[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 21.3.2007

KOM(2007) 127 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“

{SEK(2007) 360}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“

1. ĮVADAS

2006 m. gegužės 3 d. Komisija priėmė žaliąją knygą[1] siekdama įgyvendinti Europos skaidrumo iniciatyvą (ESI)[2].

Žaliosios knygos tikslas – pradėti plataus masto viešąsias konsultacijas dėl šių pagrindinių ESI elementų:

- būtinybės sukurti labiau struktūrizuotą interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos pagrindą;

- nuomonių apie Komisijos taikomus minimalius konsultavimosi standartus[3] (toliau – konsultavimosi standartai);

- privalomo informacijos apie ES lėšų gavėjus pagal pasidalijamojo valdymo principą skelbimo.

2006 m. gegužės–rugpjūčio mėn. Komisija vykdė plataus masto ir išsamias konsultacijas, daugiausia internete. Be to, Komisijos atstovybės keliose valstybėse narėse surengė konsultacijų susitikimus. 2006 m. birželio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė klausymą, kuriame dalyvavo daugiau negu 60 Europos interesų grupių bei kitų suinteresuotųjų šalių ir kuris buvo puiki galimybė pasikeisti nuomonėmis dėl Komisijos pasiūlymų[4].

Vykdydama konsultacijas internete Komisija gavo daugiau negu 160 suinteresuotųjų šalių nuomonių. Tas nuomones pateikė kai kurios ES valstybės narės, privačiojo sektoriaus interesų grupės, NVO, taip pat pavieniai piliečiai. Konsultavimosi procese dalyvavo ne tik Europos, bet ir nacionalinės bei regioninės organizacijos. Pagal Komisijos konsultavimosi standartus visos nuomonės pateiktos ESI konsultavimosi tinklavietėje[5].

Reaguodamos į Komisijos žaliąją knygą, ES patariamosios institucijos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas[6] ir Regionų komitetas[7] pateikė savo nuomones.

Komisijos žalioji knyga sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Kiekvieną mėnesį ESI konsultavimosi tinklavietėje užregistruota keli tūkstančiai apsilankymų. Remdamasi šiuo komunikatu Komisija dabar nori pateikti savo nuomonę dėl konsultavimosi proceso metu išsakytų argumentų ir nuspręsti, kokių tolesnių veiksmų imsis dėl šios žaliosios knygos.

2. NUOMONė IR TOLESNI VEIKSMAI

2.1. Interesų grupių atstovavimas (lobizmas)

2.1.1. Bendras metodas, terminija ir taikymo sritis

Apskirtai galimybė aptarti interesų grupių atstovavimą Europos lygmeniu sveikintina, nors konsultacijų metu keli dalyviai kritiškai vertino Komisijos pasirinktą termino „lobizmas“ vartojimą šiam reiškiniui apibūdinti. Todėl reikėtų dar kartą pabrėžti, kad Komisijos vartojamoje „lobizmo“ apibrėžtyje nėra neigiamo vertinimo aspekto. Lobizmas reiškia „ visą veiklą, kuria siekiama daryti įtaką Europos institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams “. Komisija aiškiai pabrėžė teisėtą ir naudingą lobistinės veiklos vaidmenį demokratinėje sistemoje. Vis dėlto Komisijos naujasis registras (žr. toliau) bus pavadintas „Interesų grupių atstovų registru“.

Viešųjų ryšių konsultacinės įstaigos, įmonių lobizmo skyriai (vidaus atstovai), NVO, tyrimų institucijos, prekybos asociacijos ir advokatų kontoros bus skatinami registruotis, ir siūloma galimybė nurodyti, kokiai kategorijai jie priklauso.

