[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 30.1.2008

Briuselis, 2008 1 30

SEC(2008) 93

SEK(2008) 93

COMMISSION STAFF WORKING DOCUMENT accompanying the

KOMISIJOS TARNYBų DARBINIS DOKUMENTAS Lydraštis

Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the provision of food information to consumers SUMMARY OF THE IMPACT ASSESSMENT REPORT ON GENERAL FOOD LABELLING ISSUES

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams BENDROJO MAISTO žENKLINIMO POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

{COM(2008) 40 final}{SEC(2008) 92}{SEC(2008) 94}{SEC(2008) 95}

{KOM(2008) 40 galutinis}{SEK(2008) 92}{SEK(2008) 94}{SEK(2008) 95}

SUMMARY

SANTRAUKA

INTRODUCTION

ĮVADAS

General food labelling is governed by Directive 2000/13/EC, a codified version of Directive 79/112/EC. Although one major recent amendment was introduced in 2003 (allergenic ingredients) most of the provisions date back to 1978. The evolution of both the foods market and consumers' expectations renders the update and modernisation of this legislation necessary.

Bendrasis maisto ženklinimas reglamentuojamas Direktyva 2000/13/EB – kodifikuota Direktyvos 79/112/EB redakcija. Nors 2003 m. padarytas svarbus pakeitimas (įtrauktos alergiją galinčios sukelti sudedamosios dalys), tačiau dauguma nuostatų yra išlikusios nuo 1978 m. Atsižvelgiant į maisto rinkos ir vartotojų lūkesčių raidą būtina atnaujinti šiuos teisės aktus.

The revision of the Community legislation on general food labelling and nutrition labelling is included in the Commission work programme for simplification.

Bendrijos bendrojo maisto ženklinimo ir maistingumo ženklinimo teisės aktų peržiūra įtraukta į Komisijos supaprastinimo darbo programą.

PROCEDURAL ISSUES AND CONSULTATION OF INTERESTED PARTIES

Procedūriniai dalykai ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

The main stakeholders were consulted in 2003 - 2007. The basis of the consultation process was the conclusion of a study carried out in 2003 on the evaluation of the food labelling legislation. The conclusions of this study identified the key points on which the Commission should focus in the context of a proposal aiming at modernising the Community legislation on labelling and meeting consumers' aspirations.

2003–2007 m. buvo konsultuojamasi su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis. Konsultacijos vyko atsižvelgiant į 2003 m. atliktą maisto ženklinimo teisės aktų raidos tyrimą. Atlikus šį tyrimą nustatyti pagrindiniai klausimai, į kuriuos Komisija turėtų atsižvelgti teikdama pasiūlymą, kuriuo siekiama atnaujinti Bendrijos ženklinimo teisės aktus ir išpildyti vartotojų lūkesčius.

There were broad surveys of all interested parties seeking their views on the existing legislation and the needs for change. An open consultation was conducted over the internet from 13 March 2006 to 16 June 2006.

Plačiu mastu apklaustos visos suinteresuotosios šalys, siekiant sužinoti jų nuomonę apie galiojančius teisės aktus ir būtinus pakeitimus. 2006 m. kovo 13 d. – 2006 m. birželio 16 d. internete vyko atviros konsultacijos.

A Commission Inter-Service Group on the Impact Assessment was set up. The impact assessment results were scrutinised by the European Commission Impact Assessment Board (IAB), which gave its opinion.

Buvo sudaryta Komisijos tarnybų poveikio vertinimo grupė. Europos Komisijos poveikio vertinimo valdyba išnagrinėjo vertinimo rezultatus ir pateikė savo nuomonę.

PROBLEM IDENTIFICATION

Problemos nustatymas

The Impact Assessment concerns the revision of Directive 2000/13/EC providing for compulsory information on the label of foods. The main purpose of this legislation has not been questioned by stakeholders during extensive consultation. The basic contents of the existing requirements are seen as a valuable acquis and there seems no desire from stakeholders for a change in the core components of the legislation.

Poveikio vertinimas susijęs su Direktyvos 2000/13/EB, kurioje pateikiama privaloma su maisto ženklinimu susijusi informacija, persvarstymu. Vykstant plataus masto konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis pagrindinis teisės aktų tikslas nebuvo nagrinėjamas. Pagrindinis galiojančių reikalavimų turinys vertinamas kaip vertingas acquis ir suinteresuotosios šalys nepageidauja atnaujinti pagrindinių teisės aktų komponentų.

