[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 21.2.2007 KOM(2007) 62 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą {SEK(2007) 214}{SEK(2007) 215}{SEK(2007) 216} KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą (Tekstas svarbus EEE) 1. ĮžANGA Šiame komunikate pateikiama 2007-2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija. Darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga – vienas svarbiausių ir labiausiai išplėtotų su užimtumu ir socialiniais reikalais susijusios ES politikos aspektų[1]. Per pastaruosius dešimtmečius buvo priimta ir nuosekliai taikyta daug Bendrijos teisės aktų, leidusių pagerinti darbo sąlygas ES valstybėse narėse ir pasiekti didelės pažangos mažinant su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir ligų skaičių. Siekdama atnaujinti darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos politiką Europos Komisija 2002 m. nustatė naują 2002–2006 m. Bendrijos strategiją. Šioje strategijoje remiamasi bendru požiūriu į gerą darbuotojų savijautą, atsižvelgiant į pokyčius darbo srityje ir naujų pavojų (ypač psichosocialinio pobūdžio) atsiradimą. 2002-2006 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vertinimo ataskaitos[2] išvadoje pažymima, kad laikantis šios strategijos buvo atnaujinta prevencijos politika nacionaliniu lygiu, pateikti nuoseklūs ir įtikinami argumentai partnerystės naudai siekiant bendrų tikslų, o prevencija suinteresuotosios šalys yra skatinamos strategiškai mąstyti, kad šių tikslų būtų pasiekta; šia strategija buvo atkreiptas visuomenės dėmesys į darbuotojų sveikatos ir saugos svarbą, laikant jas sudėtinėmis kokybiško valdymo dalimis ir esminiais ekonominio veiksmingumo bei konkurencingumo didinimo veiksniais. Vadovaudamosi Lisabonos strategija valstybės narės pripažino, kad darbo kokybės ir našumo užtikrinimas prisideda didinant ekonomikos augimą ir užimtumą. Jei darbuotojų sveikata ir sauga nėra tinkamai rūpinamasi, gali susidaryti sąlygos pravaikštoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat nuolatinio darbingumo netekimui dėl profesinių priežasčių; privalu atsižvelgti ne tik į žmogiškąjį aspektą, – svarbus ir jo ekonominis poveikis. Su darbuotojų sveikatos ir saugos problemomis susijusios milžiniškos sąnaudos stabdo ekonomikos augimą ir neigiamai veikia ES įmonių konkurencingumą. Didelė šių sąnaudų dalis turi būti padengta iš socialinės apsaugos sistemų ir valstybės finansų. 2001 m. Stokholmo Europos Vadovų Taryba užsibrėžė tikslą iki 2010 m. Europos Sąjungoje pasiekti vyrų ir moterų nuo 55 iki 64 metų amžiaus grupės vidutinį 50 proc. užimtumo lygį. 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Taryba nustatė, kad reikėtų „stengtis iki 2010 metų laipsniškai maždaug penkeriais metais pailginti vidutinį aktyvios profesinės veiklos nutraukimo Europos Sąjungoje amžių“. Modernus darbo organizavimas, taip pat darbuotojų sveikata ir sauga gali daug prisidėti užtikrinant gerą darbuotojų savijautą, didinant jų pajėgumą dirbti ir šalinant ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos paskatas. Norint pagerinti moterų ir vyrų darbingumą bei profesinio gyvenimo kokybę reikia siekti pažangos ir lyčių lygybės srityje. Nelygybė (tiek darbo, tiek ne darbo aplinkoje) gali turėti įtakos dirbančių moterų saugai ir sveikatai[3], taigi ir jų darbo našumui. Konkretūs klausimai, susiję su dirbančių vyrų sauga ir sveikata, taip pat nusipelno reikiamo dėmesio. ES ir nacionalinės politikos turėtų prisidėti prie darbo aplinkos ir sveikatos priežiūros darbe paslaugų, leidžiančių darbuotojams visapusiškai ir produktyviai dalyvauti profesiniame gyvenime iki pat senatvės, kūrimo. Mes turėtume siekti, kad darbas stiprintų kiekvieno žmogaus sveikatą ir gerintų jo savijautą, o dėl galimybės patekti į darbo rinką ir išlaikyti darbą gerėtų gyventojų sveikata apskritai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarbu pabrėžti, kad gera darbuotojų sveikata gali prisidėti prie geresnės visuomenės sveikatos apskritai. Darbo vieta ypač tinka prevencinei ir sveikatos stiprinimo veiklai vykdyti. Pastebėta, kad 2002-2006 m. Bendrijos strategijoje aptariamu laikotarpiu ženkliai sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. Naujojoje 2007-2012 m. strategijoje siūloma siekti dar ambicingesnio tikslo – bendrą nelaimingų atsitikimų skaičių sumažinti 25 % mažesniu nelaimingų atsitikimų darbe skaičiumi 27 valstybėse narėse iki 2012 m., gerinant darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą ir taip reikšmingai prisidedant prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos sėkmės. 