2.1.2. Žaliojoje knygoje pateikti pasiūlymai

ESI žaliojoje knygoje Komisija pasiūlė naują lobistinės veiklos pagrindą, kurį sudaro:

- savanoriškos registracijos sistema, skatinanti lobistus registruotis. Paskatos registruotis galėtų būti automatinis įspėjimas apie vykstantį konsultavimąsi suinteresuotosioms šalims aktualiais klausimais;

- visiems lobistams bendras elgesio kodeksas arba bent jau bendri minimalūs reikalavimai;

- priežiūros ir sankcijų sistema, taikytina neteisingos registracijos ir (arba) elgesio kodekso pažeidimo atvejais.

2.1.3. Interesų grupių atstovų registras

Daugelyje pateiktų nuomonių remiamas savanoriškumo principu veikiančio registro sukūrimas. Tačiau nemažai dalyvių, su kuriais buvo konsultuojamasi, ypač NVO, pasisakė už privalomą registraciją, nes ji būtų vienintelis būdas užtikrinti visišką skaidrumą.

Komisijos nuomone, visiškas skaidrumas visų pirma reiškia kiek įmanoma didesnę Europos interesų grupių atstovų aprėptį. Siekdama šio tikslo Komisija pasiūlė savanorišką, paskatomis grindžiamą registraciją. Lobistai, užregistravę tam tikrą informaciją apie save, galėtų nurodyti savo konkrečius interesus, ir atitinkamai jiems būtų pranešta apie konsultacijas jų interesų srityse.

Buvo teigiama, kad tai nėra labai stipri paskata registruotis savanoriškai. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad automatinio įspėjimo funkcija turbūt nebus pakankamas stimulas registruotis, ypač Briuselyje įsisteigusioms interesų grupėms, kurios kasdien seka Komisijos veiklą.

Todėl sistemos funkcionavimui reikėtų papildomos paskatos, kuri sustiprintų tiek esamos Komisijos konsultavimosi politikos taikymą, tiek jos įgyvendinimą (t. p. žr. 2.2. skyrių). Pagal Komisijos konsultavimosi standartus reikalaujama, kad suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti pastabas konsultacijų internete metu, privalo būti pasirengusios pateikti Komisijai ir plačiajai visuomenei informaciją apie savo tikslus ir struktūrą. Komisija yra paskelbusi, kad, „ nenurodžius šios informacijos, komentarai bus traktuojami kaip atskirai pateiktos pastabos “.[8]

Todėl Komisija ketina derinti savanoriškumo principu veikiantį registrą su nauju standartiniu konsultacijoms internete skirtu šablonu. Jeigu tokios konsultacijos metu organizacijos pateiks savo nuomones, jos bus sistemingai raginamos užsiregistruoti pateikiant informaciją apie tai, kam jos atstovauja, kokia jų misija ir kaip jos finansuojamos.

Prašymas pagrįstas, nes pakankama informacija apie konsultacijose dalyvaujančią organizaciją neabejotinai yra išankstinė sąlyga norint rimtai įvertinti jos pateikiamų nuomonių aktualumą ir naudingumą.

Naujoji sistema ne tik padidins bendrą skaidrumą, bet taip pat padės Komisijai siekti geresnio reglamentavimo tikslų. Atviros suinteresuotųjų šalių konsultacijos yra svarbi priemonė atliekant poveikio vertinimus ir stiprinant žiniomis grindžiamą politikos formavimo metodą.

Dėl finansinių duomenų atskleidimo, kurio reikalaujama registruojantis, Komisijos nuomone, registruojamajam būtina ir dera pranešti atitinkamus biudžeto skaičius ir pateikti jo išskaidymą pagal pagrindinius klientus ir (arba) finansavimo šaltinius. Pagrindinis interesų grupių atstovų finansavimo šaltinių atskleidimo tikslas – užtikrinti, kad sprendimus priimančios institucijos ir plačioji visuomenė galėtų nustatyti svarbiausias konkrečios lobistinės veiklos varomąsias jėgas ir jas įvertinti.