However, there are certain aspects of the legislation that do not work efficiently and do not fully meet the original objectives. There is a general criticism about the piecemeal approach in the delivery of the entire spectrum of Community labelling legislation and, more specifically, a lack of coordination of implementation dates. For the horizontal food labelling concerns have been expressed about the lack of clarity and legal certainty, and the failure of the rules to address current stakeholders needs and expectations (which have changed over time).

Tačiau kai kurie teisės aktų aspektai nebėra veiksmingi ir ne visiškai atitinka pradinius tikslus. Bendrijos ženklinimo teisės aktų visumos nesuderinamumas ir ypač nepakankamai suderintos įgyvendinimo datos dažnai kritikuojami. Pareikštas susirūpinimas dėl horizontaliojo maisto ženklinimo – trūksta aiškumo ir teisinio tikrumo, o taisyklės neatitikina dabartinių suinteresuotųjų šalių poreikių ir lūkesčių (kurie bėgant laikui pakito).

The process of consultation demonstrated that certain main issues are in need of review. However, stakeholders have very different views on how these issues should be addressed.

Po konsultacijų paaiškėjo, kad kai kuriuos pagrindinius klausimus reikia persvarstyti. Tačiau suinteresuotųjų šalių požiūris į šiuo klausimus bei jų sprendimą labai skirtingas.

OBJECTIVES

Tikslai

The main objectives of the legislation on food labelling are to:

Pagrindiniai maisto ženklinimo teisės aktų tikslai:

( enable consumers to make informed, safe, healthy and sustainable choices;

( sudaryti vartotojams sąlygas remiantis turima informacija pasirinkti saugius, sveikus ir aplinką tausojančius produktus;

( provide consumers with relevant, useful and legitimately expected information;

( teikti vartotojams svarbią ir naudingą informaciją, kurios galima pagrįstai tikėtis;

( ensure the smooth functioning of the internal market;

( užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą;

( foster a pro-competitive market environment.

( skatinti konkurencingą aplinką rinkoje.

Taking this objective into account, the broad scope of the revision should reflect the following specific objectives:

Atsižvelgiant į šiuos tikslus, platus peržiūros mastas turėtų atitikti šiuos konkrečius uždavinius:

( ensure consistency and clarity in the provision of information;

( užtikrinti, kad informacija būtų teikiama nuosekliai ir aiškiai;

( protect consumers' health and address specific consumer demands for information;

( apsaugoti vartotojų sveikatą ir tenkinti konkrečius vartotojų informacijos poreikius;

( avoid misleading indications and eliminate existing inconsistencies;

( vengti klaidinančių nurodymų ir šalinti esamus neatitikimus;

( enable and reward industry innovation allowing them to make full use of the power of labelling to sell their products.

( sudaryti sąlygas ir skatinti pramonės naujoves, leidžiant visiškai pasinaudoti ženklinimo galimybėmis parduodant produktus.

MAJOR POLICY ISSUES AND EXPECTED SIMPLIFICATION BENEFITS

Pagrindiniai politikos klausimai ir numatoma supaprastinimo nauda

With a view to achieving the objectives and in line with the simplification process a number of measures have been considered. Taking full account of the simplification needs that emerged from the consultation those measures have been divided into two categories:

Atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir supaprastinimo procedūrą apsvarstyta keletas priemonių. Visiškai įvertinus konsultuojantis nustatytą supaprastinimo poreikį, priemonės suskirstytos į dvi kategorijas:

General simplification tools:

Bendrosios supaprastinimo priemonės:

( Setting-up of a flexible bottom-up mechanism (new labelling governance) that would enable industry to innovate, and the labelling rules to adapt to different and continuously changing markets and consumer demands;

( nustatomas lankstus mechanizmas, pagrįstas principu „iš apačios į viršų“ (naujasis ženklinimo valdymas), kuriuo vadovaudamasi pramonė galėtų taikyti naujoviškus metodus, o ženklinimo taisykles būtų galima pritaikyti prie skirtingų ir nuolat kintančių rinkų bei vartotojų poreikių;

