[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 27.5.2009

KOM(2009) 252 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos finansų priežiūra

{SEC(2009) 715}{SEC(2009) 716}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos finansų priežiūra

(Tekstas svarbus EEE)

ĮVADAS

Finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros trūkumų, susijusių tiek su konkrečiais atvejais, tiek su visa finansų sistema. Paaiškėjo, kad esamų priežiūros priemonių nepakanka tam, kad būtų galima krizės išvengti, ją suvaldyti ir įveikti. Nacionaliniai priežiūros modeliai atsiliko nuo šiandienos realybės – integruotų ir tarpusavyje susijusių Europos finansų rinkų, kuriose daug finansų įmonių veikia tarpvalstybiniu mastu. Krizė atskleidė didelių nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo, nuoseklumo ir pasitikėjimo trūkumų.

Komisija aktyviai dalyvavo koordinuojant esmines valstybių narių intervencines priemones, kuriomis siekta atkurti pasitikėjimą finansų įstaigomis pasitelkus garantijų sistemas, papildomo kapitalo injekcijas ir priemones sumažėjusios vertės turtui pašalinti iš balansų, kartu užtikrinant, kad paramą gaunančios įstaigos imtųsi būtinų veiksmų savo ekonominiam gyvybingumui atkurti. Šias pastangas reikėtų papildyti veiksmais, kurių tikslas – pašalinti per krizę atskleistus priežiūros trūkumus.

2008 m. lapkričio mėn. Komisija įgaliojo Jacques de Larosière pirmininkaujamą Aukšto lygio grupę pateikti rekomendacijų Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones siekiant geriau apsaugoti jos piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema. Europos Sąjungos finansų rinka – viena iš dviejų didžiausių pasaulyje, todėl ES aiškiai privalo skatinti pasaulinės finansų sistemos stabilumą ir saugumą, o šį vaidmenį ji gali vaidinti tik pati turėdama tvirtą priežiūros ir reguliavimo sistemą.

2009 m. vasario 25 d. de Larosière grupės pateiktoje galutinėje ataskaitoje išdėstyta subalansuota ir pragmatiška naujos Europos finansų priežiūros sistemos vizija. Šios vizijos pagrindas – pasiūlymai stiprinti nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, be kita ko, sukuriant naujas Europos priežiūros institucijas ir pirmą kartą įsteigiant Europos lygio įstaigą, kuri būtų įpareigota stebėti visos finansų sistemos riziką.

2009 m. kovo 4 d. Pranešime „ Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas “[1] Komisija palankiai įvertino ir parėmė esminius šių rekomendacijų[2] principus. Remiantis de Larosière ataskaitos rekomendacijomis, pranešime pateiktas finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros reformavimo veiksmų planas. Komisija jau ėmėsi priemonių reguliavimo reformai įgyvendinti, tarp kurių – svarbios iniciatyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų, įskaitant rizikos draudimo fondus, ir dėl vadovų atlyginimų. Tolesnės priemonės dėl bankų kapitalo reikalavimų planuojamos birželio mėn.

Atsižvelgdama į poreikį lygiagrečiai imtis skubių veiksmų dėl priežiūros, Komisija pasiūlė spartesnio įsipareigojimų, susijusių su ES finansų priežiūros reforma, įvykdymo tvarkaraštį. Iš diskusijų Europos Vadovų Taryboje, Taryboje ir Europos Parlamente, taip pat viešosios konsultacijos paaiškėjo, kad plačiai sutariama dėl poreikio vykdyti reformą ir siekti tikslų, vadovaujantis de Larosière ataskaita ir jos pagrindu Komisijos parengtais pasiūlymais dėl tolesnių veiksmų.

Šis komunikatas, kuriame išdėstyta pagrindinė naujos Europos finansų priežiūros sistemos struktūra, yra tokių veiksmų pagrindas. Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą pritarti šiai išvadose pateiktai struktūrai. Numatoma, kad teisės aktų pakeitimai, kuriuos padarius įsigaliotų šiame dokumente apibūdinta ES priežiūros sistema, bus parengti šių metų rudenį, dar pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, ir turėtų būti priimti laiku, kad atnaujinta priežiūros sistema pradėtų veikti 2010 m.

Komisija laukia suinteresuotųjų šalių nuomonių apie šį komunikatą ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 15 d.

NAUJA ES PRIEžIūROS SISTEMA

Kaip paskelbta 2009 m. kovo 4 d. pranešime, Komisija siūlys, kad patobulinta Europos finansų priežiūros sistema būtų sudaryta iš dviejų naujų ramsčių (žr. priede pateiktą schemą):

- Europos sisteminės rizikos taryba (ESRT) , kuri stebės ir vertins potencialias grėsmes finansiniam stabilumui, kylančias dėl makroekonominių pokyčių ir visos finansų sistemos pokyčių (makrolygio rizikos ribojimo priežiūra). Šiuo tikslu ESRT iš anksto įspėtų, jei rizika visai sistemai imtų didėti, ir prireikus pateiktų rekomendacijų dėl veiksmų su ta rizika susijusioms problemoms spręsti. Įsteigus ESRT bus pašalintas vienas iš esminių krizės metu išryškėjusių trūkumų – finansų sistemos pažeidžiamumas kilus vienam sektoriui ar jiems visiems būdingai sudėtingai tarpusavyje susijusių rūšių sisteminei rizikai; ir

- Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) , kurią sudarys tvirtas nacionalinių finansų priežiūros institucijų, dirbančių kartu su naujosiomis Europos priežiūros institucijomis, tinklas, siekiant užtikrinti atskirų finansų įmonių finansinį patikimumą ir apsaugoti finansinių paslaugų naudotojus (mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra). Naujasis Europos tinklas bus pagrįstas bendrais ir vienas kitą papildančiais įpareigojimais, suderinant nacionalinę įmonių priežiūrą ir tam tikrų užduočių centralizavimą Europos lygmeniu, kad būtų skatinama derinti taisykles ir priežiūros praktiką bei užtikrinti vienodą jų taikymą. Šis tinklas turėtų būti pagrįstas partnerystės, lankstumo ir subsidiarumo principais. Jo tikslas – padidinti nacionalinių priežiūros institucijų tarpusavio pasitikėjimą užtikrinant, inter alia , kad priimančiosios šalies priežiūros institucijos turėtų teisę tinkamai dalyvauti nustatant politiką, susijusią su finansiniu stabilumu ir vartotojų apsauga, ir taip sudarant sąlygas efektyviau spręsti tarpvalstybinės rizikos problemas.

