[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.4.9 KOM(2010)138 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Humanitarinės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2009 m. metinė ataskaita SEK(2010)398 Europos Sąjunga yra viena iš didžiausių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje. Ji taip pat puoselėja pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei ir skatina jos laikytis. Europos Sąjungos humanitarinė pagalba yra unikali ir grindžiama humanitariniais žmoniškumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir neutralumo principais. Dėl Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos Sąjunga gali praktiškai įrodyti savo įsipareigojimą remti pažeidžiamus gyventojus už Sąjungos ribų, kuriems reikalinga pagalba. Ja prisidedama prie strateginio išorės santykių tikslo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutartyje. Komisijos humanitarinės pagalbos tarnybos (ECHO) veikla 2009 m. 2009 m. per savo Humanitarinės pagalbos tarnybą (ECHO) Komisija suteikė poreikiais grindžiamos ES humanitarinės pagalbos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių aukoms per 70 šalių. 930 mln. EUR vertės pagalba pasiekė maždaug 115 mln. žmonių. Pradinis 777 mln. EUR 2009 m. biudžetas du kartus papildytas iš neatidėliotinos pagalbos rezervo: - 65 mln. EUR skiriant Pakistanui ir Somaliui; ir - 45 mln. EUR pietryčių Azijai ir Afrikos Kyšuliui. Biudžetas taip pat papildytas Europos plėtros fondo skiriamomis lėšomis Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalims. Per pastaruosius kelerius metus padidėjo humanitarinės pagalbos poreikis dėl kelių veiksnių: - dėl (užsitęsusių) konfliktų padaugėjo pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų; - padaugėjo su klimato kaita susijusių stichinių nelaimių; ir - ekonomikos krizės, dėl kurios daugiau žmonių atsiduria skurde, poveikio. Labai smarkiai padaugėjo užfiksuotų stichinių nelaimių . Daugelį jų sukėlė su oro sąlygomis susiję įvykiai. ECHO priėmė dvikryptę strategiją, kurią sudaro: - greitasis reagavimas. ECHO geba pasiūlyti pagalbą įvykus nelaimėms, kai šalių pajėgumų nebepakanka; - pasirengimas nelaimėms. ECHO siekia nustatyti labiausiai nuo stichinių nelaimių galinčias nukentėti geografines sritis ir gyventojų grupes ir didelį dėmesį skiria pasirengimo nelaimėms projektų įgyvendinimui. 2009 m. ECHO vykdė veiksmus įvykus tokioms stichinėms nelaimėms: - potvyniai Afganistane, Indijoje, Tadžikistane ir Vakarų Afrikoje; - ciklonai, tropinės audros ir uraganai Laose, Vietname, Kambodžoje, Bangladeše, Indijoje, Filipinuose, Salvadore, Nikaragvoje, Kuboje, Fidžyje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje; - sausros didžiojoje Afrikos Kyšulio dalyje, Vakarų Afrikos Sahelio regione, Madagaskare, Palestinos teritorijose ir Sirijos Arabų Respublikoje; - žemės drebėjimas Indonezijoje; - epidemijos Vakarų Afrikos šalyse, Pietų Afrikoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje; taip pat - kiti reiškiniai . Neatidėliotina pagalba taip pat buvo suteikta Laosui ir Bangladešui, patyrusiems graužikų antplūdį, lėmusį apsirūpinimo maistu saugumo sumažėjimą, ir Ugandai po prastų derlių šalies šiaurėje. ECHO taip pat vykdė su žmogaus sukeltomis krizėmis susijusias ES humanitarinės pagalbos misijas: - Šri Lankoje. 2009 m. vasario mėn. Šri Lankos šiaurėje labai sustiprėjo vyriausybės pajėgų ir Tamil Elamo išlaisvinimo tigrų (LTTE) konfliktas. Sutelkta neatidėliotina pagalba padėti šalies viduje perkaltiesiems ir kitiems konflikto paveiktiems asmenims. Vėliau tais metais pasibaigus konfliktui daugiau nei 100 000 šalies viduje perkeltųjų asmenų sugrįžo į namus ir dar 25 000 žmonių priglaudė kitos šeimos. - Gazos ruože. 