|
|
COUNCIL DIRECTIVE of 26 February 1973 on the approximation of the laws of the Member States relating to the quantitative analysis of ternary fibre mixtures (73/44/EEC)
|
Tarybos direktyva
|
|
THE COUNCIL OF THE EUROPEAN COMMUNITIES,
|
1973 m. vasario 26 d.
|
|
Having regard to the Treaty establishing the European Economic Community, and in particular Article 100 thereof;
|
dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybine analize, suderinimo
|
|
Having regard to the proposal from the Commission;
|
(73/44/EEB)
|
|
Whereas the Council Directive of 26 July 1971 (1) on the approximation of the laws of the Member States relating to textile names lays down provisions on labelling based on the fibre composition of textile products;
|
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
|
|
Whereas the methods used for official tests in the Member States to determine the fibre composition of textile products should be uniform, as regards both the pre-treatment of the sample and the quantitative analysis of the product;
|
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos100 straipsnį,
|
|
Whereas Article 13 of the abovementioned Council Directive provides that the sampling and analytical methods to be used in all Member States for the purpose of determining the fibre composition of products will be specified in separate Directives ; whereas under these circumstances, the Council adopted in its Directive of 17 July 1972 (2) on the approximation of the laws of the Member States relating to certain methods for the quantitative analysis of binary fibre mixtures, provisions concerning the preparation of test samples and test specimens which are applicable to ternary fibre mixtures;
|
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
|
|
Whereas the object of this Directive is to lay down provisions governing the quantitative analysis of ternary fibre mixtures;
|
kadangi 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvoje dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tekstilės pavadinimais, suderinimo [1] nuostatos numato tekstilės produktų ženklinimą pagal jų pluošto sudėtį;
|
|
Whereas the particular methods relating to the analysis of certain binary mixtures are described in detail in the Directive of 17 July 1972 ; whereas present experience does not permit the specification of a single standard procedure as yet ; whereas several variants must be procedure for the selective dissolution of the components;
|
kadangi valstybėse narėse turėtų būti taikomi unifikuoti tekstilės produktų pluošto sudėties nustatymo metodai tiek atliekant paruošiamąjį bandinio apdorojimą, tiek atliekant kiekybinę analizę;
|
|
Whereas general rules valid for the analysis of all ternary mixtures must however be worked out ; whereas the object of these rules is to specify the various methods which could suitably be applied and the method of calculating the percentage composition for each variant;
|
kadangi pirmiau minėtos Tarybos direktyvos 13 straipsnis numato, jog visose valstybėse narėse bandinių atrinkimo bei analizės metodai, naudotini tekstilės produktų pluošto sudėčiai nustatyti bus smulkiau aptarti atskirose direktyvose; kadangi atsižvelgdama į šias aplinkybes, 1972 m. liepos 17 d. direktyvoje dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodų suderinimo [2] Taryba numatė nuostatas dėl tyrimams naudojamų bandinių paruošimo;
|
|
Whereas technical specifications must be adapted rapidly to keep pace with technical progress ; whereas to this end the procedure laid down in Article 6 of the Directive of 17 July 1972 should be applied; (1)OJ No L 185, 16.8.1971, p. 16. (2)OJ No L 173, 31.7.1972, p. 1.
|
kadangi šios direktyvos tikslas yra išdėstyti nuostatas, reglamentuojančias trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybinę analizę;
|
|
HAS ADOPTED THIS DIRECTIVE:
|
kadangi tam tikri kai kurių dviejų komponentų pluoštų mišinių analizės metodai yra išsamiai aprašyti 1972 m. liepos 17 d. direktyvoje; kadangi iki šiol įgyta patirtis neleidžia išskirti vienintelės standartinės tyrimo metodikos; kadangi turi būti pateikta keletas selektyvaus komponentų tirpinimo variantų;
|
|
|
kadangi, nepaisant to, turi būti nustatytos bendros taisyklės, galiojančios visų trijų komponentų pluoštų mišinių analizei; kadangi šiose taisyklėse turi būti numatyti įvairūs tinkami tyrimų metodai bei kiekvienu iš jų gaunamos procentinės sudėties apskaičiavimo metodas;
|
|
Article 1
|
kadangi, tobulėjant technikai, reikia sparčiai modernizuoti techninę tyrimo įrangą; kadangi tam tikslui turėtų būti laikomasi 1972 m. liepos 17 d. direktyvos 6 straipsnyje išdėstytos metodikos,
|
|
This Directive concerns the quantitative analysis of ternary fibre mixtures by the methods of manual separation, chemical separation or a combination of both.
|
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
|
|
|
1 straipsnis
|
|
Article 2
|
Ši direktyva taikoma trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodams: mechaniniam atskyrimui, cheminiam atskyrimui arba šių abiejų metodų deriniui.
|
|
With regard to the preparation of test samples and test specimens, the provisions contained in Annex I to the Council Directive of 17 July 1972 on the approximation of the laws of the Member States relating to certain methods for the quantitative analysis of binary fibre mixures shall be applicable.
|
2 straipsnis
|
|
|
Tyrimams reikalingi taškiniai ir elementarieji bandiniai ruošiami remiantis 1972 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su dviejų komponentų pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodais, suderinimo I priede išdėstytomis nuostatomis.
|
|
Article 3
|
3 straipsnis
|
|
The Member States shall take all necessary steps to ensure that the provisions laid down - both in Annex I to this Directive and in Annex I to the Directive referred to in Article 2 - be applied in official tests, to determine the composition of textile products composed of a ternary fibre mixture put on the market in accordance with the Council Directive of 26 July 1971 on the approximation of the laws of the Member States relating to textile names.
|
Valstybės narės turi imtis visų reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tiek šios direktyvos I priede, tiek 2 straipsnyje nurodytos direktyvos I priede išdėstytos nuostatos būtų taikomos atliekant oficialius bandymus nustatant pluošto sudėtį tekstilės produktams iš trijų komponentų pluoštų mišinių, kurie pteikiami į rinką pagal 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvą dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tekstilės pavadinimais, suderinimo.
|
|
|
4 straipsnis
|
|
Article 4
|
Bet kuri trijų komponentų pluoštų mišinius tirianti laboratorija savo tyrimų protokole nurodo visus I priedo V dalyje minimus veiksnius.
|
|
Any laboratory responsible for the testing of ternary mixtures shall show in the test report all the factors mentioned in point V of Annex I.
|
5 straipsnis
|
|
|
Bet kokie I, II ir III prieduose išdėstytų instrukcijų pakeitimai, būtini siekiant neatsilikti nuo techninės pažangos, priimami 1972 m. liepos 17 d. direktyvos 6 straipsnyje nustatyta tvarka.
|
|
Article 5
|
6 straipsnis
|
|
Any amendments to the specifications in Annexes I, II and III that are necessary to conform with technical progress shall be adopted in accordance with the procedure laid down in Article 6 of the Directive of 17 July 1972.
|
1. Valstybės narės priima nuostatas, kurios, įsigalioję per aštuoniolika mėnesių po pranešimo apie šią direktyvą, ją įgyvendina, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.
|
|
|
2. Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstai būtų pateikti Komisijai.
|
|
Article 6
|
7 straipsnis
|
|
1. Member States shall put into force the provisions necessary to comply with this Directive within a period of eighteen months of its notification and shall immediately inform the Commission thereof.
|
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
|
|
2. Member States shall ensure that the text of the main provisions of internal law adopted by them in the field governed by this Directive are communicated to the Commission.
|
|
|
|
Priimta Briuselyje, 1973 m. vasario 26 d.
|
|
Article 7
|
Tarybos vardu
|
|
This Directive is addressed to the Member States.
|
Pirmininkas
|
|
|
E. Glinne
|
|
|
[1] OL L 185, 1971 8 16, p.16.
|
|
Done at Brussels, 26 February 1973.
|
[2] OL L 173, 1972 7 31, p 1.
|
|
For the Council
|
--------------------------------------------------
|
|
The President
|
I PRIEDAS
|
|
E. GLINNE
|
TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ
|
|
|
BENDROJI APŽVALGA
|
|
|
Įvadas
|
|
|
Pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodai yra pagrįsti dviem būdais: mechaniniu ir cheminiu pluoštų atskyrimu.
|
|
ANNEX I QUANTITATIVE ANALYSIS OF TERNARY FIBRE MIXTURES GENERAL
|
Reikėtų stengtis, jei tik įmanoma, naudoti mechaninį pluoštų atskyrimo būdą, nes jį taikant gaunami tikslesni rezultatai, nei atliekant cheminę analizę. Šis metodas taikytinas tiriant visus tekstilės produktus, kurių sudėtinių dalių pluoštai nesusimaišę, kaip, sakykime, tuo atveju, kai audinio siūlai sudaryti iš keleto elementų, kurių kiekvienas susideda iš vienos rūšies pluošto arba kai audinio metmenų ir ataudų pluoštai skirtingi arba kai trikotažo išardomą medžiagą sudaro skirtingų rūšių siūlai.
|
|
Introduction
|
Paprastai kiekybinės cheminės analizės metodai būna pagrįsti atskirų komponentų pasirinktiniu ištirpinimu. Yra keturi galimi šio metodo variantai:
|
|
Methods for the quantitative analysis of fibre mixtures are based on two processes, the manual separation and the chemical separation of fibre types.
|
1. Tiriami du skirtingi elementarieji bandiniai. Pirmiausia ištirpinamas pirmojo bandinio komponentas a, po to – antrojo b. Kiekvieno bandinio netirpios liekanos pasveriamos ir pagal atitinkamą masės sumažėjimą apskaičiuojamos abiejų tirpiųjų komponentų procentinės dalys. Trečiojo komponento c procentinė dalis apskaičiuojama iš skirtumo.