Įgyvendinti abu naujosios priežiūros sistemos ramsčius būtina tam, kad būtų galima: užtikrinti vertingą sinergiją; bendromis pastangomis sustiprinti poveikį finansiniam stabilumui; užtikrinti visapusiškai susietą makro- ir mikrolygio priežiūros sistemą. Tobulinti ES finansinių paslaugų reguliavimą būtų neveiksminga, jei liktų galioti priežiūros sistema, turinti daugelį per šią krizę išryškėjusių trūkumų. Kartu būtina nustatyti ir pašalinti teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Bendrijos teisė, skirtumus, atsirandančius dėl dabartinėse direktyvose numatytų išimčių, leidžiančių nukrypti nuostatų, papildymų ar dviprasmybių, kad būtų galima apibrėžti vieną suderintų pagrindinių standartų rinkinį (bendrą taisyklių sąvadą), kurį visoje ES taikytų visos priežiūros institucijos. Šį procesą būtų galima paremti nustatant, jei įmanoma, labiau tiesiogiai taikomas ES lygio taisykles.

Naujoji Europos finansų priežiūros sistema turi būti visiškai atskaitinga ES politinės valdžios institucijoms. Pasitelkus šią sistemą būtina sukurti bendrus priežiūros principus, kartu atsižvelgiant į visų valstybių narių interesus ir į poreikį plėtoti subalansuotus, tvirtesnius pasitikėjimą stiprinančius buveinės ir priimančiosios valstybės institucijų ryšius. Ši sistema turi būti paremta aukštais priežiūros standartais, kurie būtų vienodai, teisingai ir nuosekliai taikomi visiems rinkos dalyviams, kartu užtikrinant galimybę priežiūros institucijoms dirbti nepriklausomai.

Šia iniciatyva ES ne tik atsiliepia į G20 šalių susitikimuose savo pačios išsakytus raginimus imtis tarptautinių veiksmų siekiant sukurti tvirtesnę ir viso pasaulio mastu darnesnę būsimo finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemą[3], bet ir kuria modernią ir visapusišką regioninę sistemą, kurios principus reikėtų įgyvendinti tarptautiniu mastu.

EUROPOS SISTEMINėS RIZIKOS TARYBA (ESRT)

Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros reformos argumentai

Dabar galiojančių makrolygio rizikos ribojimo priežiūros priemonių trūkumai turėjo dramatiškų pasekmių viso pasaulio finansų sistemai. Prieš krizę susidariusį disbalansą pasaulio finansų sistemoje didžiąja dalimi galima paaiškinti pernelyg dideliu kreditavimo augimu ir didele turto kainų infliacija, kai tvaraus neinfliacinio ekonomikos augimo metu apskritai buvo nepakankamai įvertinta finansinė rizika. Šiomis aplinkybėmis G20 šalys nusprendė sustiprinti pasaulinio masto priemones, skirtas finansiniam stabilumui apsaugoti visame pasaulyje, numatant, kad naujai įsteigta Finansinio stabilumo taryba (FST)[4] glaudžiai bendradarbiaus su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), siekdama iš anksto įspėti apie makrolygio rizikos ribojimo riziką pasaulio mastu. Tuo tarpu JAV vyriausybė planuoja įsteigti daug galių turinčią įstaigą, atsakingą už šalies finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą.

Panašiai ir ES reikia specialios įstaigos, atsakingos už visos ES finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, kuri nustatytų riziką finansiniam stabilumui ir prireikus teiktų įspėjimus apie riziką ir (arba) rekomendacijas dėl veiksmų su tokia rizika susijusioms problemoms spręsti. Taikant dabartinę ES tvarką makrolygio rizikos ribojimui skiriama per mažai dėmesio. Makrolygio rizikos ribojimo analizė yra fragmentiška, ją atlieka įvairios skirtingo lygio valdžios institucijos ir nėra mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad į makrolygio rizikos ribojimo įspėjimus ir (arba) rekomendacijas būtų atsižvelgiama ir imamasi konkrečių veiksmų. Artėjant šiai krizei nebuvo tinkamai išanalizuota tarpusavyje susijusių rūšių sudėtinga rinkos rizika ir nepadaryta išvadų dėl reguliavimo ir priežiūros politikos. Šią fragmentišką tvarką būtina keisti, nes nepavykus užtikrinti makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ekonominės pasekmės, kaip parodė ši krizė, gali būti sunkios.

ESRT vaidmuo ir pareigos

Komisija siūlys, kad ESRT būtų įsteigta kaip nauja nepriklausoma įstaiga, kuri, vykdydama Europos lygmens makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, būtų atsakinga už finansinio stabilumo apsaugą. Kad galėtų vaidinti šį vaidmenį, ESRT turėtų:

ESRT vaidmuo rinkti ir analizuoti visą informaciją, svarbią stebint ir vertinant potencialias grėsmes finansiniam stabilumui, kylančias dėl makroekonominių pokyčių ir visos finansų sistemos pokyčių; nustatyti tokią riziką ir jos svarbą; teikti įspėjimus apie riziką, kai rizika yra reikšminga; prireikus teikti rekomendacijas, kokių priemonių reikia imtis reaguojant į nustatytą riziką; stebėti tolesnius veiksmus, kurių reikalaujama imtis gavus įspėjimus ir rekomendacijas; ir veiksmingai palaikyti ryšius su TVF, FST ir trečiųjų šalių partneriais. |

- Pagrindinė ESRT užduotis būtų visos ES finansų sistemos stabilumo vertinimas, atsižvelgiant į makroekonominius pokyčius ir bendras tendencijas finansų rinkose. Jei numatoma, kad gresia reikšminga rizika stabilumui, ESRT pateiktų išankstinius įspėjimus ir, jei reikia, rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų. ESRT pateikti įspėjimai ir rekomendacijos galėtų būti bendro pobūdžio arba skirti atskiroms valstybėms narėms, kartu būtų nustatomas konkretus tinkamo politinio atsako tvarkaraštis. Šie įspėjimai ir (arba) rekomendacijos būtų perduodami per ECOFIN tarybą ir (arba) naująsias Europos priežiūros institucijas. ESRT, remdamasi adresatų ataskaitomis, taip pat būtų įpareigota stebėti, kaip laikomasi jos rekomendacijų.

