2007/365/EB: 2007 m. gegužės 25 d. Komisijos sprendimas dėl skubių priemonių užkirsti kelią Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 2161)

Oficialusis leidinys L 139 , 31/05/2007 p. 0024 - 0027


Komisijos sprendimas

2007 m. gegužės 25 d.

dėl skubių priemonių užkirsti kelią Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 2161)

(2007/365/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams arba augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje [1], ypač į jos 16 straipsnio 3 dalies trečią sakinį,

kadangi:

(1) Remiantis Direktyva 2000/29/EB, jei, valstybės narės nuomone, kyla pavojus, kad į jos teritoriją gali būti įvežtas ir joje gali išplisti šios direktyvos I arba II priede nenurodytas kenksmingas organizmas, ji gali laikinai imtis papildomų priemonių nuo gresiančio pavojaus apsisaugoti.

(2) Pirėnų pusiasalyje aptikus Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) (toliau – minėtas organizmas), 2006 m. birželio 27 d. Ispanija pranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kad 2006 m. birželio 6 d. ji priėmė papildomas oficialias priemones užkirsti kelią tolesniam minėto organizmo įvežimui į jos teritoriją ir plitimui joje.

(3) Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) nėra nurodytas Direktyvos 2000/29/EB I ar II priede. Tačiau kenkėjų keliamos rizikos vertinimo, pagrįsto turimais ribotais moksliniais duomenimis, ataskaita parodė, kad minėtas organizmas daro didelę žalą medžiams, įskaitant ryškią tendenciją, kai nunyksta tam tikrų rūšių augalai, priklausantys palminių (Palmae) šeimai, ir tokia žala padaroma tik tiems palminių šeimos augalams, kurių kamieno skersmuo ties pamatu ne mažesnis kaip 5 cm (toliau – neatsparūs augalai). Neatsparūs augalai auga daugelyje Europos vietų, o labiausiai paplitę pietuose, kur sodinamas didelis šių augalų skaičius dekoratyviniais tikslais ir kur jie labai svarbūs aplinkai.

(4) Todėl būtina imtis priemonių užkirsti kelią minėto organizmo įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje.

(5) Šias skubias priemones reikia taikyti atsižvelgiant į minėto organizmo įvežimą ir plitimą, Bendrijos teritorijų, kuriose aptiktas minėtas organizmas, nustatymą, neatsparių augalų importą, auginimą, gabenimą ir kontrolę Bendrijoje. Valstybėse narėse reikėtų atlikti visų palminių šeimai priklausančių augalų tyrimą dėl minėto organizmo buvimo ar ilgalaikio išnykimo siekiant surinkti daugiau mokslinių duomenų apie augalų neatsparumą.

(6) Iki 2008 m. kovo 31 d. reikėtų persvarstyti priemonių rezultatus atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant skubias priemones per pirmąjį auginimo sezoną.

(7) Jei būtina, valstybės narės turi pritaikyti savo teisės aktus, kad jie atitiktų šio sprendimo reikalavimus.

(8) Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos šios apibrėžtys:

a) minėtas organizmas – tai Rhynchophorus ferrugineus (Olivier);

b) neatsparūs augalai – tai Areca catechu, Arenga pinnata, Borassus flabellifer, Calamus merillii, Caryota maxima, Caryota cumingii, Cocos nucifera, Corypha gebanga, Corypha elata, Elaeis guineensis, Livistona decipiens, Metroxylon sagu, Oreodoxa regia, Phoenix canariensis, Phoenix dactylifera, Phoenix theophrasti, Phoenix sylvestris, Sabal umbraculifera, Trachycarpus fortunei ir Washingtonia spp. augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, kurių kamieno skersmuo ties pamatu ne mažesnis kaip 5 cm;

c) auginimo vieta – tai auginimo vieta, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Tarptautiniame fitosanitarinių priemonių standarte Nr. 5 [2].

2 straipsnis

Skubios kovos su minėtu organizmu priemonės

Draudžiama įvežti į Bendriją ir joje platinti minėtą organizmą.