|
|
The method of manual separation should be used whenever possible since it generally gives more accurate results than the chemical method. It can be used for all textiles whose component fibres do not form an intimate mixture, as for example in the case of yarns composed of several elements each of which is made up of only one type of fibre or fabrics in which the warp is of a different type of fibre from the weft ; or knitted fabrics capable of being unravelled made up of yarns of different types.
|
2. Tiriami du skirtingi elementarieji bandiniai. Ištirpinamas pirmojo bandinio komponentas a ir du antrojo bandinio komponentai a ir b. Pasveriamos netirpios pirmojo bandinio liekanos ir pagal prarastos masės kiekį apskaičiuojama komponento a procentinė dalis. Po to pasveriamos antrojo bandinio netirpios liekanos ir gauta masė rodo komponento c procentinę dalį mišinyje. Trečiojo komponento b procentinė dalis apskaičiuojama iš skirtumo.
|
|
In general, the methods of quantitative chemical analysis are based on the selective solution of the individual components. There are four possible variants of this method: 1. Using two different test specimens, a component (a) is dissolved from the first test specimen, and another component (b) from the second test specimen. The insoluble residues of each specimen are weighed and the percentage of each of the two soluble components is calculated from the respective losses in mass. The percentage of the third component (c) is calculated by difference.
|
3. Tiriami du skirtingi elementarieji bandiniai. Ištirpinami du pirmojo bandinio komponentai a ir b bei du antrojo bandinio komponentai b ir c. Netirpių liekanų masė lygi atitinkamų komponentų c ir a procentiniam kiekiui mišinyje. Trečiojo komponento procentinė dalis apskaičiuojama iš skirtumo.
|
|
2. Using two different test specimens, a component (a) is dissolved from the first test specimen and two components (a and b) from the second test specimen. The insoluble residue of the first test specimen is weighed and the percentage of the component (a) is calculated from the loss in mass. The insoluble residue of the second test specimen is weighed ; it corresponds to component (c). The percentage of the third component (b) is calculated by difference.
|
4. Tyrimui naudojamas tik vienas elementarusis bandinys. Atskyrus vieną komponentą, pasveriamos iš kitų dviejų pluoštų susiformavusios netirpios liekanos ir pagal masės sumažėjimą apskaičiuojama tirpiojo komponento procentinė dalis mišinyje. Tada ištirpinamas vienas iš dviejų liekanose esančių pluoštų, pasveriamas netirpus komponentas ir pagal masės sumažėjimą nustatoma antrojo tirpaus komponento procentinė dalis mišinyje.
|
|
3. Using two different test specimens, two components (a and b) are dissolved from the first test specimen and two components (b and c) from the second test specimen. The insoluble residues correspond to the two components (c) and (a) respectively. The percentage of the third component (b) is calculated by difference.
|
Esant galimybei, patartina naudoti vieną iš pirmųjų trijų variantų.
|
|
4. Using only one test specimen, after removal of one of the components, the insoluble residue formed by the two other fibres is weighed and the percentage of the soluble component is calculated from the loss in mass. One of the two fibres of the residue is dissolved, the insoluble component is weighed and the percentage of the second soluble component is calculated from the loss in mass.
|
Atliekant cheminę analizę, už šio proceso eigą atsakingas ekspertas turi pasirūpinti, kad jo parinktais metodais naudojami tirpikliai tirpdytų tik reikiamą pluoštą (-us), nepaliesdami likusiojo (-ųjų).
|
|
|
Kaip pavyzdys, III priede yra pateikta lentelė. Lentelėje yra išvardytas tam tikras skaičius trijų komponentų pluoštų mišinių kartu su dviejų komponentų pluoštų mišinių tyrimo metodais, kurie iš esmės gali būti naudojami ir šių trijų komponentų pluoštų mišiniams tirti.
|
|
|
Siekiant klaidos galimybę sumažinti iki minimumo, rekomenduojama, kai tik įmanoma, cheminę analizę atlikti bent dviem variantais iš pirmiau nurodytų keturių.
|
|
Where a choice is possible, it is advisable to use one of the first three variants.
|
Gaminant tekstilės produktus ir, šiek tiek rečiau, jau pagamintiems produktams naudojamų ar naudotų pluoštų mišinių sudėtyje gali būti tokių nepluoštinių medžiagų, kaip riebalai, vaškas, apretai ar vandenyje tirpios medžiagos, tiek natūraliai atsiradusios, tiek pridėtos gamybiniam procesui skatinti. Prieš pradedant analizę, visos nepluoštinės medžiagos turi būti pašalintos. Todėl yra pateikiamas ir pluoštų paruošiamojo apdorojimo, kurio metu pašalinami riebalai, alyva, vaškas ir vandenyje tirpios medžiagos, metodas.
|
|
Where chemical analysis is used, the expert responsible for the analysis must take care to select methods employing solvents which dissolve only the correct fibre(s), leaving the other fibre(s) intact.
|
Be to, tekstilės produktuose gali būti dervų ar kitų medžiagų, suteikiančių specialias savybes. Tokios medžiagos, tarp jų išskirtiniais atvejais ir dažai, gali trukdyti reagentui efektyviai veikti tirpiuosius komponentus ir (arba) reagentas gali jas iš dalies ar visiškai pašalinti. Taigi, dėl tokio tipo pridėtųjų medžiagų rezultatai gali būti klaidingi, todėl prieš pradedant bandinio tyrimą, jas reikėtų pašalinti. Jei tai padaryti neįmanoma, III priede nurodyti kiekybinės cheminės analizės metodai negali būti taikomi produktui tirti.
|
|
By way of example, a table is given in Annex III which contains a certain number of ternary mixtures, together with methods for analysing binary mixtures which can, in principle, be used for analysing these ternary mixtures.
|
Dažytame pluošte esantys dažai laikomi neatskiriama pluošto dalimi ir nešalinami.
|
|
In order to reduce the possibility of error to a minimum, it is recommended that, whenever possible, chemical analysis using at least two of the four abovementioned variants should be made.
|
Analizė atliekama, remiantis sauso bandinio mase, kuri nustatoma pagal pateiktą metodiką.
|
|
Mixtures of fibres used during processing and, to a lesser extent, in finished textiles may contain non-fibrous matter, such as fats, waxes or dressings, or water-soluble matter, either occurring naturally or added to facilitate processing. Non-fibrous matter must be removed before analysis. For this reason a method of pre-treatment for removing oils, fats, waxes and water-soluble matter is also given.
|
Rezultatą gauname kiekvieno pluošto sausajai masei taikydami direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tekstilės pavadinimais, suderinimo II priede išvardytus korekcijos koeficientus.
|
|
In addition, textiles may contain resins or other matter added to confer special properties. Such matter, including dyestuffs in exceptional cases, may interfere with the action of the reagent on the soluble components and/or it may be partially or completely removed by the reagents. This type of added matter may thus cause errors and should be removed before the sample is analysed. If it is impossible to remove such added matter the methods for quantitative chemical analysis given in Annex III attached are no longer applicable.
|
Prieš pradedant bet kokią analizę, turi būti identifikuoti visi mišinyje esantys pluoštai. Taikant kai kuriuos cheminius metodus, tirpiojo komponento (-ų) tirpinimui paruoštame reagente kartais iš dalies ištirpsta ir netirpusis komponentas. Jei įmanoma, pasirenkami reagentai, turintys netirpiam pluoštui labai mažą poveikį arba neturintys jokio poveikio. Jei atliekant analizę prarandama dalis masės, rezultatas turi būti koreguojamas; tokiu atveju pateikiami korekcijos koeficientai. Šiuos koeficientus nustatė kelios laboratorijos, paruošiamojo apdorojimo metu išvalytus pluoštus veikiant tam tikru analizės metodo numatytu reagentu. Šie korekcijos koeficientai naudotini tik nesuardytų pluoštų tyrimui, o jei pluoštai apdorojimo metu buvo suardyti, taikomi kiti korekcijos koeficientai. Jei reikia taikyti ketvirtąjį variantą, kai tekstilės pluoštas tirpinamas dviem skirtingais tirpikliais, tai turi būti taikomi masės sumažėjimo korekcijos koeficientai dėl abiejų tirpiklių poveikio. Ir cheminio, ir mechaninio pluoštų atskyrimo atveju būtini bent du bandymai.
|
|
Dye in dyed fibres is considered to be an integral part of the fibre and is not removed.
|
I. BENDRA INFORMACIJA APIE TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS CHEMINĖS ANALIZĖS METODUS
|
|
Analyses are conducted on the basis of dry mass and a procedure is given for determining dry mass.
|
Informacija apie trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybinės cheminės analizės metodus.
|
|
The result is obtained by applying to the dry mass of each fibre the recovery rates listed in Annex II to the Directive on the approximation of the laws of the Member States relating to textile names.
|
I.1. Objektas ir taikymo sritis.
|
|
Before proceeding with any analysis, all the fibres present in the mixture must be identified. In some chemical methods, the insoluble component of a mixture may be partially dissolved in the reagent used to dissolve the soluble component(s). Wherever possible, reagents have been chosen that have little or no effect on the insoluble fibres. If a loss in mass is known to occur during the analysis, the result should be corrected ; correction factors are given for this purpose. These factors have been determined in several laboratories by treating, with the appropriate reagent as specified in the method of analysis, fibres cleaned by the pre-treatment. These correction factors apply only to undergraded fibres and different correction factors may be necessary if the fibres have been degraded before or during processing. If the fourth variant, in which a textile fibre is subjected to the successive action of two different solvents, must be used, correction factors must be applied for possible losses in mass undergone by the fibre in the two treatments. At least two determinations should be made, both in the case of manual separation and in the case of chemical separation.
|
Dviejų komponentų pluoštų mišinių analizės metodo parinkimas priklauso nuo to, kokiems pluoštams šis metodas gali būti taikomas (žiūrėti direktyvos dėl tam tikrų dviejų komponentų pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodų II priedą).