ESRT neturėtų jokių teisiškai privalomų įgaliojimų. Nepaisant to, ESRT turėtų daryti didelę įtaką įspėjimų ir (arba) rekomendacijų adresatams – įtaka pasireikštų per labai kokybišką analizę ir dėl to, kad ESRT darbe dalyvautų visų ES centrinių bankų valdytojai, priežiūros institucijos ir Komisija. Todėl įspėjimų ir rekomendacijų adresatai turėtų į juos atsižvelgdami imtis veiksmų, nebent neveikimą būtų galima tinkamai pateisinti. Trumpai tariant, tolesni veiksmai atsižvelgiant į įspėjimus ir rekomendacijas būtų užtikrinami taikant principu „imkis veiksmų arba pasiaiškink“ pagrįstą mechanizmą. ESRT kiekvienu atveju savo nuožiūra spręstų, ar rekomendacija turėtų būti konfidenciali ar skelbiama viešai. Tačiau turint omenyje tai, kad ESRT rekomendacijos nebūtų privalomos, viešai paskelbtos jos būtų veiksmingesnės.

ESRT būtų visiškai atskaitinga Tarybai ir Europos Parlamentui. Atsiskaitymo forma – reguliarios (t. y. bent du kartus per metus) ataskaitos šioms institucijoms. Tikėtina, kad visuotinių finansinių neramumų atveju ataskaitos būtų teikiamos dažniau, nors reikėtų pažymėti, kad ESRT neturėtų jokių tiesioginių krizės valdymo įpareigojimų.

ESRT sudėtis ir veikimas

Vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą pagrindinį vaidmenį turėtų vaidinti centriniai bankai. Pagrindinės centrinių bankų pareigos susijusios su pinigų sistemos ir finansinio stabilumo užtikrinimu. Reikia pabrėžti, kad makrolygio rizikos ribojimo užduotims vykdyti būtina analizė gali būti iš dalies paremta ekonomine ir pinigų analize, kurią centriniai bankai atlieka formuodami pinigų politiką, nors taip pat reikėtų papildomos informacijos ir analizės, susijusios su finansų sistemos pažeidžiamumu. Be to, centriniams bankams, kaip paskutiniams skolintojams, tenka lemiama finansinio apsaugos tinklo funkcija. Finansinio stabilumo apsauga – esminė centrinių bankų atsakomybė, todėl Komisija siūlys, kad tarp ESRT narių būtų 27 valstybių narių centrinių bankų valdytojai ir ECB pirmininkas. Dalyvavimas ESRT nepažeis jokių galiojančių su finansiniu stabilumu susijusių pareigų.

Taip pat būtina, kad ESRT veikloje dalyvautų mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijos. Finansų įstaigų ir rinkų tarpusavio priklausomybė aiškiai rodo, kad potencialią sisteminę riziką reikėtų stebėti ir vertinti remiantis įvairiais svarbiais makroekonominiais ir mikrofinansiniais duomenimis ir rodikliais. Mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijos turi išsamių žinių apie finansų rinkų ir pagrindinių įmonių raidą ir turės svarbios informacijos, reikalingos stabilumo rizikai įvertinti. Dėl šių priežasčių ESRT darbe turėtų dalyvauti trijų EFPIS priklausančių Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir nacionalinių priežiūros institucijų aukšto rango atstovai. Siekiant užtikrinti, kad ESRT galėtų dirbti veiksmingai, iš priežiūros institucijų ESRT nariais būtų tik trys Europos priežiūros institucijų pirmininkai. Tačiau kartu su kiekvienu centrinio banko valdytoju taryboje stebėtojo teisėmis turėtų dirbti vienas aukšto rango nacionalinių priežiūros institucijų atstovas (pagal formulę 1+1). Kartu su centrinio banko valdytoju į susitikimus vykstantys atstovai galėtų keistis atsižvelgiant į ESRT svarstomus klausimus, ypač tose valstybėse narėse, kurios turi kelias priežiūros institucijas.

Tarp ESRT narių būtų ir Komisijos atstovas, visų pirma dėl Sutartimi grindžiamų Komisijos makroekonominės priežiūros įpareigojimų. Komisija reguliariai stebi ir analizuoja makroekonominius pokyčius bei politiką ir nustato makrofinansinę riziką. Ji turi būtinų žinių, susijusių tiek su konkrečiomis šalimis, tiek su visa ES, todėl galėtų daug prisidėti prie ESRT darbo.

Galima nuomonė, kad finansų ministerijų dalyvavimas ESRT nesuderinamas su jos funkcija atlikti nepriklausomą techninę makrolygio rizikos ribojimo rizikos analizę. Vis dėlto biudžeto ir (arba) mokesčių politika gali padėti padidinti arba sumažinti riziką finansiniam stabilumui, todėl ESRT susitikimuose stebėtojo teisėmis dalyvautų Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK) pirmininkas, kuris atstovautų finansų ministerijoms. Tokiu būdu taip pat būtų atsižvelgta į finansų ministerijų krizių valdymo ir sprendimo vaidmenį ir užtikrintas sklandus informacijos srautas tarp ESRT ir politinės valdžios institucijų.

ESRT susitikimai būtų rengiami bent kartą per ketvirtį, o sunkumų finansų sistemoje metu jie vyktų dažniau. Šiuose susitikimuose turėtų teisę dalyvauti ir pasisakyti visi ESRT nariai ir stebėtojai. Tačiau siekiant racionalizuoti sprendimų priėmimo procesą, teisę balsuoti turėtų tik ESRT nariai, t. y. tik ECB pirmininkas, nacionalinių centrinių bankų valdytojai, Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir Komisijos narys. Balsai nebūtų skirstomi pagal svorį, o sprendimai būtų priimami paprastąja balsų dauguma.

Vadovaujantis de Larosière ataskaitoje pateikta rekomendacija, ESRT pirmininku turėtų tapti ECB pirmininkas (tokiu atveju, kadangi ESRT pirmininkas yra nepriklausomas, tarp tarybos narių turėtų būti ir ECB pirmininko pavaduotojas). Kadangi pirmininku skiriamas Eurosistemai priklausančio centrinio banko pirmininkas, pirmininko pavaduotoją būtų tikslinga rinkti iš euro zonai nepriklausančių valstybių narių.

