[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 1.7.2009

KOM(2009) 290 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas (ECHO) 2008 m. metinė ataskaita

{SEC(2009)825)

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Bendrieji politikos aspektai 4

3. Bendroji DG ECHO 2008 m. humanitarinių operacijų apžvalga 5

3.1. Bendroji padėtis 5

3.2. 2008 m. pagrindiniai pagalbos skyrimo atvejai pagal regionus ir lėšų paskirstymas 7

3.3. Lyginamoji analizė 8

3.4. Nelaimių rizikos mažinimas, įskaitant pasirengimo nelaimėms veiklą 9

3.5. Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas 9

3.6. Pagrindiniai humanitarinių operacijų partneriai 9

4. Santykiai su suinteresuotaisiais subjektais 10

5. Kita veikla 10

6. Išvada 11

Priedas :

Priede pateikiama išsamesnė informacija:

- Humanitarinių operacijų apžvalga pagal šalis;

- Santykiai su suinteresuotaisiais subjektais;

- Vertinimų rezultatai;

- Finansų lentelės.

1. ĮžANGA

Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos politika grindžiama pagrindiniais principais – solidarumu, tolerancija ir pagarba žmogaus orumui. Nors humanitarinė pagalba nėra krizių valdymo priemonė – tai vienas iš ramsčių, kuriuo grindžiami Bendrijos veiksmai šalyse, nukentėjusiose nuo stichinių bei žmogaus sukeltų nelaimių ir sudėtingų kritinių situacijų[1]. Dėl nelaimių zonose vykdomos veiklos ir aktyvaus dalyvavimo skatinant pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei ir jos normų laikymąsi[2] Europos Komisija tapo svarbia veikėja teikiant tarptautinę humanitarinę pagalbą. Šiandien ji yra didžiausia atskira pagalbos teikėja , vykdanti operacijas, susijusias su pagalbos, paramos ir apsaugos teikimu trečiųjų šalių gyventojams, nukentėjusiems nuo humanitarinių krizių.

Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas[3] (toliau – DG ECHO) yra Europos Komisijos tarnyba, atsakinga už humanitarinės pagalbos teikimą trečiųjų šalių gyventojams, nukentėjusiems nuo konfliktų ir stichinių bei žmogaus sukeltų nelaimių . Šiuo bendruoju tikslu prisidedama siekiant Komisijos strateginio tikslo „Europa – pasaulinė partnerė“, kuris yra Europos Sąjungos (ES) sutartyje nustatyto bendrojo išorės santykių tikslo[4] dalis.

DG ECHO gina humanitarinę erdvę ir principus, kuriems kyla vis didesnė grėsmė, griežtai laikydamasis Geros humanitarinės pagalbos praktikos ( Good Humanitarian Donorship , GHD[5]) principų, siekdamas teikti aukštos kokybės pagalbą ir palaikydamas skaidrų dialogą su kitais pagrindiniais veikėjais.

DG ECHO pagalbos programų pats neįgyvendina. DG ECHO yra pagalbos teikėjas, kurio misija – finansuoti Bendrijos humanitarinius veiksmus pasitelkiant partnerius, pasirašiusius arba pagrindų partnerystės sutartį, kaip antai nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas (Raudonąjį Kryžių), arba finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (su JT agentūromis).

DG ECHO užduotis – užtikrinti, kad šie partneriai greitai pristatytų prekes ir pradėtų teikti paslaugas krizės apimtose zonose. Skubų pagalbos teikimą palengvina specialios Finansinio reglamento nuostatos ir jų įgyvendinimo priemonės. Dėl šios struktūrinės tvarkos DG ECHO taip pat gali į vietą išsiųsti techninius padėjėjus (ECHO ekspertus) ir taip užtikrinti, kad būtų nustatyti pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, tiksliai įvertinti poreikiai, greitai nustatyti tinkami partneriai ir projektai tokiems poreikiams tenkinti. Vėliau partnerių darbo ir projektų įgyvendinimo pažanga stebima vietoje, kad būtų užtikrintas patikimas finansų valdymas patikinimo pareiškimui, kad ištekliai panaudoti numatytiems tikslams, pagrįsti.