( Recasting of the different horizontal labelling provisions. The merging of those texts will maximize synergies, minimize overlaps and redundancies and increase the clarity and consistency of Community rules. This is a powerful simplification method that should provide economic operators and enforcement authorities with a clearer and more streamlined regulatory framework. Consideration was given to bring all labelling legislation, including vertical requirements, into one text but this would have resulted in an even more complex approach;

( skirtingų horizontaliųjų ženklinimo nuostatų išdėstymas nauja redakcija. Teisės aktai sujungiami siekiant kuo labiau didinti sinergiją, mažinti kartojimąsi ir nereikalingą perteklių bei gerinti Bendrijos taisyklių aiškumą ir nuoseklumą. Tai veiksmingas supaprastinimo metodas, kuriuo ekonominių operacijų vykdytojams ir vykdančiosioms institucijoms bus sudaroma aiškesnė ir paprastesnė reglamentavimo sistema. Buvo svarstoma galimybė visus su ženklinimu susijusius teisės aktus, įskaitant vertikaliuosius reikalavimus, sujungti į vieną tekstą, tačiau šis metodas būtų dar sudėtingesnis;

( Elimination of inconsistencies between horizontal and vertical rules, where possible;

( kur įmanoma, horizontaliųjų ir vertikaliųjų taisyklių neatitikimų pašalinimas;

( Rationalisation (update, clarification, removal of redundancies) of the compulsory information required by Article 3.1 of Directive 2000/13 / EC.

( Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomos informacijos racionalizavimas (atnaujinimas, didesnio aiškumo suteikimas, pertekliaus pašalinimas).

Measures that during the consultations were identified as having more important impacts, and for which a more detailed analysis has been carried out. Addressing the following issues would contribute towards simplification in terms of easier compliance and greater clarity for stakeholders:

Priemonės, kurios konsultuojantis buvo nurodytos kaip turinčios didesnį poveikį ir kurios buvo išnagrinėtos nuodugniau. Sprendžiant šiuos klausimus būtų supaprastinama geriau, kartu užtikrinant, kad suinteresuotosioms šalims būtų lengviau laikytis nuostatų ir jos būtų aiškesnės:

( Legibility of the labels – the objective is to simplify and improve the way information is made available to the consumers and make it easier for operators to comply with the general requirement for readable and clear labels.

( Etikečių įskaitomumas – siekiama supaprastinti ir gerinti informacijos teikimą vartotojams bei padėti operatoriams laikytis bendrojo reikalavimo, susijusio su įskaitomomis ir aiškiomis etiketėmis.

( Lack of information on allergenic ingredients on non-pre-packed food – the objective is to protect consumers' health and to ensure consistency in the provision of information.

( Informacijos apie alergiją galinčias sukelti sudedamąsias dalis trūkumas nefasuotų maisto produktų etiketėse – siekiama apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti, kad informacija būtų teikiama nuosekliai.

( Origin labelling – the objective is to simplify the current situation where due to uncertainty there is a proliferation of misleading voluntary indications of origin and a non ending debate on how to address recurrent consumer demand for information on food origin. Addressing this issue would provide clarity in the legislation, facilitate compliance for operators and improve consumer understanding of origin indications.

( Kilmės ženklinimas – siekiama supaprastinti esamą padėtį, kuomet dėl neaiškumo vis daugėja klaidinančių savanoriškų kilmės nurodymų ir nesutariama kaip patenkinti vis dažniau išsakomą vartotojų poreikį gauti informacijos apie maisto produktų kilmę. Išsprendus šį klausimą teisės aktai taptų aiškesni, operatoriams būtų lengviau laikytis reikalavimų, o vartotojai geriau suprastų kilmės ženklinimą.

( Inconsistent information on ingredients and in particular ingredient listing for alcoholic beverages – the objective is to rationalise the current situation by clarifying the existing legal limbo.

( Nenuosekli informacija apie sudedamąsias dalis ir ypač nenuoseklus alkoholinių gėrimų sudedamųjų dalių sąrašas – siekiama racionalizuoti esamą padėtį aiškiai nurodant galiojančias teisines normas.

Basic Options

Pagrindinės galimybės

In the Impact Assessment report various options for Community action are described to address these issues varying from no further action to statutory actions. Although the so-called “basic approaches” were considered, given that the initiative in question concerns a revision for which clear areas for action have been identified through the extensive consultation, the detailed analysis of impacts has been based on the options for action of the 4 main issues that were identified for possible review in the legislation.

