AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1. Pasiūlymo istorija

Europos Sąjungoje patentinę apsaugą šiuo metu gali suteikti valstybių narių nacionaliniai patentų biurai, išduodantys nacionalinius patentus, arba Europos patentų tarnyba pagal Europos patentų konvenciją (EPK)[1]. Tačiau po to, kai Europos patentų tarnyba išduoda Europos patentą, jis turi būti patvirtinamas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje prašoma suteikti apsaugą. Norint Europos patentą patvirtinti valstybėje narėje, nacionaliniais įstatymais gali būti, inter alia, numatyta, kad patento savininkas privalo pateikti Europos patento vertimą į oficialiąją tos valstybės narės kalbą[2]. Todėl dabartinė patentų sistema ES, ypač vertimo reikalavimai, yra labai brangi ir sudėtinga. Bendros vidutinio Europos patento patvirtinimo išlaidos siekia 12 500 EUR, jei jis tvirtinamas tik 13 valstybių narių, o jei tvirtinama visoje ES – 32 000 EUR. Apskaičiuota, kad faktinės patvirtinimo išlaidos ES sudaro apie 193 mln. EUR per metus.

Ir strategijoje „Europa 2020“[3], ir Bendrosios rinkos akte[4] kaip vienas iš prioritetų nurodytas žiniomis ir inovacijomis grindžiamos ekonomikos sukūrimas. Abiem iniciatyvomis siekiama gerinti bendrąsias sąlygas įmonėms diegti inovacijas, sukuriant bendrą patentinę apsaugą ES valstybėse narėse ir bendrą Europos patentų ginčų nagrinėjimo sistemą.

Nepaisant to, jog plačiai pripažįstama, kad be bendros patentinės apsaugos Europos verslui gali būti sunkiau konkuruoti, Sąjunga iki šiol nesugebėjo užtikrinti bendros patentinės apsaugos. Iš pradžių Komisija 2000 m. rugpjūčio mėn. pasiūlė Tarybos reglamentą dėl Bendrijos patento[5]. 2002 m. Europos Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją[6]. 2003 m. Taryba suformulavo bendrą politinį požiūrį[7], tačiau galutinio susitarimo pasiekti nepavyko. Diskusijas dėl pasiūlymo Taryba atnaujino Komisijai 2007 m. balandžio mėn. priėmus komunikatą „Europos patentų sistemos stiprinimas“[8]. Komunikatu patvirtintas ryžtas sukurti bendrą Bendrijos patentą.

Lisabonos sutartimi nustatytas konkretesnis Europos intelektinės nuosavybės teisių kūrimo teisinis pagrindas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 118 straipsnio 1 pastraipą Europos intelektinės nuosavybės teisių kūrimo priemones nustato Europos Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Tačiau 118 straipsnio 2 pastraipoje pateiktas konkretus teisinis pagrindas, taikytinas Europos intelektinės nuosavybės teisių srities kalbos nuostatoms, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, pagal specialią teisėkūros procedūrą vieningai nustato Taryba. Todėl bendros ES patentų sistemos vertimo tvarka turi būti nustatyta atskiru reglamentu.

2009 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl sustiprintos Europos patentų sistemos[9] ir bendrą požiūrį į reglamento dėl ES patento pasiūlymą[10]. Tačiau dėl pirmiau minėtų teisinio pagrindo pokyčių vertimo tvarka nebuvo aptarta.

2010 m. birželio 30 d. Komisija priėmė Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos pasiūlymą[11]. Prie pasiūlymo pridėta poveikio vertinimo ataskaita[12], kurioje išnagrinėti įvairūs galimos vertimo tvarkos variantai. Nepaisant didelių Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pastangų, 2010 m. lapkričio 10 d. Konkurencingumo tarybos dokumentuose nurodyta, kad vienbalsiai susitarti dėl vertimo tvarkos nepavyko[13]. 2010 m. gruodžio 10 d. Konkurencingumo tarybos posėdyje[14] patvirtinta, kad esama neįveikiamų sunkumų, todėl vienbalsiai priimti sprendimo neįmanoma nei dabar, nei netolimoje ateityje. Taigi taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas per pagrįstą laikotarpį neįmanoma pasiekti siūlomų reglamentų tikslo – visoje Europos Sąjungoje nustatyti bendrą patentinę apsaugą.

Remdamasi dvylikos valstybių narių (Danijos, Vokietijos, Estijos, Prancūzijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės) prašymu, Komisija pateikė pasiūlymą Tarybai leisti imtis tvirtesnio bendradarbiavimo bendros patentinės apsaugos srityje[15]. Visos valstybės narės savo prašymuose nurodė, kad Komisijos teisėkūros pasiūlymai pagal tvirtesnio bendradarbiavimo principą turėtų būti pagrįsti pastarojo meto derybomis Taryboje. Priėmus pasiūlymą, taip bendradarbiauti pageidavimą išreiškė ir Belgija, Bulgarija, Čekija, Airija, Graikija, Kipras, Latvija, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija ir Slovakija. Gavusi Europos Parlamento sutikimą, 2011 m. kovo 10 d. Taryba priėmė sprendimo leisti bendradarbiauti pasiūlymą. Šiuo reglamentu užtikrinamas Tarybos sprendimu 2011/167/ES[16] leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą.

1.2. Teisinis požiūris

Palyginti su 2000 m. Komisijos pasiūlymu, šis pasiūlymas remiasi esama Europos patentų sistema; juo užtikrinamas dalyvaujančių valstybių narių teritorijai išduotų Europos patentų bendras galiojimas. Bendra patentinė apsauga bus pasirinktinė ir galės būti taikoma kartu su nacionaliniais ir Europos patentais. Per mėnesį po to, kai paskelbiama nuoroda į Europos patento išdavimą, Europos patentų tarnybos išduotų Europos patentų savininkai gali pateikti prašymą Europos patentų tarnybai, kad būtų įregistruota bendro galiojimo nuostata. Įregistravus bendro galiojimo nuostatą, bus užtikrinta vienoda apsauga, kuri bus vienodai taikoma visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose. Bendro galiojimo Europos patentai gali būti išduodami, perduodami, atšaukiami arba nustoti galioti tik visose tose teritorijose kartu. Dalyvaujančios valstybės narės bendro galiojimo Europos patentų administravimą paveda Europos patentų tarnybai.

2.           KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS

2006 m. sausio mėn. Komisija pradėjo plačias konsultacijas dėl Europos patentų politikos ateities[17]. Iš įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant visų ekonomikos sektorių įmones, verslo ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) asociacijas, patentų srities specialistus, valstybės institucijas ir mokslininkus, gauta daugiau kaip 2 500 atsakymų. Respondentai ragino kurti Europos patentų sistemą, kuri skatintų diegti inovacijas, užtikrintų mokslinių žinių sklaidą, lengvintų technologijų perdavimą, būtų prieinama visiems rinkos dalyviams ir būtų teisiškai pagrįsta. Savo atsakymuose suinteresuotosios šalys akivaizdžiai išreiškė nusivylimą dėl to, kad nėra pažangos įgyvendinant Bendrijos patento projektą. Beveik visi respondentai (patentų sistemos naudotojai) atmetė pagal Tarybos 2003 m. bendro politinio požiūrio dokumentą numatytą vertimo tvarką, pagal kurią patento savininkas privalėtų pateikti teisinį poveikį turintį patento apibrėžties vertimą į visas oficialiąsias Bendrijos kalbas.

Suinteresuotosios šalys išreiškė bendrą paramą tam, kad būtų sukurtas bendras, prieinamas ir konkurencingas Bendrijos patentas. Ši nuomonė buvo pakartota per 2006 m. liepos 12 d. surengtą viešą svarstymą, per kurį labai įvairių suinteresuotųjų šalių atstovai pasisakė už tai, kad būtų sukurtas išties bendras aukštos kokybės patentas. Tačiau jie pabrėžė, kad politiniai kompromisai neturėtų pakenkti projekto naudingumui. Konkrečiai mažųjų ir vidutinių įmonių atstovai pabrėžė, kaip svarbu, kad patentavimo išlaidos nebūtų labai didelės.

