[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 30.1.2008

Briuselis, 2008 1 30

SEC(2008) 95

SEK(2008) 95

COMMISSION STAFF WORKING DOCUMENT accompanying the

KOMISIJOS TARNYBų DARBINIS DOKUMENTAS Lydraštis

Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the provision of food information to consumers SUMMARY OF THE IMPACT ASSESSMENT REPORT ON NUTRITION LABELLING ISSUES

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams MAISTINGUMO žENKLINIMO POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITOS SANTRAUKA

{COM(2008) 40 final}{SEC(2008) 92}{SEC(2008) 93}{SEC(2008) 94}

{KOM(2008) 40 galutinis}{SEK(2008) 92}{SEK(2008) 93}{SEK(2008) 94}

SUMMARY

SANTRAUKA

INTRODUCTION

ĮVADAS

The recently published White Paper on a Strategy for Europe on Nutrition, Overweight and Obesity related health issues[1] stressed the need for consumers to have access to clear, consistent and evidence-based information when deciding which foods to buy. Nutrition labelling is an established way for information to be passed to consumers to support health conscious decision making in relation to food purchases. There is wide agreement in Europe today that the effectiveness of nutrition labelling can be strengthened as a channel for information to consumers to support their ability to choose a balanced diet.

Neseniai priimtoje Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti[1] pabrėžiama, kad vartotojams reikia sudaryti sąlygas susipažinti su aiškiai, nuoseklia ir įrodymais pagrįsta informacija, kad jie galėtų rinktis pirkdami maisto produktus. Maistingumo ženklinimas – įprastas būdas perduoti informaciją vartotojams, kuriuo skatinama perkant rinktis sveikatai palankius maisto produktus. Šiuo metu Europoje pripažįstama, kad maisto ženklinimas gali būti veiksminga informacijos teikimo vartotojams priemonė, kuria sudaroma galimybė vartotojams rinktis subalansuotą mitybą.

The revision of the Community legislation on general food labelling requirements (Directive 2000/13/EC) and nutrition labelling (Directive 90/496/EEC) have been included in the Commission work programme for simplification.

Bendrijos bendrojo maisto ženklinimo teisės aktų (Direktyvos 2000/13/EB) ir maistingumo ženklinimo teisės aktų (Direktyva 90/496/EB) reikalavimų persvarstymas buvo įtrauktas į Komisijos supaprastinimo darbo programą.

PROCEDURAL ISSUES AND CONSULTATION OF INTERESTED PARTIES

Procedūriniai dalykai ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

The main stakeholders were consulted on the revision of Directive 90/496/EEC on nutrition labelling of foodstuffs between 2003 - 2007. There were broad surveys of all interested parties seeking their views on the provisions and application of existing legislation and the needs for change. The respondents were from governmental and NGOs, industry and individuals. Certain consultations were targeted at Member States, industry or consumers. Along with input from various discussions within Commission Committees and Advisory Groups an open consultation was conducted over the internet from 13 March 2006 to 16 June 2006.

2003–2007 m. buvo konsultuojamasi su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis dėl Direktyvos 90/496/EB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo persvarstymo. Plačiu mastu apklaustos visos suinteresuotosios šalys, siekiant sužinoti jų nuomonę apie galiojančių teisės aktų nuostatas ir taikymą bei būtinus pakeitimus. Tarp respondentų buvo vyriausybių, NVO ir pramonės atstovų bei privačių asmenų. Tam tikros konsultacijos buvo skirtos konkrečiai valstybėms narėms, pramonei ir vartotojams. Be įvairių diskusijų su Komisijos komitetais ir patariamosiomis grupėmis, 2006 m. kovo 13 d. – 2006 m. birželio 16 d. vyko atviros konsultacijos internete.

A Commission Inter-Service Group was formed. The impact assessment was scrutinised by experts from different Commission Directorate-Generals' represented in the Group as well as by the European Commission Impact Assessment Board, which gave its opinion.

Buvo sukurta Komisijos tarnybų grupė. Poveikio vertinimą nagrinėjo grupėje įvairiems Komisijos generaliniams direktoratams atstovaujantys ekspertai bei Europos Komisijos poveikio vertinimo valdyba, kuri pateikė savo nuomonę.