Remiantis savaiminio reguliavimo metodu, registruojamųjų pareiga bus tiksliai ir objektyviai apskaičiuoti ir atskleisti savo finansavimo šaltinius. Tokiu būdu Komisija, vertindama, ar registruojantis pateikta pakankamai informacijos, taikys šiuos minimalius kriterijus:

- profesionalių konsultacijų ir advokatų kontoros, užsiimančios lobistine veikla ES institucijose, turėtų nurodyti apyvartą, susijusią su lobistine veikla ES institucijose, ir santykinę klientų dalį šioje apyvartoje;

- „vidaus“ lobistai ir prekybos asociacijos, aktyviai dalyvaujančios lobistinėje veikloje, turėtų pateikti išlaidų, siejamų su tiesioginiu lobizmu ES institucijose, sąmatą;

- NVO ir tyrimų institucijos turėtų nurodyti bendrą biudžetą ir jo išskaidymą pagal pagrindinius finansavimo šaltinius (viešojo finansavimo, aukų sumos ir šaltiniai, nario mokesčiai ir kt.).

Reglamente Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos taikymo Bendrijos institucijoms nustatoma, kad NVO, atitinkančios keliamus reikalavimus, turės teisę prašyti tam tikrų pagal aplinkos apsaugos teisę priimtų administracinių aktų peržiūros vidaus tvarka. Todėl, svarstydama galimą papildomą paskatą registruotis, Komisija išnagrinės, kokiu mastu būsimas registras galėtų padėti nustatyti NVO, turinčias teisę pradėti tokią procedūrą (pvz., pagal išankstinio pripažinimo principą).

2.1.4. Elgesio kodeksas

Žaliojoje knygoje nustatoma, kad registruotis norintys kandidatai taip pat turi „įsipareigoti laikytis elgesio kodekso , kurio laikymasis būtų užtikrinamas patikimai bei skaidriai“ .

Tokio kodekso parengimo ir konkrečių jo laikymosi priežiūros metodų klausimai išsamiai nenagrinėjami. Buvo šiek tiek diskutuota, ar savanoriškas bendras kodeksas, kurį parengtų ir kurio taikymą prižiūrėtų patys lobistai (įskaitant baudų skyrimą), galėtų būti geresnė alternatyva. Tačiau apie žaliąją knygą pateiktos nuomonės parodė, kad tokiam darbui sutelkti įvairias lobistų grupes būtų gana sunku, ypač jei jis susijęs su privačiojo sektoriaus ir NVO bendradarbiavimu.

Suprantama, kad Komisija visada išliks atskaitinga už savo santykių su išorės interesų grupių atstovais tvirtumą. Todėl būtų sunku numatyti, kad Komisija perleistų atsakomybę už kodekso parengimą ir įgyvendinimo priežiūrą išorės įstaigoms. Lobistų savaiminis reguliavimas nelaikoma gyvybinga alternatyva. Vietoj jos Komisija turėtų peržiūrėti ir atnaujinti 1992 m. priimtus esamus minimalius reikalavimus. Tokio perdirbto kodekso turinys bus aptariamas su suinteresuotosiomis šalimis. Įsipareigojimas laikytis kodekso – pagal Europos Parlamento parodytą pavyzdį – turėtų tapti reikalavimu lobistams, kurie nori būti įtraukti į naująjį registrą.

Savaime suprantama, visa faktinė informacija, kurią pateikia užsiregistruoti norinčios suinteresuotosios šalys, visada privalo būti tiksli. Nustačius, kad registruojamieji pateikė netikslią informaciją, bus raginama, jeigu įmanoma viešai, ją ištaisyti. Kaip paskutinę priemonę Komisija numato galimybę iš registro išbraukti netikslią informaciją pateikusius užsiregistravusius lobistus. Panaši procedūra būtų taikoma įtarus elgesio kodekso pažeidimą.

2.1.5. Galimas institucijų bendradarbiavimas

Daugelis konsultacijų dėl ESI žaliosios knygos dalyvių pasisakė už lobizmo atžvilgiu taikytiną tarpinstitucinį metodą. Jie paragino kurti bendrą Komisijos ir bent Europos Parlamento registrą ir elgesio kodeksą.