Be to, bendros patentinės apsaugos klausimas išsamiai apsvarstytas konsultacijose dėl Smulkiojo verslo akto Europai, kurį sudaro iniciatyvos, kuriomis siekiama padėti Europos MVĮ[18]. Mažosios ir vidutinės įmonės nurodė, kad pagrindinės kliūtys – dideli patentų mokesčiai ir teisiškai sudėtinga patentų sistema[19]. Per konsultacijas pateiktose nuomonėse įmonės, ypač MVĮ atstovai, pageidavo, kad būtų smarkiai sumažinta būsimo bendro patentavimo kaina[20].

Neseniai pateiktose įvairių suinteresuotųjų šalių nuomonėse raštu pateikiama nuoroda į bendrą patentinę apsaugą. Europos verslo asociacijos, tokios kaip BusinessEurope[21], UEAPME[22] ir Eurochambres[23], patvirtina, kad ir didžiosios, ir mažosios įmonės nori, kad patentinė apsauga būtų supaprastinta, užtikrinama mažiausiomis išlaidomis ir prieinama. Tokius pat klausimus kelia daugelio valstybių narių skirtingų pramonės sektorių nacionalinės verslo organizacijos[24]. Suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad bet koks sprendimas dėl bendros patentinės apsaugos turėtų būti grindžiamas galiojančia patentų išdavimo Europoje tvarka ir kad dėl tokio sprendimo Europos patentų konvencija neturėtų būti persvarstoma.

3.           POVEIKIO VERTINIMAS

Prie pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas, kuriame apibūdintos dabartinės Europos patentų sistemos pagrindinės problemos: i) didelės Europos patentų vertimo ir skelbimo išlaidos, ii) patentų galiojimo užtikrinimo skirtingose valstybėse narėse skirtumai (metiniai patento pratęsimo mokesčiai turi būti kasmet mokami kiekvienoje šalyje, kurioje patentas patvirtintas); ir iii) administraciškai sudėtinga registruoti patento perdavimą, licencijas ir kitas su patentais susijusias teises. Todėl visapusiška patentinė apsauga Europoje tokia brangi ir sudėtinga, kad ja negali naudotis daugelis išradėjų ir bendrovių.

Poveikio vertinime nagrinėjamas toliau išvardytų variantų poveikis:

1 variantas (bazinis scenarijus) – Komisija nesiima jokių veiksmų;

2 variantas – Komisija ir toliau bendradarbiauja su kitomis institucijomis, siekdama sukurti visose 27 valstybėse narėse galiojantį ES patentą;

3 variantas – Komisija pateikia tvirtesnio bendradarbiavimo reglamentų pasiūlymus:

Variantas 3.1 – Komisija siūlo 2010 m. birželio 30 d. pasiūlymą atitinkančią vertimo tvarką, taikytiną bendros patentinės apsaugos srityje, arba

Variantas 3.2 – Komisija, remdamasi savo 2010 m. birželio 30 d. pasiūlymu, siūlo vertimo tvarką, taikytiną bendros patentinės apsaugos srityje; į ją įtraukiami Taryboje aptarto kompromisinio pasiūlymo elementai.

Poveikio vertinimas parodė, kad pirmenybė teiktina 3 variantui (variantui 3.2).

Šios problemos gali būti sprendžiamos tik ES lygmeniu, nes be ES teisinės priemonės valstybės narės negalėtų tinkamai užtikrinti keliose valstybėse narėse vienodai taikomų patentų teisinio poveikio.

4.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Tarybos sprendimo 2011/167/ES 1 straipsnyje išvardytoms valstybėms narėms tuo sprendimu leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą.

SESV 118 straipsnio 1 pastraipoje numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų suteikta vienoda Europos intelektinės nuosavybės teisių apsauga visoje Sąjungoje, tuo tikslu pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

6.           IŠSAMUS APRAŠYMAS

1 straipsnis. Objektas

Šiame straipsnyje apibrėžtas reglamento, kuriuo užtikrinamas Tarybos sprendimu 2011/167/ES leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, objektas. Aiškiai nurodoma, kad šis reglamentas yra specialus susitarimas pagal EPK 142 straipsnį.

2 straipsnis. Apibrėžtys

Šiame straipsnyje pateikiamos šiame reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų apibrėžtys.

3 straipsnis. Bendro galiojimo Europos patentas

Šiuo straipsniu numatyta, kad Europos patentai dalyvaujančiose valstybėse narėse gali galioti bendrai, jei jų bendro galiojimo nuostata registruojama bendros patentinės apsaugos registre. Be to, išdėstomi pagrindiniai bendro galiojimo Europos patento bruožai: bendras galiojimas užtikrinant vienodą apsaugą ir tai, kad jis vienodai taikomas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Todėl paprastai bendro galiojimo Europos patentas gali būti apribotas, licencijuotas, perduotas, atšauktas arba nustoti galioti tik visose dalyvaujančiose valstybėse narėse kartu. Be to, laikoma, kad Europos patento bendras galiojimas neužtikrinamas, jei patentas atšaukiamas, arba toks poveikis apribojamas, jei patentas apribojamas.

4 straipsnis. Įsigaliojimo data

Bendro galiojimo Europos patentas įsigalioja dalyvaujančiose valstybėse narėse tą dieną, kai Europos patentų tarnyba paskelbia nuorodą į Europos patento išdavimą. Įregistravus patento bendro galiojimo nuostatą, nurodoma, kad dalyvaujančios valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad nebūtų laikoma, kad tą dieną, kai nuoroda į patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje, Europos patentas jose įsigaliojo kaip nacionalinis patentas.

5 straipsnis. Ankstesnės teisės

Jei pagal EPK 54 straipsnio 3 dalį patentas apribojamas ar atšaukiamas dėl to, kad nepatenkinamas naujumo kriterijus, bendro galiojimo Europos patento apribojimas ar atšaukimas įsigalioja tik toje (tose) dalyvaujančioje (-iose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kuri (-os) nurodyta (-os) ankstesnėje paskelbtoje Europos patento paraiškoje.

6 straipsnis. Teisė neleisti tiesiogiai naudotis išradimu

Šiuo straipsniu nustatoma bendro galiojimo Europos patento savininko teisė neleisti jo sutikimo neturinčioms trečiosioms šalims gaminti, siūlyti, pateikti rinkai arba naudoti patentuotą produktą arba tokį produktą importuoti ar saugoti toms reikmėms. Patento savininkas gali neleisti trečiosioms šalims naudoti patentuoto proceso arba, kai ta trečioji šalis žino ar turėjo žinoti, kad be patento savininko sutikimo naudoti tą procesą draudžiama, siūlyti tą procesą naudoti dalyvaujančiose valstybėse narėse; Be to, savininkas gali neleisti trečiosioms šalims siūlyti, pateikti rinkai, naudoti, importuoti ar saugoti tiems tikslams produktą, tiesiogiai gautą taikant patentuotą procesą.

7 straipsnis. Teisė neleisti netiesiogiai naudotis išradimu

Šiuo straipsniu nustatoma bendro galiojimo Europos patento savininko teisė užtikrinti, kad trečiosios šalys dalyvaujančiose valstybėse narėse jokiam asmeniui, išskyrus šalį, turinčią teisę naudotis patentuotu išradimu, be savininko leidimo negalėtų teikti ar siūlyti priemonių, susijusių su pagrindiniu to išradimo elementu ir suteikiančių galimybę juo pradėti naudotis, kai ta trečioji šalis žino ar turėjo žinoti, kad tos priemonės yra tinkamos ir skirtos užtikrinti, kad tuo išradimu būtų galima pradėti naudotis. Tačiau tai netaikoma, kai priemonės yra pagrindiniai komercinės paskirties produktai, nebent trečioji šalis prekes gavusį asmenį skatintų imtis 6 straipsniu draudžiamų veiksmų.