PROBLEM IDENTIFICATION

PROBLEMOS NUSTATYMAS

The Impact Assessment concerns the revision of Directive 90/496/EEC which provides the framework for the presentation of nutrition information on food labels. The main purpose of this labelling legislation - to inform consumers, to ensure smooth functioning of the Internal Market and ensure equal conditions of competition – has not been questioned by stakeholders during extensive consultation.

Poveikio vertinimas susijęs su Direktyvos 90/496/EB, kuria nustatomas maisto ženklinimo informacijos teikimo teisinis pagrindas, persvarstymu. Pagrindinio šių maisto ženklinimo teisės aktų tikslo – informuoti vartotojus, užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir vienodas konkurencijos sąlygas – vykusiose plataus masto konsultacijose suinteresuotosios šalys neaptarė.

The feedback is that there is dissatisfaction among stakeholders on the current legislation but there are divergent views on how the legislation could be improved. For example, many consumers find nutrition labels hard to use but the research has not indicated whether the cause of the problem is the amount of information or other factors such as format of the presentation, lack of understanding of terms, placement of the information, type size, etc. Consumers demand more and "better" information on labels and are interested in clear, simple, comprehensive, standardised and authoritative information. Industry considers there are too many labelling requirements which involve implementation of detailed, technical rules. The cost of changes is a concern to industry and the potential impact on international trade has to be borne in mind. Member States wish to balance the needs of consumers and industry, taking into account, any issues that are specific to their country.

Remiantis gautais atsakymais, suinteresuotosios šalys nepatenkintos galiojančiais teisės aktais, tačiau jos nesutaria, kaip būtų galima juos pagerinti. Pavyzdžiui, daug vartotojų mano, kad sudėtinga naudoti etiketes, kuriose nurodytas maistingumas, tačiau atlikus tyrimą nepaaiškėjo, ar problemos priežastis yra informacijos kiekis ar kiti veiksniai (pristatymo forma, sunkiai suprantami terminai, informacijos pateikimo vieta, šrifto dydis ir kt.). Vartotojai reikalauja daugiau ir geresnės informacijos etiketėse ir nori, kad ji būtų aiški, paprasta, išsami, standartinė ir patikima. Pramonės atstovai mano, kad nustatyta pernelyg daug ženklinimo reikalavimų, susijusių su išsamių techninių taisyklių įgyvendinimu. Pokyčių sąnaudos svarbios pramonei; taip pat reikia atsižvelgti į galimą poveikį tarptautinei prekybai. Valstybės narės siekia vartotojų ir pramonės poreikių pusiausvyros, atsižvelgdamos į visus konkrečioms valstybėms svarbius klausimus.

What is clear is that labels can be complex and most consumers would like simple, clear, understandable, standardised and authoritative nutrition information. Whilst the industry would support such an aim, they express concerns about the prescriptive nature of the current legislation and the cost implications of any potential changes.

Akivaizdu, kad etiketės gali būti sudėtingos, o vartotojai norėtų paprastos, aiškios, suprantamos, standartinės ir patikimos informacijos. Nors pramonė pritaria tokiam tikslui, ji taip pat susirūpinusi dėl nurodomojo teisės aktų pobūdžio ir galimų su pokyčiais susijusių sąnaudų.

During the consultation process four main issues were identified for further examination:

Konsultuojantis nustatyti keturi pagrindiniai klausimai, kurie bus nagrinėjami išsamiau:

( Disparity in inclusion of nutrition labelling on prepacked foods

( skirtingas maistingumo ženklinimas fasuotų maisto produktų etiketėse;

( Consideration of the nutritional elements that should be included in the nutrition labelling

( sudedamosios maisto dalys, kurios turi būti nurodomos ženklinant maistingumą;

( Simplified nutrition labelling – in particular the inclusion of nutrient content information on front of pack

( supaprastintas maistingumo ženklinimas, ypač nurodant informaciją apie maistinių medžiagų kiekį pakuotės priekinėje dalyje;

( Legibility of information.

( informacijos įskaitomumas.