Remdamasis patirtimi, įgyta reaguojant į nelaimes, DG ECHO taip pat siekia didinti pasirengimą nelaimėms , kad sumažintų gyventojų pažeidžiamumą, kylančių pavojų bei nelaimių grėsmę ir ekonomines tokių nelaimių pasekmes. Siekdamas veiksmingai vykdyti jam suteiktus įgaliojimus DG ECHO gali, prireikus ir jeigu tai būtina, remti įgyvendinimo partnerių gebėjimų stiprinimo priemones.

Ši ataskaita skelbiama vykdant Humanitarinės pagalbos reglamento 19 straipsnyje nustatytą reikalavimą:

„Pasibaigus finansiniams metams, Komisija pateikia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje apibendrinamos tais metais finansuotos operacijos. Šioje santraukoje pateikiama informacija apie agentūras, per kurias buvo įgyvendinta humanitarinė pagalba. Taip pat ataskaitoje pateikiama apžvalga bet kokio išorės įvertinimo, kuris galėjo būti atliktas ryšium su kokiomis nors specifinėmis operacijomis.“

Šioje ataskaitoje pateikiama 2008 m. įgyvendintos pagrindinės DG ECHO veiklos santrauka. Priede išsamiai apžvelgiamos finansuotos operacijos įvairiose šalyse ir regionuose, kuriuose pasitelkdamas partnerius DG ECHO teikia pagalbą, ir pateikiami 2008 m. finansinės ataskaitos[6] statistiniai duomenys.

2. BENDRIEJI POLITIKOS ASPEKTAI

Nors humanitarinė padėtis pasaulyje per vienerius metus iš esmės nepasikeičia, humanitariniai poreikiai tebėra dideli, o pagalbos skyrimo atvejai dažnesni.

Iš esmės dėl klimato kaitos poveikio per paskutinįjį dešimtmetį gerokai padaugėjo stichinių nelaimių . Šiandien devynios iš dešimties nelaimių susijusios su klimatu[7], o per paskutiniuosius du dešimtmečius užregistruojamų nelaimių skaičius išaugo dvigubai. Dėl didelio gyventojų pažeidžiamumo ir gebėjimų įveikti nelaimės padarinius stokos stichiniai reiškiniai dažnai tampa nelaimėmis, ypač besivystančiose šalyse.

Be nelaimių, kurias iš dalies sukelia žmogaus elgesys, poveikį daro ir konfliktai , kurių skaičius iš esmės nepasikeitė, tačiau jie tęsiasi ilgiau, o jų pasekmės vis žalingesnės. Todėl visuotinės humanitarinės pagalbos poreikis vis didėja. Pagalbos teikėjų, tokių kaip DG ECHO, pagrindinis uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą finansuojant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią humanitarinėms nelaimėms, ir veiksmus, kuriais siekiama greitai reaguoti į stichines ar žmogaus sukeltas kritines situacijas.

Politikos lygmeniu 2007 m. gruodžio mėn. Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos pirmininkų pasirašytas Europos konsensusas[8] dėl humanitarinės pagalbos, po kurio priimtas veiksmų planas[9] – tai svarbus ES žingsnis pirmyn, nes pagaliau nustatytos bendrosios vertybės, principai ir tikslai visuotiniam humanitarinių veiksmų suderinamumui sustiprinti. Konsensusu pabrėžiama įgyvendinimo partnerių įvairovės principo svarba ir pripažįstama, kad kiekvienas iš šių partnerių turi santykinių pranašumų reaguojant į tam tikras situacijas arba aplinkybes.

Įgyvendinant veiksmų planą 2008 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamente vyko konferencija tarptautinės humanitarinės teisės tema. Šios konferencijos tikslas – išplėsti žinias apie tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir remiantis Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos išnagrinėti, kaip ES lygmeniu būtų galima geriau skatinti tarptautinės humanitarinės teisės normų laikymąsi.