8 straipsnis. Bendro galiojimo Europos patento poveikio apribojimas

Šiuo straipsniu numatoma keletas bendro galiojimo Europos patentu suteikiamų teisių apribojimų. Visų pirma toks patentas netaikomas privatiems ir nekomerciniams veiksmams, eksperimentiniams veiksmams, susijusiems su patentuotu išradimu ar kiekvienu atskiru atveju pagal receptą vaistinėje skubiai vartoti paruoštiems vaistams. Nedraudžiami ir kiti veiksmai, kurių leidžiama imtis pagal Sąjungos teisę, visų pirma veiksmai, susiję su veterinariniais vaistais, žmonėms skirtais vaistais, augalų veislių teisine apsauga, kompiuterinių programų teisine apsauga taikant autorių teises ir biotechnologinių išradimų teisine apsauga. Be to, bendro galiojimo Europos patentu suteikiamos teisės netaikomos patentuotų išradimų naudojimui kitų šalių nei dalyvaujančios valstybės narės laivuose, orlaiviuose ar antžeminio transporto priemonėse, kai tokie laivai, orlaiviai ar transporto priemonės laikinai ar atsitiktinai atsiduria dalyvaujančių valstybių narių vandenyse, su sąlyga, kad išradimas ten naudojamas tik laivo reikmėms, taip pat saugomų gyvulių naudojimui ūkininkavimo reikmėms, su sąlyga, kad veislinius gyvūnus ar kitą gyvūnų reprodukcinę medžiagą ūkininkui pardavė ar kitaip komerciškai platino patento savininkas arba kad tai buvo daroma su jo sutikimu.

9 straipsnis. Pagal bendro galiojimo Europos patentą suteiktų teisių išnaudojimas

Bendro galiojimo Europos patentu suteiktos teisės netaikomos su produktu, kuriam taikomas tas patentas, susijusiems veiksmams, dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje vykdomiems po to, kai produktą patento savininkas pateikia arba produktas pateikiamas su jo sutikimu Sąjungos rinkai, nebent savininkas turi teisėtą pagrindą priešintis tolesniam produkto komerciniam platinimui.

10 straipsnis. Bendro galiojimo Europos patentas kaip nacionalinis patentas

Visas bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse vertinamas kaip dalyvaujančios valstybės narės, kurioje, Europos patentų registro duomenimis, patento paraiškos pateikimo dieną buvo patento savininko gyvenamoji vieta ar pagrindinė verslo vieta, nacionalinis patentas. Kai tai netaikoma, bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas vertinamas kaip dalyvaujančios valstybės narės, kurioje tą dieną buvo savininko verslo vieta, nacionalinis patentas. Bendrasavininkiams numatytos specialios taisyklės. Kai nė vieno savininko gyvenamoji ar verslo vieta nėra dalyvaujančioje valstybėje narėje, bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas vertinamas kaip valstybės, kurioje įsikūrusi Europos patentų organizacija, nacionalinis patentas.

Kuriant bendrą patentinę apsaugą turi būti pasirūpinta tinkama jurisdikcine tvarka, atitinkančia patentų sistemos naudotojų poreikius. Kad bendra patentinė apsauga būtų veiksminga, taikant tinkamą jurisdikcinę tvarką turėtų būti suteikta teisė patentų taikymą užtikrinti arba juos atšaukti visoje dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje; kartu turėtų būti užtikrinti aukštos kokybės teismo sprendimai ir įmonių teisinis saugumas. Konkreti jurisdikcinė tvarka bus pasiūlyta kuo greičiau, atsižvelgiant ir į neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo paskelbtą nuomonę (A-1/09) dėl susitarimo dėl Europos ir ES patentų teismo projekto suderinamumo su Sutartimis.

11 straipsnis. Viešosios licencijos

Šiuo straipsniu bendro galiojimo Europos patento savininkui suteikiama galimybė pateikti pareiškimą Europos patentų tarnybai, kad jis yra pasirengęs bet kokiam asmeniui kaip licenciatui leisti už tinkamą atlygį naudotis išradimu (licencija pagal sutartį).

12 straipsnis. Dalyvaujančių valstybių narių užtikrinamas įgyvendinimas

Šiame straipsnyje pagal EPK 143 straipsnį išdėstytos užduotys, kurias dalyvaujančios valstybės narės patiki Europos patentų tarnybai. Europos patentų tarnyba vykdo užduotis vadovaudamasi savo vidaus taisyklėmis. Europos patentų tarnyba administruoja prašymus užtikrinti bendrą galiojimą, į Europos patentų registrą įtraukia ir administruoja įrašus, susijusius su bendras Europos patentais, priima ir registruoja pareiškimus dėl licencijavimo, užtikrina pereinamuoju laikotarpiu reikalingų vertimų skelbimą, renka ir administruoja patentų pratęsimo mokesčius (taip pat papildomus mokesčius), dalį surinktų patentų pratęsimo mokesčių paskirsto dalyvaujančioms valstybėms narėms ir administruoja pareiškėjų, teikiančių Europos patento paraiškas viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, kuri nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų tarnybos kalbų, vertimo išlaidų kompensavimo sistemą.

Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad patento savininko prašymai užtikrinti bendrą galiojimą būtų pateikiami EPK 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūros kalba ne vėliau kaip praėjus mėnesiui po to, kai nuoroda į patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat užtikrina, kad bendro galiojimo nuostata būtų nurodoma bendros patentinės apsaugos registre, kai įvykdomos reikiamos sąlygos. Europos patentų tarnyba informuojama apie bendrų patentų apribojimą ir atšaukimą.

Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujančios valstybės narės, siekdamos užtikrinti Europos patentų tarnybai pavestų užduočių valdymą ir priežiūrą, įsteigia Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos specialųjį komitetą. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina veiksmingą teisinę apsaugą nacionaliniuose teismuose nuo Europos patentų tarnybos administracinių sprendimų, priimtų vykdant jai patikėtas užduotis.

13 straipsnis. Principas

Šiame straipsnyje numatytas principas, kad Europos patentų tarnybos išlaidos, patirtos vykdant papildomas užduotis, bus padengtos iš mokesčių už bendro galiojimo Europos patentus.

14 straipsnis. Patentų pratęsimo mokesčiai

Bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčiai mokami Europos patentų organizacijai. Jei patento pratęsimo mokestis nesumokamas laiku, bendro galiojimo Europos patentas nustoja galioti.

15 straipsnis. Patentų pratęsimo mokesčių lygis

Šiame straipsnyje pateikta keletas taisyklių ir sąlygų, kurių reikia laikytis nustatant patentų pratęsimo mokesčių lygį. Konkrečiai jame numatyta, kad bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčiai didėja visą patento taikymo laikotarpį ir kad jų pakanka ne tik visoms išlaidoms, susijusioms su bendros patentinės apsaugos užtikrinimu ir administravimu, padengti, bet ir, kartu su Europos patentų organizacija iki patento išdavimo mokėtinais mokesčiais, organizacijos biudžetui suderinti.

Be to, straipsniu nustatoma, kad Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčių lygio nustatymu.

16 straipsnis. Paskirstymas

Nustatytą 50 procentų bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčių dalį, atskaičius išlaidas, kurių susidaro administruojant bendrą patentinę apsaugą, Komisija paskirsto dalyvaujančioms valstybėms narėms remdamasi šiame straipsnyje išvardytais sąžiningais, teisingais ir tinkamais kriterijais. Dalyvaujančios valstybės narės joms paskirtą patentų pratęsimo mokesčių sumą naudoja su patentais susijusioms reikmėms.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus dėl patentų pratęsimo mokesčių paskirstymo dalyvaujančioms valstybėms narėms.

