[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 22.11.2007

Briuselis, 22.11.2007

COM(2007) 723 final

COM(2007) 723 galutinis

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE COUNCIL, THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

A EUROPEAN STRATEGIC ENERGY TECHNOLOGY PLAN (SET-PLAN) 'Towards a low carbon future'

EUROPOS STRATEGINIS ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ PLANAS ( SET PLANAS) „Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“

{SEC(2007) 1508}{SEC(2007) 1509}{SEC(2007) 1510}{SEC(2007) 1511}

{SEC(2007) 1508}{SEC(2007) 1509}{SEC(2007) 1510}{SEC(2007) 1511}

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE COUNCIL, THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

A EUROPEAN STRATEGIC ENERGY TECHNOLOGY PLAN (SET-PLAN)

EUROPOS STRATEGINIS ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ PLANAS ( SET PLANAS)

(Text with EEA relevance)

(Tekstas svarbus EEE)

"We are facing major challenges which do not stop at national borders. The European Union is our response to these challenges."

„Mums tenka spręsti sunkius uždavinius, kurie svarbūs ne pavienėms valstybėms. Mūsų atsakas sprendžiant tuos uždavinius – Europos Sąjunga.“

– Declaration on the occasion of the fiftieth anniversary of the signature of the Treaties of Rome, Berlin 2007

– Deklaracija Romos sutarčių pasirašymo 50-mečio proga, Berlynas, 2007 m.

1. THE NEED FOR A EUROPEAN STRATEGIC ENERGY TECHNOLOGY PLAN (SET-PLAN)

1. BūTINYBė PARENGTI EUROPOS STRATEGINį ENERGETIKOS TECHNOLOGIJų PLANą ( SET PLANą)

Technology is vital piece of the Energy Policy jigsaw

Technologija – svarbi energetikos politikos sudedamoji dalis.

Europe needs to act now, together, to deliver sustainable, secure and competitive energy. The inter-related challenges of climate change, security of energy supply and competitiveness are multifaceted and require a coordinated response. We are piecing together a far-reaching jigsaw of policies and measures: binding targets for 2020 to reduce greenhouse gas emissions by 20% and ensure 20% of renewable energy sources in the EU energy mix; a plan to reduce EU global primary energy use by 20% by 2020; carbon pricing through the Emissions Trading Scheme and energy taxation; a competitive Internal Energy Market; an international energy policy. And now, we need a dedicated policy to accelerate the development and deployment of cost-effective low carbon technologies.

Visa Europa turi šiandien imtis veiksmų kurdama tvarią, saugią ir konkurencingą energetiką. Kartu tenka spręsti klimato kaitos, energijos tiekimo saugumo ir konkurencingumo uždavinius, kuriems būdingi įvairūs aspektai, dėl to reikia imtis suderintų veiksmų. Ketiname vykdyti veiksmingą politiką ir taikyti griežtas priemones šiose srityse: įsipareigojimas iki 2020 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 % ir užtikrinti, kad iš ES energijos išteklių visumos 20 % sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai; ketinimas iki 2020 m. Europos Sąjungoje bendrą naudojamos pirminės energijos kiekį sumažinti 20 %; išmetamo anglies dvideginio kiekio apmokestinimas pagal įdiegtą prekybos šiltnamio efektą sukeliančių šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą ir energetikos apmokestinimas; konkurencinga energijos vidaus rinka; tarptautinė energetikos politika. Šiandien turime vykdyti specialią politiką, užtikrinančią spartesnį ekonomiškai veiksmingą technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, kūrimą ir diegimą.

Harnessing technology is vital to achieve the Energy Policy for Europe objectives adopted by the European Council on 9 March 2007[1]. To meet the targets, we need to lower the cost of clean energy and put EU industry at the forefront of the rapidly growing low carbon technology sector. In the longer term, new generations of technologies have to be developed through breakthroughs in research if we are to meet the greater ambition of reducing our greenhouse gas emissions by 60-80% by 2050.

Be technologijos, ko gero, nebūtų įmanoma pasiekti Europos energetikos politikos tikslų, kuriuos Europos Vadovų Taryba iškėlė 2007 m. kovo 9 d.[1] Kad pasiektume minėtų tikslų, turime mažinti energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių sąnaudas ir ES pramonę pertvarkyti atsižvelgdami į sparčiai besiplečiantį technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, sektorių. Pasinaudojus mokslinių tyrimų rezultatais ateityje turės būti sukurtos visiškai naujos technologijos, jeigu ketiname pasiekti daug pastangų reikalaujantį tikslą – ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 60–80 %

Today we are falling short

Šiandien mums sekasi ne kažin kaip

Current trends and their projections into the future show that we are not on a pathway to meet our energy policy objectives. Since the oil price shocks in the 70s and 80s, Europe has enjoyed inexpensive and plentiful energy supplies. The easy availability of resources, no carbon constraints and the commercial imperatives of market forces have not only left us dependent on fossil fuels, but have also tempered the interest for innovation and investment in new energy technologies. This has been described as the greatest and widest-ranging market failure ever seen.

Iš šiandieninių tendencijų ir jomis pagrįstos prognozės galima daryti išvadą, kad mums nepavyksta imtis reikiamų priemonių, jog būtų pasiekti mūsų energetikos politikos tikslai. Nuo septinto ir aštunto dešimtmečių, kai naftos kainos buvo gerokai padidėjusios, Europa nebrangiai ir patikimai buvo aprūpinama energija. Kadangi ištekliai buvo prieinami lengvai, išmetamas anglies dvideginio kiekis nebuvo ribojamas, o ir rinkos veiksnių sukurtos komercinės paskatos padarė mus ne tik priklausomus nuo iškastinio kuro rūšių, bet taip pat neskatino domėtis naujovėmis ir investuoti į naujas energetikos technologijas. Šis reiškinys buvo pavadintas „didžiausia ir plačiausio masto rinkos nesėkme, kokia kada nors buvo ištikusi.

Public and private energy research budgets in the EU have declined substantially since peaking in the 1980s in response to the energy price shocks. This has led to an accumulated under-investment in energy research capacities and infrastructures. If EU governments were investing today at the same rate as in 1980, the total EU public expenditure for the development of energy technologies would be four times the current level of investment of around 2.5 billion euros per year.

Privačių ir valstybinių lėšų kiekis, Europos Sąjungoje skiriamas moksliniams energetikos gamybos tyrimams, nuolatos mažėjo nuo devintojo dešimtmečio, kai stengiantis atsižvelgti į gerokai padidėjusias energijos kainas jų buvo skiriama daugiausia. Dėl to energijos gamybos mokslinių tyrimų pajėgumams ir infrastruktūrai iš esmės ėmė trūkti investicijų. Jeigu ES vyriausybės šiandien investuotų tiek pat lėšų, kiek buvo investuojama devintajame dešimtmetyje, tada visos lėšos, kurias energetikos technologijų plėtrai skirtų ES valstybinis sektorius, sudarytų keturis kartus didesnę sumą nei investuojama šiandien, t. y. maždaug 2,5 milijardų eurų per metus.

Intrinsic weaknesses in energy innovation

Energetikos sektoriaus naujovėms būdingi trūkumai

The energy innovation process, from initial conception to market penetration, also suffers from unique structural weaknesses. It is characterised by long lead times, often decades, to mass market due to the scale of the investments needed and the technological and regulatory inertia inherent in existing energy systems. Innovation faces entrenched 'locked-in' carbon-based infrastructure investments, dominant actors, imposed price caps, changing regulatory frameworks and network connection challenges.

Naujovės diegimo į energetikos sektorių procesui – nuo pradinės idėjos iki patekimo rinką – taip pat būdingas tam tikras struktūrinis trūkumas. Tam procesui būdingas ilgas pasirengimo laikas, dažnai trunkantis dešimtmečius, kol sukuriama masinė rinka, nes tenka investuoti daug lėšų; be to, energetikos sektoriui būdingas technologinis bei su reguliavimu susijęs šiuo metu veikiančių energetikos sistemų nepaslankumas. Diegiant naujoves dėl investicijų tenka varžytis su tomis investicijomis, kurios paprastai skiriamos infrastruktūrai, pagrįstai technologijomis, kurias naudojant išmetamas anglies dvideginis, varžytis su vyraujančią padėtį rinkoje užimančiais rinkos dalyviais, atsižvelgti į nustatytas viršutines kainų ribas, besikeičiančią reguliavimo sistemą ir spręstinus klausimus, iškylančius jungiantis prie tinklo.

The market take-up of new energy technologies is additionally hampered by the commodity nature of energy. New technologies are generally more expensive than those they replace while not providing a better energy service. The immediate benefits tend to accrue to society rather than the buyers. Some technologies face social acceptance issues and often require additional up-front integration costs to fit into the existing energy system. Legal and administrative barriers complete this innovation averse framework.

Teikti naujas energetikos technologijas į rinką dar ir dėl to sunku, kad energija savo pobūdžiu iš dalies panaši į žaliavinius išteklius. Naujos technologijos, palyginti su keičiamomis senosiomis, paprastai būna kur kas brangesnės, tačiau įdiegus naująsias technologijas energijos tiekimo paslaugų kokybė nepagerėja. Tiesioginės naudos veikiau gauna visuomenė nei pavieniai vartotojai. Diegiant tam tikras technologijas tenka svarstyti socialinio priimtinumo klausimus ir dažnai tenka patirti papildomų iš anksto apmokėtinų išlaidų, kad būtų prisitaikyta prie šiuo metu eksploatuojamos energijos tiekimo sistemos. Inovacijoms nepalankią aplinką dar labiau sustiprina teisinės ir administracinės kliūtys.