OBJECTIVES

Tikslai

The main objectives of the legislation on nutrition labelling are:

Pagrindiniai maistingumo ženklinimo teisės aktų tikslai:

( to make key nutrition information more widely available;

( sudaryti daugiau galimybių gauti pagrindinės informacijos, susijusios su maistingumu;

( to make nutrition labelling more easily understandable to the consumer; and

( padaryti maistingumo ženklinimą geriau suprantamą vartotojams; ir

( to create a level playing field for companies to compete.

( sudaryti bendrovėms vienodas konkurencijos sąlygas.

Taking this objective into account, the broad scope of the revision should meet the needs of consumers and industry, and reflect the following specific objectives:

Atsižvelgiant į šiuos tikslus, platus teisės akto pakeitimų mastas turėtų atitikti vartotojų ir pramonės poreikius bei šiuos konkrečius uždavinius:

( provision of key nutrition information – which means that the nutritional elements that should be included in the nutrition label need to be reviewed;

( pagrindinės informacijos, susijusios su maistingumu, teikimas – tam reikia persvarstyti sudedamųjų maisto dalių, kurios nurodomos ženklinant maistingumą, sąrašą;

( increase the availability of information to the consumer with nutrition information included on nearly all relevant prepacked products;

( vartotojams labiau prieinama informacija – informaciją apie maistingumą turėtų būti teikiama beveik visų susijusių fasuotų produktų etiketėse;

( the information to be presented in a way that makes it easy for the consumer to find, understand and use, including its legibility;

( informacijos turėtų būti teikiama taip, kad vartotojas galėtų lengvai ją rasti, suprasti ir ja pasinaudoti (įskaitant jos įskaitomumą);

( clarify the legislative situation of nutrient content information provided on the front of pack;

( aiškesnė teisinė padėtis, susijusi su informacijos apie maistinių medžiagų kiekį teikimu pakuotės priekinėje dalyje;

( flexibility, allowing the industry to innovate on nutrition labelling, adapt to different markets and consumer demands, and to take account of the variations in packaging (size, shape, etc.);

( lankstumas, leidžiantis pramonei kurti naujoves, susijusias su maistingumo ženklinimu, prisitaikyti prie skirtingų rinkų ir vartotojų poreikių bei atsižvelgti į skirtingą pakavimą (dydį, formą ir kt.);

( to avoid impediment of the single market, and to meet the expectations of consumers and industry, there should be mechanisms in place to control the extent of any flexibility at the national and EU level.

( vengiant sudaryti kliūčių bendrajai rinkai bei siekiant išpildyti vartotojų ir pramonės lūkesčius, turėtų būti sukurti mechanizmai, kurie padėtų kontroliuoti lankstumo ribas nacionaliniu ir ES lygmenimis.

MAJOR POLICY ISSUES AND EXPECTED SIMPLIFICATION BENEFITS

Pagrindiniai politikos klausimai ir numatoma supaparastinimo nauda

With a view to achieving the objectives and in line with the simplification process a number of measures have been considered for the revision of the Community legislation on all food labelling legislation. With respect to the nutrition labelling legislation the main aspect of simplification is:

Atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir supaprastinimo procedūrą apsvarstyta keletas Bendrijos teisės aktų, susijusių su visais maisto ženklinimo teisės aktais, persvarstymo priemonių. Atsižvelgiant į maistingumo ženklinimo teisės aktus nustatytas šis pagrindinis supaprastinimo aspektas:

General simplification tools to bring the legal text into line with other EU policies (including Better Regulation):

bendrosios supaprastinimo priemonės, siekiant, kad teisinis tekstas atitiktų kitas ES politikos kryptis (įskaitant geresnį reglamentavimą):

( Setting-up of a flexible bottom-up mechanism (new labelling governance) that would enable the industry to innovate on food labelling, and the labelling rules to adapt to different and continuously changing markets and consumer demands.

( nustatomas lankstus mechanizmas, pagrįstas principu „iš apačios į viršų“ (naujasis ženklinimo valdymas), kuriuo vadovaudamasi pramonė galėtų taikyti naujoviškus maisto ženklinimo metodus, o ženklinimo taisykles būtų galima pritaikyti prie skirtingų ir nuolat kintančių rinkų bei vartotojų poreikių;

( Recasting of the different horizontal provisions on labelling. The merging of the horizontal texts will maximise synergies and increase the clarity, and consistency of Community rules. This is a powerful simplification method that should provide economic operators and enforcement authorities with a clearer and more streamlined regulatory framework.