Reikėtų įsteigti nedidelį iniciatyvinį komitetą, kurį sudarytų ESRT pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, penki kiti ESRT nariai centrinių bankų atstovai, naujųjų Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir Komisijos narys; šis komitetas rengtų ESRT susitikimus ir užtikrintų, kad jie būtų veiksmingi. Be to, reikėtų įsteigti patariamąjį techninį komitetą, kuris padėtų ESRT, įskaitant pagalbą rengiant išsamią techninę finansinio stabilumo klausimų analizę. Patartina, kad vykdydama savo pareigas ESRT taip pat konsultuotųsi su privačiojo sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant vartotojų atstovus. ECB teiks ESRT sekretoriato paslaugas, taip pat padės rengti analizę ir teiks administracinę bei logistinę paramą.

ESRT glaudžiai bendradarbiautų su TVF, FST ir trečiųjų šalių partneriais pasaulinio masto išankstinio įspėjimo sistemos klausimais, pavyzdžiui, atkreipdama dėmesį į potencialią riziką pasaulio finansų sistemoje už ES ribų. Galima tikėtis, kad taip ESRT padidintų ES įtaką bet kokioje pasaulinėje įspėjimo apie riziką sistemoje.

Europos sisteminės rizikos tarybos (ESRT) sudėtis Nariai: pirmininkas – ECB pirmininkas; pirmininko pavaduotojas (išrinktas ESRT narių); 27 nacionalinių centrinių bankų valdytojai; ECB pirmininko pavaduotojas; trijų Europos priežiūros institucijų pirmininkai; Europos Komisijos narys. Stebėtojai: nacionalinių priežiūros institucijų atstovas, lydintis centrinio banko valdytoją pagal formulę 1+1; EFK pirmininkas. |

ESRT teisinis pagrindas

- Tik nustačius tvarką, pagal kurią tinkamai pripažįstama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos tarpusavio priklausomybė, visos suinteresuotosios šalys, pvz., finansų įstaigos, investuotojai ir vartotojai, galės pakankamai ja pasitikėti, kad imtųsi tarpvalstybinės finansinės veiklos. Praeityje pernelyg dažnai vykdant rizikos ribojimo priežiūrą visas dėmesys buvo sutelktas vien į mikrolygio priežiūrą: priežiūros institucijos vertino atskirų finansų įstaigų balansus, deramai neatsižvelgdamos į įstaigų tarpusavio sąsajas ir į įstaigų ir visos finansų sistemos sąsajas. Užtikrinti šį platesnį požiūrį – makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijų pareiga. Šios priežiūros institucijos turi stebėti ir vertinti potencialią riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl pokyčių sektorių lygmeniu arba visos finansų sistemos lygmeniu. Spręsdama su tokia rizika susijusias problemas, ESRT būtų esminė integruotos ES priežiūros struktūros dalis; ta struktūra būtina siekiant skatinti valstybes nares laiku ir nuosekliai duoti politinį atsaką ir taip išvengti skirtingų požiūrių bei pagerinti vidaus rinkos veikimą. Be to, kaip neatsiejama teisinės ir institucinės sistemos dalis, ESRT padės nuosekliai, darniai ir veiksmingai įgyvendinti ir taikyti tarpvalstybinių finansinių paslaugų Bendrijos taisykles.

Apsvarsčiusi įvairias pasirinkimo galimybes, Komisija mano, kad ESRT reikėtų įsteigti remiantis EB sutarties 95 straipsniu kaip juridinio asmens statuso neturinčią įstaigą. Šiuo teisiniu pagrindu būtų užtikrinta, kad ESRT turėtų esmines pirmiau nurodytas savybes ir įgaliojimą, apimantį visą finansų sektorių be jokių išimčių, taip pat ir draudimą. Be to, taip ESRT kartu su EFPIS galėtų sudaryti bendrą novatorišką finansų priežiūros sistemą, tuo pat metu ir toliau aiškiai atskiriant ESRT ir kitų institucijų atsakomybę. Pasirinkus šį teisinį pagrindą netrukdoma Europos centriniam bankui pavesti pareigas, susijusias su ESRT užduotimis, priimant teisės aktą pagal EB sutarties 105 straipsnio 6 dalį.

EUROPOS FINANSų PRIEžIūROS INSTITUCIJų SISTEMA (EFPIS)

Mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros reformos argumentai

Kiek tai susiję su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra, ES padarė viską, kas įmanoma turint dabartinio statuso Europos priežiūros institucijų komitetus[5] (3 lygmens komitetai), kurie tėra Komisijos patariamieji organai. Nepaisant to, kad šie komitetai buvo tobulinami, ES negalima palikti tokios situacijos, kai nėra mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad nacionalinės priežiūros institucijos priimtų geriausius priežiūros sprendimus tarpvalstybinių įstaigų klausimais; kai nacionalinės priežiūros institucijos nepakankamai bendradarbiauja ir keičiasi informacija; kai bendri nacionalinių valdžios institucijų veiksmai yra tikras iššūkis atsižvelgiant į nevienodus reguliavimo ir priežiūros reikalavimus; kai nacionaliniai sprendimai dažniausiai yra vienintelė įmanoma galimybė spręsti Europos problemas; kai yra daugybė skirtingų to paties teisinio teksto interpretacijų. Pasitelkus naująją EFPIS, kuri sujungs nacionalines priežiūros institucijas į tvirtą Bendrijos tinklą, bus galima pašalinti šiuos trūkumus ir sukurti sistemą, atitinkančią stabilios ir bendros ES finansinių paslaugų rinkos tikslą.

EFPIS vaidmuo ir pareigos

Taigi EFPIS turėtų tapti realiai veikiančiu Europos tinklu, pagrįstu bendrais ir vienas kitą papildančiais įpareigojimais. ES lygmeniu trys veikiantys priežiūros institucijų komitetai būtų pakeisti trimis naujomis Europos priežiūros institucijomis: Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių institucija (EVPI) – kiekviena iš jų turėtų juridinio asmens statusą. Šios naujos Europos priežiūros institucijos ne tik perims visas dabartinių priežiūros institucijų komitetų funkcijas[6], bet turės daugiau pareigų, apibrėžtų teisinių galių ir daugiau įgaliojimų apskritai (žr. toliau). Jos taip pat prisidėtų rengiant bendrą suderintų taisyklių rinkinį, parengtų bendrus priežiūros reikalavimus bei metodus ir taip pagerintų tarpvalstybinių įstaigų priežiūrą ir padėtų spręsti galimus nacionalinių priežiūros institucijų ginčus.