Poveikio vertinimo ataskaitoje nurodytos įvairios Bendrijos veiksmų galimybės šiems klausimams spręsti – nuo tolesnių veiksmų nesiėmimo iki teisės aktų priėmimo. Nors buvo svarstomi vadinamieji „pagrindiniai metodai“, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoji iniciatyva susijusi su persvarstymu, kurio veiksmų sritys nustatytos vykstant plataus masto konsultacijoms, išsami poveikio analizė grindžiama veiksmų galimybėmis, susijusiomis su 4 pagrindiniais klausimais, nustatytais galimam teisės aktų persvarstymui.

No intervention would maintain the current situation with scattered legislation with the following negative effects:

Nesiimant intervencinių priemonių išliktų esama padėtis (daug teisės aktų) ir tai turėtų tokį neigiamą poveikį:

- piecemeal and confusing rules undermining the effective implementation;

- nesuderintos ir klaidinančios taisyklės trukdytų veiksmingam įgyvendinimui;

- unjustified burdens on food business because of outdated, redundant or unclear requirements;

- maisto verslas patirtų nepagrįstų sunkumų dėl pasenusių, nereikalingų ir neaiškių reikalavimų;

- inconsistent consumer use of labels;

- vartotojai nenuosekliai naudotųsi etiketėse teikiama informacija;

- ineffectiveness of labelling as a communication tool;

- etiketėmis nebūtų veiksmingai perteikiama informacija;

- failure of the legislation to adapt to changing markets and consumers' legitimate demands.

- teisės aktai negalėtų būti derinami su besikeičiančia rinkų padėtimi ir teisėtais vartotojų reikalavimais.

Intervention was considered in the context of deregulation, national legislation, non-statutory approach or updating Community legislation.

Intervencinės priemonės apsvarstytos atsižvelgiant į reglamentavimo panaikinimą, nacionalinius teisės aktus, teisės aktuose nenustatytus metodus arba Bendrijos teisės aktų atnaujinimą.

A deregulatory approach would entail the abolition of the basic policy instruments on horizontal food labelling rules with a direct impact on vertical labelling rules. Non-harmonised rules would impair the internal market, lead to poor information and reduce the level of consumer protection. Dismantling the existing rules would meet resistance from most Member States and consumers given that they are used to the current requirements and any change could be seen as an abandonment of a valuable "acquis". Therefore, deregulation was not considered a viable approach .

Panaikinus reglamentavimą , būtų panaikintos pagrindinės politikos priemonės, susijusios su horizontaliosiomis maisto ženklinimo taisyklėmis, tiesiogiai veikiant vertikaliąsias ženklinimo taisykles. Nesuderintos taisyklės sudarytų kliūtis vidaus rinkai, dėl jų būtų teikiama netinkama informacija ir blogėtų vartotojų apsauga. Galiojančių taisyklių panaikinimui priešintųsi dauguma valstybių narių ir vartotojų, nes jie pripratę prie šių reikalavimų ir bet kokį jų pakeitimą būtų galima vertinti kaip vertingo acquis netektį. Todėl nuspręsta, kad reglamentavimo panaikinimas – neperspektyvus metodas.

National legislation and repeal of the Community rules would result in different national rules that would impede the internal market; distortion of fair competition; increased administrative burden for industry; inconsistent approach in content and availability of information creating confusion for consumers; different level of protection for EU citizens.

Priėmus nacionalinius teisės aktus ir panaikinus Bendrijos taisykles būtų sukurtos skirtingos nacionalinės taisyklės, trukdančios vidaus rinkai; būtų iškraipoma sąžininga konkurencija; padidėtų pramonės administracinė našta; nenuoseklus metodas, taikomas turiniui ir galimybėms susipažinti su informacija, trikdytų vartotojus; ES piliečiai būtų nevienodai apsaugoti.

Alternative non-statutory approach - The different features of consumer information and current trends towards the development of a "new legislative culture" called for the assessment of an approach that could strike the balance between flexibility and prescription and between action at the national and action at the EU level. A multi-level bottom-up governance based on the principle of commitment to best practice and data sharing between stakeholders could be a viable alternative for certain aspects of the legislation and this innovative mechanism has been assessed as an option.