( skirtingų horizontaliųjų ženklinimo nuostatų išdėstymas nauja redakcija. Horizontalūs teisės aktai sujungiami siekiant kuo labiau padidinti sinergiją bei Bendrijos taisyklių aiškumą ir nuoseklumą. Tai veiksmingas supaprastinimo metodas, kuriuo ekonominių operacijų vykdytojams ir vykdančiosioms institucijoms bus sudaroma aiškesnė ir paprastesnė reglamentavimo sistema.

BASIC OPTIONS

Pagrindinės galimybės

In the impact assessment report various options for Community action are described to address these issues varying from no further action (the baseline scenario) to statutory actions.

Poveikio vertinimo ataskaitoje nurodytos įvairios Bendrijos veiksmų galimybės sprendžiant šiuos klausimus – nuo tolesnių veiksmų nesiėmimo (pagrindinis scenarijus) iki teisės aktų priėmimo.

No intervention would maintain the current situation with scattered legislation with the following negative effects:

Nesiimant intervencinių priemonių išliktų esama padėtis (daug teisės aktų) ir tai turėtų tokį neigiamą poveikį:

- piecemeal and confusing rules undermining the effective implementation;

- nesuderintos ir klaidinančios taisyklės trukdytų veiksmingam įgyvendinimui;

- unjustified burdens on food business because of outdated, redundant or unclear requirements;

- maisto verslas patirtų nepagrįstų sunkumų dėl pasenusių, nereikalingų ir neaiškių reikalavimų;

- inconsistent consumer use of labels;

- vartotojai nenuosekliai naudotųsi etiketėse teikiama informacija;

- ineffectiveness of labelling as a communication tool;

- etiketėmis nebūtų veiksmingai perteikiama informacija;

- failure of the legislation to adapt to changing markets and consumers' legitimate demands.

- teisės aktai negalėtų būti derinami su besikeičiančia rinkų padėtimi ir teisėtais vartotojų reikalavimais.

Intervention was considered in the context of deregulation, national legislation, non-statutory approach or updating Community legislation.

Intervencinės priemonės apsvarstytos, atsižvelgiant į reglamentavimo panaikinimą, nacionalinius teisės aktus, įstatymuose nenumatytus metodus ar Bendrijos teisės aktų atnaujinimą.

A deregulatory approach would entail the abolition of the basic policy instruments on horizontal food labelling rules with a direct impact on vertical labelling rules. Although food manufacturers would continue to apply the current rules for a short period of time, they would progressively remove information they consider as a burden. Non-harmonised rules would impair the internal market, lead to poor information and reduce the level of consumer protection. Existing rules have proven their merits in allowing free circulation of goods and consumers' protection. Dismantling them would meet resistance from most Member States and consumers given that they have been used to the current requirements and any change could be seen as an abandonment of a valuable "acquis". Therefore, deregulation was not considered a viable approach.

Panaikinus reglamentavimą , būtų panaikintos pagrindinės politikos priemonės, susijusios su horizontaliosiomis maisto ženklinimo taisyklėmis, tiesiogiai veikiant vertikaliąsias ženklinimo taisykles. Nors maisto gamintojai dar kurį laiką taikytų galiojančias taisykles, jie laipsniškai šalintų iš etikečių, jų manymu, nereikalingą informaciją. Nesuderintos taisyklės sudarytų kliūtis vidaus rinkai, dėl jų būtų teikiama netinkama informacija ir blogėtų vartotojų apsauga. Galiojančios taisyklės patikimai užtikrina laisvą prekių apyvartą ir vartotojų apsaugą. Galiojančių taisyklių panaikinimui priešintųsi dauguma valstybių narių ir vartotojų, nes jie pripratę prie šių reikalavimų ir bet kokį jų pakeitimą būtų galima vertinti kaip vertingo acquis netektį. Todėl nuspręsta, kad reguliavimo panaikinimas – neperspektyvus metodas.

National legislation and repeal of the harmonised Community rules would result in different national rules that would impede the internal market; distortion of fair competition; increased administrative burden for industry; inconsistent approach in content and availability of information creating confusion for consumers; different level of protection for EU citizens.