Įprastinė priežiūra ir toliau būtų vykdoma nacionaliniu lygmeniu – nacionalinės priežiūros institucijos liktų atsakingos už atskirų įmonių priežiūrą, pavyzdžiui, susijusią su kapitalo pakankamumo reikalavimais. Taigi, šiuo metu finansų įstaigoms gelbėti reikalingi finansiniai ištekliai lieka valstybių narių kompetencijoje ir ši našta gula ant nacionalinių mokesčių mokėtojų pečių, kaip parodė dabartinė krizė. Kiek tai susiję su tarpvalstybinėmis įstaigomis, priežiūros sistemos pagrindu taps steigiamos priežiūros institucijų kolegijos[7], kurios turėtų vaidinti svarbų vaidmenį užtikrinant darnų informacijos tarp buveinės šalies ir priimančiosios šalies institucijų srautą. Europos priežiūros institucijos turėtų dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų susitikimuose stebėtojų teisėmis, kad galėtų prisidėti kuriant bendrus priežiūros principus ir nuoseklią priežiūros praktiką. Pasirinkus tokią EFPIS struktūrą bus suderinti visai Europai bendros finansų priežiūros sistemos privalumai ir vietos priežiūros institucijų, kurios yra arčiausiai prie jų jurisdikcijoje veikiančių įstaigų, kompetencija.

Kad EFPIS būtų veiksminga, reikės imtis gretutinių priemonių ir keisti sektorių teisės aktus, siekiant užtikrinti darnesnį finansinių taisyklių rinkinį. Tikslas – geriau suderinti taisykles, kurias turi taikyti priežiūros institucijos, ir užtikrinti didesnį tų institucijų nacionalinio lygmens įgaliojimų ir sankcijų, kurias jos gali taikyti, nuoseklumą. Pastaruoju klausimu Komisija pateiks pasiūlymų rudenį.

Kad galėtų pasiekti joms nustatytus tikslus, naujosioms Europos priežiūros institucijoms turės būti sudarytos sąlygos vykdyti šias funkcijas:

1. Užtikrinti bendrą suderintų taisyklių rinkinį

Institucijos:

- remdamosi kriterijais, kurie bus išsamiai nurodyti Bendrijos teisės aktuose, parengs privalomus techninius tam tikrų sričių standartus (pvz., priežiūros standartai priežiūros institucijų kolegijoms ir techniniai vidaus modelio patvirtinimo standartai). Tokie standartai galioja tam tikrą nustatytą laikotarpį, jei Komisija juos patvirtina neprieštaraudama; ir

- parengs aiškinamąsias gaires, kurias kompetentingos nacionalinės institucijos taikytų priimdamos individualius sprendimus, ypač dėl finansų įstaigų licencijavimo ir priežiūros.

- Užtikrinti nuoseklų ES taisyklių taikymą

Net turint bendrą suderintų taisyklių rinkinį, taikant šias taisykles kartais nuomonės dėl Bendrijos teisės aktų taikymo gali išsiskirti. Todėl Europos priežiūros institucijos Bendrijos teisės aktuose aiškiai apibrėžtais atvejais turėtų turėti priemonių nuosekliam Bendrijos teisės aktų taikymui užtikrinti.

- Nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimai

Tuo atveju, jei nacionalinių priežiūros institucijų nuomonės skiriasi, Europos priežiūros institucijos turėtų sudaryti palankesnes dialogo sąlygas ir padėti priežiūros institucijoms susitarti. Jei po taikinimo etapo minėtoms institucijoms nepavyksta susitarti, klausimą turėtų išspręsti Europos priežiūros institucijos, priimdamos sprendimą. Tačiau reikia pabrėžti, kad toks būdas – paskutinė priemonė, nes daugeliu atvejų atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų sugebėti susitarti taikant pirmiau minėtą taikinimo procedūrą.

- Aiškus Bendrijos teisės pažeidimas

Taip pat reikėtų nustatyti mechanizmą tam atvejui, kai laikoma, kad nacionalinės priežiūros institucijos elgesys aiškiai neatitinka galiojančių Bendrijos teisės aktų. Europos priežiūros institucijos savo iniciatyva, vienos ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų arba Komisijos prašymu išnagrinėtų klausimą ir prireikus atitinkamai nacionalinei priežiūros institucijai pateiktų rekomendaciją dėl veiksmų.

Atsižvelgiant į bendrą pareigą laikytis Bendrijos teisės aktų, nacionalinės institucijos būtų pareikalauta įgyvendinti rekomendaciją per nustatytą laikotarpį. Retais atvejais, jei tai būtina tam tikroje situacijoje, Europos priežiūros institucijos apie konkretų atvejį informuotų Komisiją. Netrukus po to, kai Europos priežiūros institucijos priėmė rekomendaciją, Komisija galėtų priimti sprendimą, kuriuo būtų reikalaujama, kad nacionalinė priežiūros institucija imtųsi konkrečių veiksmų arba susilaikytų nuo veiksmų, siekiant užtikrinti visišką atitiktį finansinių paslaugų srities acquis communautaire .

Siekiant užkirsti kelią nacionalinių priežiūros institucijų neveikimui įgyvendinant Bendrijos teisę arba delsimui imtis veiksmų arba tuo atveju, kai būtina veikti skubiai, Europos priežiūros institucijas taip pat būtų galima įgalioti priimti tiesiogiai finansų įstaigoms taikomus sprendimus, susijusius su reikalavimais, keliamais ES teisės aktuose dėl finansų įstaigų ir rinkų rizikos ribojimo priežiūros bei finansų sistemos stabilumo. Šie sprendimai neprieštarautų Komisijos teisei inicijuoti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares.

2. Užtikrinti bendrus priežiūros principus ir nuoseklią priežiūros praktiką

Naujosios Europos priežiūros institucijos kurs bendrus Europos priežiūros principus ir nuoseklią priežiūros praktiką, pavyzdžiui, rengdamos bendras mokymo programas ir stebėtojų teisėmis dalyvaudamos priežiūros institucijų kolegijų susitikimuose. Jos taip pat galėtų skatinti nacionalines priežiūros institucijas perduoti viena kitai užduotis ir pareigas.