|
|
I. GENERAL INFORMATION ON METHODS FOR THE QUANTITATIVE CHEMICAL ANALYSIS OF TERNARY FIBRE MIXTURES
|
I.2. Principas.
|
|
Information common to the methods given for the quantitative chemical analysis of ternary fibre mixtures. I.1. Scope and field of application
|
Nustačius mišinio sudėtines dalis, pašalinamos nepluoštinės medžiagos, taikant tinkamą paruošiamąjį apdorojimą ir tuomet pasirenkamas vienas arba keli iš įvade aprašytų keturių pasirinkto tirpinimo variantų. Jeigu tai nesudaro techninių sunkumų, tai pirmiausia tirpinamas pluoštų mišinio didžiausią dalį sudarantis komponentas, o mažiausią dalį sudarantis – lieka kaip liekana.
|
|
The field of application of each method for analysing binary fibre mixtures specifies to which fibres the method is applicable. (See Annex II, Directive relating to certain methods for the quantitative analysis of binary fibre mixtures).
|
I.3. Prietaisai ir reagentai.
|
|
I.2. Principle
|
I.3.1. Prietaisai.
|
|
After the identification of the components of a mixture, the non-fibrous material is removed by suitable pre-treatment and then one or more of the four variants of the process of selective solution described in the introduction is applied. Except where this presents technical difficulties, it is preferable to dissolve the major fibre component so as to obtain the minor fibre component as final residue.
|
I.3.1.1. Filtravimo tigliai ir pakankamai dideli svėrimo indeliai, kad į juos tilptų šie tigliai ar kiti prietaisai, duodantys identiškus rezultatus.
|
|
I.3. Apparatus and Reagents I.3.1. Apparatus I.3.1.1. Filter crucibles and weighing bottles large enough to contain such crucibles, or any other apparatus giving identical results.
|
I.3.1.2. Vakuuminė kolba.
|
|
I.3.1.2. Vacuum flask.
|
I.3.1.3. Eksikatorius su indikatoriniu silikoniniu geliu.
|
|
I.3.1.3. Desiccator containing self-indicating silica gel.
|
I.3.1.4. Vėdinama krosnelė tiriamiems bandiniams džiovinti (105 ± 3)°C temperatūroje.
|
|
I.3.1.4. Ventilated oven for drying specimens at 105 ± 3 ºC.
|
I.3.1.5. Analitinės svarstyklės, kurių tikslumas – 0,0002 g.
|
|
I.3.1.5. Analytical balance, accurate to 0.0002 g.
|
I.3.1.6. Soksleto ekstrahavimo aparatas ar kitas prietaisas duodantis identiškus rezultatus.
|
|
I.3.1.6. Soxhlet extractor or other apparatus giving identical results.
|
I.3.2. Reagentai.
|
|
|
I.3.2.1. Šviesusis perdistiliuotas petrolio eteris, kurio virimo temperatūra (40–60)°C.
|
|
|
I.3.2.2. Kiti reagentai smulkiai aprašyti atitinkamose metodą apibūdinančiose teksto dalyse. Visi naudojami reagentai turi būti chemiškai gryni.
|
|
I.3.2. Reagents I.3.2.1. Light petroleum, redistilled, boiling range 40 to 60 ºC.
|
I.3.2.3. Distiliuotas ar dejonizuotas vanduo.
|
|
I.3.2.2. Other reagents are specified in the appropriate parts of the text of the method. All reagents used should be chemically pure.
|
I.4. Bandymų klimato sąlygos.
|
|
I.3.2.3. Distilled or deionized water.
|
Kadangi tyrimai atliekami remiantis sauso bandinio mase, tai nebūtina specialiai ruošti bandinių ir tyrimas atliekamas įprastinėje aplinkoje.
|
|
|
I.5. Taškinis bandinys.
|
|
|
Iš jungtinio bandinio paimkite taškinį bandinį, pakankamo dydžio, kad užtektų visiems elementariesiems bandiniams, kurių kiekvieno masė ne mažesnė kaip 1 g.
|
|
|
I.6. Taškinio bandinio paruošiamasis apdorojimas.
|
|
|
Jeigu tiriamame pluošte yra medžiaga, kuri nereikalinga procentinėms dalims apskaičiuoti, (žiūrėti direktyvos dėl tekstilės pavadinimų 12 straipsnio 2 dalies d punktą), ją reikia pašalinti tokiu metodu, kad nebūtų pažeisti kitų sudėtinių dalių pluoštai.
|
|
I.4. Conditioning and testing atmosphere
|
Todėl nepluoštinės medžiagos, kurias galima ekstrahuoti naudojant šviesujį petrolio eterį bei vandenį, yra pašalinamos, normaliomis kambario sąlygomis išdžiovintą bandinį vieną valandą apdorojant petrolio eteriu Soksleto ekstrahavimo aparate, mažiausiai 6 ciklų per valandą dažniu. Petrolio eteriui leidžiama nugaruoti ir nereikalingos medžiagos toliau ekstrahuojamos vandeniu valandą mirkant tiriamą bandinį kambario temperatūros vandenyje. Po to, skystį retkarčiais suplakant, dar valandą mirkoma (65 ± 5)°C temperatūroje, tiriamo pluošto ir vandens santykiui esant 1:100. Vandens perteklius pašalinamas jį nuspaudžiant, nusiurbiant ar centrifuguojant ir bandiniui leidžiama išdžiūti kambario temperatūroje.
|
|
Because dry masses are determined, it is unnecessary to condition the specimens or to conduct analyses in a conditioned atmosphere.
|
Jeigu nepluoštinių medžiagų nepasiseka pašalinti pirmiau aprašytu šviesiojo petrolio eterio ir vandens metodu, reikėtų jas ekstrahuoti kitu tinkamu, pluošto sudėties iš esmės nekeičiančiu, metodu. Tačiau pažymėtina tai, jog tiriant kai kuriuos nebalintus natūralius augalinius pluoštus (pvz., džiutą ar koiro pluoštą), įprastinis paruošiamasis jų apdorojimas petrolio eteriu bei vandeniu nepašalina visų natūralių nepluoštinių medžiagų. Nepaisant to, paprastai bandinys papildomai neapdorojamas, išskyrus tuos atvejus, kai jame nebūna nei šviesiąjame petrolio eteryje, nei vandenyje netirpstančių apdailos medžiagų.
|
|
I.5. Laboratory test sample
|
Bandymų protokoluose turi būti smulkiai aprašyti visi paruošiamojo apdorojimo metodai.
|
|
Take a laboratory test sample that is representative of the laboratory bulk sample and sufficient to provide all the specimens, each of at least 1 g, that are required.
|
I.7. Bandymo atlikimo tvarka.
|
|
I.6. Pre-treatment of the laboratory test sample
|
I.7.1. Bendrieji nurodymai.
|
|
Where a substance not to be taken into account in the percentage calculations (See Article 12 (2) (d) of the Directive relating to textile names) is present, it should first be removed by a suitable method that does not affect any of the component fibres.
|
I.7.1.1. Džiovinimas.
|
|
For this purpose, non-fibrous matter which can be extracted with light petroleum and water is removed by treating the air-dry test sample in a Soxhlet extract selector with light petroleum for one hour at a minimum rate of 6 cycles per hour. Allow the light petroleum to evaporate from the sample which is then directly extracted with water by soaking for one hour at room temperature followed by soaking at 65 ± 5 ºC for a further one hour, agitating the liquid from time to time, specimen/water ratio 1 : 100. Remove the excess water from the sample by squeezing, suction, or centrifuging and then allow the sample to become air-dry.
|
Visos džiovinimo procedūros turi vykti ne trumpiau kaip 4 valandas ir ne ilgiau kaip 16 valandų iki 105 ± 3°C temperatūros įkaitintoje vėdinamoje krosnelėje sandariai uždarytomis durelėmis. Jei džiovinama trumpiau kaip 14 valandų, tiriamą pluoštą reikia pasverti ir stebėti, kada bus pasiekta pastovi masė. Ji laikoma pastovia, jei toliau džiovinant dar 60 minučių, svyruoja mažiau nei 0,05 %.
|
|
Where non-fibrous matter cannot be extracted with light petroleum and water, it should be removed by substituting for the water method described above a suitable method that does not substantially alter any of the fibre constituents. However for some unbleached natural vegetable fibres (eg jute, coir) it is to be noted that normal pre-treatment with light petroleum and water does not remove all the natural non-fibrous substances ; nevertheless additional pre-treatment is not applied unless the sample contains finishes insoluble in both light petroleum and water.
|
Džiovinant, aušinant ir sveriant reikia vengti plikomis rankomis liesti tiglius, svėrimo indelius, bandinius ar liekanas.
|
|
Analytical reports should include full details of the methods of pre-treatment used.
|
Bandiniai džiovinami svėrimo indeliuose, įdėjus juos į krosnelę ir šalia padėjus jų dangtelius. Prieš ištraukdami iš krosnelės svėrimo indelius, juos uždenkite ir greitai perkelkite į eksikatorių.
|
|
I.7. Test procedure I.7.1. General instructions I.7.1.1. Drying
|
Filtravimo tiglis džiovinamas krosnelėje esančiame svėrimo indelyje, su šalia padėtu dangteliu. Po džiovinimo svėrimo indelis uždengiamas ir tučtuojau perkeliamas į eksikatorių.
|
|
Conduct all drying operations for not less than 4 hours and not more than 16 hours at 105 ± 3 ºC in a ventilated oven with the oven door closed throughout. If the drying period is less than 14 hours, the specimen must be checkweighed to determine whether its mass is constant. The mass may be considered as constant if, after a further drying period of 60 minutes, its variation is less than 0.05 %.
|
Jei vietoje filtravimo tiglio naudojamas kitas prietaisas, džiovinama krosnelėje, nes pluoštų sausoji masė turi būti apskaičiuojama be nuostolių.
|
|
Avoid handling crucibles and weighing bottles, specimens or residues with bare hands during the drying, cooling and weighing operations.