Alternatyvus teisės aktuose nenustatytas metodas : dėl skirtingų vartotojams teikiamos informacijos bruožų ir dabartinių tendencijų kurti „naują teisės kultūrą“ reikėjo įvertinti metodą, kuriuo būtų galima suderinti lankstų ir nurodomąjį pobūdį bei nacionalinio ir ES lygmens veiksmus. Valdymas „iš apačios į viršų“ įvairiuose lygmenyse pagrįstas gerosios praktikos laikymusi ir suinteresuotųjų šalių duomenų dalijimusi galėtų būti perspektyvi alternatyva dėl kai kurių teisės aktų aspektų ir šis pažangus mechanizmas buvo vertinamas kaip viena iš galimybių.

POLICY ISSUES AND SPECIFIC OPTIONS

Politikos klausimai ir konkrečios galimybės

Policy Issue 1: Legibility of the information

1 politikos klausimas: informacijos įskaitomumas

Current problems

Dabartinės problemos

Although the framework Directive requires that the mandatory requirements be easy to understand, marked in a conspicuous place and in such a way as to be easily visible, clearly legible and indelible , there is widespread complaint that labels are neither legible nor understandable. The most frequent complaint in particular is the size of the type face.

Nors pagal pagrindų direktyvą privalomieji reikalavimai turi būti lengvai suprantami, pažymėti gerai matomoje vietoje ir taip, kad būtų galima lengvai įžiūrėti, perskaityti ir neįmanoma nutrinti , dažnai skundžiamasi, kad etiketės neįskaitomos ir sunkiai suprantamos. Dažniausiai skundžiamasi teksto šrifto dydžiu.

Policy options

Politikos galimybės

The options of no EU action, a voluntary approach, and statutory approach including standardisation of labels or setting of a minimum font size were examined.

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su etikečių standartizavimu ir mažiausio teksto šrifto dydžio nustatymu.

Main findings

Pagrindiniai nustatyti faktai

The analysis showed that specific rules on typeface size would address one of the fundamental issues related to legibility of information. However, it is recognised that this is not the only aspect. If other aspects of legibility are seen to be creating a significant problem for consumers then the desirability of harmonisation on these factors may need to be addressed in the future.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad konkrečios teksto šrifto dydžio taisyklės išspręstų vieną iš pagrindinių klausimų, susijusių su informacijos įskaitomumu. Tačiau pripažįstama, kad tai nėra vienintelis aspektas. Jei bus nustatyta, kad vartotojams kyla didelių problemų dėl kitų įskaitomumo aspektų, ateityje gali prireikti spręsti šių veiksnių suderinamumo klausimą.

There is inadequate information to assess the impact of the change in the legislation to include a minimum font size however manufacturers already have to follow the principle that their labels should be legible so the inclusion of specific requirements related to legibility in the legislation would provide a framework through which it could be expected that the label would be legible for the average consumer.

Teisės aktų pokyčiams įtraukiant reikalavimą dėl mažiausio teksto šrifto dydžio įvertinti nepakanka informacijos, tačiau gamintojai jau turi laikytis principo, kad jų etiketės turi būti įskaitomos, taigi įtraukus į teisės aktus konkrečius su įskaitomumu susijusius reikalavimus būtų galima tikėtis, kad vidutinis vartotojas galės įskaityti etiketes.

Further prescription on the legibility of food labels has been opposed by the business stakeholders so far, as they fear it will increase the costs of food labelling and reduce their flexibility. However, this is one of the key issues of the revision, since it does not make sense to set obligations as to the information to be provided to the consumer if the latter cannot make use of it. Therefore, it is considered that there will be no benefit from any review of the labelling legislation if it does not lead to more readable labels.

Tolesniems privalomiesiems nurodymams dėl maisto ženklinimo įskaitomumo prieštaravo suinteresuotosios šalys (verslo atstovai), kadangi jos nuogąstavo, kad dėl to padidėtų maisto ženklinimo sąnaudos ir sumažėtų jų lankstumas. Tačiau tai yra vienas pagrindinių persvarstymo klausimų, kadangi nėra prasmės nustatyti reikalavimus dėl informacijos pateikimo vartotojui, jei vartotojas negali ja pasinaudoti. Todėl manoma, kad jokia ženklinimo teisės aktų peržiūra nebus naudinga, jeigu po tokios peržiūros etiketės netaps geriau įskaitomos.