3. Išskirtiniai įgaliojimai vykdyti tam tikrų subjektų priežiūrą

Europos priežiūros institucijoms suteikiama atsakomybė už tam tikrų subjektų, vykdančių veiklą Europos mastu, pvz., kredito reitingų agentūrų ir ES pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos namų, licencijavimą ir priežiūrą. Ši atsakomybė galėtų apimti tokius įgaliojimus kaip įgaliojimai vykdyti tyrimą, atlikti patikras vietoje ir priimti priežiūros sprendimus. Ši atsakomybė būtų apibrėžta sektorių teisės aktuose (pvz., Reglamente dėl kredito reitingų agentūrų). Taip priežiūra būtų ne tik veiksmingesnė, bet ir rezultatyvesnė, nes šioms prižiūrimoms įstaigoms būtų sukurta „vieno langelio“ sistema. Europos priežiūros institucijos taip pat galėtų dalyvauti atliekant Europos įmonių susijungimų ir įsigijimų rizikos ribojimo vertinimą visame finansų sektoriuje[8].

4. Užtikrinti koordinuotą atsaką krizės atveju

Europos priežiūros institucijos turėtų vaidinti svarbų vaidmenį koordinuojant veiksmus krizės atveju: jos turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms institucijoms bendradarbiauti ir keistis informacija, prireikus imtis tarpininko vaidmens, tikrinti informacijos, kuri turėtų būti teikiama visoms šalims, patikimumą ir padėti atitinkamoms institucijoms priimti ir įgyvendinti teisingus sprendimus. Pastaruoju atveju iki 2009 m. vidurio įvedus Europos mandatą nacionalinėms valdžios institucijoms bus suteikta galimybė vykdant pareigas atsižvelgti į finansinio stabilumo problemas kitose valstybėse narėse. Šiuo atžvilgiu pažanga dalijimosi našta ir problemų sprendimo mechanizmų srityse labai svarbi siekiant sustiprinti nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio pasitikėjimą ir pagerinti EFPIS veikimą, todėl šį darbą reikia atlikti kuo greičiau. Konkrečių krizių atvejais Europos priežiūros institucijoms būtų galima suteikti teisę priimti tam tikrus skubius sprendimus (pvz., dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo); šių skubos procedūrų taikymo sritį reikėtų apibrėžti Bendrijos teisės aktuose.

5. Rinkti mikrolygio rizikos ribojimo informaciją

Europos priežiūros institucijos turėtų būti įpareigotos iš nacionalinių priežiūros institucijų rinkti visą svarbią mikrolygio rizikos ribojimo informaciją. Siekiant šio tikslo reikėtų sukurti centrinę Europos duomenų bazę, kurią tvarkytų Europos priežiūros institucijos. Informacija būtų prieinama atitinkamoms institucijoms priežiūros institucijų kolegijose, apibendrinta ir (arba) anonimiška ji gali būti perduota ESRT (žr. 5 skirsnį). Tam gali prireikti iš dalies keisti sektorių teisės aktus.

6. Imtis tarptautinio vaidmens

Nepažeidžiant institucinės Europos institucijų kompetencijos, Europos priežiūros institucijoms būtų galima suteikti tam tikrą vaidmenį vykdant tarptautinę veiklą, įskaitant galimybę sudaryti techninius susitarimus su tarptautinėmis organizacijomis ir jų lygmens trečiųjų šalių administracijomis. Europos priežiūros institucijos taip pat galėtų padėti Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų šalių priežiūros sistemų lygiavertiškumo.

7. Apsaugos priemonės

Naudojimosi pirmiau minėta kompetencija tvarka bus išsamiai ir tiksliai nurodyta atitinkamuose sektorių teisės aktuose. Šios kompetencijos suteikimas visiškai atitiks Sutarties 226 ir 228 straipsnius. Nepažeidžiant Bendrijos teisės taikymo ir pripažįstant, kad valstybėms narėms gali atsirasti tam tikrų įsipareigojimų, taikant pirmiau minėtus mechanizmus priimti sprendimai neturės tiesioginės įtakos valstybių narių fiskalinei atsakomybei. Be to, Bendrijos teismai turi turėti teisę peržiūrėti bet kokį Europos priežiūros institucijų ar Komisijos sprendimą.

EFPIS sudėtis ir veiklos struktūra

Atsižvelgiant į de Larosière ataskaitą, siūloma kurti pirmiau apibūdintą priežiūros tinklą, kuriame naujosios Europos priežiūros institucijos dirbtų kartu su nacionalinėmis finansų priežiūros institucijomis, o ne įgyvendinti tokius sprendimus kaip visiškas priežiūros centralizavimas ES lygmeniu, dėl kurio nesutarta. Tačiau atsižvelgdama į poreikį kuo greičiau didinti priežiūros kokybę ir nuoseklumą Europoje, Komisija mano, kad de Larosière grupės siūlomą parengiamąjį darbą reikia atlikti sparčiau, kad patobulinta sistema pradėtų veikti 2010 m.

Komisija pripažįsta, kad daugelyje pasaulio šalių aktyviai – ir kol kas be aiškių rezultatų – diskutuojama, kokia priežiūros struktūra yra tinkamiausia; galimi tokie sprendimai: i) viena visiems sektoriams bendra priežiūros institucija, ii) atskiros rizikos ribojimo priežiūros ir verslo etikos priežiūros institucijos visoms finansų įstaigoms (vadinamasis twin peaks modelis) ir iii) atskirų sektorių požiūris (t. y. atskiros bankininkystės, draudimo įmonių ir vertybinių popierių veiklos priežiūros institucijos). Tačiau, Komisijos nuomone, šiuo metu Europoje būtų geriau išlaikyti pastarąjį požiūrį, pagrįstą egzistuojančiomis struktūromis, nes nėra įtikinamų įrodymų teigti, kad kitos struktūros veiksmingiau atliktų konkrečias užduotis, kurias siūloma pavesti Europos priežiūros institucijoms. Šios užduotys nėra susijusios vien su tiesiogine priežiūra, todėl nacionalinėse diskusijose dėl priežiūros struktūros pateikiami argumentai ir įrodymai nebūtinai joms tinka. Dėl šių priežasčių Komisija siūlys remtis egzistuojančia struktūra ir, po nustatyto laikotarpio atlikus peržiūrą, prireikus sudaryti sąlygas laikui bėgant ją keisti.