2008 m. gruodžio 27 d. Izraelio gynybos pajėgos pradėjo didelio masto puolimą Gazos ruože . Tai smarkiai paveikė civilius gyventojus, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba. ECHO suteikė neatidėliotinos su sveikatos priežiūra, įskaitant psichologinę paramą, maistu ir kitais būtiniausiais produktais, pastoge, vandeniu bei sanitarijos priemonėmis susijusios pagalbos. - Pakistane. Nuo 2008 m. rugpjūčio Šiaurės vakarų pasienio provincijoje ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse žymiai suaktyvėjo Pakistano armijos ir įvairių kovotojų grupių konfliktas. Nutraukęs paliaubas Talibanas balandžio pradžioje iš Svato slėnio žengė į pietus. Šis puolimas ir Pakistano armijos kontrpuolimas sukėlė precedento neturintį civilių persikėlimą. Tolesnės karinės operacijos spalio viduryje prasidėjo Pietų Vaziristane, dėl kurių 260 000 šeimų buvo priverstos trauktis. Karinės operacijos taip pat tęsėsi kitose Pietų Vaziristano srityse, dėl kurių dar daugiau gyventojų buvo priversti pasitraukti. Iš viso konfliktas paveikė daugiau nei 2,5 mln. gyventojų. ECHO vykdė neatidėliotinos pagalbos veiksmus, kad padėtų nuo konflikto nukentėjusiems gyventojams. - Afganistane. Saugumo padėtis pablogėjo. Didelių karinių operacijų padarinių sukeltą padėtį dar apsunkino kelis metus užsitęsusi sausra ir pasikartojančios nedidelės apimties nelaimės. Dėl šių veiksnių 2009 m. smarkiai padidėjo humanitarinės pagalbos poreikis, kuris greičiausiai išliks ir 2010 m. ECHO dėmesį sutelkė į daugiau nei 5 mln. daugiausia iš Pakistano ir Irano grįžusių asmenų, šalies viduje perkeltųjų asmenų ir pažeidžiamiausių gyventojų humanitarinius poreikius. - Jemene. 2009 m. pradžioje šiaurės Jemeno Sa'ada provincijoje įsiplieskė konfliktas. Jis pirmą kartą kilo 2004 m. ir nuo tada vyko šeši atskiri kovų etapai. 2009 m. įvykę susirėmimai buvo patys smarkiausi. ECHO teikiamos ES neatidėliotinos pagalbos tikslas – be kita ko suteikti pagalbą šalies viduje perkeltiesiems arba kitaip nuo konflikto nukentėjusiems gyventojams. - Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) ir Kongo Respublikos pasienio srityje . Nuo 2009 m. spalio mėn. Dongo regione palei Ubangi upę tarp KDR ir Kongo Respublikos tęsiasi smurtinis konfliktas. Dėl jo daug pabėgėlių iš KDR persikėlė į Kongo Respubliką . - Somalyje. Plataus masto ir sunki humanitarinė krizė tęsėsi visus 2009 metus – humanitarinė pagalba buvo reikalinga pusei – maždaug 3,76 mln. – šalies gyventojų. Jos reikia nuo didelės sausros nukentėjusiems gyventojams, su labai aukštomis maisto ir kitų būtiniausių produktų kainomis susiduriantiems miestų gyventojams ir daugiau nei 1,4 mln. dėl kovų trauktis turėjusių asmenų. Komisija taip pat vykdė veiksmus siekdama sumažinti užsitęsusių, sudėtingų kritinių padėčių poveikį. Didžiausias sumas partneriams ES skyrė Sudane ir KDR. - Sudane ES suteikė didelės apimties humanitarinę pagalbą daugiau nei 6 500 000 šalies viduje perkeltųjų asmenų, pabėgėlių, grįžusių asmenų, priimančiųjų gyventojų ir klajoklių visoje šalyje. Ši pagalba suteikta atsižvelgiant į užsitęsusios krizės Darfūre ir naujų konfliktų, genčių smurto, choleros epidemijos ir potvynių lemtus poreikius. Šie įvykiai vienaip ar kitaip visoje šalyje lėmė didelės apimties gyventojų persikėlimą ir pragyvenimo šaltinių praradimą. Šalies