Komisija visiškai palaiko šį požiūrį ir mano, kad „vieno langelio principu“ veikianti registracija būtų didesnė paskata suinteresuotosioms šalims registruotis. Todėl Komisija ragina Europos Parlamentą, Regionų komitetą ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą išnagrinėti galimybę glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje.

2.1.6. Laikas ir peržiūra

Komisija mano, kad šiame komunikate aprašytos naujosios priemonės bus pusiausvyrą išlaikantis darnus pagrindas, padedantis siekti didesnio lobistinės veiklos skaidrumo. Iki 2007 m. vasaros Komisija su suinteresuotosiomis šalimis pradės diskusiją dėl bendro elgesio kodekso, o 2008 m. pavasarį pradės veikti interesų grupių atstovų registras. Registrui pradėjus veikti, Komisijos tarnybos gaus gaires dėl priemonių aktyviai skatinti registraciją ir spręsti neužsiregistravusių interesų grupių atstovų klausimą. Siekdama išnagrinėti, ar naujoji sistema duoda trokštamų rezultatų, įskaitant registracijos tikslinės grupės aprėpties sąlygas, 2009 m. pavasarį Komisija ją peržiūrės. Jeigu rezultatai netenkins, bus galima svarstyti griežtesnes priemones numatant privalomą registraciją ir atsiskaitymą.

2.2. Konsultavimosi standartai

Dėl žaliosios knygos skyriaus „minimalūs standartai“ gauta daugiau negu 100 nuomonių[9], daugiausia iš įvairių verslo interesų grupių ir NVO.

Konsultacijų dalyviai apskritai palankiai įvertino Komisijos konsultavimosi standartus ir Komisijos pastangas pagerinti konsultacijų procesą. Tačiau dalyviai nurodė ir kai kurias silpnąsias konsultavimosi standartų taikymo vietas. Visų pirma yra silpnų vietų pateikiant bendro pobūdžio atsakymą, kuriame būtų paaiškinama, kaip ir kokiu mastu Komisija atsižvelgė į pastabas, taip pat laikantis minimalaus 8 savaičių termino atviroms viešosioms konsultacijoms (pavyzdžiui, kai į laikotarpį buvo įtrauktas ir didelių švenčių laikotarpis). Todėl susidarė įspūdis, kad vykdant tikslines konsultacijas ne visada išlaikyta atitinkama pusiausvyra susijusių sektorių atžvilgiu.

Nors šiame etape[10] neketinama peržiūrėti konsultavimosi standartų turinio, būtina sustiprinti jų taikymą, kad būtų galima pakelti bendrą Komisijos konsultacijų kokybės lygį. Tokio sustiprinto taikymo atveju dėmesys visų pirma bus skiriamas geresnio atsakymo teikimo metodo užtikrinimui, labiau koordinuotam požiūriui į konsultacijas ir poreikiui užtikrinti konsultacijų metu pareiškiamų nuomonių ir interesų įvairovę. Šis metodas padės pagerinti Komisijos poveikio vertinimų kokybę ir tokiu būdu padės įgyvendinti Komisijos geresnio reglamentavimo politiką.

Todėl Komisija labiau išskirs tokias priemones:

- darbuotojų mokymą ir atitinkamo jų informuotumo didinimą;

- generalinių direktoratų keitimąsi informacija ir konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis gerąja patirtimi;

- praktinių konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis gairių peržiūrą;

- naujo standartinio konsultacijoms skirto šablono, kuris padidintų atvirų viešųjų konsultacijų nuoseklumą, sukūrimą.

Kai tik šios priemonės bus pradėtos įgyvendinti ir patikrintos praktiškai, Komisija ketina pateikti savo konsultavimosi politiką išorės ekspertų vertinimui.