|
I.7.1.2. Aušinimas.
|
|
Dry specimens in a weighing bottle with its cover beside it. After drying, stopper the weighing bottle before removing it from the oven, and transfer it quickly to the desiccator.
|
Aušinama eksikatoriuje, esančiame greta svarstyklių iki visiško svėrimo indelių atvėsinimo, bet ne trumpiau kaip dvi valandas.
|
|
Dry the filter crucible in a weighing bottle with its cover beside it in the oven. After drying, close the weighing bottle and transfer it quickly to the desiccator.
|
I.7.1.3. Svėrimas.
|
|
Where apparatus other than a filter crucible is used, drying operations should be conducted in the oven so as to determine the dry mass of the fibres without loss.
|
Iš eksikatoriaus išimtas ataušintas svėrimo indelis ne vėliau kaip per dvi minutes pasveriamas 0,0002 g tikslumu.
|
|
I.7.1.2. Cooling
|
I.7.2. Procedūra
|
|
Conduct all cooling operations in the desiccator, placed beside the balance, until the cooling of the weighing bottles is complete, and in any case for not less than 2 hours.
|
Iš taškinio bandinio po paruošiamojo apdorojimo paimamas bent 1 g sveriantis elementarusis bandinys. Siūlai ar audinys sukarpomi apie 10 mm ilgio gabalėliais ir, kiek galima, išskaidomi. Bandinys (-iai) išdžiovinamas (-i) svėrimo indelyje (-iuose), ataušinamas (-i) eksikatoriuje ir pasveriamas (-i). Po to bandinys (-iai) perkeliamas (-i) į tam tikroje Bendrijos metodo pastraipoje aprašytą (-us) stiklinį indą (-us), svėrimo indelis(-iai) tuoj pat dar kartą pasveriamas (-i) ir iš gauto skirtumo apskaičiuojama sauso bandinio (-ių) masė. Tyrimas baigiamas, remiantis taikomam metodui pateiktomis nuorodomis. Siekiant įsitikinti, ar atliekant tyrimą tikrai buvo pašalinti visi tirpūs pluoštai, mikroskopu ištiriama liekana.
|
|
I.7.1.3. Weighing
|
I.8. Rezultatų apdorojimas ir išraiška
|
|
After cooling, complete the weighing of the weighing bottle within 2 minutes of its removal from the desiccator ; weigh to an accuracy of 0.0002 g.
|
Kiekvieno komponento masės dalis išreiškiama bendroje mišinio masėje procentais. Rezultatai skaičiuojami gryno sauso bandinio masei, taikant įprastinį korekcijos koeficientą bei paruošiamojo apdorojimo ir analizės metu prarastos nepluoštinių medžiagų masės korekcijos koeficientą.
|
|
|
I.8.1. Švarių sausų pluoštų masės procentinių dalių apskaičiavimas, neįvertinus masės nuostolių paruošiamojo apdorojimo metu.
|
|
|
I.8.1.1. –1 VARIANTAS–
|
|
I.7.2. Procedure
|
Kai iš vieno bandinio pašalinamas vienas komponentas, iš kito – antras, taikomos šios formulės:
|
|
Take from the pre-treated laboratory test sample a test specimen of at least 1 g (in mass). Cut yarn or cloth into lengths of about 10 mm, dissected as much as possible. Dry the specimen(s) in (a) weighing bottle(s) cool it (them) in the desiccator and weigh it (them). Transfer the specimen(s) to the glass vessel(s) specified in the appropriate section of the Community method, reweigh the weighing bottle(s) immediately and obtain the dry mass(es) of the specimen(s) by difference ; complete the test as specified in the appropriate section of the applicable method. Examine the residue(s) microscopically to check that the treatment has in fact completely removed the soluble fibre(s).
|
P
|
|
|
% =
|
|
|
d
|
|
I.8. Calculation and expression of results Express the mass of each component as a percentage of the total mass of fibre in the mixture. Calculate the results on the basis of dean dry mass, adjusted by (a) the conventional recovery rates and (b) the correction factors necessary to take account of loss of non-fibrous matter during pre-treatment and analysis. I.8.1. Calculation of percentages of mass of clean dry fibres disregarding loss of fibre mass during pre-treatment. I.8.1.1. - VARIANT 1 -
|
d
|
|
Formulae to be applied where a component of the mixture is removed from one specimen and another component from a second specimen: >PIC FILE= "T0005996">
|
d
|
|
I.8.1.2. - VARIANT 2 -
|
r
|
|
Formulae to be applied where a component (a) is removed from the first test specimen, leaving as residue the other two components (b + c), and two components (a + b) are removed from the second test specimen, leaving as residue the third component (c):
|
m
|
|
>PIC FILE= "T0005997">
|
r
|
|
|
m
|
|
>PIC FILE= "T9000533">
|
1 -
|
|
I.8.1.3. - VARIANT 3 -
|
d
|
|
Formulae to be applied where two components (a + b) are removed from a specimen, leaving as residue the third component (c), then two components (b + c) are removed from another specimen, leaving as residue the first component (a): >PIC FILE= "T0005998">
|
d
|
|
>PIC FILE= "T9000534">
|
× 100
|
|
I.8.1.4. - VARIANT 4 -
|
P
|
|
Formulae to be applied where two components are successively removed from the mixture using the same specimen:
|
% =
|
|
>PIC FILE= "T0005999">
|
d
|
|
|
d
|
|
|
d
|
|
I.8.2. Calculation of the percentage of each component with adjustment by conventional recovery rates and, where appropriate, correction factors for losses in mass during pre-treatment operations:
|
r
|
|
>PIC FILE= "T0006000">
|
m
|
|
|
r
|
|
>PIC FILE= "T9000535">
|
m
|
|
Where a special pre-treatment is used the values b1, b2 and b3 should be determined, if possible, by submitting each of the pure fibre constituents to the pre-treatment applied in the analysis. Pure fibres are those free from all non-fibrous material except those which they normally contain (either naturally or because of the manufacturing process), in the state (unbleached, bleached) in which they are found in the material to be analysed.
|
1 -
|
|
Where no clean separate constituent fibres used in the manufacture of the material to be analysed are available, average values of b1, b2 and b3 as obtained from tests performed on clean fibres similar to those in the mixture under examination, must be used.
|
d
|
|
If normal pre-treatment by extraction with light petroleum and water is applied, correction factors b1, b2 and b3 may generally be ignored, except in the case of unbleached cotton, unbleached flax and unbleached hemp where the loss due to pre-treatment is usually accepted as 4 % and in the case of polypropylene as 1 %.
|
d
|
|
In the case of other fibres, losses due to pre-treatment are usually disregarded in calculations.
|
× 100
|
|
I.8.3. Note
|
P
|
|
Calculation examples are given in Annex II to this Directive.
|
% = 100 -
|
|
|
P1% + P2%
|
|
|
P1 % švaraus sauso pirmojo komponento procentinė dalis (pirmojo bandinio komponentas, tirpus pirmajame reagente);
|
|
|
P2 % švaraus sauso antrojo komponento procentinė dalis (antrojo bandinio komponentas, tirpus antrajame reagente);
|
|
II. METHOD OF QUANTITATIVE ANALYSIS BY MANUAL SEPARATION OF TERNARY FIBRE MIXTURES
|
P3 % švaraus sauso trečiojo komponento procentinė dalis (abiejų bandinių netirpus komponentas);
|
|
II.1. Scope
|
m1 pirmojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;
|
|
This method is applicable to textile fibres of all types provided they do not form an intimate mixture and that it is possible to separate them by hand.
|
m2 antrojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;
|
|
II.2. Principle
|
r1 sauso likučio, gauto pirmuoju reagentu iš pirmojo bandinio pašalinus pirmąjį komponentą, masė;
|
|
After identification of the textile components, the non-fibrous matter is removed by a suitable pre-treatment and then the fibres are separated by hand, dried and weighed in order to calculate the proportion of each fibre in the mixture.
|
r2 sauso likučio, gauto antruoju reagentu iš antrojo bandinio pašalinus antrąjį komponentą, masė;
|
|
II.3. Apparatus II.3.1. Weighing bottles or other apparatus giving identical results.
|
d1 korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio antrojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu [1];
|
|
II.3.2. Desiccator containing self-indicating silica gel.
|
d2 korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu [2];
|
|
II.3.3. Ventilated oven for drying specimens at 105 ± 3 ºC.
|
d3 korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo bandinio pirmojo komponento masės sumažėjimą veikiant antruoju reagentu [3];
|
|
II.3.4. Analytical balance accurate to 0.0002 g.
|
d4 korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant antruoju reagentu [4];
|
|
II.3.5. Soxhlet extractor, or other apparatus giving identical results.
|
I.8.1.2. –2 VARIANTAS–
|
|
II.3.6. Needle.
|
Kai iš pirmojo bandinio pašalinamas komponentas a kitus du komponentus b + c paliekant liekanų pavidalu, o iš antrojo bandinio pašalinami du komponentai a + b, liekaną sudaro trečiasis elementas c, taikomos šios formulės:
|
|
II.3.7. Twist tester or similar apparatus.
|
P
|
|
|
% = 100 -
|
|
|
P2% + P3%
|
|
II.4. Reagents II.4.1. Light petroleum, redistilled, boiling range 40º-60 ºC.
|
P
|
|
II.4.2. Distilled or deionized water.
|
% = 100 ×
|
|
|
d
|
|
|
r
|
|
II.5. Conditioning and testing atmosphere
|
m
|
|
See I.4.
|
-
|
|
II.6. Laboratory test sample
|
d
|
|
See I.5.
|
d
|
|
II.7. Pre-treatment of laboratory test samples
|
× P
|
|
See I.6.
|
%
|
|
II.8. Procedure II.8.1. Analysis of yarn
|
P
|
|
Take from the pre-treated laboratory test sample a specimen of mass not less than 1 g. For a very fine yarn, the analysis may be made on a minimum length of 30 m, whatever its mass.