pietuose ir pereinamosiose srityse ECHO vykdė gelbėjimo veiksmus ir teikė paslaugas pažeidžiamiausiems gyventojams srityse, kuriose pabėgėliai, perkeltieji asmenys ir (arba) bendruomenės susidūrė su ypač dideliais sunkumais. - Kongo Demokratinėje Respublikoje ECHO vykdė ES finansuojamus veiksmus, skirtus daugiau nei 3 mln. gyventojų Šiaurės ir Pietų Kivu bei Haut ir Bas-Uele provincijose. ECHO toliau teikė pagalbą šalies viduje perkeltiesiems gyventojams Šiaurės ir Pietų Kivu bei Haut ir Bas-Uele, kur saugumo padėtis smarkiai pablogėjo po Viešpaties pasipriešinimo armijos išpuolių. Optimizmo teikia tai, kad kai kurie iš perkeltųjų asmenų galėjo grįžti į tuos regionus, kuriuose saugumo padėtis pagerėjo ir ECHO galėjo įgyvendinti programas šiems grįžusiems asmenims remti. Vienas iš visų ECHO vykdytų sveikatos programų aspektų susijęs su seksualiniu smurtu; Pietų Kivu įkurta specialiai seksualinio smurto aukoms skirta klinika. Nepaisant padažnėjusių stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir sudėtingų nepaprastųjų padėčių, dėl kurių per pastaruosius kelerius metus nukentėjo daugiau žmonių nei anksčiau ir sugriautas milijonų civilių gyvenimas, taip pat nepaisant to, kad nesilaikyta humanitarinių principų ir humanitarinių darbuotojų saugumo ir apsaugos reikalavimų, taip pat būta atvejų, kai humanitarinė padėtis pagerėjo . Be abejonės yra viltį teikiančių ženklų, kad humanitarinė pagalba ne visada turi būti teikiama neribotą laiką ir kad finansavimas gali paskatinti vystymąsi. Toks atvejis 2009 m. buvo Šiaurės Ugandoje , į kurią neįleista Viešpaties pasipriešinimo armija. Dėl to pabėgusieji nuo smurto dabar gali sugrįžti. Šiaurės Ugandos taikos, atkūrimo ir vystymo planas, kuris, nors ir labai pavėluotai, vis dėlto pamažu pradėtas įgyvendinti 2009 m., ir jei viskas eitųsi gerai, 2010 m. įgyvendinimo tempas galėtų paspartėti. Zimbabvėje ir toliau buvo sveikatos ir vandens tiekimo bei sanitarijos paslaugų poreikis, nors bendra padėtis dėl metų pradžioje liberalizuotos ekonomikos ir dėl gero derliaus pagerėjo. Tai padėjo ECHO partneriams pradėti bandomuosius darbo vietų kūrimo projektus. Galiausiai Šri Lankoje , kur kovos pagaliau baigėsi, humanitarinės pagalbos reikia daug tamilų. Kai kurie perkeltieji asmenys jau pradėjo grįžti į savo kilmės vietas ir tikimasi, kad jų pėdomis paseks ir kiti. Jei ši tendencija išsilaikys, ECHO galės sutelkti dėmesį į grįžtančiųjų į namus bei priimančiųjų bendruomenių vidutinės trukmės poreikius. Lentelėje pateikiami duomenys, kaip 2009 m. paskirstytas ES humanitarinės poreikiais grindžiamos pagalbos finansavimas pagal regionus. Humanitarinė pagalba 2009 m. (tūkst. EUR) | Regionas | Suma | % | Afrika | 489 560 | 53% | Sudanas ir Čadas | 149 600 | Centrinė Afrika | 79 500 | Afrikos Kyšulys | 173 475 | Pietų Afrika, Indijos vandenynas | 35 535 | Vakarų Afrika | 51 450 | Artimieji Rytai, Viduržemio jūros regionas, Kaukazas ir Vidurinė Azija | 121 775 | 13% | Viduržemio jūros regionas ir Artimieji Rytai | 109 475 | Kaukazas ir Vidurinė Azija | 12 300 | Azija ir Lotynų Amerika, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno regionai | 248 175 | 27% | Pietų Azija | 157 500 | Pietryčių ir Rytų Azija | 45 500 | Lotynų Amerika | 28 325 | Karibų baseino regionas | 14 000 | Ramiojo vandenyno regionas | 2 850 | Visame pasaulyje (gebėjimų stiprinimas, techninė pagalba ir parama) | 70 940 | 8% | IŠ VISO | 930 450 | 100% | ECHO nevykdo veiksmų tiesiogiai vietoje, bet įgyvendina savo įgaliojimą teikdama finansavimą