In short, there is neither a natural market appetite nor a short-term business benefit for such technologies. This market gap between supply and demand is often referred to as the 'valley of death' for low carbon energy technologies. Public intervention to support energy innovation is thus both necessary and justified.

Kalbant trumpai, minėtos technologijos nereikalingos nei rinkai, nei trumpalaikės naudos iš jų turėtų verslas. Ta rinkoje nusistovėjusi pasiūlos ir paklausos neatitiktis dažnai vadinama energetikos technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų „mirties slėniu“. Dėl to valstybės parama diegiant energetikos sektoriaus naujoves ir būtina, ir pagrįsta.

Europe should lead the world in energy technologies

Europa turėtų tapti pagrindine energetikos technologijų kūrėja pasaulyje

Member States working alone will have difficulty in creating the conditions necessary to allow industry to compete in global markets. The main global players, the United States and Japan, but also emerging economies such as China, India and Brazil, are facing the same challenges and are multiplying their efforts to develop and commercialise new energy technologies. In the past two years, Japan adopted a strategic energy technology roadmap and the US adopted climate change science and technology programmes. Their market size, investment and research capacities far exceed those of most Member States. This is compounded by the fragmentation, multiple non-aligned research strategies and sub-critical capacities that remain a prevailing characteristic of the EU research base.

Valstybėms narėms, jeigu jos veiklą vykdytų pavieniui, sunkiai pavyktų sukurti reikiamas sąlygas, leidžiančias pramonei konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Pagrindiniai pasaulio rinkos dalyviai – Jungtinės Valstijos ir Japonija, tačiau pastaruoju metu ir kylančios rinkos ekonomikos valstybės, t. y. Kinija, Indija ir Brazilija – imasi spręsti tuos pačius uždavinius ir dėlto derina savo pastangas, kurdamos ir pateikdamos į rinką naujas energetikos technologijas. Per pastaruosius dvejus metus Japonija priėmė strateginę energetikos technologijos programą, o JAV – klimato kaitos mokslo ir technologijos programą. Tų valstybių rinkų dydis, investavimo galimybės ir tyrimų pajėgumai šiuo atžvilgiu gerokai viršija daugelio valstybių narių galimybes. Minėtą atotrūkį dar labiau padidina susiskaldymas, įvairios įgyvendinamos nesuderintos strategijos ir nepakankami pajėgumai, t. y. esminiai ES tyrimų bazės požymiai.

The EU is leading the world in responding to climate change by adopting targets and putting a price on carbon through the Emissions Trading Scheme, as well as creating a truly internal energy market. We must act with equal determination and ambition on a policy for low carbon technologies. These are the conditions to catalyse a new industrial revolution. In a carbon constrained world, the mastery of technology will increasingly determine prosperity and competitiveness. If we fall behind in the intensifying global race to win low carbon technology markets, we may need to rely on imported technologies to meet our targets, missing out on huge commercial opportunities for EU businesses.

ES pasaulyje pirmauja imdamasi klimato kaitą ribojančių priemonių, t. y. ES nustato užduotis ir apmokestina už išmetamą anglies dvideginio kiekį (šiam tikslui ji taiko prekybos šiltnamio efektą sukeliančių šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą) ir kuria iš tikrųjų vidinę energijos rinką Taip pat ryžtingai ir veiksmingai turime vykdyti technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, diegimo politiką. Visi minėti dalykai turėtų paskatinti naujas dideles pramonės permainas. Pasaulyje, kuriame ribojamas išmetamas anglies dvideginio kiekis, klestėjimas ir konkurencingumas vis labiau priklausys nuo technologijos įvaldymo. Jeigu mes atsiliksime dalyvaudami kaskart vis intensyvesnėse pasaulinėse lenktynėse, kurios vyksta siekiant laimėti technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, rinkas, tai gali nutikti taip, kad savo tikslų sieksime su importuotomis technologijomis ir tuo pačiu prarasime dideles komercines ES verslo galimybes.

Time is of the essence

Pagrindinis dalykas – laikas

The transition to a low carbon economy will take decades and touch every sector of the economy, but we cannot afford to delay action. Decisions taken over the next 10-15 years will have profound consequences for energy security, for climate change, for growth and jobs in Europe. The cost of action may be high, but the price of inactivity much higher. As an illustration of the scale of the problem, the Stern report[2] estimates that the cost of action could be limited to around 1% of global GDP per year, while inaction could result in losing 5-20% of global GDP annually.

Ekonomikos pertvarkymas taip, kad jos ūkiniams vienetams vykdant veiklą būtų išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis, užtruks dešimtmečius ir turės įtakos visiems ekonomikos sektoriams, tačiau mes negalima delsti. Per būsimus 10–15 metų priimti sprendimai turės svarbių pasekmių užtikrinant energetinį saugumą, mažinant klimato kaitą, kuriant darbo vietas Europoje ir užtikrinant jos plėtrą. Veiksmų sąnaudos gali būti didelės, tačiau neveiklumas kainuotų dar daugiau. Plg., klausimas toks svarbus, kad, pvz., Sterno ataskaitoje[2] apskaičiuota, jog veiksmų sąnaudas įmanoma apriboti maždaug 1 % pasaulinio bendrojo vidaus produkto per metus, tačiau nesiimant jokių veiksmų kasmet būtų prarandama 5–20 % pasaulinio bendrojo vidaus produkto.

2. ACHIEVING THE POLITICAL VISION

2. POLITINIų SIEKIų įGYVENDINIMAS

The vision is of a Europe with a thriving and sustainable economy, with world leadership in a diverse portfolio of clean, efficient and low-carbon energy technologies as a motor for prosperity and a key contributor to growth and jobs. A Europe that has grasped the opportunities lying behind climate change and globalisation and that is contributing to addressing the global energy challenge, including increasing access to modern energy services in the developing world.

Ateities Europa – klestinčios ir tvarios ekonomikos Europa, pagrindinė aplinkos neteršiančių ir mažai anglies dvideginio išmetančių technologijų pasaulyje kūrėja, klestėjimą ir plėtrą užtikrinantis veiksnys bei svarbiausia darbo vietų kūrėja. Ateities Europa – tai Europa, sugebėjusi pasinaudoti galimybėmis, kurias sukėlė klimato kaita ir globalizacija, prisidedanti sprendžiant pasaulinius su energija susijusius sunkius uždavinius, įskaitant galimybę ekonomiškai silpnoms šalims naudotis moderniomis energijos tiekimo paslaugomis.

Energy efficiency

Energijos vartojimo veiksmingumas

First and foremost, we need a step change in efficiency in energy conversion, supply and end-use. In transport, buildings and industry, available technology opportunities must be turned into business opportunities. We need to fully harness the potential for information and communication technologies and organisational innovation, as well as use public policy and market-based instruments[3] to manage demand and encourage new markets. Several policies and measures are already in place to drive this process, notably the Energy Efficiency Action Plan and the Freight Logistics Action Plan, and the directives on Eco-design and on Energy Labelling of Energy Using Products, on Energy Services and on Building Performance. Other measures are in the pipeline, for example on CO2 emissions from cars, the Action Plan on Urban Mobility, a new phase of the Emissions Trading Scheme, and the initiatives on lead markets, sustainable production and consumption and sustainable industrial policy.

Visų pirma privalome palaipsniui pakeisti energijos konversijos, tiekimo ir galutinio vartojimo veiksmingumą. Turimos technologijų galimybės transporte, statyboje ir pramonėje turi būti paverstos verslo galimybėmis. Turime išnaudoti visas informacijos ir komunikacijos technologijų galimybes, diegti organizacines naujoves bei vykdyti valstybinę politiką ir naudoti rinkos priemones[3], kad užtikrintume paklausos valdymą ir kad būtų skatinamas naujų rinkų kūrimas. Tam tikrų sričių politika jau vykdoma ir taikomos nustatytos priemonės, kad minėtas procesas būtų skatinamas, t. y. įgyvendinamas Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas, Krovinio transporto logistikos veiksmų planas, taikomos ekologinio energiją vartojančių produktų projektavimo reikalavimų direktyvos ir diegiami pastatų šiluminių charakteristikų reikalavimai. Kitos priemonės kol kas rengiamos, pvz., dėl iš lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekio, Mobilumo mieste programos veiksmų planas, naujas prekybos šiltnamio efektą sukeliančių šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemos etapas, iniciatyvos dėl rinkų, į kurias pirmiausia pateikiami nauji produktai, tvarios gamybos ir vartojimo bei pramonei skirtos tvarios politikos.

Achieving the 2020 targets

2020 m. nustatytų tikslų pasiekimas

For 2020, the technologies that will contribute to achieving the targets are available today or in the final stages of development. Low-carbon technologies in general remain expensive and face market penetration obstacles. Energy efficient technologies tend to have high upfront costs which deter market take-up. A twin-track approach is therefore needed: reinforced research to lower costs and improve performance; and pro-active support measures to create business opportunities, stimulate market development and address the non-technological barriers that discourage innovation and the market deployment of efficient and low carbon technologies.