|
% =
|
|
Cut the yarn into pieces of a suitable length and separate the fibre types by means of a needle and, if necessary, a twist tester. The fibre types so obtained are placed in pre-weighed weighing bottles and dried at 105 ± 3 ºC to constant mass, as described in I.7.1 and I.7.2.
|
d
|
|
II.8.2. Analysis of cloth
|
r
|
|
Take from the pre-treated laboratory test sample a specimen of mass not less than 1 g, not including a selvedge with edges carefully trimmed to avoid fraying and running parallel with weft or warp yarns, or in the case of knitted fabrics in the line of the wales and courses. Separate the different types of fibres and collect them in pre-weighed weighing bottles and proceed as described in II.8.1.
|
m
|
|
|
× 100
|
|
|
P1 % švaraus sauso pirmojo komponento procentinė dalis (pirmojo bandinio komponentas, tirpus pirmajame reagente);
|
|
II.9. Calculation and expression of results
|
P2 % švaraus sauso antrojo komponento procentinė dalis (komponentas tirpus antrajame reagente, kaip ir antrojo bandinio pirmasis komponentas);
|
|
Express the mass of each component fibre as a percentage of the total mass of the fibres in the mixture. Calculate the results on the basis of clean dry mass, adjusted by (a) the conventional recovery rates and (b) the correction factors necessary to take account of losses in mass during pre-treatment operations. II.9.1. Calculation of percentage masses of clean dry fibre, disregarding loss in fibre mass during pre-treatment: >PIC FILE= "T0006001">
|
P3 % švaraus sauso trečiojo komponento procentinė dalis (abiejų bandinių netirpus komponentas);
|
|
II.9.2. For calculation of the percentage of each component with adjustment by conventional recovery rates and, where appropriate, by correction factors for losses in mass during pre-treatment : see I.8.2.
|
m1 pirmojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;
|
|
|
m2 antrojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;
|
|
|
r1 sauso likučio, gauto pirmuoju reagentu iš pirmojo bandinio pašalinus pirmąjį komponentą, masė;
|
|
|
r2 sauso likučio, gauto antruoju reagentu iš antrojo bandinio pašalinus pirmąjį ir antrąjį komponentus, masė;
|
|
III. METHOD OF QUANTITATIVE ANALYSIS OF TERNARY FIBRE MIXTURES BY A COMBINATION OF MANUAL SEPARATION AND CHEMICAL SEPARATION
|
d1 korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio antrojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu [5];
|
|
Wherever possible, manual separation should be used, taking account of the proportions of components separated before proceeding to any chemical treatment of each of the separate components.
|
d2 korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu [6];
|
|
IV. PRECISION OF THE METHODS
|
d4 korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant antruoju reagentu [7];
|
|
The precision indicated in each method of analysis of binary mixtures relates to the reproducibility (see Annex II of the Directive relating to certain methods for the quantitative analysis of binary textile fibre mixtures).
|
I.8.1.3. –3 VARIANTAS–
|
|
Reproducibility refers to the reliability, ie the closeness of agreement between experimental values obtained by operators in different laboratories or at different times using the same method and obtaining individual results on specimens of an identical homogeneous mixture.
|
Kai iš vieno bandinio pašalinami du komponentai a + b, trečiasis c sudaro liekaną, o iš kito bandinio pašalinami komponentai b + c, ir pirmasis komponentas a sudaro liekaną, taikomos šios formulės:
|
|
Reproducibility is expressed by confidence limits of the results for a confidence level of 95 %.
|
P
|
|
By this is meant that the difference between two results in a series of analyses made in different laboratories would, given a normal and correct application of the method to an identical and homogeneous mixture, be exceeded only in 5 cases out of 100.
|
% =
|
|
To determine the precision of the analysis of a ternary mixture the values indicated in the methods for the analysis of binary mixtures which have been used to analyse the ternary mixture are applied in the usual way.
|
d
|
|
Given that in the four variants of the quantitative chemical analysis of ternary mixtures, provision is made for two dissolutions (using two separate specimens for the first three variants and a single specimen for the fourth variant) and, assuming that E1 and E2 denote the precision of the two methods for analysing binary mixtures, the precision of the results for each component is shown in the following table: >PIC FILE= "T0006002">
|
r
|
|
If the fourth variant is used, the degree of precision may be found to be lower than that calculated by the method indicated above, owing to possible action of the first reagent on the residue consisting of components b and c, which would be difficult to evaluate.
|
m
|
|
V. TEST REPORT
|
× 100
|
|
V.1. Indicate the variant(s) used to carry out the analysis, the methods, reagents and correction factors.
|
P
|
|
V.2. Give details of any special pre-treatments (See I.6).
|
% = 100 -
|
|
V.3. Give the individual results and the arithmetic mean, each to the 1st decimal place.
|
P
|
|
V.4. Wherever possible, state the precision of the method for each component, calculated according to the table in section IV.
|
% + P
|
|
|
%
|
|
|
P
|
|
ANNEX II EXAMPLES OF THE CALCULATION OF PERCENTAGES OF THE COMPONENTS OF CERTAIN TERNARY MIXTURES USING SOME OF THE VARIANTS DESCRIBED IN POINT I.8.1 OF ANNEX I
|
% =
|
|
Consider the case of a fibre mixture which when qualitatively analysed gave the following components : 1. carded wool ; 2. nylon (polyamide) ; 3. unbleached cotton.
|
d
|
|
VARIANT No 1
|
r
|
|
Using this variant, that is using two different specimens and removing one component (a = wool) by dissolution from the first specimen and a second component (b = polyamide) from the second specimen the following results can be obtained:
|
m
|
|
>PIC FILE= "T9000536">
|
× 100
|
|
Treatment with alkaline sodium hypochlorite does not entail any loss in mass of polyamide, while unbleached cotton loses 3 %, therefore d1 = 1 70 and d2 = 1 703.
|
P1 % švaraus sauso pirmojo komponento procentinė dalis (komponentas tirpus pirmajame reagente);
|
|
Treatment with formic acid does not entail any loss in mass of wool or unbleached cotton, therefore d3 and d4 = 1 70.
|
P2 % švaraus sauso antrojo komponento procentinė dalis (komponentas tirpus abiejuose reagentuose);
|
|
If the values obtained by chemical analysis and the correction factors are substituted in the formula under point I.8.1.1 of Annex I, the following result is obtained: >PIC FILE= "T0006003">
|
P3 % švaraus sauso trečiojo komponento procentinė dalis (komponentas tirpus antrajame reagente);
|
|
The percentages of the various clean dry fibres in the mixture are as follows:
|
m1 pirmojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;
|
|
>PIC FILE= "T9000537">
|
m2 antrojo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;
|
|
These percentages must be corrected according to the formulae under point I.8.2 of Annex I in order to take account also of the conventional recovery rates and of the correction factors for any losses in mass after pre-treatment.
|
r1 sauso likučio, gauto pirmuoju reagentu iš pirmojo bandinio pašalinus pirmąjį ir antrąjį komponentus, masė;
|
|
As indicated in Annex II to the Directive relating to textile names, the conventional recovery rates are as follows : carded wool 17.0 %, polyamide 6.25 %, cotton 8.5 %, also, unbleached cotton shows a loss in mass of 4 % after pre-treatment with light petroleum and water. Thus: >PIC FILE= "T0006004">
|
r2 sauso likučio, gauto antruoju reagentu iš antrojo bandinio pašalinus antrąjį ir trečiajį komponentus, masė;
|
|
The composition of the yarn is therefore as follows: >PIC FILE= "T0006005">
|
d2 korekcijos koeficientas, įvertinantis pirmojo bandinio trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu [8];
|
|
VARIANT 4
|
d3 korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo bandinio pirmojo komponento masės sumažėjimą veikiant antruoju reagentu [9];
|
|
Consider the case of a fibre mixture which when qualitatively analysed gave the following components : carded wool, viscose, unbleached cotton.
|
I.8.1.4. –4 VARIANTAS–
|
|
Suppose that using variant 4, that is successively removing two components from the mixture of one single specimen, the following results are obtained:
|
Jei du komponentai paeiliui pašalinami iš to paties bandinio, taikomos šios formulės:
|
|
>PIC FILE= "T9000538">
|
P1% = 100 -
|
|
Treatment with alkaline sodium hypochlorite does not entail any loss of mass in viscose, while unbleached cotton loses 3 %, therefore d1 = 1 70 and d2 = 1 703.
|
P2% + P3%
|
|
As a result of treatment with zinc chloride/formic acid, the mass of cotton increases by 4 %, so that d3 = (1 703 × 0 796) = 0 79888 rounded to 0 799, (d3 being the correction factor for the respective loss or increase in mass of the third component in the first and second reagents).