2.3. ES lėšų gavėjų skelbimas

2.3.1. Teisės aktų rengimo procesas

Paskelbus Žaliąją knygą dėl skaidrumo, žiniasklaida itin susidomėjo informacijos apie ES lėšų gavėjus pagal pasidalijamojo valdymo principą skelbimo klausimu. Dėl to Komisija galėjo dalyvauti konstruktyviose diskusijose su valstybėmis narėmis, Parlamentu, interesų grupių atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, galiausiai vedančiomis link bendro sutarimo dėl atitinkamų duomenų skelbimo priimtinumo. Komisija entuziastingai sutiko žinią, kad kai kurios valstybės narės pakeitė savo aiškiai priešišką poziciją į bendradarbiavimui šiuo klausimu su Komisija palankią poziciją, o tai leido nedelsiant priimti sistemos įdiegimui keltą pagrindinį reikalavimą, jį įtraukiant į Finansinį reglamentą, kurio kas trejus metus atliekama peržiūra buvo vykdoma pirmą kartą nuo jo įsigaliojimo 2003 m.

Įvairių susijusių teisės aktų pakeitimų aprašymas pateikiamas priede.

2.3.2. Praktinis įgyvendinimas

Susijusių teisės aktų nuostatų priėmimas yra tik pirmas žingsnis įgyvendinant šį neabejotinai sudėtingą sumanymą, reikalaujantį glaudžiai bendradarbiauti su daugeliu įgyvendinančių įstaigų visoje ES taikant laipsnišką metodą.

Kai kuriose pastabose dėl žaliosios knygos, gautose vykdant konsultacijas, nurodoma, jog pageidaujama paieškai pritaikytos, centralizuotos duomenų bazės, kurią valdytų Komisija ir kurioje būtų visa svarbi informacija apie lėšų gavėjus.

Tačiau tikrovė yra tokia, kad duomenis apie lėšų gavėjus renka valstybių narių įgyvendinimo įstaigos, kurioms pavesta valdymo funkcija. Šios įstaigos yra atsakingos už BŽŪP tiesioginės pagalbos ir rinkos priemonių duomenų siuntimą Komisijai, ir Komisija neturi būdų patikrinti kiekvieno gauto atskiro duomenų segmento patikimumą. Tačiau siekdama įpareigoti valstybes nares paskelbti šiuos duomenis, įskaitant kaimo plėtros išlaidas, Komisija ką tik priėmė pasiūlymą, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005. Struktūrinių fondų srityje Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1828/2006, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo įgyvendinimo taisyklės, atsakomybė už duomenų apie naudos gavėjus rinkimą ir skelbimą aiškiai numatoma valstybėms narėms ir Komisija atitinkamų duomenų netgi negauna. Be to, Komisija ryžtingai deda pastangas, kad gautų teigiamą Europos Audito Rūmų patikinimo pareiškimą, kaip numatyta EB sutarties 248 straipsnyje. Tam reikia ryžtingų Komisijos pastangų, ypač tiesioginio valdymo klausimu, bet lemiamą vaidmenį spręsdamos Audito Rūmų nurodytus trūkumus pasidalijamojo valdymo srityje turės suvaidinti valstybės narės. Todėl Komisija norėtų pabrėžti valstybių narių atsakomybės už priemonių pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinimo svarbą.

Taigi, siekiant duomenis skelbti nuo 2008 m., bendradarbiaujant su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu tinkamiausia būtų imtis šių veiksmų:

1 žingsnis. Duomenų skelbimas esama forma

Pagal iš dalies pakeisto Finansinio reglamento ir taikytinų atskirus sektorius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas tos valstybės narės, kurios dar to nepadarė, suteiks viešąją prieigą prie visų pasidalijamojo valdymo programų duomenų per nacionalines interneto svetaines ir kitomis priemonėmis, kurios, jų nuomone, tinkamos.

Komisijos portale bus patalpintas pagrindinis interneto portalas, kuriame pateikiamos nuorodos į atitinkamas valstybių narių tinklavietes. Savo ruožtu šis portalas bus susietas su ES lėšų pagal tiesioginio valdymo principą tinklaviete, Komisijos įdiegta 2006 m. Tai užtikrins vienodas sąlygas tiesioginio ir pasidalijamojo valdymo programoms.