Technologijos, kurias galima naudoti siekiant 2020 m. nustatytų tikslų, turimos jau šiandien ar jos baigiamos kurti. Apskritai technologijos, kurias naudojant išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis, gana brangios ir jas būna sunku įdiegti į rinką. Kuriant veiksmingas energijos gamybos technologijas tenka patirti išankstinių išlaidų, dėl kurių tas technologijas būna sunkiau pateikti į rinką. Dėl to veiklą reikia vykdyti dviem kryptimis: skirti daugiau lėšų moksliniams sąnaudų sumažinimo tyrimams ir našumui padidinti; taikyti veiksmingas paramos priemones, kad būtų kuriamos verslo galimybės, remti rinkos plėtrą ir šalinti su technologija nesusijusias kliūtis, užkertančias kelią naujovėms ir trukdančioms diegti į rinką veiksmingas technologijas ir tas technologijas, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų.

Key EU technology challenges for the next 10 years to meet the 2020 targets: Make second generation biofuels competitive alternatives to fossil fuels, while respecting the sustainability of their production; Enable commercial use of technologies for CO2 capture, transport and storage through demonstration at industrial scale, including whole system efficiency and advanced research; Double the power generation capacity of the largest wind turbines, with off-shore wind as the lead application; Demonstrate commercial readiness of large-scale Photovoltaic (PV) and Concentrated Solar Power; Enable a single, smart European electricity grid able to accommodate the massive integration of renewable and decentralised energy sources; Bring to mass market more efficient energy conversion and end-use devices and systems, in buildings, transport and industry, such as poly-generation and fuel cells; Maintain competitiveness in fission technologies, together with long-term waste management solutions; |

Pagrindiniai su technologija susiję per kitus 10 metų ES spręstini uždaviniai, kad būtų pasiekti 2020 metams nustatyti tikslai: antros kartos biodegalus paversti iškastinio kuro pakaitalu (tuo pačiu būtina užtikrinti jų gamybos tvarumą); užtikrinti, kad pramoniniu lygiu vykdoma demonstravimo veikla, įskaitant visos sistemos veiksmingumą ir pažangius mokslinius tyrimus, į rinką būtų įmanoma įdiegtis CO2 sugaudymo, gabenimo ir laikymo technologijos; galingiausių vėjo jėgainių elektros energijos gamybos pajėgumą padidinti du kartus (daugiausia vėjo jėgainių statant jūroje); įrodyti, kad didelės galios fotovoltiniai ir koncentruotos saulės energijos įrenginiai jau yra tinkami pateikti į rinką; užtikrinti, kad bendra intelektualioji Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistema būtų tinkama priimti didelius iš atsinaujinančių ir decentralizuotų energijos išteklių pagamintus elektros energijos kiekius; į masinę rinką pateikti veiksmingesnių energijos konversijos ir galutinio jos naudojimo įrenginių bei sistemų, pvz., šilumos siurblių, energijos, šilumos ir kuro kombinuotosios gamybos įrenginių ir kuro elementų, taikomų pastatuose, transporte ir pramonėje; išlaikyti konkurenciją atomo branduolio dalijimosi technologijų srityje, kartu rengiant ilgalaikio branduolinių atliekų tvarkymo sprendimus. |

- Achieving the 2050 vision

- 2050 metams nustatytų tikslų įgyvendinimas

To achieve the 2050 vision, towards complete decarbonisation, we need to develop a new generation of technologies through major breakthroughs. Even if some of these technologies will have little impact by 2020, it is vital that we reinforce efforts today to ensure that they come on-stream as early as possible. We also have to plan for major organisational and infrastructure changes.

Kad būtų pasiekti 2050 m. nustatyti tikslai, t. y. į aplinką apskritai nebūtų išmetamos CO2 dujos, turime kurti pažangesnes technologijas, pasinaudodami esminiais atradimais. Net ir tada, jeigu viena kita iš tų technologijų iki 2020 m. neturės bent kiek didesnės įtakos, svarbu, kad imtumėmės ryžtingesnių veiksmų užtikrinti, jog tos technologijos kuo greičiau būtų pradėtos taikyti. Be to, mes taip pat turime numatyti pagrindines organizacines ir infrastruktūros permainas.

Key EU technology challenges for the next 10 years to meet the 2050 vision: Bring the next generation of renewable energy technologies to market competitiveness; Achieve a breakthrough in the cost-efficiency of energy storage technologies; Develop the technologies and create the conditions to enable industry to commercialise hydrogen fuel cell vehicles; Complete the preparations for the demonstration of a new generation (Gen-IV) of fission reactors for increased sustainability; Complete the construction of the ITER fusion facility and ensure early industry participation in the preparation of demonstration actions; Elaborate alternative visions and transition strategies towards the development of the Trans-European energy networks and other systems necessary to support the low carbon economy of the future; Achieve breakthroughs in enabling research for energy efficiency: e.g. materials, nano-science, information and communication technologies, bio-science and computation. |

Pagrindiniai su technologija susiję per kitus 10 metų ES spręstini uždaviniai, kad būtų pasiekti 2050 metams nustatyti tikslai: sukurti kitos kartos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, kad jas būtų galima pateikti į rinką ir nustatyti jų konkurencingumą; gerokai padidinti ekonominį energijos laikymo technologijų veiksmingumą; sukurti technologijas ir užtikrinti sąlygas, kad pramonė į rinką galėtų pateikti vandenilinio kuro elementų varomas transporto priemones; užbaigti pasirengimą demonstruoti naujos kartos (GEN–IV) branduolinio dalijimosi reaktorių, kad būtų užtikrinimas didesnis tvarumas; užbaigti branduolio sintezės įrenginio“ ITER„ statybą ir užtikrinti, kad pramonė kuo anksčiau imtų rengtis dalyvauti demonstravimo veikloje; tobulinti pakaitines koncepcijas ir perėjimo strategijas, padėsiančias plėtoti transeuropinius energetikos tinklus ir kitas sistemas, kurios reikalingos, kad ateityje būtų užtikrintas mažai anglies dvideginio išmetančių ūkinių ekonomikos vienetų veikla; užtikrinti esmines permainas, leisiančias atlikti mokslinius energijos vartojimo efektyvumo tyrimus: t. y. medžiagos, nano mokslas, informacijos ir komunikacijų technologijos, biomokslų sritys ir kompiuterija. |

- A collective endeavour to deliver results

- Bendros pastangos siekiant rezultatų

Meeting the targets in 2020 and the vision for 2050 is a significant challenge that can be tackled most effectively as a collective endeavour.

Pasiekti 2020 metams nustatytų tikslų ir 2050 m. siekių – sunkus uždavinys, kurį veiksmingiausiai galima įvykdyti bendromis pastangomis.

Some technology challenges require critical mass and large-scale investment and bring with them a risk which cannot be met by the market, by Member States acting individually or by the current model of European collaborative research. The EU can respond to this challenge by evolving towards a new model of focussed cooperation, making use of the full potential of the European Research and Innovation Area and the Internal Market.

Sprendžiant tam tikrus su technologija susijusius uždavinius, reikės pakankamų ir didelių investicijų ir juos sprendžiant atsiras rizikos, kurios negali pašalinti nei rinka, nei veiklą pavieniui vykdančios valstybės narės ar taikomas dabartinis Europos mokslinių tyrimų bendrojo atlikimo modelis. ES gali imtis spręsti šį uždavinį sukurdama naują tikslinio bendradarbiavimo modelį, pasinaudodama visu Europos mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės bei vidaus rinkos potencialu.

Member States, the Community, industry and research organisations all have different roles to play within a coherent overall effort. Achieving our ambitious goals will require a fundamental departure from current practice throughout the innovation system, striking the right balance between cooperation and competition at national, European and global levels.

Valstybės narės, Bendrija, pramonė ir mokslinių tyrimų organizacijos siekiant bendrų tikslų turi atlikti savo darbus. Mums siekiant sunkių tikslų teks atsisakyti dabartinių veiklos metodų ir diegti naujovių sistemą bei užtikrinti reikiamą balansą tarp bendradarbiavimo ir konkurencijos nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu.

Action by the private sector

Privataus sektoriaus veikla

The private sector is at the forefront of these efforts. The industrial revolution that will be catalysed by the move towards world-wide low carbon growth represents a unique opportunity for European industry. A long term and stable policy framework is essential, but to take best advantage of this opportunity, industry should be prepared to increase investment and take greater risks.

Privatus sektorius turi imtis svarbiausių darbų. Pramonės permainos, kurias paskatins pasaulinė plėtra, kuriai vykstant nedidės išmetami anglies dvideginio kiekiai – vienintelė galimybė Europos pramonei. Būtina sukurti ilgalaikius ir stabilius politikos pagrindus, tačiau kad pramonė minėta galimybe pasinaudotų kuo tinkamiau, ji turėtų būti pasirengusi investicijoms skirti daugiau lėšų ir prisiimti didesnę riziką.

Setting up strategic alliances is necessary for industry to share the burden and benefits of research and demonstration. There is room for better exploiting the synergies between technologies (e.g. in the automotive sector, between hybrid vehicles, fuel cells, biofuels and gas). Industry should also join forces to take a more pro-active stance on the elaboration of global regulations and standards and to overcome the often complex issues surrounding the public acceptance of new technologies.