Policy Issue 2: Lack of information on allergenic ingredients on non-prepacked food

2 politikos klausimas: informacijos apie alergiją galinčias sukelti sudedamąsias dalis trūkumas nefasuotų maisto produktų etiketėse

Current problems

Dabartinės problemos

Consumers who have allergies or intolerances to certain food ingredients are well served by the current legislation in relation to the provision of information on prepacked foods. However, these foods make up only part of the diet of such consumers and increasingly there are demands to extend the pre-packed requirements to non-pre-packed food. Especially as there are potential health implications if the wrong information is provided or is implied.

Vartotojams, kurie yra alergiški arba netoleruoja tam tikrų maisto sudedamųjų dalių, labai naudingi galiojantys teisės aktai, susiję su informacijos fasuotų maisto produktų etiketėse nuostatomis. Tačiau tokie maisto produktai sudaro tik dalį šių vartotojų maisto; vis daugėja prašymų fasuotiems maisto produktams taikomus reikalavimus taikyti ir nefasuotiems maisto produktams. Tai ypač svarbu todėl, kad pateikus neteisingą informaciją arba numanomą informaciją galimas poveikis sveikatai.

Policy options

Politikos galimybės

The options of no EU action, a voluntary approach, and a statutory approach to extend mandatory allergens labelling to non-prepacked food were examined.

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su privalomojo alergenų ženklinimo taikymu ir nefasuotiems maisto produktams.

Main findings

Pagrindiniai nustatyti faktai

The analysis shows that providing information about the presence of allergens would respond to a safety and health concern expressed by consumers. Although in terms of business affected the overall cost is likely to be significant, the operational costs are difficult to quantify. The actual production of a physical label for food sold loose seems to be a rather unproblematic feature but there might be issues with generating and updating the information. Ensuring that the required information is readily available to retailers selling non-prepacked food and to restaurants from their suppliers would reduce the information costs. Flexibility for Member States with the implementation should allow tailoring the measures to the domestic characteristics of each Member State’s food retail and food catering business and might enable a more cost effective regime.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad informavus vartotojus apie sudėtyje esančius alergenus sumažėtų jų susirūpinimas dėl saugos ir sveikatos. Nors atsižvelgiant į tai, kiek įmonių patirs poveikį, bendros sąnaudos bus didelės, veiklos sąnaudas įvertinti sunku. Tikrasis fizinės etiketės pagaminimas maisto produktams, kurie parduodami nefasuoti, atrodo, nesudaro didelių keblumų, tačiau gali būti sudėtinga gauti ir atnaujinti informaciją. Užtikrinant, kad nefasuotus maisto produktus parduodantys platintojai ir restoranai galėtų lengvai gauti tiekėjų pateikiamą reikalaujamą informaciją būtų mažinamos su informacija susijusios sąnaudos. Valstybėms narėms sudaromos sąlygos lanksčiai įgyvendinti reikalavimus, todėl jos galėtų pritaikyti priemones pagal kiekvienos valstybės narės vidaus maisto platinimo ir viešojo maitinimo verslo ypatybes bei nustatyti sąnaudų požiūriu veiksmingesnį režimą.

Under a voluntary approach there is less likely to be consistency in the provision of reliable and accurate information.

Vadovaujantis savanorišku metodu būtų sunku užtikrinti, kad patikima ir tiksli informacija būtų teikiama nuosekliai.

Policy Issue 3: Clarification of the use of origin labelling on foods

3 politikos klausimas: kilmės ženklinimo maisto produktų etiketėse naudojimo paaiškinimas

Current problems

Dabartinės problemos

Details about the origin of products are often found on food labels, either because legislation requires that this is present or a company voluntarily decides to provide such information. Although detailed data is unavailable, it would seem that more and more products contain some indication of origin. This leads to expectations from consumers to both more origin labelling and assurances that when it is provided they can be certain that the information is not false or misleading . The latter issue is also of interest to the industry, not least as the use of origin labelling can give a competitive advantage . Consequently they would wish to have a level playing field across the EU, with clear 'rules' on origin labelling. However, at the horizontal level of legislation such rules are not in place.

