AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pasiūlymo aplinkybės |

110 | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai 2009 m. Kirgizijos Respubliką sukrėtė pasaulinė krizė. Netrukus po to jos ekonomines problemas dar labiau pagilino visuotinis maištas, per kurį 2010 m. balandžio mėn. buvo nuverstas prezidento Bakijevo režimas, apkaltinus jį korupcija ir nedemokratiškumu. 2010 m. birželio mėn. be politinės valdžios likusios šalies pietuose kilo konfliktas tarp etninių grupių, kurio metu žuvo beveik 470 žmonių, o apie 300 000 buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą. Nepaisant šių tragiškų įvykių, naujoji laikinoji vyriausybė 2010 m. birželio 27 d. surengtame konstituciniame referendume užsitikrino pritarimą demokratinėms reformoms. Naujoji konstitucija visų pirma sustiprino parlamento įgaliojimus. 2010 m. spalio mėn. buvo surengti laisvi parlamento rinkimai, kuriais buvo įtvirtinta pirmoji parlamentinė demokratija regione. Po rinkimų buvo sudaryta plačios koalicijos vyriausybė. Nors politinė situacija išlieka nestabili, 2011 m. spalio mėn. įvyko prezidento rinkimai ir 2011 m. gruodžio 1 d. pareigas pradėjo eiti naujai išrinktas prezidentas, o vyriausybė nuolat vykdo demokratizacijos ir reformų procesą; tuo politinė situacija šalyje labai skiriasi nuo kaimyninių Vidurinės Azijos šalių. Palaikydama demokratiją remiančių Kirgizijos valdžios institucijų pastangas sušvelninti tragiškų įvykių pasekmes, tarptautinė bendruomenė 2010 m. liepos mėn. donorų konferencijoje įsipareigojo skirti paramą šiai šaliai. ES buvo viena iš pagrindinių donorių. TVF 2010 m. pasisiūlė padėti Kirgizijos Respublikai ir sudarė sąlygas naudotis trijų mėnesių greitų kreditų priemone. 2011 m. birželio mėn. TVF susitarė su Kirgizijos Respublikos valdžios institucijomis dėl 106 mln. USD dydžio tolesnių veiksmų priemonės (išplėstinės kredito priemonės), skirtos išsamiai ekonomikos koregavimo ir reformų programai finansuoti nuo 2011 m. vidurio iki 2014 m. vidurio. 2010 m. Kirgizijos Respublikos prezidentas ir finansų ministras oficialiai paprašė ES makrofinansinės pagalbos (MFP), kuri papildytų TVF teikiamą paramą. Todėl Komisija įvertino Kirgizijos Respublikos makroekonominę situaciją ir finansavimo poreikius. Pagrindinės vertinimo išvados: dėl tragiškų praėjusių metų politinių įvykių ir susijusių socialinių ir atkūrimo išlaidų 2011–2012 m. susidarė dideli išorės ir biudžeto finansavimo poreikiai. Nors šiuos poreikius iš dalies tenkina tarptautinė bendruomenė, didelė jų dalis vis dar yra nepatenkinta. Siekdama papildyti TVF skirtus išteklius, Komisija siūlo suteikti Kirgizijos Respublikai iki 30 mln. EUR dydžio makrofinansinę pagalbą, kurios pusė būtų išmokėta kaip paskolos, o kita pusė – kaip dotacijos. Numatoma, kad 2011 m. ir 2012 m. einamosios sąskaitos deficitas išliks apie 8 % BVP, o vėliau, iki 2014 m. palaipsniui mažės iki maždaug 5 % BVP. Remiantis einamosios sąskaitos, privataus kapitalo srautų ir oficialaus finansavimo (išskyrus biudžeto paramos operacijas) projekcijomis, TVF programoje numatoma, kad mokėjimų balanso finansavimo trūkumas 2011 m. bus 271 mln. USD, o 2012 m. – 149 mln. USD. Atėmus TVF grynąjį finansavimą ir Pasaulio banko biudžeto paramos veiklos išmokas, ateinantiems dvejiems metams lieka maždaug 330 mln. USD likutinis išorės finansavimo trūkumas, kurį turėtų padengti kiti donorai. Siūloma MFP operacija (30 mln. EUR) leistų padengti maždaug 12,4 % 2011–2012 m. likutinio išorės finansavimo trūkumo. MFP teikimas Kirgizijos Respublikai, kartu su TVF išplėstinės kredito priemonės susitarimo įgyvendinimu ir kitų daugiašalių (Pasaulio bankas) ir regioninių (Azijos plėtros bankas ir EurAsEC antikrizinis fondas) donorų teikiama finansine parama, būtų pagrįstas dėl šių priežasčių: ji padėtų panaikinti numatomą šalies mokėjimų balanso finansavimo trūkumą; skatinant priimti atitinkamų makroekonominių ir struktūrinių reformų sistemą, makrofinansinės pagalbos priemone gali būti palaikomas ir ekonominis bei politinis stabilumas, ir didinamas kitų ES paramos priemonių veiksmingumas; ekonominio stabilumo užtikrinimas šalyje šiuo kritišku laikotarpiu padeda demokratiją remiančioms valdžios institucijoms išvengti etninio konflikto pasikartojimo, kuris turėtų neigiamo šalutinio politinio ir ekonominio poveikio kitoms regiono šalims; ES politinė ir ekonominė parama jaunai Kirgizijos Respublikos parlamentinei demokratijai būtų politinis tvirtos ES paramos demokratinėms reformoms Vidurinėje Azijoje ženklas ir atitiktų ES politiką šio regiono atžvilgiu, išdėstytą 2007–2013 m. strategijoje dėl Vidurinės Azijos, ir ES vadovų pareiškimus; tokia parama taip pat atitiktų išskirtinį dėmesį išorės pagalbos ir pažangos sąsajos su demokratija ir žmogaus teisėmis stiprinimui, kuris neseniai buvo dar aiškiau išreikštas vykdant naujausią Europos kaimynystės politikos peržiūrą ir 2011 m. kovo mėn. bendrame komunikate dėl Pietinių kaimyninių šalių; tai taip pat būtų ženklas kitoms regiono šalims, kad ES yra pasirengusi ekonomiškai sunkiu metu remti tokias šalis kaip Kirgizijos Respublika, iš tiesų pradedančias eiti demokratizacijos ir politinių reformų keliu. Atsižvelgiant į visa tai ir į tvirtą ES paramą jaunai Kirgizijos parlamentinei demokratijai, Komisija mano, kad yra tenkinamos vidutinio dydžio makrofinansinės pagalbos operacijos politinės ir ekonominės sąlygos. Nors Kirgizijos Respublika nėra įprastoje geografinėje MFP zonoje, pagal Ženvalio kriterijus numatoma, kad galima pritarti operacijoms ir už jos ribų. ES MFP būtų skirta padėti patenkinti šalies išorės finansavimo poreikius, kaip nustatyta bendradarbiaujant su TVF, šiam taikant išplėstinę kredito priemonę. Siūloma MFP padėtų įgyvendinti vyriausybės ekonominių reformų darbotvarkę, suderintą su tarptautine donorų bendruomene. Ji turėtų sumažinti finansinį ekonomikos pažeidžiamumą trumpuoju laikotarpiu, kartu remiant reformų priemones, skirtas per trumpą laikotarpį pasiekti tvaresnę mokėjimų balanso ir biudžeto būklę. Šia pagalba taip pat būtų skatinamos politinės priemonės, skirtos viešųjų finansų valdymui gerinti (pasinaudojant priemonėmis, remiamomis per šiuo metu vykdomą ES biudžeto paramos atskiriems sektoriams operaciją), mokesčių reformos fiskaliniam tvarumui palaikyti, taip pat bankų sistemai stiprinti skirtos priemonės. Siūloma makrofinansinė pagalba turėtų būti išimtinė ir ribota laiko požiūriu, ir ją planuojama teikti tuo pat metu, kaip ir TVF išplėstinę kredito priemonę. Ji papildytų tarptautinių ir dvišalių paramos teikėjų teikiamą paramą. |

Bendrosios aplinkybės Akivaizdų Kirgizijos ekonomikos augimo sulėtėjimą 2009 m. (BVP sumažėjo nuo vidutinės 8,5 % normos 2007–2008 m. iki 2,3 % 2009 m.) lėmė keletas išorės sukrėtimų, įskaitant sumažėjusius emigravusių darbuotojų pervedimus, mažesnę eksporto paklausą ir mažėjančias tiesiogines ir kitas užsienio investicijas. Iki dramatiškų 2010 m. įvykių buvo tikimasi, kad ekonomikos augimas 2011 m. šoktels iki 4,5–5,5 %. Tačiau dėl 2010 m. visuotinio maišto ir dar labiau dėl įsiliepsnojusio etninio konflikto birželio mėn. ekonominės perspektyvos gerokai pablogėjo. Sienų, visų pirma su Kazachstanu, uždarymas trukdė prekybai, o saugumo padėtis gerokai paveikė turizmą ir iš dalies sužlugdė žemės ūkio produktų gamybą. 2010 m. antrą ketvirtį ekonominė veikla susitraukė 10 %. Per visus metus realusis BVP sumažėjo 1,4 %. 2011 m. pirmąjį pusmetį atsigavus žemės ūkio ir kasybos sektoriams bei atsinaujinus lėšų pervedimams BVP vėl išaugo 5,5 %. Dėl su krize susijusių priemonių išlaidų ir neigiamo susilpnėjusios ekonominės veiklos poveikio biudžetui fiskalinis deficitas išaugo nuo 3,5 % BVP 2009 m. iki 6,5 % BVP 2010 m. Tačiau dėl nepakankamų pajėgumų atkūrimo projektams įgyvendinti faktinis deficitas buvo gerokai mažesnis negu TVF prognozuotas 12 % BVP deficitas. Dalis nerealizuotų 2010 m. išlaidų buvo perkelta į 2011 m. ir tai prisidėjo prie planuojamo biudžeto deficito padidėjimo iki 7,6 %. Energetikos projektai, finansuojami iš lengvatinių paskolų, gautų iš kaimyninių šalių, galėtų dar padidinti 2011 m. biudžeto deficitą 0,7 procentinio punkto BVP. Deficito padidėjimas taip pat atspindi vyriausybės sprendimus išlaikyti ankstesnės vyriausybės padidintas pensijas ir padidinti mokytojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestį, kad jis nebūtų mažesnis už pragyvenimo lygį. TVF mano, kad laikinas fiskalinės būklės pablogėjimas 2011 m. padeda užtikrinti ekonomikos atkūrimą ir politikos požiūriu yra suprantamas. Tuo pačiu vykdant TVF programą imamasi plataus masto fiskalinio konsolidavimo likusiu programos laikotarpiu. 2011 m. rugsėjo mėn. TVF darbuotojai preliminariai susitarė su vyriausybe toliau griežtinti vidutinės trukmės biudžeto tikslus pagal išplėstinės kredito priemonės programą, kad fiskalinis deficitas (išskyrus energetikos infrastruktūros projektus) nuo 8 % BVP 2011 m. palaipsniui, iki 2014 m. sumažėtų iki 3,8 % BVP. Dėl maisto ir energijos kainų šuolio pasaulyje metinė infliacija šoktelėjo nuo 0 % 2009 m. pabaigoje iki 22,7 % 2011 m. birželio mėn. Nors spartesnis infliacijos didėjimas daugiausia aiškinamas maisto ir energijos kainomis, yra požymių, kad pradėjo augti ir kitų produktų kainos. Centrinis bankas nuo 2010 m. vidurio gerokai sugriežtino pinigų politiką. Vykdydamas griežtinimo priemones, centrinis bankas padidino trumpalaikių vekselių pardavimą, padidino rezervo reikalavimus nuo 8 % iki 9 %, ir padidino diskonto normą nuo 2,7 % 2010 m. viduryje iki daugiau nei 13 % 2011m. rugsėjo mėn. Šios priemonės palaipsniui ima veikti, nes pagal TVF prognozę bendroji infliacija turėtų sumažėti nuo 17,5 % 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 13 % 2011 m. pabaigoje. Labai atviros Kirgizijos ekonomikos išorės būklė išlieka pažeidžiama dėl prekybos nepastovumo, dėl kurio didelio einamosios sąskaitos deficito finansavimas yra neužtikrintas. Iš tiesų, mokėjimų balanso sunkumai prasidėjo dar 2008 m. dėl šoktelėjusių importuojamų prekių kainų ir sumažėjusio elektros eksporto. Importuojamų prekių kainos vėl pakilo 2010 m. Be to, 2010 m. žemės ūkio produktų eksportui ir tokioms paslaugoms kaip turizmas ir transporto tranzitas smūgį sudavė sienų su kaimyninėmis šalimis uždarymas saugumo sumetimais. Numatoma, kad einamosios sąskaitos deficitas 2011 ir 2012 m. pasieks maždaug 8 % BVP. Tai grindžiama prielaida, kad bus gautas išorės donorų finansavimas, kuriuo bus padengtas (kaip minėta pirmiau) 330 mln. USD likutinis išorės finansavimo trūkumas (gavus TVF finansavimą ir Pasaulio bankui įvykdžius biudžeto paramos operacijas). Nominali užsienio valiutos atsargų vertė 2011 m. rugsėjo mėn. pasiekė 1,9 mlrd. USD, bet importo padengimo užsienio valiutos atsargomis santykis sumažėjo nuo 4,9 mėnesių 2009 m. iki numatytų 4 mėnesių 2011 m. viduryje, nes nominali importo vertė augo greičiau negu užsienio valiutos atsargos. Nors remiantis tradicinėmis prielaidomis importo padengimo santykis yra artimas tinkamam, TVF numato, kad trūkstant oficialios mokėjimų balanso paramos, atsargos sumažės iki žemesnio negu rekomenduotinas lygis. Be to, išorės būklė išlieka labai pažeidžiama dėl išorinių sukrėtimų, susijusių su tarptautinių prekių kainų svyravimu. Centrinis bankas taiko valdomą lankstaus valiutos kurso režimą, kuris leidžia koreguoti keitimo kursą didelių sunkumų ir sukrėtimų atveju, kartu stengiantis išlaikyti jį konkurencingą. Dėl pasaulinės finansų krizės, 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo daromas didelis spaudimas mažinti valiutos keitimo kursą. Po to buvo santykinio valiutų kurso stabilumo laikotarpis, trukęs nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. Vėliau nacionalinės valiutos vertė mažėjo vidutiniu tempu. TVF skaičiavimais dabartinis keitimo kursas iš esmės atitinka ekonomikos principus. Atsižvelgdama į praėjusių metų politinius įvykius ir jų ekonomines pasekmes, 2010 m. liepos 27 d. tarptautinė bendruomenė surengė Kirgizijos Respublikai skirtą aukšto lygio donorų susitikimą Biškeke. Šioje konferencijoje donorai įsipareigojo iki 2011 m. pabaigos suteikti 1,1 mlrd. USD skubią pagalbą. ES buvo viena iš pagrindinių donorių, įsipareigojusi skirti 117,9 mln. EUR paramą daugelyje svarbių sričių. Pasaulio Bankas įsipareigojo skirti 200 mln. USD, įskaitant dvi skubios pagalbos operacijas: 70 mln. USD Skubaus atkūrimo projektą ir 30 mln. USD Ekonomikos atkūrimo paramos operaciją (ERSO). Azijos plėtros bankas (ADB) įsipareigojo skirti 100 mln. USD biudžeto pagalbos operacijos, žinomos kaip Skubi pagalba ekonomikos atkūrimui ir rekonstrukcijai, forma. Kirgizijos Respublika taip pat paprašė 106,7 mln. USD paramos iš Eurazijos ekonominės bendruomenės (EurAsEC) antikrizinio fondo (lengvatinės paskolos forma). Tačiau paskolos išmokėjimas vis atidedamas. 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėn. buvo įgyvendinta 22,2 mln. SDR dydžio TVF greitų kreditų priemonė (RCF). Valdžios institucijos įgyvendino visus greitų kreditų priemonės programos tikslus, pelnydamos gerą reputaciją tolesnių veiksmų programai. Tačiau kadangi greitų kreditų priemonė nėra pilnavertis kredito dalies išmokėjimo susitarimas ir yra trumpalaikio pobūdžio, jos neužteko, kad Komisija tame etape galėtų svarstyti teikti pasiūlymą dėl MFP. 2011 m. birželio mėn. TVF susitarė su Kirgizijos valdžios institucijomis dėl 66,6 mln. SDR (106 mln. USD) išplėstinės kredito priemonės (ECF) trijų metų makroekonominio koregavimo programai ir struktūrinėms reformoms paremti. Išplėstine kredito priemone buvo sukurta vidutinės trukmės ekonomikos politikos ir reformų sistema. TVF sudarė susitarimą personalo lygiu su Kirgizijos valdžios institucijomis dėl pirmosios ECF peržiūros 2011 m. rugsėjo mėn., kuriuo, atsižvelgiant į geresnius, nei tikėtasi, ekonominės ir fiskalinės veiklos rezultatus, numatomos dar platesnio užmojo fiskalinio konsolidavimo priemonės. Kirgizijos Respublika su kelių donorų pagalba (EK, Azijos plėtros banko, Pasaulio banko ir JT) parengė 2012–2014 m. šalies vystymosi strategiją (CDS), kurią jau patvirtino vyriausybė. Šalies vystymosi strategija apima įvairias politikos sritis nuo teisminės makroekonominės politikos iki viešosios tvarkos ir teisminės reformos ir prekybos bei aplinkos politikos. |

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Nėra |

140 | Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais ES bendradarbiavimas su Kirgizijos Respublika yra grindžiamas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu (PBS), įsigaliojusiu 1999 m. ES Kirgizijos Respublikai taiko Bendrąją lengvatų sistemą (GSP). ES Užsienio reikalų taryba savo 2010 m. liepos 26 d. išvadose dėl Kirgizijos Respublikos palankiai įvertino naujos Kirgizijos vyriausybės pastangas kurti demokratinę institucinę sistemą ir paragino Komisiją „toliau teikti paramą, taip pat ir pagal naujas paramos programas, Kirgizijos valdžios institucijoms įgyvendinant reformų programą ir prisidėti prie tvaraus ekonominio ir socialinio šalies vystymosi“. 2010 m. spalio mėn. vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja C. Ashton pasidžiaugė taikiais parlamento rinkimais ir dar sykį patikino, kad ES yra pasirengusi padėti Kirgizijos Respublikai, taip pat ir skatinti ekonomikos atkūrimą. 2010 m. liepos mėn. vykusioje tarptautinėje donorų konferencijoje Europos Komisija įsipareigojo Kirgizijos Respublikai skirti iki 117,9 mln. EUR pagalbą. Finansavimo šaltiniai apima tris reagavimo į krizes priemones, kaip antai stabilumo priemonę, humanitarinę pagalbą ir vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (DCI) ir asignavimus pagal įvairias temines biudžeto eilutes. Pagalba daugiausia skiriama kaimo plėtrai ir žemės ūkio sektoriui, švietimo sektoriui, socialiniam draudimui ir teisinėms reformoms. 2011–2013 m. laikotarpiu ES ketina suteikti Kirgizijos Respublikai sektorinę paramą biudžetui pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, kurios bendra suma – 33 mln. EUR, skirtą socialinės apsaugos, švietimo ir viešųjų finansų valdymo reformoms paremti. Išmokos pagal šias programas ir projektus vykdomos vidutinės trukmės laikotarpiu ir priklauso nuo to, kaip Kirgizijos valdžios institucijos įgyvendina sutartas priemones. MFP remiant atitinkamos makroekonominių ir struktūrinių reformų sistemos priėmimą remiamas minėtų intervencijų veiksmingas vykdymas. |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

219 | MFP teikiama kaip tarptautinės paramos ekonomikai stabilizuoti ir Kirgizijos Respublikos ekonomikos atkūrimo programos dalis. Ruošdamosi aukšto lygio donorų susitikimui, Komisijos tarnybos glaudžiai bendradarbiavo su TVF ir Pasaulio banku, o su daugiašaliais ir dvišaliais donorais buvo konsultuojamasi dėl įsipareigoto paketo įgyvendinimo. Rengdamos šį pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos, Komisijos tarnybos konsultavosi su Tarptautiniu valiutos fondu. Prieš pateikdama pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos, Komisija konsultavosi su ES valstybėmis narėmis Ekonomikos ir finansų komitete ir Patarėjų finansiniais klausimais darbo grupėje. Komisija taip pat nuolat palaikė ryšius su Kirgizijos valdžios institucijomis. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

229 | Padedant išorės konsultantams, Komisija atliks Kirgizijos Respublikos valstybės finansų ir administracinių procedūrų kokybės ir patikimumo vertinimą. |

230 | Poveikio vertinimas Makrofinansinė pagalba ir su ja susieta ekonominio koregavimo ir reformų programa padės Kirgizijos Respublikai sumažinti trumpalaikius finansavimo poreikius, kartu paremiant politikos priemones, skirtas vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekti tvirtesnį mokėjimų balansą ir fiskalinį tvarumą ir skatinti tvarų augimą, kaip sutarta su TVF. Ji padės pagerinti viešųjų finansų valdymo veiksmingumą ir skaidrumą. Buvo atliktas ex-ante vertinimas ir jis pridedamas prie šio pasiūlymo. Jame analizuojama makroekonominė padėtis, reformų uždaviniai, šios operacijos rizika ir pridėtinė ES vertė. |

Teisiniai pasiūlymo aspektai |

305 | Siūlomų veiksmų santrauka Europos Sąjunga suteikia Kirgizijos Respublikai makrofinansinę pagalbą, kurios didžiausia suma – 30 mln. EUR; pusė jos bus suteikta dotacijų, o kita pusė – paskolų forma. Ši pagalba padės patenkinti likutinius Kirgizijos Respublikos išorės finansavimo poreikius 2012 m., kuriuos nustatė Komisija, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais. Pagalbą planuojama išmokėti 2012 m. dviem vienodomis dalimis; kiekvieną dalį sudarytų dotacija ir paskola. Pagalbos lėšas valdys Komisija. Bus taikomos konkrečios nuostatos dėl sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencijos, atitinkančios Finansinį reglamentą. Pirmąją dalį numatoma išmokėti 2012 m. pirmą pusmetį. Antra dalis, kuri bus išmokama su sąlyga, kad įgyvendinta keletas politikos priemonių, galėtų būti išmokėta 2012 m. antrą pusmetį. Kaip įprasta teikiant makrofinansinę pagalbą, mokėjimai turėtų būti atliekami tik jei su TVF pasirašytame finansiniame susitarime numatytų programos peržiūrų rezultatai yra teigiami. Be to, Komisija ir Kirgizijos valdžios institucijos susitarimo memorandume turėtų susitarti dėl konkrečių struktūrinių reformų priemonių. Komisija sieks struktūrinių reformų, skirtų bendram makroekonomikos valdymui ir tvaraus augimo sąlygoms gerinti (pvz., siekiant viešųjų finansų valdymo skaidrumo ir efektyvumo, fiskalinių reformų ir finansinio stabilumo). Sprendimas pusę siūlomos pagalbos sumos išmokėti skiriant dotacijas, o kitą pusę – paskolas, yra pagrįstas, atsižvelgiant į Kirgizijos išsivystymo lygį (vertinant pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas) ir skolos rodiklius. Jis taip pat atitinka Pasaulio Banko, Azijos plėtros banko ir TVF požiūrį į Kirgizijos Respubliką kaip į Tarptautinės vystymosi asociacijos finansuotiną šalį, galinčią naudotis šių institucijų finansavimo priemonėmis labai palankiomis lengvatinėmis sąlygomis. |

310 | Teisinis pagrindas Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 209 straipsnis, nes Kirgizijos Respublika turėtų būti laikoma besivystančia šalimi, kaip tai suprantama pagal SESV 208 straipsnį. Tarptautinis valiutos fondas Kirgizijos Respubliką priskiria prie „besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalių“ kategorijos; pagal Pasaulio banko skirstymą, Kirgizijos Respublika priklauso prie „mažų pajamų ekonomikos šalių“ ir „Tarptautinei plėtros asociacijai (TVA) priklausančių šalių“ grupės; UN-OHRLLS[1] Kirgizijos Respubliką priskiria prie „prieigos prie jūros neturinčių besivystančių šalių“ kategorijos; pagal EBPO Vystymosi pagalbos komiteto skirstymą, Kirgizijos Respublika yra „kitų nedideles pajamas gaunančių šalių“ sąraše. |

329 | Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso mišriai ES kompetencijai. Subsidiarumo principas taikomas tokiu mastu, kokiu Kirgizijos Respublikos makroekonomikos stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios, todėl jų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu. Pagrindinės priežastys – biudžeto apribojimai, su kuriais susiduriama nacionaliniu lygmeniu, ir poreikis užtikrinti patikimą donorų veiksmų koordinavimą siekiant užtikrinti didžiausią pagalbos mastą ir veiksmingumą. |

Proporcingumo principas |

331 | Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą: juo nesiekiama daugiau, negu būtina minėtiems makroekonomikos stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslams įgyvendinti, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini to siekiant. |

332 | Remdamasi TVF skaičiavimais, atliktais atsižvelgiant į ECF susitarimą, Komisija nustatė, kad pagalbos suma 2011–2012 m. laikotarpiu padengtų 12,4% finansavimo trūkumo. Tai atitinka standartines MFP operacijų naštos pasidalijimo taisykles. Atsižvelgiant į pagalbą, kurią Kirgizijos Respublikai įsipareigojo suteikti kiti dvišaliai ir daugiašaliai donorai ir kreditoriai, laikoma, kad ši ES tenkanti dalis yra tinkama. |

Pasirinkta priemonė |

342 | Kitos priemonės nebūtų tinkamos, nes nesant pagrindų reglamento dėl makrofinansinės pagalbos priemonės, ad hoc Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai pagal Sutarties 209 arba 212 straipsnį yra tinkamos turimos teisinės priemonės tokiai pagalbai skirti. Projektų finansavimas arba techninė pagalba nebūtų tinkamos arba pakankamos priemonės šiems makroekonominiams tikslams įgyvendinti. Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias makrofinansinės pagalbos privalumas yra tai, kad ją teikiant sumažėtų išorės finansinių suvaržymų ir būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą. Kadangi teikiant makrofinansinę pagalbą padedama kurti bendrą tinkamą pagrindą makroekonominei ir struktūrinei politikai vykdyti, ši pagalba gali padidinti kitų Kirgizijos Respublikoje vykdomų veiksmų, finansuojamų pagal kitas siauresnio profilio ES finansines priemones, veiksmingumą. |

Poveikis biudžetui |

401 | Pagalbos dotacijos dalis (15 mln. EUR) turėtų būti finansuojama iš 2012 m. biudžeto įsipareigojimų asignavimų pagal biudžeto eilutę 01 03 02 (Makroekonominė pagalba), o mokėjimai būtų atliekami 2012 m. Pagal Garantijų fondo reglamentą[2] tikimasi, kad Garantijų fondo atidėjiniai bus gauti 2014 m. ir sieks daugiausia 1,35 mln. EUR. Tai sudaro 9 % 15 mln. EUR paskolos, kuri, kaip tikimasi, bus išmokėta 2012 m. |

Papildoma informacija |

Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga |

533 | Į pasiūlymą įtraukta laikino galiojimo sąlyga. Siūloma makrofinansinė pagalba turėtų būti galima naudotis dvejus metus nuo pirmosios susitarimo memorandumo įsigaliojimo dienos. |

2. 2011/0458 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Kirgizijos Respublikai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 209 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[3],

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[4],

kadangi:

3. bendradarbiavimas su ES yra grindžiamas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu (PBS), įsigaliojusiu 1999 m. ES Kirgizijos Respublikai taiko Bendrąją lengvatų sistemą (GSP);

4. Kirgizijos ekonomika nukentėjo dėl 2009 m. tarptautinės finansų krizės ir 2010 m. birželio mėn. etninio konflikto, kurie sutrikdė ekonominę veiklą, dėl to prireikė didelių viešųjų išlaidų atstatymo ir socialinės pagalbos reikmės patenkinti ir susidarė didelės išorės ir biudžeto finansavimo spragos;

5. 2010 m. liepos mėn. surengtame aukšto lygio donorų susitikime tarptautinė bendruomenė įsipareigojo suteikti 1,1 mlrd. USD skubią paramą, kad padėtų Kirgizijos Respublikai atsigauti. Šiame aukšto lygio donorų susitikime ES paskelbė, kad ji suteiks iki 117,9 mln. EUR finansinę pagalbą;

6. ES Užsienio reikalų taryba 2010 m. liepos 26 d. išvadose dėl Kirgizijos Respublikos palankiai įvertino naujos Kirgizijos vyriausybės pastangas kurti demokratinę institucinę sistemą ir paragino Komisiją „toliau teikti paramą, taip pat ir pagal naujas paramos programas, Kirgizijos valdžios institucijoms įgyvendinant reformų programą ir prisidėti prie tvaraus ekonominio ir socialinio šalies vystymosi“.

7. ES politinė ir ekonominė parama jaunai Kirgizijos Respublikos parlamentinei demokratijai bus politinis tvirtos ES paramos demokratinėms reformoms Vidurio Azijoje ženklas ir atitiks ES politiką šio regiono atžvilgiu, išdėstytą 2007–2013 m. strategijoje Vidurio Azijai, ir ES vadovų pareiškimus;

8. Kirgizijos Respublikos ekonomikos koregavimo ir reformų procesas remiamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikta finansine pagalba. 2011 m. birželio mėn. Kirgizijos valdžios institucijos pritarė trejų metų 66,6 mln. SFR dydžio TVF išplėstinei kredito priemonei šaliai paremti;

9. ES ketina 2011–2013 m. laikotarpiu suteikti Kirgizijos Respublikai sektorinę paramą biudžetui pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, kurios bendra suma – 33 mln. EUR, skirtą reformoms socialinės apsaugos, švietimo ir viešųjų finansų valdymo reformoms paremti;

10. Kirgizijos Respublika, atsižvelgdama į blogėjančią ekonominę padėtį ir perspektyvas, 2010 m. paprašė Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos;

11. kadangi gavus TVF ir Pasaulio Banko makroekonominę paramą vis dar išlieka mokėjimų balanso finansavimo trūkumas, ir atsižvelgus į išorės būklės jautrumą išoriniams sukrėtimams, dėl kurio reikia užtikrinti atitinkamą užsienio valiutos atsargų lygį , laikoma, kad esamomis išskirtinėmis aplinkybėmis makrofinansinės pagalbos suteikimas būtų tinkamas atsakas į Kirgizijos Respublikos prašymą. ES makrofinansinės pagalbos Kirgizijos Respublikai programa (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba) paremtų šalies ekonomikos stabilizaciją ir struktūrinių reformų darbotvarkę, ji papildytų išteklius, gaunamus pagal TVF finansinį susitarimą;

12. Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų ne tik papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir išteklius, bet ir užtikrinti papildomą Sąjungos dalyvavimu suteikiamą naudą;

13. Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintas priemones bei kitas susijusias Sąjungos politikos sritis;

14. Sąjungos makrofinansinės pagalbos operacijomis turėtų būti siekiama didesnio viešųjų finansų valdymo veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės Kirgizijos Respublikoje. Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip siekiama šių tikslų;

15. sąlygos, kuriomis grindžiama teikiama Sąjungos makrofinansinė pagalba, turėtų atitikti svarbiausius politikos, kurią Sąjunga vykdo Kirgizijos Respublikos atžvilgiu, principus ir tikslus;

16. siekiant užtikrinti veiksmingą ES finansinių interesų, susijusių su šia makrofinansine pagalba, apsaugą, būtina, kad Kirgizijos Respublika priimtų tinkamas priemones, susijusias su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Taip pat būtina, kad Komisija vykdytų tinkamą kontrolę ir kad Audito Rūmai pasirūpintų tinkamu auditu;

17. šios ES finansinės pagalbos suteikimas nepažeidžia biudžeto valdymo institucijos galių;

18. šią pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Ekonomikos ir finansų komitetas galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos periodiškai informuoti apie su pagalba susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

19. siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[5];

20. ekonominės politikos sąlygos, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume, bus susietos su Sąjungos makrofinansine pagalba. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Kirgizijos valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių Komitetui, numatytam Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Tai, kad yra nustatyta ribota didžiausia pagalbos suma, yra tinkamas pagrindas, kurio reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 182/2011 2 straipsnio 3 dalies antruoju sakiniu, kad priimant susitarimo memorandumą būtų taikoma patariamoji procedūra;

21. Tarptautinis valiutos fondas Kirgizijos Respubliką priskiria prie „besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalių“ kategorijos; pagal Pasaulio banko skirstymą Kirgizijos Respublika priklauso prie „mažų pajamų ekonomikos šalių“ ir „Tarptautinei plėtros asociacijai (TVA) priklausančių šalių“ grupės; UN-OHRLLS[6] Kirgizijos Respubliką priskiria prie „prieigos prie jūros neturinčių besivystančių šalių“ kategorijos; pagal EBPO Vystymosi pagalbos komitetą skirstymą Kirgizijos Respublika yra „kitų nedideles pajamas gaunančių šalių“ sąraše. Todėl Kirgizijos Respublika turėtų būti laikoma besivystančia šalimi, kaip tai suprantama pagal SESV 208 straipsnį, ir tuo pateisinama, kad šio sprendimo teisiniu pagrindu pasirinktas SESV 209 straipsnis;

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

22. Europos Sąjunga, siekdama padėti Kirgizijos Respublikai stabilizuoti šalies ekonomiką ir patenkinti jos mokėjimų balanso poreikius, kaip nustatyta dabartinėje TVF programoje, suteikia šaliai makrofinansinę pagalbą, kurios didžiausia suma – 30 mln. EUR. Iš šios sumos iki 15 mln. EUR teikiama paskolų ir iki 15 mln. EUR – dotacijų forma. Siūloma makrofinansinė pagalba išmokama, jei 2012 m. biudžetą patvirtina biudžeto valdymo institucija. Komisijai suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu pasiskolinti reikalingus išteklius Sąjungos makrofinansinės pagalbos paskolos daliai finansuoti. Ilgiausias paskolos grąžinimo terminas – 15 metų.

23. Sąjungos makrofinansinės pagalbos išmokėjimą administruoja Komisija, laikydamasi TVF ir Kirgizijos Respublikos susitarimų ar susitarimo memorandumų ir pagrindinių ekonomikos reformų, kurios nurodytos ES ir Kirgizijos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime ir 2007–2013 m. strategijoje dėl Vidurinės Azijos, principų ir tikslų. Komisija nuolat informuoja Europos Parlamentą bei Ekonomikos ir finansų komitetą apie pagalbos administravimo pokyčius ir teikia jiems atitinkamus dokumentus.

24. Europos Sąjungos finansinė pagalba teikiama dvejus metus nuo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo pirmosios dienos.

2 straipsnis

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, susitarti su Kirgizijos Respublikos valdžios institucijomis dėl su Sąjungos makrofinansine pagalba susijusių ekonominės politikos ir finansinių sąlygų, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume, kuriame pateikiamas ir šių sąlygų įgyvendinimo tvarkaraštis (toliau – susitarimo memorandumas). Susitarimo memorandume nustatytos ekonominės politikos ir finansinės sąlygos dera su 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais susitarimais ir susitarimo memorandumais. Šiomis sąlygomis bus siekiama visų pirma gerinti pagalbos, o kartu Kirgizijos Respublikos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Komisija nuolat stebi pažangą, padarytą siekiant šių tikslų. Pagalbos išsamios finansinės sąlygos bus nustatytos dotacijos ir paskolos susitarimuose, dėl kurių turės susitarti Komisija ir Kirgizijos Respublikos valdžios institucijos.

2. Europos Sąjungos finansinės pagalbos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija stebi, ar Kirgizijos Respublikos finansiniai mechanizmai, administracinės procedūros, vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai, susiję su tokia pagalba, yra patikimi, taip pat, ar laikomasi susitarto tvarkaraščio.

3. Komisija reguliariai tikrina, ar Kirgizijos Respublikos ekonominė politika atitinka Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslus ir ar tinkamai laikomasi sutartų ekonominės politikos sąlygų. Atlikdama tikrinimus Komisija glaudžiai bendradarbiauja su TVF ir Pasaulio banku, o prireikus – ir su Ekonomikos ir finansų komitetu.

3 straipsnis

1. Laikantis 2 dalies sąlygų, Komisija suteikia Europos Sąjungos finansinę pagalbą Kirgizijos Respublikai dviem dalimis; kiekvieną dalį sudaro dotacija ir paskola. Kiekvienos dalies dydis nustatomas susitarimo memorandume.

2. Komisija sprendžia dėl atskirų dalių išmokėjimo, atsižvelgdama į tai, ar tinkamai įgyvendinamos ekonominės politikos sąlygos, sutartos susitarimo memorandume. Antroji dalis neišmokama anksčiau nei praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo.

3. Europos Sąjungos lėšos mokamos Kirgizijos Respublikos nacionaliniam bankui. Remiantis susitarimo memorandumo nuostatomis, dėl kurių bus susitarta, įskaitant nepatenkintų biudžeto finansavimo poreikių patvirtinimą, Sąjungos lėšos gali būti pervestos į Kirgizijos Respublikos iždą, kuris yra galutinis pagalbos gavėjas.

4 straipsnis

1. Su Europos Sąjungos pagalbos dalimi, kuri teikiama paskolos forma, susijusios skolinimosi ir skolinimo operacijos atliekamos eurais, taikant tą pačią lėšų įskaitymo dieną, ir dėl jų Europos Sąjunga neturi spręsti su paskolos mokėjimo terminų pasikeitimu susijusių klausimų ir nepatiria jokios valiutų kurso ar palūkanų normos rizikos arba kokios kitos komercinės rizikos.

2. Komisija, Kirgizijos Respublikai paprašius, imasi visų būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad paskolos terminai ir sąlygos būtų papildyti išankstinio grąžinimo sąlyga, atitinkančia atitinkamą skolinimosi operacijų terminų ir sąlygų nuostatą.

3. Kirgizijos Respublikos prašymu ir susidarius palankioms aplinkybėms sumažinti paskolos palūkanų normą, Komisija gali refinansuoti visą ar dalį jos pradinių paskolų arba pakeisti atitinkamas finansines sąlygas. Refinansavimo arba pakeitimo operacijos atliekamos laikantis 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir dėl jų neturi būti pratęstas vidutinis susijusios paskolos grąžinimo terminas arba padidėti refinansavimo arba pakeitimo operacijos dieną likusi mokėtino kapitalo suma.

4. Visas Europos Sąjungos išlaidas, susijusias su skolinimosi ir skolinimo operacijomis pagal šį sprendimą, padengia Kirgizijos Respublika.

5. Europos Parlamentas ir Ekonomikos ir finansų komitetas informuojami apie 2 ir 3 dalyse nurodytų operacijų eigą.

5 straipsnis

Europos Sąjungos finansinė pagalba įgyvendinama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[7] nuostatas ir jo įgyvendinimo taisykles. Susitarimo memorandume ir paskolos bei dotacijos susitarimuose, dėl kurių turi būti susitarta su Kirgizijos Respublikos valdžios institucijomis, visų pirma numatomos atitinkamos priemonės, susijusios su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Siekiant užtikrinti didesnį lėšų administravimo ir mokėjimo skaidrumą, susitarimo memorandume ir paskolos bei dotacijų susitarimuose taip pat numatoma Komisijos, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, vykdoma kontrolė, apimanti patikrinimus vietoje ir inspektavimus. Tuose dokumentuose taip pat numatomas Audito Rūmų vykdomas auditas, įskaitant auditą, kuris, prireikus, atliekamas vietoje.

6 straipsnis

25. Komisijai padeda komitetas. Tokio komiteto apibrėžtis pateikta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

26. Jei yra pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

7 straipsnis

27. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą praėjusiais metais, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Ataskaitoje nurodomas susitarimo memorandume nustatytų politikos sąlygų, Kirgizijos Respublikos einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti pagalbos dalis ryšys.

28. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto pagalbos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex post vertinimo ataskaitą.

8 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4. Tikslas (-ai)

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

1.7. Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo suteikti makrofinansinę pagalbą Kirgizijos Respublikai pasiūlymas

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV ir VGB sistemoje[8]

Politikos sritis – 01 antraštinė dalis – Ekonomikos ir finansų reikalai

Veiklos rūšis – Veikla 03 – Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[9]

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

Tikslai

Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

„Skatinti gerovę už ES ribų“

Pagrindinė su ECFIN GD susijusi veiklos sritis yra susijusi su:

makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims partnerėms rengimu, stebėjimu ir įgyvendinimu, bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis finansų įstaigomis.

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas Nr. 3: „Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims teikimas siekiant įveikti jų mokėjimų balanso krizę ir atkurti išorės skolos tvarumą“

Atitinkama VGV / VGB veikla: Tarptautiniai ekonominiai ir finansiniai santykiai, pasaulinė valdysena.

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Siūlomą pagalbą sudaro 15 mln. EUR ES paskola ir iki 15 mln. EUR dotacija Kirgizijos Respublikai (dotacija turi būti finansuojama iš bendrojo biudžeto), siekiant padėti užtikrinti tvaresnę mokėjimų balanso būklę. Ir paskolos, ir dotacijos pagalbos dalys bus išmokėtos dviem dalimis. Pagalba padės šaliai įveikti ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais ji susidūrė dėl etninio bei politinio konflikto ir ištikus pasaulinei finansų krizei. Ji taip pat skatins struktūrines reformas, skirtas tvariam ekonomikos augimui didinti ir viešųjų finansų valdymui gerinti.

2011 m. rugsėjo–spalio mėnesiais Komisijos tarnybos atliko ex-ante vertinimą (žr. prie Komisijos pasiūlymo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą). Jame prieita prie išvados, kad ES makrofinansinė pagalba teikiama pagrįstai.

Rezultatų ir poveikio rodikliai

Valdžios institucijų, konkrečiai Kirgizijos Respublikos finansų ministerijos – bus prašoma reguliariai teikti Komisijos tarnyboms tam tikrus rodiklius. Prieš išmokant antrąją pagalbos dalį, jos taip pat pateiks išsamią ataskaitą apie tai, kaip laikomasi sutartų politikos sąlygų.

Komisijos tarnybos, atlikusios Kirgizijos Respublikoje vykdomų finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą rengiantis šiai operacijai, ir toliau vykdys valstybės finansų valdymo stebėseną. Europos Sąjungos delegacija Kirgizijos Respublikoje taip pat teiks reguliarias ataskaitas pagalbos stebėsenai svarbiais klausimais. Komisijos tarnybos palaikys glaudžius ryšius su TVF ir Pasaulio banku, kad iš šių organizacijų pasisemtų patirties vykdant veiklą Kirgizijos Respublikoje.

Dabartinės operacijos ex-post vertinimas bus atliekamas praėjus dvejiems metams nuo jos įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

Siūlomame Europos Parlamento ir Tarybos sprendime numatoma kasmet teikti Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų pateiktas ir šios pagalbos operacijos įgyvendinimo vertinimas.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Pagalba bus išmokama su sąlyga, kad bus sėkmingai įgyvendinamas dabartinis trejų metų susitarimas, dėl kurio Kirgizijos Respublika ir TVF susitarė pagal Fondo išplėstinę kredito priemonę. Be to, Komisija susitaria su Kirgizijos valdžios institucijomis dėl kelių konkrečių politikos sąlygų, kurios turi būti įvykdytos prieš Komisijai išmokant antrąją dalį. Šios politikos sąlygos dera su Kirgizijos Respublikos ir TVF sudarytais susitarimais. Prieš išmokant pagalbą, Komisijos tarnybos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis valdžios institucijomis, patikrina, ar įgyvendintos politikos sąlygos.

Papildoma ES dalyvavimo nauda

Kirgizijos Respublika yra regiono, įsipareigojusio vykdyti demokratines reformas, šalis. Siūloma makrofinansinė pagalba padės šaliai įveikti ekonominį sukrėtimą, kurį sukėlė pasaulinis ekonomikos nuosmukis ir etninis konfliktas, taip pat padės skatinti makroekonominį stabilumą, ekonomines reformas ir politinę pažangą šalyje. Papildydama tarptautinių finansų įstaigų, ES ir kitų donorų suteiktus išteklius, ji prisidės prie bendro finansinės paramos paketo, dėl kurio ištikus krizei susitarė tarptautiniai donorai, veiksmingumo.

Be finansinio makrofinansinės pagalbos poveikio, siūloma programa sustiprins vyriausybės įsipareigojimą vykdyti reformas ir siekti glaudesnių santykių su ES. Šito bus pasiekta, inter alia , tinkamai laikantis pagalbos išmokėjimo sąlygų. Žvelgiant plačiau, tai būtų ženklas kitoms regiono šalims, kad ES yra pasirengusi ekonomiškai sunkiu metu remti tokias šalis kaip Kirgizijos Respublika, iš tiesų pradedančias eiti demokratizacijos ir politinių reformų keliu.

Panašios patirties išvados

Naujausias suteiktos makrofinansinės pagalbos programų išorės vertinimas rodo, kad pasirinkus ribotą pagrindinių struktūrinių reformų skaičių buvo pasiekta sėkmingų rezultatų, ir siūloma taip elgtis ir ateityje užtikrinant tinkamą stebėseną ir glaudų politinį dialogą per visą pagalbos įgyvendinimo laikotarpį.

Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

2010 m. liepos mėn. donorų konferencijoje ES buvo viena iš pagrindinių donorių ir įsipareigojo skirti 117,9 mln. EUR paramą daugelyje svarbių sričių. Dalis šių įsipareigojimų prisiimta kaip skubios priemonės (kaip antai stabilumo priemonė ir ECHO humanitarinė pagalba). Kitą dalį, daugiausia lėšas, gaunamas pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (DCI) ir lėšas pagal keletą teminių biudžeto eilučių, sudarė išmokų pagal jau patvirtintas programas (projektus) padidinimas ir paspartinimas. Pagalba daugiausia skiriama kaimo plėtrai ir žemės ūkio sektoriui, švietimo sektoriui, socialiniam draudimui ir teisinėms reformoms. Parama, teikiama pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, apima Sektorių politikos paramos programą (SPSP), kurios suma – 33 mln. EUR 2011–2013 m. laikotarpiu, ir kuria remiamos reformos socialinės apsaugos, švietimo ir viešųjų finansų valdymo srityse. Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias makrofinansinės pagalbos privalumas būtų tai, kad ja būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą.

Makrofinansine pagalba neužtikrinama reguliari finansinė parama; ji taip pat nėra skirta šalių gavėjų ekonominei ir socialinei plėtrai. Makrofinansinė pagalba nutraukiama iš karto, kai tik atkuriamas šalies išorės finansinės padėties tvarumas. Po to turėtų būti vykdomos nuolatinės ES bendradarbiavimo pagalbos priemonės, visų pirma – tiesioginė parama biudžetui, teikiama pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę.

Makrofinansinė pagalba taip pat skirta papildyti tarptautinių finansų įstaigų vykdomas operacijas; visų pirma TVF remiamas koregavimo ir reformų programas. Makroekonominio pobūdžio pagalba išmokama tik jei įvykdytos ekonominės ir finansų politikos sąlygos.

Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

- X Pasiūlymas (iniciatyva) galioja: dvejus metus nuo susitarimo memorandumo įsigaliojimo, kaip nustatyta siūlomo sprendimo 1 straipsnio 4 dalyje.

- X Finansinis poveikis nuo 2012 iki 2014 m. (Garantijų fondo atidėjiniai ir ex-post vertinimas)

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

- Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

- vėliau – visavertis taikymas.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[10]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

( Netiesioginis centralizuotas valdymas , vykdymo užduotis perduodant:

- ( vykdomosioms įstaigoms

- ( Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[11]

- ( nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

- ( asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

( Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

( Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

( Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos

Stebint pagalbą bus siekiama aktyvaus bendradarbiavimo su EIVT būstinėmis ir su ES delegacijomis.

VALDYMO PRIEMONĖS

Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Ši pagalba yra makroekonominio pobūdžio ir jos struktūra suderinama su TVF remiama ekonomine programa. Komisijos tarnybos vykdys stebėseną remdamosi išplėstinės kredito priemonės susitarimu ir konkrečių reformų priemonių, dėl kurių susitarta susitarimo memorandume su Kirgizijos valdžios institucijomis, įgyvendinimo pažanga. Valdžios institucijų, konkrečiai Finansų ministerijos, bus prašoma kas ketvirtį pateikti Komisijos tarnyboms tam tikrus rodiklius; prieš išmokant antrąją pagalbos dalį, jos pateiks išsamią ataskaitą apie tai, kaip laikomasi sutartų politikos sąlygų.

Komisijos tarnybos, atlikusios Kirgizijos Respublikoje vykdomų finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą rengiantis šiai operacijai, ir toliau vykdys valstybės finansų valdymo stebėseną. Europos Komisijos delegacija Kirgizijos Respublikoje taip pat teiks reguliarias ataskaitas pagalbos stebėsenai svarbiais klausimais. Komisijos tarnybos palaikys glaudžius ryšius su TVF ir Pasaulio banku, kad pasinaudotų šių organizacijų veiklos Kirgizijos Respublikoje patirtimi.

Siūlomame Europos Parlamento ir Tarybos sprendime numatoma kasmet teikti Tarybai ir Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų pateiktas ir šios pagalbos operacijos įgyvendinimo vertinimas. Be to, planuojama, kad per dvejus metus nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, Komisija arba jos tinkamai įgalioti atstovai atliks nepriklausomą ex post pagalbos vertinimą.

Valdymo ir kontrolės sistema

Nustatyta rizika

Su šia makrofinansinės pagalbos operacija sietina pasitikėjimo, strateginė ir politinė rizika.

Egzistuoja rizika, kad makrofinansinė pagalba, kuri nėra paskirta konkrečioms išlaidoms (skirtingai nuo, pvz., projektų finansavimo), gali būti naudojama nesąžiningai. Apskritai ši rizika yra susijusi su tokiais veiksniais, kaip antai centrinio banko nepriklausomumas, valdymo sistemų ir administracinių procedūrų kokybė, finansinių procedūrų kontrolės ir priežiūros funkcijos, IT sistemų saugumas ir pakankamas vidaus ir išorės audito pajėgumas.

Kalbant apie politinę riziką, pagrindinė prielaida yra ta, kad Kirgizijos Respublikos vyriausybė ir toliau bus įpareigota vykdyti fiskalinį koregavimą ir laikytis susitarimo su TVF. Ji bus patvirtinta remiantis TVF vykdoma nuolatine veiklos rodiklių ir struktūrinio koregavimo eigos stebėsena. Tačiau egzistuoja rizika, kad Kirgizijos Respublikos vyriausybė neįvykdys TVF programos sąlygų, nes gali paaiškėti, kad programoje numatyti tikslai pasiekiami sunkiau, nei buvo tikėtasi, taip pat šalyje gali pasikeisti politinės sąlygos. Kirgizijos Respublika taip pat išlieka neatspari neigiamiems prekybos pokyčiams dėl galimų išorės sukrėtimų. Vis dėlto valdžios institucijos iki šiol demonstravo tvirtą įsipareigojimą dirbti su tarptautinėmis finansų įstaigomis, kad būtų įgyvendinta reformų darbotvarkė. Gera reputacija vykdant ankstesnę trumpalaikę TVF operaciją Kirgizijoje šiuo požiūriu yra geras ženklas.

Tolesnė rizika susijusi su galimu etninės įtampos ir politinio nestabilumo atsinaujinimu. 2011 m. spalio 30 d. šalyje buvo surengti prezidento rinkimai, kurie praėjo taikiai ir juos stebėjo tarptautinė stebėtojų misija. Politinė rizika išlieka valdoma, turint omenyje įspūdingas pastarojo meto Kirgizijos valdžios institucijų pastangas steigti teisėtas demokratines institucijas.

Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Makrofinansinei pagalbai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai.

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Komisijos tarnybos vykdo finansinių ir administracinių procedūrų vertinimo programą visose trečiosiose šalyse, gaunančiose Europos Sąjungos makrofinansinę pagalbą, siekdamos laikytis Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento reikalavimų. Taip pat atsižvelgiama į TVF atliekamų apsaugos priemonių vertinimų išvadas ir į kitų atitinkamų TVF ir Pasaulio banko ataskaitų išvadas.

Kirgizijos Respublikoje Komisijos tarnybos, padedamos atitinkamai įgaliotų išorės ekspertų, atliks Finansų ministerijos ir centrinio banko finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą. Šis patikrinimas apims šias sritis: valdymo struktūrą ir organizaciją, lėšų valdymą ir kontrolę, IT sistemų saugumą, vidaus ir išorės audito pajėgumą bei centrinio banko nepriklausomumą.

Į siūlomą makrofinansinės pagalbos Kirgizijos Respublikai teisinį pagrindą taip pat įtraukta sukčiavimo prevencijos priemonių nuostata. Šios priemonės bus toliau patikslintos susitarimo memorandume. Numatoma, kad bus numatytos konkrečios politikos sąlygos, taikomos teikiant pagalbą, daugiausia valstybės finansų valdymo srityje, siekiant stiprinti veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę.

Be to, Komisija ketina pabrėžti valstybės finansų valdymo reformas, nustatydama su šia operacija susijusias politikos sąlygas.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

- Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Aprašymas…...….] | DA / NDA ([12]) | ELPA[13] šalių | šalių kandidačių[14] | trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

4 | 01 03 02 Makroekonominė pagalba | DIF | NE | NE | NE | NE |

4 | 01 04 01 14 Garantijų fondo atidėjiniai | DIF | NE | NE | NE | NE |

Išorės veiksmų garantijų fondui lėšos atidedamos pagal Fondo reglamentą su pakeitimais. Pagal šį reglamentą atidėjiniai apskaičiuojami nuo metų pabaigoje negrąžintos sumos. Atidėjinių suma apskaičiuojama n metų pradžioje, iš planuojamos sumos atėmus Fondo grynojo turto vertę n–1 metų pabaigoje. Ši atidėjinių suma n metais įrašoma į n+1 metų preliminarų biudžetą, o n+1 metų pradžioje visa ši suma viena operacija pervedama iš Garantijų fondo atidėjinių (biudžeto eilutė 01 04 01 14). Todėl apskaičiuojant Fondo atidėjinių sumą, 9 % (daugiausia 1,35 mln. EUR) visos faktiškai išmokėtos sumos bus įskaičiuota į planuojamą n–1 metų pabaigos sumą.

Biudžeto įrašas (p. m.), kuriame nurodyta paskolos (15 mln. EUR) biudžeto garantijos suma, bus panaudotas tik tuomet, jei bus faktiškai pareikalauta šios garantijos. Tikimasi, kad biudžeto garantijos nebus pareikalauta.

- Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: ne

Numatomas poveikis išlaidoms

Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: | 4 | ES – pasaulio partnerė |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

-

Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

- ( Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

- X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

N metai | N+1 metai | N+2 metai | N+3 metai | ... įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) |

( Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) | 0.3 | 0.1 | 0.1 |

XX 01 01 02 (Delegacijos) |

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

( Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais FTE)[22] |

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) |

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) |

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |

IŠ VISO | 0.3 | 0.1 | 0.1 |

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Reikalingų darbuotojų išlaidos apskaičiuojamos AD5–AD12 kategorijos pareigūno 30 % metinių išlaidų pagrindu.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai | Rengti susitarimo memorandumus ir paskolų arba dotacijų susitarimus, palaikyti ryšius su valdžios institucijomis ir TFĮ, palaikyti ryšius su išorės ekspertais dėl veiklos vertinimo ir ex-post vertinimo, vykti į patikrinimo komandiruotes ir rengti Komisijos tarnybų ataskaitas, rengti Komisijos procedūras, susijusias su pagalbos administravimu. |

Išorės personalas |

Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

- X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

- ( Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

- ( Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[25]

Trečiųjų šalių įnašai

- Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

Numatomas poveikis įplaukoms

- X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

- ( nuosaviems ištekliams

- ( įvairioms įplaukoms

[1] Mažiausiai išsivysčiusių šalių, prieigos prie jūros neturinčių besivystančių šalių ir mažų salų besivystančių valstybių JT vyriausiojo įgaliotinio biuras.

[2] 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiančio Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija), 5 straipsnis. Atidėjiniai skiriami iš Garantijų fondo atidėjinių (biudžeto eilutė 01 04 01 14).

[3] OL C […], […], p. […].

[4] 2012 m. [...] Europos Parlamento pozicija ir 2012 m. [ ] Tarybos sprendimas.

[5] OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[6] Mažiausiai išsivysčiusių šalių, prieigos prie jūros neturinčių besivystančių šalių ir mažų salų besivystančių valstybių JT vyriausiojo įgaliotinio biuras.

[7] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).

[8] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[9] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[10] Išsamią informaciją apie valdymo metodus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[11] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[12] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[13] EFTA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

[14] Šalių kandidačių ir prireikus Vakarų Balkanų galimų šalių kandidačių.

[15] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai (2012).

[16] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[17] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[18] Rezultatai yra pateiktini produktai ir suteiktinos paslaugos (pvz.: finansuotų studentų mainų skaičius, nutiesta kelio kilometrų ir pan.).

[19] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“.

[20] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[21] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[22] CA – sutartininkas ( „Contract Agent“ ); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas ( „Intérimaire“ ); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas ( „Jeune Expert en Délégation“ ); LA – vietinis darbuotojas ( „Local Agent“ ); DNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas.

[23] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[24] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[25] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.