Galiausiai, siekdama reaguoti į didėjančias problemas, susijusias tiek su stichinėmis nelaimėmis, tiek su žmogaus sukeltomis krizėmis, ir padidinti Sąjungos gebėjimą užtikrinti civilinę saugą ir humanitarinę pagalbą savo ar trečiųjų šalių teritorijoje, kovo mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo .

3. BENDROJI DG ECHO 2008 M. HUMANITARINIų OPERACIJų APžVALGA

3.1. Bendroji padėtis

Per DG ECHO Komisija teikia humanitarinę pagalbą stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių aukoms trečiosiose šalyse, kuri grindžiama vien tik humanitariniais poreikiais. Šiais metais remdamasi poreikiais Komisija sureagavo į 60 šalių kilusias humanitarines krizes ir tuo tikslu priėmė 90 finansavimo sprendimų, kurių bendra vertė – 937 mln. EUR . Siekiant reaguoti į ataskaitiniais metais kilusias naujas krizes ir stichines nelaimes, o svarbiausia į sparčiai didėjančias maisto kainas, pirminis 751 mln. EUR biudžetas keletą kartų buvo padidintas.

2008 m. DG ECHO teko spręsti sparčiai didėjančių maisto kainų pasekmių klausimą. Dėl pagrindinių pagalbos maistu produktų ir naftos kainų padidėjimo 2008 m. nustatytos reagavimo į humanitarinius poreikius sąnaudos gerokai išaugo. Be to, skurdžių gyventojų pažeidžiamumas krizei metu padidėjo, nes maistui reikia skirti didesnę jų nedidelių išteklių dalį. Siekdamas kovoti su trumpalaikiu didėjančių maisto kainų poveikiu 2008 m. DG ECHO neatidėliotiną pagalbą maistu padidino beveik du kartus, o papildomų išteklių tam skirta iš neatidėliotinos pagalbos rezervo. Metų pabaigoje pagalbos maistu biudžetas buvo 363 mln. EUR, o pagalba suteikta 25 milijonams žmonių.

Be to, toliau dažnėja ir stiprėja klimato kaitos paaštrintos stichinės nelaimės , nuo jų vis dažniau ir skaudžiau nukenčia ir taip pažeidžiami gyventojai.

2008 m. didelę žalą padarė stichinės nelaimės šiuose geografiniuose regionuose: ciklonai ir (arba) uraganai Karibų baseino regione, nuo kurių nukentėjo Haitis, Bahamos, Kuba, Madagaskaras, ir Birmoje (Mianmare); sausros Afrikos Kyšulyje, Sahelyje, Moldovos Respublikoje, Paragvajuje, Hondūre ir Palestinos teritorijose; žemės drebėjimas Kinijoje; epidemijos Benine, Lotynų Amerikoje ir Karibų baseine; potvyniai Bangladeše, Bolivijoje, Ekvadore, Gvatemaloje, Hondūre, Nepale, Namibijoje, Indijoje ir Jemene, dideli šalčiai Peru ir Bolivijoje ir taifūnai Laose ir Vietname. Komisija turėjo skubiai reaguoti, kad padėtų tūkstančiams kenčiančių žmonių, kurie kai kuriais atvejais jau buvo nukentėję ir nuo kitų krizių.

Dėl žmogaus sukeltų krizių – skubi pagalba skirta gyventojams, nukentėjusiems nuo rugpjūčio mėn. kilusio Gruzijos ir Rusijos Federacijos konflikto Pietų Osetijoje. Keniją paveikė po ginčytinų prezidento rinkimų kilusi ir plačiai paplitusi politinė sumaištis. Dėl smurto, kilusio po rinkimų, turėjo persikelti daugiau kaip 500 000 žmonių. 2008 m. paaštrėjo vidaus konfliktas Jemeno šiaurinėje dalyje. Moro islamo išsivadavimo frontui ir Filipinų vyriausybei nepasirašius taikos sutarties rugpjūčio mėn. atnaujintos kovos Mindanao pietinėje saloje, dėl kurių turėjo persikelti daugiau kaip 550,000 žmonių. Metų pabaigoje tebebuvo maždaug 320 000 perkeltųjų asmenų, o konflikto sprendimo galimybių nenumatyta. Galiausiai, Šri Lankos vyriausybė atšaukė 2002 m. paliaubų susitarimą ir sustiprino puolimą šiaurinėje šalies dalyje.