2. PAGRINDINIAI SUNKUMAI, SUSIJę SU DARBUOTOJų SVEIKATA IR SAUGA Novatoriškas požiūris, kurio laikomasi 2002-2006 m. Bendrijos strategijoje, šiandien duoda vaisių. Valstybės narės padarė realią pažangą kurdamos tinkamiau nukreiptas į tikslą nacionalines strategijas ir veiklos programas. Nuo 2000 m. iki 2004 m. (naujausi turimi duomenys) mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ES-15 sumažėjo 17 proc., o nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių negalėta dirbti daugiau kaip tris dienas – 20 proc.[4]. Tikimasi, kad šie teigiami pokyčiai atsispindės ir naujausiuose statistiniuose duomenyse. Nepaisant padarytos pažangos naujausi ketvirtojo Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma Europos darbuotojų vis dar mano, kad jų sveikatai ir saugai darbe kyla pavojus: - apie 28 % Europos darbuotojų teigia turintys neatsitiktinių sveikatos problemų, kurios atsirado, galėjo atsirasti arba paaštrėjo dėl jų esamo ar ankstesnio darbo; - vidutiniškai 35 % darbuotojų mano, kad jų darbas kelia pavojų jų sveikatai. Be to, profesinė rizika sumažėjo nevienodai: - Tam tikrų kategorijų darbuotojai ir toliau patiria labai didelę profesinę riziką (jauni darbuotojai, nenuolatinį darbą dirbantys asmenys, vyresnio amžiaus darbuotojai ir darbuotojai migrantai). - Tam tikros įmonių kategorijos yra pažeidžiamesnės (ypač MVĮ, turinčios mažiau išteklių, kad galėtų įdiegti sudėtingas darbuotojų apsaugos sistemas, o kai kurios jų yra dažniau ir stipriau veikiamos neigiamų sveikatos ir saugos problemų). - Tam tikri veiklos sektoriai lieka ypač pavojingi (statyba / statybos inžinerija, žemės ūkis, žvejyba, transportas, sveikatos apsauga ir socialinės paslaugos). Dauguma su sveikatos apsauga ir sauga susijusių sunkumų, jau pastebėtų per praėjusį laikotarpį, tampa dar didesni. Ypač tai pasakytina apie: - demografinius pokyčius ir dirbančių gyventojų senėjimą, - naujas tendencijas darbe, įskaitant savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus didėjimą, darbą pagal subrangos sutartį ir dirbančių mažosiose bei vidutinėse įmonėse asmenų skaičiaus didėjimą, - padidėjusius naujus migracijos srautus į Europą. Be to, ir toliau daugėja dirbančių moterų, tačiau tai dažnai susiję su lyčių segregacija darbo rinkoje. Todėl reikia labiau atsižvelgti į konkrečiai su moterimis susijusius sveikatos apsaugos ir saugos aspektus. Vystosi tam tikri profesinių ligų tipai (raumenų ir griaučių sistemos sutrikimai, su psichologiniu spaudimu susijusios infekcijos ir negalavimai). Profesinės rizikos pobūdis keičiasi kartu su sparčiai atsirandančiomis naujovėmis, besivystančiais naujais rizikos veiksniais (prievarta darbe, įskaitant seksualinį į psichologinį priekabiavimą, įvairios priklausomybės rūšys) ir darbo pokyčiais (labiau suskaidytas profesinis gyvenimas). Šie pokyčiai reikalauja geriau suprasti vykstančius procesus atliekant specialų tyrimą, kad būtų nustatytos veiksmingos prevencijos priemonės. Galiausiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo lygis. Dėl visų šių priežasčių reikia tęsti ir didinti pastangas siekiant per ateinančius penkerius metus gerinti darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą. 3. 2007-2012 M. BENDRIJOS STRATEGIJOS TIKSLAI Nepertraukiamas, tvarus ir vienodas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų mažėjimas tebėra pagrindinis 2007–2012 m. Bendrijos strategijos tikslas. Komisija mano, kad bendrasis šio laikotarpio tikslas turėtų būti – 25 % sumažinti nelaimingus atsitikimus darbe 100 000 27 ES valstybėse narėse dirbančių darbuotojų.% . Šiam tikslui pasiekti siūloma įgyvendinti šiuos pagrindinius uždavinius: - užtikrinti gerą ES teisės aktų įgyvendinimą (žr. 4.1 ir 4.2 punktus); - paremti MVĮ, įgyvendinančias galiojančius teisės aktus (žr. 4.1 punktą); - teisinį pagrindą pritaikyti prie darbo srities raidos ir jį supaprastinti, ypač MVĮ atžvilgiu (žr. 4.3 punktą); - skatinti nacionalinių strategijų vystymą ir įgyvendinimą (žr. 5 punktą); - skatinti darbuotojų elgsenos pokyčius, taip pat sveikatai palankų darbdavių požiūrį (žr. 6 punktą); - parengti naujų galimų pavojų nustatymo ir įvertinimo metodus (žr. 7 punktą); - tobulinti padarytos pažangos priežiūrą (žr. 8 punktą); - sveikatos apsaugą ir saugą skatinti tarptautiniu lygiu (žr. 9 punktą). 4. SUKURTI MODERNIą IR VEIKSMINGą TEISėS AKTų SISTEMą 4.1. Geriau įgyvendinti Bendrijos teisės aktus Veiksmingas Bendrijos acquis įgyvendinimas yra būtinas siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę bei sveikatą ir kartu užtikrinti vienodas sąlygas visoms didžiulėje Europos rinkoje veikiančioms įmonėms. 