Priėmus nacionalinius teisės aktus ir panaikinus suderintas Bendrijos taisykles būtų sukurtos skirtingos nacionalinės taisyklės, trukdančios vidaus rinkai; būtų iškraipoma sąžininga konkurencija; padidėtų pramonės administracinė našta; nenuoseklus metodas, taikomas turiniui ir galimybėms susipažinti su informacija, trikdytų vartotojus; ES piliečiai būtų nevienodai apsaugoti.

Alternative non-statutory approach (self-regulation, co-regulation, guidance) - The different features of consumer information and current trends towards the development of a "new legislative culture" called for the assessment of an approach that could strike the balance between flexibility and prescription and between action at the national and action at EU level. A multi-level bottom-up governance (local/national/community) based on the principle of commitment to formal, measurable best practice and data sharing between stakeholders could be a viable alternative for certain aspects of the legislation and this innovative mechanism has been assessed as an option.

Alternatyvūs įstatymuose nenumatyti metodai (savireguliavimas, bendras reguliavimas, rekomendacijos). Dėl skirtingų vartotojams teikiamos informacijos bruožų ir dabartinių tendencijų kurti „naują teisės kultūrą“ reikėjo įvertinti metodą, kuriuo būtų galima suderinti lankstų ir nurodomąjį pobūdį bei nacionalinio ir ES lygmens veiksmus. Įvairių lygių valdymas „iš apačios į viršų“ (vietos, nacionalinis ir Bendrijos) pagrįstas oficialios, išmatuojamos gerosios praktikos laikymusi ir suinteresuotųjų šalių duomenų dalijimusi galėtų būti perspektyvi alternatyva dėl kai kurių teisės aktų aspektų ir šis pažangus mechanizmas buvo vertinamas kaip viena iš galimybių.

POLICY ISSUES AND SPECIFIC OPTIONS

Politikos klausimai ir konkrečios galimybės

Although the so called basic alternative approaches were considered, given that the initiative in question concerns a revision of the legislation for which clear areas for action have been identified through the extensive consultation the detailed analysis of impacts has been based on the options for action on the four main issues that were identified for review in the legislation:

Nors buvo svarstomi vadinamieji pagrindiniai alternatyvūs metodai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoji iniciatyva yra susijusi su persvarstymu, kurio veiksmų sritys buvo nustatytos vykstant plataus masto konsultacijoms, tačiau išsami poveikio analizė buvo grindžiama veiksmų galimybėmis, susijusiomis su 4 pagrindiniais klausimais, nustatytais galimam teisės aktų persvarstymui:

Policy Issue 1: Disparity in inclusion of nutrition labelling on pre-packed foods

1 politikos klausimas: skirtingas maistingumo ženklinimas fasuotų maisto produktų etiketėse

Current problems

Dabartinės problemos

It is considered that the provision of nutrition information is essential to enable consumers to make informed choices. However, the inclusion of such information is not uniform across product categories nor Member States. Information is less likely on products that have negative attributes such as high fat content.

Manoma, kad informacijos apie maistingumą teikimas labai svarbus sudarant galimybę vartotojams pasirinkti remiantis turima informacija. Tačiau tokia informacija teikiama nevienodai, nelygu produktų kategorija ar valstybė narė. Informacija dažniau teikiama produktų, kuriems būdingos neigiamos savybės (pvz., kurių sudėtyje yra daug riebalų), etiketėse.

Policy options

Politikos galimybės

The options of no EU action, a voluntary approach, and statutory approach including the mandatory labelling of products were examined.

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo ir teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su privalomuoju produktų ženklinimu.

Main findings

Pagrindiniai nustatyti faktai

The do nothing option and a purely voluntary approach would not overcome the identified problem, in particular in relation to provision of information on products with negative attributes.

Pasirinkus veiksmų nesiėmimo galimybę ir visiškai savanorišką metodą nebūtų išsprendžiama nustatyta problema, ypač atsižvelgiant į informacijos teikimą produktų, kuriems būdingos neigiamos savybės, etiketėse.