Kad pramonė galėtų pasidalyti mokslinių tyrimų ir demonstravimo išlaidas bei tų tyrimų teikiamą naudą, ji turėtų kurti strategines sąjungas. Reikia tinkamiau panaudoti technologijų sinenergiją (pvz., automobilių sektoriuje, tarp hibridinių transporto priemonių, kuro elementų, biodegalų ir dujų). Pramonė taip pat turėtų suvienyti jėgas, imdamasi aktyvių veiksmų, kad būtų parengtos bendrosios taisyklės, standartai ir kad būtų išspręsti dažnai sudėtingi klausimai, kurių iškyla svarstant naujų technologijų priimtinumą visuomenei.

Recent studies show that there is still room for substantial growth in private capital being invested in European clean energy[4]. The financial sector, including private equity and venture capital, needs to adapt their risk profiles to invest more in potentially high-growth small and medium size enterprises and spin-offs, to benefit from the huge prospects for low carbon technologies.

Iš paskutinių tyrimų paaiškėjo, kad privatus sektorius kol kas nėra išnaudojęs visų plėtros galimybių investuodamas į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių Europoje[4]. Privatus sektorius, įskaitant privatų akcinį kapitalą ir rizikos kapitalą, turi prisiimti tipišką riziką ir investuoti į didelių plėtros galimybių mažas ir vidutines įmones bei šalutinius produktus, kad turėtų naudos iš didelių galimybių, gaunamų diegiant technologijas, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų.

Action at national level

Veiksmai nacionaliniu mastu

Member States have to deliver their contributions to the 20% targets agreed for 2020, and to put their energy systems on a pathway toward decarbonisation by 2050.

Valstybės narės turi įvykdyti įsipareigojimus dėl 2020 metams nustatytų 20 % tikslų ir savo energetikos sistemas pertvarkyti taip, kad iki 2050 m. tos sistemos į aplinką neišmestų anglies dvideginio.

A dedicated and substantial effort on energy technology can help achieve the targets in a way that maximises the benefits for Member States and limits the costs.

Specialios ir didelės pastangos energetikos sektoriuje gali padėti tikslų pasiekti taip, kad valstybės narės gautų kuo dagiau naudos, o sąnaudos būtų apribotos.

The actions of the Member States should aim at increasing investment and provide clear market signals to reduce the risks and stimulate industry to develop more sustainable technologies. For example, by designing smart incentive schemes that stimulate innovation and create value chains, rather than unduly distorting competition or subsidising technologies that have the highest short term potential.

Valstybių narių veiksmais turėtų būti siekiama didinti investicijas ir pateikti informaciją, kuri gaunama iš rinkos, kad būtų mažinama rizika ir kad pramonė būtų skatinama kurti tvaresnes technologijas. Pvz., kuriant intelektualiąsias iniciatyvų schemas, kuriomis būtų skatinamos naujovės ir kuriamos vertės didėjimo grandinės, o ne iškraipant konkurenciją ar skiriant dotacijas technologijoms, kurių potencialias didžiausias, tačiau trumpalaikis.

Tax incentives[5] and Community instruments implemented at national level, such as Structural Funds, can be used to strengthen the research base, build innovation capacity, promote excellence and increase the human resources available to the sector. Strengthening the implementation, monitoring and review of national programmes and measures and seeking out a better coherence and alignment with other Member States and Community efforts would also pay dividends.

Plėsti mokslinių tyrimų bazę, kurti naujovių kūrimo galimybes, skatinti tobulėjimą ir gausinti sektoriui prieinamus žmogiškuosius išteklius galima suteikiant mokesčių lengvatas ir naudojantis nacionaliniu lygiu įgyvendinamomis Bendrijos priemonėmis, pvz., struktūriniais fondais[5]. Taip pat būtų tikslinga griežtinti nacionalinių programų vykdymą, jų priežiūrą ir persvarstymą, priemonių įgyvendinimą ir geriau susieti ir derinti veiksmus su kitų valstybių narių ir Bendrijos pastangomis.

Action at Community level

Veiksmai Bendrijos mastu

A new Community approach in the field of energy technologies is crucial to achieve the objectives of the SET-Plan. The Community is the vehicle that can:

Naujas Bendrijos požiūris į energetikos technologijas yra pagrindinis veiksnys, leisiantis pasiekti SET plano tikslų. Bendrija – tai subjektas, galintis:

- Enable the pooling of resources and sharing of risks to develop new technologies that offer huge potential but are currently far from market competitiveness and are beyond the means of individual countries.

- Užtikrinti, kad ištekliai būtų sujungti, ir galintis prisiimti didelių galimybių, tačiau dabartiniu metu netinkamų pateikti į rinką naujų technologijų, kurių nepajėgtų sukurti pavienė šalis, kūrimo riziką.

- Facilitate strategic planning at both the technology and energy system levels to ensure a common approach to problems that have a cross-border dimension, such as networks, as well as to optimise the transition towards the energy system of the future.

- Paspartinti strateginį planavimą ir technologijų, ir energetikos sistemų lygiu siekdama užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimams, pvz., tinklams, būtų taikomas bendras požiūris ir kad kuo tinkamiau būtų pereinama prie ateities energetikos sistemos.

- Permit a better gathering and sharing of data and information to support sound energy technology policy making and guide investment decisions.

- Užtikrinti išsamesnį duomenų ir informacijos rinkimą bei jų paskleidimą, kad būtų vykdoma reikiama energetikos technologijų politika ir teikiamos rekomendacijos priimant investavimo sprendimus.

- Ensure coherence and critical mass in international cooperation efforts.

- Užtikrinti tarptautinio bendradarbiavimo pastangų nuoseklumą ir reikiamą lygį.

- Address common problems and non-technological barriers, such as public acceptance and awareness of new technologies, to arrive at common solutions with wide applicability.

- Imtis spręsti bendrus klausimus ir šalinti su technologija nesusijusias kliūtis, pvz., priimtinumo visuomenei ir informavimo apie naujas technologijas klausimus, kad būtų priimti bendri sprendimai, kuriuos būtų galima taikyti visuotinai.

The Research Framework Programmes and the Competitiveness and Innovation Framework Programme are the main tools through which actors across the EU currently work together on technological innovation projects.

Mokslinių tyrimų bendrosios programos ir Konkurencijos bei naujovių bendroji programa – pagrindinės priemonės, kurias naudodamos suinteresuotosios šalys visoje ES kartu įgyvendina technologinių naujovių projektus.

These Community programmes should be better used to catalyse the actions of Member States and the private sector, taking them to new dimension by evolving towards a paradigm of steering and co-financing joint programmes rather than projects. This calls for a change in the way these programmes are implemented. The proposed Fuel Cell and Hydrogen Joint Technology Initiative[6] is a prime example of such a change, with Community Research Framework Programme funding being used to co-finance a programme of research and demonstration with industry in a new, European public-private partnership.

Šiomis Bendrijos programomis būtų tikslingiau skatinti valstybių narių ir privataus sektoriaus veiksmus ir suteikti jiems naujas kryptis, kad būtų stengiamasi valdyti bendrąsias programas, o ne projektus, ir joms skirti bendrąjį finansavimą. Dėl to privaloma keisti tų programų įgyvendinimo metodus. Pasiūlyta Kuro elementų ir Vandenilio bendra technologijų iniciatyva[6] – tinkamiausias tų permainų pavyzdys, kai dalis Bendrijos mokslinių tyrimų bendrosios programos lėšų skiriama bendrai finansuoti pramonės mokslinių tyrimų ir demonstravimo programą laikantis naujo Europos valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo principų.

Action at global level

Veiksmai pasaulio mastu

In a world in which energy demand is still increasing and Europe's share of greenhouse emissions is set to fall from 15% to 10% by 2030, a global effort and cooperation are needed to address the global challenges.

Kad pasaulyje, kuriame vis dar didėja energijos paklausa, o Europoje išmetamas šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekis, kaip nustatyta, iki 2030 m. būtų sumažintas nuo 15 % iki 10 %, būtų sprendžiami pasauliui iškilę uždaviniai, tam reikia imtis tarptautinių pastangų ir užtikrinti bendradarbiavimą.

We need to take our international cooperation on energy technology to a new level, in the same way as the Emissions Trading Scheme is being used to catalyse the development of a global cap and trade system for carbon. If we are unable to create a global market appetite for low carbon technologies and ensure their widespread take-up, then achieving our ambitious goals could result in much wasted effort and resources – a high cost strategy for our business and society.

Tarptautinį bendradarbiavimą dėl energetikos technologijų, kurio esame sudedamoji dalis, privalome užtikrinti aukštesniu lygiu, t. y. panašiai kaip šiuo metu Prekybos leidimais išmesti teršalus sistema naudojama pasaulyje skatinti, kad būtų ribojamas išmetamas anglies dvideginio kiekis ir kad būtų prekiaujama anglies dvideginio taršos leidimais. Jeigu nesugebėsime pasaulio rinkoje sukurti technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, paklausos ar užtikrinti plataus jų diegimo, tada siekdami sunkiai įgyvendinamų tikslų galime nuveikti daug nereikalingo darbo ir iššvaistyti išteklius – tokia strategija būtų labai nuostolinga mūsų verslui ir visuomenei.