2004 m. Komisija priėmė Pagrindų direktyvos 89/391/EEB ir penkių pirmųjų atskirų direktyvų praktinio įgyvendinimo ataskaitą[5]. Pagrindinės išvados patvirtina jų teigiamą poveikį nacionaliniams apsaugos lygmenims. Tačiau šioje ataskaitoje atskleidžiami dideli trūkumai, pastebimi taikant Bendrijos teisės aktus, ypač rizikingais laikomuose sektoriuose ir susiję su labiausiai pažeidžiamomis darbuotojų kategorijomis (jaunuoliai, pagal terminuotą darbo sutartį dirbantys darbuotojai ir žemos kvalifikacijos darbuotojai), ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei viešajame sektoriuje. Geresnis Bendrijos teisės aktų laikymasis padės veiksmingai sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių. Kad būtų pasiektas šis tikslas, reikės padidinti visų įsipareigojimus, tiek Bendrijos, tiek nacionaliniu lygiu. Komisija, būdama sutarčių sergėtoja, užtikrins Bendrijos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir veiksmingą jų įgyvendinimą.Ji ne tik padės valstybėms narėms įvykdyti šią užduotį, bet ir bus daug budresnė, o prireikus kaip ir anksčiau taikys procedūras dėl pažeidimų. Savo ruožtu valstybės narės privalo užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktai būtų visapusiškai taikomi. Todėl sveikatos apsauga ir sauga Europos įmonėse yra vienas svarbiausių Komisijos rūpesčių. Būtina geriau atsižvelgti į ypatingą MVĮ padėtį ir poreikius, ypač kai tai susiję su rizikos vertinimu, darbuotojų dalyvavimu ir mokymu, ir į padėtį įprastai didelės rizikos sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, statybos ir transporto sektoriuose. Nacionalinėse strategijose pirmenybė turi būti teikiama įgyvendinimui visumos priemonių, užtikrinančių aukštą teisės aktų laikymosi lygį, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir didelės rizikos sektoriuose: - geros patirties skleidimui vietos lygiu; - darbuotojų ir vadovų rengimui; - paprastų priemonių, lengvinančių rizikos vertinimą, kūrimui; - paprastai pateiktos informacijos skleidimui ir lengvai suprantamų ir taikomų gairių teikimui; - geresniam informacijos skleidimui ir geresnių sąlygų gauti patarimą sudarymui; - galimybės naudotis iš išorės teikiamomis aukštos kokybės prevencinėmis paslaugomis už prieinamą kainą sudarymui; - darbo inspektorių kaip tarpininkų pasitelkimui siekiant, kad mažosiose ir vidutinėse įmonėse būtų geriau laikomasi teisės aktų, pirmiausia atliekant šviečiamąjį, aiškinamąjį ir skatinamąjį darbą, o vėliau prireikus imantis priverčiamųjų priemonių; - skatinamųjų ekonominių priemonių Bendrijos lygiu (pavyzdžiui, pasitelkiant struktūrinius fondus) ir nacionaliniu lygiu įgyvendinimui, ypač taikytinų mikroįmonėms ir mažosioms įmonėms. Komisija, pasitelkusi naują programą PROGRESS ir bendradarbiaudama su Darbuotojų sveikatos ir saugos patariamuoju komitetu(toliau – DSSPK), ir toliau rengs praktinius direktyvų 92/57/EEB (laikinosios arba kilnojamosios statybvietės)[6], 2004/40/EB (elektromagnetiniai laukai)[7] ir 2006/25/EB (optinė spinduliuotė)[8] tinkamo taikymo vadovus. Prireikus gairėse taip pat bus atsižvelgta į būsimą mokslinio komiteto nuomonę apie kylančius ir neseniai nustatytus pavojus sveikatai. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (toliau – Europos agentūra) labiau sutelks savo informavimo, skatinimo ir geros patirties sklaidos veiklą didelės rizikos sektoriuose ir mažosiose bei vidutinėse įmonėse. DSSPK tęs savo darbus, siekdamas apibrėžti sritis, kurioms reikia rengti praktinius vadovus, taip pat stengsis, kad pastarieji būtų suprantamesni mažosioms ir vidutinėms įmonėms. | Praktika rodo, kad padaugėjo sunkumų taikant su sveikatos apsauga ir sauga susijusius teisės aktus, kai dirbama pagal subrangos sutartis ir kiekvienas darbdavys stengiasi riboti savo prevencinę veiklą, siedamas ją tik su savo paties darbuotojais. Tokia padėtis, jau tampanti įprasta, reikalauja ypatingo dėmesio tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygiu. Komisija, bendradarbiaudama su DSSPK, išnagrinės darbuotojų bendradarbiavimo būdus, kai toje pačioje darbo vietoje egzistuoja keli subrangos lygiai, taip pat būtinybę pateikti rekomendacijų. | Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 7 straipsnio įgyvendinimas atskleidžia didelius skirtumus, susijusius su prevencinių paslaugų kokybe, apimtimi ir prieinamumu. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad valstybės narės skirtingai apibrėžia reikiamą kompetenciją ir gebėjimus, ir tuo, kad pernelyg dažnai prevencinė veikla pasitelkiama iš išorės. Remdamasi padėties Europoje įvertinimu Komisija išnagrinės būtinybę priimti rekomendaciją, raginančią valstybes nares imtis iniciatyvų, palengvinančių galimybę, jei pačioje įmonėje nėra kompetentingų specialistų, naudotis kokybiškomis paslaugomis, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. | 4.2. Stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint teisės aktų taikymą Veiksmingas ir tinkamas su darbuotojų sveikata ir sauga susijusių nacionalinių teisės aktų, kuriais Bendrijos acquis perkeliamas į nacionalinę teisę, taikymas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti panašius apsaugos lygius visose valstybėse narėse. Komisija ir toliau Bendrijos lygiu skatins Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto (toliau – VDIK) darbus, kuriais siekiama didinti teisės aktų taikymo priežiūros ir stebėjimo veiksmingumą, lengvinti darbo inspekcijų bendradarbiavimą ir aktyvinti bendrus veiksmus sektorių ar konkrečių pavojų lygiu. VDIK raginamas: Išnagrinėti, kodėl skiriasi valstybėse narėse įvykstančių nelaimingų atsitikimų darbe procentiniai dydžiai ir pasidalyti patirtimi, susijusia su naujais šios problemos sprendimo būdais, kurie pasirodė esą veiksmingi. Tiriant REACH reglamento poveikį tęsti savo darbus, susijusius su darbo inspekcijų vaidmeniu ir plėtoti bendradarbiavimą su kitomis priežiūros institucijomis, atsakingomis už rinkos stebėjimą ir aplinkosaugos politiką. Labiau plėtoti keitimosi su praktinio taikymo sunkumais susijusia informacija sistemas, kuriomis galima naudotis bendrai. Stiprinti bendradarbiavimą su DSSPK, ypač atliekant parengiamuosius teisės aktų iniciatyvų ir direktyvų įgyvendinimo vertinimo darbus. | - Nacionaliniu lygiu reikėtų numatyti atitinkamas priemones, leidžiančias darbo inspekcijoms užtikrinti, kad atitinkami dalyviai laikytųsi savo įsipareigojimų ir galėtų įgyvendinti savo teises, įskaitant priežiūrą, leidžiančią veiksmingai taikyti atgrasančias ir proporcingas sankcijas bei procedūras dėl sveikatos apsaugos ir saugos taisyklių nesilaikymo. Iškilus naujiems sunkumams, tarp kurių yra migracijos srautai, pateisinami tinkamiau nukreipti patikrinimai ir inspektorių žinių tobulinimas. 4.3. Teisinio pagrindo supaprastinimas ir pritaikymas prie pokyčių Komisija rūpinasi, kad teisinis pagrindas būtų pritaikytas prie naujausių technikos pasiekimų ir pokyčių darbo srityje, laikydamasi nuoseklių, paprastų ir veiksmingų teisės aktų kūrimo principų ir atsižvelgdama į Bendrijos tikslą mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą. Komisija: konsultuodamasi su socialiniais partneriais, tęs darbus, susijusius su galimomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama stiprinti raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų, kancerogenų poveikio ir užsikrėtimo naudojant švirkštus prevenciją, priims trečiąjį cheminių medžiagų orientacinių dydžių sąrašą, parengs direktyvų 92/57/EEB (laikinosios arba kilnojamosios statybvietės) ir 92/58/EEB (darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklai)[9], 92/91/EEB (naudingųjų iškasenų gavyba mechaniniais gręžiniais)[10] ir 92/104/EEB (naudingųjų iškasenų antžeminė ir požeminė gavyba)[11], taip pat 92/29/EEB (medicininis gydymas laivuose)[12] ir 93/103/EB (žvejybos laivai)[13] įgyvendinimo vertinimo ataskaitą, įvertins priemones, kurių imtasi pagal rekomendacijas dėl savarankiškai dirbančių asmenų[14] ir dėl Europos profesinių ligų sąrašo[15]. | - Teisinės administravimo ir institucinės sistemos vertinimas ir jos paprastinimas tebebus vienas iš svarbiausių Komisijos prioritetų, vadovaujantis principais, nustatytais jos komunikatuose „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“[16] ir „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos supaprastinamo strategija“[17]. Komisija: tęs su darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga susijusių direktyvų kodifikavimo darbus, ištirdama galimybę supaprastinti teisės aktus ir taip sumažinti nereikalingą administracinę naštą, neatsisakant šiame komunikate užsibrėžtų tikslų, pasiūlys iš dalies pakeisti sprendimą, kuriuo įkuriamas VDIK, siekdama sumažinti jo narių skaičių ir pagerinti jo veiklą, skatins su darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga susijusių direktyvų bendros vertinimo metodikos sukūrimą pagal būsimą direktyvą dėl praktinio įgyvendinimo ataskaitų supaprastinimo ir racionalizavimo[18]. | - Nacionaliniu lygiu kiekviena įmonėms juntama supaprastinimo pastanga turi pasireikšti nacionalinio teisinio pagrindo tobulinimu ir supaprastinimu, nenuleidžiant žemiau esamų apsaugos lygių. Komisija jau pasiūlė, kad teisės aktų tobulinimas siekiant jų supaprastinimo būtų įtrauktas į „nacionalines Lisabonos programas“ ir rekomenduoja valstybėms narėms pateikti savo vykdomos ir numatytos veiklos ataskaitas. 