maždaug 200 partnerių, tarp kurių yra nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų agentūrų, kitų tarptautinių organizacijų, pvz., Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, ir ES valstybių narių specializuotų agentūrų. ECHO svarbu turėti įvairių partnerių, nes tai padeda jai tenkinti vis didėjančius poreikius skirtingose pasaulio vietose, kuriose dažnai padėtis tampa vis sudėtingesnė. ECHO savo administruojamas dotacijas ir įnašus skiria atrinktiems geriausiems pasiūlymams, kuriais siekiama geriausiai tenkinti labiausiai pažeidžiamų gyventojų poreikius. 2009 m. finansavimas ECHO partneriams paskirstytas taip: 47 proc. skirta NVO, 39 proc. JT agentūroms ir 14 proc. tarptautinėms organizacijoms. Humanitarinėms organizacijoms tampa vis sunkiau pasiekti pagalbos gavėjus, viena vertus dėl vyriausybių ir nevyriausybinių veikėjų, nepaisančių net pačios elementariausios tarptautinės humanitarinės teisės garantuojamos apsaugos, griežtinamų sąlygų teikti humanitarinę pagalbą, taip pat dėl saugumo suvaržymų. Vyriausybės (pvz., Šri Lankoje) vis labiau riboja humanitarinės pagalbos teikimą. Daugelyje konfliktų zonų (pvz., KDR, Somalyje, Sudane) humanitarinės pagalbos darbuotojai susiduria su ypatingai žiauriais kovos metodais, įskaitant prieš civilius gyventojus nukreiptus išpuolius ir dažną seksualinės prievartos kaip karo priemonės naudojimą. Daugėja išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus, įskaitant jų išvarymą ir nužudymą. Pagalbos teikėjai turi suvokti, kad pavojus kyla ne tik humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumui, bet ir jų teikiamam finansavimui ir infrastruktūrai. Kai kurios vyriausybės yra pasirengusios net kraštutiniams veiksmams – konfiskuoti arba „pasiskolinti“ lėšas bei turtą ir (arba) iš humanitarinės pagalbos organizacijų atėmus turtą, jas išvaryti. Politikos ir instituciniu lygmeniu 2009 m. įvyko ir teigiamų dalykų: laiku įgyvendintas Europos konsensusui dėl humanitarinės pagalbos skirtas veiksmų planas, vykdyta Geros humanitarinės pagalbos praktikos iniciatyva, kuriai vadovavo Komisija drauge su Nyderlandais, ir vyko naujai sukurtos Tarybos humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu darbo grupės (COHAFA) darbas. Tarybos darbo grupė netrukus tapo naudingu forumu, kuriame politiniu lygmeniu reguliariai keičiamasi informacija, ir sudarė palankias sąlygas ES specialistams glaudžiau derinti humanitarinę politiką ir veiklos strategijas. Jos vaidmuo buvo itin svarbus padedant Komisijai ir valstybėms narėms bendrai svarstyti tiek teminius klausimus, kaip antai dėl pagalbos maistu, tiek geografinius klausimus. Dėl jos humanitariniams klausimams skirta daugiau dėmesio ir svarbos kituose Tarybos darbo organuose, visų pirma geografinėse darbo grupėse (pvz., Šri Lankos), Politiniame ir saugumo komitete, Nuolatinių atstovų komitete (COREPER), ir per juos pasiekė Užsienio reikalų tarybą. Ilgainiui tai turėtų paskatinti nuoseklesnį ir darnesnį humanitarinių principų ir gerosios patirties taikymą, kaip išdėstyta Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos. 2009-ieji Europos Parlamentui buvo itin svarbūs – išrinktas naujas parlamentas ir naujas Vystymosi komitetas (DEVE). Komisija per ECHO greitai užmezgė glaudžius darbo ryšius su šio komiteto nariais, visų pirma su jo pirmininku ir naujuoju nuolatiniu pranešėju humanitarinės pagalbos klausimais. Tai suteikė naują postūmį institucijų santykiams humanitarinės pagalbos reikalų srityje ir teikia optimizmo dėl ateities.