17 straipsnis. Įgaliojimų delegavimas

Šiame straipsnyje aprašomas Komisijai suteiktas įgaliojimas priimti deleguotuosius teisės aktus. Europos Parlamentas arba Taryba įgaliojimus deleguoja neribotam laikotarpiui ir juos gali atšaukti bet kuriuo metu. Apie bet kurį deleguotąjį teisės aktą turi būti pranešta Europos Parlamentui ir Tarybai; jie gali išreikšti prieštaravimą per du mėnesius.

18 straipsnis. Komisijos ir Europos patentų tarnybos bendradarbiavimas

Šiuo straipsniu numatyta, kad Komisija užmezga glaudų bendradarbiavimą su Europos patentų tarnyba šio reglamento taikymo srityse.

19 straipsnis. Konkurencijos teisės aktų ir nesąžiningai konkurencijai taikomų teisės aktų taikymas

Šiuo straipsniu numatyta, kad šiuo reglamentu nedaromas poveikis konkurencijos teisės aktų ir nesąžiningai konkurencijai taikomų teisės aktų taikymui.

20 straipsnis. Šio reglamento taikymo ataskaita

Kas šešerius metus Komisija Tarybai pateikia ataskaitą apie šio reglamento taikymą, o prireikus pateikia tinkamų pasiūlymų jį iš dalies pakeisti.

21 straipsnis. Dalyvaujančių valstybių narių pranešimai

Straipsniu reikalaujama, kad dalyvaujančios valstybės narės informuotų Komisija apie priemones, kurias jos priima pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnį.

22 straipsnis. Įsigaliojimas ir taikymas

Šiuo straipsniu numatyta, kad šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendriems Europos patentams nustatytos kalbos nuostatos reglamentuojamos Tarybos reglamentu .../... ir kad, antra vertus, tokiems patentams taikytinos esminės nuostatos reglamentuojamos šiuo reglamentu, abu reglamentai turėtų būti kartu taikomi nuo vienos konkrečios datos. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad 4 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje minimos taisyklės būtų nustatytos imtinai iki taikymo datos. Be to, nustatoma, kad gali būti prašoma bendrą patentinę apsaugą taikyti bet kuriam Europos patentui, išduotam tą dieną, nuo kurios šis reglamentas pradedamas taikyti, ar po jos.

2011/0093 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo užtikrinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 118 straipsnio 1 pastraipą,

atsižvelgdami į 2011 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimą 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą[25],

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ,

kadangi:

(1)       Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga kuria vidaus rinką, siekia užtikrinti tvariu ekonomikos augimu pagrįstą tvarų Europos vystymąsi ir skatina mokslo ir technologinę pažangą. Šių tikslų siekti padeda teisinių sąlygų sudarymas, kad įmonės galėtų pritaikyti produktų gamybos ir platinimo veiklą tarpvalstybiniu mastu ir turėtų daugiau laisvės rinktis ir galimybių. Vienoda patentinė apsauga vidaus rinkoje, ar bent didelėje jos dalyje, turėtų būti viena iš įmonėms prieinamų teisinių priemonių.

(2)       Bendra patentinė apsauga turėtų skatinti mokslo ir technologinę pažangą ir vidaus rinkos veikimą, tuo tikslu užtikrinant, kad patentų sistema būtų lengviau, pigiau ir teisiškai saugiau naudotis. Ja turėtų būti sukurta geresnė patentinė apsauga, nes būtų suteikta galimybė užtikrinti vienodą patentinę apsaugą dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje ir visoje Sąjungoje panaikinti įmonėms tenkančias išlaidas ir supaprastinti sąlygas. Apsauga turėtų būti prieinama patentų pareiškėjams dalyvaujančiose valstybėse narėse ir kitos valstybėse, kad ir kokia būtų jų pilietybė, gyvenamoji ar įsisteigimo vieta.

(3)       Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 118 straipsnio 1 pastraipa, be kitų numatytų vidaus rinkos kūrimo ir veikimo priemonių visoje Sąjungoje turėtų būti suteikta vienoda patentinė apsauga ir nustatyta visoje Sąjungoje taikoma centralizuoto leidimų suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka.

(4)       2011 m. kovo 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/167/ES, kuriuo Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Danijai, Vokietijai, Estijai, Airijai, Graikijai, Prancūzijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Vengrijai, Maltai, Nyderlandams, Austrijai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovėnijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei (toliau – dalyvaujančios valstybės narės) leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą.

(5)       Pagal Europos patentų išdavimo konvenciją (Europos patentų konvencija) su pakeitimais (toliau – EPK) įkurta Europos patentų organizacija ir jai patikėta išduoti Europos patentus. Šią užduotį vykdo Europos patentų tarnyba. Pagal šį reglamentą patento savininko prašymu turėtų būti galima užtikrinti pagal EPK išdėstytas taisykles ir tvarką Europos patentų tarnybos išduotų Europos patentų bendrą galiojimą dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje (toliau – bendro galiojimo Europos patentai).

(6)       EPK IX dalyje numatyta, kad Europos patentų organizacijos valstybių narių grupė gali nustatyti, kad būtų užtikrintas tose valstybėse išduotų Europos patentų bendras galiojimas. Šis reglamentas yra specialus susitarimas pagal EPK 142 straipsnį, regioninė patentų sutartis pagal 1970 m. birželio 19 d. Patentinės kooperacijos sutarties 45 straipsnio 1 dalį ir specialioji sutartis pagal 1883 m. kovo 20 d. Paryžiuje pasirašytos ir 1967 m. liepos 14 d. paskutinį kartą persvarstytos Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 19 straipsnį.

(7)       Bendra patento apsauga turėtų būti teikiama, dalyvaujančiose valstybėse narėse pagal šį reglamentą užtikrinant bendrą Europos patentų galiojimą po išdavimo. Pagrindinė bendro galiojimo Europos patentų ypatybė turėtų būti jų bendras galiojimas, t. y. vienoda apsauga ir vienodas poveikis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Atitinkamai bendro galiojimo Europos patentas turėtų būti apribojamas, licencijuojamas, perduodamas, atšaukiamas ar nustoti galioti tik visose dalyvaujančiose valstybėse narėse kartu. Siekiant užtikrinti bendros patentinės apsaugos vienodą apsaugos mastą, bendrai galioja tik Europos patentai, kurie visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms išduoti su vienoda apibrėžtimi. Tačiau, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, jei pagal EPK 54 straipsnio 3 dalį patentas apribojamas ar atšaukiamas dėl to, kad nepatenkinamas naujumo kriterijus, bendro galiojimo Europos patento apribojimas ar atšaukimas įsigalioja tik toje (tose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kuri (-os) nurodyta (-os) ankstesnėje paskelbtoje Europos patento paraiškoje. Be to, Europos patento bendras galiojimas turėtų būti papildomo pobūdžio ir nebetaikomas, jei pagrindinis Europos patentas atšaukiamas, arba apribojamas tokiu mastu, kokiu toks patentas apribojamas.

(8)       Pagal patentų teisės bendruosius principus ir Europos patentų konvencijos 64 straipsnio 1 dalį bendra patentinė apsauga dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje turėtų įsigalioti atgaline data nuo tada, kai nuoroda į Europos patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje. Kai nustatomas bendras patento galiojimas, dalyvaujančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nebūtų laikoma, kad tą dieną, kai paskelbiama nuoroda į patento išdavimą, Europos patentas jų teritorijoje įsigaliojo kaip nacionalinis patentas, siekiant išvengti dvigubos patentinės apsaugos jų teritorijoje, susijusios su tuo, kad tą patį Europos patentą išdavė Europos patentų tarnyba.

(9)       Srityse, kuriose netaikomas šis reglamentas arba Tarybos reglamentas .../... [vertimo tvarka], galioja Europos patentų konvencijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatos, įskaitant tarptautinės privatinės teisės taisykles.