5. SKATINTI NACIONALINIų STRATEGIJų VYSTYMą IR įGYVENDINIMą Bendrijos strategijos sėkmė priklausys nuo valstybių narių įsipareigojimo priimti nuoseklias nacionalines strategijas, kuriose nustatyti kiekybiniai tikslai siekiant mažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių nukreipti į blogiausiais rezultatais pasižyminčius sektorius ir įmones ir kuriais atsižvelgiama į dažniausiai kylančius pavojus bei į pažeidžiamiausius darbuotojus. Šios strategijos turi būti nustatytos remiantis išsamiu nacionalinės padėties įvertinimu aktyviai dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims (ypač socialiniams partneriams) ir tariantis su jomis. DSSPK bus privilegijuotas trišalio keitimosi informacija apie nacionalinių strategijų turinį, jų tikslus, pradėtus veiksmus, jų derinimą su Bendrijos strategija ir padarytos pažangos stebėjimą forumas. Be to, kaip tik šiame komitete bus dalijamasi patirtimi ir gera praktika; čia bus rūpinamasi, kad nacionalinės strategijos būtų parengtos nuosekliai ir leistų pasiekti visoje ES vienodą apsaugos lygį. | Nacionalinėse strategijose ypatingas dėmesys turi būti skiriamas keturioms sritims. 5.1. Didinti sveikatos priežiūros prevencinį veiksmingumą Sveikatai nepalankios sąlygos darbe gali sukelti ilgalaikius padarinius ir būti profesinių ligų bei sveikatos problemų, atsiskleidžiančių po daugelio metų (net daugiau kaip po dvidešimties metų, pavyzdžiui, asbesto atveju) priežastis. Todėl darbuotojų sveikatos priežiūra yra pati svarbiausia prevencijos priemonė. Komisija skatina valstybes nares ir įmones įgyvendinti sistemines darbuotojų medicininės priežiūros įstaigų pateiktų duomenų rinkimo ir analizavimo procedūras siekiant stiprinti prevenciją, tačiau nedidinant formalumų, kuriuos privalo atlikti įmonės, naštos. Nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos turėtų vaidinti aktyvesnį vaidmenį, be kita ko, informuodamos gydytojus apie anksčiau turėtas jų pacientų sveikatos problemas ir jų darbo sąlygas. | 5.2. Veikti siekiant darbuotojų reabilitacijos ir reintegracijos Kasmet apie 350 000 darbuotojų būna priversti dėl nelaimingo atsitikimo darbe pakeisti darbą, 300 000 netenka tam tikros dalies darbingumo, o 15 000 visiškai pasitraukia iš darbo rinkos[19]. Valstybės narės skatinamos į nacionalines strategijas įtraukti konkrečius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dėl profesinės ligos ar negalios iš darbo rinkos ilgam pasitraukusių darbuotojų reabilitaciją ir reintegraciją. | 5.3. Atsižvelgti į socialinius ir demografinius pokyčius Sunkumai, kuriuos lemia demografiniai pokyčiai Europos Sąjungoje, buvo apžvelgti Komisijos komunikate „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“[20]. Darbuotojų sveikatos ir saugos politika gali prisidėti įveikiant šiuos sunkumus, ypač geriau pritaikant darbo vietas asmeniniams poreikiams ir geriau taikant ergonomikos principus kuriant darbo vietas ir organizuojant darbą. Tiesa, kad reikia atsižvelgti į dirbančių senėjančių gyventojų poreikius Europoje, tačiau negalima neatkreipti dėmesio ir į jaunesnių darbuotojų padėtį, ypač į jaunuolių, kuriems labiausiai gresia su darbo vieta susiję pavojai. Antraip rizika bus perkelta į jaunesnio amžiaus grupes ir sudarytos sąlygos naujoms problemoms atsirasti. Europos agentūra, padedama rizikos stebėjimo tarnybos, raginama pateikti analizę konkrečių sunkumų, kylančių sveikatos ir saugos srityje dėl didėjančio moterų, darbuotojų migrantų, jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojų skaičiaus darbo rinkoje. Ji prisidės nustatant ir stebint naujas tendencijas ir pavojus, taip pat priemones, kurių būtina imtis. | 5.4. Stiprinti politikos krypčių sąryšį Kad Europos darbuotojų sveikatos ir saugos skatinimas būtų veiksmingas, reikalinga efektyvi sveikatos ir saugos darbe politikos bei kitų politikos krypčių, galinčių turėti tam poveikį, koordinacija Bendrijos ir nacionaliniu lygiu. Todėl svarbu veikti išvien ir ypač rūpintis, kad sietųsi šios politikos kryptys: - Visuomenės sveikata; - Regioninė plėtra ir socialinė sanglauda; - Viešieji pirkimai; - Užimtumas ir restruktūrizacija. Komisija užtikrins, kad su darbuotojų sveikata ir sauga susijusios iniciatyvos plėtotųsi derėdamos su visuomenės sveikatos politika siekiant ligų prevencijos ir ilgesnio aktyvaus gyvenimo esant geros sveikatos. Įgyvendinant šią strategiją bus ypač atsižvelgiama į nuomonių derinimo, pradėto 2007 m. žaliąja knyga „Europos be tabako dūmų link: strateginės galimybės