3 straipsnis

Neatsparių augalų importas

Neatsparius augalus galima įvežami į Bendriją tik jei:

a) jie atitinka specialius importo reikalavimus, nustatytus I priedo 1 punkte,

b) įvežant į Bendriją neatsparius augalus, už minėto organizmo aptikimą atsakinga oficiali institucija pagal Direktyvos 2000/29/EB 13a straipsnio 1 dalį juos patikrino ir neaptiko minėto organizmo požymių.

4 straipsnis

Neatsparių augalų vežimas Bendrijoje

Neatsparius augalus, kurie yra Bendrijos kilmės arba kurie importuojami į Bendriją pagal 3 straipsnį, galima vežti Bendrijos teritorijoje tik jeigu jie atitinka I priedo 2 punkto sąlygas.

5 straipsnis

Tyrimai ir pranešimai

1. Valstybės narės atlieka oficialius kasmetinius tyrimus dėl minėto organizmo buvimo ar palminių šeimos augalų užkrėtimo minėtu organizmu įrodymų jų teritorijose.

Nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 2 dalies, apie šių tyrimų rezultatus ir 6 straipsnyje minimų demarkacinių zonų sąrašą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama iki kiekvienų metų vasario 28 d.

2. Apie bet kokį įtariamą ar patvirtintą minėto organizmo aptikimo atvejį nedelsiant pranešama atsakingoms oficialioms institucijoms.

6 straipsnis

Demarkacinių zonų nustatymas

Kai minėto organizmo buvimas teritorijoje patvirtinamas 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatais ar 5 straipsnio 2 dalyje nurodytu pranešimu, arba įrodomas kitais būdais, valstybės narės nustato demarkacines zonas ir imasi oficialių priemonių, kaip nustatyta II priedo 1 ir 2 punktuose.

7 straipsnis

Įsipareigojimų laikymasis

Valstybės narės, jei būtina, iš dalies pakeičia priemones, kurias jos priėmė, siekdamos apsisaugoti nuo minėto organizmo įvežimo ir išplitimo, kad šios priemonės atitiktų šio sprendimo reikalavimus. Apie šias priemones jos nedelsdamos praneša Komisijai.

8 straipsnis

Persvarstymas

Šis sprendimas turi būti persvarstytas ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 31 d.

9 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gegužės 25 d.

Komisijos vardu

Markos Kyprianou

Komisijos narys

[1] OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/35/EB (OL L 88, 2006 3 25, p. 9).

[2] Pamatinis standartas ISPM Nr. 5, Fitosanitarijos terminų glosarijus (Glossary of Phytosanitary Terms), Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas, Roma.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Šio sprendimo 3 ir 4 straipsniuose nurodytos skubios priemonės

1. Specialūs importo reikalavimai

Nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB III priedo A dalies 17 punkto ir IV priedo A dalies I skirsnio 37 punkto nuostatų, trečiųjų šalių kilmės neatsparūs augalai vežami kartu su šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu sertifikatu, kurio skyrelyje "Papildoma deklaracija" nurodyta, kad neatsparūs augalai, įskaitant ir tuos, kurie buvo atrinkti iš natūraliai augančių augalų:

a) visą augimo laikotarpį buvo auginami šalyje, kurioje minėtas organizmas nebuvo aptiktas, arba

b) visą augimo laikotarpį buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje teritorijoje, kurią nustatė nacionalinė augalų apsaugos organizacija kilmės šalyje laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų; skyrelyje "kilmės šalis" turi būti paminėta kenkėjais neužkrėsta teritorija, arba

c) bent vienerius metus iki eksportavimo buvo auginami auginimo vietoje:

i) kurią užregistravo ir prižiūri nacionalinė augalų apsaugos organizacija kilmės šalyje, ir

ii) kur augalai buvo laikomi vietoje, kuri buvo fiziškai visiškai apsaugota nuo užkrėtimo minėtu organizmu arba kurioje buvo taikomos atitinkamos prevencinės priemonės, ir

iii) kurioje per oficialius patikrinimus, atliekamus kas tris mėnesius ir iškart prieš eksportavimą, nebuvo aptikta minėto organizmo požymių.