Vis dėlto siūlomoje struktūroje bus labai svarbu užtikrinti sektorių bendradarbiavimą, kad būtų galima atspindėti aktualias rinkos tendencijas ir realijas. Jei sektorių konvergencijos mastas ir toliau didės, Europos priežiūros institucijos ir Komisijos atstovas vis dažniau turės vertinti atitinkamų sektorių tvarkas, kad būtų galima nustatyti bendrus principus ir suprasti galimus skirtumus. Todėl struktūroje reikėtų oficialiai numatyti bendrą iniciatyvinį komitetą, kuris užtikrintų trijų naujųjų Europos priežiūros institucijų tarpusavio supratimą, bendradarbiavimą ir nuoseklius priežiūros metodus joms sprendžiant visiems sektoriams aktualius uždavinius, įskaitant su finansų konglomeratais susijusius uždavinius, ir užtikrinant vienodas veiklos sąlygas. Be to, kiekviena Europos priežiūros institucija turėtų turėti galimybę stebėtojos teisėmis dalyvauti kitos Europos priežiūros institucijos susitikimuose.

Kiekviena nauja institucija turėtų stebėtojų tarybą, kurią sudarytų atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų aukščiausio lygio atstovai ir kuriai vadovautų atitinkamos Europos priežiūros institucijos pirmininkas. Stebėtojų taryboje stebėtojų teisėmis turėtų dalyvauti Komisijos, ESRT ir ELPA bei EEE šalių atitinkamų priežiūros institucijų atstovai. Tačiau jie negalėtų dalyvauti su atskiromis įstaigomis susijusiose diskusijose. Vadovaujantis dabartine praktika, taip pat reikėtų įsteigti valdybą, kuri spręstų bendruosius su veikla susijusius klausimus (pvz., biudžeto) ir kurioje dalyvautų Komisija. Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir generaliniai sekretoriai turėtų būti visą darbo laiką dirbantys nepriklausomi profesionalai. Pirmininkas bus paskirtas po atviro konkurso. Paskyrimą penkerių metų laikotarpiui tvirtintų Europos Parlamentas.

Europos finansų priežiūros institucijų sistemos sudėtis

I. Iniciatyvinis komitetas:

- trijų Europos priežiūros institucijų ir Komisijos atstovai.

II. Trys Europos priežiūros institucijos [Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių institucija (EVPI)]:

Kiekvienos Europos priežiūros institucijos stebėtojų taryba:

- Europos priežiūros institucijų pirmininkas ir

- atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų pirmininkai.

Stebėtojai:

- Komisijos atstovas;

- ESRT atstovas ir

- kiekvienos ELPA ir EEE šalies atitinkamos nacionalinės priežiūros institucijos atstovas.

Kiekvienos Europos priežiūros institucijos valdyba:

- atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų ir Komisijos atstovai.

III. Nacionalinės priežiūros institucijos

Stebėtojų taryba turėtų susitikti reguliariai, o krizės metu būtų rengiami papildomi susitikimai. Europos priežiūros institucijos sprendimus dėl techninių taisyklių priimtų taryboje kvalifikuotąja balsų dauguma, remiantis Sutartyje nustatytu balsavimo teisių paskirstymu valstybėms narėms. Dėl kitų Europos priežiūros institucijų funkcijų reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti skirtingą tvarką. Pavyzdžiui, sprendimus dėl galiojančių teisės aktų taikymo reikėtų priimti paprastąja balsų dauguma laikantis principo „vienas asmuo – vienas balsas“.

Kiekviena Europos priežiūros institucija turėtų savo biudžetą, o jo įvykdymą tvirtintų Europos Parlamentas. Išteklių jos galėtų gauti iš ES biudžeto, taip pat iš kitų šaltinių, kaip antai nacionalinių institucijų įnašai. Bet koks biudžetas turėtų atitikti jų pareigas ir užtikrinti nepriklausomumą. Europos priežiūros institucijos turėtų palaikyti struktūrizuotus ryšius su visomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant vartotojus.

Labai svarbu užtikrinti šių Europos priežiūros institucijų nepriklausomumą. Jos turėtų būti kuo labiau nepriklausomos nuo nacionalinių valdžios institucijų, išskyrus priežiūros institucijas, ir nuo Europos institucijų, kurios turėtų nesikišti Europos priežiūros institucijoms priimant sprendimus. Tačiau Europos priežiūros institucijos būtų visiškai atskaitingos Tarybai, Europos Parlamentui ir Komisijai. Skaidrumas – pagrindinė šios sistemos sėkmės sąlyga, todėl Europos priežiūros institucijos turėtų oficialiai ir dažnai (pvz., bent du kartus per metus) teikti ataskaitas Europos institucijoms.

EFPIS teisinis pagrindas

Europos priežiūros institucijų steigimo teisinis pagrindas turėtų būti EB sutarties nuostata, sudaranti konkretų teisinį politikos, kurią toms institucijoms bus pavesta įgyvendinti, pagrindą.

Dėl finansų ir ekonomikos krizės kilo rizika vidaus rinkos stabilumui. Atkurti ir išlaikyti stabilią bei patikimą finansų sistemą – būtina sąlyga siekiant išsaugoti pasitikėjimą ir darną vidaus rinkoje ir kartu užtikrinti bei pagerinti sąlygas sukurti visiškai integruotą ir veikiančią finansinių paslaugų vidaus rinką. Be to, geriau integruotos finansų rinkos suteikia geresnių finansavimo ir rizikos diversifikavimo galimybių ir taip padeda didinti ekonomikos gebėjimą atlaikyti sukrėtimus. Taigi finansinė integracija padidina stabilumą ir atvirkščiai.

Sukūrus EFPIS ir tris Europos priežiūros institucijas bus parengtas bendras taisyklių sąvadas, kuriuo bus užtikrinta, kad taisyklės būtų vienodai taikomos visoje ES, taip sudarant sąlygas vidaus rinkai geriau veikti. Europos priežiūros institucijų užduotis – padėti nacionalinėms institucijoms nuosekliai interpretuoti ir taikyti Bendrijos taisykles.

Teisingumo Teismas pripažino[9], kad EB sutarties 95 straipsnis, susijęs su galimybe nustatyti priemones, skirtas teisės aktams dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo suderinti, yra tinkamas teisinis pagrindas įsteigti „ Bendrijos agentūrą, padedančią įgyvendinti suderinimą “, kai tokiai įstaigai patikėtos užduotys yra glaudžiai susijusios su teisės aktų, kuriais suderinami nacionaliniai teisės aktai, dalyku.