Europos Sąjungos lygiu“, rezultatus, ir į 2006 m. gegužės mėn. baigto nuomonių derinimo dėl dokumento „Gyventojų psichikos sveikatos gerinimas. ES psichikos sveikatos strategijos kūrimas” rezultatus. Komisija, pasitelkdama tarpžinybinę darbuotojų sveikatos ir saugos grupę, rūpinsis, kad imantis iniciatyvų kitose politikos srityse būtų atsižvelgiama į jų poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai. Ji pirmiausia išnagrinės galimybes, kurias teikia įvairios Bendrijos programos ir fondai, galinčias prisidėti skatinant siekti aukštesnio darbuotojų sveikatos ir saugos lygio. | 6. SKATINTI ELGSENOS POKYčIUS Teisės aktai gali paskatinti elgesio modelių pokyčius. Strategija, kuria siekiama skatinti prevencijos kultūrą, turi būti skirta visoms visuomenės sudėtinėms dalims ir peržengti darbo vietos bei dirbančiosios visuomenės dalies ribas. Ji turi prisidėti kuriant bendrąją kultūrą, teikiant didelę reikšmę sanitarinei ir rizikos prevencijai. 6.1. Darbuotojų sveikatos ir saugos įtraukimas į švietimo ir mokymo programas Įgyvendinant 2002–2006 m. strategiją nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu įgyta patirtis rodo, kad rizikos prevencijos kultūrą reikia diegti į visų švietimo proceso lygių ir visų sričių mokymo programas, įskaitant profesinį rengimą ir universitetus. Svarbus vaidmuo tenka pradiniam mokslui, nes pagrindiniai prevencijos refleksai susiformuoja vaikystėje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir jaunųjų verslininkų mokymui, susijusiam su darbuotojų sveikatos ir saugos valdymu, taip pat darbuotojų informavimui apie pavojus įmonėje ir apie jų numatymo ir išvengimo būdus. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir darbuotojams migrantams. Šiuo požiūriu ypač svarbus Europos socialinio fondo vaidmuo, nes jis remia su darbuotojų sveikata ir sauga susijusias valstybių narių prevencijos kultūros iniciatyvas. Europos agentūra bus raginama sudaryti sąrašą, kuriame nurodomas darbuotojų sveikatos ir saugos įtraukimo į mokymo politiką, ypač profesinio mokymo, valstybėse narėse laipsnis. Remdamasi šia informacija ir DSSPK nuomone, Komisija išnagrinės būtinybę pateikti rekomendacijos pasiūlymą. Valstybės narės raginamos labiau išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Bendrijos fondų teikiamas galimybes plėtoti su darbuotojų sveikata ir sauga susijusius darbdavių ir darbuotojų mokymo projektus . | 6.2. Palankesnės sveikatai ir saugesnės darbo vietos: investuoti į sveikatos apsaugą ir skatinti informacijos sklaidą įmonėje Įmonės, kurios vykdydamos aktyvią prevencijos politiką investuoja į savo darbuotojų sveikatos apsaugą, pasiekia išmatuojamų rezultatų: mažėja su pravaikštomis susijusios išlaidos ir darbuotojų kaita, geriau patenkinami klientų poreikiai, didėja motyvacija, gerėja kokybė ir įmonės įvaizdis. Šie teigiami rezultatai gali būti dar labiau pagerinti skatinant darbuotojus sveikoje darbo aplinkoje laikytis tokių įpročių, kurie apskritai gerina jų sveikatą. Komisija ragina valstybes nares savo nacionalinėse strategijose numatyti konkrečias iniciatyvas, sudarančias galimybes įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, naudotis su darbuotojų sveikatos propagavimu susijusia technine parama ir patarimais. Komisija ragina Europos agentūrą rinkti ir skleisti informaciją, kuria siekiama remti darbuotojų sveikatos apsaugos skatinimo kampanijas, derančias su Bendrijos visuomenės sveikatos strategija ir programomis. Komisija ragina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą išanalizuoti realius šių kampanijų rezultatus. | Prie požiūrio į darbuotojų sveikatos ir saugos problemas pokyčių, be kita ko, prisideda ir dalyvaujančiųjų įmonės veikloje informavimas bei veiksmingas ir visapusiškas darbuotojų informavimo, mokymo ir dalyvavimo taisyklių, leidžiančių jiems įgyti atitinkamų profesinių žinių, stiprinti prevencinius refleksus ir saugiai atlikti savo darbą, taikymas. Be informavimo, ypač vidutinių ir mažųjų įmonių, gali būti taikomos tiesioginės ir netiesioginės ekonominės prevencijos skatinimo priemonės. Tokiomis skatinimo priemonėmis galėtų būti galimas socialinių įmokų arba draudimo įmokų mažinimas atsižvelgiant į padarytas investicijas siekiant gerinti darbo aplinką ir (arba) į nelaimingų atsitikimų sumažėjimą, ekonominė pagalba kuriant darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistemas, su darbuotojų sveikata ir sauga susijusių reikalavimų, taikytinų vykdant viešojo pirkimo sutartis, įtraukimas į šių sutarčių sudarymo procedūras. Europos agentūra bus raginama vykdyti atskiriems