Informacija apie produktų kilmę dažnai nurodoma maisto produktų etiketėse, nes ją nurodyti reikalaujama pagal teisės aktus arba todėl, kad bendrovė savanoriškai nusprendžia teikti tokią informaciją. Nors pateikiama informacija nėra išsami, tačiau kilmė produktų etiketėse nurodoma vis dažniau. Todėl vartotojai turi lūkesčių, susijusių su dažnesniu kilmės ženklinimu bei užtikrinimu, kad jei kilmė nurodoma, jie gali būti tikri, kad ši informacija nėra neteisinga arba klaidinanti . Šis klausimas taip pat aktualus ir pramonei, jau vien dėl to, kad kilmės ženklinimas gali būti konkurenciniu pranašumu . Atitinkamai pramonė norėtų, kad visoje ES būtų nustatytos visiems vienodos ir aiškios taisyklės, susijusios su kilmės ženklinimu. Tačiau horizontaliuoju teisės aktų lygmeniu tokių taisyklių nėra.

Policy options

Politikos galimybės

The options of no EU action, a voluntary approach and a statutory approach to require mandatory origin labelling for all unprocessed food or to address specific justified demands of origin labelling or to lay down criteria to frame the voluntary use of origin labelling were examined.

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su privalomu kilmės ženklinimu visiems neperdirbtiems maisto produktams arba su konkrečiais pagrįstais pageidavimais dėl kilmės ženklinimo, arba kriterijų nustatymo, sudarant pagrindą savanoriškam kilmės ženklinimui.

Main findings

Pagrindiniai nustatyti faktai

Consumers across the European Union value country of origin information on foods. The costs of mandatory country of origin labelling are variable and dependent on the extent of the requirement. However, the potential costs are reduced through the number of companies that already provide such information and through existing tracking and tracing systems. A suitable transition period that enabled for any labelling changes that might be required to be incorporated into the usual labelling cycle would help to reduce any direct costs associated with changes in the legislation.

Europos Sąjungos vartotojai vertina informaciją apie maisto produktų kilmės šalį. Privalomojo kilmės šalies ženklinimo sąnaudos yra įvairios ir priklauso nuo reikalavimo apimties. Tačiau galimos sąnaudos mažesnės, nes daug bendrovių jau teikia tokią informaciją bei dėl esamų sekimo ir paieškos sistemų. Tinkamas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų galimi ženklinimo pokyčiai, kuriuos reikėtų įtraukti į įprastą ženklinimo ciklą, sumažintų tiesiogines su teisės aktų pakeitimais susijusias sąnaudas.

In meeting consumers’ demands and contributing to an informed choice the introduction of different degrees of origin labelling for different food products, modelled after the different consumers’ demands for labelling would constitute a benefit compared to the current situation. However, to secure these benefits, the country of origin label has to be clear, understandable and not misleading to the consumer. Current labelling practices are poorly understood by consumers and are sometimes even misleading. Clarification about the use of origin labelling would thus be a benefit to the consumers but also to industry and enforcement authorities.

Pagal vartotojų lūkesčius ir sudarant galimybę rinktis produktus remiantis turima informacija, lyginant su esama padėtimi būtų naudinga nustatyti skirtingus kilmės ženklinimo lygius skirtingiems maisto gamintojams, parinktus pagal skirtingus vartotojų ženklinimo poreikius. Tačiau siekiant užtikrinti tokią naudą kilmės šalies etiketė turi būti aiški, suprantama ir neklaidinti vartotojo. Dabartinį ženklinimą vartotojai blogai supranta ir kartais jis yra netgi klaidinantis. Todėl vartotojams bei pramonei ir vykdančiosioms institucijoms būtų naudinga paaiškinti kilmės ženklinimo naudojimą.

Policy Issue 4: Consistent application of ingredients listing rules

4 politikos klausimas: nuoseklus sudedamųjų dalių sąrašo sudarymo taisyklių taikymas

Current problems

Dabartinės problemos

Currently, alcoholic beverages are not required to bear listing of ingredients. This situation is not the result of an explicit derogation granted by Directive 2000/13/EC but of a legal limbo rooted in the acknowledgement that specific rules are needed for ingredient listing of alcoholic beverages because of their particular characteristics and production methods. So, whilst there is in the current legislation a theoretical obligation for alcoholic beverages to label their ingredients, in reality this requirement never became operational due to the lack of specific rules.