Be šių naujų krizių Komisijai teko valdyti blogėjančią humanitarinę padėtį , susidariusią dėl ankstesnių, dažnai užsitęsusių, sudėtingų kritinių situacijų. Du svarbiausiai pavyzdžiai – Sudanas ir Kongo Demokratinė Respublika.

ES iš humanitarinės pagalbos biudžeto, įskaitant pagalbą maistu, suteikė humanitarinę pagalbą maždaug 143 milijonams gavėjų trečiosiose šalyse[10]. Be to, 18,5 milijono žmonių parėmė vykdydama pasirengimo nelaimėms veiklą, t. y. stiprindama bendruomenių atsparumą ir vietos reagavimo pajėgumus.

Komisija iš viso skyrė 552 mln. EUR (t. y. 58,9 % bendro galutinio biudžeto) Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, kurios yra didžiausios DG ECHO lėšų gavėjos, taip pat Azijai ir Lotynų Amerikai (192 mln. EUR – 20,5 %) ir Rytų Europai, naujosioms nepriklausomoms valstybėms, Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regiono valstybėms (156 mln. EUR – 16,3 %).

Vadovaujantis poreikiais grindžiamais principais[11] nustatytas toks humanitarinei pagalbai 2008 m. skirtų lėšų geografinis pasiskirstymas[12] (tūkstančiais):

Humanitarinė pagalba 2008 m. |

Grupė (regionas) | Iš viso | % |

A/1: Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalys | 551 847 | 58,9 % |

Sudanas ir Čadas | 197 000 |

Afrikos Kyšulys | 167 897 |

Centrinė ir Pietų Afrika, Indijos vandenynas | 126 200 |

Vakarų Afrika | 39 100 |

Karibų baseinas | 21 650 |

A/2: Naujosios nepriklausomos valstybės, Artimieji Rytai, Viduržemio jūros šalys | 152 635 | 16,3 % |

Artimieji rytai, Viduržemio jūros šalys | 124 860 |

Europa, Kaukazas ir Vidurio Azija | 27 775 |

A/3: Azija ir Lotynų Amerika | 192 327 | 20,5 % |

Pietų Azija | 94 257 |

Pietryčių ir Rytų Azija | 64 000 |

Lotynų Amerika | 34 070 |

Ne geografinės priemonės | 39 833 |

Gebėjimų stiprinimas, dotacijos ir paslaugos, DREF[13] sprendimas ir kt. | 7 021 | 0,7 % |

Techninė pagalba | 25 000 | 2,7 % |

Pagalbinės išlaidos | 7 812 | 0,8 % |

IŠ VISO | 936 642 | 100 % |

.

2008 m. iš 41 krizę patyrusios šalies, kaip nustatyta vertinime, 15 laikomos labai pažeidžiamomis, iš jų 11 Afrikos šalių, taip pat Afganistanas, Čečėnija (Rusijos Federacija), Rytų Timoras ir Jemenas.

Pagal taikytą metodiką DG ECHO 2008 m. 85 % savo numatyto pradinio biudžeto pagal pagrindinę humanitarinės pagalbos eilutę (23 02 01) skyrė didelių humanitarinių poreikių prioritetinėms sritims.