(10)     Bendro galiojimo Europos patentu suteiktomis teisėmis patento savininkui turėtų būti suteikta galimybė neleisti jokiai trečiajai šaliai, kuri neturi sutikimo, išradimu tiesiogiai ir netiesiogiai naudotis dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje. Tačiau, nustačius keletą patento savininko teisių apribojimų, trečiosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė naudotis išradimu, pavyzdžiui, privačioms ir nekomercinėms reikmėms, eksperimentinėms reikmėms, kad būtų galima imtis veiksmų, numatytų pagal Sąjungos teisę (susijusių su veterinariniais vaistais, žmonėms skirtais vaistais, augalų veislių teisine apsauga, kompiuterinių programų teisine apsauga taikant autorių teises ir biotechnologinių išradimų teisine apsauga) ir pagal tarptautinę teisę, taip pat saugomus gyvulius naudoti ūkininkavimo reikmėms.

(11)     Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisių išnaudojimo principas turėtų būti taikomas ir bendriems Europos patentams. Todėl teisės, suteiktos bendro galiojimo Europos patentu, neturėtų būti taikomos ir su tuo patentu saugomu produktu susijusiems veiksmams, kurie vykdomi dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje po to, kai produktą patento savininkas pateikia Sąjungos rinkai.

(12)     Visas bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse turėtų būti vertinamas kaip dalyvaujančios valstybės narės, kurioje, Europos patentų registro duomenimis, patento paraiškos pateikimo dieną buvo patento savininko gyvenamoji vieta ar pagrindinė verslo vieta, nacionalinis patentas. Kai patento savininkas nė vienoje iš dalyvaujančių valstybių narių neturi gyvenamosios ar verslo vietos, bendro galiojimo Europos patentas turėtų būti vertinamas kaip tos valstybės, kurioje įsikūrusi Europos patentų organizacija, nacionalinis patentas.

(13)     Siekiant skatinti ir lengvinti naudoti bendro galiojimo Europos patentais saugomus išradimus, patento savininkas turėtų turėti galimybę pasiūlyti savo patentą pagal licenciją už tinkamą atlygį bet kam, kas laikosi patento savininko nustatytų sąlygų. Tuo tikslu patento savininkas gali pateikti pareiškimą Europos patentų tarnybai, kad jis pasirengęs už tinkamą atlygį suteikti licenciją. Tokiu atveju, avus tokį pareiškimą, savininkui turėtų būti sumažinti patento pratęsimo mokesčiai.

(14)     Valstybių narių grupė, pasinaudodama Europos patentų konvencijos IX dalimi, gali pavesti užduotis Europos patentų tarnybai ir įsteigti Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos specialųjį komitetą (toliau – specialusis komitetas).

(15)     Dalyvaujančios valstybės narės Europos patentų tarnybai turėtų pavesti tam tikras administracines užduotis, susijusias su bendro galiojimo Europos patentais, visų pirma tokiose srityse kaip prašymų užtikrinti bendrą galiojimą administravimas, bendro galiojimo nuostatos ir bet kokių bendro galiojimo Europos patentų apribojimo, licencijavimo, perdavimo, atšaukimo ar galiojimo pabaigos registravimas, patento pratęsimo mokesčių surinkimas ir paskirstymas, vertimo skelbimas pereinamuoju laikotarpiu informaciniais tikslais ir pareiškėjų, pateikiančių Europos patento paraiškas kalba, kuri nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų tarnybos kalbų, vertimo išlaidų kompensavimo sistemos administravimas. Dalyvaujančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prašymai užtikrinti bendrą galiojimą Europos patentų tarnybai būtų pateikti per mėnesį nuo to, kai nuoroda į patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje, ir kad jie būtų pateikiami Europos patentų tarnybos procedūros kalba, kartu pereinamuoju laikotarpiu pateikiant pagal Tarybos reglamentą .../... (vertimo tvarka) reikalaujamą vertimą.

(16)     Bendro galiojimo Europos patentų savininkai turėtų mokėti vieną bendrą metinį patento pratęsimo mokestį. Patento pratęsimo mokesčiai turėtų didėti visą patentinės apsaugos laikotarpį ir kartu su mokesčiais, mokėtinais Europos patentų organizacijai iki patento išdavimo, jais turėtų būti padengtos visos išlaidos, susijusios su Europos patento išdavimu ir bendros patentinės apsaugos administravimu. Patento pratęsimo mokesčių lygis turėtų būti nustatytas siekiant lengvinti inovacijų diegimą ir skatinti Europos įmonių konkurencingumą. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad jis atspindėtų rinkos, kurioje taikomas patentas, dydį ir būtų panašus į nacionalinių vidutinio Europos patento, įsigaliojančio dalyvaujančiose valstybėse narėse tuo metu, kai patento pratęsimo mokesčių lygį pirmą kartą nustato Komisija, pratęsimo mokesčių lygį.

(17)     Siekiant nustatyti tinkamą patentų pratęsimo mokesčių lygį ir paskirstymą, taip pat užtikrinti, kad visos Europos patentų tarnybai patikėtų užduočių, susijusių su bendra patentine apsauga, vykdymo išlaidos būtų visiškai padengiamos iš lėšų, gautų už bendro galiojimo Europos patentus, ir kad, kartu su Europos patentų organizacijai iki patento išdavimo mokėtinais mokesčiais, patento pratęsimo mokesčių pajamomis būtų užtikrintas darnus Europos patentų organizacijos biudžetas.

(18)     Patento pratęsimo mokesčiai turėtų būti mokami Europos patentų organizacijai. 50 procentų mokesčių, atskaičius Europos patentų tarnybos išlaidas, kurių susidaro vykdant su bendra patentine apsauga susijusias užduotis, paskirstoma dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios gautas lėšas turėtų naudoti su patentais susijusiems tikslams. Paskirstymas turėtų būti grindžiamas sąžiningais, teisingais ir tinkamais kriterijais, t. y. patentinės veiklos lygiu ir rinkos dydžiu. Paskirstant mokesčius turėtų būti kompensuojama valstybėms narėms, kurių oficialioji kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų tarnybos kalbų, kurių patentinės veiklos mastai neproporcingai maži ir kurios Europos patentų organizacijos narėmis tapo palyginti neseniai.

(19)     Siekiant užtikrinti tinkamą patento pratęsimo mokesčių lygį ir paskirstymą pagal šiame reglamente išdėstytus principus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčių lygiu ir su tokių mokesčių paskirstymu tarp Europos patentų organizacijos ir dalyvaujančių valstybių narių. Itin svarbu, kad Komisija parengiamajame etape rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu. Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotuosius teisės aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, tuo pačiu metu ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

(20)     Europos patentų tarnybos ir valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų glaudesnė partnerystė Europos patentų tarnybai turėtų suteikti galimybę prireikus reguliariai naudotis rezultatais centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų paieškos, susijusios su nacionaline patento paraiška, kurios pirmumą prašoma pripažinti vėliau pateiktoje Europos patento paraiškoje. Visos centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos, įskaitant tas, kurios nevykdo paieškų rengiantis išduoti nacionalinį patentą, gali atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant glaudesnę partnerystę ir, inter alia, konsultuoti ir remti galimus patentų pareiškėjus, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones, priimti paraiškas, persiųsti jas Europos patentų tarnybai ir platinti informaciją apie patentus.

(21)     Šiuo reglamentu turėtų būti papildytas pagal SESV 118 straipsnio 2 pastraipą Tarybos priimtas Tarybos reglamentas .../..., kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą.

(22)     Šiuo reglamentu neturėtų būti pažeidžiama valstybių narių teisė išduoti nacionalinius patentus; be to, juo neturėtų būti pakeisti valstybių narių patentų įstatymai. Patentų pareiškėjams turėtų būti palikta teisė gauti nacionalinį patentą, bendro galiojimo Europos patentą, Europos patentą, kuris galiotų vienoje ar daugiau Europos patentų konvenciją pasirašiusių valstybių, ar bendro galiojimo Europos patentą, patvirtintą ir vienoje ar daugiau kitų Europos patentų konvenciją pasirašiusių valstybių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės.