|
P
|
|
If the values obtained by chemical analysis and the correction factors are substituted in the formulae given in point I.8.1.4 of Annex I the following result is obtained: >PIC FILE= "T0006006">
|
% =
|
|
As has already been indicated for variant 1, these percentages must be corrected by the formulae indicated in point I.8.2 of Annex I. >PIC FILE= "T0006007">
|
× 100 -
|
|
The composition of the mixture is therefore: >PIC FILE= "T0006008">
|
× P
|
|
|
%
|
|
ANNEX III TABLE OF TYPICAL TERNARY MIXTURES WHICH MAY BE ANALYSED USING COMMUNITY METHODES OF ANALYSIS OF BINARY MIXTURES (for illustration purposes)
|
P
|
|
>PIC FILE= "T0006009"> >PIC FILE= "T0006010">
|
% =
|
|
>PIC FILE= "T0006011">
|
d
|
|
|
r
|
|
|
× 100
|
|
|
P1 % švaraus sauso pirmojo komponento procentinė dalis (pirmasis tirpus komponentas);
|
|
|
P2 % švaraus sauso antrojo komponento procentinė dalis (antrasis tirpus komponentas);
|
|
|
P3 % švaraus sauso trečiojo komponento procentinė dalis (netirpus komponentas);
|
|
|
m sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo;
|
|
|
r1 sauso likučio, gauto pirmuoju reagentu iš bandinio pašalinus pirmąjį komponentą, masė;
|
|
|
r2 sauso likučio, gauto antruoju reagentu iš bandinio pašalinus antrąjį komponentą, masė;
|
|
|
d1 korekcijos koeficientas, įvertinantis antrojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu [10];
|
|
|
d2 korekcijos koeficientas, įvertinantis trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju reagentu [11];
|
|
|
d3 korekcijos koeficientas, įvertinantis trečiojo komponento masės sumažėjimą veikiant pirmuoju ir antruoju reagentu [12];
|
|
|
I.8.2. Kiekvieno sudėtinio komponento procentinė dalis apskaičiuojama, taikant įprastinį korekcijos koeficientą ir, kai kuriais atvejais, paruošiamojo apdorojimo proceso metu prarastos masės korekcijos koeficientą, pagal šias formules:
|
|
|
A = 1 +
|
|
|
a
|
|
|
+ b
|
|
|
B = 1 +
|
|
|
a
|
|
|
+ b
|
|
|
C = 1 +
|
|
|
a
|
|
|
+ b
|
|
|
3100
|
|
|
tuomet:
|
|
|
P
|
|
|
% =
|
|
|
P
|
|
|
A
|
|
|
P
|
|
|
A + P
|
|
|
B + P
|
|
|
C
|
|
|
× 100
|
|
|
P
|
|
|
% =
|
|
|
P
|
|
|
B
|
|
|
P
|
|
|
A + P
|
|
|
B + P
|
|
|
C
|
|
|
x 100
|
|
|
P
|
|
|
% =
|
|
|
P
|
|
|
C
|
|
|
P
|
|
|
A + P
|
|
|
B + P
|
|
|
C
|
|
|
x 100
|
|
|
P1A % švaraus sauso pirmojo komponento procentinė dalis, įskaitant drėgmę ir paruošiamojo apdorojimo metu prarastą masę;
|
|
|
P2A % švaraus sauso antrojo komponento procentinė dalis, įskaitant drėgmę ir paruošiamojo apdorojimo metu prarastą masę;
|
|
|
P3A % švaraus sauso trečiojo komponento procentinė dalis, įskaitant drėgmę ir paruošiamojo apdorojimo metu prarastą masę;
|
|
|
P1 švaraus sauso pirmojo komponento procentinė dalis, gauta pagal vieną iš I.8.1 pateiktų formulių;
|
|
|
P2 švaraus sauso antrojo komponento procentinė dalis, gauta pagal vieną iš I.8.1 pateiktų formulių;
|
|
|
P3 švaraus sauso trečiojo komponento procentinė dalis, gauta pagal vieną iš I.8.1 pateiktų formulių;
|
|
|
a1 pirmojo komponento tipinis regeneravimo koeficientas;
|
|
|
a2 antrojo komponento tipinis regeneravimo koeficientas;
|
|
|
a3 trečiojo komponento tipinis regeneravimo koeficientas;
|
|
|
b1 pirmojo komponento procentinis masės sumažėjimas paruošiamojo apdorojimo metu;
|
|
|
b2 antrojo komponento procentinis masės sumažėjimas paruošiamojo apdorojimo metu;
|
|
|
b3 trečiojo komponento procentinis masės sumažėjimas paruošiamojo apdorojimo metu;
|
|
|
Jei prieš pradedant analizę naudojamas ypatingas paruošiamasis tiriamų produktų apdorojimas, turėtų būti nustatomi dydžiai b1, b2 ir b3, jei galima, kiekvienam iš gryno pluošto komponentų atliekant paruošiamąjį apdorojimą. Grynaisiais pluoštais laikomi balinti arba nebalinti tiriamoje medžiagoje esantys pluoštai, kuriuose nėra nepluoštinių medžiagų, išskyrus tas, kurios jų sudėtyje yra natūraliai arba patenka gamybos proceso metu.
|
|
|
Jeigu neįmanoma gauti atskirai grynų pluoštų komponentų, panaudotų medžiagų gamyboje, tai taikomos vidutinės b1, b2 ir b3 reikšmės, gautos tiriant grynus pluoštus, panašius į tuos, kurie yra tiriamoje medžiagoje.
|
|
|
Jei tyrimui reikalingi produktai iš anksto apdorojami įprastiniu šviesiojo petrolio eterio ir vandens metodu, į korekcijos koeficientus b1, b2 ir b3 paprastai neatsižvelgiama, išskyrus tuos atvejus, kai tiriama nebalinta medvilnė, nebalintas linas ir nebalintas kanapių pluoštas, kuriems taikomas 4 % korekcijos koeficientas (polipropileniam pluoštui – 1 %).
|
|
|
Į kitokių pluoštų paruošiamojo apdorojimo metu prarastą masę skaičiuojant paprastai neatsižvelgiama.
|
|
|
I.8.3. Pastaba.
|
|
|
Skaičiavimo pavyzdžiai yra pateikti šios direktyvos II priede.
|
|
|
II. TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ TAIKANT MECHANINIO ATSKYRIMO METODĄ
|
|
|
II.1. Taikymo sritis
|
|
|
Šis metodas gali būti taikomas visų rūšių tekstilės pluoštams, jei mišinyje jie nėra glaudžiai susiję ir juos galima atskirti ranka.
|
|
|
II.2. Principas
|
|
|
Identifikavus tekstilės medžiagos komponentus, atitinkamu paruošiamuoju apdorojimu iš jo pašalinamos nepluoštinės medžiagos, pluoštai atskiriami rankomis, išdžiovinami, pasveriami ir nustatomos jų procentinės dalys mišinyje.
|
|
|
II.3. Prietaisai.
|
|
|
II.3.1. Svėrimo indeliai ar kiti prietaisai duodantys identiškus rezultatus.
|
|
|
II.3.2. Eksikatorius su indikatoriniu silikoniniu geliu.
|
|
|
II.3.3 Vėdinama krosnelė tiriamiems bandiniams džiovinti (105 ± 3)°C temperatūroje.
|
|
|
II.3.4. Analitinės svarstyklės, kurių tikslumas - 0,0002 g.
|
|
|
II.3.5. Soksleto ekstrahavimo aparatas ar kitas prietaisas duodantis identiškus rezultatus.
|
|
|
II.3.6. Adata.
|
|
|
II.3.7. Sukromatis ar panašus prietaisas.
|
|
|
II.4. Reagentai.
|
|
|
II.4.1. Šviesusis perdistiliuotas petrolio eteris, kurio virimo temperatūra (40-60)°C.
|
|
|
II.4.2. Distiliuotas ar dejonizuotas vanduo.
|
|
|
II.5. Bandymų klimato sąlygos
|
|
|
Žr. 1.4.
|
|
|
II.6. Taškinis bandinys.
|
|
|
Žr. 1.5.
|
|
|
II.7. Taškinio bandinio paruošiamasis apdorojimas
|
|
|
Žr. 1.6.
|
|
|
II.8. Procedūra.
|
|
|
II.8.1. Siūlų tyrimas.
|
|
|
Iš paruošiamąjį apdorojimą praėjusio taškinio bandinio paimamas ne mažesnis kaip 1 g masės elementarusis bandinys. Jei tiriami labai ploni siūlai, tyrimui imama ne mažiau kaip 30 m atkarpa, nepriklausomai nuo masės.
|
|
|
Siūlai sukarpomi atitinkamo ilgio gabalėliais ir skirtingų tipų pluoštai atskiriami adata ar, jei reikia, sukromačiu. Taip atskirti skirtingi pluoštai sudedami į prieš tai pasvertus svėrimo indelius ir džiovinami (105 ± 3)°C temperatūroje iki pastovios masės, kaip nurodyta I.7.1 ir I.7.2.
|
|
|
II.8.2. Medžiagos tyrimas.
|
|
|
Iš paruošiamąjį apdorojimą praėjusio taškinio bandinio paimamas ne mažiau kaip 1 g sveriantis elementarusis bandinys. Jo kraštai tvarkingai apkerpami, kad nebrigztų; kerpama lygiagrečiai metmenų ir ataudų siūlams, o, jei tiriamos megztos medžiagos, lygiagrečiai stulpeliams ir eilutėms. Atskirti skirtingi pluoštai, sudedami į pasvertus svėrimo indelius ir toliau viskas daroma taip, kaip nurodyta II.8.1.
|
|
|
II.9. Bandymo rezultatų apdorojimas ir išraiška.
|
|
|
Kiekvieno komponento masės dalis išreiškiama bendroje mišinio masėje procentais. Rezultatai apskaičiuojami gryno sauso bandinio masei, taikant a prastinį korekcijos koeficientą bei b paruošiamojo apdorojimo metu prarastos masės korekcijos koeficientą.
|
|
|
II.9.1. Gryno sauso pluošto masės procentinė dalis apskaičiuojama, neįvertinus masės nuostolių paruošiamojo apdorojimo metu, pagal šias formules:
|
|
|
P
|
|
|
% =
|
|
|
100 m
|
|
|
m
|
|
|
+ m
|
|
|
+ m
|
|
|
=
|
|
|
1+
|
|
|
m
|
|
|
+m
|
|
|
3m1
|
|
|
P
|
|
|
% =
|
|
|
100 m
|
|
|
m
|
|
|
+ m
|
|
|
+ m
|
|
|
=
|
|
|
1 +
|
|
|
m
|
|
|
+ m
|
|
|
3m2
|
|
|
P
|
|
|
% = 100 -
|
|
|
P1% + P2%
|
|
|
P1 % švaraus sauso pirmojo komponento procentinė dalis;
|
|
|
P2 % švaraus sauso antrojo komponento procentinė dalis;
|
|
|
P3 % švaraus sauso trečiojo komponento procentinė dalis;
|
|
|
m1 švaraus sauso pirmojo komponento masė;
|
|
|
m2 švaraus sauso antrojo komponento masė;
|
|
|
m3 švaraus sauso trečiojo komponento masė;
|
|
|
II.9.2. Kiekvieno komponento procentinė dalis, taikant įprastinį korekcijos koeficientą ir, kai kuriais atvejais, paruošiamojo apdorojimo metu prarastos masės korekcijos koeficientą, apskaičiuojama remiantis I.8.2 pateiktomis formulėmis.