Užduotys, kurias ketinama pavesti Europos priežiūros institucijoms, yra glaudžiai susijusios su priemonėmis, kurių imtasi reaguojant į finansų krizę, ir priemonėmis, apie kurias paskelbta Pranešime „ Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas “, todėl, remiantis Teismo praktika, jas galima nustatyti pagal EB sutarties 95 straipsnį.

EFPIS IR ESRT BENDRADARBIAVIMAS

Siūloma ES priežiūros sistema veiks sėkmingai tik tuomet, jei EFPIS ir ESRT veiksmingai bendradarbiaus. Reformos tikslas ir yra užtikrinti sklandesnį priežiūros institucijų bendradarbiavimą vykdant makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotims atlikti ESRT turėtų laiku gauti suderintus mikrolygio duomenis, o mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą vykdančioms nacionalinėms institucijoms būtų naudinga ESRT turima informacija apie makrolygio rizikos ribojimo aplinką. Siekiant išvengti praeities klaidų, labai svarbu nustatyti mikrolygio ir makrolygio priežiūros institucijų privalomo bendradarbiavimo ir informacijos mainų procedūras.

Kad galėtų nustatyti ES finansų sistemos stabilumo riziką ir jos svarbą, ESRT turėtų: i) iš EFPIS gauti svarbius mikrolygio rizikos ribojimo duomenis, visų pirma susijusius su didelėmis ir sudėtingomis tarpvalstybinėmis grupėmis, ir ii) turėti galimybę pradėti ad hoc tyrimus konkrečiais klausimais, kuriems reikia tiesioginės informacijos iš nacionalinių priežiūros institucijų ir (arba) rinkos dalyvių. Komisija siūlys, kad būtiną informaciją Europos priežiūros institucijoms nacionalinės priežiūros institucijos perduotų taikydamos taisykles, pagal kurias įsteigiamos naujosios Europos priežiūros institucijos. Įgaliojimai gauti visą finansiniam stabilumui užtikrinti svarbią informaciją ESRT galėtų būti suteikti suderinant ESRT steigimo teisės aktą ir naujųjų Europos priežiūros institucijų steigimo teisės aktus. Naujųjų Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentuose būtų reikalaujama, kad jos periodiškai (pvz., kas mėnesį) ESRT teiktų apibendrintą ir svarbią anonimišką neapibendrintą informaciją apie visas finansų įstaigas ir rinkas, ypač apie dideles ir sudėtingas tarpvalstybines grupes. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys ir informacija yra neskelbtini, labai svarbu užtikrinti ESRT ir EFPIS bendradarbiavimo konfidencialumą ir nustatyti tinkamas teisines apsaugos priemones. Be to, kad kolegijos gautų naujausią informaciją apie makrolygio rizikos ribojimo aplinką, kurioje veikia atskiros įstaigos, ESRT atstovams būtų galima leisti dalyvauti jų susitikimuose stebėtojų teisėmis.

IšVADA

Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą:

- patvirtinti pasiūlymą įsteigti naują Europos sisteminės rizikos tarybą (ESRT), kuriai pirmininkautų ECB pirmininkas ir kurią sudarytų nacionalinių centrinių bankų valdytojai, trijų Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir Europos Komisijos narys. ESRT darbe turėtų aktyviai dalyvauti nacionalinės priežiūros institucijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas;

- pritarti, kad ESRT būtų įpareigota nuolat vertinti visos finansų sistemos stabilumą ir kad jai būtų suteikti būtini įgaliojimai laiku teikti įspėjimus ir (arba) rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų ir stebėti atsakomuosius veiksmus;

- pritarti, kad būtų sukurta nauja Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS), sudaryta iš 3 naujų Europos priežiūros institucijų, kurios dirbtų tinkle su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, siekdamos sukurti bendrus visų finansų įmonių priežiūros metodus, apsaugoti finansinių paslaugų naudotojus ir padėti rengti bendrą suderintų taisyklių rinkinį. Inter alia , EFPIS turėtų rengti techninius standartus, padėti užtikrinti nuoseklų Bendrijos teisės taikymą ir spręsti priežiūros institucijų ginčus;

- pabrėžti iš tikrųjų integruoto požiūrio į Europos finansų priežiūrą svarbą: poreikį užtikrinti tvirtas ESRT ir EFPIS sąsajas, įskaitant keitimąsi makrolygio rizikos ribojimo analizei atlikti būtina mikrolygio rizikos ribojimo informacija; atitinkamų šalių pasirengimą gavus įspėjimus apie riziką ir (arba) rekomendacijas imtis veiksmų; ir poreikį, kad ESRT tarpininkautų bendraujant su tarptautinėmis institucijomis, visų pirma FST ir TVF;

- palankiai įvertinti Komisijos ketinimą kuo greičiau pasiūlyti teisės aktų pakeitimų, kurių tikslas – sukurti naują ES priežiūros sistemą, remiantis šiame komunikate pateiktomis orientacinėmis nuostatomis ir surengus tolesnes konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, siekiant laiku priimti būtinas priemones, kad atnaujinta sistema pradėtų veikti 2010 m.;

- pritarti siūlymui sparčiau parengti išsamią tarpvalstybinę tvarką, skirtą Europos Sąjungos finansų krizių valdymo ir sprendimo sistemoms, įskaitant garantijų sistemas ir dalijimąsi našta, sustiprinti.

Priedas

Nauja Europos finansinio stabilumo apsaugos sistema

[pic]

[1] 2009 m. kovo 4 d. Komisijos pranešimas pavasario Europos Vadovų Tarybai „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“, COM(2009) 114 galutinis.

[2] Žr. 2009 m. vasario 25 d. paskelbtą ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės ataskaitą. Grupei pirmininkavo Jacques de Larosière.

[3] Žr. 2009 m. balandžio 2 d. Londono aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimą.

[4] Pakeitė Finansinio stabilumo forumą (FSF).

[5] Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (angl. CEBS), Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas (angl. CEIOPS) ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (angl. CESR), dažnai vadinami Lamfalussy 3 lygmens komitetais.

[6] Pvz., teikti techninius patarimus Europos Komisijai.

[7] Didžiausių ES finansų grupių priežiūros institucijų kolegijos jau egzistuoja arba yra steigiamos 2009 m.

[8] Komisija ir toliau turėtų išskirtinę kompetenciją taikyti ES valstybės pagalbos taisykles ir Bendrijos lygmens susijungimų atveju vertinti tokio sandorio konkurencinius aspektus pagal EB Susijungimų reglamentą.

[9] Žr. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-217/04 44 punktą.