The introduction of mandatory labelling was examined on the basis of applying to all the industry or with exceptions for SMEs as a whole or only exceptions for microbusinesses. In terms of the potential impact on industry the application of mandatory nutrition labelling across the board would have a major impact if applied immediately. However, with a transition period of 3 years it was estimated that the costs would be reduced significantly to around € 1.2 billion. Whilst for the objective of making information more widely available to the consumer, the option that would lead to the most widespread inclusion of information was the mandatory labelling of all prepacked foods. Exceptions for microbusinesses were expected to lead to around 90% of prepacked food being labelled. It is anticipated that the more widespread availability of nutrition information would lead to changes in consumers' behaviour with potential benefits on public health.

Privalomojo ženklinimo nustatymas nagrinėjamas vertinant taikymą visai pramonei arba su išimtimis visoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, arba taikant išimtis tik smulkiajam verslui. Taikant privalomąjį maistingumo ženklinimą visose pramonės srityse poveikis būtų labai didelis. Tačiau jei taikomas 3 metų pereinamasis laikotarpis, apskaičiuota, kad sąnaudos būtų labai sumažinamos (iki 1,2 mlrd. EUR). Siekiant teikti daugiau informacijos vartotojams, geriausia būtų privalomai ženklinti visus fasuotus produktus – taip informacija būtų įtraukiama didžiausiu mastu. Buvo tikimasi, kad taikant išimtis smulkiajam verslui būtų ženklinama apie 90 % fasuotų produktų. Numatoma, kad labiau paplitusi informacija apie maistingumą turės įtakos vartotojų elgsenos pokyčiams ir teigiamai veiks visuomenės sveikatą.

Policy Issue 2 - How much nutrition information should be included on the label – consideration of the nutritional elements that should be included in the nutrition labelling

2 politikos klausimas: kiek informacijos apie maistingumą turėtų būti teikiama etiketėje – sudedamosios maisto dalys, kurios turi būti nurodomos ženklinant maistingumą

Current problems

Dabartinės problemos

The aim of nutrition labelling is to inform the consumer and to facilitate their ability to choose a nutritionally balanced diet, therefore the question is what information should be included on a nutrition label to achieve this aim. At the moment nutrition labelling must consist of at least energy, protein, carbohydrates and fats. The WHO Global Strategy on Diet Physical Activity and Health[2] noted that the following nutrients were associated with increased risk of noncommunicable diseases: fats, saturated fats, trans fats, free sugars, and salt (sodium). These broadly coincide with the most frequently mentioned nutritional elements in the 2006 consultation. However, certain stakeholders have called for inclusion of nine nutritional elements in the labelling. Other stakeholders argue that a long list of nutrients is confusing for the consumer. The balance between providing information on the components most relevant to public health and comprehensive information needs to be considered against consumer understanding and risk of information overload.

Ženklinant maistingumą siekiama informuoti vartotojus ir sudaryti geresnes galimybes rinktis maistingumo požiūriu subalansuotą mitybą, todėl reikia nuspręsti, kokia informacija turėtų būti įtraukiama ženklinant maistingumą, kad būtų tinkamai siekiama šio tikslo. Šiuo metu ženklinant maistingumą reikia nurodyti bent energinę vertę, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekį. PSO Pasaulinėje mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje[2] nustatyta, kad šios maistinės medžiagos susijusios su padidėjusia neužkrečiamųjų ligų rizika: riebalai, sotieji riebalai, trans-riebalai, laisvieji cukrūs ir druska (natris). Dauguma šių medžiagų atitinka dažniausiai 2006 m. konsultacijose minėtas sudedamąsias maisto dalis. Tačiau kai kurios suinteresuotosios šalys kreipėsi dėl devynių maisto sudedamųjų dalių įtraukimo ženklinant. Kitos suinteresuotosios šalys tvirtina, kad ilgas sudedamųjų maisto dalių sąrašas klaidina vartotojus. Informacijos apie labiausiai su visuomenės sveikata susijusias sudedamąsias dalis ir suprantamos informacijos pusiausvyra turi būti įvertinama atsižvelgiant į vartotojų supratimą ir informacijos pertekliaus pavojų.

Policy options

Politikos galimybės

The options of no action, a voluntary approach, and a statutory approach to specify the main elements for nutrition labelling were considered.