3. OBJECTIVES OF THE SET-PLAN

3. SET PLANO TIKSLAI

We need to use the ambition and the targets of the Energy Policy for Europe to create a new European policy for energy technology.

Turime remtis Europos energetikos politikos siekiais ir tikslais, kad sukurtume naują Europos energetikos technologijų politiką.

Existing measures taken over recent years have provided a foundation for further EU action. The creation of European Technology Platforms has brought together stakeholders to define common research agendas and deployment strategies. The European Research Area (ERA)-Net instrument has initiated moves towards common research programming between Member States. Networks of Excellence have given research centres the opportunity to work together in specific fields.

Imantis kitų ES veiksmų buvo atsižvelgiama į per pastaruosius metus taikytas priemones. Sukūrus Europos technologijų platformas, suinteresuotosios šalys buvo paskatintos apibrėžti bendras mokslinių tyrimų darbotvarkes ir technologijų diegimo strategijas. Europos mokslinių tyrimų erdvės ( ERA–Net ) priemone valstybės narės buvo paskatintos pradėti kurti bendrą mokslinių tyrimų programą. Pažangiųjų mokslinių tyrimų tinklai mokslinių tyrimų centrams suteikė galimybę veiklą derinti specialiose srityse.

Building on this momentum, the SET-Plan will focus, strengthen and give coherence to the overall effort in Europe, with the objective of accelerating innovation in cutting edge European low carbon technologies. In doing so, it will facilitate the achievement of the 2020 targets and the 2050 vision of the Energy Policy for Europe.

Pasinaudojus minėtomis galimybėmis, SET plano priemonėmis siekiama sutelkti bendras mokslinių tyrimų pastangas Europoje, jas suintensyvinti ir suderinti, siekiant, kad Europos technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, naujovės būtų diegiamos sparčiau. Šia veikla bus palengvintas Europos Energetikos politikos 2020 metams nustatytų tikslų siekimas ir 2050 metams iškeltų Europos energetikos politikos siekių įgyvendinimas.

The SET-Plan proposes to deliver the following results: (i) a new joint strategic planning, (ii) a more effective implementation, (iii) an increase in resources, and (iv) a new and reinforced approach to international cooperation.

Įgyvendinus SET planą turi būti pasiekti šie rezultatai: i) naujas jungtinis strateginis planavimas, ii) veiksmingesnis įgyvendinimas, iii) išteklių pagausinimas ir iv) naujas ir tobulesnis tarptautinio bendradarbiavimo organizavimas.

4. JOINT STRATEGIC PLANNING

4. JUNGTINIS STRATEGINIS PLANAVIMAS

A new way of working at Community level requires an inclusive, dynamic and flexible means of guiding this process, defining priorities and proposing actions – a collective approach to strategic planning. Decision-makers in the Member States, industry, and the research and financial communities have to start to communicate and take decisions in a more structured and mission-oriented way, conceiving and implementing actions together with the EC within a cooperative framework. We need a new governance structure.

Siekiant nauju būdu organizuoti veiklą Bendrijos lygiu, reikia taikyti integralias, dinamiškas ir lanksčias to proceso valdymo priemones, nustatančias pirmenybines sritis ir siūlančias veiksmus – naujus strateginio planavimo metodus. Sprendimus priimantys valstybių narių, pramonės, mokslinių tyrimų ir finansinių institucijų pareigūnai bendrauti, turi pradėti keistis informacija ir priiminėti sprendimus sistemingiau ir siekdami iškeltų tikslų, savo veiksmus planuoti ir juos vykdyti kartu su ES bei laikydamiesi bendradarbiavimo nuostatų. Mes turime sukurti naują valdymo struktūrą.

European Community Steering Group on Strategic Energy Technologies

Europos bendrijos Iniciatyvinė strateginių energetikos technologijų grupė

To steer the implementation of the SET-Plan, reinforcing the coherence between national, European and international efforts, the Commission will, in early 2008, establish a Steering Group on Strategic Energy Technologies. The Group, chaired by the Commission, will be composed of high level government representatives from Member States. The mandate of the group will be to conceive joint actions, through coordinating policies and programmes, make resources available and monitor and review progress in a systematic manner, fully geared towards reaching our common objectives.

Siekdama vadovauti SET plano įgyvendinimui ir pagerinti nacionalinių, Europos ir tarptautinių pastangų derinimą Komisija 2008 m. pradžioje įsteigs Iniciatyvinę strateginių energetikos technologijų grupę. Grupė, kuriai pirmininkaus Komisija, bus sudaryta iš aukštas pareigas einančių valstybių narių vyriausybių atstovų. Grupė bus įgaliota planuoti bendrus veiksmus, t. y. vykdyti suderintą politiką ir įgyvendinti programas, ir tuo pačiu užtikrinti galimybę naudotis ištekliais, nuosekliau stebėti ir vertinti pažangą ir visomis išgalėmis stengtis pasiekti mūsų bendrų tikslų.

The Commission will organise a European Energy Technology Summit in the first half of 2009. The objective would be to bring together and engage all stakeholders in the entire innovation system, from industry to customers, as well as representatives of the European institutions, the financial community and our international partners. This event would be an opportunity to review progress, disseminate achievements and foster cross-fertilisation between sectors.

Komisija pirmame 2009 m. pusmetyje surengs aukščiausio lygio Europos energetikos technologijų konferenciją. Tos konferencijos tikslas – sukviesti visas naujovių sistemos suinteresuotąsias šalis, pramonės, vartotojų ir Europos institucijų atstovus, finansinių institucijų atstovus ir mūsų tarptautinius partnerius. Šioje konferencijoje bus galima įvertinti pažangą, pasidalinti informacija apie laimėjimus ir paskatinti, kad sektoriai dalintųsi vieni su kitais patirtimi ir žiniomis.

European Energy Technology Information System

Informacinė Europos energetikos technologijų sistema

Effective strategic planning in the Steering Group requires regular and reliable information and data. To support the definition of energy technology objectives, as well as to build consensus around the SET-Plan programme, the Commission will establish an open-access information and knowledge management system. It will include 'technology mapping' (state of the art, barriers and potential of technologies) and 'capacities mapping' (financial and human resources) developed by the Commission's Joint Research Centre[7]. The system will assist the regular reporting of the progress of the SET-Plan and inform energy policy making through the Energy Market Observatory and the biennial Strategic Energy Review.

Kad Iniciatyvinė grupė sugebėtų vykdyti veiksmingą strateginį planavimą, tam reikia reguliarios ir patikimos informacijos bei duomenų. Siekdama prisidėti apibrėžiant energetikos technologijų tikslus bei užtikrinant bendrą sutarimą dėl SET plano programos Komisija įsteigs, tobulins ir išlaikys prieinamą informacijos ir žinių valdymo sistemą. Į tą sistemą bus įtrauktos „technologijų žemėlapis“ (dabartinė mokslo ir technikos padėtis, kliūtys ir technologijų galimybės) bei „pajėgumų žemėlapis“ (finansiniai ir žmogiškieji ištekliai), kuriuos parengs Komisijos Jungtinis tyrimų centras . [7] Taikant šią sistemą bus galima lengviau reguliariai įvertinti SET plano įgyvendinimo pažangą ir pasinaudoti ta sistema formuojant energetikos politiką (informaciją pateiks Energijos rinkos stebėjimo sistema) ir rengiant dvimetę Strateginės energetikos apžvalgą.

5. EFFECTIVE IMPLEMENTATION - WORKING TOGETHER AT COMMUNITY LEVEL

5. VEIKSMINGAS įGYVENDINIMAS – BENDRA VEIKLA BENDRIJOS LYGIU

To accelerate the development and market introduction processes we need more focussed and powerful mechanisms that can leverage the potential of public intervention, European industry and researchers.

Kad būtų paspartinti technologijų kūrimo ir pateikimo į rinką procesai, turime sukurti specialius ir patikimus mechanizmus, kuriais būtų įmanoma daryti įtaką visuomenės galimybėms įsikišti, Europos pramonei ir tyrėjams.

5.1. European Industrial Initiatives

5.1. Europos pramonės iniciatyvos

European Industrial Initiatives aim to strengthen industrial energy research and innovation by mobilising the necessary critical mass of activities and actors. Geared towards measurable objectives in terms of cost reduction or improved performance, they will focus and align the efforts of the Community, Member States and industry to achieve common goals. They will target sectors for which working at Community level will add most value – technologies for which the barriers, the scale of the investment and risk involved can be better tackled collectively.

Organizuojant reikiamo masto veiklą ir surenkant būtiną dalyvių skaičių Europos pramonės iniciatyvomis siekiama paskatinti pramoninius energijos gamybos tyrimus ir naujoves. Siekiant konkrečių tikslų, t. y. sumažinti sąnaudas arba pagerinti veiklos rodiklius, tomis iniciatyvomis bus telkiamos ir derinamos Bendrijos, valstybių narių ir sektoriaus pastangos siekiant bendrų tikslų. Jos bus skirtos sektoriams, kuriuose veiklą vykdant Bendrijos lygiu būtų sukurta didžiausia pridėtinė vertė – su technologijomis susijusias kliūtis pašalinti, užtikrinti investavimo mastą ir prisiimti atitinkamą riziką geriausiai įmanoma bendromis pastangomis.