2 žingsnis. Duomenų palyginamumo ir pritaikymo paieškai užtikrinimas

Komisija visiškai pripažįsta pritaikytų paieškai bei palyginamų duomenų poreikį ir imasi tolesnių priemonių – 2007 m. rudenį ji pasiūlys bendrą pasidalijamojo valdymo duomenų skelbimo standartą – taip sudarys galimybes suinteresuotosioms šalims atlikti nuoseklius tyrimus visoje ES ir prieiti prie valstybių narių skelbiamų duomenų iš centrinio Komisijos portalo. Šiuo bendru standartu bus atsižvelgiama į ypatingus įvairių politikos sričių pagal pasidalijamąjį valdymą aspektus.

3. IšVADOS

Imdamasi tolesnių priemonių dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“ Komisija:

- sukurs naują savanorišką interesų grupių atstovų registrą su automatinio įspėjimo funkcija, kuris pradės veikti 2008 m. pavasarį (esamos CONECCS duomenų bazės naudojimas bus laipsniškai sustabdytas);

- padidins skaidrumą per sustiprintą Komisijos konsultavimosi standartų taikymą, ypač standartinėje konsultacijų tinklavietėje internete, taip pat tikrinant dalyvius. Ši priemonė būtų susieta su registru;

- parengs elgesio kodekso projektą, kuris 2007 m. bus aptariamas su suinteresuotosiomis šalimis. Kodekse bus vienas registracijos reikalavimų, ir jį prižiūrės Komisija;

- stiprins Komisijos konsultavimosi standartų taikymą praktinėmis, „vidaus“ priemonėmis (žr. 2.2);

- laikysis savo politikos dėl ES lėšų gavėjų skelbimo ir ją įgyvendins.

PRIEDAS

ES lėšų gavėjai. Teisės aktų pakeitimai

1. Finansinio reglamento pakeitimai

Reglamento Nr. 1995/2006, kuriuo iš dalies keičiamas Finansinis reglamentas Nr. 1605/2002, įžangoje nustatoma:

„kadangi: (6) Siekiant užtikrinti lėšų iš biudžeto panaudojimo skaidrumą, būtina sudaryti galimybę susipažinti su informacija apie tokių lėšų gavėjus nustatant tam tikrus būtinus apribojimus, kad būtų apsaugoti viešieji ir privatūs interesai, ir atsižvelgiant į Europos žemės ūkio garantijų fondo konkretų ataskaitinį laikotarpį.“

Pagal naująją 30 straipsnio 3 dalį reikalaujama skelbti informaciją apie lėšų gavėjus, kai taikomi visi programų valdymo būdai:

„Komisija ... pateikia informaciją apie lėšų ..., kurias suteikia subjektai, kuriems biudžeto vykdymo užduotys pavestos taikant kitus valdymo būdus, gavėjus.

Ši informacija pateikiama deramai laikantis konfidencialumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo, kaip nustatyta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisv o tokių duomenų judėjimo bei 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, taip pat saugumo reikalavimų atsižvelgiant į kiekvieno 53 straipsnyje nurodyto valdymo būdo ypatumus ir tam tikrais atvejais laikantis atitinkamų konkretiems sektoriams taikomų taisyklių.“

Naujajame 53b straipsnyje patikslinamas skelbimo dažnumas ir tai, kad praktiniai dalykai turi būti nustatyti atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse:

„53b straipsnis

1. Komisijai vykdant biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, biudžeto vykdymo užduotys pavedamos valstybėms narėms. Toks būdas visų pirma taikomas veiksmams, nurodytiems antros dalies I ir II antraštinėse dalyse.

2. Nepažeisdamos papildomų nuostatų, numatytų atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse, ir siekdamos užtikrinti, kad pasidalijamojo valdymo atveju lėšos būtų naudojamos pagal taikomas taisykles ir principus, valstybės narės (...)