Vykdydamas pagalbos strategiją DG ECHO daugiausia dėmesio skiria užmirštoms krizėms (atvejams, kai pagalbos teikėjai nepakankamai atsižvelgia į didelius humanitarinius poreikius – tai matyti iš nedidelės gaunamos pagalbos ir nedidelio žiniasklaidos dėmesio). DG ECHO užmirštų krizių nustatymo analizė ir metodika grindžiamos tiek kiekybiniais duomenimis (nedidelis žiniasklaidos dėmesys arba maža pagalbos teikėjų pagalba palyginti su dideliais poreikiais), tiek kokybiniais veiksniais (DG ECHO ekspertų ir atsakingųjų pareigūnų vietoje atliekamas padėties vertinimas). Išsamesnė informacija apie užmirštas krizes pateikta priedo II dalyje.

Visuotinių poreikių ir užmirštų krizių vertinimų rezultatus galima rasti svetainėje EUROPA http://ec.europa.eu/echo/policies/strategy_en.htm.

3.2. 2008 m. pagrindiniai pagalbos skyrimo atvejai pagal regionus ir lėšų paskirstymas

Komisijai teko kovoti ne tik su daugybe stichinių nelaimių ir žmogaus sukeltų krizių, bet ir blogėjančia humanitarine padėtimi, kartais nuo ankstesnių metų užsitęsusiomis, sudėtingomis kritinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, humanitarinės pagalbos organizacijoms jau keletą metų didelių sunkumų kyla dėl Kongo Demokratinės Respublikos , kurioje dėl nuolat atsinaujinančių kovų šalies rytuose šimtai tūkstančių gyventojų priversti palikti savo namus. Sudano Darfūro regioną ištiko didžiausia humanitarinė krizė pasaulyje, todėl šiam regionui skirta didžiulė tarptautinė humanitarinė pagalba. Milijonų žmonių gyvybė priklauso nuo išorės pagalbos.

Tolesniuose skirsniuose išvardyti pagalbos atvejai išsamiai aprašyti priedo III dalyje.

3.2.1. Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalys (AKR šalys)

2008 m. DG ECHO daugiausia lėšų skyrė Sudanui (167 mln. EUR) ir Kongo Demokratinei Respublikai (45,5 mln. EUR ir 8 mln. EUR ECHO FLIGHT veiklai). Kiti didelės pagalbos skyrimo atvejai Afrikoje, kai suma viršijo 20 mln. EUR: Somaliui (44 mln. EUR), Čadui (30 mln. EUR), regioninei pasirengimo sausrai programai (30 mln. EUR), Zimbabvei (25 mln. EUR) ir Etiopijai (40 mln. EUR).

3.2.2. Artimieji Rytai ir naujosios nepriklausomos valstybės

Komisija ir toliau reagavo į sunkią humanitarinę padėtį Vakarų Krante ir Gazos Ruože, kuriame 2008 m. situacija nė kiek nepagerėjo, nepaisant to, kad 2007 m. gruodžio mėn. atnaujintas struktūrinės pagalbos teikimas Palestinos savivaldai. Pažeidžiamiausi Palestinos gyventojų sluoksniai Vakarų Krante nukentėjo ne tik dėl politinės padėties, bet ir dviejų klimato reiškinių – šalčio ir sausros. 82,8 mln. EUR skirti pažeidžiamiausių Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo gyventojų bei palestiniečių pabėgėlių Libane maisto poreikiams tenkinti. Taip pat reaguojant į humanitarinius ir maisto poreikius, susijusius su Irako krize, skirta 30 mln. EUR gavėjams Irake ir už jo ribų.

Šiaurės Kaukaze Komisija toliau skyrė lėšų Čečėnijos konflikto aukoms – iš viso 11 mln. EUR.

3.2.3. Azija

39 mln. EUR skirti Birmos (Mianmaro) gyventojams, nukentėjusiems nuo šalį sukrėtusio ciklono „Nargis“, o 36,3 mln. EUR – pažeidžiamiems gyventojams, nukentėjusiems nuo konfliktų ir stichinių nelaimių Afganistane, Irane ir Pakistane. 20,15 mln. EUR skirti nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems Bangladešo gyventojams (nuo graužikų paplitimo Čitagongo kalvų ruože; taip pat tenkinant likusius poreikius, susijusius su 2007 m. pabaigoje šalį sukrėtusiu ciklonu „Sidras“; taip pat dėl pietvakarinės dalies užtvindymo 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje praūžus musoninėms liūtims ir smarkiai pakilus vandens lygiui). Dar 351 000 EUR skirti (Birmos) rohingų tautybės pabėgėliams Bangladeše paremti.