2. Vežimo sąlygos

Neatsparius augalus, kurie yra Bendrijos kilmės arba kurie importuojami į Bendriją pagal 3 straipsnį, galima vežti Bendrijos teritorijoje tik kartu su augalo pasu, kuris buvo parengtas ir išduotas remiantis Komisijos direktyva 92/105/EEB [1], ir tik jeigu jie buvo auginami:

a) auginimo laikotarpiu valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje minėtas organizmas nebuvo aptiktas, arba

b) auginimo laikotarpiu auginimo vietoje kenkėjais neužkrėstoje teritorijoje, kurią nustatė atsakinga oficiali institucija valstybėje narėje arba nacionalinė augalų apsaugos organizacija trečiojoje šalyje laikantis atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų, arba

c) auginimo vietoje valstybėje narėje dvejų metų laikotarpiu prieš gabenimą ir:

i) šiuo laikotarpiu neatsparūs augalai buvo laikomi vietoje, kuri buvo fiziškai visiškai apsaugota nuo užkrėtimo minėtu organizmu arba kurioje buvo taikomos atitinkamos prevencinės priemonės, ir

ii) šiuo laikotarpiu per ne rečiau kaip kas tris mėnesius atliekamus oficialius patikrinimus nebuvo aptikta minėto organizmo požymių;

arba

d) jeigu buvo importuoti pagal šio priedo 1 punkto c papunktį, po įvežimo į Bendriją buvo auginami auginimo vietoje valstybėje narėje bent vienerius metus prieš gabenimą ir:

i) šiuo laikotarpiu neatsparūs augalai buvo laikomi vietoje, kuri buvo fiziškai visiškai apsaugota nuo užkrėtimo minėtu organizmu arba kurioje buvo taikomos atitinkamos prevencinės priemonės, ir

ii) šiuo laikotarpiu per ne rečiau kaip kas tris mėnesius atliekamus oficialius patikrinimus nebuvo aptikta minėto organizmo požymių.

[1] OL L 4, 1993 1 8, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/17/EB (OL L 57, 2005 3 3, p. 23).

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Šio sprendimo 6 straipsnyje minėtos skubios priemonės

1. Demarkacinių zonų nustatymas

a) 6 straipsnyje nurodytas demarkacines zonas sudaro šios dalys:

i) užkrėsta zona, kurioje buvo patvirtintas minėto organizmo buvimas ir kuri apima minėto organizmo sukeltų simptomų turinčius visus neatsparius augalus ir tam tikrais atvejais visus tos pačios partijos tuo pat metu pasodintus neatsparius augalus;

ii) buferinė zona, besitęsianti ne mažiau kaip 10 km už užkrėstos zonos ribų.

Jei kelios buferinės zonos persidengia arba geografiškai yra arti viena kitos, nustatoma platesnė demarkacinė zona, apimanti atitinkamas demarkacines zonas ir teritorijas tarp jų.

b) Nustatant tikslias a punkte nurodytų zonų ribas, atsižvelgiama į pagrįstus mokslinius principus, minėto organizmo biologinius ypatumus, užkrato išplitimo lygį, metų laiką ir į konkretų neatsparių augalų pasiskirstymą atitinkamoje valstybėje narėje.

c) Jei minėtas organizmas aptinkamas už užkrėstos zonos ribų, demarkacinių zonų ribos atitinkamai pakeičiamos.

d) Jei, remiantis 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais kasmetiniais tyrimais, kurioje nors demarkacinėje zonoje minėtas organizmas neaptinkamas trejus metus iš eilės, ši zona panaikinama, o šio priedo 2 punkte nurodytos priemonės nebėra būtinos.

2. Demarkacinėse zonose taikomos priemonės

6 straipsnyje nurodytos oficialios priemonės, kurių reikia imtis demarkacinėse zonose, apima mažiausiai:

a) tinkamas kovos su minėtu organizmu priemones;

b) intensyvią stebėseną, vykdomą siekiant nustatyti minėto organizmo buvimą atliekant atitinkamus patikrinimus.

--------------------------------------------------


Tvarko Leidinių biuras