sektoriams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, skirtas informavimo kampanijas, ir skatinti sveikatos apsaugos ir saugos įmonėse valdymą keičiantis konkrečių sektorių patirtimi ir gera praktika. Socialiniai partneriai raginami kurti iniciatyvas plėtojant socialinį sektorių dialogą ir stengtis stiprinti darbuotojų atstovų koordinacinį vaidmenį sistemingai valdant profesinę riziką. | 7. ATSIžVELGTI į NAUJUS IR VIS DIDESNIUS PAVOJUS 7.1. Naujų pavojų nustatymas Siekiant plėsti su darbuotojų sveikata ir sauga susijusias žinias, aprašyti poveikio scenarijus, nustatyti priežastis ir pasekmes bei priimti su prevencija susijusius sprendimus ir formuluojant pažangių technologijų koncepciją būtina vykdyti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus. Politiniai sprendimai turi būti grindžiami šių tyrimų rezultatais. Tarp prioritetinių tyrimų turėtų būti psichosocialiniai klausimai, raumenų ir griaučių sistemos sutrikimai, pavojingos medžiagos, pavojus reprodukcijai, sveikatos ir saugumo valdymo nustatymas, su keletu susijusių veiksnių susijusi rizika (pavyzdžiui, darbo organizavimas ir darbo vietų kūrimas, ergonomika, bendras fizinių ir cheminių veiksnių poveikis) ir galima su nanotechnologijomis susijusi rizika. Bendrijos lygiu ir toliau bus dedamos pastangos, be kita ko, taikant septintąją mokslo tyrimų bendrąją programą ir remiantis su darbo ir aplinkos sauga susijusių technologijų platforma, kurios strateginė darbotvarkė buvo paskelbta 2006 m. Jau nustatyti keli klausimai dėl būsimų kvietimų teikti pasiūlymus dėl keleto šios bendrosios programos temų (sveikata, nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos, socialiniai ir ekonominiai, humanitariniai mokslai): darbuotojų sveikatos ir saugos ekonominės dimensijos įvertinimas ir nanodalelių poveikis darbuotojams, pramoninės rizikos valdymas, apsaugos įranga, struktūrinė sauga. Reikia pridurti, kad būtina suderinti nacionalinių tyrimų programas. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį gali vaidinti nacionalinių technologijų platformų įgyvendinimas. Europos agentūra raginama skatinti nacionalinius sveikatos apsaugos ir saugos tyrimų institutus nustatyti bendrus prioritetus, keistis informacija apie rezultatus ir tyrimų programose atsižvelgti į su darbuotojų sveikata ir sauga susijusius poreikius. Europos agentūros rizikos stebėjimo tarnyba turėtų geriau numatyti pavojus, įskaitant tuos, kurie susiję su naujomis technologijomis, biologine rizika, kompleksine žmogaus ir mašinos sąsaja ir demografinio vystymosi poveikiu. Komisija ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti praktinį ir greitą fundamentinių tyrimų rezultatų taikymą ir įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, pateikti paprastų prevencijos priemonių. | 7.2. Psichikos sveikatos propagavimas darbe Šiuo metu su bloga psichikos sveikata susijusios problemos yra ketvirta pagal dažnumą nedarbingumo priežastis. Pasaulio sveikatos organizacija mano, kad iki 2020 m. depresija taps pagrindine nedarbingumo priežastimi. Darbo vieta gali būti labai tinkama psichologinių sutrikimų prevencijos ir geresnės psichikos sveikatos propagavimo vieta. Komisija skatina valstybes nares įtraukti į savo nacionalines strategijas konkrečias iniciatyvas, skirtas geresnei psichikos sveikatos prevencijai ir propagavimui, derinamam su Bendrijos iniciatyvomis šioje srityje, įskaitant asmenų su psichine negalia įdarbinimą. Komisija pabrėžia socialinių partnerių derybų dėl prievartos ir priekabiavimo darbe prevencijos svarbą ir skatina juos padaryti išvadas remiantis pagrindų susitarimo Europos lygiu dėl streso darbe įgyvendinimo vertinimu. | 8. ĮVERTINTI PADARYTą PAžANGą Siekiant užtikrinti tinkamą šios strategijos įgyvendinimo priežiūrą reikia sukurti naujų priemonių, kurios leistų įvertinti tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu padarytą pažangą ir visų dalyvių įdėtas pastangas. Atsižvelgdama į Bendrijos statistikos programą Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą, kuriuo, be kita ko, siekiama suderinti ESAW[21] ir EODS[22] metodikas ir užtikrinti sisteminį valstybių narių atliekamą šių administracinių duomenų perdavimą Komisijai. Komisija taip pat plės statistinių duomenų apie darbuotojų sveikatą ir saugą rinkimą atliekant gyventojų apklausas. Bendradarbiaudama su DSSPK Komisija plėtos bendrą sistemą, leidžiančią rinkti informaciją apie nacionalinių strategijų turinį ir ja keistis, įvertinti nustatytų tikslų įgyvendinimą, taip pat nacionalinių prevencijos struktūrų veiksmingumą ir įdėtas pastangas. Ji skatins kokybinių rodiklių kūrimą siekiant papildyti Europos