(d) taikydamos atitinkamas konkretiems sektoriams taikomas taisykles ir laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies, užtikrina tinkamą metinį informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą.“

Pagal specialaus pereinamojo laikotarpio nuostatos sąlygas bus atskleisti pagalbos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) gavėjams skirti mokėjimai, padengiami iš 2008 m. biudžeto:

„181 straipsnis

4. 30 straipsnio 3 dalis taikoma 148 straipsnio 1 dalyje minimam fondui pirmą kartą mokėjimams, padengiamiems iš 2008 m. biudžeto."

2. Sektorių teisės aktai

2.1. Europos žuvininkystės fondas (EŽF)

Tarybos reglamentas Nr. 1198/2006 dėl EŽF priimtas 2006 m. liepos 27 d. Valdymo institucijos įsipareigojimas organizuoti lėšų gavėjų sąrašo, veiksmų pavadinimų ir viešojo finansavimo sumų, skirtų veiksmui, skelbimą aiškiai minimas įgyvendinimo reglamento projekte (31 straipsnis), kurį, kaip tikimasi, Komisija priims 2007 m. kovo mėn. pabaigoje. Tačiau jau dabar EŽF komitete pasiektas politinis valstybių narių sutarimas.

2.2. Struktūriniai fondai: EKPF, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006 nustatomos bendrosios Europos kaimo plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatos. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento dėl trijų fondų įgyvendinimo taisyklės, 7 straipsnio 2 dalies d punkte nurodoma, kad vadovaujančiosios institucijos pareiga organizuoti ... „ paramos gavėjų sąrašo, veiksmų pavadinimų ir veiksmams skirtų viešųjų lėšų sumos paskelbimą elektroniniu ar kitokiu būdu . ESF veiksmų dalyviai neįvardijami .“

2.3. Bendroji žemės ūkio politika (tiesioginė pagalba ir rinkos priemonės; kaimo plėtra)

Siekdama įtraukti nuostatas dėl privalomo lėšų gavėjų pavadinimų skelbimo, Komisija ką tik patvirtino pasiūlymą iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005, kuriame nustatomos žemės ūkio politikos finansavimo taisyklės, susijusios ir su tiesioginėmis išmokomis, ir su kaimo plėtra. Kai tik reglamentą patvirtins Taryba, jį reikės papildyti atitinkamomis įgyvendinimo taisyklėmis.

POVEIKIO BIUDŽETUI PAŽYMA (žr. vidaus taisyklių 16 straipsnį)

POLITIKOS SRITIS: KOMISIJOS POLITIKOS KOORDINAVIMAS IR TEISINėS KONSULTACIJOS VEIKLA: SANTYKIAI SU PILIETINE VISUOMENE, ATVIRUMAS IR INFORMAVIMAS |

2007–2008 m. darbo programa |

1. ATITINKAMOS BIUDŽETO IŠLAIDŲ KATEGORIJOS IR ANTRAŠTINĖ DALIS

- 25.02.04.02 Bendro pobūdžio leidiniai

- ir biudžeto eilutė, apimanti pagalbinį ir pagal sutartis dirbantį personalą.

2. TEISINIS PAGRINDAS

Užduotys, susijusios su Komisijos prerogatyvomis institucijų lygiu.

3. BENDRI FINANSINIŲ METŲ DUOMENYS (EUR)

◘ 3.a – Einamieji metai (2007 m.)

ĮA |

Pradinė asignavimo suma finansiniams metams (biudžetas) | 2 200 000 |

Pervedimai | --- |

Papildomas asignavimas | --- |

Bendra asignavimo suma | 2 200 000 |

Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai | 2 200 000 (2007 m. POP) |

Turimas likutis |

Suma siūlomam veiksmui | 75 000 (jau įtraukta į 2007 m. POP +300 000 |

◘ 3.b – Perkėlimai

ĮA |

Perkėlimai | --- |

Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai | --- |

Turimas likutis | --- |

Suma siūlomam veiksmui | --- |

◘ 3.c – Kiti finansiniai metai (2008 m.)