Based on the results of the consultation process, the Commission proposes to launch the following new priority initiatives, starting in 2008:

Atsižvelgdama į konsultacijų proceso rezultatus Komisija 2008 metais siūlo pradėti įgyvendinti šias pirmenybines iniciatyvas:

- European Wind Initiative: focus on large turbines and large systems validation and demonstration (relevant to on and off-shore applications).

- Europos Vėjo iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas galingų turbinų ir didelių sistemų patikimumui patvirtinti ir pademonstruoti (atitinkami krante ir jūroje montuojami įrenginiai).

- Solar Europe Initiative: focus on large-scale demonstration for photovoltaics and concentrated solar power.

- Europos Saulės iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad kuo plačiau būtų pademonstruoti fotovoltiniai ir koncentruotos saulės energijos įrenginiai.

- Bio-energy Europe Initiative: focus on 'next generation' biofuels within the context of an overall bio-energy use strategy.

- Europos iniciatyva „Iš biomasės pagaminta energija“ pagrindinis dėmesys skiriamas kitos kartos biodegalams atsižvelgiant į bendąją iš biomasės pagamintos energijos naudojimo strategiją.

- European CO2 capture, transport and storage initiative: focus on the whole system requirements, including efficiency, safety and public acceptance, to prove the viability of zero emission fossil fuel power plants at industrial scale.

- Europos CO 2 sugaudymo, gabenimo ir laikymo iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas visiems sistemos reikalavimams, įskaitant veiksmingumą, saugą ir priimtinumą visuomenei, kad būtų įrodytas iškastiniu kuru kūrenamų ir jokių teršalų neišmetančių elektrinių ekonominis pagrįstumas pramoniniu lygiu.

- European electricity grid initiative: focus on the development of the smart electricity system, including storage, and on the creation of a European Centre to implement a research programme for the European transmission network.

- Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas intelektualiajai elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemai, įskaitant laikymą, ir Europos centro įsteigimui, atsakingo už Europos perdavimo tinklo mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą.

- Sustainable nuclear fission initiative: focus on the development of Generation-IV technologies.

- Tvarioji branduolių dalijimosi iniciatyva: pagrindinis dėmesys skiriamas IV kartos technologijoms sukurti.

The European Industrial Initiatives will be implemented in different ways, depending on the nature and needs of the sector and the technologies. For technologies with a sufficient industrial base across Europe they may take the form of public-private partnerships, while for other technologies which are prioritised by a few countries, they may take the form of joint programming by coalitions of those interested Member States. Where appropriate, a combination of 'technology push' and 'market pull' instruments may be used. The European Technology Platforms will assist in the preparation phase.

Europos pramonės iniciatyvos bus įgyvendintos skirtingais metodais, atsižvelgiant į sektoriaus ir technologijų pobūdį bei poreikius. Įgyvendinant technologijas, kurios reikalingos visos Europos pramonei, jos gali būti įgyvendinamos sukūrus privataus ir valstybinio sektoriaus partnerystę, o kitoms technologijoms, kurioms pirmenybę teikia kelios valstybės, tų suinteresuotųjų valstybių narių koalicijos gali sukurti bendrą programą. Jeigu reikia, galima naudoti „technologinio postūmio“ ir „rinkos traukos“ priemonių derinį. Pasirengimo etape padės Europos Technologijų platformos.

Two on-going energy programmes serve as illustrative examples of SET-Plan initiatives: the European fusion research programme and its flagship 'ITER' and the proposed Joint Technology Initiative on 'Fuel Cells and Hydrogen'. Other related industrial initiatives are the Single European Sky air traffic management research programme (SESAR) that will improve the energy efficiency of the aviation system and the proposed Joint Technology Initiative 'Clean Sky'[8] that aims to enhance the energy efficiency of aviation engines.

SET plano iniciatyvų pavyzdžiais galima laikyti dvi energetikos programas: Europos branduolinės sintezės mokslinių tyrimų programa ir pagrindinė jos dalis „ITER“ ir pasiūlyta Bendros technologijos iniciatyva dėl „Kuro elementų ir vandenilio“. Kitos susijusios pramonės iniciatyvos – Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR), kuri turėtų padidinti energijos vartojimo veiksmingumą aviacijos sistemoje, ir pasiūlyta Bendros technologijos iniciatyva „Švarus dangus“[8], kuria siekiama padidinti energetinį aviacijos variklių naudingumo koeficientą.

5.2. Creation of a European Energy Research Alliance

5.2. Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos steigimas

Europe has strong National Research Institutes for Energy as well as excellent research teams working in universities and specialised centres. However, even if they pursue similar objectives, they define strategies and work plans individually. Traditional instruments (e.g. projects and networks) to coordinate their efforts are no longer sufficient. Greater cooperation at Community level will deliver a more effective use of resources.

Europoje veiklą vykdo pajėgūs Nacionaliniai energijos gamybos mokslinių tyrimų institutai ir autoritetingos universitetų bei specialių centrų mokslinių tyrimų grupės. Tačiau net ir tada, jeigu siekiama panašių tikslų, minėti institutai ir grupės rengia atskiras strategijas ir veiklos planus. Įprastos priemonės jų veiklai koordinuoti, pvz., projektai ir tinklai, šiuo atveju netinka. Glaudžiau bendradarbiaujant Bendrijos lygiu ištekliai būtų naudojami veiksmingiau.

The Commission proposes to create a European Energy Research Alliance . To launch the process the Commission will, in the first half of 2008, open a structured dialogue with the CEOs of the National Research Institutes and bodies of a similar character (e.g. higher education establishments) with significant programmes. The mandate will be to bring about a move from today's model of collaborating on projects towards a new paradigm of implementing programmes. The aims are to align these programmes with the SET-Plan priorities, network existing but disperse capacities and build durable partnerships with industry.

Komisija siūlo įsteigti Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą. Kad tas steigimo darbas būtų pradėtas, Komisija 2008 m. pirmame pusmetyje organizuos atvirą struktūrinį dialogą su Nacionalinių mokslinių tyrimų institutų vadovais ir panašaus pobūdžio įstaigomis (pvz., aukštojo mokslo įstaigomis), kurios vykdo svarbias programas. Bus suteikti įgaliojimai užtikrinti, kad dabartinė bendradarbiavimo įgyvendinant projektus tvarka būtų pakeista bendradarbiavimu įgyvendinant programas. Minėtas programas siekiama suderinti su pirmenybinėmis SET plano sritimis, turimais tinklais, kurių pajėgumai išsklaidyti, ir sukurti ilgalaikę partnerystę sektoriuje.

Examples of potential joint programmes that could be channelled through the Alliance include basic energy science, enabling and breakthrough technologies and advanced energy efficiency. The European Institute of Technology could provide an appropriate vehicle to realise this ambition, through a Knowledge and Innovation Community on energy and climate change.

Viena iš galimų bendrų programų, kurias galėtų vykdyti sąjunga – tai fundamentalieji energetikos tyrinėjimai, kuriuos atliekant įmanoma sukurti modernias technologijas ir gerokai padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Europos Technologijų institutas galėtų būti tinkama priemonė minėtam tikslui pasiekti, pasitelkus energetikos ir klimato kaitos žinių ir naujovių bendruomenę.

5.3. Trans-European energy networks and systems of the future

5.3. Būsimi transeuropiniai energetikos tinklai ir sistemos

To achieve a sustainable, interconnected European energy system will require massive energy infrastructure change as well as organisation innovation. It will happen over decades, transforming the energy industry and infrastructures, and represent one of the most important investments of the 21st century. Very diverse sectors will be affected, not only energy, environment and transport, but also information and communication technologies, agriculture, competition, trade and others. This will require a multidisciplinary approach to issues that are increasingly interconnected.

Kad būtų sukurta tvari ir susieta Europos energetikos sistema reikia iš esmės keisti energetikos infrastruktūrą ir taikyti organizacines naujoves. Šis darbas užtruks dešimtmečius, kol bus pertvarkytas energetikos sektorius ir jo infrastruktūra, bei jam atlikti reiks skirti, ko gero, daugiausia investicijų per 21-ąjį amžių. Poveikis bus padarytas visiškai nesusijusiems sektoriams, ne tik energetikai, aplinkai ir transportui, bet taip pat informacijos ir komunikacijų technologijoms, žemės ūkiui, konkurencijai, prekybai ir kitiems sektoriams. Dėl to klausimams, kurie kaskart vis labiau susiejami, reikės taikyti daugiadisciplininį požiūrį.

To plan and develop future infrastructures and policies, it is essential to have a good understanding of the full implications and logistics of new energy technology options.

Planuojant ir kuriant būsimą infrastruktūrą bei formuojant ateities politiką privalu tinkamai išmanyti visus naujų energetikos technologijų pasirinkčių padarinius ir logistikos klausimus.

The Commission proposes to initiate in 2008 an action on European energy infrastructure networks and systems transition planning . It will contribute to optimise and harmonise the development of low carbon integrated energy systems across the EU and its neighbouring countries. It will help the development of tools and models for European level foresight in areas such as smart, bi-directional electricity grids, CO2 transport and storage and hydrogen distribution.

Komisija 2008 m. siūlo pradėti įgyvendinti Europos energetikos infrastruktūros tinklų ir sistemų pertvarkymo planavimo veiksmų programą. Ja būtų prisidedama tinkamiausiai kuriant integruotą mažai anglies dvideginio išmetančią ES energetikos sistemą ir derinant šią veiklą su kaimyninėmis valstybėmis. Šia programa būtų prisidedama Europos lygiu kuriant priemones ir modelius, kurie būtų taikomi intelektualiajai dvikryptei elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemai, CO2 gabenimui, laikymui ir vandenilio paskirstymui.