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo, teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su pagrindinių maistingumo ženklinimo elementų nustatymu.

Main findings

Pagrindiniai nustatyti faktai

The do nothing and voluntary approach would mean that the information that is provided would not necessarily coincide with the nutritional elements that are of most interest for the consumer. Any change from the existing requirements would have a potential impact on businesses needing to collect different nutritional composition information for their products. These costs to industry were estimated as being not significant (if the necessary computer software was available to allow rapid calculation of the nutrient content of foods) to € 3.7 billion if the information was collected through chemical analysis of the product. There could be potential benefits to the consumers if the information that was included covered the nutritional components that are most frequently looked for and those that are important in public health terms as being associated with the risk of development of certain non-communicable diseases.

Nesiimant veiksmų arba taikant savanorišką metodą teikiama informacija nebūtinai atitiktų vartotojams svarbiausias sudedamąsias maisto dalis. Bet koks galiojančių reikalavimų pakeitimas gali turėti įtakos verslui, kuriam reikėtų surinkti skirtingą informaciją apie maistinę produktų sudėtį. Apskaičiuota, kad šios pramonės sąnaudos gali būti nedidelės (jei galima pasinaudoti kompiuterių programine įranga ir greitai nustatyti maisto produktų maistinių medžiagų kiekį) arba sudaryti 3,7 mlrd. EUR jei informacijai gauti reikia cheminės produkto analizės. Vartotojai galėtų gauti naudos, jei pateikiamoje informacijoje būtų nurodomos sudėtinės maistinės medžiagos, apie kurias dažniausiai norima sužinoti, bei tos, kurios yra svarbios visuomenės sveikatai, nes yra susijusios su pavojumi susirgti tam tikromis neužkrečiamomis ligomis.

Policy Issue 3 - Simplified nutrition labelling – in particular the inclusion of nutrient content information on front of pack

3 politikos klausimas: supaprastintas maistingumo ženklinimas, ypač nurodant informaciją apie maisto medžiagų kiekį pakuotės priekinėje dalyje

Current problems

Dabartinės problemos

The inclusion of nutrient content information in simplified form has been increasing in the recent years through the promotion of such schemes by individual Member State Authorities and representative industry organisations. The situation regarding such presentations, particularly those being promoted for use on the front of pack, is not clear under the existing legislation leading to a need for clarification. In addition, the application of different schemes could potentially lead to confusion for the consumer and barriers to trade for the industry.

Pastaraisiais metais informacija apie maistinę sudėtį vis dažniau buvo įtraukiama paprastesniais būdais, nes tokius metodus propagavo valstybių narių institucijos ir pramonę atstovaujančios organizacijos. Su tokiu teikimu susijusi padėtis, ypač kai skatinama teikti informaciją pakuotės priekinėje dalyje, pagal galiojančius teisės aktus nėra aiški ir turėtų būti paaiškinta. Be to, taikant skirtingus metodus gali būti klaidinami vartotojai ir sudaromos kliūtys pramonės prekybai.

Policy options

Politikos galimybės

The options of no action, a voluntary approach, and a statutory approach - to ban such presentation, or to provide a framework for a voluntary approach or to include the information on a mandatory basis were assessed.

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo, teisės aktais nustatyto metodo galimybės, susijusios su tokio pateikimo draudimu arba pagrindo savanoriškam metodui sudarymu, arba privalomu informacijos nurodymu.

Main findings

Pagrindiniai nustatyti faktai

From the analysis, the options to do nothing or leave to voluntary approaches would mean continuing proliferation of different schemes. There is a need for clarity of the situation, however, the ban of such labelling would potentially have negative consequences for the industry and consumers. Therefore, the provision of a framework for front of pack labelling would benefit the consumer (reducing the risk of confusion) and benefit the industry (reducing the risk of the creation of barriers to the free movement of goods). The inclusion of the information on a mandatory basis would potentially increase the impact of nutrition labelling on consumer behaviour as evidence suggests that consumers take account of information on the front of pack more often that when provided on the back of pack.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pasirinkus veiksmų nesiėmimo arba savanoriško metodo galimybes ir toliau daugėtų skirtingų sistemų. Padėtis turėtų būti aiškesnė, tačiau uždraudus tokį ženklinimą galėtų nukentėti pramonė ir vartotojai. Todėl nustačius ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje sistemą naudą patirtų vartotojai (sumažėtų klaidinimo pavojus) ir pramonė (sumažėtų pavojus sukurti kliūtis laivam prekių judėjimui). Privalomai nurodant informaciją gali padidėti maistingumo ženklinimo įtaka vartotojų elgsenai; nustatyta, kad vartotojai atsižvelgia į pakuotės priekinėje dalyje esančią informaciją daug dažniau nei į kitoje pakuotės pusėje teikiamą informaciją.