Suma, kuri turi būti įtraukta rengiant 2008 m. PBP

ĮA |

Pradinė asignavimo suma finansiniams metams (biudžetas) | Rengtinas 2008 m. PBP |

Pervedimai |

Papildomas asignavimas |

Bendra asignavimo suma |

Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai |

Turimas likutis |

Suma siūlomam veiksmui | 450 000 |

4. VEIKSMO APRAŠYMAS

Siekdama įgyvendinti Europos skaidrumo iniciatyvą (ESI), 2006 m. gegužės 3 d. Komisija priėmė žaliąją knygą [COM(2006) 194]. Ja siekta pradėti plataus masto viešąsias konsultacijas, visų pirma dėl būtinybės sukurti labiau struktūrizuotą interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos pagrindą. Po šių konsultacijų Komisija sukurs naują savanorišką lobistų registrą su automatinio įspėjimo funkcija.

Dėl šio veiksmo susidaro dviejų rūšių išlaidos:

- Biudžeto eilutėje 25.02.04.02 numatytos išlaidos registro sukūrimui (internete) ir jo techninei priežiūrai.

- Išlaidos dviem A lygio pagal sutartis dirbantiems darbuotojams. Tai papildomos išlaidos, kurios dar neįtrauktos į Generaliniam sekretoriatui skirtus asignavimus.

- Vienas darbuotojas – viso projekto parengimas, koordinavimas ir techninė priežiūra.

- Vienas specialistas – visa projekto IT pusė.

5. PATVIRTINTAS SKAIČIAVIMO METODAS (EUR)

Personalas |

2007 m. | 8 mėn. | 2 darbuotojai | 84 376 |

2008 m. | Kalendoriniai metai | 2 darbuotojai | 127 104 |

2009 m. | 1 – 6 mėn., 1 – 12 mėn. | 95 328 |

Registro parengiamieji darbai ir kūrimas |

2007 m. | Analizė, vizijos dokumentas, galimybių studija ir kt. 1 sutartis | 75 000 |

Valdymo modulio sukūrimas, modulio sklaida: pirmasis etapas | 300 000 |

2008 m. | Kūrimas: antrasis etapas (įskaitant 1-os versijos kūrimą ir 2-os versijos parengimą): sutartis | 450 000 |

2009 m. ir vėlesni metai | Techninės priežiūros išlaidos | 50 000 per metus |

IŠ VISO |

Metai | Darbuotojai | Kūrimas |

2007 | 84 376 | 375 000 |

2008 | 127 104 | 450 000 |

2009 | 95 328 | 50 000 |

6. MOKĖJIMO GRAFIKAS (EUR)

Išlaidų kategorija | Asignavimai | Mokėjimai |

2007 m. | 2008 m. |

25.02.04.02 | 2007 m. | 375 000 | 375 000 |

2008 m. | 450 000 | 450 000 |

Iš viso | 825 000 | 375 000 | 450 000 |

Darbuotojai | 2007 m. | 84 376 | 84 376 |

2008 m. | 127 104 | 127 104 |

Iš viso | 211 480 | 84 376 | 127 104 |

Išlaidos, skirtoms žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdymo tarnybai metinių paskyrimų tvarka skirtų lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. biudžetas ir 2008 MPS jau patvirtinti, naujas žmoniškųjų išteklių išlaidas reikės apmokėti perkeliant arba mažinant esamus išorės darbuotojams skirtus asignavimus.

[1] COM(2006) 194.

[2] SEC(2005) 1300.

[3] COM(2002) 704.

[4] http://eesc.europa.eu/sco/events/11_07_06_transparency/minutes-en.pdf.

[5] http://ec.europa.eu/transparency/eti/index_en.htm.

[6] CESE 1373/ 2006.

[7] CoR 235/2006.

[8] COM(2002) 704.

[9] Nuomones galima rasti http://ec.europa.eu/comm/eti/contributions.htm.

[10] Neatmetant galimų priemonių, kurių reikia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams, įgyvendinti.