6. RESOURCES

6. IšTEKLIAI

It is essential to address the mismatch between the sheer magnitude of the energy and climate change challenge and the current levels of research and innovation effort.

Svarbu, kad būtų panaikinta milžiniška energetikos sektoriaus ir klimato kaitos iškeltų uždavinių bei dabartinių mokslinių tyrimų ir pastangų skatinti naujoves neatitiktis.

Implementation of the SET-Plan will help overcome the fragmentation of the European research and innovation base, leading to a better overall balance between cooperation and competition. Encouraging more focus and coordination between different funding schemes and sources will help to optimise investment, build capacity and ensure a continuity of funding for technologies in different phases of development.

Įgyvendinant SET planą gali pavykti glaudžiau suderinti Europos mokslinių tyrimų ir naujovių pagrindus ir tuo pačiu užtikrinti didesnį bendradarbiavimo ir konkurencijos balansą. Daugiau dėmesio skiriant skirtingomis finansavimo sistemoms ir jų derinimui bei ištekliams, būtų užtikrinamas tinkamesnis investavimas, tikslingiau vystomi pajėgumai ir garantuojamas skirtingų kūrimo etapų technologijų finansavimas.

Two challenges need to be addressed: mobilising additional financial resources, for research and related infrastructures, industrial-scale demonstration and market replication projects; and education and training to deliver the quantity and quality of human resources required to take full advantage of the technology opportunities that the European energy policy will create .

Reikia spręsti šiuos du uždavinius: moksliniams tyrimams ir susijusiai infrastruktūrai, pramoninio masto demonstravimo veiklai ir technologijų pateikimo į rinką projektams sukaupti papildomų finansinių išteklių ; ir užtikrinti, kad švietimo bei mokymo sistema būtų tinkama paruošti reikiamą kiekį nustatytos kokybės žmoniškųjų išteklių, be kurių neįmanoma pasinaudoti visomis technologijų galimybėmis, kurios bus sukurtos vykdant Europos energetikos politiką.

Increasing investment

Daugiau investicijų

Recent studies (e.g. the Stern Report, the Intergovernmental Panel on Climate Change reports and the International Energy Agency) confirm that increased energy research and innovation investment, to at least double the current levels, will deliver substantial benefits. Deployment incentives may also need to increase by two to five times.

Iš pastarųjų tyrimų (pvz., Sterno ataskaitos, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitų ir Tarptautinės energijos agentūros) galima daryti išvadą, kad į mokslinius energijos gamybos tyrimus ir naujoves investuojant bent du kartus daugiau nei šiandien, būtų gauta didelės naudos. Pateikimo į rinką iniciatyvų skaičių taip pat gali tekti padidinti 2–5 kartus.

The increased budgets of the Seventh Framework Programmes of the European Communities, as well as the Intelligent Energy-Europe Programme, are a step in the right direction. In the former, the average annual budget dedicated to energy research (EC and Euratom) will be €886m, as compared to the €574m of the previous programme. The Community's commitment to the ITER fusion programme has been instrumental in securing this budget increase. Further resources increases are similarly required to finance the proposed European Industrial Initiatives and the European Energy Research Alliance.

Šiuo metu jau imamasi reikiamų veiksmų, t. y. Europos bendrijos septintajai bendrajai programai ir Europos Intelektualiajai energetikos sistemos programai buvo skirta daugiau lėšų. Pirmosios iš tų dviejų programų mokslinių energijos gamybos tyrimų daliai per metus vidutiniškai bus skiriama 886 milijonai eurų (EB ir Euratomas), palyginti su antrosios programos 574 milijonais eurų. Toks biudžeto padidinimas buvo užtikrintas atsižvelgus į svarbų Bendrijos įsipareigojimą dėl termobranduolinės sintezės programos ITER . Be to, daugiau lėšų reikia skirti numatytoms Europos pramonės iniciatyvoms ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungai.

The European Investment Bank is also dedicating more resources to energy projects (5-7 b€ in the coming years). First results from the new Risk Sharing Finance Facility confirm that it is opening up wider financing opportunities for research and demonstration projects in the renewables and energy efficiency sectors.

Europos investicijų bankas taip pat daugiau išteklių skiria energetikos projektams (5–7 milijardus eurų per būsimus keletą metų). Pirmi Finansinės rizikos pasidalijimo priemonės taikymo rezultatai patvirtina, kad ji išplečia finansinių išteklių skyrimo moksliniams atsinaujinančios energijos išteklių ir energetikos veiksmingumo tyrimams bei demonstravimo projektams galimybes.

Some Member States are already progressively increasing national energy research funding. Others should follow suit, with the aim of doubling the overall effort in the EU within three years. The Commission will monitor progress towards this objective within the context of the Lisbon process.

Kelios valstybės narės jau dabar palaipsniui didina nacionaliniams moksliniams energijos gamybos tyrimams skiriamą lėšų kiekį. Kitos valstybės narės turėtų sekti jų pavyzdžiu, kad minėtai veiklai vykdyti per trejus metus būtų įmanoma skirti du kartus daugiau išteklių. Komisija stebės, ar pavyksta tinkamai siekti to tikslo, atsižvelgdama į Lisabonos strategijos reikalavimus.

The Commission intends to present a Communication on financing low carbon technologies at the end of 2008. The Communication will address resource needs and sources, examining all potential avenues to leverage private investment, including private equity and venture capital, enhance coordination between funding sources and raise additional funds. In particular, it will examine the opportunity of creating a new European mechanism/fund for the industrial-scale demonstration and market replication of advanced low carbon technologies and will consider the costs and benefits of tax incentives for innovation.

Komisija 2008 m. pabaigoje numačiusi pateikti Komunikatą dėl technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO 2 dujų , finansavimo . Komunikate bus aptartas išteklių poreikis ir patys ištekliai, bus išnagrinėtos visos įmanomos galimybės panaudoti privačias investicijas, įskaitant privatų akcinį kapitalą ir rizikos kapitalą, skatinti finansavimo išteklių koordinavimą ir papildomų fondų kaupimą. Visų pirmiausia tame komunikate bus išnagrinėta galimybė sukurti naują Europos sistemą ir (arba) fondą, kuris būtų naudojamas pažangių technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, pramoninio masto demonstravimo veiklai ir tų technologijų pateikimui į rinką bei aptartos naujovėms taikomų mokesčių lengvatų sąnaudos ir gaunama nauda.

In preparing this Communication, the Commission will draw on the expertise of governments, industry and the research, energy and financial communities.

Rengdama tą komunikatą Komisija atsižvelgs į vyriausybių, pramonės, mokslinių tyrimų institucijų, energetikos ir finansinių institucijų pateiktą informaciją.

Expanding the human resource base

Žmogiškųjų išteklių vystymas

To increase the quality and the number of engineers and researchers capable of facing the new energy innovation challenges, the Commission will use, in particular, the Marie Curie Actions of the Research Framework Programme, to boost the training of researchers in the energy field. The actions of the SET-Plan, such as the European Industrial Initiatives and the European Energy Research Alliance will further generate education and training opportunities, with the aim that they create an attractive working environment for the best researchers in Europe and world-wide.

Kad energetikos sektoriaus uždavinius sugebančių spręsti inžinierių ir mokslo darbuotojų būtų parengta daugiau ir kad jie būtų rengiami aukštesnės kvalifikacijos, Komisija visų pirma pasinaudos Marijos Kiuri mokslinių tyrimų bendrąja programa, siekdama skatinti energetikos sektoriaus mokslo darbuotojų mokymą. SET plane numatyta veikla, pvz., Europos pramonės iniciatyvos ir Europos energijos mokslinių tyrimų sąjunga, sukurs dar kitų mokymo ir švietimo galimybių, kuriomis bus siekiama užtikrinti priimtinas darbo sąlygas geriausiems Europos ir pasaulio mokslo darbuotojams.

Member States' own actions to increase the human resource base should be better coordinated to maximise synergies and increase mobility in a sector already under severe pressure due to the lack of young people entering the field. The co-funding of joint programmes should be prioritised.

Pavienių valstybių narių veikla žmogiškiesiems ištekliams rengti turėtų būti derinama tinkamiau, kad padidėtų tų išteklių paslankumas sektoriuje, kuriame jų jau dabar labai trūksta, nes jauni žmonės neįsitraukia į to sektoriaus veiklą. Pirmenybė turėtų būti teikiama bendrų programų bendrajam finansavimui.

7. INTERNATIONAL COOPERATION

7. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

International cooperation, for example on research or the setting of international standards, is vital to stimulate the global development, commercialisation, deployment and access to low carbon technologies.

Kad būtų skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, pvz., vykdant mokslinių tyrimų darbus ar rengiant tarptautinius standartus, reikia skatinti technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, kūrimą visame pasaulyje, jų pateikimą į rinką, platinimą ir galimybių užtikrinimą tomis technologijomis naudotis.

With developed countries, where competition is a key element, it is crucial to ensure more cooperation on 'public good' research, such as on safety and public acceptance, as well as on longer-term frontier research.