|
|
|
III. TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ TAIKANT MECHANINĮ IR CHEMINĮ ATSKYRIMO METODĄ
|
|
|
Visais įmanomais atvejais reikėtų taikyti mechaninį metodą. Prieš pradedant bet kokį atskirų komponentų cheminį apdorojimą, būtina atkreipti dėmesį į mechaniniu būdu atskirtų komponentų proporcijas.
|
|
|
IV. METODŲ TIKSLUMAS
|
|
|
Kiekvieno dviejų komponentų pluoštų mišinių analizės metodo tikslumas apibūdinamas rezultatų pasikartojimu (žiūrėkite direktyvos dėl kai kurių dviejų komponentų pluoštų tekstilės mišinių kiekybės analizės metodų II priedą).
|
|
|
Tai siejasi su patikimumu, t. y. kai eksperimentų, atliktų skirtingose laboratorijose ar skirtingu laiku tais pačiais metodais tiriant identiškus homogeninius mišinius, rezultatų atitikimu.
|
|
|
Pasikartojimas išreiškiamas rezultatų patikimumo ribomis, kai patikimumo lygis yra 95 %.
|
|
|
Tai reiškia, kad tiriant identiškus ir homogeninius mišinius keletą kartų skirtingose laboratorijose tik penkiais atvejais iš šimto gaunami rezultatai, kurių skirtumai viršija leistiną ribą.
|
|
|
Siekiant nustatyti trijų komponentų pluoštų mišinių analizės tikslumą įprastiniu būdu, taikomos tos pačios reikšmės, kaip ir dviejų komponentų pluoštų mišinių analizei.
|
|
|
Žinant, jog visų keturių trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybinės cheminės analizės variantų sąlyga yra dviejų bandinių tirpinimai (taikant pirmuosius tris variantus, imami du bandiniai, o taikant ketvirtąjį – tik vienas) ir simboliais E1 bei E2 pažymint dviejų komponentų pluoštų mišinių tyrimo metodų tikslumą, kiekvienos pluošto sudėtinės dalies rezultato tikslumas nurodytas lentelėje:
|
|
|
VariantaiPluošto sudėtinės dalys | | 1 | 2 ir 3 | 4 |
|
|
|
a | E1 | E1 | E1 |
|
|
|
b | E2 | E1 + E2 | E1 + E2 |
|
|
|
c | E1 + E2 | E2 | E1 + E2 |
|
|
|
Jei taikomas ketvirtasis variantas, tikslumo laipsnis gali būti žemesnis, nei skaičiuojant pirmiau nurodytu metodu: pirmasis reagentas gali paveikti komponentų b ir c liekaną tuo apsunkindamas skaičiavimą.
|
|
|
V. BANDYMŲ PROTOKOLAS
|
|
|
V.1. Nurodomi analizės atlikimo variantai (-as), metodai, reagentai ir korekcijos koeficientai.
|
|
|
V.2. Smulkiai apibūdinamas specialus paruošiamasis apdorojimas (žr. 1.6).
|
|
|
V.3. Pateikiami atskiri rezultatai ir jų aritmetinis vidurkis vienos dešimtosios tikslumu.
|
|
|
V.4. Jei tik įmanoma, naudojant IV dalyje pateiktą lentelę, apskaičiuojamas metodo tikslumas kiekvienam komponentui.
|
|
|
[1] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[2] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[3] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[4] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[5] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[6] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[7] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[8] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[9] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[10] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[11] d vertės pateiktos direktyvų dėl įvairių dviejų dalių mišinių analizės metodų atitinkamose dalyse.
|
|
|
[12] Kur tai įmanoma, d3 eksperimentiniais metodais turėtų būti nustatytas iš anksto.
|
|
|
--------------------------------------------------
|
|
|
II PRIEDAS
|
|
|
KAI KURIŲ TRIJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ ATSKIRŲ KOMPONENTŲ MASĖS PROCENTINĖS DALIES SKAIČIAVIMO, REMIANTIS I PRIEDO I.8.1 PUNKTE APRAŠYTAIS VARIANTAIS, PAVYZDŽIAI
|
|
|
Imamas toks kokybinės analizės metu nustatytų sudėtinių dalių mišinys: 1. iškaršta vilna; 2. nailonas (poliamidinis pluoštas); 3. nebalinta medvilnė.
|
|
|
1 VARIANTAS
|
|
|
Taikant šį variantą, t. y. imant du skirtingus bandinius, iš pirmo pašalinant komponentą a (a = vilna), iš antro komponentą b (b = poliamidinis pluoštas), gaunami rezultatai apskaičiuojami taip:
|
|
|
1.Pirmo sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo | (m1) | = 1,6000 g |
|
|
|
2.Sauso likučio masė po apdorojimo šarminiu natrio hipochlorito tirpalu (poliamidinis pluoštas + medvilnė) | (r1) | = 1,4166 g. |
|
|
|
3.Antro sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo | (m2) | = 1,8000 g. |
|
|
|
4.Sauso likučio masė po apdorojimo skruzdžių rūgštimi (vilna + medvilnė) | (r2) | = 0,9000 g. |
|
|
|
Tiriamą mišinį veikiant šarminiu natrio hipochloritu, poliamidinio pluošto masė nesikeičia, o nebalintos medvilnės sumažėja 3 %, taigi d1 = 1,0 o d2 = 1,03.
|
|
|
Veikiant skruzdžių rūgštimi, nepakinta nei vilnos, nei nebalintos medvilnės masė, tad d3 ir d4 = 1,0.
|
|
|
Jeigu cheminės analizės duomenys ir korekcijos koeficientas I priedo I.8.1.1 yra pakeičiami kitais vienetais, gaunamas toks rezultatas:
|
|
|
P
|
|
|
% (vilna) =
|
|
|
1.03
|
|
|
1.0
|
|
|
1.4166
|
|
|
1.6000
|
|
|
0.9000
|
|
|
1.8000
|
|
|
1 -
|
|
|
× 100 = 10.30
|
|
|
P
|
|
|
% (poliamidinis pluoštas) =
|
|
|
- 1.0 ×
|
|
|
+
|
|
|
×
|
|
|
1.0
|
|
|
1.0
|
|
|
× 100 = 50.00
|
|
|
P
|
|
|
% (medvilnė) = 100 -
|
|
|
= 39.70
|
|
|
Įvairių sausų pluoštų procentinės dalys mišinyje yra:
|
|
|
Vilnos | 10,30 % |
|
|
|
Poliamidinio | 50,00 % |
|
|
|
Medvilnės | 39,70 % |
|
|
|
Šios procentinės dalys turi būti atitinkamai koreguojamos pagal I priedo I.8.2 pateiktas formules, taikant ir drėgmės atstatymo sutartinius dydžius, ir paruošiamojo apdorojimo metu prarastos masės korekcijos koeficientą.
|
|
|
Kaip nurodoma direktyvos dėl tekstilės pavadinimų II priede, taikomi tokie įprastiniai korekcijos koeficientai: iškarštai vilnai – 17,0 %, poliamidiniam pluoštui – 6,25 %, medvilnei – 8,5 %; nebalinta medvilnė, taikant paruošiamąjį apdorojimą šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu, praranda 4 % masės. Taigi:
|
|
|
P
|
|
|
% (vilna) =
|
|
|
10.30 ×
|
|
|
100
|
|
|
10.30 ×
|
|
|
100
|
|
|
+ 50.00 ×
|
|
|
100
|
|
|
+ 39.70 ×
|
|
|
100
|
|
|
× 100 = 10.97
|
|
|
P
|
|
|
% (poliamidinis pluoštas) =
|
|
|
50.00 ×
|
|
|
100
|
|
|
× 100 = 48.37
|
|
|
P
|
|
|
% (medvilnė) = 100 -
|
|
|
= 40.66
|
|
|
Mišinio sudėtis yra tokia:
|
|
|
Poliamidinis pluoštas | 48,4 % |
|
|
|
Medvilnė | 40,6 % |
|
|
|
Vilna | 11,0 % |
|
|
|
| 100,0 % |
|
|
|
4 VARIANTAS
|
|
|
Imamas tekstilės pluoštų mišinys, kuris, atlikus kokybinę cheminę analizę, pasirodė esąs tokios sudėties: iškaršta vilna, viskozė, nebalinta medvilnė.
|
|
|
Tarkime, jog taikant 4 variantą, kai iš vieno bandinio paeiliui pašalinami du sudėtiniai mišinio komponentai, gauname tokį rezultatą:
|
|
|
1.Sauso bandinio masė po apdorojimo | (m1) | = 1,6000 g. |
|
|
|
2.Sauso likučio masė po pirmojo apdorojimo šarminiu natrio hipochlorito tirpalu (viskozė + medvilnė) | (r1) | = 1,4166 g. |
|
|
|
3.Sauso likučio masė po likučio r1 antrojo apdorojimo cinko chloridu, skruzdžių rūgštimi (medvilnė) | (r2) | = 0,6630 g. |
|
|
|
Veikiant šarminiu natrio hipochloritu, nesikeičia viskozės masė; nebalintos medvilnės masė sumažėja 3 %, taigi d1 = 1,0, o d2 = 1,03.