3.2.4. Lotynų Amerika

Galiausiai, Lotynų Amerikai skirti 34 mln. EUR, iš kurių 12,5 mln. EUR – Kolumbijos konflikto aukoms, o likusieji – reaguojant į stichines nelaimes, kaip antai „La Niña“ reiškinį Bolivijoje ir Ekvadore, sausras Paragvajuje ir Hondūre, šalčius Bolivijoje bei Peru ir potvynius Gvatemaloje ir Hondūre.

3.3. Lyginamoji analizė

Toliau pateiktoje diagramoje iš 2004–2008 m. finansavimo sprendimų geografinio pasiskirstymo lyginamosios analizės matyti, kad AKR šalims skiriamo finansavimo santykinė dalis nuolat didėja, išskyrus 2005 m., kai ji buvo mažesnė, nes didžioji finansavimo dalis buvo skirta Azijai dėl dviejų didžiausių šioje pasaulio dalyje kilusių krizių – cunamio ir žemės drebėjimo Kašmyre. Reikėtų taip pat paminėti, kad įvairiems regionams ir pasaulio dalims per penkerių metų laikotarpį skirtas finansavimas labai skiriasi – tai patvirtina, kad DG ECHO pagalba iš esmės ir pagal apibrėžimą skiriama trumpą laikotarpį. Be to, reikėtų pabrėžti, kad daugiau kaip 96 % humanitarinės pagalbos biudžeto skirta humanitarinių operacijų finansavimui, o pagalbinėms ir administracinėms išlaidoms (informacijai, auditui, vertinimams, pagalbiniam personalui ir kt.) – mažiau kaip 4 %. Žr. priedo VIII skirsnį.

[pic]

3.4. Nelaimių rizikos mažinimas, įskaitant pasirengimo nelaimėms veiklą

DG ECHO pagal įgaliojimus finansuoja veiklą, kurios tikslas – pasirengti pavojams, kurie kyla pažeidžiamiausioms ir labiausiai nuo stichinių nelaimių kenčiančioms bendruomenėms, ir juos sumažinti.

Atsižvelgdamas į didėjantį pasirengimo svarbos suvokimą, į pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai padidėjusį nelaimių skaičių bei jų intensyvumą ir į 2005–2015 m. Hiogo veiksmų programą, kurioje visos vyriausybės ir tarptautinės organizacijos raginamos prioritetą teikti nelaimių rizikos mažinimui ir į jį investuoti, DG ECHO pastaraisiais metais didino finansavimą bendruomenių pasirengimui nelaimėms didinti ir yra pasirengusi toliau tobulinti savo strategiją. Neviršydamas humanitarinės pagalbos įgaliojimų ir išnaudodamas savo stipriąsias puses DG ECHO gali paremti įvairius veiksmus.

DG ECHO prisideda prie nelaimių rizikos mažinimo vykdydamas DIPECHO programą, pasirengimo sausroms iniciatyvas, be to, įtraukdamas nelaimių rizikos mažinimo priemones į pagalbos operacijas ir skatinamąją veiklą.

DG ECHO pasirengimo nelaimėms strategija grindžiama dviem pagrindiniais tikslais – geriau informuoti bendruomenes apie galimas grėsmes ir didinti jų atsparumą. Be to, imtasi veiksmų, kurių tikslas – stiprinti už gyventojų apsaugą atsakingų vietos viešųjų institucijų gebėjimus. Pasirengimo nelaimėms veikla vykdoma pasitelkiant įvairius partnerius, kurie dirba glaudžiai bendradarbiaudami su vietos organizacijomis, todėl pažeidžiamiausios ir labiausiai atskirtos bendruomenės yra lengviau pasiekiamos.