statistikų pateiktus ir su darbuotojų sveikata ir sauga susijusių nuomonės tyrimų duomenis. | 9. SAUGOS IR SVEIKATOS APSAUGOS SKATINIMAS TARPTAUTINIU LYGIU Ekonomikai tampant vis globalesnei Europos Sąjungai labai svarbu nustatyti pasaulinius darbo standartus – tiek daugiašaliu mastu, bendradarbiaujant su kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis, tiek dvišaliu mastu, palaikant santykius su trečiosiomis šalimis. Ji taip pat turi padėti šalims kandidatėms pasirengti įgyvendinti Bendrijos acquis . Šiuo požiūriu ES turėtų skatinti taikyti prevencijos principus, kuriuos ji apibrėžė darbuotojų sveikatos ir saugos politikoje: - stiprinti bendradarbiavimą su Tarptautine darbo organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant skatinti aukštesnį saugos lygį pasaulyje, - bendradarbiauti su kitomis šalimis siekiant skatinti 2003 m. Tarptautinės darbo organizacijos priimtos bendros darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos įgyvendinimą, taip pat 2006 m. priimtos konvencijos dėl darbuotojų sveikatos ir saugos programos ratifikavimą, - skatinti valstybes nares ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, - dirbti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant visuotinai uždrausti asbesto arba prekių, į kurių sudėtį įeina asbestas, gamybą, pardavimą ir naudojimą, taip pat skatinti darbuotojų sveikatą ir saugą apskritai, - skatinti rinkti duomenis apie nelaimingus atsitikimus, nustatant pranešimų apie rimtus nelaimingus atsitikimus reikalavimus, siekiant pagerinti tokių duomenų palyginamumą, - stiprinti bendradarbiavimą su išsivysčiusiomis šalimis, pvz., su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Australija ir Japonija, taip pat su besivystančiomis šalimis, pvz., Kinija ir Indija, - padėti šalims kandidatėms įgyvendinti acquis darbuotojų sveikatos ir saugos srityje. 10. IšVADOS Darbuotojų sveikata ir sauga dėl ekonominių ir žmogiškų priežasčių politinėje Bendrijos darbotvarkėje turi būti tarp pirmųjų klausimų. Įsipareigojimas pagal Lisabonos strategiją didinti užimtumą ir našumą siekiant didesnio konkurencingumo reikalauja, kad visi dalyviai, susiję su darbuotojų sveikatos ir saugos Europos Sąjungoje gerinimu, dėtų dvigubai daugiau pastangų. Darbuotojų sveikatai ir saugai tenka svarbiausias vaidmuo siekiant didinti įmonių konkurencingumą ir našumą bei užtikrinti socialinės apsaugos sistemų gyvybingumą, nes tai lemia dėl nelaimingų atsitikimų, nenumatytų įvykių ir ligų susidarančių išlaidų mažėjimą bei didesnę darbuotojų motyvaciją. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų našta valstybinėms ir privačioms socialinės apsaugos sistemoms yra didžiulė ir reikalauja integruoto, suderinto ir strateginio požiūrio, taip pat pagrindinių suinteresuotųjų šalių Europos Sąjungoje bendradarbiavimo kuriant Bendrijos ir nacionalines politikas. Komisija, bendradarbiaudama su likusiais susijusiais dalyviais, kartu su tiksliu grafiku socialinės darbotvarkės rezultatų vertinimo lentelėje išsamiai nurodys konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis Bendrijos lygiu, papildysiančius tuos veiksmus, kurių įsipareigos imtis valstybės narės. Šiuo komunikatu Komisija nori paskatinti suinteresuotąsias šalis veikti kartu siekiant mažinti didelę kainą, kurią mokame už nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, taip pat gerą savijautą darbe paversti Europos piliečių realybe, taip žengiant didelį žingsnį įgyvendinant 2005 m. gegužės 10 d. priimtą Piliečių darbotvarkę. [1] Pagal EB sutarties 137 straipsnį vykdoma politika. [2] Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategijos 2002–2006 m. vertinimo ataskaita, SEK(2007) 214. [3] "Lyčių problema darbuotojų sveikatos ir saugos srityje". Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, 2003. [4] SEK(2007) 214. [5] KOM(2004) 62, 2004 2 5. [6] OL L 245, 1992 8 26, p. 6. [7] OL L 159, 2004 4 30, p. 1. [8] OL L 114, 2006 4 27, p. 38. [9] OL L 245, 1992 8 26, p. 23. [10] OL L 348, 1992 11 28, p. 9. [11] OL L 404, 1992 12 31, p. 10. [12] OL L 113, 1992 4 30, p. 19. [13] OL L 307, 1993 12 13. [14] OL L 53, 2003 2 28, p. 45. [15] OL L 238, 2003 9 25, p. 28. [16] KOM(2005) 97, 2005 3 16. [17] KOM(2005) 535, 2005 10 25. [18] KOM(2006) 390, 2006 7 14. [19] Eurostatas: Darbo jėgos tyrimai 1999 m.; ad hoc dalis „Nelaimingi atsitikimai darbe ir su darbu susijusios sveikatos problemos“, paskelbta „ Europos Sąjungos panorama: darbas ir sveikata ES; statistiniai duomenys“ [20] KOM(2006) 571. [21] Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos. [22] Europos profesinių ligų statistikos.