on information exchange and transparency on taxation matters within the EU and with third countries.

[10] Komisija netrukus pateiks pasiūlymą dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais ES ir su trečiosiomis šalimis ir dėl skaidrumo šiais klausimais.