DG ECHO, pradėjęs vykdyti naująjį veiksmų planą Pietryčių Afrikoje, šiuo metu veikia septyniuose pasaulio regionuose, kuriuose stichinių nelaimių grėsmė ypač didelė.

3.5. Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas

Teikdamas paramą ir kitomis pagalbos priemonėmis DG ECHO taip pat siekia padėti gyventojams, kai tik įmanoma, atgauti ekonominę nepriklausomybę ir sudaryti tinkamas sąlygas, kuriomis būtų galima laipsniškai nutraukti DG ECHO finansavimą. Todėl DG ECHO aktyviai įgyvendina pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimo strategiją (LRRD) ir glaudžiau bendradarbiauja su kitomis Komisijos tarnybomis arba pagalbos teikėjais.

3.6. Pagrindiniai humanitarinių operacijų partneriai

DG ECHO teikiamą humanitarinę pagalbą įgyvendina partneriai. DG ECHO bendradarbiauja su maždaug 200 nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Raudonojo Kryžiaus tarptautiniu komitetu ir Tarptautine Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

Kad užtikrintų veiksmingą didėjančių poreikių tenkinimą visame pasaulyje, DG ECHO svarbu turėti platų ir įvairiapusį partnerių ratą. DG ECHO palaiko glaudžius darbinius ryšius su partneriais tiek politikos klausimų, tiek humanitarinių operacijų valdymo srityse.

2008 m. DG ECHO daugiausia humanitarinių operacijų įvykdė per nevyriausybines organizacijas (44 %), Jungtinių Tautų agentūras (46 %) ir tarptautines organizacijas (10 %).

2008 m. DG ECHO peržiūrėjo, iš naujo įvertino ir patobulino partnerystės sutartis, reglamentuojančias santykius su partneriais, supaprastindamas procedūras, tačiau nesumažindamas suteiktos pagalbos stebėsenos ir priežiūros kontrolės. Todėl humanitarinė pagalba išliko efektyvi. Daugiau informacijos apie partnerių grupių pasiskirstymą per metus pateikiama priedo VIII.5 skirsnyje.

4. SANTYKIAI SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS

Kaip ir ankstesniais metais, DG ECHO aktyviai bendradarbiavo su kitomis Europos institucijomis, valstybėmis narėmis bei tarptautinėmis organizacijomis ir toliau skatino pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei bei humanitariniams principams (žmogiškumui, nešališkumui, nediskriminavimui ir neutralumui).

DG ECHO taip pat užtikrino, kad Europos ir tarptautinėse diskusijose būtų atsižvelgiama į įsipareigojimą kritinėse situacijose gerbti humanitarinę erdvę. DG ECHO sustiprino tvirtus darbinius ryšius su Europos Parlamento pranešėju humanitariniais klausimais.

Glaudūs ryšiai palaikomi su pirmininkaujančiomis valstybėmis – Prancūzija ir pirmininkavimą perėmusia Čekija. Šioje srityje darbas įgijo ypatingą reikšmę įkūrus naująją Tarybos darbo grupę humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu klausimais.

Bendradarbiavimo su ne ES pagalbos teikėjais srityje DG ECHO palaikė ryšius su JAV, kaip antai Strateginės partnerystės dialogo ( Strategic Partnership Dialogue ; SPD) organizacija ir kitais forumais, ir stiprino santykius su kitais pagrindiniais pagalbos teikėjais.

Galiausiai, DG ECHO ir toliau užtikrino humanitarinio požiūrio atstovavimą ir matomumą JT forumuose ir ES suderintųjų pozicijų, rezoliucijų ir pareiškimų JT institucijose suderinamumą su EB politika.

Išsamesnė informacija apie šiuos suinteresuotuosius subjektus pateikiama priedo V skirsnyje.