(23)     Kadangi šio reglamento tikslą suteikti vienodą patentinę apsaugą dėl šio reglamento masto ir poveikio galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje išdėstytą subsidiarumo principą Sąjunga prireikus gali imtis tvirtesnio bendradarbiavimo priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis Objektas

Šiuo reglamentu užtikrinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, kuris leidžiamas Tarybos sprendimu 2011/167/ES.

Šis reglamentas yra specialus susitarimas pagal Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencija) su pakeitimais (toliau – EPK) 142 straipsnį.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) dalyvaujanti valstybė narė – valstybė narė, kuri tuo metu, kai pagal 12 straipsnį pateikiamas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą, remdamasi Tarybos sprendimu 2011/167/ES arba sprendimu, priimtu pagal SESV 331 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią pastraipą, įsitraukia į tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą;

(b) Europos patentas – pagal EPK nustatytas taisykles ir tvarką Europos patentų tarnybos išduotas patentas;

(c) bendro galiojimo Europos patentas – Europos patentas, pagal šį reglamentą bendrai galiojantis dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje.

(d) Europos patentų registras – Europos patentų tarnybos pagal EPK 127 straipsnį tvarkomas registras.

(e) Europos patentų biuletenis – EPK 129 straipsnyje numatytas periodinis leidinys.

3 straipsnis Bendro galiojimo Europos patentas

1.           Europos patentai, kuriais užtikrinama vienoda apsauga visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendrai galioja dalyvaujančiose valstybėse narėse, su sąlyga, kad jų bendro galiojimo nuostata įregistruota 12 straipsnio 1 dalies b punkte minimame bendros patentinės apsaugos registre.

Europos patentai, kuriuose skirtingoms dalyvaujančioms valstybėms nustatytos skirtingos apibrėžtys, negalioja bendrai.

2.           Bendro galiojimo Europos patentas yra bendrai galiojantis patentas. Juo užtikrinama vienoda apsauga, o jo poveikis vienodas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Nepažeidžiant 5 straipsnio, bendro galiojimo Europos patentas gali būti apribojamas, licencijuojamas, perduodamas, atšaukiamas ar nustoti galioti tik visose dalyvaujančiose valstybėse narėse kartu.

3.           Laikoma, kad Europos patentas negalioja bendrai, jei patentas atšaukiamas, arba toks taikymas apribojamas, jei patentas apribojamas.

4 straipsnis Įsigaliojimo data

1.           Bendro galiojimo Europos patentas dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje įsigalioja tą dieną, kai Europos patentų tarnyba nuorodą į Europos patento išdavimą paskelbia Europos patentų biuletenyje.

2.           Dalyvaujančios valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad, įregistravus Europos patento bendro galiojimo nuostatą, tą dieną, kai Europos patentų tarnyba nuorodą į Europos patento išdavimą paskelbia Europos patentų biuletenyje, Europos patentas jų teritorijoje neįsigaliotų kaip nacionalinis patentas.

5 straipsnis Ankstesnės teisės

Jei pagal EPK 54 straipsnio 3 dalį patentas apribojamas ar atšaukiamas dėl to, kad nepatenkinamas naujumo kriterijus, bendro galiojimo Europos patento apribojimas ar atšaukimas įsigalioja tik toje (tose) dalyvaujančioje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kuri (-os) nurodyta (-os) ankstesnėje paskelbtoje Europos patento paraiškoje.

II SKYRIUS BENDRO GALIOJIMO EUROPOS PATENTO POVEIKIS

6 straipsnis Teisė neleisti tiesiogiai naudotis išradimu

Bendro galiojimo Europos patentas jos savininkui suteikia teisę neleisti savininko sutikimo neturinčioms trečiosioms šalims:

(a) gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti patentuotą produktą arba tokį produktą importuoti ar saugoti toms reikmėms;

(b) naudoti patentuoto proceso arba, kai ta trečioji šalis žino ar turėjo žinoti, kad be patento savininko sutikimo naudoti tą procesą draudžiama, siūlyti tą procesą naudoti dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(c) siūlyti, pateikti rinkai, naudoti, importuoti ar saugoti tiems tikslams produktą, tiesiogiai gautą taikant patentuotą procesą.

7 straipsnis Teisė neleisti netiesiogiai naudotis išradimu

1.           Bendro galiojimo Europos patentas jo savininkui suteikia teisę užtikrinti, kad trečiosios šalys jokiam asmeniui, išskyrus šalį, turinčią teisę naudotis patentuotu išradimu, be savininko leidimo dalyvaujančiose valstybėse narėse negalėtų teikti ar siūlyti priemonių, susijusių su pagrindiniu to išradimo elementu ir suteikiančių galimybę juo pradėti naudotis, kai ta trečioji šalis žino ar turėjo žinoti, kad tos priemonės yra tinkamos ir skirtos užtikrinti, kad tuo išradimu būtų galima pradėti naudotis.

2.           1 dalis netaikoma, kai priemonės yra pagrindiniai komercinės paskirties produktai, nebent trečioji šalis produktus gavusį asmenį skatintų imtis 6 straipsniu draudžiamų veiksmų.

3.           8 straipsnio a–d punktuose nurodytus veiksmus atliekantys asmenys nelaikomi šalimis, turinčiomis teisę naudotis išradimu pagal 1 dalį.

8 straipsnis Bendro galiojimo Europos patento poveikio apribojimas

Bendro galiojimo Europos patentu suteiktos teisės netaikomos:

(a) privatiems ir nekomerciniams veiksmams;

(b) eksperimentiniams veiksmams, susijusiems su patentuotu išradimu;

(c) veiksmams, kuriais vykdomi tik būtini testai ir bandymai pagal Direktyvos 2001/82/EB[26] 13 straipsnio 6 dalį ar Direktyvos 2001/83/EB[27] 10 straipsnio 6 dalį ir kurie susiję su patentais, taikomais vienoje iš šių direktyvų numatytam produktui;

(d) atskirais atvejais pagal receptą vaistinėje skubiai vartoti paruoštiems vaistams ir veiksmams, susijusiems su taip paruoštais vaistais;

(e) patentuotų išradimų naudojimui kitų šalių nei dalyvaujančios valstybės narės laivų korpusuose, mašinose, mechanizmuose bei kituose prieduose, kai tokie laivai laikinai ar atsitiktinai atsiduria dalyvaujančių valstybių narių vandenyse, su sąlyga, kad išradimas ten naudojamas tik laivo reikmėms;

(f) patentuotų išradimų naudojimui kitose valstybėse nei dalyvaujančios valstybės narės gaminant ar naudojant orlaivius, antžeminio transporto priemones ar kitas transporto priemones arba tokių orlaivių ar antžeminio transporto priemonių, laikinai ar atsitiktinai atsidūrusių dalyvaujančiose valstybėse narėse, priedus;

(g) 1944 m. gruodžio 7 d. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos[28] 27 straipsnyje nurodytiems veiksmams, susijusiems su orlaiviu, priklausančiu kitai šaliai nei dalyvaujanti valstybė narė;

(h) veiksmams, kuriems taikoma ūkininkų ypatinga teisė pagal Reglamento (EB) Nr. 2100/94[29] 14 straipsnį, kuris taikomas mutatis mutandis;

(i) saugomų gyvulių naudojimui ūkininkavimo reikmėms, su sąlyga, kad veislinius gyvūnus ar kitą gyvūnų reprodukcinę medžiagą ūkininkui pardavė ar kitaip komerciškai platino patento savininkas arba kad tai buvo daroma su jo sutikimu. Toks naudojimas apima gyvūnų ar kitos gyvūnų reprodukcinės medžiagos parūpinimą žemės ūkio veiklai, tačiau ne pardavimui vykdant komercinę reprodukcinę veiklą ar jos reikmėms);

(j) veiksmams ir gautos informacijos naudojimui pagal Tarybos direktyvos 91/250/EEB[30] 5 ir 6 straipsnius, visų pirma pagal nuostatas dėl dekompiliavimo ir suderinamumo; ir

(k) veiksmams, kurių leidžiama imtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/44/EB[31] 10 straipsnį.