Šiuo metu nereikalaujama, kad alkoholinių gėrimų etiketėse būtų teikiamas sudedamųjų dalių sąrašas. Ši padėtis susidarė ne dėl Direktyva 2000/13/EB nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų, o dėl teisinių normų neaiškumo , susidariusio dėl to, kad buvo manyta, jog dėl ypatingų alkoholinių gėrimų savybių ir gamybos metodų juos reikia ženklinti pagal specialias taisykles. Todėl nors galiojančiuose teisės aktuose nustatytas teorinis reikalavimas ženklinti alkoholinių gėrimų sudedamąsias dalis, realiai dėl specialių taisyklių trūkumo šis reikalavimas niekada nebuvo veiksmingas.

Policy options

Politikos galimybės

The options of no EU action, voluntary approach and statutory approach to exempt all or part of alcoholic beverages from ingredients listing or on the contrary to make operational the current rules have been examined.

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su reikalavimo teikti privalomąjį sudedamųjų dalių sąrašą netaikymu visiems arba kai kuriems alkoholiniams gėrimams arba, priešingai, veiksmingu galiojančių taisyklių taikymu.

Main findings

Pagrindiniai nustatyti faktai

There is little evidence on the impacts of extending horizontal, mandatory ingredient listing requirements to alcoholic beverages, which so far have been exempt from regulation and the level of consumer interest in ingredient labelling of alcoholic beverages is unclear.

Yra nedaug įrodymų dėl horizontaliųjų, privalomųjų sudedamųjų dalių sąrašo teikimo reikalavimų taikymo alkoholiniams gėrimams, kurie iki šiol nebuvo reglamentuojami, poveikio ir nėra aiškus vartotojų suinteresuotumo alkoholinių gėrimų sudedamųjų dalių ženklinimu lygis.

Although significant progress has been made in relation to the labelling of allergens, the situation is still unchanged for other ingredients which may be present in alcoholic drinks and not labelled, such as food additives and flavours that are used in many of these drinks, including ready-to-drink beverages, without any information for consumers. Consumers should be provided with information that is useful and vital to enable them to make an informed decision and often to prevent them from being misled. Therefore, the use of substances that are likely to influence the consumer's choice because of their presence or technological effect on the finished product should normally be expected to result in compulsory labelling.

Nors alergenų ženklinimo pažanga didelė, tačiau padėtis, susijusi su kitomis sudedamosiomis dalimis, kurios gali būti alkoholinių gėrimų sudėtyje, bet nėra paženklintos, kaip kad daugelyje šių gėrimų (įskaitant paruoštus vartojimui) sudėtyje esantys maisto priedai ir aromatinės medžiagos, išlieka nepakitusi ir vartotojai negauna informacijos. Vartotojams turėtų būti teikiama naudinga ir svarbi informacija, kuria remdamiesi jie galėtų pagrįstai rinktis maisto produktus ir būtų apsaugoti nuo klaidinimo. Todėl naudojamos medžiagos, kurios gali turėti įtakos vartotojo pasirinkimui dėl jų buvimo sudėtyje arba technologinio poveikio galutiniam produktui, turėtų būti privalomai ženklinamos.

Introducing ingredient listings would impose some small costs on the producers to change and print new labels, while the actual ingredient listing should be readily available to the company.

Nustačius privalomąjį reikalavimą teikti sudedamųjų dalių sąrašą gamintojai patirtų nedideles sąnaudas, susijusias su etikečių keitimu ir naujų etikečių spausdinimu, o bendrovės turėtų lengvai gauti sudedamųjų dalių sąrašą.

Conclusion

Išvada

In considering the various options and their respective impacts, the challenge for the Commission is how to streamline and simplify the food labelling scene without undermining the high level of consumer protection pursued by the Community. The impact of any regulatory approach could be minimised by providing transition periods that allow for the labelling changes to be made during the normal cycle for label changes that are in operation within a company.

Įvertinus įvairias galimybes ir jų poveikį, Komisija susiduria su iššūkiu – supaprastinti maisto ženklinimą nepažeidžiant Komisijos siekiamos patikimos vartotojų apsaugos. Bet kokio reglamentuojamojo metodo poveikį galima sumažinti nustatant pereinamuosius laikotarpius, kad ženklinimas būtų keičiamas per normalų bendrovės etikečių keitimo ciklą.