5. KITA VEIKLA

Vykdydamas veiklą DG ECHO taip pat turi spręsti kitas problemas, kad pagerintų humanitarinės pagalbos teikimą ir kokybę:

1. sukurti DG ECHO apsaugos ir saugumo politiką, skirtą humanitarinę pagalbą pristatantiems darbuotojams;

2. vykdant gebėjimų stiprinimo programas remti partnerių institucinių gebėjimų stiprinimą konkrečiose srityse, kad pagerintų jų gebėjimą greitai ir veiksmingai reaguoti į kritines situacijas;

3. sustiprinti greitojo reagavimo pajėgumus vietoje, kuriant daugiasektorines grupes;

4. komunikacijos strategija ir informavimas ; ir

5. mokymo iniciatyvų srityje DG ECHO remia humanitarinės pagalbos tinklą (NOHA), pagal kurį galima įgyti podiplominių studijų, kurių metu dėstomos įvairios disciplinos, diplomą.

Išsami informacija apie šią veiklą pateikiama priedo VI skirsnyje.

6. IšVADA

DG ECHO ir toliau skubiai reagavo į nenumatytus įvykius, kad padėtų tūkstančiams kenčiančių žmonių, kurie kai kuriais atvejais buvo nukentėję ir nuo ilgalaikių krizių. Šie ilgi ir vis žalingesni konfliktai daro didžiulį poveikį ne tik dabartinei gyventojų kartai, kuri yra visiškai priklausoma nuo humanitarinės pagalbos, bet ir ateities kartoms.

Klimato kaita yra svarbiausias humanitarinių poreikių didėjimo veiksnys, o pasaulinė maisto krizė – neatidėliotina problema. Prognozuojama, kad dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės daugelis besivystančių šalių pasieks kritinį skurdo lygį. Jei dėl krizės būtų sumažintos tarptautinės investicijos ir pagalba, labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausi regionai.

Nuo įkūrimo DG ECHO nuolat tikslino savo strategiją, kad pagalba pasiektų skurdžiausius gyventojus. Akivaizdu, kad dėl esamų geopolitinių aplinkybių kyla naujų užduočių. Pirma, apsaugoti humanitarinę erdvę, kuriai kyla grėsmė, ir skatinti, kad visos ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančios šalys laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės. Antra, reikia užtikrinti subjektų, kurių skaičius didėja, suderinamumą, kad būtų teikiama efektyvi ir tinkama pagalba tiems, kuriems jos reikia.

Galiausiai, politikos srityje pasirašius Europos humanitarinės pagalbos konsensusą, kuriuo pradėta vykdyti koordinavimo veikla, ir priėmus jo įgyvendinimo planą DG ECHO galės sustiprinti savo siekį aktyviai prisidėti formuojant humanitarinę politiką ir sprendžiant strateginius klausimus, susijusius su pajėgumais teikti tinkamą ir efektyvią humanitarinę pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.

[1] COM (2008) 130, Komisijos komunikatas dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo.

[2] http://www.icrc.org/Web/Eng/siteeng0.nsf/htmlall/section_ihl_in_brief?OpenDocument.

[3] Žr. Tarybos reglamentą Nr. 1257/96.

[4] ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies g punktas.

[5] http://www.goodhumanitariandonorship.org/.

[6] Skelbiama http://ec.europa.eu/echo/funding/key_figures/echo_en.htm.

[7] The Economist, J. Holmes, „The Year in 2009“, More help now, please (p. 110).

[8] OL C 25, 2008 1 30.

[9] SEC (2008) 1991, 2008 m. gegužės mėn.

[10] Iš jų DG ECHO suteikė pagalbą 13,5 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų, kurių iš viso užregistruota 26 milijonai, www.internal-displacement.org (IDMC, Internal Displacement Monitoring Centre, Global Overview of Trends and Developments in 2007).

[11] DG ECHO teikia pagalbą remdamasis humanitarinių poreikių vertinimu pagal du papildomuosius indeksus – krizės indeksą ir pažeidžiamumo indeksą, kurie paaiškinti priedo II dalyje.

[12] Visos 2008 m. skirtos sumos suskirstymas pagal biudžeto eilutes pateiktas VIII dalyje.

[13] Neatidėliotinos pagalbos nelaimės atveju fondas.