9 straipsnis Pagal bendro galiojimo Europos patentą suteiktų teisių išnaudojimas

Bendro galiojimo Europos patentu suteiktos teisės netaikomos su patentuotu produktu susijusiems veiksmams, dalyvaujančiose valstybėse narėse vykdomiems po to, kai produktą patento savininkas pateikia arba produktas pateikiamas su jo sutikimu Sąjungos rinkai, nebent savininkas turi teisėtą pagrindą priešintis tolesniam produkto komerciniam platinimui.

III SKYRIUS BENDRO GALIOJIMO EUROPOS PATENTAS KAIP NUOSAVYBĖS OBJEKTAS

10 straipsnis Bendro galiojimo Europos patentas kaip nacionalinis patentas

1.           Visas bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse vertinamas kaip nacionalinis patentas dalyvaujančios valstybės narės, kurioje, Europos patentų registro duomenimis:

(a) patento paraiškos pateikimo dieną buvo patento savininko gyvenamoji vieta ar pagrindinė verslo vieta; arba

(b) jei a punktas netaikomas, tą dieną buvo savininko verslo vieta.

2.           Jei Europos patentų registre bendrasavininkiais nurodyti du ar daugiau asmenų, 1 dalies a punktas taikomas pirmajam nurodytam bendrasavininkiui; Jei tai neįmanoma, 1 dalies a punktas taikomas kitam nurodytam bendrasavininkiui eilės tvarka. Jei 1 dalies a punktas negali būti pritaikytas nė vienam iš bendrasavininkių, taikomas 1 dalies b punktas.

3.           Jei taikant 1 arba 2 dalį nė vieno bendrasavininkio gyvenamoji vieta ar verslo vieta nėra vienoje iš dalyvaujančių valstybių narių, tai visas bendro galiojimo Europos patentas kaip nuosavybės objektas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse vertinamas kaip valstybės, kurioje pagal EPK 6 straipsnio 1 dalį yra įsikūrusi Europos patentų organizacijos buveinė, nacionalinis patentas.

4.           Teisės įgijimas negali priklausyti nuo įrašo nacionaliniame patentų registre.

11 straipsnis Viešosios licencijos

1.           Bendro galiojimo Europos patento savininkas gali pateikti pareiškimą Europos patentų tarnybai, kad jis yra pasirengęs leisti bet kokiam asmeniui už tinkamą atlygį naudotis išradimu kaip licenciatui.

2.           Pagal šį reglamentą gauta licencija vertinama kaip licencija pagal sutartį.

IV SKYRIUS INSTITUCINĖS NUOSTATOS

12 straipsnis Dalyvaujančių valstybių narių užtikrinamas įgyvendinimas

1.           Dalyvaujančios valstybės narės pagal EPK 143 straipsnį Europos patentų tarnybai paveda pagal Europos patentų tarnybos vidaus taisykles vykdyti tokias užduotis:

(a) administruoti Europos patentų savininkų prašymus užtikrinti bendrą galiojimą;

(b) į Europos patentų registrą įtraukti ir jame administruoti bendros patentinės apsaugos registrą, kuriame registruojamas bendro galiojimo Europos patentų bendras galiojimas, taip pat bet koks jų apribojimas, licencijavimas, perdavimas, atšaukimas ar galiojimo pabaiga.

(c) gauti ir registruoti 11 straipsnyje minimus pareiškimus dėl licencijavimo ir jų atšaukimo dokumentus, taip pat tarptautiniuose standartizavimo organuose prisiimtus licencinius įsipareigojimus;

(d) skelbti Tarybos reglamento .../... [vertimo tvarka] 6 straipsnyje minimus vertimus per tame straipsnyje minimą pereinamąjį laikotarpį;

(e) rinkti ir administruoti bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčius už visus metus, praėjusius po metų, kuriais b punkte minimame registre pateikta informacija apie jų išdavimą; rinkti ir administruoti papildomus mokesčius, sumokėtus per šešis mėnesius nuo vėlavimo sumokėti patentų pratęsimo mokesčius, taip pat dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstyti dalį surinktų patentų pratęsimo mokesčių; ir

(f) administruoti pareiškėjų, teikiančių Europos patentų paraiškas viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, kuri nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų tarnybos kalbų, vertimo išlaidų kompensavimo sistemą.

Taikant a punktą dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad patento savininko prašymai užtikrinti bendrą Europos patento galiojimą būtų pateikti EPK 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūros kalba ne vėliau kaip praėjus mėnesiui po to, kai nuoroda į patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje.

Taikant b punktą dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad bendro galiojimo nuostata būtų pateikta bendros patentinės apsaugos registre, kai prašymas užtikrinti bendrą galiojimą oficialiai paduodamas ir per Tarybos reglamento .../... [vertimo tvarka] 6 straipsnyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį pateikiamas kartu su tame straipsnyje minimais vertimais, ir kad Europos patentų tarnyba būtų informuota apie bendro galiojimo Europos patentų apribojimo ir atšaukimo atvejus.

2.           Dalyvaujančios valstybės narės kaip EPK pasirašiusios valstybės užtikrina Europos patentų tarnybos veiklos, susijusios su 1 dalyje minimomis užduotimis, valdymą ir priežiūrą. Tuo tikslu pagal EPK 145 straipsnį įsteigiamas Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos specialusis komitetas.

3.           Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina veiksmingą teisinę apsaugą nacionaliniuose teismuose nuo Europos patentų tarnybos sprendimų, priimtų vykdant 1 dalyje minimas užduotis.

V SKYRIUS FINANSINĖS NUOSTATOS

13 straipsnis Principas

Europos patentų tarnybos išlaidos, patirtos vykdant valstybių narių Europos patentų tarnybai pavestas papildomas užduotis, kaip numatyta EPK 143 straipsnyje, padengiamos iš mokesčių, gautų už bendro galiojimo Europos patentus.

14 straipsnis Patentų pratęsimo mokesčiai

1.           Patentų pratęsimo mokesčius ir papildomus mokesčius už vėlavimą mokėti bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčius Europos patentų organizacijai moka patento savininkas. Tie mokesčiai mokami už visus metus, praėjusius po metų, kuriais Europos patentų registre nurodoma, kad buvo išduotas Europos patentas, bendrai galiojantis pagal šį reglamentą.

2.           Bendro galiojimo Europos patentas nustoja galioti, jei patento pratęsimo mokestis ir bet koks taikomas papildomas mokestis nesumokamas laiku.

3.           11 straipsnio 1 punkte numatytu atveju patentų pratęsimo mokesčiai, kurių mokėjimo laikas ateina po to, kai gaunamas pranešimas, yra sumažinami.

15 straipsnis Patentų pratęsimo mokesčių lygis

1.           Bendro galiojimo Europos patentų pratęsimo mokesčiai:

(a) didėja visą bendros patentinės apsaugos laikotarpį,

(b) yra pakankami ne tik visoms Europos patento išdavimo ir bendros patentinės apsaugos administravimo išlaidoms padengti, bet ir

(c) kartu su mokesčiais, mokėtinais Europos patentų organizacijai iki patento išdavimo, yra pakankami, kad būtų užtikrintas darnus Europos patentų organizacijos biudžetas.

2.           Patentų pratęsimo mokesčių lygis nustatomas siekiant:

(a) sudaryti geresnes sąlygas Europos verslui diegti inovacijas, taip pat paskatinti jo konkurencingumą;

(b) atsižvelgti į rinkos, kurioje taikomas patentas, dydį ir

(c) užtikrinti, kad jis būtų panašus į vidutinio Europos patento, kuris įsigalioja dalyvaujančiose valstybėse narėse tuo metu, kai patentų pratęsimo mokesčių lygį pirmą kartą nustato Komisija, pratęsimo mokesčių lygį.