Išsivysčiusiose šalyse, kuriose konkurencija turi didelės įtakos, būtina užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą atliekant su visuomenės gerove susijusius mokslinius tyrimus, pvz., sauga ir priimtinumas visuomenei bei ilgalaikiai netirtų sričių moksliniai tyrimai.

For developing and emerging economies, the Community interest lies more in helping those countries develop and grow in a more sustainable manner, while building new market opportunities for EU industry and ensuring effective collaboration in accessing and developing resources. Options for further engaging and cooperating with such countries include: networking energy technology centres; setting up large-scale demonstration projects on technologies with the highest potential in those countries; increasing the use of innovative financing mechanisms, such as the Global Energy Efficiency and Renewable Energy Fund; reinforcing the use of the Kyoto Protocol mechanisms, notably the Clean Development Mechanism for investments in emissions reduction projects, if the post-2012 international agreement on further CO2 reductions is reached.

Bendrija besivystančios ir kylančios rinkos šalims turėtų daugiau padėti taip, kad jos vystytis ir augti galėtų tvariau, tačiau kartu ES pramonei sukurdamos naujų galimybių ir užtikrindamos veiksmingą bendradarbiavimą kuriant ir plėtojant išteklius. Užmezgant glaudesnius ryšius su tomis valstybėmis ir bendradarbiaujant su jomis galima rinktis šias galimybes: sukurti energetikos technologijų centrų tinklą; parengti didelio masto demonstravimo projektus, skirtus toms technologijoms, kurias diegti tose šalyse esama daugiausia galimybių; dažniau naudoti naujoviškus finansavimo mechanizmus, pvz., Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos išteklių fondą; griežčiau naudoti Kioto protokole nustatytus mechanizmus, t. y. Švarios plėtros mechanizmą, skiriant lėšų projektams, kuriais mažinamas išmetamų teršalų kiekis, jeigu po 2012 m. būtų sudarytas tarptautinis susitarimas dėl išmetamo CO2 kiekio papildomo sumažinimo.

The measures proposed in the SET-Plan (e.g. the Steering Group, European Industrial Initiatives and the European Energy Research Alliance) should bring about a reinforced international cooperation strategy. We also need to ensure that the EU increasingly speaks with one voice in international fora, where appropriate, to achieve a more coherent and stronger partnership effect.

SET plane siūlomomis priemonėmis (pvz., iniciatyvinė grupė, Europos pramonės iniciatyvos ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga) turėtų būtų prisidedama kuriant tinkamesnę tarptautinio bendradarbiavimo strategiją. Taip pat turime užtikrinti, kad tarptautiniuose forumuose ES kuo dažniau pateiktų bendrą valstybių narių nuomonę, jeigu reikia, tam, kad nuosekliau ir veiksmingiau būtų galima pasinaudoti partneryste.

8. TAKING THE WORK FORWARD

8. BūSIMI DARBAI

Today, the energy technology innovation process is based on national programmes and incentives, using national resources to meet national objectives and targets. This model fits a bygone era of cheap energy and no carbon constraints. To bring about the dramatic changes in the macroscopic energy landscape that will be necessary in the 21st Century, a new policy needs to be pursued.

Šiandien energetikos technologijų naujovės kuriamos ir diegiamos vykdant nacionalines programas ir iniciatyvas, kai nacionaliniais ištekliais naudojamasi tam, kad būtų pasiekti nacionaliniai tikslai ir įvykdytos nacionalinės užduotys. Šis veiklos modelis tiko jau praėjusiam pigios energijos ir išmetamo CO2 neribojimo laikotarpiui. Kad pasaulinis energetikos sektorius būtų iš esmės pertvarkytas, nes tą reikia padaryti 21-majame amžiuje, privaloma vykdyti naują politiką.

The Commission therefore calls on the Council and Parliament to:

Todėl Komisija ragina Tarybą ir Parlamentą:

- Reaffirm that energy technology forms a fundamental pillar of Europe’s Energy and Climate Change policies, and is vital to achieve our decarbonisation targets.

- Vėl patvirtinti, kad energetikos technologijos – pagrindinis Europos energetikos ir klimato kaitos politikos ramstis ir kad svarbu užtikrinti, jog į aplinką nebūtų išmetamos CO2 dujos.

- Endorse a Community objective to jointly and strategically plan energy research and innovation efforts in alignment with EU energy policy goals. A governance structure will be set up in 2008.

- Patvirtinti Bendrijos tikslą bendromis pastangomis parengti strateginį energijos gamybos mokslinių tyrimų ir naujovių planą laikantis ES energetikos politikos tikslų. Valdymo struktūra bus sukurta 2008 m.

- Confirm that a better and more effective implementation of current energy research and innovation efforts is fundamental and specifically:

- Patvirtinti, kad tikslingesnis ir veiksmingesnis dabartinės energijos gamybos mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo strategijos įgyvendinimas yra svarbus, ir visų pirma:

- Commit to set up a series of key European Industrial Initiatives, starting in 2008;

- įpareigojanti nuo 2008 m. parengti keletą pagrindinių Europos pramonės iniciatyvų;

- Endorse the need to strengthen European energy research capacities by better integrating EU energy research centres in a European Energy Research Alliance. A structured dialogue will commence in 2008 to achieve this goal;

- paremti būtinybę plėsti Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų pajėgumus, t. y. ES energetikos mokslinių tyrimų centrus tinkamiau integruoti į Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą. Siekiant šio tikslo 2008 m. bus pradėtas sistemingesnis dialogas;

- Endorse the Commission's proposal to initiate an action to strategically plan the transition to low carbon energy networks and systems in Europe.

- paremti Komisijos pasiūlymą imtis veiksmų, kad būtų parengtas strateginis mažai anglies dvideginio išmetančių energetikos tinklų ir sistemų diegimo Europoje planas.

- Confirm that a better use of and overall increase in resources, both financial and human, are needed to accelerate the development and deployment of low-carbon technologies of the future.

- Patvirtinti, kad reikia veiksmingiau naudoti ir finansinius, ir žmogiškuosius išteklius bei apskritai juos vystyti, tam, jog ateityje būtų užtikrintas spartesnis pažangių technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas anglies dvideginio kiekis, kūrimas ir diegimas.

- Welcome the Commission's intentions to prepare in 2008 a Communication on financing low carbon technologies.

- Pritarti Komisijos planams 2008 m. parengti Komunikatą dėl technologijų, kurias naudojant išmetamas mažas kiekis CO2 dujų, finansavimo.

- Agree on the need to reinforce international cooperation – to implement a coherent and differentiated strategy in relation to developed, developing and emerging economies.

- Pritarti būtinybei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą – kad nuosekliai būtų diegiamos skirtingos strategijos plėtojant ryšius su išsivysčiusios, besisvystančios ir kylančios ekonomikos šalimis.

[1] European Council conclusions adopted on the basis of the Commission's Energy Package, e.g. the Communications: 'An Energy Policy for Europe' COM(2007)1, 'Limiting global climate change to 2 degrees Celsius' COM(2007)2 and 'Towards a European Strategic Energy Technology Plan' COM (2006)847

[1] Europos Vadovų Tarybos išvados, priimtos atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytų energetikos sektoriaus teisės aktų rinkinį, t. y. komunikatus: „Europos energetikos politika“ COM (2007) 1, „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 20 Celsijaus laipsnių“ COM (2007) 2 ir „Dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano sudarymo“ COM (2006) 847.

[2] Stern Review on the Economics of Climate Change – UK HM Treasury

[2] Sterno ataskaita apie ekonominį klimato kaitos poveikį – Jungtinės Karalystės Jos Didenybės Valstybės iždas

[3] COM(2007)140 of 28.3.2007, Green Paper on market based instruments

[3] 2007 m. kovo 28 d. Žalioji knyga dėl rinkos priemonių, COM (2007) 140

[4] e.g. 'Global Trends in Sustainable Ene[5]8BMrgy Investment 2007', United Nations Environment Programme and New Energy Finance Ltd.

[4] Pvz., „Pasaulinės investavimo į tvariąją energetiką tendencijos 2007 m.“, Jungtinių Tautų Aplinkos programa ir naujos energijos finansavimo Ltd.

[6] COM(2006)728 of 22.11.2006 on the use of tax incentives in favour of R&D

[5] 2006 m. lapkričio 22 d. COM (2006) 728, dėl veiksmingesnio MTTP mokesčių paskatų naudojimo

[7] COM(2007)571 of 9.10.2007

[6] COM(2007) 571, 2007 10 9.

[8] See Commission Staff Working Documents SEC(2007)1510 'Technology Map' and SEC(2007)1511 'Capacities Map'

[7] Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentus: SEC (2007) 1510 „Technologijų žemėlapis“ ir SEC (2007) 1511 „Pajėgumų žemėlapis“.

[9] SESAR COM(2005)602 of 25.11.2005, Fuel Cell and Hydrogen Joint Technology Initiative COM(2007)571 9.10.2007, and 'Clean Sky' Joint Technology Initiative COM(2007)315 of 13.06.2007

[8] 2005 m. lapkričio 25 d. SESAR, COM(2005) 602, 2007 m. spalio 9 d. Kuro elementų ir vandenilio bendra technologijos iniciatyva COM (2007) 571 ir 2007 m. birželio 13 d. „Švaraus dangaus“ bendra technologijų iniciatyva, COM (2007) 315.