|
|
|
Cinko chlorido ar skruzdžių rūgšties poveikis 4 % padidina medvilnės masę, tad d3 = (1,03×0,96) = 0,9888 suapvalintas iki 0,99 (d3 rodiklis laikomas pirmu ir antru reagentu veikiamo trečiojo komponento prarastos arba padidėjusios masės korekcijos koeficientas).
|
|
|
Jeigu cheminės analizės duomenys ir korekcijos koeficientas I priedo I.8.1.4 pateiktose formulėse yra pakeičiami kitais vienetais, rezultatas yra toks:
|
|
|
P
|
|
|
% (viskozė) =
|
|
|
× 100 -
|
|
|
× 40.98 = 48.75%
|
|
|
P
|
|
|
% (medvilnė) =
|
|
|
× 100 = 41.02%
|
|
|
P
|
|
|
% (vilna) = 100 -
|
|
|
= 10.23%
|
|
|
Kaip jau buvo nurodyta pirmajame variante, šios procentinės dalys turi būti koreguojamos taikant I priedo I.8.2 nurodytas formules.
|
|
|
P
|
|
|
% (vilna) =
|
|
|
10.23 ×
|
|
|
100
|
|
|
10.23 ×
|
|
|
100
|
|
|
+ 48.75 ×
|
|
|
100
|
|
|
+ 41.02 ×
|
|
|
100
|
|
|
× 100 = 10.57%
|
|
|
P
|
|
|
% (viskozė) =
|
|
|
48.75 ×
|
|
|
100
|
|
|
× 100 = 48.65%
|
|
|
P
|
|
|
% (medvilnė) = 100 -
|
|
|
= 40.78%
|
|
|
Taigi mišinio sudėtis yra tokia:
|
|
|
Viskozė | 48,6 % |
|
|
|
Medvilnė | 40,8 % |
|
|
|
Vilna | 11,0 % |
|
|
|
| 100,0 % |
|
|
|
--------------------------------------------------
|
|
|
III PRIEDAS
|
|
|
TIPINIŲ TRIJŲ KOMPONENTŲ MIŠINIŲ, KURIEMS GALI BŪTI TAIKOMI BENDRIJOS DVIEJŲ KOMPONENTŲ MIŠINIAMS ANALIZUOTI SKIRTI METODAI, LENTELĖ
|
|
|
(Iliustravimui)
|
|
|
Mišinio Nr. | Komponento pluoštai | Variantas [1] | Bendrijos dviejų komponentų mišinių analizės metodo numeris ir reagentas |
|
|
|
1-asis komponentas | 2-asis komponentas | 3-asis komponentas |
|
|
|
1. | vilna arba gyvūno plaukai | viskozė, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas | medvilnė | 1 ir (arba) 4 | 2(šarminis natrio hipochloritas)ir 3(cinko chloridas, skruzdžių rūgštis) |
|
|
|
2. | vilna arba gyvūno plaukai | poliamidinis 6 arba 6.6 | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | 1 ir (arba) 4 | 2(šarminis natrio hipochloritas)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m) |
|
|
|
3. | vilna, gyvūno plaukai arba šilkas | tam tikri chloropluoštai | viskozė, vario amoniakinis, modalinis pluoštas arba medvilnė | 1 ir (arba) 4 | 2(šarminis natrio hipochloritas)ir 9(anglies disulfidas, acetonas 55,5, 44,5 m/m) |
|
|
|
4. | vilna arba gyvūno plaukai | poliamidinis 6 arba 6.6 | poliesterinis, polipropileninis, akrilinis arba stiklo pluoštas | 1 ir (arba) 4 | 2(šarminis natrio hipochloritas)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m) |
|
|
|
5. | vilna, gyvūno plaukai arba šilkas | tam tikri chloropluoštai | poliesterinis, akrilinis, poliamidinis arba stiklo pluoštas | 1 ir (arba) 4 | 2(šarminis natrio hipochloritas)ir 9(anglies disulfidas, acetonas 55,5, 44,5 m/m) |
|
|
|
6. | šilkas | vilna arba gyvūno plaukai | poliesterinis | 2 | 11(sieros rūgštis 75 % m/m)ir 2(šarminis natrio hipochloritas) |
|
|
|
7. | poliamidinis 6 arba 6.6 | akrilinis pluoštas | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | 1 ir (arba) 4 | 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m)ir 8(dimetilformamidas) |
|
|
|
8. | tam tikri chloropluoštai | poliamidinis 6 arba 6.6 | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | 1 ir (arba) 4 | 8(dimetilformamidas)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m)arba 9(anglies disulfidas, acetonas 55,5, 44,5 m/m)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m) |
|
|
|
9. | akrilinis | poliamidinis 6 arba 6.6 | poliesterinis | 1 ir (arba) 4 | 8(dimetilformamidas)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m) |
|
|
|
10. | acetatinis | poliamidinis 6 arba 6.6 | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | 4 | 1(acetonas)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m) |
|
|
|
11. | tam tikri chloropluoštai | akrilinis | poliamidinis | 2 ir (arba) 4 | 9(anglies disulfidas, acetonas 55,5, 44,5 m/m)ir 8(dimetilformamidas) |
|
|
|
12. | tam tikri chloropluoštai | poliamidinis 6 arba 6.6 | akrilinis | 1 ir (arba) 4 | 9(anglies disulfidas, acetonas 55,5, 44,5 m/m)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m) |
|
|
|
13. | poliamidinis 6 arba 6.6 | viskozė, vario amoniakinis, modalinis pluoštas arba medvilnė | poliesterinis | 4 | 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m)ir 7(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
14. | acetatinis | viskozė, vario amoniakinis, modalinis pluoštas arba medvilnė | poliesterinis | 4 | 1(acetonas)ir 7(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
15. | akrilinis | viskozė, vario amoniakinis, modalinis pluoštas arba medvilnė | poliesterinis | 4 | 8(dimetilformamidas)ir 7(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
16 | acetatinis | vilna, gyvūno plaukai arba šilkas | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis, modalinis, poliamidinis, poliesterinis, akrilinis pluoštas | 4 | 1(acetonas)ir 2(šarminis natrio hopochloritas) |
|
|
|
17. | triacetatinis | vilna, gyvūno plaukai arba šilkas | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis, modalinis, poliamidinis, poliesterinis, akrilinis pluoštas | 4 | 6(dichlormetanas)ir 2(šarminis natrio hipochloritas) |
|
|
|
18. | akrilinis | vilna, gyvūno plaukai arba šilkas | poliesterinis | 1 ir (arba) 4 | 8(dimetilformamidas)ir 2(šarminis natrio hipochloritas) |
|
|
|
19. | akrilinis | šilkas | vilna arba gyvūno plaukai | 4 | 8(dimetilformamidas)ir 1(sieros rūgžtis 75 % m/m) |
|
|
|
20. | akrilinis | vilna, gyvūno plaukai arba šilkas | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | 1 ir (arba) 4 | 8(dimetilformamidas)ir 2(šarminis natrio hipochloritas) |
|
|
|
21. | vilna, gyvūno plaukai arba šilkas | medvilnė, viskozė, modalinis, vario amoniakinis pluoštas | poliesterinis | 4 | 2(šarminis natrio hipochloritas)ir 7(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
22. | viskozė, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas | medvilnė | poliesterinis | 2 ir (arba) 4 | 3(cinko chloridas, skruzdžių rūgštis)ir 7(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
23. | akrilinis | viskozė, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas | medvilnė | 4 | 8(dimetilformamidas)ir 3(cinko chloridas, skruzdžių rūgštis) |
|
|
|
24 | tam tikri chloropluoštai | viskozė, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas | medvilnė | 1 ir (arba) 4 | 9(anglies disulfidas, acetonas 55,5, 44,5 m/m)ir 3(cinko chloridas, skruzdžių rūgštis)arba 8(dimetilformamidas)ir 3(cinko chloridas, skruzdžių rūgštis) |
|
|
|
25. | acetatinis | viskozė, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas | medvilnė | 4 | 1(acetonas)ir 3(cinko chloridas, skruzdžių rūgštis) |
|
|
|
26. | triacetatinis | viskozė, vario amoniakinis arba tam tikrų tipų modalinis pluoštas | medvilnė | 4 | 6(dichlormetanas)ir 3(cinko chloridas, skruzdžių rūgštis) |
|
|
|
27. | acetatinis | šilkas | vilna arba gyvūno plaukai | 4 | 1(acetonas)ir 11(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
28. | triacetatinis | šilkas | vilna arba gyvūno plaukai | 4 | 6(dichlormetanas)ir 11(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
29. | acetatinis | akrilinis | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | 4 | 1(acetonas)ir 8(dimetilformamidas) |
|
|
|
30. | triacetatinis | akrilinis | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | 4 | 6(dichlormetanas)ir 8(dimetilformamidas) |
|
|
|
31. | triacetatinis | poliamidinis 6 arba 6.6 | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | 4 | 6(dichlormetanas)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m) |
|
|
|
32 | triacetatinis | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | poliesterinis | 4 | 6(dichlormetanas)ir 7(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
33. | acetatinis | poliamidinis 6 arba 6.6 | poliesterinis arba akrilinis | 4 | 1(acetonas)ir 4(skruzdžių rūgštis 80 % m/m) |
|
|
|
34. | acetatinis | akrilinis | poliesterinis | 4 | 1(acetonas)ir 8(dimetilformamidas) |
|
|
|
35 | tam tikri chloropluoštai | medvilnė, viskozė, vario amoniakinis arba modalinis pluoštas | poliesterinis | 4 | 8(dimetilformamidas)ir 7(sieros rūgštis 75 % m/m)arba 9(anglies disulfidas, acetonas 55,5/44,5 m/m)ir 7(sieros rūgštis 75 % m/m) |
|
|
|
[1] Naudojant 4 variantą, pirmiausia pašalinti pirmąjį komponentą pirmojo reagento pagalba.
|
|
|
--------------------------------------------------
|