3.           Siekdama šiame skyriuje nustatytų tikslų, Komisija nustato patentų pratęsimo mokesčių lygį, kuris:

(a) atitinka lygį patento pratęsimo mokesčio, mokamo atsižvelgiant į dabartinių Europos patentų vidutinę geografinę aprėptį;

(b) nustatomas atsižvelgiant į dabartinių Europos patentų pratęsimo laikotarpį; ir

(c) nustatomas atsižvelgiant į prašymų užtikrinti bendrą apsaugą skaičių.

4.           Komisija įgaliojama pagal 1–3 dalis ir 17 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su patentų pratęsimo mokesčių, mokamų už bendro galiojimo Europos patentus, lygio nustatymu.

16 straipsnis Paskirstymas

1.           12 straipsnio 1 dalies e punkte minima dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstytina surinktų patentų pratęsimo mokesčių dalis yra 50 procentų 14 straipsnyje minimų patento pratęsimo mokesčių, mokamų už bendro galiojimo Europos patentus, atėmus išlaidas, susijusias su 12 straipsnyje minimu bendros patentinės apsaugos administravimu.

2.           Siekdama šiame skyriuje išdėstytų tikslų, dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstytiną patentų pratęsimo mokesčių dalį Komisija nustato pagal tokius sąžiningus, teisingus ir tinkamus kriterijus:

(a) patento paraiškų skaičių;

(b) rinkos dydį, išreikštą gyventojų skaičiumi;

(c) kompensavimą valstybėms narėms, kurių oficialioji kalba nėra viena iš oficialiųjų Europos patentų tarnybos kalbų, kurių patentinės veiklos mastai neproporcingai maži ir kurios Europos patentų organizacijos narėmis tapo palyginti neseniai.

3.           Dalyvaujančios valstybės narės pagal 1 dalį joms paskirtą sumą naudoja su patentais susijusioms reikmėms.

4.           Komisija yra įgaliota pagal 1–3 dalis ir 17 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su patentų pratęsimo mokesčių paskirstymu dalyvaujančioms valstybėms narėms.

17 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1.           Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, jei įvykdomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

2.           15 ir 16 straipsniuose minimi įgaliojimai deleguojami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.           15 ir 16 straipsniuose minimų įgaliojimų delegavimą Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kada atšaukti. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui.

4.           Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija tuo pačiu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal 15 ir 16 straipsnius priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik jei per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepateikia prieštaravimų, arba jei dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

VI SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis Komisijos ir Europos patentų tarnybos bendradarbiavimas

Siekdama šio reglamento taikymo srityse glaudžiai bendradarbiauti su Europos patentų tarnyba, Komisija su ja pasirašo darbinį susitarimą. Taip bendradarbiaujant reguliariai keičiamasi nuomonėmis apie darbinio susitarimo taikymą, o ypač apie tai, kaip taikomi patentų pratęsimo mokesčiai, ir apie poveikį Europos patentų organizacijos biudžetui.

19 straipsnis Konkurencijos teisės aktų ir nesąžiningai konkurencijai taikomų teisės aktų taikymas

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis konkurencijos teisės aktų ir nesąžiningai konkurencijai taikomų teisės aktų taikymui.

20 straipsnis Šio reglamento taikymo ataskaita

1.           Ne vėliau kaip praėjus šešeriems metams po datos, kai dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje įsigalioja pirmasis bendro galiojimo Europos patentas, Komisija Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą, o prireikus – ir pasiūlymus dėl reglamento pakeitimų. Paskesnes reglamento taikymo ataskaitas Komisija pateikia kas šešerius metus.

2.           Komisija reguliariai teikia ataskaitas apie tai, kaip taikomi 14 straipsnyje minimi patentų pratęsimo mokesčiai, ypatingą dėmesį skiriant 15 straipsnyje išdėstytų principų laikymuisi.

21 straipsnis Dalyvaujančių valstybių narių pranešimai

Dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, priimtas pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnį iki 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos.

22 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

1.           Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.           Jis taikomas nuo [konkreti data bus nustatyta ir sutaps su data, nuo kurios bus taikomas Tarybos reglamentas …/…, kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą].

3.           Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad 4 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje minimos taisyklės būtų nustatytos iki 2 dalyje minimos datos imtinai.

4.           Gali būti prašoma užtikrinti bet kokio Europos patento, išduoto 2 dalyje nurodytą dieną ar vėliau, bendrą patentinę apsaugą.

Pagal Sutartis šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               http://www.epo.org

[2]               Siekdamos sumažinti išlaidas, susijusias su patvirtinimo reikalavimų vykdymu, 2000 m. Europos patentų konvenciją pasirašiusios valstybės sudarė Londono susitarimą (Susitarimą dėl Europos patentų konvencijos 65 straipsnio taikymo, EPT OL 2001, p. 550), kuris šiuo metu galioja vienuolikoje ES valstybių narių ir kuriuo nustatyti mažesni vertimo reikalavimai.

[3]               COM(2010) 2020.

[4]               COM(2010) 608 galutinis/2.

[5]               COM(2000) 412.

[6]               Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento pasiūlymo (COM(2000) 412 – C5-0461/2000 – 2000/0177(CNS)), OL C 127E, 2003 5 29, p. 519–526.

[7]               Tarybos dokumentas Nr. 7159/03.

[8]               COM(2007) 165.

[9]               Tarybos dokumentas Nr. 17229/09.

[10]             Tarybos dokumento Nr. 16113/09 1 priedėlis. Terminai pasikeitė („ES patentas“ vietoj „Bendrijos patento“) įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

[11]             COM(2010) 350.

[12]             SEC(2010) 796.

[13]             Spaudos pranešimas apie neeilinį Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės, mokslinių tyrimų ir kosmoso) tarybos posėdį, Nr. 16041/10, 2010 11 10.

[14]             Žr. pranešimą spaudai Nr. 17668/10.

[15]             COM(2010) 790.

[16]             2011 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimas 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą (OL L 76, 2011 3 22, p. 53).

[17]             Konsultacijų dokumentas, suinteresuotųjų šalių atsakymai ir ataskaita apie preliminarias konsultacijų išvadas pateikiami http://ec.europa.eu/internal_market/indprop/patent/consultation_en.htm.

[18]             COM(2008) 394.

[19]             http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/

[20]             UEAPME, „Ko tikimės iš pasiūlymo dėl Europos Smulkiojo verslo akto“, pateikta www.ueapme.com. Reakcija į konsultacijas dėl Smulkiojo verslo akto Europai pateikta http://www.eurochambres.eu.

[21]             Nuomonės apie svarbiausius Europos patentų reformos diskusijų klausimus pateikiamos http://www.businesseurope.eu.

[22]             Nuomonė apie politikos naujienas, susijusias su Europos bendrijos patentu, pateikiama http://www.ueapme.com.

[23]             Nuomonė apie Europos patentų sistemą pateikiama http://www.eurochambres.eu.

[24]             BDI (Bundesverband der Deutschen Industrie), DIHK (Deutscher Industrie- und Handelskammertag), CBI (Confederation of British Industries), CCIP (Chambre de commerce et d'industrie de Paris), CGPME (Confédération générale des petites et moyennes entreprises), Unioncamere, DigitalEurope, Orgalime, ACT (Association for Competitive Technology), Cefic ir kitų nuomonės.

[25]             OL L 76, 2011 3 22, p. 53.

[26]             2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su veterinariniais vaistais (OL L 311, 2001 11 28, p. 1), su pakeitimais.

[27]             2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67), su pakeitimais.

[28]             Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), Čikagos konvencija, dokumentas Nr. 7300/9 (9 leidimas, 2006 m.).

[29]             1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994 9 1, p. 1).

[30]             1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 122, 1991 5 17, p. 42).

[31]             1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/44/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 213, 1998 7 30, p. 13).