Policy Issue 4 - Legibility of information

4 politikos klausimas: informacijos įskaitomumas

Current problems

Dabartinės problemos

There is little benefit to the consumer if the nutrition information is hard to read. The question of legibility concerns various aspects of presentation, font size, type style and colour, contrast with background etc. The main cause for complaint is font size particularly for the back of pack information. There is a need for consideration whether the legislation should be adapted to give a framework for the general provision that labels should be legible. This issue is of relevance to all information provided on food labels, not just nutrition information.

Jei informaciją sunku įskaityti, vartotojas gauna nedaug naudos. Įskaitomumo klausimas susijęs su įvairiais pristatymo aspektais, šrifto dydžiu, šrifto stiliumi ir spalva, pagrindo kontrastu ir t. t. Daugiausiai skundžiamasi dėl šrifto dydžio, ypač jei informacija teikiama kitoje pakuotės pusėje. Reikia įvertinti, ar teisės aktai turėtų būti pritaikyti, nustatant bendrą nuostatą, kad etiketės turėtų būti įskaitomos. Šis klausimas susijęs su visa maisto produktų etiketėse teikiama informacija, ne tik informacija apie maistingumą.

Policy options

Politikos galimybės

The options of no action, a voluntary approach, and a statutory approach were assessed.

Buvo nagrinėtos Bendrijos veiksmų nesiėmimo, savanoriško metodo, teisės aktais nustatyto metodo galimybės.

Main findings

Pagrindiniai nustatyti faktai

In the analysis of the options it appeared that doing nothing or leaving to a voluntary approach would not lead to a significant improvement in the situation. The inclusion of a minimum font size for the type on food labelling would help to address the main complaint from consumers.

Išnagrinėjus galimybes nustatyta, kad nesiimant veiksmų arba taikant savanorišką metodą padėtis labai nepasikeistų. Įtraukus reikalavimą taikyti minimalų šrifto dydį ženklinant maisto produktus, būtų galima išspręsti svarbiausią vartotojams rūpimą klausimą.

Conclusion

Išvada

The preferred option identified is mandatory labelling of nutrition information on energy, fat, saturated fats, sugars and salt in the principal field of vision (front of pack) with the voluntary declaration of other nutrients. The impact on manufacturers can be minimised by providing transition periods that allow for the labelling changes to be made during the normal cycle for label changes that are in operation within a company. In addition, the availability of computer systems to enable the easy calculation of the nutrient composition of a product would significantly reduce any costs associated with obtaining such information.

Geriausia nustatyta galimybė – privalomas ženklinimas, nurodant su maistingumu susijusią informaciją apie energinę vertę, riebalus, sočiuosius riebalus, cukrus ir druską pagrindiniame regėjimo lauke (pakuotės priekinėje dalyje) bei savanoriškai nurodant kitas maistines medžiagas. Poveikis gamintojams gali būti sumažinamas nustatant pereinamuosius laikotarpius, kad ženklinimas būtų keičiamas per normalų bendrovės etikečių keitimo ciklą. Be to, kompiuterių sistemos, leidžiančios lengvai apskaičiuoti produkto maistinę sudėtį labai sumažintų visas su tokios informacijos gavimu susijusias sąnaudas.

[1] European Commission (2007), White Paper on a Strategy for Europe on Nutrition, Overweight and Obesity related health issues - COM(2007) 279.

[1] 2007 m. Europos Komisijos Baltoji knyga dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti – KOM(2007) 279.

[2] World Helath Assembly Resolution 57.17, 2004, Global Strategy on diet, physical activity and health.

[2] 2004 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliucija 57.17, Pasaulinė mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategija.