AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ [COM(2010) 2020] grindžiama trimis tarpusavyje susijusiais ir vienas kitą sustiprinančiais prioritetais: žiniomis ir naujovėmis pagrįstos ekonomikos plėtra, mažo anglies dioksido kiekio, efektyviai išteklius naudojančia, konkurencinga ekonomika bei didelį užimtumą skatinančia ekonomika, užtikrinančia socialinę ir ekonominę sanglaudą.

Strategijoje „Europa 2020“ viešiesiems pirkimams tenka esminis vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudojamų minėtiems tikslams siekti, gerinant verslo aplinką ir naujovių diegimo sąlygas ir skatinant plačiau naudoti aplinką tausojančius viešuosius pirkimus, kad būtų lengviau pereiti prie efektyviai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos. Kartu strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad viešieji pirkimai turi užtikrinti efektyviausią lėšų naudojimą ir kad pirkimų rinkos turi būti visada atviros visiems Sąjungos subjektams.

Kilus tokiems uždaviniams reikia pakeisti ir atnaujinti esamus viešųjų pirkimų teisės aktus, kad jie būtų labiau pritaikyti prie kintančių politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių. Tai aktualu ne tik valstybės ir valdžios institucijų vykdomiems pirkimams, bet ir komunalinių paslaugų įmonių sutarčių skyrimui, kuriam taikoma speciali pirkimų tvarka.

2011 m. balandžio 13 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ Europos Komisija į dvylika svarbiausių prioritetinių veiksmų, kurių iki 2012 m. pabaigos turėtų imtis ES institucijos, įtraukė viešųjų pirkimų teisės aktų pakeitimą ir atnaujinimą, kad sutarčių skyrimas taptų lankstesnis, o viešojo pirkimo sutartys būtų geriau panaudojamos kitų politikos krypčių tikslams siekti.

Šiuo pasiūlymu siekiama dviejų vienas kitą papildančių tikslų:

Ÿ        didinti išlaidų efektyvumą, siekiant užtikrinti geriausius įmanomus pirkimų rezultatus pagal kokybės ir kainos santykį. Tai visų pirma reiškia esamų viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimą ir didesnį lankstumą. Supaprastintos, efektyvesnės procedūros bus naudingos visiems ūkio subjektams ir padės dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei tarptautiniams tiekėjams;

Ÿ        leisti pirkėjams geriau pasinaudoti pirkimais siekiant bendrų visuomeninių tikslų, kaip antai: aplinkos apsaugos, didesnio išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo, kovos su klimato kaita, naujovių, užimtumo ir socialinės įtraukties skatinimo ir kuo geriausių aukštos kokybės socialinių paslaugų teikimo sąlygų užtikrinimo.

· Bendrosios aplinkybės

Viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo Europos Sąjungos bendros ekonominės veiklos rezultatų požiūriu. Europoje viešieji subjektai prekėms, darbams ir paslaugoms pirkti išleidžia apie 18 proc. BVP. Atsižvelgiant į pirkimų apimtį, viešieji pirkimai gali būti panaudoti kaip galingas svertas, kad būtų sukurta bendroji rinka, kurioje būtų skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas.

Šios kartos viešųjų pirkimų direktyvos 2004/17/EB[1] ir 2004/18/EB[2] yra ilgos raidos, prasidėjusios 1971 m., priėmus Direktyvą 71/305/EEB, rezultatas. Šiomis direktyvomis, užtikrinant skaidrias ir nediskriminacines procedūras, iš esmės siekiama, kad visos bendrosios rinkos ūkio subjektai, konkuruodami dėl viešųjų sutarčių, visapusiškai pasinaudotų pagrindinėmis laisvėmis.

Atlikus išsamų ekonominį vertinimą paaiškėjo, kad pirkimų direktyvų tikslai iš esmės pasiekti. Dėl jų padidėjo skaidrumas ir konkurencija, kartu dėl mažesnių kainų sutaupyta daug lėšų.

Vis dėlto suinteresuotieji subjektai pareiškė reikalavimą persvarstyti viešųjų pirkimų direktyvas, kad būtų supaprastintos jų taisyklės, padidintas efektyvumas, veiksmingumas ir kad jos būtų geriau pritaikytos prie kintančių politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių. Supaprastintos efektyvesnės procedūros padidins perkančiosioms organizacijoms skaidrumą, bus naudingos visiems ūkio subjektams ir sudarys palankesnes sąlygas dalyvauti MVĮ bei tarptautiniams tiekėjams. Be to, patobulinus pirkimų taisykles, perkantieji subjektai taip pat galės geriau panaudoti pirkimus, siekdami bendrų visuomeninių tikslų, kaip antai: aplinkos apsaugos, didesnio išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo, kovos su klimato kaita, naujovių bei socialinės įtraukties skatinimo ir kuo geriausių aukštos kokybės socialinių paslaugų teikimo sąlygų užtikrinimo. Šios kryptys patvirtintos atsižvelgus į 2011 m. pavasarį vykusių Europos Komisijos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatus, pagal kuriuos dauguma suinteresuotųjų subjektų pritarė pasiūlymui persvarstyti pirkimų direktyvas, kad jos būtų geriau pritaikytos prie naujų perkančiųjų subjektų ir ūkio subjektų uždavinių.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Kartu su siūloma nauja valdžios institucijų pirkimų direktyva šiuo pasiūlymu bus pakeistos svarbiausiais Europos Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktais laikomos direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

Ši direktyva bus papildyta tokiais teisės aktų elementais:

Ÿ        Direktyvoje 2009/81/EB[3] nustatomos gynybos ir slaptos saugumo srities pirkimų specialiosios taisyklės,

Ÿ        Direktyvoje 92/13/EEB[4] nustatomos bendrosios nacionalinės patikros procedūros, siekiant užtikrinti, kad visose ES šalyse būtų prieinamos greitos ir veiksmingos žalos atlyginimo priemonės, jei tiekėjai mano, jog sutartys paskirtos nesąžiningai.

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šia iniciatyva įgyvendinama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ [COM(2010) 2020] ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės [COM(2010) 245], „Inovacijų sąjungos“ [COM(2010) 546], integruotos globalizacijos eros pramonės politikos [COM(2010) 614], 2020 m. energetikos [COM(2010) 639] ir tausiai išteklius naudojančios Europos [COM(2011) 21]. Be to, ja įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas [COM(2011) 206], visų pirma dvyliktasis jo veiksmas „Persvarstyta ir modernizuota viešųjų pirkimų teisės aktų sistema“. Tai yra 2011 m. Komisijos darbo programos strateginė iniciatyva.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

2011 m. sausio 27 d. Europos Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo siekiant efektyvesnės Europos pirkimų rinkos[5] ir pradėjo plačias viešas konsultacijas dėl teisės aktų keitimo galimybių, kad sutartis būtų galima skirti lengviau ir lanksčiau, o viešojo pirkimo sutartys būtų geriau panaudojamos palaikant kitas politikos kryptis. Žaliosios knygos tikslas buvo nustatyti svarbiausias reformų sritis ir paprašyti suinteresuotųjų subjektų pareikšti savo nuomonę dėl konkrečių teisės aktų pakeitimo galimybių. Tarp svarstytų klausimų buvo procedūrų paprastinimo ir didesnio lankstumo poreikis, strateginis viešųjų pirkimų naudojimas kitiems politikos tikslams įtirtinti, geresnių galimybių MVĮ sudaryti viešojo pirkimo sutartis suteikimas ir kova su favoritizmu, korupcija bei interesų konfliktais.

Viešos konsultacijos baigtos 2011 m. balandžio 18 d., suinteresuotieji subjektai parodė didelį susidomėjimą. Iš viso gauti 623 atsakymai iš įvairiausių suinteresuotųjų subjektų grupių, įskaitant centrines valstybių narių valdžios institucijas, vietos ir regionų perkančiąsias organizacijas ir jų asociacijas, įmones, pramonės asociacijas, akademinį sluoksnį, pilietinės visuomenės organizacijas (įskaitant profesines sąjungas) ir atskirus piliečius. Dauguma atsakymų buvo pateikta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, mažiau – iš Belgijos, Italijos, Nyderlandų, Austrijos, Švedijos, Ispanijos ir Danijos.

Konsultacijų rezultatai apibendrinti apibendrinamajame dokumente[6] ir pristatyti diskusijai viešoje 2011 m. birželio 30 d. konferencijoje[7].

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Labai daug suinteresuotųjų subjektų palankiai įvertino Europos Komisijos iniciatyvą persvarstyti esamą pirkimų politiką. Iš įvairių žaliojoje knygoje aptartų klausimų suinteresuotieji subjektai labiausiai pabrėžė poreikį paprastinti procedūras ir padaryti jas lankstesnes. Visų grupių suinteresuotieji subjektai pritarė, kad komunalinių paslaugų teikėjų pirkimų taisyklės vis dar svarbios. Akivaizdi respondentų dauguma pritarė, kad vis dar reikia viešosioms komunalinių paslaugų įmonėms taikyti specialias taisykles ir kad komunalinių paslaugų įmonėms taikomos skirtingos taisyklės tinkamai atspindi specifinį komunalinių paslaugų pirkimų pobūdį.

Be to, akivaizdi respondentų dauguma sutinka, kad subjektų, kuriems taikomos komunalinių paslaugų pirkimus reglamentuojančios taisyklės, apibrėžimo kriterijai (subjekto vykdoma veikla, jo teisinė padėtis ir, jei subjektas privatus, ar jam suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės) tebėra aktualūs ir turėtų būti išlaikyti. Dauguma respondentų pritaria, kad privačių bendrovių pelno siekio ar verslo etikos negalima laikyti pakankamomis objektyvių ir teisingų pirkimų užtikrinimo garantijomis, jei šioms bendrovėms yra suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės.

Suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl viešųjų pirkimų strateginio naudojimo strategijos „Europa 2020“ visuomeniniams tikslams pasiekti buvo įvairios. Daug suinteresuotųjų subjektų, visų pirma įmonės, apskritai nepalankiai vertino mintį naudoti viešuosius pirkimus kitiems politikos tikslams siekti. Kiti suinteresuotieji subjektai, ypač pilietinės visuomenės organizacijos, tvirtai pritarė tokiam strateginiam naudojimui ir palaikė plačius pačių Europos Sąjungos viešųjų pirkimų politikos principų pakeitimus.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Be konsultacijos, susijusios su žaliąja knyga, 2010–2011 m. Europos Komisija, remdamasi įvairiausiais įrodymais ir naujais nepriklausomais moksliniais tyrimais, atliko išsamų ES pirkimų teisės aktų poveikio ir efektyvumo vertinimą. Tyrimuose buvo daugiausia vertinama pirkimo procedūrų kaina ir efektyvumas, tarptautinių pirkimų klausimas, MVĮ galimybė patekti į pirkimų rinkas ir strateginis pirkimų naudojimas Europoje. Kalbant apie komunalinių paslaugų pirkimą, buvo vertinama, ar komunalinių paslaugų sektoriuose konkurencija padidėjo, palyginti su tuo metu, kai buvo nustatyta pirkimų tvarka.

Vertinimo išvados parodė, kad pastangos teisės aktais palengvinti patekimą į komunalinių paslaugų sektorius dar nesukūrė tvarios ar efektyvios konkurencijos rinkos senbuviams. Daugelyje komunalinių paslaugų sektorių tebėra didelė rinkos koncentracija ar menka konkurencija. Vertinant nustatyta, jog rinkos sąlygų pokyčiai pernelyg menki, kad konkurenciją visame sektoriuje būtų galima laikyti pakankamai didele ir nustoti atskiriems sektoriams taikyti komunalinių paslaugų pirkimų direktyvą. Direktyvos nuostatos ir toliau bus taikomos bendrai, nors konkrečiais atvejais, atlikus išsamų tyrimą, išimčių iš pirkimų taisyklių taikymas gali būti pateisinamas.

· Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime ir jo santraukoje apžvelgiamos įvairios kiekvienai iš penkių pagrindinių problemų grupių (administracinis organizavimas, aprėptis, procedūros strateginiai pirkimai ir galimybė patekti į pirkimų rinkas) taikomos alternatyvos. Remiantis įvairių alternatyvų pranašumų ir trūkumų analize, sudarytas pageidaujamų alternatyvų paketas, kuris turėtų optimizuoti įvairių sprendimų sąveiką ir leisti sutaupyti lėšų, vienam veiksmui neutralizavus su kitu veiksmu susijusias sąnaudas (pvz., dėl strateginių pirkimų veiksmų galintys sugriežtėti procedūriniai reikalavimai galėtų būti iš dalies neutralizuoti lėšų sutaupymu, pagerinus pirkimo procedūrų struktūrą). Tokios pageidautinos alternatyvos yra šio pasiūlymo pagrindas.

Poveikio vertinimo ataskaitos projektą patikrino Poveikio vertinimo valdyba. Ji paprašė padaryti pakeitimų, visų pirma susijusių su konkrečių keistinų teisės aktų elementų nustatymu, nagrinėjamų alternatyvų aprašymu, išsamesne pasirinktų pagrindinių veiksmų sąnaudų bei naudos analize ir sisteminiu suinteresuotųjų subjektų nuomonių integravimu apibrėžiant problemą ir papildant poveikio analizę. Šios tobulinimo rekomendacijos buvo įtrauktos į galutinę ataskaitą. Poveikio vertinimo valdybos nuomonė dėl ataskaitos paskelbta kartu su šiuo pasiūlymu, kaip ir galutinė poveikio vertinimo ataskaita bei jos santrauka.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

· Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 53 straipsnio 1 dalimi, 62 ir 114 straipsniais.

· Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas, jeigu pasiūlymas nepriskiriamas išimtinei ES kompetencijai.

Valstybės narės pasiūlymo tikslų negali iki galo pasiekti dėl toliau nurodytos priežasties.

Viešųjų pirkimų procedūrų koordinavimas, viršijus tam tikras ribines vertes, pasitvirtino kaip svarbi vidaus rinkos kūrimo priemonė viešųjų pirkimų srityje, užtikrinant veiksmingas ir lygias visos vidaus rinkos ūkio subjektų galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartis. Direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB ir ankstesnės kartos direktyvų įgyvendinimo patirtis rodo, kad visos Europos pirkimų procedūros užtikrino pirkimų skaidrumą ir objektyvumą, todėl sutaupyta daug lėšų ir pagerėjo pirkimo rezultatai – tai naudinga ir komunalinių paslaugų įmonėms, jų klientams ir galiausiai Europos mokesčių mokėtojams.

Šio tikslo negalima iki galo pasiekti valstybių narių veiksmais, nes neišvengiamai imtų skirtis reikalavimai ir galbūt procedūrinė tvarka, taip reglamentavimas taptų tik sudėtingesnis ir atsirastų nepageidautinų kliūčių tarptautinei veiklai.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes neviršija to, kas yra būtina pasiekti tikslui užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą taikant koordinuotas visos Europos pirkimų procedūras. Be to, pasiūlymas grindžiamas priemonių požiūriu, suteikiant valstybėms narėms didžiausią įmanomą lankstumą pritaikyti procedūras ir priemones prie konkrečios savo padėties.

Palyginti su esamomis pirkimų direktyvomis, pasiūlymu bus gerokai sumažinta ir perkančiųjų subjektų, ir ūkio subjektų administracinė našta, susijusi su procedūros vykdymu, o numatyti nauji reikalavimai (pvz., strateginių pirkimų srityje) bus kompensuoti pašalinus kitų sričių suvaržymus.

· Pasirinkta priemonė

Kadangi pasiūlymas yra grindžiamas SESV 53 straipsnio 1 dalimi, 62 ir 114 straipsniais, kaip teisės aktą, taikomą ir prekių, ir paslaugų pirkimui, naudoti reglamentą nebūtų galima pagal Sutartį. Todėl siūlomas teisės aktas – direktyva.

Vykstant poveikio vertinimui, dėl poveikio vertinime išsamiai nurodytų priežasčių buvo atmestos su teisėkūra nesusijusios alternatyvos.

4. Poveikis biudžetui

Pasiūlymas neturi poveikio biudžetui.

5. Papildoma informacija

· Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus pasiūlymą reikės panaikinti esamus teisės aktus (Direktyvą 2004/17/EEB).

· Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga

Pasiūlyme yra persvarstymo nuostata, susijusi su ribinių sumų ekonominiu poveikiu.

· Perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės ir aiškinamieji dokumentai

Pasiūlymas susijęs su sritimi, kurioje Europos Sąjungos teisėkūra turi koordinuojamąją funkciją ir daro svarbią įtaką daugeliui nacionalinės teisės sektorių. Nepaisant koordinuojamosios funkcijos, daugelis nuostatų yra derinamosios, o pasiūlymas apima daug teisinių įpareigojimų. Kad visa sistema veiktų, Sąjungos taisykles valstybės narės papildo nacionalinėmis nuostatomis.

Šiame kontekste Komisija nustatė keletą veiksnių, dėl kurių, siekiant, kad perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės būtų suprantamos teisingai ir kad visa pirkimo taisyklių sistema veiktų nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turi pateikti paaiškinimus:

– perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės yra priimamos skirtingais lygmenimis (nacionaliniu arba federaliniu, regionų, vietos);

– be skirtingų reglamentavimo lygmenų, daugelyje valstybių narių taisyklės nustatomos atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus ar pirkimo rūšies specifiką;

– bendrosios ar konkrečios administracinės priemonės papildo pagrindinę teisinę sistemą ir kai kuriais atvejais su ja sutampa.

Tik valstybės narės gali paaiškinti, kaip viešųjų pirkimų sektoriuje Sąjungos direktyvos įvairiomis priemonėmis perkeliamos į nacionalinę teisę ir kaip šios priemonės tarpusavyje susijusios.

Dėl šių priežasčių kartu su perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis turi būti pateikti santykį tarp įvairių direktyvos dalių ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių aiškinantys dokumentai, visų pirma, atitikties lentelės, kurios yra veiksmingas nacionalinių priemonių analizės įrankis.

· Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE klausimu, todėl turėtų būti taikomas EEE.

· Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

1) Pirkimo procedūrų supaprastinimas ir didesnis jų lankstumas

Siūloma direktyva siekiama supaprastinti esamose viešųjų pirkimų direktyvose nustatytą procedūrų tvarką ir padaryti ją lankstesnę. Šiuo tikslu joje numatytos tokios priemonės:

Taikymo srities patikslinimas. Pateikiama nauja pagrindinė pirkimų sąvoka, esanti ir siūlomos direktyvos pavadinime, siekiant geriau apibrėžti pirkimų teisės taikymo sritį bei tikslą ir padėti lengviau taikyti ribines vertes. Kai kurių svarbiausių sąvokų, lemiančių direktyvos taikymo sritį (pvz., viešosios teisės reglamentuojamas subjektas, viešojo darbų ir paslaugų pirkimo sutartys, mišrios sutartys) apibrėžtis patikslinta atsižvelgus į Teisingumo Teismo praktiką. Kartu pasiūlymu stengiamasi išlaikyti ilgainiui Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotų ir praktikams gerai pažįstamų sąvokų vartojimo tęstinumą. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad nedideli nukrypimai nuo ankstesnėse direktyvose pateiktų formuluočių nebūtinai reiškia, jog pakeista sąvokos esmė, tai gali būti padaryta siekiant tiesiog supaprastinti tekstą.

Nustatant šios direktyvos taikymo sritį labai svarbi specialiųjų ar išimtinių teisių samprata, nes subjektams, kurie nėra nei perkančiosios organizacijos, nei valstybinės įmonės, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, šios direktyvos nuostatos galioja tik tokiu mastu, kiek jie vykdo šiomis teisėmis grindžiamą veiklą. Todėl reikia aiškiai nustatyti, kad teisės, suteiktos laikantis tvarkos pagal Sąjungos teisės aktais nustatytus objektyvius kriterijus ir užtikrinant pakankamą viešumą, nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis taikant šią direktyvą.

Bus panaikintas tradicinis skirtumas tarp vadinamųjų prioritetinių ir neprioritetinių paslaugų (A ir B paslaugų). Vertinimo rezultatai parodė, kad nebėra pagrindo riboti visos viešųjų pirkimų teisės taikymo ir ją taikyti tik tam tikrai paslaugų grupei. Tačiau paaiškėjo ir tai, kad įprasta pirkimų tvarka nėra pritaikyta socialinėms paslaugoms – joms reikia specialių taisyklių rinkinio (žr. toliau).

Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus direktyvos taikymas sektoriams lieka iš esmės nepasikeitęs. Tačiau į taikymo sritį neįtraukiami su naftos ir dujų žvalgyba susiję pirkimai, nes šiame sektoriuje konkurencija taip sustiprėjo, kad direktyva nustatyta pirkimų drausmė tapo nebereikalinga. Konkurencijos padėtis šiame sektoriuje buvo vertinama atsižvelgiant į keturis skirtingus pagal galiojantį 30 straipsnį[8] pateiktus prašymus padaryti išimtį. Visais keturiais atvejais buvo nustatyta, kad aktuali geografinė rinka apima visą pasaulį – tai savo ruožtu atitinka nusistovėjusią patirtį bendrovių susijungimo atvejais[9]. Nuolat buvo prieinama prie išvados, kad žvalgybos rinka nėra labai koncentruota. Be valstybinių įmonių, rinkoje veikia trys tarptautiniai vertikaliai integruoti privatūs rinkos dalyviai, vadinamosios ypač stambios bendrovės (BP, ExxonMobil ir Shell), taip pat keletas vadinamųjų stambiųjų bendrovių, tačiau kiekvienos jų, įskaitant ypač stambias bendroves, atskirai užimama rinkos dalis nesiekia vieno procento. Taigi buvo prieinama prie išvados, kad ši informacija patvirtina tiesioginės konkurencijos buvimą, o galimybę patekti į rinką dar labiau padidino Direktyvos dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo[10] nuostatos. Todėl išvengiant būtinybės pagal 30 straipsnį priimti atskirus sprendimus dėl kiekvienos iš likusių 23 valstybių narių būtų supaprastinta įstatymais nustatyta tvarka ir sumažinta administracinė našta visoms suinteresuotosioms šalims (perkantiesiems subjektams, valstybėms narėms, Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai).

Priemonių rinkinio metodas. Valstybių narių sistemose bus numatytos trys pagrindinės procedūros formos, kurios jau egzistuoja pagal galiojančias direktyvas: atvira ir ribota procedūra ir derybų procedūra skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse. Be to, jos galės kaip standartinę procedūrą arba tam tikromis sąlygomis numatyti naują novatoriškų pirkimų formą – inovacijų partnerystę (žr. toliau).

Be to, perkantieji subjektai galės pasinaudoti šešių rūšių pirkimų technika ir grupinių bei elektroninių pirkimų vykdymo priemonėmis: preliminariaisiais susitarimais, dinaminėmis pirkimo sistemomis, elektroniniais aukcionais, elektroniniais katalogais, centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis ir bendru pirkimu. Palyginti su esama direktyva, šios priemonės patobulintos ir patikslintos, kad būtų galima lengviau vykdyti e. pirkimus.

E. pirkimų skatinimas. Perkančiosioms organizacijoms naudojant elektroninius ryšius ir sandorių tvarkymą elektroniniu būdu galima sutaupyti daug lėšų, pagerinti pirkimų rezultatus ir kartu sumažinti atliekų ir klaidų kiekį. Pasiūlymu siekiama padėti valstybėms narėms pereiti prie e. pirkimų ir suteikti tiekėjams galimybę dalyvauti elektroninėse pirkimų procedūrose visoje vidaus rinkoje. Šiuo tikslu siūlomoje direktyvoje numatytas privalomas pranešimų perdavimas elektronine forma, privalomas pirkimo dokumentų prieinamumas elektronine forma ir įpareigojama pereiti prie visiškai elektroninio susirašinėjimo, visų pirma e. pasiūlymų teikimo visose pirkimo procedūrose, taikant dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Joje supaprastinamos ir patobulinamos dinaminės pirkimo sistemos ir elektroniniai katalogai, visiškai elektroninės pirkimo priemonės, ypač pritaikytos prie centrinių perkančiųjų organizacijų vykdomų didelio masto grupinių pirkimų. E. pirkimų priemonė taip suteiks galimybę perkančiosioms organizacijoms išvengti klaidų, paprastai susijusių su klaidingu viešojo pirkimo taisyklių supratimu ar išaiškinimu, jas aptikti ir ištaisyti.

Procedūrų modernizavimas. Pasiūlyme numatytas lankstesnis ir naudotojams palankesnis požiūris į kai kurias svarbias pirkimo procedūrų ypatybes. Dalyvavimo ir pasiūlymų teikimo terminai sutrumpinti, kad pirkimai galėtų vykti greičiau ir paprasčiau. Numatyta galimybė lanksčiau atskirti konkurso dalyvių atranką ir sutarties skyrimą, nes dažnai dėl to padaroma klaidų ir kyla nesusipratimų, ir galimybė perkantiesiems subjektams nuspręsti dėl praktiškiausios veiksmų sekos nustatymo, išnagrinėjant skyrimo kriterijus prieš atrankos kriterijus, ir kaip į sutarties skyrimo kriterijų atsižvelgti į sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą ir kokybę.

Supaprastinta išimčių rinkose, kuriose gana didelė konkurencija, skiriamoms sutartims taikymo tvarka (dabartiniai pagal 30 straipsnį priimami sprendimai). Be to, persvarstyta ir paaiškinta keletas išimčių, įskaitant praktikoje reikšmingas išimtis grupės vidaus sandoriams ir bendrosioms įmonėms.

Vis daugiau svarbių klausimų ir problemų praktikams kelia sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu. Specialia nuostata dėl sutarčių keitimo perkeliami svarbiausi teismų praktikoje nustatyti sprendimai ir pragmatiškai išsprendžiamas klausimas dėl nenumatytų aplinkybių, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis reikia keisti jų galiojimo laikotarpiu.

2) Strateginis viešųjų pirkimų naudojimas sprendžiant naujus uždavinius

Siūloma direktyva grindžiama galimybių suteikimo metodu ir joje perkantiesiems subjektams suteikiamos priemonės, padėsiančios pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, naudojant jų perkamąją galią naujoves skatinančioms, aplinką tausojančioms ir su klimato kaita padedančioms kovoti prekėms ir paslaugoms ir kartu gerinant užimtumą, visuomenės sveikatą bei socialines sąlygas.

Viso gyvavimo ciklo sąnaudų planavimas. Pasiūlyme perkantiesiems subjektams suteikiama galimybė sprendimus dėl sutarties skyrimo grįsti perkamų produktų, paslaugų ar darbų gyvavimo ciklo sąnaudomis. Gyvavimo ciklas apima visus prekių tiekimo, darbų vykdymo ar paslaugų teikimo etapus nuo žaliavų įsigijimo ar išteklių gavimo iki išėmimo iš apyvartos, sunaikinimo ir užbaigimo. Sąnaudos, į kurias atsižvelgtina, apima ne tik tiesiogines pinigines išlaidas, bet ir išorines aplinkosaugines sąnaudas, jeigu jas galima paversti pinigais ir patikrinti. Jeigu yra sukurta bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo Europos Sąjungos metodika, perkantiesiems subjektams privalu ją taikyti.

Gamybos procesas. Perkantieji subjektai techninėse specifikacijose ir sutarties skyrimo kriterijuose gali nurodyti visus veiksnius, tiesiogiai susijusius su gamybos procesu, jei tie gamybos proceso aspektai glaudžiai susiję su konkrečiu perkamų prekių tiekimu ar konkrečiu perkamų paslaugų teikimu. Tai neapima reikalavimų, nesusijusių su perkamų produktų, darbų ar paslaugų kūrimo procesu, pvz., bendrojo įmonių socialinės atsakomybės reikalavimo, apimančio visą rangovo veiklą.

Ženklinimas. Perkantieji subjektai gali reikalauti, kad darbai, prekės ar paslaugos būtų konkrečiai paženklinti patvirtinant tam tikras aplinkosaugos, socialines ar kitas ypatybes, tik jeigu tos organizacijos pripažįsta ir lygiavertį ženklinimą. Tai taikoma, pvz., Europos arba šalių (daugiašaliams) ekologiniams ženklams arba ženklinimui, patvirtinančiam, kad produktas nesiejamas su vaikų darbu. Atitinkamos sertifikavimo schemos turi apimti savybes, susijusias su sutarties dalyku, būti parengtos remiantis moksline informacija, nustatytos pagal atvirą ir skaidrią procedūrą ir prieinamos visoms suinteresuotosioms šalims.

Sankcijos už privalomųjų socialinės, darbo ar aplinkos teisės normų pažeidimus. Pagal siūlomą direktyvą perkantysis subjektas gali neleisti ūkio subjektams dalyvauti procedūroje, jeigu aptinka Sąjungos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų pažeidimų socialinės, darbo arba aplinkos teisės srityje arba tarptautinės darbo teisės nuostatų pažeidimų. Be to, perkantieji subjektai privalės atmesti pasiūlymus, nustatę, kad dėl Sąjungos teisės aktų socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityje pažeidimų pasiūlyta neįprastai maža kaina.

Socialinės paslaugos. ES viešųjų pirkimų teisės aktų poveikio ir veiksmingumo vertinimas parodė, kad socialinės, sveikatos ir švietimo paslaugos turi specialių ypatybių, dėl kurių joms netinka taikyti įprastas viešųjų paslaugų sutarčių skyrimo procedūras. Šios paslaugos paprastai teikiamos ypatingomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse skiriasi dėl skirtingų administracinių, organizavimo ir kultūrinių aplinkybių. Pagal savo pobūdį šios paslaugos yra labai ribotos tarpvalstybinės aprėpties. Todėl valstybės narės turėtų turėti plačią diskreciją organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą. Pasiūlyme į tai atsižvelgiama ir numatoma šių paslaugų pirkimo sutartims taikyti specialią tvarką, jeigu viršijama 1 000 000 EUR sutarties vertė, ir nustatoma tik pareiga laikytis pagrindinių skaidrumo ir vienodo požiūrio principų. Kiekybinė atitinkamų paslaugų sutarčių, paskirtų užsienio ūkio subjektams, vertės analizė parodė, kad komunalinių paslaugų sektorių sutartys, kurių vertė yra mažesnė už pirmiau nurodytą ribą, paprastai nekelia tarptautinio susidomėjimo.

Inovacijos. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europoje tenka pagrindinis vaidmuo. Perkantiesiems subjektams turi būti suteikta galimybė pirkti novatoriškus produktus ir paslaugas, kuriais ateityje būtų skatinamas augimas ir gerinamas viešųjų paslaugų efektyvumas bei kokybė. Pasiūlyme šiuo tikslu numatyta inovacijų partnerystė, nauja speciali naujų, novatoriškų produktų, darbų ir paslaugų kūrimo ir paskesnio pirkimo procedūra, jeigu tik jie gali būti tiekiami pagal suderintus rezultatų rodiklius ir sąnaudas. Be to, pasiūlymu pagerinama ir supaprastinama konkurencinio dialogo procedūra, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos novatoriškai pirkimų priemonei – bendriems tarptautiniams pirkimams.

3) Geresnės MVĮ ir veiklą pradedančių subjektų galimybės patekti į rinką

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) teikia didžiulių darbo vietų kūrimo, augimo ir naujovių diegimo galimybių. Galimybė nesunkiai patekti į pirkimų rinkas joms leistų išnaudoti šį potencialą, o perkantieji subjektai galėtų išplėsti savo tiekėjų bazę ir didesnė konkurencija turėtų teigiamą poveikį viešojo pirkimo sutartims. Kad viešosios sutartys būtų kuo labiau prieinamos MVĮ, 2008 m. Europos Komisija paskelbė Europos geriausios patirties kodeksą, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis[11]. Pasiūlyme atsižvelgta į šį darbą ir pateikiamos konkrečios priemonės, kuriomis galima šalinti MVĮ galimybes patekti į rinką.

Informavimo pareigos supaprastinimas. Todėl nustatyta, kad perkantieji subjektai gali taikyti siūlomoje direktyvoje dėl viešųjų pirkimų nustatytus atrankos kriterijus ir kad nusprendę tai daryti jie turi taikyti nuostatas dėl minimalios apyvartos reikalavimų ribojimo ir savideklaracijų.

Lengvesnis preliminariųjų susitarimų sudarymas. Galiojančiose direktyvose komunalinių paslaugų sektoriuose sudaromų preliminariųjų susitarimų galiojimo trukmė nėra nustatyta. Dėl to rinka gali būti uždaroma. Siūlomoje direktyvoje galiojimo trukmė ribojama iki ketverių metų (išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų aplinkybių), todėl padidėja verslo galimybės ir konkurencija, taip pat ši nuostata teikia naudos MVĮ.

Tiesioginis mokėjimas subrangovams. Be to, valstybė narė gali numatyti subrangovo galimybę prašyti, kad perkantysis subjektas tiesiogiai jam mokėtų už jo rangovui vykdant sutartį pateiktas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Taip subrangovams, kurie dažnai yra MVĮ, suteikiamas veiksmingas būdas apsaugoti savo interesą gauti užmokestį.

4) Patikimos procedūros

Dėl susijusių finansinių interesų ir viešojo ir privačiojo sektoriaus sąveikos pirkimai gali tapti nesąžiningos verslo praktikos sritimi, pvz., gali kilti interesų konfliktų, pasitaikyti favoritizmo ir korupcijos atvejų. Pasiūlymu sugriežtinamos esamos apsaugos nuo tokių grėsmių garantijos ir numatoma papildoma apsauga.

Interesų konfliktai. Pasiūlyme yra speciali nuostata dėl interesų konfliktų, apimanti esamus, galimus ar preziumuojamus interesų konflikto atvejus, turinčius įtakos perkančiosios organizacijos ar procedūroje dalyvaujančių pirkimo paslaugų teikėjų darbuotojams ir perkančiosios organizacijos administracijos darbuotojams, galintiems daryti įtaką pirkimo procedūros baigčiai, net jeigu formaliai joje nedalyvauja. Atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų ir įmonių sprendimų priėmimo procesų skirtumus, šias nuostatas galima taikyti tik perkančiųjų organizacijų vykdomiems viešiesiems pirkimams.

Neteisėtas elgesys. Pasiūlyme yra speciali nuostata dėl kandidatų ir konkurso dalyvių neteisėto elgesio, pvz., mėginimų daryti neteisėtą įtaką sprendimų priėmimo procesui arba sudaryti susitarimus su kitais dalyviais, siekiant manipuliuoti procedūros baigtimi, todėl tokie kandidatai ir konkurso dalyviai turi būti pašalinami iš konkurso. Tokia neteisėta veikla pažeidžiami pagrindiniai Europos Sąjungos teisės principai ir gali būti smarkiai iškreipiama konkurencija.

Nesąžininga nauda. Rinkos konsultacijos yra naudinga priemonė, padedanti perkantiesiems subjektams gauti informaciją apie rinkos struktūrą, pajėgumą, gebėjimus ir kartu informuoti rinkos dalyvius apie perkančiųjų subjektų pirkimo projektus ir reikalavimus. Tačiau dėl preliminarių ryšių su rinkos dalyviais neturi būti suteikiama nesąžininga nauda ir iškreipiama konkurencija. Todėl pasiūlyme yra speciali nuostata dėl garantijų, apsaugančių nuo nepagrįstos pirmenybės teikimo dalyviams, konsultavusiems perkantįjį subjektą arba dalyvavusiems rengiant konkursą.

5) Valdymas

Nacionalinės priežiūros įstaigos. Vertinimas parodė, kad ne visos valstybės narės nuosekliai ir sistemiškai stebi pirkimų taisyklių įgyvendinimą ir veikimą. Taip kenkiama veiksmingam ir vienodam Europos Sąjungos teisės taikymui. Todėl pasiūlyme numatyta, kad valstybės narės turi paskirti vieną nacionalinę instituciją, atsakingą už pirkimų teisės stebėjimą, įgyvendinimą ir kontrolę. Tik viena įstaiga, turinti plačias funkcijas, užtikrins svarbiausių įgyvendinimo sunkumų priežiūrą ir galės pasiūlyti atitinkamas priemones, kaip spręsti labiau struktūrines problemas. Ji galės iš karto teikti grįžtamąją informaciją apie politikos veikimą ir galimus nacionalinės teisės aktų ir praktikos trūkumus ir taip padėti greitai nustatyti sprendimus bei pagerinti pirkimo procedūras.

Žinių centrai. Daugeliu atvejų perkantieji subjektai neturi vidaus darbo su sudėtingais pirkimų projektais patirties. Tinkama ir nepriklausoma profesionali administracinių struktūrų pagalba galėtų gerokai pagerinti pirkimų rezultatus, išplėsti žinių bazę ir padidinti profesionalumą, be to, padėti įmonėms, visų pirma MVĮ. Todėl pasiūlyme valstybės narės įpareigojamos pasirūpinti, kad būtų sudarytos paramos struktūros, kurios teiktų teisines ir ekonomines konsultacijas, rekomendacijas, organizuotų mokymus ir pagalbą pirkimo procedūrų rengimo ir vykdymo srityje. Nacionaliniu lygmeniu jau yra pagalbinių struktūrų ar mechanizmų, nors jie labai skirtingai organizuojami ir apima įvairias perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus dominančias sritis. Valstybės narės galės naudotis tokiais mechanizmais, remtis savo patirtimi ir reklamuoti savo paslaugas kaip tinkamą ir šiuolaikišką priemonę, kurią naudojant galima teikti tinkamą paramą perkančiosioms organizacijoms, perkantiesiems subjektams ir ūkio subjektams. Siekiant sustiprinti kovą su korupcija ir favoritizmu, perkančiosios organizacijos turės perduoti sudarytų sutarčių tekstą priežiūros įstaigai, kuri šitaip galės išnagrinėti, ar tose sutartyse nėra įtartinų schemų, ir suteikti prieigą prie dokumentų suinteresuotiems asmenims tiek, kiek nepažeidžiami teisėti viešieji ar privatieji interesai. Dėl akivaizdžių problemų, susijusių su teisėtų komercinių interesų apsauga ir konkurencijos iškreipimo vengimu, ši pareiga neturėtų būti taikoma šiuose sektoriuose veiklą vykdančioms viešosioms arba privačiosioms įmonėms. Be to, turi būti išvengta neproporcingos administracinės naštos; prievolė perduoti visą sudarytų sutarčių tekstą bus taikoma tik palyginti aukštos vertės sutarčių atvejais. Siūlomos ribos turėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp administracinės naštos didinimo ir didesnio skaidrumo užtikrinimo: nustačius 1 000 000 EUR ribą perkant prekes ir paslaugas ir 10 000 000 EUR ribą perkant darbus, ši prievolė būtų taikoma 10–20 % visų Oficialiajame leidinyje skelbiamų pirkimų.

Nenumatyta, kad dėl reikalavimų, susijusių su priežiūros įstaigomis ir žinių centrais, valstybėms narėms tektų bendra papildoma finansinė našta. Tam tikras sąnaudas numatoma reorganizuoti arba patobulinti esamų mechanizmų ir struktūrų veikimą, tačiau jos bus neutralizuotos sumažėjus bylinėjimosi išlaidoms (ir perkančiųjų subjektų, ir įmonių), sąnaudoms, susijusioms su vėlavimu skirti sutartis, su netinkamu viešųjų pirkimų taisyklių taikymu ar netinkamu pirkimo procedūrų parengimu, taip pat sąnaudoms, susijusioms su tuo, kad šiuo metu konsultacijos perkantiesiems subjektams teikiamos fragmentiškai ir neefektyviai.

Administracinis bendradarbiavimas. Pasiūlyme numatytas veiksmingas bendradarbiavimas, kad nacionalinės priežiūros įstaigos galėtų keistis informacija, gerąja patirtimi ir bendradarbiauti per Vidaus rinkos informacinę sistemą.

2011/0439 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams[12],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[13],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[14],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) atsižvelgiant į ES viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų poveikio ir veiksmingumo vertinimo rezultatus[15] atrodo tinkama pratęsti vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose veikiančių subjektų vykdomų pirkimų taisyklių taikymą, nes nacionalinės valdžios institucijos ir toliau gali daryti įtaką šių subjektų veiklai dalyvaudamos valdant jų kapitalą ir turėdamos atstovų jų administravimo, valdymo ar priežiūros organuose. Kita priežastis toliau reglamentuoti tuose sektoriuose vykdomus pirkimus yra rinkų, kuriose jie vykdomi, uždarumas dėl valstybių narių teikiamų specialiųjų ar išimtinių teisių, susijusių su konkrečiai paslaugai teikti reikalingų prekių tiekimu, paslaugų teikimu ar infrastruktūros valdymu;

(2) siekiant užtikrinti, kad vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose veikiančių subjektų vykdomi pirkimai būtų atverti konkurencijai, reikia nuostatų dėl pirkimų procedūrų koordinavimo, kai sutarties vertė viršija nustatytą ribą. Procedūras reikia koordinuoti tam, kad būtų užtikrintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principų, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, taip pat iš šių laisvių kylančių principų, kaip antai: vienodo požiūrio, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo, veikimas. Atsižvelgiant į sektorių, kuriuos paveiks šis koordinavimas, pobūdį koordinuojant reikia ne tik užtikrinti pirmiau minėtų principų laikymąsi, bet ir sukurti deramą verslo praktikos pamatą bei išlaikyti didžiausią lankstumą;

(3) kai pirkimo vertė nesiekia nustatytos ribos, nuo kurios turi būti taikomos Sąjungos pirkimų koordinavimo nuostatos, rekomenduojama atsižvelgti į Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią pirkimams turi būti taikomos Sutartyje nustatytos taisyklės ir principai;

(4) strategijoje „Europa 2020“[16] viešiesiems pirkimams tenka esminis vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudojamų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kartu užtikrinant efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą. Šiuo tikslu reikia persvarstyti ir atnaujinti esamas viešųjų pirkimų taisykles, priimtas pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo[17] ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo[18], siekiant efektyviau naudoti viešąsias lėšas, visų pirma paskatinti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti mažąsias ir vidutines įmones ir suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę geriau panaudoti viešuosius pirkimus bendriems visuomenės tikslams. Taip pat reikia išaiškinti svarbiausias sampratas ir sąvokas, kad būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir įtraukti tam tikri gerai nusistovėję aktualūs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai;

(5) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis (visų pirma siekiant skatinti darnų vystymąsi) turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. Šioje direktyvoje patikslinama, kaip perkantieji subjektai gali padėti apsaugoti aplinką, skatinti tvarią plėtrą ir kartu užtikrinti, kad pasiektų geriausią savo sutarčių kainos ir kokybės santykį;

(6) reikia, kad deramai atsižvelgiant į sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, specifiką pirkimo samprata ar vieno pirkimo apibrėžtis kaip galima geriau atitiktų sąvokas ir apibrėžtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą [...] dėl viešųjų pirkimų[19]. Vieno pirkimo sąvoka apima visas prekes, darbus ir paslaugas, reikalingus konkrečiam projektui, kaip antai: darbų projektui ar darbų, prekių ir (arba) paslaugų visumai, įvykdyti. Kad yra vienas bendras projektas, gali, pvz., rodyti tokie požymiai kaip perkančiojo subjekto atliekamas bendras išankstinis planavimas ir koncepcija, tai, kad įsigyjami skirtingi elementai atlieka vieną ekonominę ir techninę funkciją ar kad jie yra kitaip logiškai tarpusavyje susiję ir vykdomi ribotą laikotarpį;

(7) siekiant tikro rinkos atvėrimo ir tinkamo pirkimų taisyklių taikymo vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose pusiausvyros, reikia, kad subjektai, kuriems taikytinos šios direktyvos nuostatos, būtų identifikuojami pagal kitus požymius, o ne pagal juridinį statusą. Todėl reikia užtikrinti, kad būtų išlaikytas vienodas požiūris į viešajame ir privačiajame sektoriuose veiklą vykdančius subjektus. Taip pat pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 345 straipsnį reikia užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos valstybėse narėse veikiančios turto nuosavybės sistemą reglamentuojančios taisyklės;

(8) nustatant šios direktyvos taikymo sritį labai svarbi specialiųjų ar išimtinių teisių samprata, nes subjektams, kurie nėra nei perkančiosios organizacijos, nei valstybinės įmonės, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, šios direktyvos nuostatos galioja tik tokiu mastu, kiek jie vykdo šiomis teisėmis grindžiamą veiklą. Todėl reikia aiškiai nustatyti, kad teisės, suteiktos laikantis tvarkos pagal Sąjungos teisės aktais nustatytus objektyvius kriterijus ir užtikrinant pakankamą viešumą, nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis taikant šią direktyvą. Tarp teisės aktų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių[20], 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių[21], 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo[22], 1994 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų[23] ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70[24];

(9) geriamojo vandens sektoriuje veikiantys perkantieji subjektai gali vykdyti ir kitokią su vandeniu susijusią veiklą, pvz., įgyvendinti projektus hidraulinės inžinerijos, dirvos drėkinimo, sausinimo ar nuotekų šalinimo ir valymo srityse. Tokiu atveju perkantiesiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė šioje direktyvoje nustatytas pirkimo procedūras taikyti visoms su vandeniu susijusioms veiklos rūšims, neišskiriant nei vieno vandens vartojimo ciklo etapo. Tačiau prekių įsigijimo tvarką nustatančios pirkimo taisyklės netaikytinos vandens pirkimui, nes reikia atsižvelgti į būtinybę, kad perkamo vandens ištekliai būtų netoli vartojimo vietos;

(10) reikia nebeįtraukti su naftos ir dujų žvalgyba susijusių pirkimų, nes šiame sektoriuje konkurencija taip sustiprėjo, kad ES pirkimų taisyklėmis nustatyta pirkimų drausmė tapo nebereikalinga;

(11) gali būti skiriamos sutartys kelių veiklos rūšių, kurioms gali būti taikoma skirtinga teisės aktais nustatyta tvarka, reikalavimams vykdyti. Todėl turėtų būti aiškiai nustatyta, kad jeigu viena sutartimi siekiama aprėpti keletą veiklos rūšių, šiai sutarčiai turėtų būti taikoma tvarka, atitinkanti sutarties pagrindinei veiklai taikomas taisykles. Sutarties pagrindinę veiklą galima nustatyti išanalizavus konkrečiai sutarčiai keliamus reikalavimus; analizę numatydamas sutarties vertę ir rengdamas pirkimo dokumentus atlieka perkantysis subjektas. Kartais, pvz., įsigyjant vieną įrenginį kelioms veiklos rūšims vykdyti ir nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu mastu kiekvienai veiklos rūšiai įrenginys būtų naudojamas, gali būti neįmanoma objektyviai nustatyti sutarties pagrindinės veiklos. Todėl reikėtų nustatyti tokiems atvejams taikomas taisykles;

(12) net jeigu faktiniai, galimi ar preziumuojami interesų konfliktai nebūtinai lemia korupciją, yra didelė tikimybė, kad dėl jų bus daroma netinkama įtaka viešųjų pirkimų sprendimams ir taip iškreipiama konkurencija, pakenkiama vienodam požiūriui į konkurso dalyvius. Todėl reikėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kurie užkirstų kelią interesų konfliktams, padėtų juos nustatyti ir pašalinti. Atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų ir įmonių sprendimų priėmimo procesų skirtumus, šias nuostatas galima taikyti tik perkančiųjų organizacijų vykdomiems viešiesiems pirkimams;

(13) dėl neteisėto pirkimo procedūros dalyvių elgesio, pvz., mėginimų daryti neteisėtą įtaką sprendimų priėmimo procesui arba susitarimų su kitais kandidatais, siekiant manipuliuoti procedūros baigtimi, gali būti pažeisti pagrindiniai Sąjungos teisės principai ir smarkiai iškreipta konkurencija. Todėl iš ūkio subjektų reikėtų reikalauti pateikti garbės deklaraciją, kad jie nevykdo tokios neteisėtos veiklos, o jeigu paaiškėtų, jog tokia deklaracija yra melaginga – pašalinti juos iš konkurso;

(14) 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu[25], visų pirma patvirtinta Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų, toliau – sutartis. Sutarties tikslas – nustatyti subalansuotų teisių ir pareigų, susijusių su viešojo pirkimo sutartimis, daugiašalę sistemą, siekiant liberalizuoti ir išplėsti pasaulio prekybą. Perkantieji subjektai sutarčių, kurioms taikoma sutartis, ir kitų Sąjungos pasirašytų tarptautinių susitarimų įsipareigojimus vykdo taikydami šią direktyvą trečiųjų šalių ūkio subjektams, pasirašiusiems tuos susitarimus;

(15) sutartis taikoma tam tikras joje nustatytas ir kaip specialiosios skolinimosi teisės išreikštas vertės ribas viršijančioms sutartims. Šioje direktyvoje nustatytos ribos turėtų būti suderintos, kad atitiktų sutartyje nustatytų ribų euro ekvivalentus. Be to, reikėtų numatyti eurais išreikštų ribų periodinį persvarstymą, siekiant pagal išimtinai matematinį veiksmą jas pritaikyti prie galimų euro vertės svyravimų specialiųjų skolinimosi teisių atžvilgiu. Taip pat, siekiant išvengti per didelio skaičiaus ribinių verčių nustatymo, reikia nepažeidžiant Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų ir toliau taikyti tas pačias ribas visiems perkantiesiems subjektams, nepriklausomai nuo to, kuriame sektoriuje jie vykdo veiklą;

(16) vertinimo rezultatai parodė, kad reikėtų persvarstyti ne visų direktyvos nuostatų taikymą tam tikroms paslaugoms. Taigi tam tikroms paslaugoms (pvz., viešbučių ir teisinėms paslaugoms, kurių ypač didelė procentinė dalis tenka tarptautinei prekybai) bus taikomos visos šios direktyvos nuostatos;

(17) kitų paslaugų kategorijų tarptautinis aspektas ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie paslaugas asmeniui, pvz., tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. Taigi dėl tų paslaugų sudaromoms sutartims turėtų būti nustatyta speciali tvarka, jeigu sutarties vertė viršija 1 000 000 EUR. Vykdant pirkimus konkrečiomis tų sektorių aplinkybėmis, jeigu asmenims teikiamų paslaugų sutarties vertė yra mažesnė už nurodytą ribą, paprastai ji nedomina tiekėjų iš kitų valstybių narių, nebent yra konkrečių priešingą faktą rodančių požymių, pvz., Sąjungos finansavimas tarpvalstybiniams projektams. Sutartims dėl asmeniui teikiamų paslaugų, kurių vertė viršija minėtą ribą, turėtų būti taikomi visoje Sąjungoje galiojantys skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tų paslaugų kultūrinio konteksto reikšmę ir jų subtilų pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šios direktyvos nustatytose taisyklėse atsižvelgiama į šį imperatyvą ir įpareigojama tik laikytis pagrindinių skaidrumo bei vienodo požiūrio principų, taip pat užtikrinama, kad perkantieji subjektai, pasirinkdami paslaugų teikėjus, galėtų taikyti konkrečius kokybės kriterijus, pvz., Europos Sąjungos socialinės apsaugos komiteto savanoriškoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemoje[26] nustatytus kriterijus. Valstybės narės ir (arba) perkantieji subjektai gali teikti tas paslaugas patys arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarčių, pvz., vien finansuodami tokias paslaugas arba suteikdami licencijas arba leidimus visiems ūkio subjektams, atitinkantiems perkančiojo subjekto iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, jeigu tik tokia sistema užtikrina pakankamą reklamą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus;

(18) ši direktyva skirta valstybėms narėms ir netaikoma tarptautinių organizacijų vardu ir sąskaita vykdomiems pirkimams. Tačiau reikia patikslinti, kiek ši direktyva turėtų būti taikoma pirkimams, kurie reglamentuojami specialių tarptautinių taisyklių;

(19) yra didelis teisinis netikrumas dėl to, kiek plačiai viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti taikomos valdžios institucijų bendradarbiavimui. Šiuo klausimu aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės ir netgi pačios perkančiosios organizacijos aiškina nevienodai. Kadangi ši praktika taikytina ir šioje direktyvoje nustatytuose sektoriuose veiklą vykdančioms valdžios institucijoms, reikia užtikrinti, kad ir pagal šią direktyvą, ir pagal Direktyvą [.../.../ES] [dėl viešųjų pirkimų] būtų taikomos vienodos taisyklės;

(20) direktyvos nuostatų galima netaikyti tam tikroms paslaugų, prekių ir darbų pirkimo sutartims, skiriamoms susijusiai įmonei, jei šios įmonės pagrindinė veikla yra minimų paslaugų, prekių ar darbų teikimas įmonių grupei, kuriai ji priklauso, o ne jų siūlymas rinkai. Taip pat direktyvos nuostatų galima netaikyti paslaugų, prekių ar darbų pirkimo sutartims, perkančiojo subjekto skiriamoms bendrajai įmonei, jei tą bendrąją įmonę šios direktyvos taikymo sričiai priklausančiai veiklai vykdyti sudaro perkantieji subjektai ir pirmiau minėtas ūkio subjektas yra vienas iš jų. Tačiau reikia užtikrinti, kad dėl tokio išimčių taikymo nebūtų iškraipoma konkurencija su perkančiuoju subjektu susijusių įmonių ar bendrųjų įmonių naudai; tikslinga nustatyti tinkamą taisyklių rinkinį visų pirma dėl didžiausių leistinų ribų, kurių neperžengdamos įmonės gali didinti savo apyvartos dalį iš rinkos ir kurias viršijus, jos prarastų galimybę sudaryti sutartis be konkursų, taip pat dėl bendrų įmonių sudėties ir tų bendrų įmonių ir perkančiųjų subjektų, iš kurių tos įmonės yra sudarytos, ryšių stabilumo.

(21) reikia paaiškinti santykį tarp nuostatų, reglamentuojančių valdžios institucijų bendradarbiavimą, ir nuostatų, reglamentuojančių sutarčių skyrimą susijusioms įmonėms ar bendrosioms įmonėms;

(22) ši direktyva neturėtų būti taikoma nei sutartims, suteikiančioms teisę vykdyti 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, nei siekiant vykdyti tokią veiklą rengiamiems projekto konkursams, jeigu valstybėje narėje, kurioje ši veikla vykdoma, patekimas į atitinkamas rinkas neribojamas ir jose veikia tiesioginė konkurencija. Todėl reikia nustatyti visiems šios direktyvos taikymo sričiai priklausantiems sektoriams taikytiną procedūrą, kuria būtų nustatoma galimybė atsižvelgti į esamą ar būsimą atsivėrimą konkurencijai. Ši procedūra turėtų suteikti suinteresuotiesiems subjektams teisinio tikrumo, taip pat užtikrinti tinkamą sprendimų priėmimą ir per trumpą laiką – vienodą Sąjungos teisės taikymą šioje srityje;

(23) ar yra tiesioginė konkurencija, turi būti vertinama pagal objektyvius kriterijus atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus specifiką. Tačiau tokį vertinimą riboja taikytini trumpi terminai ir rėmimasis iš jau prieinamų šaltinių gauta arba taikant 28 straipsnį surinkta Komisijos turima informacija, kurios negalima papildyti taikant daugiau laiko reikalaujančius metodus, įskaitant viešąsias susijusių ūkio subjektų apklausas.    Taigi tiesioginės konkurencijos buvimo vertinimas, kurį galima atlikti taikant šią direktyvą, nepažeidžia visiško konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų taikymo;

(24) konkretų sektorių ar jo dalį atveriančių tinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas laikomas pakankamu pagrindu manyti, kad į aptariamą rinką galima laisvai patekti. Tinkami teisės aktai turėtų būti išvardyti priede, kurį gali atnaujinti Komisija. Dabar priede gali būti nurodyti šie teisės aktai: 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB[27], 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB[28], ir Direktyva 94/22/EB;

(25) moksliniai tyrimai ir inovacijos, įskaitant ekologines ir socialines inovacijas, yra vieni iš svarbiausių būsimo augimo variklių ir jiems pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ skiriamas didžiausias dėmesys. Perkantieji subjektai turėtų geriausiai strategiškai išnaudoti viešuosius pirkimus inovacijų diegimui skatinti. Novatoriškų prekių ir paslaugų pirkimas atlieka esminį vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę ir kartu sprendžiant socialinius uždavinius. Juo padedama pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį ir gaunama platesnė ekonominė nauda, nauda aplinkai ir visuomenei, nes kuriamos naujos idėjos, jos paverčiamos novatoriškais produktais bei paslaugomis ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas. Ši direktyva turėtų padėti lengviau vykdyti inovacijų pirkimus ir padėti valstybėms narėms pasiekti Inovacijų sąjungos tikslus. Todėl reikėtų numatyti specialią pirkimų procedūrą, pagal kurią perkantieji subjektai galėtų suformuoti ilgalaikę inovacijų partnerystę siekdami sukurti ir paskui įsigyti naują, novatorišką produktą, paslaugą ar darbus, jeigu tik jie gali būti sukurti pagal sutartą rezultatų lygį ir sąnaudas. Partnerystės struktūra turėtų būti tokia, kad galėtų užtikrinti būtiną rinkos paskatą, skatinant novatoriško sprendinio kūrimą ir kartu neuždarant rinkos;

(26) atsižvelgiant į žalingus padarinius konkurencijai, derybų procedūra neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse turėtų būti naudojama tik išimtinėmis aplinkybėmis. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai paskelbimas neįmanomas dėl force majeure aplinkybių, laikantis nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, arba jeigu nuo pat pradžių aišku, kad dėl paskelbimo nebus paskatinta didesnė konkurencija, ypač jeigu objektyviai yra tik vienas ūkio subjektas, galintis įvykdyti sutartį. Derybų procedūros neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse naudojimas gali būti pagrįstas tik objektyvaus išimtinumo atvejais, jeigu išimtinumo padėtį sudarė ne pats perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į būsimą pirkimo procedūrą, ir jeigu nėra tinkamų pakaitalų – jų gavimo galimybę reikėtų išsamiai įvertinti;

(27) elektroninės informacinės ir ryšių priemonės gali labai supaprastinti sutarčių skelbimą ir padidinti pirkimo procedūrų efektyvumą bei skaidrumą. Tai turėtų tapti standartine ryšių ir informacijos mainų priemone pirkimo procedūrose. Be to, naudojant elektronines priemones taupomas laikas. Todėl reikėtų sutrumpinti būtinuosius terminus, jeigu naudojamos elektroninės priemonės, tačiau su sąlyga, kad jos atitiks Sąjungos lygmeniu numatytą konkretų perdavimo būdą. Be to, elektroninės informacijos ir ryšių priemonės su tinkamomis funkcijomis perkančiosioms organizacijoms sudarytų sąlygas išvengti viešojo pirkimo procedūrose atsitinkančių klaidų, jas aptikti ir ištaisyti;

(28) Sąjungos viešųjų pirkimų rinkose ryškėja didelė tendencija grupuoti perkančiųjų organizacijų poreikius, kad būtų pasiekta masto ekonomija, įskaitant mažesnes kainas ir sandorių sąnaudas, pagerėtų ir taptų profesionalesnis pirkimų valdymas. Tai galima pasiekti koncentruojant pirkimus pagal dalyvaujančių perkančiųjų subjektų skaičių arba pagal dydį ir vertę laikui bėgant. Tačiau pirkimų grupavimą ir centralizavimą reikėtų atidžiai stebėti, siekiant išvengti per didelės perkamosios galios koncentracijos, slaptų susitarimų ir išsaugoti skaidrumą bei konkurenciją, be to, užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes patekti į rinką;

(29) preliminarieji susitarimai gali būti veiksmingas pirkimų būdas visoje Europoje; tačiau reikia didinti pirkimų, vykdomų naudojant preliminariuosius susitarimus, skaidrumą ir prieinamumą, kad didėtų konkurencija. Todėl reikia persvarstyti tiems susitarimams taikomas nuostatas, ypač nustatyti reikalavimą rengti nedidelius konkursus skiriant konkrečias sutartis pagal preliminarųjį susitarimą ir riboti preliminariųjų susitarimų galiojimo trukmę;

(30) atsižvelgiant į įgytą patirtį, taip pat reikia pritaikyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos dinaminės pirkimo sistemos, kad perkantieji subjektai galėtų iki galo pasinaudoti šios priemonės teikiamomis galimybėmis. Sistemas reikia supaprastinti, visų pirma organizuojant jas kaip ribotą procedūrą ir taip pašalinant poreikį teikti orientacinius pasiūlymus, kurie, kaip nustatyta, yra viena iš didžiausių su tomis sistemomis siejamų kliūčių. Todėl pirkimo procedūrose, vykdomose taikant dinaminę pirkimo sistemą, turėtų būti leidžiama dalyvauti kiekvienam prašymą pateikusiam ir atrankos kriterijus atitinkančiam ūkio subjektui. Taikydamas šį pirkimo būdą, perkantysis subjektas gali gauti ypač daug įvairių pasiūlymų ir taip dėl didelės konkurencijos užtikrinti optimalų lėšų panaudojimą;

(31) be to, nuolat kuriamos naujos elektroninių pirkimų technologijos, pvz., elektroniniai katalogai. Jos padeda didinti konkurenciją ir supaprastinti viešuosius pirkimus, visų pirma sutaupyti laiko ir pinigų. Tačiau reikia nustatyti tam tikras taisykles, siekiant užtikrinti, kad nauji būdai atitiktų šios direktyvos taisykles ir vienodo požiūrio, nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Visų pirma, jeigu konkursas iš naujo skelbiamas pagal preliminarųjį susitarimą arba jeigu naudojama dinaminė pirkimo sistema ir pateikiamos pakankamos garantijos dėl atsekamumo užtikrinimo, vienodo požiūrio ir nuspėjamumo, perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama rengti konkursus dėl konkrečių pirkimų remiantis anksčiau persiųstais elektroniniais katalogais. Laikydamiesi elektroninių ryšio priemonių taisyklių reikalavimų, perkantieji subjektai turėtų vengti nustatyti nepagrįstas kliūtis ūkio subjektų galimybėms dalyvauti pirkimo procedūrose, kuriose pasiūlymai turi būti teikiami elektroninių katalogų forma ir kuriomis užtikrinamas bendrųjų nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų paisymas;

(32) daugelyje valstybių narių vis dažniau naudojamas centralizuotų pirkimų būdas. Centrinės perkančiosios organizacijos yra atsakingos už kitų perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų įsigijimus ar viešųjų sutarčių ir (arba) preliminariųjų susitarimų skyrimą už jas. Atsižvelgiant į perkamus didelius kiekius, toks būdas padeda didinti konkurenciją ir viešųjų pirkimų profesionalumą. Todėl reikėtų apibrėžti Sąjungoje vartojamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąvoką, taikomą perkantiesiems subjektams, neužkertant kelio toliau naudoti mažiau institucionalizuotą ir sisteminį bendrą pirkimą arba nusistovėjusią praktiką pasitelkti paslaugų teikėjus, kurie rengia ir tvarko pirkimo procedūras perkančiojo subjekto vardu ir sąskaita. Be to, reikėtų nustatyti atsakomybės už šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų paisymą paskirstymo centrinei perkančiajai organizacijai ir perkantiesiems subjektams, perkantiems iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, taisykles, taip pat teisių gynimo atveju. Jeigu centrinei perkančiajai organizacijai tenka visa atsakomybė už pirkimo procedūrų vykdymą, tik ji viena turėtų būti tiesiogiai atsakinga ir už procedūrų teisėtumą. Jeigu perkantysis subjektas vykdo tam tikras procedūros dalis, pvz., atnaujina konkursą pagal preliminarųjį susitarimą arba skiria atskiras sutartis taikydamas dinaminę pirkimų sistemą, jis turėtų ir toliau atsakyti už savo vykdomus etapus;

(33) elektroninės ryšių priemonės ypač tinka centralizuotų pirkimų praktikai ir priemonėms palaikyti, nes suteikia galimybę pakartotinai naudoti ir automatiškai tvarkyti duomenis, taip pat iki minimumo sumažinti informavimo ir sandorių sąnaudas. Todėl tokių elektroninių ryšių priemonių naudojimą pirmiausia reikėtų padaryti privalomą centrinėms perkančiosioms organizacijoms ir kartu padėti derinti praktiką visoje Sąjungoje. Be to, praėjus dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, turėtų būti nustatyta bendra pareiga naudoti elektronines ryšių priemones visose pirkimų procedūrose;

(34) šiuo metu įvairių valstybių narių perkančiųjų organizacijų vykdomam bendram sutarčių skyrimui kyla tam tikrų teisinių kliūčių, ypač susijusių su nacionalinių įstatymų kolizija. Nepaisant to, kad Direktyva 2004/17/EB netiesiogiai leidžiama vykdyti tarptautinius bendrus viešuosius pirkimus, praktiškai keliose nacionalinėse teisinėse sistemose bendri tarptautiniai pirkimai yra tiesiogiai arba netiesiogiai neaiškiai teisiškai reglamentuoti arba apskritai neįmanomi. Įvairių valstybių narių perkantieji subjektai gali būti suinteresuoti bendradarbiavimu ir bendru viešųjų sutarčių skyrimu, kad gautų maksimalią vidaus rinkos teikiamų galimybių naudą masto ekonomijos ir rizikos bei naudos pasidalijimo požiūriu, ypač novatoriškų projektų, susijusių su didesne rizika, nei jos pagrįstai tektų vienam perkančiajam subjektui. Todėl reikėtų nustatyti naujas taisykles dėl bendrų tarptautinių pirkimų ir jose nurodyti taikytiną teisę, kad perkantiesiems subjektams visoje bendrojoje rinkoje būtų lengviau bendradarbiauti. Be to, skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai gali pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę kurti bendrus teisinius subjektus. Reikėtų nustatyti konkrečias tokio bendro pirkimo būdo taisykles;

(35) perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turėtų suteikti galimybę atverti pirkimus konkurencijai. Šiuo tikslu turėtų būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių įvairovė, kad būtų užtikrintas pakankamas konkurencijos lygis. Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo, taikant konkrečiam ūkio subjektui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ir darbų, kurias šis ūkio subjektas paprastai siūlo, savybes. Paprastai šis tikslas kuo geriausiai pasiekiamas, taip pat skatinamos inovacijos technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Jeigu daroma nuoroda į Europos standartą arba, jo nesant, nacionalinį standartą, perkantieji subjektai turėtų vertinti pasiūlymus, grindžiamus lygiavertėmis priemonėmis, atitinkančiomis perkančiųjų subjektų reikalavimus ir lygiavertėmis saugumo prasme. Lygiavertiškumui įrodyti konkurso dalyvių gali būti reikalaujama pateikti trečiojo asmens patikrintus įrodymus; tačiau turėtų būti leidžiamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, pvz., gamintojo techniniai dokumentai, jeigu atitinkamas ūkio subjektas neturi galimybės gauti tokių pažymėjimų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per atitinkamus terminus;

(36) perkantieji subjektai, norintys pirkti darbus, prekes ar paslaugas, turinčias konkrečių aplinkosauginių, socialinių ar kitų savybių, turėtų turėti galimybę remtis konkrečiu ženklinimu, pvz., Europos ekologiniu ženklu, (keleto) atskirų šalių ekologiniais ženklais ar kokiu kitu ženklinimu, su sąlyga, kad ženklo reikalavimai, pvz., produkto aprašymas ar pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, yra susieti su sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad tie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pvz., valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos apsaugos organizacijos, ir kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiesiems asmenims;

(37) visiems asmenims naudoti skirtiems pirkimams, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų visuomenė, ar perkančiojo subjekto darbuotojai, perkantiesiems subjektams būtina nustatyti technines specifikacijas, siekiant atsižvelgti į prieinamumo neįgaliems asmenims, kriterijus ar visiems naudotojams skirtą projektą, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

(38) kad pirkimų rinkoje būtų paskatintos dalyvauti mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), turėtų būti aiškiai nustatyta, jog sutartys gali būti padalytos į vienarūšes ar nevienarūšes dalis. Jeigu sutartys padalijamos į dalis, perkantieji subjektai, kad išlaikytų konkurenciją arba užtikrintų tiekimo saugumą, gali, pvz., apriboti dalių, dėl kurių ūkio subjektas gali teikti pasiūlymą, skaičių; jie taip pat gali apriboti dalių, kurios gali būti paskirtos vienam konkurso dalyviui, skaičių;

(39) tokiu mastu, kiek tai suderinama su poreikiu pasiekti gerosios verslo praktikos tikslą kartu išlaikant didžiausią lankstumą, reikia nuostatų dėl Direktyvos [2004/18/EB] dėl viešųjų pirkimų nuostatų, susijusių su reikalavimais dėl ekonominio ir finansinio pajėgumo ir įrodomųjų dokumentų, taikymo. Todėl nustatyta, kad perkantieji subjektai gali taikyti Direktyvoje [2004/18/EB] nustatytus atrankos kriterijus ir kad nusprendę tai daryti jie turi taikyti nuostatas dėl minimalios apyvartos reikalavimų ribojimo ir savideklaracijų;

(40) viešojo pirkimo sutartys neturėtų būti skiriamos ūkio subjektams, dalyvavusiems nusikalstamoje organizacijoje ar pripažintiems kaltais už korupcijos, sukčiavimo, padariusio žalos Sąjungos finansiniams interesams, ar pinigų plovimo nusikaltimus. Už mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nemokėjimą irgi turėtų būti baudžiama neleidžiant dalyvauti pirkimuose Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali neturėti galimybės pateikti neginčijamų įrodymų, reikia suteikti pasirinkimą taikyti arba netaikyti Direktyvoje [2004/18] išvardytus atmetimo kriterijus tokiems perkantiesiems subjektams. Todėl Direktyvos [2004/18] 55 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas turėtų būti privaloma taikyti tik perkantiesiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos. Be to, perkantiesiems subjektams reikėtų suteikti galimybę atmesti kandidatus ar konkurso dalyvius už aplinkos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimus, įskaitant prieinamumo neįgaliems asmenims, taisyklių pažeidimus ar kitokius šiurkščius profesinius nusižengimus, pvz., konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus;

(41) jei perkantysis subjektas privalo ar renkasi taikyti pirmiau minėtus atmetimo kriterijus, jis turėtų taikyti Direktyvą [2004/18] dėl galimybės ūkio subjektams imtis reikalavimų vykdymo priemonių, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikaltimų ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją;

(42) perkantieji subjektai gali reikalauti, kad vykdant sutartį būtų taikomos aplinkos apsaugos vadybos priemonės arba sistemos. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos, nepaisant to, ar jos yra registruotos pagal Sąjungos teisės aktus, kaip antai: 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo[29], gali įrodyti, kad ūkio subjektas yra techniškai pajėgus įvykdyti sutartį. Priemonių, kurias ūkio subjektas įgyvendino, kad užtikrintų tokį pat aplinkos apsaugos lygį, aprašymas turėtų būti pripažįstamas aplinkos apsaugos vadybos registracijos sistemų įrodymų alternatyva, jeigu atitinkamas ūkio subjektas neturi galimybės gauti tokių aplinkos apsaugos vadybos registracijos sistemų įrodymų ar negali jų gauti per atitinkamus terminus;

(43) sutartys turėtų būti skiriamos pagal objektyvius kriterijus, kuriais užtikrinama atitiktis skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principams. Tie kriterijai turėtų užtikrinti, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis, taip pat atvejais, kai perkantiesiems subjektams reikalingi optimaliai jų poreikiams pritaikyti aukštos kokybės darbai, prekės ir paslaugos. Todėl perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama kaip skyrimo kriterijus patvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad antruoju atveju jie techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose gali nustatyti atitinkamus kokybės standartus;

(44) jei perkantieji subjektai nusprendžia skirti sutartį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo teikėjui, jie turi nustatyti skyrimo kriterijus, kuriais remdamiesi vertins pasiūlymus, kad būtų nustatytas pasiūlymas, pagal kurį siūlomas geriausias kainos ir kokybės santykis. Tų kriterijų nustatymas priklauso nuo sutarties dalyko, nes pagal juos turi būti įmanoma įvertinti kiekvieno konkurso dalyvio siūlomą sutarties įvykdymo lygį, atsižvelgus į sutarties dalyką, apibrėžtą techninėse specifikacijose, ir kiekvieno pasiūlymo kainos ir kokybės santykį. Be to, pasirinktais sutarties skyrimo kriterijais perkančiajam subjektui neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateiktini kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją;

(45) labai svarbu iki galo išnaudoti viešųjų pirkimų teikiamas galimybes tvaraus augimo strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atskirų sektorių ir rinkų esama didelių skirtumų, vis dėlto būtų netinkama nustatyti bendruosius privalomus reikalavimus aplinkos, socialiniams ir inovacijų pirkimams. Sąjungos teisės aktų leidėjas jau yra nustatęs privalomuosius pirkimų reikalavimus, kad būtų pasiekti konkretūs kelių transporto priemonių sektoriaus (2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones[30]) ir raštinės įrangos sektoriaus (2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos[31]) tikslai. Be to, padaryta nemaža pažanga apibrėžiant bendras gyvavimo ciklo sąnaudų metodikas. Todėl atrodo, kad reikėtų toliau eiti šia kryptimi, paliekant galimybę atskirų sektorių teisės aktuose nustatyti privalomus tikslus ir tikslinius rodiklius, atsižvelgus į konkrečiame sektoriuje vyraujančias politikos kryptis ir sąlygas, taip pat skatinti europinių gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo koncepcijų plėtrą ir naudojimą, kad viešieji pirkimai labiau palaikytų tvarią plėtrą;

(46) tas konkretiems sektoriams būdingas priemones reikėtų papildyti, pritaikant viešųjų pirkimų direktyvas, kad perkantieji subjektai savo pirkimų strategija galėtų siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų.           Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad perkantieji subjektai galėtų išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir mažiausią kainą, taikydami gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodą, jei naudotina metodika yra nustatyta objektyviai ir nediskriminuojamai ir prieinama visoms suinteresuotosioms šalims. Gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimas apima visas darbų, prekių ar paslaugų gyvavimo ciklo sąnaudas, ir vidines (pvz., kūrimo, gamybos, naudojimo, priežiūros ir gyvavimo ciklo pabaigos utilizavimo sąnaudas), ir išorines sąnaudas, jeigu tik jas galima įvertinti pinigais ir kontroliuoti. Sąjungos lygmeniu reikėtų parengti bendrą gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodiką, taikomą konkrečioms prekių ar paslaugų kategorijoms; kai metodika bus parengta, taikyti ją turėtų būti privaloma;

(47) be to, techninėse specifikacijose ir sutarties skyrimo kriterijuose perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama nurodyti konkretų gamybos procesą, konkretų paslaugų teikimo būdą ar konkretų bet kurio produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo kito etapo procesą, su sąlyga, kad pastarieji būtų susiję su sutarties dalyku. Siekiant socialinius motyvus geriau integruoti į viešuosius pirkimus, pirkėjams turėtų būti leidžiama į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo skyrimo kriterijus įtraukti ypatybes, susijusias su atitinkamame prekių gamybos ar paslaugų teikimo procese tiesiogiai dalyvaujančių asmenų darbo sąlygomis. Tos ypatybės gali apimti tik gamybos procese dalyvaujančių darbuotojų sveikatos apsaugą arba sutartį įgyvendinti paskirtų nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinės integracijos, įskaitant neįgaliųjų prieigą, skatinimą. Su tokiomis ypatybėmis siejami skyrimo kriterijai bet kuriuo atveju turėtų apimti tik tokias ypatybes, kurios turi tiesioginį poveikį darbuotojams jų darbo aplinkoje. Jie turėtų būti taikomi laikantis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[32] ir tokiu būdu, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių – laisvos prekybos susitarimų, kurių šalis yra ir Sąjunga, šalių;

(48) ketinant skirti paslaugų sutartis ir sutartis, susijusias su darbų projektavimu, perkantiesiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama kaip sutarties skyrimo kriterijų naudoti darbuotojų, paskirtų atitinkamai sutarčiai vykdyti, organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, nes tai gali turėti įtakos sutarties vykdymo kokybei ir pasiūlymo ekonominei vertei;

(49) pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų kaina, gali būti grindžiami techniškai, ekonomiškai ar teisiškai nepagrįstomis prielaidomis ar praktika. Siekiant išvengti galimų trūkumų vykdant sutartį, perkantiesiems subjektams turėtų būti privaloma prašyti paaiškinti nustatytą kainą, jeigu pasiūlyme pateikiamos daug mažesnės kainos už kitų konkurso dalyvių siūlomas kainas. Jeigu konkurso dalyvis negali pateikti pakankamo paaiškinimo, perkančiajam subjektui turėtų būti suteikta teisė atmesti pasiūlymą. Pasiūlymo atmetimas turėtų būti privalomas tais atvejais, kai perkantysis subjektas nustato, kad neįprastai maža kaina nustatyta dėl privalomųjų Sąjungos teisės aktų socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityje arba tarptautinės darbo teisės nuostatų nesilaikymo;

(50) sutarties vykdymo sąlygos atitinka šią direktyvą, jeigu jomis nėra tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama, jeigu jos yra susijusios su sutarties dalyku ir įtrauktos į skelbimą apie konkursą ar pirkimo dokumentus. Visų pirma jose gali būti numatyta teikti pirmenybę profesiniam mokymui darbo vietoje, asmenų, patiriančių didelių integracijos sunkumų, įdarbinimui, kovai su nedarbu, aplinkos ar gyvūnų gerovės apsaugai. Pavyzdžiui, gali būti paminėti sutarties vykdymo laikotarpiu taikomi reikalavimai įdarbinti ilgą laiką darbo nerandančius asmenis arba įgyvendinti bedarbių ar jaunimo mokymo priemones, iš esmės laikytis pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, net jeigu šios konvencijos nėra įgyvendintos nacionalinėje teisėje, ir įdarbinti daugiau nepalankioje padėtyje esančių asmenų nei reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;

(51) darbo sąlygų ir darbo saugos sričių įstatymai, kiti teisės aktai ir kolektyvinės sutartys nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu vykdant sutartį taikomi su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę. Tarptautiniais atvejais, jeigu vienos valstybės narės darbuotojai, vykdydami sutartį, teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje, taikomos 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[33] nustatytos būtiniausios sąlygos, kurių privalo paisyti priimančioji šalis tokių komandiruotų darbuotojų atžvilgiu. Jeigu dėl šio dalyko yra tam tikros nuostatos nacionalinėje teisėje, tokių įpareigojimų nevykdymas gali būti laikomas šiurkščiu atitinkamo ūkio subjekto nusižengimu ir dėl to jam gali būti neleista dalyvauti viešojo pirkimo sutarties skyrimo procedūroje;

(52) Terminų, nurodytų šioje direktyvoje, apskaičiavimui turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles[34];

(53) reikia patikslinti sąlygas, kada dėl sutarties keitimo jos vykdymo laikotarpiu reikalinga nauja pirkimo procedūra, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos būtų turėjusios įtaką procedūros baigčiai, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą;

(54) perkantieji subjektai gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių negalėjo numatyti skirdami sutartį. Tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Nenumatytos aplinkybės reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkantysis subjektas pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgiant į visas jo turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir ypatybes, atitinkamos srities gerąją patirtį ir poreikį užtikrinti atitinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį. Tačiau tai negali būti taikoma, jeigu dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pvz., jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima hipotetiškai preziumuoti rezultatų įtakojimą;

(55) laikantis vienodo požiūrio ir skaidrumo principų, konkursą laimėjęs konkurso dalyvis neturėtų būti keičiamas kitu ūkio subjektu, iš naujo nepaskelbus konkurso dėl sutarties. Tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu gali įvykti tam tikrų sutartį vykdančio konkursą laimėjusio dalyvio struktūrinių pokyčių, pvz., išimtinai vidinis reorganizavimas, susijungimai, įsigijimai ar nemokumas. Dėl tokių struktūrinių pokyčių neturėtų būti automatiškai reikalaujama naujų pirkimo procedūrų visoms tos įmonės vykdomoms sutartims;

(56) patys perkantieji subjektai atskirose sutartyse turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus ir persvarstymo nuostatas, tačiau pagal jas neturėtų būti suteikiama neribota diskrecija. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nurodyta, kiek pakeitimų galima numatyti pradinėje sutartyje;

(57) vertinimas parodė, kad valstybės narės nuosekliai ir sistemingai nestebi viešųjų pirkimų taisyklių įgyvendinimo ir veikimo. Tai turi neigiamą poveikį tinkamam iš tų direktyvų kylančių nuostatų įgyvendinimui, dėl to patiriama daug sąnaudų ir atsiranda netikrumas. Kelios valstybės narės yra paskyrusios nacionalinę centrinę organizaciją, kuriai pavesti viešųjų pirkimų klausimai, tačiau tokioms organizacijoms numatytos funkcijos skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Esant aiškesniems, nuoseklesniems ir autoritetingesniems stebėsenos bei kontrolės mechanizmams pagerėtų viešųjų pirkimų taisyklių veikimo išmanymas, padidėtų įmonių ir perkančiųjų subjektų teisinis tikrumas ir būtų padėta sudaryti vienodas veiklos sąlygas. Tokie mechanizmai galėtų būti priemonė, kuri padėtų nustatyti ir iš anksto išspręsti problemas, ypač Sąjungos bendrai finansuojamų projektų atveju, ir aptikti struktūrinius trūkumus. Ypač svarbu suderinti tuos mechanizmus, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas nuoseklus viešųjų pirkimų politikos taikymas, kontrolė bei stebėsena, taip pat sistemingas pirkimų politikos rezultatų vertinimas;

(58) valstybės narės turėtų paskirti vieną nacionalinę instituciją, atsakingą už viešųjų pirkimų stebėseną, įgyvendinimą ir kontrolę. Tokia centrinė organizacija turėtų tiesiogiai ir laiku gauti informaciją, visų pirma susijusią su įvairiomis problemomis, turinčiomis įtakos viešųjų pirkimų teisės įgyvendinimui. Ji turėtų galėti nedelsdama pateikti grįžtamąją informaciją apie politikos veikimą, galimus nacionalinės teisės aktų bei praktikos trūkumus ir padėti greitai surasti sprendimus. Siekiant veiksmingai kovoti su korupcija ir sukčiavimu, ta centrinė organizacija ir visuomenė turėtų turėti galimybę tikrinti sudarytų sutarčių tekstus. Todėl didelės vertės sutartys turėtų būti perduotos priežiūros įstaigai sudarant galimybę suinteresuotiems asmenims su jomis susipažinti tiek, kiek nepažeidžiami teisėti viešieji ar privatieji interesai;

(59) ne visi perkantieji subjektai gali turėti vidaus patirties su ekonomiškai ar techniškai sudėtingomis sutartimis. Tokiomis aplinkybėmis tinkama profesionali pagalba veiksmingai padėtų stebėti ir kontroliuoti veiklą. Viena vertus, šį tikslą galima pasiekti taikant žinių perdavimo priemones (žinių centrus), siūlant perkantiesiems subjektams techninę pagalbą; kita vertus, įmonės, bent MVĮ, turėtų gauti administracinę pagalbą, visų pirma dalyvaudamos pirkimo procedūrose tarpvalstybiniu mastu;

(60) stebėsenos, priežiūros ir pagalbinės struktūros ar mechanizmai jau yra sukurti nacionaliniu lygmeniu ir, žinoma, gali būti naudojami viešiesiems pirkimams stebėti, įgyvendinti ir kontroliuoti ir reikiamai paramai perkantiesiems subjektams ir ūkio subjektams teikti;

(61) siekiant užtikrinti nuoseklias konsultacijas ir praktiką kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje, būtinas veiksmingas bendradarbiavimas. Organizacijos, paskirtos stebėti, įgyvendinti, kontroliuoti ir teikti techninę pagalbą, turėtų turėti galimybę dalytis informacija ir bendradarbiauti; tokiomis pačiomis aplinkybėmis kiekvienos valstybės narės paskirta nacionalinė institucija turėtų veikti kaip pageidautinas ryšių su Komisijos tarnybomis centras, kad būtų renkami duomenys, keičiamasi informacija ir stebimas Sąjungos viešųjų pirkimų teisės įgyvendinimas;

(62) siekiant prisitaikyti prie sparčių techninių, ekonominių ir reglamentavimo pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti aktus dėl tam tikrų neesminių šios direktyvos elementų. Iš tikrųjų dėl poreikio laikytis tarptautinių susitarimų Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus keisti ribinių verčių skaičiavimo metodų technines procedūras, periodiškai persvarstyti pačias ribines vertes; ES lygmeniu gali būti daromi nuorodų į bendrojo viešųjų pirkimų žodyno nomenklatūrą reglamentavimo pakeitimai, jie turi būti atspindėti šios direktyvos tekste; elektroninio gavimo prietaisų techninė informacija ir charakteristikos turėtų būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir administracinius poreikius; be to, reikia įgalioti Komisiją tam tikrus elektroninių ryšių techninius standartus paskelbti privalomais, siekiant užtikrinti pirkimų procedūrų techninio formato, procesų ir bendravimo naudojant elektronines ryšių priemones suderinamumą pagal technologinius pokyčius ir administracinius poreikius; taip pat reikia įgalioti Komisiją koreguoti, kokią informaciją privaloma skelbti pranešimuose, atsižvelgiant į administracinius poreikius ir reguliavimo nuostatų pasikeitimus ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu; siekiant įtraukti atskiruose sektoriuose priimtas priemones, reikia kuo greičiau pakoreguoti Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatoma bendra 77 straipsnio 3 dalyje minimas viso gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika, sąrašą; 70 ir 79 straipsniuose nurodytų tarptautinių socialinių ir aplinkos apsaugos konvencijų sąrašą, 27 straipsnio 3 dalyje minimų Sąjungos teisės aktų, kurių įgyvendinimas sukuria galimybes laisvai patekti į rinką, sąrašą ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą II priedą, kuriuo nustatomas teisės aktų, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant, ar yra suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės, ar ne, sąrašas. Siekiant patenkinti šį poreikį, reikėtų įgalioti Komisiją šiuos sąrašus atnaujinti;

(63) labai svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamuosius darbus, rengtų atitinkamas konsultacijas, taip pat su ekspertais. Rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad tuo pačiu metu, laiku ir tinkamai atitinkami dokumentai būtų perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(64) siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, IX priede nurodytų duomenų siuntimo ir skelbimo procedūros, pranešimų rengimo ir perdavimo procedūrų, pranešimo skelbimo formų standartizavimo, procedūrų ir keitimosi informacija standartų ir bendro priežiūros institucijų naudotino šablono, skirto įgyvendinimo ir statistinei ataskaitai rengti, srityse įgyvendinimo įgaliojimus reikėtų suteikti Komisijai. Šie įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[35]. Tiems įgyvendinimo aktams, neturintiems poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šios direktyvos kylančių įpareigojimų pobūdžiui ar aprėpčiai, priimti turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Kita vertus, tiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą; sprendimai, kuriais nustatoma, ar konkreti rinkoje, į kurią galima laisvai patekti, vykdoma veikla yra veikiama tiesioginės konkurencijos, turėtų būti priimami tokiomis sąlygomis, kad būtų užtikrintos vienodos šios nuostatos įgyvendinimo sąlygos. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai rengiant išsamias 28 straipsnyje numatytos procedūros įgyvendinimo nuostatas, nustatant, ar taikytinas 27 straipsnis, ir dėl pačių sprendimų. Šie įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[36]. Tiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(65) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. tam tikroms viešųjų pirkimų procedūroms valstybių narių taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų derinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(66) todėl Direktyvą 2004/17/EB reikėtų panaikinti;

(67) pagal [data] bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar kelis aiškinamuosius dokumentus, kuriuose būtų paaiškintas direktyvos nuostatų ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių ryšys. Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomone, tokių su šia direktyva susijusių dokumentų siuntimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS. TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I SKYRIUS. Taikymo sritys ir apibrėžtys

1 straipsnis. Dalykas ir taikymo sritis

2 straipsnis. Apibrėžtys

3 straipsnis. Mišrieji pirkimai ir pirkimai, apimantys kelias veiklos rūšis

II SKYRIUS. Individualus taikymas: veiklos rūšių ir subjektų, kuriems taikytina direktyva, apibrėžimas

1 SKIRSNIS. Subjektai

4 straipsnis. Perkantieji subjektai

2 SKIRSNIS. Veiklos rūšys

5 straipsnis. Dujos ir šiluma

6 straipsnis. Elektra

7 straipsnis. Vanduo

8 straipsnis. Transporto paslaugos

9 straipsnis. Uostai ir oro uostai

10 straipsnis. Pašto paslaugos

11 straipsnis. Naftos ir dujų gavyba ir anglies ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba

III SKYRIUS. Dalykinė taikymo sritis

1 SKIRSNIS. PIRKIMO VERTĖS RIBOS

12 straipsnis. Pirkimo vertės ribos

13 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodai

14 straipsnis. Vertės ribų persvarstymas

2 SKIRSNIS. Netaikymas sutartims ir projekto konkursams

1 poskyris. Visiems perkantiesiems subjektams taikomos išimtys ir vandens bei energetikos sektoriams taikomos specialiosios išimtys

15 straipsnis. Perpardavimo arba nuomos tretiesiems asmenims tikslais sudaromos sutartys

16 straipsnis. Kitais tikslais nei į šios direktyvos veikimo sritį patenkančiai veiklai vykdyti arba tokiai veiklai trečiojoje šalyje vykdyti skiriamos sutartys arba organizuojami projekto konkursai

17 straipsnis. Gynyba ir saugumas

18 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles skiriamos sutartys ir organizuojami projekto konkursai

19 straipsnis. Specialiosios netaikymo paslaugų pirkimo sutartims nuostatos

20 straipsnis. Konkrečių perkančiųjų subjektų skiriamos sutartys dėl vandens pirkimo ir energijos arba energijai gaminti skirto kuro tiekimo

2 poskyris. Ypatingieji santykiai (kontroliuojamieji subjektai, kooperacija, susijusios įmonės ir bendrosios įmonės)

21 straipsnis. Valdžios institucijų santykiai

22 straipsnis. Susijusioms įmonėms skiriamos sutartys

23 straipsnis. Bendrosioms įmonėms arba bendrosioms įmonėms priklausantiems perkantiesiems subjektams skiriamos sutartys

24 straipsnis. Informacijos pateikimas

3 poskyris. Ypatingi atvejai

25 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

26 straipsnis. Sutartys, kurioms taikomos specialiosios priemonės

4 poskyris. Tiesioginės konkurencijos veikiamos veiklos rūšys ir su jomis susijusios procedūrų nuostatos

27 straipsnis. Tiesioginės konkurencijos veikiamos veiklos rūšys

28 straipsnis. Nustatymo, ar taikytinos 27 straipsnio nuostatos, procedūra

IV SKYRIUS. Bendrieji principai

29 straipsnis. Pirkimo principai

30 straipsnis. Ūkio subjektai

31 straipsnis. Rezervuotos sutartys

32 straipsnis. Konfidencialumas

33 straipsnis. Bendravimui taikomos taisyklės

34 straipsnis. Bendrasis įsipareigojimas naudoti elektronines ryšių priemones

35 straipsnis. Nomenklatūra

36 straipsnis. Interesų konfliktai

37 straipsnis. Neteisėtas elgesys

II ANTRAŠTINĖ DALIS. SUTARTIMS TAIKYTINOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS. Procedūros

38 straipsnis. Sąlygos, susijusios su Sutartimi dėl viešųjų pirkimų ir kitais tarptautiniais susitarimais

39 straipsnis. Procedūrų pasirinkimas

40 straipsnis. Atvira procedūra

41 straipsnis. Ribota procedūra

42 straipsnis. Derybų procedūra, kai skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse

43 straipsnis. Inovacijų partnerystė

44 straipsnis. Derybų procedūros neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse taikymas

II SKYRIUS. Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

45 straipsnis. Preliminarieji susitarimai

46 straipsnis. Dinaminės pirkimo sistemos

47 straipsnis. Elektroniniai aukcionai

48 straipsnis. Elektroniniai katalogai

49 straipsnis. Centralizuoti pirkimai ir centrinės perkančiosios organizacijos

50 straipsnis. Pagalbiniai pirkimai

51 straipsnis. Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

52 straipsnis. Skirtingų valstybių narių perkančiųjų subjektų vykdomi bendri pirkimai

III SKYRIUS. Procedūros vykdymas

1 SKIRSNIS. PASIRENGIMAS

53 straipsnis. Pirminės rinkos konsultacijos

54 straipsnis. Techninės specifikacijos

55 straipsnis. Ženklinimas

56 straipsnis. Bandymo ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

57 straipsnis. Techninių specifikacijų pateikimas

58 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

59 straipsnis. Sutarčių dalijimas į dalis

60 straipsnis. Terminų nustatymas

2 SKIRSNIS. Skelbimas ir skaidrumas

61 straipsnis. Reguliarūs orientaciniai skelbimai

62 straipsnis. Skelbimai apie kvalifikacijos vertinimo sistemą

63 straipsnis. Skelbimai apie pirkimą

64 straipsnis. Skelbimai apie sutarties skyrimą

65 straipsnis. Skelbimų forma ir būdas

66 straipsnis. Skelbimas nacionaliniu lygmeniu

67 straipsnis. Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

68 straipsnis. Kvietimai teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose; kvietimai patvirtinti susidomėjimą

69 straipsnis. Pranešimas pareiškėjams pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, kandidatams ir konkurso dalyviams

3 SKIRSNIS. DALYVIŲ PASIRINKIMAS IR SUTARČIŲ SKYRIMAS

70 straipsnis. Bendrieji principai

1 poskyris. Kvalifikacijos vertinimas ir kokybinė atranka

71 straipsnis. Kvalifikacijos vertinimo sistemos

72 straipsnis. Kokybinės atrankos kriterijai

73 straipsnis. Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

74 straipsnis. [Direktyvoje 2004/18] nustatytų atmetimo ir atrankos kriterijų taikymas

75 straipsnis. Kokybės užtikrinimo ir aplinkosaugos vadybos standartai

2 poskyris. Sutarčių skyrimas

76 straipsnis. Sutarties skyrimo kriterijai

77 straipsnis. Gyvavimo ciklo sąnaudos

78 straipsnis. Sutarties skyrimo kliūtys

79 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

IV skyrius. Sutarties vykdymas

80 straipsnis. Sutarčių vykdymo sąlygos

81 straipsnis. Subranga

82 straipsnis. Sutarčių keitimas galiojimo laikotarpiu

83 straipsnis. Sutarčių nutraukimas

III ANTRAŠTINĖ DALIS. SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS

I SKYRIUS. Socialinės ir kitos specifinės paslaugos

84 straipsnis. Socialinių ir kitų specifinių paslaugų sutarčių skyrimas

85 straipsnis. Skelbimų skelbimas

86 straipsnis. Sutarčių skyrimo principai

II SKYRIUS. Projekto konkursams taikomos taisyklės

87 straipsnis. Bendrosios nuostatos

88 straipsnis. Taikymo sritis

89 straipsnis. Skelbimai

90 straipsnis. Projekto konkursų organizavimo, dalyvių atrankos ir vertinimo komisijos sudarymo taisyklės

91 straipsnis. Vertinimo komisijos sprendimai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. VALDYMAS

92 straipsnis. Įgyvendinimo užtikrinimas

93 straipsnis. Viešoji priežiūra

94 straipsnis. Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

95 straipsnis. Nacionalinės ataskaitos

96 straipsnis. Pagalba perkantiesiems subjektams ir įmonėms

97 straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas

V ANTRAŠTINĖ DALIS. DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

98 straipsnis. Naudojimasis įgaliojimais

99 straipsnis. Skubos procedūra

100 straipsnis. Komiteto procedūra

101 straipsnis. Perkėlimas į nacionalinę teisę

102 straipsnis. Panaikinimas

103 straipsnis. Persvarstymas

104 straipsnis. Įsigaliojimas

105 straipsnis. Adresatai

PRIEDAI

I PRIEDAS. 2 straipsnio 8 punkto a papunktyje nurodytų veiklos rūšių sąrašas

II PRIEDAS. 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos teisės aktų sąrašas

III PRIEDAS. 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų Sąjungos teisės aktų sąrašas

IV PRIEDAS. Reikalavimai, susiję su pasiūlymų, prašymų dalyvauti, kvalifikacijos vertinimo paraiškų ir konkursų planų bei projektų elektroninio gavimo prietaisais

V priedas. 38 straipsnyje nurodytų tarptautinių susitarimų sąrašas

VI PRIEDO A dalis. Reguliariuose orientaciniuose skelbimuose teiktina informacija (kaip nurodyta 61 straipsnyje)

VI PRIEDO B dalis. Pirkėjo skiltyje skelbiamuose reguliariuose orientaciniuose skelbimuose, kuriais nėra kviečiama dalyvauti konkurse, teiktina informacija (kaip nurodyta 61 straipsnio 1 dalyje)

VII PRIEDAS. Informacija, kurią reikalaujama įtraukti į elektroninių aukcionų specifikacijas (47 straipsnio 4 dalis)

VIII PRIEDAS. Tam tikrų techninių specifikacijų apibrėžimas

IX PRIEDAS. Skelbimo ypatybės

X PRIEDAS. Skelbimuose apie kvalifikacijos vertinimo sistemos sukūrimą teiktina informacija (kaip nurodyta 39 straipsnio 2 dalies b punkte ir 62 straipsnyje)

XI PRIEDAS. Skelbimuose apie pirkimą teiktina informacija (kaip nurodyta 63 straipsnyje)

XII PRIEDAS. Skelbimuose apie sutarties skyrimą teiktina informacija (kaip nurodyta 64 straipsnyje)

XIII PRIEDAS. Pagal 68 straipsnį nustatytų kvietimų teikti pasiūlymus, dalyvauti derybose arba patvirtinti susidomėjimą turinys

XIV PRIEDAS. 70 ir 79 straipsniuose nurodytų tarptautinių socialinių ir aplinkos apsaugos konvencijų sąrašas

XV PRIEDAS. 77 straipsnio 3 dalyje nurodytų ES teisės aktų sąrašas

XVI PRIEDAS. Skelbimuose apie sutarties pakeitimus galiojimo laikotarpiu teiktina informacija (kaip nurodyta 82 straipsnio 6 dalyje)

XVII PRIEDAS. 84 straipsnyje nurodytos paslaugos

XVIII PRIEDAS. Skelbimuose dėl socialinių ar kitų specifinių paslaugų pirkimo teiktina informacija (kaip nurodyta 85 straipsnyje)

XIX PRIEDAS. Skelbimuose apie projekto konkursą teiktina informacija (kaip nurodyta 89 straipsnio 1 dalyje)

XX PRIEDAS. Skelbimuose apie projekto konkurso rezultatus teiktina informacija (kaip nurodyta 89 straipsnio 1 dalyje)

XXI PRIEDAS. Atitikties lentelė

I ANTRAŠTINĖ DALIS TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I SKYRIUS Dalykas ir apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos pirkimo procedūros, perkančiųjų subjektų, apibrėžtų 4 straipsnyje, atliekamos siekiant sudaryti sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų vertė nėra mažesnė nei šios direktyvos 12 straipsnyje nurodytos ribos.

2. Pirkimas pagal šią direktyvą – tai vieno ar kelių perkančiųjų subjektų vykdomas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas ar kitoks įsigijimas iš tų perkančiųjų subjektų pasirinktų ūkio subjektų, jei darbai, prekės ar paslaugos yra skirti vienai ar kelioms iš 5–11 straipsniuose minimų veiklos rūšių vykdyti.

Jei visi darbai, prekės ir (arba) paslaugos perkami pagal skirtingas sutartis, pagal šią direktyvą toks pirkimas laikomas vienu pirkimu, jeigu sutartys yra vieno bendro projekto dalis.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)          perkančiosios organizacijos – valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos, iš vienos ar daugiau tokių institucijų ar viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų sudarytos asociacijos;

(2)          regionų valdžios institucijos – visos administracinių vienetų, klasifikuojamų NUTS 1 ir 2, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003[37], institucijos;

(3)          vietos valdžios institucijos – visos administracinių vienetų, klasifikuojamų NUTS 3, ir mažesnių administracinių vienetų, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, institucijos;

(4)          viešosios teisės reglamentuojama organizacija – organizacija, turinti visas toliau nurodytas ypatybes:

a)      ji yra įsteigta konkrečiam tikslui – tenkinti bendrojo intereso poreikius – arba tokio tikslo siekia ir nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio; tuo tikslu organizacija, kuri veikia įprastomis rinkos sąlygomis, kuri siekia pelno ir kuriai tenka su savo veiklos vykdymu susiję nuostoliai, neturi tikslo tenkinti bendrojo intereso poreikių, nors ir nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)      ji turi teisinį subjektiškumą;

c)      ji yra iš esmės finansuojama valstybės, regionų arba vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų arba prižiūrima šių organizacijų administracijos arba turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybė, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kitos viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos;

(5)          valstybinė įmonė – įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką, nes įmonė priklauso perkančiajai organizacijai, perkančioji organizacija dalyvauja valdant jos kapitalą arba ji yra reglamentuojama atitinkamų taisyklių;

(6)          specialiosios ar išimtinės teisės – teisės, kurias kompetentinga valstybės narės valdžios institucija suteikė įstatymais ar kitais teisės aktais ir kurių tikslas – 5–11 straipsniuose apibrėžtų rūšių veiklą leisti vykdyti tik vienam ar daugiau subjektų ir taip daryti esminį poveikį kitų subjektų galimybėms vykdyti tokią veiklą;

(7)          prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartys – atlygintinos sutartys, kurios raštu sudaromos tarp vieno ar daugiau 4 straipsnio 3 dalyje minimų perkančiųjų subjektų ir vieno ar daugiau ūkio subjektų ir kurių objektas – darbų vykdymas, prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(8)          darbų pirkimo sutartys – sutartys, kurių objektas yra vienas iš toliau nurodytų dalykų:

a)      darbų, susijusių su viena iš I priede nurodytų veiklos rūšių, vykdymas arba ir projektavimas, ir vykdymas;

b)      darbo vykdymas arba ir projektavimas, ir vykdymas;

c)      darbo, atitinkančio perkančiojo subjekto, darančio lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektui, nustatytus reikalavimus, atlikimas bet kokiomis priemonėmis;

(9)          darbas – statybos ar civilinės inžinerijos darbų kaip visumos rezultatas, kurio savaime pakanka ekonominei ar techninei funkcijai atlikti;

(10)        prekių pirkimo sutartys – sutartys, kurių objektas yra prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma, pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant. Prekių pirkimo sutartis papildomai gali apimti ir įrengimo operacijas;

(11)        paslaugų pirkimo sutartys – sutartys, kurių objektas – paslaugų, išskyrus 8 dalyje nurodytas paslaugas, teikimas;

(12)        ūkio subjektas – kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo ar perkantysis subjektas arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, kuri rinkoje siūlosi vykdyti darbus ir (arba) darbą, tiekti prekes ar teikti paslaugas;

(13)        konkurso dalyvis – pasiūlymą pateikęs ūkio subjektas;

(14)        kandidatas – ūkio subjektas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti ribotoje ar derybų procedūroje arba inovacijų partnerystėje;

(15)        pirkimo dokumentai – visi dokumentai, kuriuos pateikė ar nurodė perkantysis subjektas ir kuriais apibrėžiami ar nustatomi pirkimo ar pirkimo procedūros elementai, įskaitant skelbimą apie pirkimą, išankstinį informacinį skelbimą arba skelbimus apie kvalifikacijos vertinimo sistemos sukūrimą, jei jais kviečiama dalyvauti konkurse, technines specifikacijas, siūlomas sutarties sąlygas, kandidatų ir konkurso dalyvių dokumentų teikimo formas, informaciją apie bendrai taikytinus įsipareigojimus ir visus kitus papildomus dokumentus;

(16)        centralizuota pirkimo veikla – veikla, vykdoma nuolat viena iš toliau nurodytų formų:

a)      perkantiesiems subjektams skirtų prekių ir (arba) paslaugų įsigijimas;

b)      sutarčių dėl perkantiesiems subjektams skirtų darbų, prekių ar paslaugų skyrimas arba preliminariųjų susitarimų dėl perkantiesiems subjektams skirtų darbų, prekių ar paslaugų sudarymas;

(17)        pagalbinė pirkimo veikla – su pirkimų veikla susijusios pagalbos teikimas, visų pirma šia forma:

a)      techninė infrastruktūra, suteikianti perkantiesiems subjektams galimybę skirti viešojo pirkimo sutartis arba sudaryti preliminariuosius susitarimus dėl darbų, prekių ar paslaugų;

b)      konsultacijos dėl pirkimų procedūrų vykdymo ar rengimo;

c)      pirkimų procedūrų rengimas ir valdymas atitinkamo perkančiojo subjekto vardu ir sąskaita;

(18)        centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkte, arba perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Direktyvos [2004/18/EB] 2 straipsnio 1 punkte, vykdanti centralizuotą pirkimo veiklą ir galbūt pagalbinę pirkimo veiklą;

(19)        pirkimo paslaugų teikėjas – viešoji arba privačioji organizacija, rinkoje siūlanti pagalbinę pirkimo veiklą;

(20)        „rašytinis“ arba „raštu“ – bet kokia išraiška žodžiais ar skaičiais, kuriuos galima perskaityti, atgaminti ir paskui perduoti, įskaitant elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją;

(21)        elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, tvarkyti (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugoti;

(22)        gyvavimo ciklas – visi nuoseklūs ir (arba) tarpusavyje susiję prekių tiekimo, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo etapai, įskaitant gamybą, gabenimą, naudojimą ir priežiūrą, nuo žaliavų įsigijimo ar išteklių gavimo iki išėmimo iš apyvartos, sunaikinimo ir užbaigimo;

(23)        projekto konkursai – procedūros, kai perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti dažniausiai miesto ir kaimo planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo srities planą arba projektą, išrinktą vertinimo komisijos po to, kai jis buvo pateiktas dalyvauti konkurse, kuriame buvo arba nebuvo skiriami prizai.

3 straipsnis Mišrieji pirkimai ir pirkimai, apimantys kelias veiklos rūšis

1. Sutartys, kurių dalykas yra dviejų ar daugiau rūšių pirkimai (darbų, paslaugų ar prekių), skiriamos pagal tai pirkimų rūšiai, kuriai priskiriamas pagrindinis atitinkamos sutarties dalykas, taikytinas nuostatas.

Mišriųjų sutarčių, apimančių III antraštinės dalies I skyriuje nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas arba paslaugas ir prekes, pagrindinis objektas nustatomas palyginus atitinkamų paslaugų ar prekių vertes.

Mišriųjų sutarčių, apimančių prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių elementus, ir koncesijų sutarties dalis, kuriai taikoma ši direktyva, skiriama pagal šios direktyvos nuostatas.

Kai skirtingos sutarties dalys negali būti objektyviai atskiriamos, sprendimas dėl šios direktyvos taikymo priimamas atsižvelgiant į pagrindinį tos sutarties objektą.

2. Kelių rūšių veiklą apimančiai sutarčiai taikomos pagrindinei veiklai, kuriai vykdyti skiriama sutartis, taikytinos taisyklės.

Tačiau sprendimas skirti vieną sutartį ar kelias atskiras sutartis negali būti priimamas siekiant, kad sutartys nebepatektų į šios direktyvos ar, jei taikytina, Direktyvos [2004/18/EB] taikymo sritį.

3. Jei vienai iš veiklos rūšių, kuriai vykdyti skiriama sutartis, taikytina ši direktyva, o kitai – minėta Direktyva [2004/18] ir jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri iš sutarties apimamų veiklos rūšių yra pagrindinė, sutartis skiriama laikantis Direktyvos [2004/18] nuostatų.

4. Jei vienai iš veiklos rūšių, kuriai vykdyti skiriama sutartis, taikytina ši direktyva, o kitai – netaikytina nei ši direktyva, nei Direktyva [2004/18] arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB[38] ir jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri iš sutarties apimamų veiklos rūšių yra pagrindinė, sutartis skiriama laikantis šios direktyvos nuostatų.

II SKYRIUS Individualus taikymas: veiklos rūšių ir subjektų, kuriems taikytina direktyva, apibrėžimas

1 skirsnis Subjektai

4 straipsnis Perkantieji subjektai

1. 2 straipsnio 5 punkte minima perkančiųjų organizacijų lemiama įtaka reiškiasi bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai tos organizacijos tiesiogiai ar netiesiogiai:

a)           valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

b)           kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos;

c)           gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organų narių.

2. Teisės, suteiktos laikantis pakankamą viešumą užtikrinančios procedūros ir remiantis objektyviais kriterijais, nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6 punkte.

Tai apima:

a)      pirkimo procedūras skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse pagal Direktyvą [2004/18/EB], [Direktyvą … (dėl koncesijų)] ar šią direktyvą;

b)      procedūras, vykdomas laikantis kitų II priede išvardytų Sąjungos teisės aktų ir užtikrinant skaidrų, objektyviais kriterijais grindžiamą leidimų išdavimą.

3. Šios direktyvos nuostatos taikomos perkantiesiems subjektams, kurie:

a)      yra perkančiosios organizacijos arba valstybinės įmonės ir kurie vykdo vienos iš 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą;

b)      nėra perkančiosios organizacijos arba valstybinės įmonės, vykdo vieną iš 5–11 straipsniuose nurodytų veiklos rūšių arba jų derinį ir veikia remdamiesi specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurias jiems suteikė kompetentinga valstybės narės institucija.

4. Komisija pagal 98 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl II priede pateikto Sąjungos teisės aktų sąrašo keitimo, jei tų teisės aktų pakeitimai būtini dėl naujų teisės aktų priėmimo, tokių teisės aktų panaikinimo ar pakeitimo.

2 skirsnis Veiklos rūšys

5 straipsnis Dujos ir šiluma

1. Dujų ir šilumos srityje ši direktyva taikoma šioms veiklos rūšims:

a)      fiksuotų tinklų, skirtų paslaugai visuomenei teikti, suteikimui ar eksploatavimui, susijusiam su dujų ar šilumos gamyba, perdavimu ar paskirstymu;

b)      dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams.

2. Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, dujų ar šilumos tiekimas tinklams, skirtiems paslaugai visuomenei teikti, nelaikomas veikla, atitinkančia šio straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį, jei įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)      atitinkamo subjekto pagamintos dujos ar šiluma yra neišvengiama veiklos, kuri nėra nurodyta 1 dalyje arba 6–8 straipsniuose, vykdymo pasekmė;

b)      dujos ir šiluma viešiesiems tinklams tiekiamos tik ekonominiais tikslais ir sudaro ne daugiau kaip 20 proc. subjekto apyvartos, atsižvelgiant į trejų ankstesniųjų metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkį.

6 straipsnis Elektra

1. Elektros srityje ši direktyva taikoma šioms veiklos rūšims:

a)      fiksuotų tinklų, skirtų paslaugai visuomenei teikti, suteikimui ar eksploatavimui, susijusiam su elektros gamyba, perdavimu ar paskirstymu;

b)      elektros tiekimui tokiems tinklams.

Šioje direktyvoje elektros tiekimas apima elektros gamybą ir didmeninę prekybą elektra.

2. Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, elektros tiekimas tinklams, teikiantiems paslaugą visuomenei, nelaikomas veikla, atitinkančia šio straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį, jei įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)      atitinkamas subjektas gamina elektrą, kuri jam būtina 1 dalyje, 5 straipsnyje arba 7–8 straipsniuose nenurodytai veiklai vykdyti;

b)      tiekimas viešiesiems tinklams priklauso tik nuo paties subjekto vartojimo ir neviršijo 30 proc. viso subjekto gaminamo energijos kiekio, atsižvelgiant į trejų ankstesniųjų metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkį.

7 straipsnis Vanduo

1. Ši direktyva taikoma šioms veiklos rūšims:

a)      fiksuotų tinklų, skirtų paslaugai visuomenei teikti, suteikimui ar eksploatavimui, susijusiam su geriamojo vandens gamyba, perdavimu ar paskirstymu;

b)      geriamojo vandens tiekimui tokiems tinklams.

2. Ši direktyva taip pat taikoma 1 dalyje apibrėžtą veiklą vykdančių subjektų skiriamoms sutartims arba rengiamiems projektų konkursams, kurie yra susiję su vienu iš toliau nurodytų dalykų:

a)      hidraulinės inžinerijos projektais, drėkinimu arba žemės sausinimu, su sąlyga, kad vandens kiekis, skirtas geriamajam vandeniui tiekti, sudaro daugiau nei 20 proc. viso vandens kiekio, gaunamo pagal šiuos projektus arba įrengus drėkinimo ar sausinimo sistemas;

b)      nuotekų šalinimu arba valymu.

3. Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, geriamojo vandens tiekimas tinklams, skirtiems paslaugai visuomenei teikti, nelaikomas veikla, atitinkančia šio straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį, jei įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)      atitinkamas subjektas gamina geriamąjį vandenį, kuris jam būtinas 5–8 straipsniuose nenurodytai veiklai vykdyti;

b)      tiekimas viešajam tinklui priklauso tik nuo paties subjekto vartojimo ir neviršijo 30 proc. subjekto viso gaminamo geriamojo vandens kiekio, atsižvelgiant į trejų ankstesniųjų metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkį.

8 straipsnis Transporto paslaugos

Ši direktyva taikoma veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų paslaugoms visuomenei teikti transportavimo geležinkeliais, automatinėmis sistemomis, tramvajais, troleibusais, autobusais arba lynų kelio transportu srityje, suteikimu arba eksploatavimu.

Transporto paslaugų srityje laikoma, kad tinklas egzistuoja, kai paslauga yra teikiama pagal eksploatavimo sąlygas, kurias yra nustačiusi valstybės narės kompetentinga institucija, pavyzdžiui, numatomų aptarnauti maršrutų eksploatavimo sąlygas, numatomą suteikti pajėgumą arba paslaugos teikimo dažnį.

9 straipsnis Uostai ir oro uostai

Ši direktyva taikoma veiklos rūšims, susijusioms su geografinės teritorijos eksploatavimu siekiant vežėjams oru, jūra arba vidaus vandenų keliais teikti oro uostų, jūrų ar vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų funkcines galimybes.

10 straipsnis Pašto paslaugos

1. Ši direktyva taikoma veiklos rūšims, susijusioms su:

a)      pašto paslaugų teikimu;

b)      ne pašto paslaugų teikimu, su sąlyga, kad tokias paslaugas teikiantis subjektas taip pat teikia 2 dalies b punkte nurodytas pašto paslaugas ir kad 2 dalies b punkte nurodytų pašto paslaugų atžvilgiu nėra vykdomos 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

2. Šioje direktyvoje, nepažeidžiant Direktyvos 97/67/EB:

a)      pašto siunta – bet kokio svorio adresuota ir išsiųsti paruošta siunta. Be korespondencijos siuntų, tokiomis siuntomis laikomos, pavyzdžiui, knygos, katalogai, laikraščiai, periodiniai spaudiniai ir pašto siuntiniai su prekėmis, turinčiomis komercinę vertę ar jos neturinčiomis, nepriklausomai nuo svorio;

b)      pašto paslaugos – paslaugos, kurias sudaro pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas. Pašto paslaugomis laikomos ir pagal Direktyvą 97/67/EB apibrėžiamos universaliosios paslaugos, ir šios apibrėžties neapimamos paslaugos;

c)      ne pašto paslaugos – šiose srityse teikiamos paslaugos:

i)            pašto paslaugų valdymo paslaugos (paslaugos, teikiamos prieš išsiuntimą ir po jo, įskaitant siuntų skyriaus valdymo paslaugas);

ii)            pridėtinės vertės paslaugos, susijusios ir teikiamos tik elektroninėmis priemonėmis (įskaitant saugų koduotų dokumentų perdavimą elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir registruoto elektroninio pašto perdavimą);

iii)           paslaugos, susijusios su a punkte nepaminėtomis pašto siuntomis, pvz., tiesioginis neadresuotų pašto siuntų pristatymas;

iv)           finansinės paslaugos, žymimos CPV nomenklatūros kodais nuo 66100000-1 iki 66720000-3 ir apibrėžtos 19 straipsnio c punkte, įskaitant pinigų siuntimą pašto perlaidomis ir pervedimus iš einamųjų pašto sąskaitų;

v)           filatelinės paslaugos;

vi)           logistikos paslaugos (paslaugos, kurias teikiant fizinis pristatymas ir (arba) sandėliavimas derinamas su kitomis ne pašto funkcijomis).

11 straipsnis Naftos ir dujų gavyba ir anglies ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba

Ši direktyva taikoma veiklai, susijusiai su geografinės teritorijos eksploatavimu toliau išvardytais tikslais:

a)           naftos arba dujų gavybai;

b)           anglies ar kito kietojo kuro žvalgybai arba gavybai.

III skyrius. Dalykinė taikymo sritis

1 SKIRSNIS PIRKIMO VERTĖS RIBOS

12 straipsnis Pirkimo vertės ribos

Išskyrus 15–20 straipsniuose arba 27 straipsnyje numatytas netaikymo nuostatas dėl atitinkamos veiklos vykdymo, ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma apskaičiuota vertė be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) yra ne mažesnė negu šios ribinės vertės:

a)           400 000 EUR prekių ir paslaugų pirkimo sutartims ir projektų konkursams;

b)           5 000 000 EUR darbų pirkimo sutartims;

c)           1 000 000 EUR XVII priede nurodytų socialinių ir kitų specifinių paslaugų pirkimo sutartims.

13 straipsnis Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodai

1. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas grindžiamas visa mokėtina suma be PVM, kurią yra apskaičiavęs perkantysis subjektas, įskaitant bet kokią opciono formą ir bet kokį sutarties pratęsimą.

Jeigu perkantysis subjektas yra numatęs prizus ar mokėjimus kandidatams ar konkurso dalyviams, jis į juos atsižvelgia apskaičiuodamas numatomą sutarties vertę.

2. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad jam būtų galima išvengti šios direktyvos taikymo. Todėl vieno pirkimo negalima skaidyti į dalis, siekiant išvengti šios direktyvos taikymo joms, nebent tai yra pateisinama dėl objektyvių priežasčių.

3. Toks skaičiavimas galioja kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo momentu, o jeigu toks skelbimas nenumatytas, tuo momentu, kai perkantysis subjektas pradeda pirkimo procedūrą, visų pirma apibrėždamas esmines numatomo pirkimo ypatybes.

4. Preliminariųjų susitarimų ir dinaminių pirkimo sistemų vertė nustatoma pagal maksimalią numatomą visų preliminariojo susitarimo arba dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu numatytų sutarčių vertę be PVM.

5. Inovacijų partnerystės vertė nustatoma pagal maksimalią numatomą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos, kurią numatoma vykdyti visais numatomos partnerystės etapais, taip pat prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nupirkti pasibaigus numatomai partnerystei, maksimalią numatomą vertę be PVM.

6. Pagal 12 straipsnį perkantieji subjektai į numatomą darbų pirkimo sutarčių vertę įskaičiuoja ir darbų kainą, ir visą numatomą prekių ar paslaugų, kurias rangovui suteikia perkantysis subjektas, jeigu tik jos yra būtinos darbams atlikti, vertę.

7. Jeigu dėl siūlomo darbo ar paslaugų pirkimo sutartys gali būti vienu metu skiriamos pagal atskiras dalis, atsižvelgiama į visą numatomą visų šių dalių vertę.

Jeigu bendra dalių vertė yra lygi šios direktyvos 12 straipsnyje nurodytai ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma kiekvienos dalies skyrimui.

8. Jeigu dėl pasiūlymo įsigyti panašias prekes sutartys gali būti vienu metu skiriamos pagal atskiras dalis, taikant šios direktyvos 12 straipsnį atsižvelgiama į visą numatomą visų tokių dalių vertę.

Jeigu bendra dalių vertė yra lygi šios direktyvos 12 straipsnyje nurodytai ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma kiekvienos dalies skyrimui.

9. Perkantieji subjektai gali skirti sutartis pagal atskiras dalis, netaikydami šioje direktyvoje numatytų procedūrų, jeigu numatoma atitinkamos dalies vertė be PVM yra mažesnė kaip 80 000 EUR prekių ar paslaugų atveju arba 1 mln. EUR darbų atveju. Tačiau netaikant šios direktyvos šitaip paskirtų dalių bendra vertė neturi viršyti 20 proc. visų dalių, į kurias yra suskaidytas siūlomas darbas, siūlomas panašių prekių įsigijimas ar siūlomas paslaugų pirkimas, bendros vertės.

10. Prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių, kurios yra reguliaraus pobūdžio arba kurias ketinama per nustatytą laikotarpį pratęsti, numatoma sutarties vertė apskaičiuojama vienu iš šių būdų:

a)      pagal bendrą faktinę pasikartojančių tos pačios rūšies sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę, pakoreguotą, jeigu įmanoma, atsižvelgiant į perkamų prekių ar paslaugų kiekio ir (arba) vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės sutarties sudarymo;

b)      arba pagal bendrą numatomą pasikartojančių sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo arba per visus finansinius metus, jeigu jie nėra ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.

11. Prekių pirkimo sutarčių, susijusių su prekių nuoma, finansine nuoma, pirkimu išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti, numatoma sutarties vertė apskaičiuojama pagal:

a)      jeigu ketinama sudaryti terminuotą sutartį, kurios trukmė 12 ar mažiau mėnesių – bendrą numatomą sutarties vertę visam laikotarpiui; jeigu sutarties trukmė daugiau kaip 12 mėnesių – bendrą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę;

b)      jeigu ketinama sudaryti neterminuotą sutartį arba jeigu negalima apibrėžti jos trukmės, pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

12. Paslaugų pirkimo sutarčių numatomos vertės skaičiavimo pagrindas, jei taikytina, yra toks:

a)      perkant draudimo paslaugas – draudimo įmokų ir kitokio atlyginimo vertė;

b)      perkant bankų ar kitas finansines paslaugas – mokamos įmokos, komisiniai, palūkanos ir kitoks atlyginimas;

c)      projekto sutarčių – mokamos įmokos, komisiniai ir kitoks atlyginimas.

13. Jeigu paslaugų pirkimo sutartyje nenurodoma visa kaina, numatomos sutarties vertės skaičiavimo pagrindas yra:

a)      terminuotų sutarčių atveju, jei ta trukmė yra trumpesnė arba lygi 48 mėnesiams: visa verte per visą sutarties galiojimo laiką;

b)      neterminuotų sutarčių atveju arba kai sutarties galiojimo laikas ilgesnis kaip 48 mėnesiai: mėnesio verte, padauginta iš 48.

14 straipsnis Vertės ribų persvarstymas

1. Komisija kas dvejus metus nuo 2014 m. birželio 30 d. tikrina, ar 12 straipsnio a ir b punktuose nustatytos ribos atitinka ribas, nustatytas Sutartyje dėl viešųjų pirkimų, ir prireikus jas pakeičia.

Laikydamasi Sutartyje dėl viešųjų pirkimų nustatyto skaičiavimo metodo, Komisija tokių ribų verčių skaičiavimą grindžia vidutine euro dienos verte, išreikšta specialiosiomis skolinimo teisėmis (SST), per 24 mėnesius, pasibaigiančius paskutinę rugpjūčio mėnesio, einančio prieš pakeitimą, dieną, ir jos įsigalioja sausio 1 d. Taip pakeistų ribų vertė prireikus suapvalinama iki artimiausio tūkstančio eurų, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma galiojančių Sutartyje numatytų ribų, išreikštų kaip SST.

2. Kas dvejus metus nuo 2014 m. sausio 1 d. Komisija nustato 12 straipsnio a ir b punktuose nurodytų ribų vertę pinigų sąjungoje nedalyvaujančių valstybių narių nacionaline valiuta; vertė persvarstoma pagal šio straipsnio 1 dalį.

Tuo pačiu metu Komisija nustato 12 straipsnio c punkte nurodytos ribos vertę pinigų sąjungoje nedalyvaujančių valstybių narių nacionaline valiuta.

Laikantis Sutartyje dėl viešųjų pirkimų nustatyto skaičiavimo metodo, tokios vertės apskaičiuojamos pagal tos valiutos vidutinę dienos vertę, atitinkančią taikytiną ribą, išreikštą eurais, per 24 mėnesius, pasibaigiančius paskutinę rugpjūčio mėnesio, einančio prieš pakeitimą, dieną, ir įsigalioja sausio 1 d.

3. 1 dalyje nurodytas pakeistas ribas ir atitinkamas jų vertes nacionaline valiuta Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia lapkričio mėnesio, einančio po jų pakeitimo, pradžioje.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 98 straipsnį dėl 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto metodo keitimo, jei būtų daromi kokie nors Sutartyje dėl viešųjų pirkimų nustatyto šios direktyvos 12 straipsnio a ir b punktuose nurodytų ribų keitimo metodo ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto ribų pinigų sąjungoje nedalyvaujančių valstybių narių nacionaline valiuta nustatymo metodo pakeitimai.

Jai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 98 straipsnį prireikus keisti 12 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas.

5. Jeigu reikia keisti 12 straipsnio a ir b punktuose nurodytas ribas ir dėl riboto laiko negalima taikyti 98 straipsnyje nustatytos procedūros ir todėl to reikia dėl privalomųjų neatidėliotinų priežasčių, pagal šio straipsnio 4 dalies antrą pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 99 straipsnyje nustatyta procedūra.

2 skirsnis Netaikymas sutartims ir projekto konkursams

1 poskirsnis Visiems perkantiesiems subjektams taikomos išimtys ir vandens bei energetikos sektoriams taikomos specialiosios išimtys

15 straipsnis Perpardavimo arba nuomos tretiesiems asmenims tikslais sudaromos sutartys

1. Ši direktyva netaikoma sutartims, sudaromoms perpardavimo arba nuomos tretiesiems asmenims tikslais, su sąlyga, kad perkantieji subjektai neturi specialiosios arba išimtinės teisės parduoti arba nuomoti tokių sutarčių objekto, o kiti subjektai gali jį laisvai parduoti arba nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir perkantysis subjektas.

2. Jei Komisija arba nacionalinė priežiūros įstaiga pareikalauja, perkantieji subjektai jai praneša apie visas produktų ar veiklos kategorijas, kurioms, jų nuomone, taikoma 1 dalyje numatyta išimtis. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija informaciniais tikslais gali reguliariai skelbti prekių ir veiklos kategorijų, kurioms, jos nuomone, taikoma ši išimtis, sąrašus. Tai darydama Komisija atsižvelgia į visus jautrius komercinius aspektus, kuriuos, perduodami informaciją, gali nurodyti perkantieji subjektai.

16 straipsnis Kitais tikslais nei į šios direktyvos veikimo sritį patenkančiai veiklai vykdyti arba tokiai veiklai trečiojoje šalyje vykdyti skiriamos sutartys arba organizuojami projekto konkursai

1. Ši direktyva netaikoma nei sutartims, kurias perkantieji subjektai skiria kitokiais tikslais nei veiklos rūšims, apibūdintoms 5–11 straipsniuose, vykdyti arba tokioms veiklos rūšims vykdyti trečiojoje šalyje sąlygomis, nesusijusiomis su fiziniu tinklo ar geografinės teritorijos panaudojimu Sąjungoje, nei tokiais tikslais organizuojamiems projekto konkursams.

2. Jei Komisija arba nacionalinė priežiūros įstaiga pareikalauja, perkantieji subjektai jai praneša apie visas veiklos rūšis, kurioms, jų nuomone, taikoma 1 dalyje numatyta išimtis. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje informaciniais tikslais gali reguliariai skelbti veiklos kategorijų, kurioms, jos nuomone, taikoma ši išimtis, sąrašus. Tai darydama Komisija atsižvelgia į visus jautrius komercinius aspektus, kuriuos, perduodami informaciją, gali nurodyti perkantieji subjektai.

17 straipsnis Gynyba ir saugumas

1. Kiek tai susiję su gynybos ir saugumo srityse skiriamomis sutartimis ir organizuojamais projekto konkursais, ši direktyva netaikoma:

a)      sutartims, kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB;

b)      sutartims, kurioms Direktyva 2009/81/EB netaikoma pagal jos 8, 12 ir 13 straipsnius.

2. Ši direktyva netaikoma sutartims ir projekto konkursams, išskyrus paminėtuosius pirmoje dalyje, jeigu valstybės narės esminių saugumo interesų apsaugos negalima užtikrinti 39 straipsnio 1 dalyje numatyta pirkimo procedūra.

18 straipsnis Pagal tarptautines taisykles skiriamos sutartys ir organizuojami projekto konkursai

Ši direktyva netaikoma sutartims arba projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas privalo skirti arba organizuoti pagal pirkimo procedūras, kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje nustatytų pirkimo procedūrų ir kurios nustatytos kuriuo nors toliau nurodytų būdu:

a)           tarptautiniu susitarimu, sudarytu, vadovaujantis Sutartimi, tarp valstybės narės ir vienos ar kelių trečiųjų šalių dėl prekių, darbų ar paslaugų, skirtų bendram jį pasirašiusių valstybių projekto įgyvendinimui ar naudojimui;

b)           tarptautiniu susitarimu dėl karinių dalinių dislokavimo, susijusio su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;

c)           pagal konkrečią tarptautinės organizacijos procedūrą;

d)           tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų institucijos pirkimo taisyklėmis sutartims arba projekto konkursams, kurie yra visiškai finansuojami tos organizacijos arba institucijos; jeigu didelę sutarčių arba projekto konkursų dalį bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų institucija, šalys susitaria dėl taikytinų pirkimo procedūrų, kurios turi atitikti Sutarties nuostatas.

Apie visus pirmos pastraipos a punkte nurodytus susitarimus pranešama Komisijai, o ši gali konsultuotis su 100 straipsnyje nurodytu Patariamuoju viešųjų sutarčių komitetu.

19 straipsnis Specialiosios netaikymo paslaugų pirkimo sutartims nuostatos

Ši direktyva netaikoma paslaugų pirkimo sutartims:

a)           dėl žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis; tačiau ši direktyva taikoma finansinių paslaugų sutartims, sudarytoms bet kokia forma tuo pačiu metu kaip ir įsigijimo arba nuomos sutartis, prieš jos sudarymą arba po jo;

b)           dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų;

c)           dėl finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB[39], ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu;

d)           dėl darbo sutarčių;

e)           dėl viešojo keleivių vežimo geležinkeliais ar metro paslaugų;

f)            transliuotojams skiriamoms sutartims dėl transliacijos laiko.

Pirmos pastraipos f punkte nurodytas transliavimas apima perdavimą ir platinimą naudojant bet kurią elektroninio tinklo formą.

20 straipsnis Konkrečių perkančiųjų subjektų skiriamos sutartys dėl vandens pirkimo ir energijos arba energijai gaminti skirto kuro tiekimo

Ši direktyva netaikoma:

a)           sutartims dėl vandens pirkimo, jei jas skiria vieną ar abi 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas su geriamuoju vandeniu susijusias veiklos rūšis vykdantys perkantieji subjektai;

b)           sutartims, kurias skiria energetikos sektoriuje veikiantys perkantieji subjektai, vykdantys 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje arba 11 straipsnyje nurodytą veiklą ir tiekiantys:

i)            energiją,

ii)            energijai gaminti skirtą kurą.

2 poskirsnis Ypatingieji santykiai (kontroliuojamieji subjektai, kooperacija, susijusios įmonės ir bendrosios įmonės)

21 straipsnis Valdžios institucijų santykiai

1. Ši direktyva netaikoma perkančiosios organizacijos kitam juridiniam asmeniui paskirtai sutarčiai, jeigu yra įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

a)      perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

b)      bent 90 proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai ar kitiems tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamiems juridiniams asmenims;

c)      kontroliuojamasis juridinis asmuo neturi privataus kapitalo.

Perkančioji organizacija laikoma kontroliuojančia juridinį asmenį panašiai kaip ir savo skyrius pagal pirmos pastraipos a punktą, jeigu ji daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams.

2. 1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, skiria sutartį savo kontroliuojančiajam subjektui ar kitam tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamam juridiniam asmeniui, jeigu tik juridinis asmuo, kuriam skiriama viešojo pirkimo sutartis, neturi privataus kapitalo.

3. Perkančioji organizacija, nekontroliuojanti juridinio asmens taip, kaip apibrėžta 1 dalyje, vis tiek gali skirti sutartį netaikydama šios direktyvos nuostatų juridiniam asmeniui, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, jei yra įvykdytos tokios sąlygos:

a)      perkančiosios organizacijos bendrai kontroliuoja juridinį asmenį panašiai, kaip jos kontroliuoja savo pačių skyrius;

b)      bent 90 proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiosioms perkančiosioms organizacijoms arba kitiems tų pačių perkančiųjų organizacijų kontroliuojamiems asmenims;

c)      kontroliuojamasis juridinis asmuo neturi privataus kapitalo.

Šios dalies a punkte perkančiosios organizacijos laikomos bendrai kontroliuojančiomis juridinį asmenį, jei yra įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

a)      kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimų priėmimo organus sudaro visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų atstovai;

b)      šios perkančiosios organizacijos gali kartu daryti lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams;

c)      kontroliuojamasis juridinis asmuo nesiekia jokių interesų, kurie skirtųsi nuo su juo susijusių valdžios institucijų interesų;

d)      kontroliuojamasis juridinis asmuo negauna jokios kitos naudos nei pagal viešojo pirkimo sutartis su perkančiosiomis organizacijomis patiriamų faktinių sąnaudų kompensavimas.

4. Dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytas susitarimas nelaikomas darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartimi pagal šios direktyvos 2 straipsnio 7 punktą, jeigu yra įvykdytos tokios kumuliacinės sąlygos:

a)      susitarimu nustatomas tikras dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant bendrai atlikti savo viešųjų paslaugų funkcijas ir jis apima šalių savitarpio teises ir pareigas;

b)      susitarimui taikomi tik su viešuoju interesu susiję motyvai;

c)      dalyvaujančios perkančiosios organizacijos veikia atviroje rinkoje ne daugiau nei 10 proc., vertinant pagal veiklos, turinčios reikšmės pagal susitarimą, apyvartą;

d)      susitarimas neapima jokių finansinių pervedimų tarp dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų, išskyrus darbų, paslaugų ar prekių faktinių sąnaudų kompensavimą;

e)      nė vienoje iš dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų nėra privataus kapitalo.

5. 1–4 dalyse nurodytas privataus kapitalo nebuvimas tikrinamas skiriant sutartį arba sudarant susitarimą.

1–4 dalyse numatytos išimtys nebetaikomos nuo momento, kai atsiranda privatus kapitalas ir dėl to tebevykdomos sutartys turi būti atvertos konkurencijai taikant įprastas pirkimų procedūras.

22 straipsnis Susijusioms įmonėms skiriamos sutartys

1. Šiame straipsnyje susijusi įmonė – įmonė, kurios metinės finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos su perkančiojo subjekto metinėmis finansinėmis ataskaitomis laikantis Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB[40] reikalavimų.

2. Jei subjektams minėtoji direktyva netaikoma, susijusi įmonė – įmonė:

a)      kuriai perkantysis subjektas gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 5 punkte ir 4 straipsnio 1 dalyje;

b)      kuri gali turėti lemiamą įtaką perkančiajam subjektui;

c)      kuriai, kartu su perkančiuoju subjektu, lemiamą įtaką gali daryti kita įmonė dėl turimos nuosavybės, finansinio dalyvavimo ar ją reglamentuojančių taisyklių.

3. Nepaisant 21 straipsnio nuostatų ir jei yra tenkinamos 4 dalyje nurodytos sąlygos, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria:

a)      perkantysis subjektas susijusiai įmonei arba

b)      bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš perkančiųjų subjektų, siekianti vykdyti 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, įmonei, susijusiai su vienu iš tų perkančiųjų subjektų.

4. 3 dalies nuostatos taikomos:

a)      paslaugų pirkimo sutartims, jei bent 80 proc. susijusios įmonės visos vidutinės paslaugų teikimo apyvartos per ankstesniuosius trejus metus sudarė tokių paslaugų teikimas įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;

b)      prekių pirkimo sutartims, jei bent 80 proc. susijusios įmonės visos vidutinės paslaugų teikimo apyvartos per ankstesniuosius trejus metus sudarė tokių paslaugų teikimas įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;

c)      darbų pirkimo sutartims, jei bent 80 proc. susijusios įmonės visos vidutinės darbų apyvartos per ankstesniuosius trejus metus sudarė tokių darbų atlikimas įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi.

5. Kai dėl susijusios įmonės įsteigimo datos ar datos, kurią ji pradėjo veiklą, apyvartos per ankstesniuosius trejus metus duomenų nėra, tokiai įmonei pakanka įrodyti, kad 4 dalies a, b arba c punktuose nurodyta apyvarta yra tikėtina, visų pirma atsižvelgiant į verslo planus.

Kai ne viena, o kelios su perkančiuoju subjektu susijusios įmonės teikia tas pačias ar panašias paslaugas, tiekia prekes ar vykdo darbus, nurodyti procentiniai dydžiai apskaičiuojami, atsižvelgiant į visą apyvartą, kurią sudaro atitinkamai tų susijusių įmonių paslaugų teikimas, prekių tiekimas ir darbų vykdymas.

23 straipsnis Bendrosioms įmonėms arba bendrosioms įmonėms priklausantiems perkantiesiems subjektams skiriamos sutartys

Nepaisant 21 straipsnio ir su sąlyga, kad bendroji įmonė yra įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent trejus metus ir jos steigimo dokumentuose nurodyta, jog perkantieji subjektai, kurie tą įmonę sudaro, bus jos dalis bent jau tokios pat trukmės laikotarpiu, ši direktyva netaikoma sutartims, kurias skiria:

a)           bendroji įmonė, sudaryta išimtinai iš kelių perkančiųjų subjektų, siekianti vykdyti 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, vienam iš tokių perkančiųjų subjektų;

b)           perkantysis subjektas bendrajai įmonei, kuriai jis priklauso.

24 straipsnis Informacijos pateikimas

Komisijai ar nacionalinei priežiūros įstaigai pareikalavus perkantieji subjektai privalo pateikti toliau nurodytą informaciją dėl 22 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 23 straipsnio taikymo:

a)           atitinkamų įmonių ar bendrųjų įmonių pavadinimus;

b)           atitinkamų sutarčių pobūdį ir vertę;

c)           Komisijos ar nacionalinės priežiūros įstaigos nuomone, būtinus įrodymus, kad įmonės ar bendrosios įmonės, kuriai skirtos sutartys, santykis su perkančiuoju subjektu atitinka 22 straipsnio arba 23 straipsnio reikalavimus.

3 poskirsnis Ypatingi atvejai

25 straipsnis Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

1. Ši direktyva taikoma pirkimo sutartims dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, kurių CPV kodai yra nuo 73000000-2 iki 73436000-7, išskyrus 73200000-4, 73210000-7 arba 73220000-0, jei įvykdomos abi toliau nurodytos sąlygos:

a)      naudą gauna tik perkantysis subjektas vykdydamas savo veiklą;

b)      už teikiamą paslaugą visiškai atlygina perkantysis subjektas.

Ši direktyva netaikoma pirkimo sutartims dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, kurių CPV kodai yra nuo 73000000-2 iki 73436000-7, išskyrus 73200000-4, 73210000-7 arba 73220000-0, jeigu nėra įvykdyta kuri nors iš pirmos pastraipos a arba b punkte nurodytų sąlygų.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 98 straipsnį dėl 1 dalyje nurodytų CPV kodų keitimo, jeigu reikia atspindėti CPV nomenklatūros pakeitimus ir jie nereiškia, kad turi būti keičiama šios direktyvos taikymo sritis.

26 straipsnis Sutartys, kurioms taikomos specialiosios priemonės

1. Nepažeisdamos 27 straipsnio Austrijos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika nustatydamos leidimų išdavimo sąlygas ar kitomis tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad bet kuris subjektas, veikiantis sprendimuose 2002/205/EB ir 2004/73/EB nurodytuose sektoriuose:

a)      sudarydamas prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartis laikytųsi nediskriminavimo ir konkurencingo pirkimo principų, visų pirma dėl ūkio subjektams teikiamos informacijos apie savo pirkimų ketinimus;

b)      Komisijos sprendime 93/327/EEB[41] nustatytomis sąlygomis pateiktų Komisijai informaciją apie savo skiriamas sutartis.

2. Nepažeisdama 27 straipsnio Jungtinė Karalystė nustatydama leidimų išdavimo sąlygas ar kitomis tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad bet kuris Sprendime 97/367/EEB nurodytuose sektoriuose veiklą vykdantis subjektas 1 dalies a ir b punktus taikytų sutartims, skiriamoms minėtai veiklai vykdyti Šiaurės Airijoje.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos sutartims, skiriamoms naftos arba dujų žvalgybai.

4 poskirsnis Tiesioginės konkurencijos veikiamos veiklos rūšys ir su jomis susijusios procedūrų nuostatos

27 straipsnis Tiesioginės konkurencijos veikiamos veiklos rūšys

1. Sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę pradėti vykdyti 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, ši direktyva netaikoma, jei pateikusi 28 straipsnyje nurodytą prašymą valstybė narė arba perkantysis subjektas gali įrodyti, kad valstybėje narėje, kurioje ši veikla vykdoma, ją veikia tiesioginė konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų; taip pat direktyva netaikoma toje geografinėje teritorijoje šiai veiklai vykdyti organizuojamiems projekto konkursams. Atsižvelgiant į Komisijos turimą informaciją ir taikant šią direktyvą atliekamas konkurencijos įvertinimas nepažeidžia taikytinų konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų.

2. Taikant 1 dalį, ar veiklą veikia tiesioginė konkurencija, sprendžiama remiantis kriterijais, kurie atitinka Sutarties nuostatas dėl konkurencijos; jie gali apimti atitinkamų prekių ar paslaugų savybes, alternatyvių prekių ar paslaugų buvimą, kainas ir faktinį ar galimą daugiau kaip vieno atitinkamų prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo buvimą.

Geografinę orientacinę rinką, pagal kurią vertinama konkurencija, sudaro teritorija, kurioje egzistuoja atitinkamos įmonės teikiamų paslaugų ir tiekiamų prekių pasiūla ir paklausa, kurioje konkurencijos sąlygos homogeniškos ir kurią galima atskirti nuo kaimyninių teritorijų, visų pirma todėl, kad šiose teritorijose konkurencijos sąlygos gerokai skiriasi. Vertinant visų pirma atsižvelgiama į atitinkamų prekių arba paslaugų pobūdį ir savybes, kliūčių patekti į rinką buvimą ar vartotojų teikiamą pirmenybę, reikšmingus įmonių užimamos rinkos dalies skirtumus atitinkamoje teritorijoje ir kaimyninėse teritorijose arba reikšmingus kainų skirtumus.

3. Taikant 1 dalį, laikoma, kad patekti į rinką nėra apribojimų, jei valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko III priede nurodytus Sąjungos teisės aktus.

Jei, remiantis pirma pastraipa, negalima daryti prielaidos, jog į konkrečią rinką galima patekti nevaržomai, turi būti įrodyta, kad į atitinkamą rinką galima laisvai patekti de facto ir de jure.

28 straipsnis Nustatymo, ar taikytinos 27 straipsnio nuostatos, procedūra

1. Kai valstybė narė arba, jei tai numatoma atitinkamos valstybės narės teisės aktuose, perkantysis subjektas mano, kad pagal 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus atitinkama veiklos rūšis rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų, yra tiesiogiai veikiama konkurencijos, gali pateikti prašymą nustatyti, kad ši direktyva netaikoma tai veiklai vykdyti skirtų sutarčių skyrimui arba projekto konkursų organizavimui.

Prie prašymo pridedama atitinkamos veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos motyvuota ir pagrįsta nuomonė. Šioje nuomonėje pateikiama išsami 27 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybių analizė pagal to straipsnio 2 ir 3 dalis.

Atitinkama valstybė narė arba perkantysis subjektas Komisijai pateikia visus svarbius faktus ir visų pirma informuoja apie bet kokį įstatymą, kitą teisės aktą, administracinę nuostatą ar susitarimą dėl 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų laikymosi.

2. Gavusi prašymą pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį priimdama įgyvendinimo sprendimą gali nustatyti, ar remiantis 27 straipsnyje nustatytais kriterijais 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Tokie įgyvendinimo sprendimai priimami pagal 100 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę vykdyti atitinkamą veiklą, arba šiai veiklai vykdyti organizuojamiems projekto konkursams ši direktyva nebetaikoma šiais atvejais:

a)      Komisija per šio straipsnio 3 dalyje numatytą laikotarpį priėmė šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nustatoma, ar taikoma 27 straipsnio 1 dalis;

b)      per šio straipsnio 3 dalyje numatytą laikotarpį nepriėmė šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto įgyvendinimo sprendimo.

3. 2 dalyje nurodyti įgyvendinimo sprendimai priimami per tokį laikotarpį:

a)      90 darbo dienų, jei pagal 27 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą galima daryti prielaidą, kad į atitinkamą rinką patekti nėra jokių apribojimų;

b)      130 darbo dienų kitais atvejais, nei nurodyta a punkte.

Tie terminai pradedami skaičiuoti nuo pirmos darbo dienos po to, kai Komisija gauna 1 dalyje nurodytą prašymą, arba, jei prašyme pateikta informacija neišsami, nuo pirmos darbo dienos po to, kai gaunama visa informacija.

Komisija gali pratęsti pirmoje pastraipoje nustatytus laikotarpius, jei tam pritaria prašymą pateikusi valstybė narė arba perkantysis subjektas.

Komisija gali valstybės narės, atitinkamo perkančiojo subjekto, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos arba kitos kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant 93 straipsnyje nurodytą priežiūros įstaigą, prašyti per tinkamą laikotarpį suteikti visą reikiamą informaciją arba papildyti ar paaiškinti pateiktą informaciją. Jei atsakymai pateikiami pavėluotai arba yra neišsamūs, pirmoje pastraipoje nustatyti laikotarpiai sustabdomi laikotarpiui nuo prašyme suteikti informaciją nustatyto termino iki išsamios ir tikslios informacijos gavimo.

4. Jei atitinkamoje valstybėje narėje vykdomai veiklai jau taikoma 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta procedūra, tolesni prašymai dėl tos pačios veiklos toje pačioje valstybėje narėje dar nepasibaigus pirmojo prašymo laikotarpiui nelaikomi naujomis procedūromis ir sprendžiami reaguojant į pirmąjį prašymą.

5. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos išsamios 1–4 dalių taikymo taisyklės. Tame įgyvendinimo akte privaloma nustatyti:

a)      kad turi būti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje informaciniais tikslais nustatyta data, kai prasideda ir baigiasi 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis, įskaitant tų laikotarpių pratęsimus arba sustabdymus, jei tokių būtų, pagal šio straipsnio 3 dalį;

b)      kad turi būti paskelbta apie galimą 27 straipsnio 1 dalies taikomumą pagal šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktą;

c)      įgyvendinimo nuostatas dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prašymų formos, turinio ir kitos informacijos;

d)      su šio straipsnio 3 dalyje nustatytais laikotarpiais susijusias taisykles.

Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 100 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

IV SKYRIUS Bendrieji principai

29 straipsnis Pirkimo principai

Perkantieji subjektai ūkio subjektus vertina vienodai ir nediskriminuodami, veikia skaidriai ir proporcingai.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją.

30 straipsnis Ūkio subjektai

1. Ūkio subjektai, pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turintys teisę teikti atitinkamą paslaugą, neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje skiriama sutartis, teisę reikalaujama, kad jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

Tačiau dėl paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių, taip pat prekių pirkimo sutarčių, kurios apima ir paslaugas arba įrengimo operacijas, iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama pasiūlyme arba prašyme leisti dalyvauti pirkime nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties vykdymą, pavardes ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją.

2. Teikti pasiūlymus arba siūlytis būti kandidatais gali ūkio subjektų grupės. Perkantieji subjektai negali nustatyti specialiųjų tokių grupių dalyvavimo pirkimo procedūrose sąlygų, kurios nėra nustatytos atskiriems kandidatams. Jei tos grupės nori pateikti pasiūlymą arba prašymą leisti dalyvauti konkurse, perkantieji subjektai iš šių grupių neturi reikalauti įgyti tam tikrą teisinį statusą.

Perkantieji subjektai gali nustatyti specialiąsias grupei paskirtos sutarties vykdymo sąlygas, kurios turi būti pagrįstos objektyviomis priežastimis ir proporcingos. Tokiose sąlygose gali būti nustatytas reikalavimas, kad grupė, kuriai paskirta sutartis, įgytų konkrečią teisinę formą, jeigu toks pokytis yra būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

31 straipsnis Rezervuotos sutartys

Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti pirkimų procedūrose socialinio pobūdžio įmonėms ir ūkio subjektams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba numatyti, kad tokios sutartys gali būti vykdomos pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas, jeigu daugiau kaip 30 proc. tokių įmonių, ūkio subjektų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.

Kvietime dalyvauti konkurse daroma nuoroda į šį straipsnį.

32 straipsnis Konfidencialumas

1. Perkantieji subjektai gali nustatyti ūkio subjektams reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti konfidencialų informacijos, perkančiojo subjekto teikiamos vykstant pirkimo procedūrai, pobūdį, įskaitant informaciją, susijusią su kvalifikacijos vertinimo sistemos veikimu, nepaisant to, ar apie kvalifikacijos vertinimo sistemą kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonę buvo pranešta, ar ne.

2. Jei šioje direktyvoje arba galimybę gauti informaciją reglamentuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nenurodyta kitaip ir nepažeidžiamos nuostatos dėl įpareigojimų, susijusių su paskirtų sutarčių skelbimu ir informacijos teikimu kandidatams ir konkurso dalyviams, nurodytiems šios direktyvos 64 ir 69 straipsniuose, perkantysis subjektas neturi atskleisti ūkio subjektų jai atsiųstos informacijos, kurią jie pažymėjo kaip konfidencialią, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) technikos ar prekybos paslaptis ir konfidencialius pasiūlymų aspektus.

33 straipsnis Bendravimui taikomos taisyklės

1. Išskyrus atvejus, kai pagal šios direktyvos 46, 47, 48 straipsnius, 49 straipsnio 4 dalį, 65 straipsnio 2 dalį ar 67 straipsnį privalomas elektroninių priemonių naudojimas, bet kokiam bendravimui ir keitimuisi informacija perkantieji subjektai gali pasirinkti toliau nurodytas bendravimo priemones:

a)      elektronines priemones pagal 3, 4 ir 5 dalis;

b)      paštą arba faksą;

c)      telefoną 6 dalyje nurodytais atvejais ir aplinkybėmis;

d)      išvardytų priemonių derinį.

Valstybės narės gali nustatyti, kad elektroninių ryšių priemonių naudojimas privalomas kitais atvejais nei nustatytieji šios direktyvos 46, 47, 48 straipsniuose, 49 straipsnio 4 dalyje, 65 straipsnio 2 dalyje arba 67 straipsnyje.

2. Pasirinktos bendravimo priemonės yra visuotinai prieinamos ir nevaržo ūkio subjektų galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje.

Bendraudami, keisdamiesi informacija ir ją saugodami, perkantieji subjektai užtikrina, kad būtų išsaugomas duomenų vientisumas ir pasiūlymų ir prašymų dalyvauti pirkime konfidencialumas. Jie nagrinėja pasiūlymų ir prašymų leisti dalyvauti pirkime turinį tik pasibaigus galutiniam pateikimo terminui.

3. Priemonės, naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, taip pat jų techninės charakteristikos yra nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos, suderintos su visuotinai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų produktais ir neriboja ūkio subjektų galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje. Elektroninio gavimo prietaisų, kurie turi atitikti šios dalies pirmos pastraipos nuostatas, techninė informacija ir charakteristikos yra nurodytos IV priede.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 98 straipsnį dėl IV priede nurodytos techninės informacijos ir charakteristikų pakeitimo, jei to reikia dėl techninių pokyčių ar administracinių priežasčių.

Siekiant užtikrinti techninio formato, taip pat proceso ir pranešimų standartų suderinamumą, visų pirma tarptautinėmis aplinkybėmis, Komisija įgaliojama pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų privalomą konkrečių techninių standartų naudojimą, bent el. pasiūlymų teikimo, elektroninių katalogų ir elektroninio autentifikavimo priemonių srityje.

4. Jei reikia, perkantieji subjektai gali reikalauti naudoti priemones, kurios nėra visuotinai prieinamos, su sąlyga, kad jie pasiūlo alternatyvias prieigos galimybes.

Perkantieji subjektai laikomi pasiūliusiais alternatyvias prieigos galimybes bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:

a)      jie suteikia neribotą visišką tiesioginę elektroninę prieigą prie tų priemonių nuo skelbimo paskelbimo datos pagal IX priedą arba nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo datos. Skelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo galima gauti minėtas priemones;

b)      jie užtikrina, kad kitose valstybėse narėse nei perkantysis subjektas įsteigtiems konkurso dalyviams būtų suteikiama galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje naudojant internetu suteikiamus nemokamus laikinus kodus;

c)      jie suteikia alternatyvų pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis kanalą.

5. Elektroniniams prietaisams, skirtiems pasiūlymams perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems prašymams dalyvauti pirkime priimti, taikomos šios taisyklės:

a)      suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninio pasiūlymų ir prašymų dalyvauti pirkime teikimo specifikacijas, įskaitant kodavimą ir laiko žymą;

b)      elektroninio pasiūlymų ir prašymų dalyvauti pirkime priėmimo prietaisai, būdai ir elektroniniai parašai turi atitikti IV priedo reikalavimus;

c)      perkantieji subjektai nurodo elektroninėms ryšių priemonėms įvairiais konkrečios pirkimo procedūros etapais reikalaujamo saugumo lygį; šis lygis turi būti proporcingas susijusioms grėsmėms;

d)      jeigu reikalaujama saugaus elektroninio parašo, apibrėžto Direktyvoje 1999/93/EB[42], perkantieji subjektai taip pat pripažįsta galiojančius parašus, pagrįstus kvalifikuotu elektroniniu sertifikatu, nurodytu Komisijos sprendime 2009/767/EB[43], pateiktame patikimame sąraše, sukurtus naudojant saugų parašo sukūrimo įrenginį arba jo nenaudojant, jei įvykdomos toliau nurodytos sąlygos:

i)        remdamiesi Komisijos sprendime 2011/130/ES[44] nurodytais formatais, jie nustato reikalaujamą saugaus elektroninio parašo formatą ir parengia reikiamas priemones, kad galėtų techniškai tuos formatus tvarkyti;

ii)       jei pasiūlymas yra patvirtintas parašu, pagrįstu į patikimą sąrašą įtrauktu kvalifikuotu sertifikatu, jie nekelia papildomų reikalavimų, kurie galėtų kliudyti konkurso dalyviams naudoti tokius parašus.

6. Perduodant prašymus dalyvauti pirkime taikomos šios taisyklės:

a)      prašymas dalyvauti sutarčių skyrimo procedūrose gali būti pateiktas raštu arba telefonu; kai prašymas pateikiamas telefonu, turi būti atsiųstas raštiškas patvirtinimas dar nepasibaigus nustatytam prašymų priėmimo terminui;

b)      perkantieji subjektai gali reikalauti, kad prašymas dalyvauti, perduotas faksu, būtų patvirtintas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, kai to reikia kaip teisinio įrodymo.

Šios dalies b punkte perkantieji subjektai skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo, kad jie reikalauja faksu atsiųstus prašymus dalyvauti patvirtinti paštu arba elektroninėmis priemonėmis, ir nustato tokių patvirtinimų atsiuntimo terminą.

7. Plėtodami atitinkamas priemones perkantieji subjektai viešojo pirkimo procedūrose gali naudotis elektroniniu būdu tvarkomais duomenimis siekdami kiekviename etape išvengti klaidų, jas aptikti ir ištaisyti.

34 straipsnis Bendrasis įsipareigojimas naudoti elektronines ryšių priemones

Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip po 2 metų nuo 101 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos visos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą būtų atliekamos naudojant elektronines ryšių priemones, visų pirma elektroninę pasiūlymų teikimo sistemą, laikantis šio straipsnio reikalavimų.

Ši pareiga netaikoma, jeigu norint naudoti elektronines priemones reikėtų specializuotų priemonių arba rinkmenų formato, kurie paprastai nėra prieinami visose valstybėse narėse, kaip apibrėžta 3 dalyje. Perkantieji subjektai, pasiūlymams teikti naudojantys kitokias ryšių priemones, pirkimo dokumentuose turi įrodyti, kad elektroninėms priemonėms naudoti dėl ypatingo informacijos, kuria numatoma keistis su ūkio subjektais, pobūdžio reikėtų specializuotų priemonių arba rinkmenų formato, kurie paprastai nėra prieinami visose valstybėse narėse.

Perkantieji subjektai laikomi turinčiais pagrįstų priežasčių nereikalauti naudoti elektroninių ryšių priemonių teikiant pasiūlymus toliau nurodytais atvejais:

a)           dėl specializuoto pirkimo pobūdžio techninių specifikacijų aprašo negalima pateikti tokiais rinkmenų formatais, kuriuos būtų galima tvarkyti visuotinai naudojama programine įranga;

b)           programinei įrangai, kuria gali būti tvarkomi techninių specifikacijų aprašui tinkami rinkmenų formatai, taikomos patento teisės ir perkančiajam subjektui šios įrangos neleidžiama atsisiųsti arba naudoti nuotoliniu būdu;

c)           programinėje įrangoje, kuria gali būti tvarkomi techninių specifikacijų aprašui tinkami rinkmenų formatai, naudojami tokie rinkmenų formatai, kurių negalima tvarkyti jokiomis kitomis atvirosiomis programomis arba programomis, kurias galima atsisiųsti.

35 straipsnis Nomenklatūra

1. Visos nuorodos į nomenklatūrą viešųjų pirkimų srityje pateikiamos naudojant Reglamente (EB) Nr. 2195/2002[45] nustatytą Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV).

2. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 98 straipsnį dėl II ir XVI prieduose pateikiamų nuorodos numerių pakeitimo, jeigu Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno nomenklatūros pakeitimai turi būti atspindėti šioje direktyvoje ir jeigu jie nereiškia šios direktyvos taikymo srities pasikeitimo.

36 straipsnis Interesų konfliktai

1. Valstybės narės 2 straipsnio 1 punkte nurodytoms perkančiosioms organizacijoms nustato taisykles, skirtas veiksmingai interesų konfliktų, atsirandančių vykdant pirkimo procedūras, kurioms taikoma ši direktyva, prevencijai, tokiems konfliktams nustatyti ir nedelsiant pašalinti, įskaitant procedūros projektą ir rengimą, pirkimo dokumentų rengimą, kandidatų ir konkurso dalyvių atranką bei sutarties skyrimą, kad būtų išvengta konkurencijos iškreipimo ir užtikrintas vienodas požiūris į visus konkurso dalyvius.

Interesų konflikto sąvoka apima bent tokius atvejus, kai 2 dalyje išvardytų kategorijų asmenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai privačiai suinteresuoti pirkimo procedūros baigtimi ir dėl tokio suinteresuotumo gali būti pakenkta nešališkam ir objektyviam jų pareigų vykdymui.

Šiame straipsnyje „privatūs interesai“ yra šeimos, emocinio gyvenimo, ekonominiai, politiniai arba kiti bendri su kandidatais arba konkurso dalyviais interesai, įskaitant nesuderinamus profesinius interesus.

2. 1 dalyje nurodytos taisyklės taikomos tokiems interesų konfliktams, kurie turi įtakos bent tokioms asmenų kategorijoms:

a)      perkančiosios organizacijos darbuotojams, pirkimo paslaugų teikėjams arba kitų paslaugų teikėjų, dalyvaujančių vykdant pirkimo procedūrą, darbuotojams;

b)      perkančiosios organizacijos vadovui ir perkančiosios organizacijos sprendimus priimančių organų nariams, kurie, nors ir nebūtinai dalyvauja vykdant pirkimo procedūrą, vis dėlto gali daryti įtaką jos baigčiai.

3. Valstybės narės visų pirma užtikrina:

a)      kad 2 dalies a punkte nurodyti darbuotojai privalėtų atskleisti visus interesų konfliktus bet kurio kandidato ar konkurso dalyvio atžvilgiu iš karto po to, kai jie apie tokius konfliktus sužino, ir perkančioji organizacija galėtų imtis taisomųjų veiksmų;

b)      kad kandidatai ir konkurso dalyviai pirkimo procedūros pradžioje privalėtų pateikti deklaraciją dėl bet kokių ypatingų ryšių su 2 dalies b punkte nurodytais asmenimis, jeigu dėl šių ryšių gali turėti interesų konfliktą; perkančioji organizacija 94 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje nurodo, ar kuris nors kandidatas arba konkurso dalyvis pateikė deklaraciją.

Esant interesų konfliktui perkančioji organizacija imasi tinkamų priemonių. Šios priemonės gali apimti atitinkamo darbuotojo nušalinimą nuo dalyvavimo atitinkamoje pirkimo procedūroje arba darbuotojo pareigų ir atsakomybės perskirstymą. Jeigu interesų konflikto negalima veiksmingai pašalinti kitomis priemonėmis, atitinkamas kandidatas arba konkurso dalyvis pašalinamas iš procedūros.

Nustačius tokius ypatingus ryšius, perkančioji organizacija nedelsdama apie tai praneša pagal 93 straipsnį paskirtai priežiūros įstaigai ir imasi priemonių, kad būtų išvengta netinkamos įtakos sutarties skyrimo procesui ir užtikrinamas vienodas požiūris į kandidatus ir konkurso dalyvius. Jeigu interesų konflikto negalima veiksmingai pašalinti kitomis priemonėmis, kandidatas arba konkurso dalyvis pašalinamas iš procedūros.

4. Visos priemonės, kurių imtasi pagal šį straipsnį, fiksuojamos 94 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje.

37 straipsnis Neteisėtas elgesys

Kandidatų konkurso pradžioje reikalaujama pateikti garbės deklaraciją, kad jie nesiėmė ir nesiims:

a)           daryti netinkamos įtakos perkančiojo subjekto sprendimų priėmimo procesui arba nebandys gauti konfidencialios informacijos, dėl kurios pirkimo procedūroje įgytų nepagrįstą pranašumą;

b)           sudaryti su kitais kandidatais ir konkurso dalyviais susitarimų, kuriais būtų siekiama iškreipti konkurenciją; arba

c)           tyčia teikti klaidinančią informaciją, kuri gali turėti esminę įtaką sprendimams dėl atmetimo, atrankos ar sutarties skyrimo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS SUTARTIMS TAIKYTINOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS Procedūros

38 straipsnis Sąlygos, susijusios su Sutartimi dėl viešųjų pirkimų ir kitais tarptautiniais susitarimais

1. Kiek tai numatyta III, IV ir V prieduose bei Sutarties dėl viešųjų pirkimų Europos Sąjungos 1 priedėlio bendrosiose pastabose, taip pat kituose Sąjungos pasirašytuose tarptautiniuose susitarimuose, išvardytuose šios direktyvos V priede, 4 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyti perkantieji subjektai šiuos susitarimus pasirašiusių šalių darbus, prekes, paslaugas ir ūkio subjektus vertina ne mažiau palankiai nei Sąjungos darbus, prekes, paslaugas ir ūkio subjektus. Taikydami šią direktyvą minėtus susitarimus pasirašiusių šalių ūkio subjektams, perkantieji subjektai laikosi tų susitarimų.

2. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 98 straipsnį dėl V priede pateikiamo sąrašo keitimo, jeigu tokie pakeitimai yra būtini dėl naujų tarptautinių susitarimų sudarymo arba esamų tarptautinių susitarimų keitimo.

39 straipsnis Procedūrų pasirinkimas

1. Sudarydami prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis, perkantieji subjektai taiko šios direktyvos nuostatas atitinkančias procedūras su sąlyga, kad nepažeidžiant 42 straipsnio pagal šią direktyvą yra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse.

Valstybės narės numato, kad perkantieji subjektai gali taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamą atviras arba ribotas procedūras arba derybų procedūras skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse.

2. Kvietimas dalyvauti konkurse gali būti pateikiamas vienu iš toliau nurodytų būdų:

a)      reguliariu orientaciniu skelbimu pagal 61 straipsnį, jei sutartis skiriama pagal ribotą ar derybų procedūrą;

b)      skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą pagal 62 straipsnį, jei sutartis skiriama pagal ribotą ar derybų procedūrą arba inovacijų partnerystę;

c)      skelbimu apie pirkimą pagal 63 straipsnį.

Šios dalies a punkte nurodytu atveju, paskelbus reguliarų orientacinį skelbimą, susidomėjimą pareiškę ūkio subjektai kviečiami patvirtinti savo susidomėjimą raštu naudojant 68 straipsnyje nurodytą kvietimą patvirtinti susidomėjimą.

3. Valstybės narės gali numatyti, kad perkantieji subjektai derybų procedūrą neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse gali taikyti tik 42 straipsnyje aiškiai nurodytais konkrečiais atvejais ir aplinkybėmis.

40 straipsnis Atvira procedūra

1. Jeigu vyksta atvira procedūra, pasiūlymą pagal kvietimą dalyvauti konkurse gali teikti bet kuris suinteresuotas ūkio subjektas.

Minimali pasiūlymų priėmimo trukmė yra 40 dienos nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

Kartu su pasiūlymu pateikiama prašoma informacija dėl kokybinės atrankos.

2. Jeigu perkantieji subjektai paskelbia reguliarų orientacinį skelbimą, kuris nereiškia kvietimo dalyvauti konkurse, minimali pasiūlymų priėmimo trukmė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, gali būti sutrumpinta iki 20 dienų, jeigu įvykdomos abi toliau nurodytos sąlygos:

a)      į reguliarų orientacinį skelbimą, neskaitant informacijos, reikalaujamos pagal VI priedo A dalies I skirsnį, įtraukta visa pagal VI priedo A dalies II skirsnį reikalaujama informacija, jei ši informacija yra prieinama reguliaraus orientacinio skelbimo paskelbimo momentu;

b)      išankstinis informacinis skelbimas buvo išsiųstas paskelbti per ne mažiau kaip 45 dienas ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

3. Jeigu dėl skubaus atvejo, kurį perkantieji subjektai tinkamai pagrindžia, 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta trukmė nebeįmanoma, jie gali nustatyti kitą trukmę, ne trumpesnę kaip 20 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

4. 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą pasiūlymų priėmimo trukmę perkantysis subjektas gali sutrumpinti penkiomis dienomis, jeigu jis sutinka, kad pasiūlymai gali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis pagal 33 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

41 straipsnis Ribota procedūra

1. Jei vyksta ribota procedūra, bet kuris ūkio subjektas gali teikti prašymą leisti jame dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse, pateikdamas reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Minimali prašymų dalyvauti konkurse priėmimo trukmė paprastai yra ne trumpesnė kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir jokiais atvejais negali būti trumpesnė nei 15 dienų.

2. Pasiūlymus gali teikti tik tie ūkio subjektai, kuriuos perkantysis subjektas pakvietė dalyvauti, įvertinęs prašomą informaciją. Pagal 72 straipsnio 2 dalį perkantieji subjektai gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

Pasiūlymų priėmimo trukmę gali abipusiu sutarimu nustatyti perkantysis subjektas ir pasirinkti kandidatai, jeigu tik visi kandidatai turi tiek pat laiko savo pasiūlymams parengti ir pateikti.

Jeigu dėl pasiūlymų priėmimo trukmės susitarti neįmanoma, perkantysis subjektas nustato trukmę, ne trumpesnę nei 10 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo dienos.

42 straipsnis Derybų procedūra, kai skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse

1. Jei vyksta derybų procedūra skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse, bet kuris ūkio subjektas gali teikti prašymą leisti dalyvauti derybose pagal kvietimą dalyvauti konkurse, pateikdamas reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Minimali prašymų dalyvauti konkurse priėmimo trukmė paprastai yra ne trumpesnė kaip 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos, ir jokiais atvejais negali būti trumpesnė nei 15 dienų.

2. Derybose gali dalyvauti tik tie ūkio subjektai, kuriuos perkantysis subjektas pakvietė, įvertinęs prašomą informaciją. Pagal 72 straipsnio 2 dalį perkantieji subjektai gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

Pasiūlymų priėmimo trukmę gali abipusiu sutarimu nustatyti perkantysis subjektas ir pasirinkti kandidatai, jeigu tik visi kandidatai turi tiek pat laiko savo pasiūlymams parengti ir pateikti.

Jeigu dėl pasiūlymų priėmimo trukmės susitarti neįmanoma, perkantysis subjektas nustato trukmę, ne trumpesnę nei 10 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo dienos.

43 straipsnis Inovacijų partnerystė

1. Valstybės narės gali nustatyti, kad perkantieji subjektai gali sudaryti šioje direktyvoje numatytą inovacijų partnerystę. Valstybės narės gali nuspręsti inovacijų partnerystės neperkelti į nacionalinę teisę arba leisti ją sudaryti tik tam tikroms pirkimų rūšims.

Jei pasirenkama inovacijų partnerystė, bet kuris ūkio subjektas gali teikti prašymą leisti dalyvauti konkurse pagal 39 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytą kvietimą dalyvauti konkurse, kad būtų sukurta struktūrizuota partnerystė novatoriškoms prekėms, paslaugoms arba darbams sukurti ir sukurtoms prekėms, paslaugoms arba darbams įsigyti, jeigu tik jie atitinka suderintą rezultatyvumo lygį ir sąnaudas.

2. Partnerystė sudaroma nuosekliais etapais, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo proceso etapų seką, galbūt iki prekių pagaminimo arba paslaugų suteikimo momento. Pagal partnerystę turi būti numatyti tarpiniai tiksliniai rodikliai, kuriuos partneris turi pasiekti, ir numatytas atlyginimo mokėjimas atitinkamomis dalimis. Remdamasis tais tiksliniais rodikliais, perkantysis subjektas po kiekvieno etapo gali nuspręsti nutraukti partnerystę ir pradėti naują pirkimo procedūrą likusiems etapams, jeigu tik jis įgijo atitinkamas intelektinės nuosavybės teises.

3. Sutartis skiriama pagal 42 straipsnyje nustatytas derybų procedūros skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse taikomas taisykles.

Atrinkdami kandidatus, perkantieji subjektai ypač daug dėmesio skiria kriterijams, susijusiems su konkurso dalyvių pajėgumu ir patirtimi mokslinių tyrimų ir plėtros arba novatoriškų sprendimų kūrimo srityse. Jie gali apriboti kandidatų, tinkamų būti pakviestų dalyvauti konkurse, skaičių pagal 72 straipsnio 2 dalį.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo projektus, kuriais siekiama patenkinti perkančiojo subjekto nurodytus poreikius ir kurių negali patenkinti esami sprendimai, gali teikti tik tie ūkio subjektai, kuriuos perkantysis subjektas pakvietė dalyvauti, įvertinęs prašomą informaciją. Sutartys skiriamos remiantis vieninteliu skyrimo kriterijumi – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, laikantis 76 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos tvarkos.

4. Partnerystės struktūra ir visų pirma įvairių etapų trukmė bei vertė turi atspindėti siūlomo sprendimo inovacijų laipsnį ir mokslinių tyrimų bei inovacijų diegimo veiklos, reikalingos rinkoje dar neprieinamam novatoriškam sprendimui sukurti, seką. Iš šios veiklos gautų prekių, paslaugų arba darbų pirkimo sutarties vertė ir trukmė atitinka atitinkamus apribojimus, atsižvelgiant į poreikį susigrąžinti sąnaudas, įskaitant sąnaudas, patirtas kuriant novatorišką sprendimą, ir gauti tinkamą pelną.

Perkantieji subjektai nenaudoja inovacijų partnerystės taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama.

44 straipsnis Derybų procedūros neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse taikymas

Perkantieji subjektai pirkimų sutartis pagal derybų procedūrą, kai neskelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse, gali sudaryti tik tokiais atvejais:

a)           jeigu pagal procedūrą, kai skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse, nepateikta nė vieno pasiūlymo ar nė vieno tinkamo pasiūlymo arba prašymo leisti dalyvauti konkurse, su sąlyga, kad pradinės sutarties sąlygos nėra keičiamos iš esmės;

b)           jeigu sutartis skiriama tik moksliniams tyrimams, eksperimentams, studijoms arba plėtrai vykdyti, o ne pelnui gauti arba mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudoms susigrąžinti, ir jeigu tokios sutarties skyrimas nepažeidžia konkurencijos skiriant paskesnes sutartis, kuriomis siekiama visų pirma tokių tikslų;

c)           jeigu pirkimo tikslas yra meno kūrinio sukūrimas arba įsigijimas;

d)           jeigu atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ūkio subjektas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių:

i)        dėl techninių priežasčių nėra konkurencijos;

ii)       patentų, autorių teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos;

iii)      kitų išimtinių teisių apsaugos.

Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jeigu nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio pirkimo parametrų susiaurinimo;

e)           jeigu tai griežtai būtina, jei dėl ypatingos skubos priežasčių, susijusių su nenugalima jėga (force majeure), neįmanoma laikytis nustatytų atviros bei ribotos procedūros ir derybų procedūros, kai skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti didelę skubą, bet kuriuo atveju neturi būti priskirtinos perkančiajam subjektui;

f)            jeigu prekių pirkimo sutartis skiriama, kad pradinis tiekėjas tiektų papildomas prekes, kurios skirtos daliai įprastų prekių arba įrenginių pakeisti arba kurios yra esamų prekių arba įrenginių gamybos linijos tąsa, jeigu pakeitus tiekėją perkantysis subjektas turėtų įsigyti medžiagą, kurios techninės savybės yra kitokios, ir dėl to atsirastų veiklos ir priežiūros nesuderinamumas arba neproporcingų techninių sunkumų;

g)           dėl naujų darbų arba paslaugų, kuriuos sudaro panašių darbų arba paslaugų, patikėtų tiekti arba teikti rangovui, kuriam tie patys perkantieji subjektai skyrė pradinę sutartį, pakartojimas, su sąlyga, kad tokie darbai arba paslaugos atitinka pagrindinį projektą, dėl kurio 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo paskirta pradinė sutartis;

h)           prekėms, kotiruojamoms ir įsigyjamoms prekių rinkoje arba kitose panašiose rinkose, kaip antai: elektros energijos biržose;

i)            prekėms pirkti ypač gera kaina, jei prekes galima įsigyti už gerokai mažesnę negu rinkos kaina pasinaudojus ypač palankia labai trumpą laiką egzistuojančia galimybe;

j)            prekėms pirkti ypač palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai likviduoja savo verslą, arba likvidatorių pagal nemokumo procedūrą, susitarimą su kreditoriais arba pagal panašią procedūrą remiantis nacionaliniais įstatymais arba kitais teisės aktais;

k)           jeigu paslaugų pirkimo sutartis sudaroma po projekto konkurso, organizuojamo pagal šią direktyvą, ir pagal galiojančias taisykles yra skiriama to projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų; pastaruoju atveju visi laimėtojai kviečiami dalyvauti derybose.

Pagal a punktą pasiūlymas laikomas netinkamu, jeigu:

a)           jis yra klaidingas arba nepriimtinas, ir

b)           jis neturi jokios reikšmės sutarčiai, nes neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiojo subjekto reikmių.

Konkrečiai, pasiūlymai laikomi klaidingais, jeigu neatitinka pirkimo dokumentų arba jeigu pasiūlytos kainos yra apsaugotos nuo įprastos konkurencinės įtakos.

Konkrečiai, pasiūlymai laikomi nepriimtinais bet kuriuo iš šių atvejų:

a)           jie gauti pavėluotai;

b)           jeigu juos pateikė konkurso dalyviai, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos;

c)           jų kaina viršija perkančiojo subjekto biudžetą, nustatytą prieš pradedant pirkimo procedūrą; išankstinis biudžeto nustatymas turi būti raštu užfiksuotas dokumentuose;

d)           jų kaina pagal 79 straipsnį pripažinta neįprastai maža.

Taikant šio straipsnio 1 dalies g punktą, pagrindiniame projekte nurodoma galimų papildomų darbų arba paslaugų aprėptis ir sąlygos, kuriomis jie bus skiriami. Iš karto po to, kai dėl pirmojo projekto paskelbiamas konkursas, perkantieji subjektai paskelbia apie galimą šios procedūros naudojimą ir taikydami 12 ir 13 straipsnių nuostatas atsižvelgia į visą numatomą paskesnių darbų arba paslaugų kainą.

II SKYRIUS Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

45 straipsnis Preliminarieji susitarimai

1. Perkantieji subjektai gali sudaryti preliminariuosius susitarimus, jeigu tik jie taiko šioje direktyvoje numatytas procedūras.

Preliminarusis susitarimas – vieno ar kelių perkančiųjų subjektų ir vieno ar kelių ūkio subjektų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti per tam tikrą nurodytą laikotarpį ketinamų sudaryti sutarčių sąlygas, visų pirma susijusias su kainomis ir, kai to reikia, numatomais kiekiais.

Preliminariojo susitarimo terminas negali būti ilgesnis nei ketveri metai, išskyrus išimtinius, visų pirma dėl preliminariojo susitarimo dalyko tinkamai pagrįstus atvejus.

2. Preliminariuoju susitarimu grindžiamos sutartys sudaromos šioje ir 3 bei 4 dalyse nustatyta tvarka.

Tokios procedūros gali būti taikomos tik tarp tų perkančiųjų subjektų, kurie yra aiškiai nurodyti tokiu tikslu kvietime dalyvauti konkurse, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse naudojamas pranešimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemos, kvietime teikti pasiūlymus, ir tų ūkio subjektų, kurie iš pradžių buvo preliminariojo susitarimo šalys.

Preliminariuoju susitarimu grindžiamomis sutartimis jokiomis aplinkybėmis negali būti daromi esminiai preliminariojo susitarimo sąlygų pakeitimai, visų pirma 3 dalyje nurodytu atveju.

Perkantieji subjektai nenaudoja preliminariųjų susitarimų netinkamai arba taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama.

3. Jeigu preliminarusis susitarimas sudaromas su vieninteliu ūkio subjektu, šiuo susitarimu grindžiamos sutartys skiriamos pagal preliminariojo susitarimo sąlygas.

Tokių sutarčių skyrimo tikslu perkantieji subjektai gali raštu kreiptis į ūkio subjektą, kuris yra preliminariojo susitarimo šalis, su prašymu pagal reikalavimus papildyti pasiūlymą.

4. Jeigu preliminarusis susitarimas sudaromas su daugiau negu vienu ūkio subjektu, jis gali būti vykdomas vienu iš dviejų toliau nurodytų būdų:

a)      pagal preliminariojo susitarimo sąlygas, iš naujo neskelbiant konkurso, jeigu jame yra numatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas ir objektyvios sąlygos, pagal kurias nustatoma, kuris iš ūkio subjektų, preliminariojo susitarimo šalių, atlieka darbus, teikia paslaugas arba tiekia prekes; tokios sąlygos nurodomos pirkimo dokumentuose;

b)      jeigu preliminariajame susitarime nėra nustatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas, iš naujo skelbiant konkursą ūkio subjektams, kurie yra preliminariojo susitarimo šalys.

5. 4 dalies b punkte nurodytas konkursas grindžiamas tokiomis pat sąlygomis kaip ir sąlygos, taikomos preliminariojo susitarimo skyrimui, ir prireikus tiksliau suformuluotomis sąlygomis ir, jeigu taikytina, kitomis preliminariojo susitarimo specifikacijose nurodytomis sąlygomis, laikantis tokios tvarkos:

a)      dėl kiekvienos skirtinos sutarties perkantieji subjektai raštu kreipiasi į ūkio subjektus, galinčius įvykdyti sutartį;

b)      perkantieji subjektai nustato terminą, kuris yra pakankamai ilgas, kad pasiūlymus būtų galima pateikti dėl kiekvienos konkrečios sutarties, atsižvelgdami į tokius veiksnius kaip sutarties dalyko sudėtingumas ir laikas, kurio reikia pasiūlymams atsiųsti;

c)      pasiūlymai teikiami raštu, o jų turinys negali būti atveriamas, kol nėra pasibaigęs nustatytas atsakymo laikotarpis;

d)      perkantieji subjektai kiekvieną sutartį skiria geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, remdamiesi preliminariojo susitarimo specifikacijose nustatytais skyrimo kriterijais.

46 straipsnis Dinaminės pirkimo sistemos

1. Įprastiems pirkimams, kurių ypatybės pagal paprastai rinkoje prieinamus kriterijus atitinka perkančiųjų subjektų reikalavimus, perkantieji subjektai gali naudoti dinaminę pirkimo sistemą. Dinaminė pirkimo sistema taikoma kaip vien elektroninis procesas, kuriame per visą jo galiojimo terminą gali dalyvauti bet kuris ūkio subjektas, atitinkantis atrankos kriterijus.

2. Norėdami skirti sutartis pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkantieji subjektai vadovaujasi ribotos procedūros taisyklėmis. Sistemoje leidžiama dalyvauti visiems atrankos kriterijus atitinkantiems kandidatams; sistemoje galinčių dalyvauti kandidatų skaičius pagal 72 straipsnio 2 dalį neribojamas. Kai naudojama dinaminė pirkimo sistema, visas bendravimas vyksta tik elektroninėmis priemonėmis pagal 33 straipsnio 2–6 dalių nuostatas.

3. Norėdami sudaryti sutartis pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkantieji subjektai:

a)      paskelbia kvietimą dalyvauti konkurse ir aiškiai nurodo, kad yra taikoma dinaminė pirkimo sistema;

b)      specifikacijose nurodo bent numatomą pirkimų pobūdį ir numatomą kiekį, taip pat visą būtiną informaciją, susijusią su pirkimo sistema, naudojama elektronine įranga ir techninėmis ryšio priemonėmis bei specifikacijomis;

c)      sistemos galiojimo laikotarpiu suteikia neribotą ir visišką tiesioginę galimybę susipažinti su specifikacijomis ir visais papildomais dokumentais pagal 67 straipsnio nuostatas.

4. Perkantieji subjektai per visą dinaminės pirkimo sistemos trukmę suteikia bet kuriam ūkio subjektui galimybę prašyti dalyvauti sistemoje 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Perkantieji subjektai tokių prašymų vertinimą pagal atrankos kriterijus užbaigia per 10 darbo dienų nuo gavimo.

Perkantysis subjektas pirmojoje pastraipoje nurodytam ūkio subjektui kuo anksčiau praneša, ar jam leista dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.

5. Perkantieji subjektai pakviečia visus reikalavimus atitinkančius dalyvius teikti pasiūlymą dėl kiekvieno konkretaus pirkimo pagal dinaminę pirkimo sistemą, laikydamiesi 68 straipsnio nuostatų.

Jie skiria sutartį konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą, remdamiesi skelbime apie konkursą taikant dinaminę pirkimo sistemą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse naudojamas pranešimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime teikti pasiūlymus nurodytais skyrimo kriterijais. Šie kriterijai, kai taikytina, gali būti tiksliau suformuluoti kvietime teikti pasiūlymus.

6. Perkantieji subjektai kvietime dalyvauti konkurse nurodo dinaminės pirkimo sistemos galiojimo trukmę. Jie praneša Komisijai apie visus trukmės pakeitimus, naudodami tokias standartines formas:

a)      jeigu trukmė pakeičiama nenutraukiant sistemos galiojimo, formą, kuri buvo iš pradžių naudojama kvietimui dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą;

b)      jeigu sistema nutraukiama, 64 straipsnyje nurodytą pranešimą apie sutarties skyrimą.

7. Suinteresuotiesiems ūkio subjektams arba dinaminės pirkimo sistemos šalims negali būti taikomi jokie mokesčiai.

47 straipsnis Elektroniniai aukcionai

1. Perkantieji subjektai gali naudoti elektroninius aukcionus, kuriuose pateikiamos naujos sumažintos kainos ir (arba) tam tikrų pasiūlymo elementų naujos vertės.

Šiuo tikslu perkantieji subjektai taiko kartojamąjį elektroninį procesą (elektroninį aukcioną), rengiamą iš pradžių išsamiai įvertinus pasiūlymus, suteikiant galimybę juos išdėstyti eilės tvarka pagal automatinius vertinimo metodus.

2. Taikydami atvirą ar ribotą procedūrą arba derybų procedūrą, kai skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse, perkantieji subjektai gali nuspręsti prieš skirdami sutartis surengti elektroninį aukcioną, jei galima nustatyti tikslias pasiūlymo specifikacijas.

Tokiomis pat aplinkybėmis elektroninis aukcionas gali būti rengiamas dėl konkurso tarp preliminariojo susitarimo šalių atnaujinimo, kaip numatyta 45 straipsnio 4 dalies b punkte, ir dėl sutarčių, kurias numatoma skirti taikant 46 straipsnyje nurodytą dinaminę pirkimo sistemą, konkurso skelbimo.

3. Elektroninis aukcionas grindžiamas vienu iš toliau nurodytų kriterijų:

a)      tik kainomis, jeigu sutartis skiriama pasiūlymo, kuriame nurodyta mažiausia kaina, teikėjui;

b)      kainomis ir (arba) naujomis pasiūlymo kriterijų reikšmėmis, nurodytomis specifikacijoje, jeigu sutartis skiriama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam dalyviui.

4. Perkantieji subjektai, nusprendę surengti elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei pakviesti dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime teikti pasiūlymus. Specifikacijose turi būti pateikta bent VII priede nurodyta informacija.

5. Prieš naudodami elektroninį aukcioną, perkantieji subjektai iš pradžių išsamiai įvertina pasiūlymus pagal nustatytą skyrimo kriterijų (-us) ir jo reikšmingumą.

Pasiūlymas laikomas priimtinu, jei jį pateikė reikalavimus atitinkantis konkurso dalyvis ir jis atitinka technines specifikacijas.

Visi konkurso dalyviai, pateikę priimtinus pasiūlymus, elektroninėmis priemonėmis vienu metu kviečiami dalyvauti elektroniniame aukcione – pagal kvietime nurodytas instrukcijas prisijungti prie elektroninės sistemos nurodytą dieną ir nurodytu laiku. Elektroninis aukcionas gali vykti keliais nuosekliais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau kaip dvi darbo dienos nuo dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

6. Jeigu sutartį numatoma skirti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus vertinimo, atlikto pagal 76 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą reikšmingumą, rezultatai.

Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma elektroniniame aukcione naujam eiliškumui automatiniu būdu nustatyti remiantis pateiktomis naujomis kainomis ir (arba) naujomis vertėmis. Į šią formulę turi būti įtraukiamas visų kriterijų, pagal kuriuos bus nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas ir kurie nurodyti skelbime, naudojamame kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse arba specifikacijose, reikšmingumas. Tačiau šiuo tikslu visi intervalai sumažinami iki nustatytos vertės.

Jeigu leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam alternatyviam pasiūlymui turi būti pateikta atskira formulė.

7. Kiekviename elektroninio aukciono etape perkantieji subjektai vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti tam, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo santykinę vietą pasiūlymų eilėje. Be to, jie gali suteikti ir kitą informaciją apie pateiktas kainas ir vertes, jeigu tai buvo nurodyta specifikacijose. Jie taip pat gali bet kuriuo metu paskelbti dalyvių skaičių konkrečiame aukciono etape. Tačiau perkantieji subjektai jokiu atveju jokiame elektroninio aukciono etape negali atskleisti dalyvių tapatybės.

8. Perkantieji subjektai užbaigia elektroninį aukcioną vienu ar keliais iš toliau nurodytų būdų:

a)      iš anksto nurodytą dieną ir laiku;

b)      kai nebegauna naujų kainų arba naujų verčių, kurios atitiktų nustatytus reikalavimus dėl mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų, su sąlyga, kad anksčiau yra nurodę laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;

c)      kai baigiasi visi anksčiau nurodyti aukciono etapai.

Perkantiesiems subjektams nusprendus, kad elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal c punktą, galbūt derinant su b punktu, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo grafikas.

9. Užbaigę elektroninį aukcioną, perkantieji subjektai skiria sutartį pagal 76 straipsnį remdamiesi elektroninio aukciono rezultatais.

48 straipsnis Elektroniniai katalogai

1. Jei perkantieji subjektai pagal 33 straipsnį reikalauja naudoti elektronines ryšių priemones, jie gali reikalauti, kad pasiūlymai būtų teikiami elektroninio katalogo forma.

Valstybės narės gali nustatyti privalomą elektroninių katalogų naudojimą tam tikrų rūšių pirkimams.

Kartu su elektroninio katalogo forma pateiktais pasiūlymais gali būti teikiami ir kiti dokumentai, kuriais pasiūlymas papildomas.

2. Kandidatai arba konkurso dalyviai elektroninius katalogus sudaro siekdami dalyvauti konkrečioje pirkimo procedūroje pagal perkančiojo subjekto nustatytas technines specifikacijas ir formą.

Be to, elektroniniai katalogai turi atitikti elektroninėms ryšių priemonėms taikomus reikalavimus ir visus papildomus pagal 33 straipsnį perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus.

3. Jeigu pasiūlymus leidžiama arba reikalaujama teikti elektroninių katalogų forma, perkantieji subjektai:

a)      tai nurodo skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas pranešimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime teikti paraiškas arba dalyvauti derybose;

b)      specifikacijose nurodo visą būtiną informaciją pagal 33 straipsnio 5 dalį, susijusią su katalogo formatu, naudojama elektronine įranga ir techninėmis ryšio priemonėmis bei specifikacijomis.

4. Jeigu po pasiūlymų pateikimo elektroninių katalogų forma su daugiau negu vienu ūkio subjektu sudaromas preliminarusis susitarimas, perkantieji subjektai gali numatyti, kad naujas konkursas dėl konkrečių sutarčių turi vykti pagal atnaujintus katalogus. Tokiu atveju perkantieji subjektai taiko vieną iš toliau išvardytų alternatyvių metodų:

a)      pakviečia konkurso dalyvius teikti naujus elektroninius katalogus, pritaikytus prie konkrečios sutarties reikalavimų;

b)      praneša konkurso dalyviams ketinantys iš jau pateiktų katalogų surinkti (išrinkti) informaciją, reikalingą pasiūlymams pritaikyti prie konkrečios sutarties reikalavimų, su sąlyga, kad apie šio metodo taikymą yra paskelbta preliminariojo susitarimo pirkimo dokumentuose.

5. Jeigu perkantieji subjektai rengia naują konkursą dėl konkrečių sutarčių, taikydami 4 dalies b punkte nurodytą metodą, jie nurodo datą ir laiką, kada ketina rinkti informaciją, reikalingą pasiūlymams pritaikyti prie konkrečios sutarties reikalavimų, ir suteikia konkurso dalyviams galimybę atsisakyti tokio informacijos rinkimo.

Perkantieji subjektai suteikia pakankamai laiko nuo pranešimo iki faktinio informacijos rinkimo dienos.

Prieš skirdami sutartį, perkantieji subjektai pateikia surinktą informaciją atitinkamam konkurso dalyviui, kad suteiktų jam galimybę ginčyti taip sudaryto pasiūlymo tinkamumą arba patvirtinti, kad jis teisingas.

6. Perkantieji subjektai gali skirti sutartis taikydami dinaminę pirkimo sistemą pagal išrinkimo metodą, jeigu kartu su prašymu leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje pateikiamas elektroninis katalogas, atitinkantis perkančiojo subjekto nustatytas technines specifikacijas ir formatą. Paskui kandidatai pildo šį katalogą, kai jiems pranešama apie perkančiojo subjekto ketinimą sudaryti pasiūlymus taikant išrinkimo metodą. Išrinkimo metodas taikomas laikantis 4 dalies b punkto ir 5 dalies nuostatų.

49 straipsnis Centralizuoti pirkimai ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkantieji subjektai gali darbus, prekes ir (arba) paslaugas įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją.

2. Valstybės narės numato perkančiųjų subjektų galimybę naudotis centralizuotais pirkimais, kuriuos atlieka kitoje valstybėje narėje įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos.

3. Perkantysis subjektas įvykdo jam pagal šią direktyvą tenkančius įpareigojimus, jeigu pirkimus vykdo centralizuotai, tiek, kiek atitinkamas pirkimo procedūras visais etapais nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo iki pagal jį sudarytos sutarties ar sutarčių vykdymo pabaigos taiko ir įgyvendina tik centrinė perkančioji organizacija.

Tačiau jeigu tam tikrus pirkimo procedūros ar pagal ją sudarytų sutarčių etapus vykdo atitinkamas perkantysis subjektas, jis lieka atsakingas už jam pagal šią direktyvą tenkančių įpareigojimų laikymąsi etapų, kuriuos vykdo, atžvilgiu.

4. Visos centrinės perkančiosios organizacijos vykdomos pirkimo procedūros atliekamos naudojant elektronines ryšių priemones, laikantis 33 straipsnio reikalavimų.

5. Perkantieji subjektai gali pasirinkti centrinę perkančiąją organizaciją centralizuotam pirkimui vykdyti, netaikydami šioje direktyvoje numatytų procedūrų, įskaitant atvejį, kai centrinei perkančiajai organizacijai už tai mokamas atlyginimas.

6. Centrinė perkančioji organizacija užtikrina, kad visos vykdant sutartis, preliminariuosius susitarimus, kuriuos ji sudaro, arba vykdant centralizuotus pirkimus naudojant dinamines pirkimo sistemas atliktos operacijos būtų užfiksuotos dokumentuose.

50 straipsnis Pagalbiniai pirkimai

Pagalbinių pirkimų vykdytojai pasirenkami pagal šioje direktyvoje nustatytas pirkimo procedūras.

51 straipsnis Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

1. Vienas arba keli perkantieji subjektai gali susitarti kartu vykdyti tam tikrus pirkimus.

2. Jeigu visus pirkimo procedūros etapus nuo paskelbimo apie kvietimą dalyvauti konkurse iki pagal jį sudarytos sutarties ar sutarčių vykdymo pabaigos vykdo vienas perkantysis subjektas, atsakomybė už šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų vykdymą tenka tik šiam perkančiajam subjektui.

Tačiau jeigu pirkimo procedūras ir pagal jas sudarytas sutartis vykdo daugiau negu vienas dalyvaujantis perkantysis subjektas, atsakomybė už šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų vykdymą tenka kiekvienam tokiam perkančiajam subjektui už jo vykdomus etapus.

52 straipsnis Skirtingų valstybių narių perkančiųjų subjektų vykdomi bendri pirkimai

1. Nepažeidžiant I antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnio „Ypatingieji santykiai“, skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai gali bendrai skirti pirkimų sutartis, taikydami vieną iš šiame straipsnyje aprašytų priemonių.

2. Keli perkantieji subjektai gali pirkti darbus, prekes ir (arba) paslaugas iš kitoje valstybėje narėje esančios centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. Tokiu atveju pirkimo procedūra vykdoma laikantis valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi centrinė perkančioji organizacija, nacionalinių nuostatų.

3. Keli skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai gali bendrai sudaryti pirkimo sutartį. Tokiu atveju dalyvaujantys perkantieji subjektai sudaro susitarimą ir jame nustato:

a)      kokios nacionalinės nuostatos taikomos pirkimo procedūrai;

b)      pirkimo procedūros vidaus organizavimą, įskaitant procedūros valdymą, atsakomybės pasidalijimą, numatomų įsigyti darbų, prekių ar paslaugų paskirstymą ir sutarčių sudarymą.

Pagal a punktą nustatydami taikytiną nacionalinę teisę, perkantieji subjektai gali pasirinkti bet kurios valstybės narės, kurioje yra įsikūręs bent vienas iš dalyvaujančių subjektų, nacionalines nuostatas.

4. Jeigu keli skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai įsteigia bendrą juridinį subjektą, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006[46] arba kitus pagal Sąjungos teisę įsteigtus subjektus, dalyvaujantys perkantieji subjektai kompetentingo bendro juridinio subjekto organo sprendimu susitaria dėl taikytinų nacionalinių pirkimo taisyklių, nustatytų vienos iš toliau nurodytų valstybių narių:

a)      valstybės narės, kurioje yra bendro juridinio subjekto registruotoji būstinė, nacionalinės nuostatos;

b)      valstybės narės, kurioje bendras juridinis subjektas vykdo veiklą, nacionalinės nuostatos.

Šis susitarimas gali būti taikomas neterminuotai, jeigu tai nustatyta bendro juridinio subjekto steigimo dokumente, terminuotai arba tam tikrų rūšių sutartims arba vienos ar kelių sutarčių skyrimui.

5. Nesant susitarimo, kuriame nustatyta taikytina viešųjų pirkimų teisė, nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojamas sutarties sudarymas, nustatomi vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:

a)      jeigu procedūrą kitų dalyvaujančių perkančiųjų subjektų vardu vykdo arba valdo vienas dalyvaujantis perkantysis subjektas, taikomos šio perkančiojo subjekto valstybės narės nacionalinės nuostatos;

b)      jeigu procedūros kitų dalyvaujančių perkančiųjų subjektų vardu nevykdo arba nevaldo vienas dalyvaujantis perkantysis subjektas ir:

i)            ji susijusi su darbų pirkimo sutartimi – perkantieji subjektai taiko valstybės narės, kurioje vykdoma daugiausia darbų, nacionalines nuostatas;

ii)            ji susijusi su paslaugų arba prekių pirkimo sutartimi – perkantieji subjektai taiko valstybės narės, kurioje teikiama daugiausia paslaugų arba tiekiama daugiausia prekių, nacionalines nuostatas;

c)      jeigu taikytinos nacionalinės teisės neįmanoma nustatyti pagal a arba b punktą, perkantieji subjektai taiko perkančiojo subjekto, kuriam tenka didžiausia sąnaudų dalis, valstybės narės nacionalines nuostatas.

6. Nesant susitarimo dėl taikytinos viešųjų pirkimų teisės nustatymo pagal 4 dalį, nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojamos kelių skirtingų valstybių narių perkančiųjų subjektų įsteigtų bendrų juridinių subjektų vykdomos pirkimo procedūros, nustatomi pagal tokias taisykles:

a)      jeigu procedūrą vykdo arba valdo bendro juridinio subjekto kompetentingasis organas, taikomos šio juridinio subjekto registruotosios būstinės valstybės narės nacionalinės nuostatos;

b)      jeigu procedūrą bendro juridinio subjekto vardu vykdo arba valdo jo narys, taikomos 5 dalies a ir b punktų nuostatos;

c)      jeigu taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal 5 dalies a arba b punktą, perkantieji subjektai taiko juridinio subjekto registruotosios būstinės valstybės narės nacionalines nuostatas.

7. Vienas arba keli perkantieji subjektai gali skirti atskiras sutartis pagal preliminarųjį susitarimą, kurį sudarė kitoje valstybėje narėje įsikūręs perkantysis subjektas arba kuris sudarytas kartu su šiuo subjektu, jeigu preliminariajame susitarime yra specialiosios nuostatos, pagal kurias atitinkamas perkantysis subjektas arba perkantieji subjektai gali skirti atskiras sutartis.

8. Sprendimams dėl pirkimo sutarčių skyrimo vykdant tarptautinius viešuosius pirkimus taikomi įprasti patikros mechanizmai, numatyti pagal taikytiną nacionalinę teisę.

9. Kad patikros mechanizmai būtų veiksmingi, valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse įsikūrusioms peržiūros įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Tarybos direktyvoje 92/13/EEB[47], visiškai vykdytų sprendimus jų nacionalinėje teisinėje sistemoje, jeigu priimant šiuos sprendimus dalyvauja jų teritorijoje įsteigti perkantieji subjektai, dalyvaujantys atitinkamoje tarptautinėje viešųjų pirkimų procedūroje.

III SKYRIUS Procedūros vykdymas

1 skirsnis Pasirengimas

53 straipsnis Pirminės rinkos konsultacijos

1. Prieš pradėdami pirkimo procedūrą, perkantieji subjektai gali organizuoti rinkos konsultacijas, kad įvertintų rinkos struktūrą, galimybes ir pajėgumą ir praneštų ūkio subjektams apie savo pirkimo planus bei reikalavimus.

Šiuo tikslu perkantieji subjektai gali prašyti administracinę pagalbą teikiančių struktūrų, trečiųjų asmenų arba rinkos dalyvių suteikti konsultacijas arba jas iš tokių subjektų gauti, su sąlyga, kad dėl tokių konsultacijų netrukdoma konkurencijai ir nėra pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai.

2. Jeigu kandidatas arba konkurso dalyvis arba su kandidatu arba konkurso dalyviu susijusi įmonė suteikė perkančiajam subjektui konsultaciją arba kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą, perkantysis subjektas imasi atitinkamų priemonių, kad dėl tokio kandidato arba konkurso dalyvio nebūtų iškreipta konkurencija.

Tokios priemonės apima visos svarbios informacijos, kuria keistasi kandidatui arba konkurso dalyviui dalyvaujant pirkimo procedūros rengime arba dėl tokio jo dalyvavimo, pateikimą kitiems kandidatams arba konkurso dalyviams ir pasiūlymų priėmimui taikomų tinkamų terminų nustatymą. Atitinkamam kandidatui arba konkurso dalyviui neleidžiama dalyvauti procedūroje tik tuo atveju, jeigu nėra kitų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi pareigos paisyti vienodo požiūrio principo.

Prieš pirmiau nurodyta tvarka pašalinant kandidatą ar konkurso dalyvį, jiems suteikiama galimybė įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negali iškreipti konkurencijos. Priemonės, kurių imamasi, pagal 94 straipsnį turi būti užfiksuotos atskiroje ataskaitoje.

54 straipsnis Techninės specifikacijos

1. VIII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos išdėstomos pirkimo dokumentuose. Jose apibrėžiamos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių savybės.

Tos savybės gali sietis su konkrečiu gamybos procesu arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų suteikimo procesu arba bet kurio kito gyvavimo ciklo, kaip nurodyta 2 straipsnio 22 punkte, etapo procesu.

Techninėse specifikacijose nurodoma, ar bus reikalaujama intelektinės nuosavybės teisių perdavimo.

Šios techninės visų pirkimų, kurių objektas yra skirtas naudoti asmenims, ar tai būtų visuomenė, ar perkančiojo subjekto darbuotojai, specifikacijos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, rengiamos taip, kad būtų atsižvelgta į prieinamumo neįgaliems asmenims, kriterijus arba visiems naudotojams tinkamą dizainą.

Jeigu Sąjungos įstatymo galią turinčiu teisės aktu patvirtinami privalomieji prieinamumo standartai, techninėse specifikacijose prieinamumo kriterijai apibrėžiami remiantis tokiais teisės aktais.

2. Techninėse specifikacijose užtikrinamos vienodos galimybės visiems ūkio subjektams dalyvauti pirkimo procedūroje ir neturi būti sudaromos nepagrįstos kliūtys atverti viešuosius pirkimus konkurencijai.

3. Nepažeidžiant privalomųjų nacionalinių techninių taisyklių, tiek, kiek jos yra suderinamos su Sąjungos teise, techninės specifikacijos formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų:

a)      nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkosaugines charakteristikas, su sąlyga, jog parametrai yra pakankamai tikslūs, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties dalyką, o perkantieji subjektai – skirti sutartį;

b)      remiantis techninėmis specifikacijomis ir, pirmumo tvarka, nacionaliniais standartais, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techniniais liudijimais, bendromis techninėmis specifikacijomis, tarptautiniais standartais, kitomis Europos standartizacijos institucijų nustatytomis techninių normatyvų sistemomis arba, jei tokių nėra, nacionaliniais standartais, nacionaliniais techniniais liudijimais arba nacionalinėmis techninėmis specifikacijomis, susijusiomis su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu; kiekviena nuoroda pateikiama kartu su fraze „arba lygiavertis“;

c)      nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, nustatytus a punkte, ir remiantis b punkte nurodytomis techninėmis specifikacijomis kaip priemone daryti prielaidai, kad tokių rezultatų ar funkcinių reikalavimų yra laikomasi;

d)      remiantis b punkte nurodytomis tam tikrų duomenų techninėmis specifikacijomis ir rezultatų ar funkciniais reikalavimais, nurodytais a punkte kitoms charakteristikoms.

4. Jei to negalima pagrįsti sutarties dalyku, techninėse specifikacijose negalima nurodyti konkretaus modelio ar tiekimo šaltinio, konkretaus proceso ar prekių ženklų, patentų, rūšių ar konkrečios kilmės šalies ar gamybos būdo taip, kad taip tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų pašalinami. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, jeigu sutarties objekto neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 dalį. Toks nurodymas pateikiamas su fraze „arba lygiavertis“.

5. Jeigu perkantysis subjektas pasinaudoja galimybe pateikti nuorodą į 3 dalies b punkte nurodytas specifikacijas, jis negali atmesti pasiūlymo remdamasis tuo, kad siūlomi darbai, prekės ir paslaugos neatitinka jo nurodytų specifikacijų, jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant 56 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo priemones, įrodo, jog jo siūlomi sprendimai lygiavertiškai tenkina techninėse specifikacijose nustatytus reikalavimus.

6. Jeigu perkantysis subjektas pasinaudoja 3 dalies a punkte nustatyta galimybe suformuluoti technines specifikacijas kaip rezultatų arba funkcinius reikalavimus, jis negali atmesti darbų, prekių ar paslaugų pasiūlymo, jei jis atitinka nacionalinį standartą, kuriuo perkeliamas Europos standartas, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos institucijos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jeigu šiose specifikacijose nurodomi jos nustatyti rezultatų arba funkciniai reikalavimai.

Savo pasiūlyme konkurso dalyvis turi bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant nurodytas 56 straipsnyje, įrodyti, kad standartą atitinkantys darbai, prekės ar paslaugos atitinka perkančiojo subjekto nustatytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus.

55 straipsnis Ženklinimas

1. Jeigu perkantieji subjektai nustato darbų, paslaugų arba prekių aplinkosaugines, socialines arba kitas charakteristikas, nurodydami šios direktyvos 54 straipsnio 3 dalies a punkte minėtus rezultatų ar funkcinius reikalavimus, jie gali reikalauti, kad tie darbai, prekės ar paslaugos būtų pažymėti specialiu ženklu, jei įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)      ženklui taikomi reikalavimai susiję tik su tomis charakteristikomis, kurios yra siejamos su sutarties dalyku ir yra tinkamos sutarties dalyku esančių darbų, prekių arba paslaugų savybėms apibrėžti;

b)      ženklui taikomi reikalavimai parengti remiantis moksline informacija arba kitais objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais;

c)      ženklai nustatomi pagal atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant valdžios įstaigas, vartotojus, gamintojus, platintojus ir aplinkosaugos organizacijas;

d)      ženklai yra prieinami visiems suinteresuotiesiems asmenims;

e)      ženklinimo kriterijai nustatyti trečiosios šalies, kuri nepriklausoma nuo ženklinimą naudojančio ūkio subjekto.

Perkantieji subjektai, reikalaujantys konkretaus ženklo, pripažįsta visus lygiaverčius ženklus, atitinkančius perkančiųjų subjektų nurodyto ženklinimo reikalavimus. Kai prekė nepaženklinta, perkantieji subjektai priima ir techninius gamintojo dokumentus arba kitas tinkamas įrodinėjimo priemones.

2. Jeigu ženklas atitinka 1 dalies b, c, d ir e punktuose nustatytas sąlygas, tačiau jam taip pat nurodomi su sutarties dalyku nesusiję reikalavimai, perkantieji subjektai gali remtis šio ženklo išsamių specifikacijų arba prireikus jų dalių reikalavimais, susijusiais su sutarties dalyku ir tinkamais šio dalyko savybėms apibrėžti.

56 straipsnis Bandymo ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

1. Perkantieji subjektai gali reikalauti, kad ūkio subjektai kaip atitikties techninėms specifikacijoms įrodinėjimo priemonę pateiktų pripažintos organizacijos bandymų ataskaitą arba tokios organizacijos išduotą sertifikatą.

Jeigu perkantieji subjektai reikalauja pateikti pripažintų organizacijų sertifikatus, kuriais patvirtinama atitiktis konkrečiai techninei specifikacijai, jie pripažįsta ir kitų lygiaverčių pripažintų organizacijų sertifikatus.

2. Perkantieji subjektai pripažįsta kitas, nei nurodyta 1 dalyje, tinkamas įrodinėjimo priemones, pvz., gamintojo techninius dokumentus, jeigu atitinkamas ūkio subjektas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sertifikatų arba bandymo ataskaitų arba neturi galimybės jų gauti per nustatytus terminus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos „pripažintos organizacijos“ – bandymų ir kalibravimo laboratorijos ir sertifikavimo bei patikros įstaigos, akredituotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008[48].

4. Valstybės narės kitų valstybių narių paprašytos pateikia visą informaciją, susijusią su įrodymais ir dokumentais, pateiktais pagal 54 straipsnio 6 dalį, 55 straipsnį ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, siekiant įrodyti atitiktį techniniams reikalavimams. Įsteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos šią informaciją pateikia pagal 96 straipsnį.

57 straipsnis Techninių specifikacijų pateikimas

1. Pasirašyti sutartį suinteresuotų ūkio subjektų prašymu perkantieji subjektai pateikia technines specifikacijas, kurias jie reguliariai nurodo savo prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartyse, arba technines specifikacijas, ketinamas taikyti sutartims, kurių konkursuose kviečiama dalyvauti naudojant reguliarius orientacinius skelbimus. Tos specifikacijos pateikiamos elektroninėmis priemonėmis, prie kurių suteikiama nemokama neribota visiška tiesioginė prieiga.

2. Jei techninės specifikacijos pateikiamos kaip dokumentai, prie kurių suinteresuotiems ūkio subjektams suteikiama nemokama neribota visiška tiesioginė prieiga elektroninėmis priemonėmis, pakanka pateikti nuorodą į tokius dokumentus.

58 straipsnis Alternatyvūs pasiūlymai

1. Perkantieji subjektai gali priimti konkurso dalyvių teikiamus alternatyvius pasiūlymus, atitinkančius perkančiųjų subjektų nustatytus būtinuosius reikalavimus.

Specifikacijose perkantieji subjektai nurodo, ar jie leidžia teikti alternatyvius pasiūlymus, ir, jei taip, nurodo būtinuosius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir visus specialius jų teikimo reikalavimus. Jei alternatyvius pasiūlymus teikti leidžiama, perkantieji subjektai užtikrina, kad būtinuosius reikalavimus atitinkantiems alternatyviems pasiūlymams bei reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams, kurie nėra alternatyvūs pasiūlymai, būtų galima prasmingai taikyti pasirinktus skyrimo kriterijus.

2. Prekių arba paslaugų pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose perkantieji subjektai, leidę teikti alternatyvius pasiūlymus, neatmeta alternatyvaus pasiūlymo vien todėl, kad jį pripažinus laimėjusiu būtų sudaryta ne prekių pirkimo, bet paslaugų pirkimo sutartis arba prekių, o ne paslaugų pirkimo sutartis.

59 straipsnis Sutarčių dalijimas į dalis

1. Sutartys gali būti dalijamos į vienarūšes arba nevienarūšes dalis. Taikoma 13 straipsnio 7 dalis.

Perkantieji subjektai skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jei pakviesti dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose nurodo, ar pasiūlymus galima teikti tik dėl vienos, ar tik dėl kelių dalių.

2. Nors ir nurodyta galimybė teikti pasiūlymą dėl visų dalių, perkantysis subjektas gali apriboti vienam konkurso dalyviui skirtinų dalių skaičių, su sąlyga, kad maksimalus jų skaičius nurodomas skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Perkantysis subjektas nustato ir pirkimo dokumentuose nurodo objektyvius ir nediskriminacinius skirtingų dalių skyrimo kriterijus arba taisykles, jeigu taikant pasirinktus skyrimo kriterijus vienam konkurso dalyviui būtų paskirta daugiau dalių nei nustatytas maksimalus jų skaičius.

3. Jeigu tam pačiam konkurso dalyviui gali būti skiriama daugiau nei viena dalis, perkantieji subjektai gali numatyti, kad skirs vieną sutartį dėl kiekvienos dalies arba skirs vieną ar keletą sutarčių, galbūt apimančių kelias arba visas dalis.

Perkantieji subjektai pirkimo dokumentuose nurodo, ar pasilieka tokio pasirinkimo teisę, ir jeigu taip, tai kokios dalys gali būti sujungtos kartu pagal vieną sutartį.

Perkantieji subjektai pirmiausia kiekvienai atskirai daliai nustato geriausiai pagal 76 straipsnį nustatytus skyrimo kriterijus atitinkančius pasiūlymus. Jie gali skirti sutartį daugiau nei pagal vieną dalį konkurso dalyviui, kuris pasiūlymų eilėje visų šios sutarties apimamų atskirų dalių atžvilgiu yra pirmas, jeigu tik yra geriau įvykdomi pagal 76 straipsnį nurodyti kriterijai, susiję su visomis tos sutarties apimamomis dalimis. Perkantieji subjektai pirkimo dokumentuose nustato palyginimo metodus, kuriuos ketina taikyti. Tokie metodai yra skaidrūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai.

4. Perkantieji subjektai gali reikalauti, kad visi rangovai koordinuotų savo veiksmus vadovaujami ūkio subjekto, kuriam buvo skirta sutarties dalis, apimanti bendrą projekto koordinavimą, arba atitinkamos jos dalys.

60 straipsnis Terminų nustatymas

1. Nustatydami prašymų dalyvauti ir pasiūlymų priėmimo terminus, perkantieji subjektai visų pirma atsižvelgia į sutarties sudėtingumą ir pasiūlymams parengti reikalingą laiką, nepažeisdami 39–44 straipsniuose nustatytų minimalių laikotarpių.

2. Jeigu pasiūlymai gali būti parengti tik apsilankius vietoje arba vietoje patikrinus dokumentus, kuriais grindžiami pirkimo dokumentai, pasiūlymų priėmimo laikotarpiai pratęsiami, kad visi atitinkami ūkio subjektai galėtų sužinoti visą pasiūlymams parengti būtiną informaciją.

2 skirsnis Skelbimas ir skaidrumas

61 straipsnis Reguliarūs orientaciniai skelbimai

1. Perkantieji subjektai apie planuojamo pirkimo ketinimus gali paskelbti reguliariame orientaciniame skelbime kuo skubiau, prasidėjus finansiniams metams. Tokiuose skelbimuose turi būti pateikta VI priedo A dalies I skirsnyje nurodyta informacija. Komisija arba perkantysis subjektas juos skelbia pirkėjo skiltyje, kaip aprašyta IX priedo 2 dalies b punkte. Skelbimą skelbdami savo pirkėjo skiltyje, pranešimą apie reguliaraus orientacinio skelbimo paskelbimą perkantieji subjektai siunčia laikydamiesi IX priedo 3 punkto nuostatų.

2. Jei vyksta ribota procedūra ir derybų procedūra skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse ir kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, toks skelbimas atitinka visus toliau išvardytus reikalavimus:

a)      jame konkrečiai nurodomos prekės, darbai arba paslaugos, kurios bus numatomos skirti sutarties dalykas;

b)      jame nurodoma, kad sutartis bus skiriama taikant ribotą procedūra arba derybų procedūrą papildomai neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse, o suinteresuotieji ūkio subjektai kviečiami raštu pareikšti susidomėjimą;

c)      be VI priedo A dalies I skirsnyje nurodytos informacijos, jame yra ir VI priedo A dalies II skirsnyje nurodyta informacija;

d)      jis paskelbtas likus ne daugiau kaip 12 mėnesių iki kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos.

62 straipsnis Skelbimai apie kvalifikacijos vertinimo sistemą

Jei perkantieji subjektai pagal 71 straipsnį nusprendžia sukurti kvalifikacijos vertinimo sistemą, skelbiamas X priede nustatytas skelbimas, kuriame nurodomas sistemos tikslas ir kaip gauti jos veikimo taisykles. Jeigu sistema kuriama ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, skelbimas skelbiamas kartą per metus. Jei sistema kuriama trumpesniam laikotarpiui, pakanka pirminio skelbimo.

63 straipsnis Skelbimai apie pirkimą

Visoms procedūroms kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse gali būti naudojamas skelbimas apie pirkimą. Tokiuose skelbimuose turi būti XI priedo atitinkamoje dalyje nurodyta informacija ir jie turi būti skelbiami pagal 65 straipsnį.

64 straipsnis Skelbimai apie sutarties skyrimą

1. Per du mėnesius nuo sutarties skyrimo ar preliminariojo susitarimo sudarymo perkantieji subjektai išsiunčia skelbimą apie pirkimo sutarties skyrimą, kuriame pateikiami pirkimo procedūros rezultatai.

Tokiuose skelbimuose turi būti XII priede nurodyta informacija ir jie turi būti skelbiami pagal 65 straipsnio nuostatas.

2. Jeigu dalyvauti konkurse dėl atitinkamos sutarties buvo kviečiama naudojant reguliarų orientacinį skelbimą ir per tokio reguliaraus orientacinio skelbimo apimamą 12 mėnesių terminą perkančioji organizacija neketina skirti kitų sutarčių, tai turi būti konkrečiai nurodyta skelbime apie sutarties skyrimą.

Jeigu pagal 45 straipsnį sudaromi preliminarieji susitarimai, perkantieji subjektai neprivalo siųsti skelbimo apie pirkimo procedūros rezultatus dėl kiekvienos tokiu preliminariuoju susitarimu grindžiamos sutarties.

Perkantieji subjektai skelbimą apie sutarčių skyrimą taikant dinaminę pirkimo sistemą išsiunčia per du mėnesius nuo kiekvienos sutarties skyrimo. Tačiau jie gali sugrupuoti tokius skelbimus per ketvirtį. Tokiu atveju jie išsiunčia sugrupuotus skelbimus per du mėnesius nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

3. Pagal XII priedą teikiama skelbtina informacija skelbiama pagal IX priedo nuostatas. Tam tikra informacija apie sutarties skyrimą arba preliminariojo susitarimo sudarymą gali būti neskelbiama, jeigu jos pateikimas trukdytų įgyvendinti įstatymus arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus viešojo ar privataus ūkio subjekto komercinius interesus, įskaitant ūkio subjekto, kuriam skirta sutartis, interesus, arba galėtų trukdyti sąžiningam ūkio subjektų tarpusavio konkuravimui.

Jei skiriamos mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų pirkimo sutartys (toliau – MTP paslaugos), informacija apie paslaugų pobūdį ir kiekį gali būti atitinkamai apribota iki:

a)      nuorodos „MTP paslaugos“, jei sutartis skiriama po derybų procedūros neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse pagal 44 straipsnio b punkto nuostatas;

b)      tokio išsamumo informacijos, kokia buvo pateikta skelbime, kuris buvo naudojamas pakviesti dalyvauti konkurse.

4. Pagal XII priedą teikiama informacija, pažymėta kaip neskelbtina viešai, skelbiama tik supaprastintu pavidalu statistikos tikslais pagal IX priedą.

65 straipsnis Skelbimų forma ir būdas

1. XI ir X prieduose, VI priedo A ir B dalyse ir XII priede nurodyta informacija 61–64 straipsniuose nurodytuose skelbimuose turi būti pateikta naudojant standartines formas, įskaitant standartines klaidų taisymo formas.

Tokias standartines formas nustato Komisija. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 100 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. 61–64 straipsniuose nurodyti skelbimai rengiami, perduodami elektroninėmis priemonėmis Komisijai ir skelbiami laikantis IX priedo reikalavimų. Skelbimai skelbiami ne vėliau kaip praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo. Komisijos patiriamas skelbimų paskelbimo sąnaudas padengia Sąjunga.

3. 39 straipsnio 2 dalyje nurodyti kvietimai dalyvauti konkurse skelbiami išsamiai, perkančiojo subjekto pasirinkta oficialiąja Sąjungos kalba. Versija ta kalba laikoma vieninteliu autentišku tekstu. Svarbių kiekvieno skelbimo elementų santrauka skelbiama ir kitomis oficialiosiomis kalbomis.

4. Komisija užtikrina, kad 61 straipsnio 2 dalyje nurodytų reguliarių orientacinių skelbimų ir 46 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyto kvietimo dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą ir 39 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuris naudojamas kaip pakvietimas dalyvauti konkurse, visas tekstas ir santrauka būtų toliau skelbiami:

a)      reguliarių orientacinių skelbimų – 12 mėnesių arba kol bus gautas 64 straipsnio 2 dalyje numatytas sutarties skyrimo skelbimas, kuriame nurodoma, kad per 12 mėnesių laikotarpį, kurį apima kvietimas dalyvauti konkurse, daugiau sutarčių nebus skiriama;

b)      kvietimų dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą – dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį;

c)      skelbimų apie kvalifikacijos vertinimo sistemą – kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį.

5. Perkantieji subjektai turi galėti pateikti skelbimų išsiuntimo datos įrodymus.

Komisija perkančiajam subjektui pateikia skelbimo gavimo patvirtinimą ir atsiųstos informacijos paskelbimo patvirtinimą, nurodydama šio paskelbimo datą. Toks patvirtinimas taip pat laikomas paskelbimo įrodymu.

6. Perkantieji subjektai gali skelbti skelbimus apie darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartis, kurioms netaikomas šioje direktyvoje nustatytas paskelbimo reikalavimas, su sąlyga, kad šie skelbimai elektroninėmis priemonėmis laikantis IX priede nustatyto formato ir perdavimo procedūrų siunčiami Komisijai.

66 straipsnis Skelbimas nacionaliniu lygmeniu

1. 61–64 straipsniuose nurodyti skelbimai ir juose esanti informacija negali būti skelbiami nacionaliniu lygmeniu prieš juos paskelbiant 65 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Nacionaliniu lygmeniu skelbiamuose skelbimuose neturi būti kitokios informacijos nei Komisijai išsiųstuose arba pirkėjo skiltyje paskelbtuose skelbimuose nurodyta informacija, tačiau juose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Komisijai arba jo paskelbimo pirkėjo skiltyje data.

3. Reguliarūs orientaciniai skelbimai negali būti skelbiami pirkėjo skiltyje anksčiau, nei Komisijai išsiunčiamas pranešimas apie jų paskelbimą tokia forma; juose turi būti nurodyta išsiuntimo data.

67 straipsnis Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

1. Perkantieji subjektai turi suteikti neribotą ir visišką tiesioginę galimybę nemokamai elektroninėmis priemonėmis nuo skelbimo paskelbimo dienos pagal 65 straipsnį arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos gauti pirkimo dokumentus. Jeigu pakviesti dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, tokia galimybė turi būti suteikiama kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip kvietimo teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose išsiuntimo momentą. Skelbimo arba tų kvietimų tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo galima gauti šiuos dokumentus.

2. Jeigu papildomos informacijos, susijusios su specifikacijomis ir visais patvirtinamaisiais dokumentais, prašoma laiku, perkantieji subjektai arba kompetentingi skyriai ją pateikia ne vėliau kaip šešios dienos iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos. Jei vyksta 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta supaprastinta atvira procedūra, šis terminas yra keturios dienos.

68 straipsnis Kvietimai teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose; kvietimai patvirtinti susidomėjimą

1. Jei vyksta ribota procedūra, inovacijų partnerystė ir derybų procedūra skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse, perkantieji subjektai vienu metu raštu pakviečia atrinktus kandidatus teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose.

Jeigu kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas reguliarus orientacinis skelbimas, kaip nurodyta 39 straipsnio 2 dalies a punkte, perkantieji subjektai vienu metu raštu pakviečia susidomėjimą pareiškusius ūkio subjektus patvirtinti savo susidomėjimą.

2. 1 dalyje nurodytuose kvietimuose turi būti pateikiama nuoroda į elektroninį adresą, kuriuo tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis yra prieinamos specifikacijos ir visi kiti patvirtinamieji dokumentai. Be to, jame turi būti pateikta XIII priede nurodyta informacija.

69 straipsnis Pranešimas pareiškėjams pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, kandidatams ir konkurso dalyviams

1. Perkantieji subjektai kuo greičiau kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariojo susitarimo sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, įskaitant sprendimo nesudaryti preliminariojo susitarimo, neskirti sutarties, dėl kurios buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, pradėti procedūrą iš naujo arba netaikyti dinaminės pirkimo sistemos motyvus.

2. Jeigu to prašo atitinkamas asmuo, perkantysis subjektas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo praneša:

a)      visiems nelaimėjusiems kandidatams apie jų prašymo dalyvauti atmetimo priežastis;

b)      visiems nelaimėjusiems konkurso dalyviams apie jų pasiūlymo atmetimo priežastis, o 54 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytais atvejais – ir savo sprendimo dėl nelygiavertiškumo arba sprendimo, kad darbai, prekės arba paslaugos neatitinka rezultatų arba funkcinių reikalavimų, priežastis;

c)      visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie pasirinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat nurodo laimėjusį konkurso dalyvį arba preliminariojo susitarimo šalis;

d)      visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie derybų ir dialogo su konkurso dalyviais eigą.

3. Perkantieji subjektai gali nuspręsti nepateikti kai kurios 1 dalyje nurodytos informacijos, susijusios su sutarties skyrimu, preliminariojo susitarimo sudarymu arba leidimu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, jeigu jos pateikimas trukdytų įgyvendinti įstatymus arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus atitinkamo viešojo arba privačiojo ūkio subjekto komercinius interesus, įskaitant ūkio subjekto, kuriam skirta sutartis, interesus, arba galėtų trukdyti sąžiningam ūkio subjektų tarpusavio konkuravimui.

4. Jeigu perkantieji subjektai sukuria ir taiko kvalifikacijos vertinimo sistemą, apie savo sprendimą dėl kvalifikacijos vertinimo jie pareiškėjams praneša per šešis mėnesius.

Jei sprendimo priėmimas gali trukti daugiau nei keturis mėnesius nuo paraiškos pateikimo, perkantysis subjektas per du mėnesius nuo paraiškos pateikimo apie tai praneša pareiškėjui, ir nurodo ilgesnio laikotarpio nustatymą pagrindžiančias priežastis ir datą, iki kurios bus priimtas sprendimas jo paraišką priimti arba atmesti.

5. Pareiškėjams, kurių kvalifikacija pripažįstama netinkama, apie tokį sprendimą ir jo priežastis pranešama kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo. Paraiškos atmetimo priežastys yra grindžiamos 71 straipsnio 2 dalyje nustatytais kvalifikacijos vertinimo kriterijais.

6. Kvalifikacijos vertinimo sistemą sukūrę ir taikantys perkantieji subjektai gali nutraukti ūkio subjekto kvalifikacijos vertinimo procedūrą tik dėl priežasčių, grindžiamų 71 straipsnio 2 dalyje nustatytais kvalifikacijos nustatymo kriterijais. Perkantieji subjektai apie ketinimą nutraukti kvalifikacijos vertinimo procedūrą iš anksto, ne mažiau kaip 15 dienų iki kvalifikacijos vertinimo procedūros pabaigos dienos, raštu praneša ūkio subjektui, ir nurodo tokio veiksmo priežastį (-is).

3 skirsnis Dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas

70 straipsnis Bendrieji principai

1. Siekiant atrinkti pirkimo procedūros dalyvius, taikomos toliau nurodytos kumuliacinės taisyklės:

a)      perkantieji subjektai, pateikę konkurso dalyvių ar kandidatų atmetimo taisykles ir kriterijus pagal 72 straipsnio 1 dalį arba 74 straipsnio 2 dalį, atmeta ūkio subjektus, nustatytus pagal šias taisykles ir atitinkančius šiuos kriterijus;

b)      perkantieji subjektai atrenka konkurso dalyvius ir kandidatus remdamiesi objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, nustatytais pagal 72 ir 74 straipsnį;

c)      jei vyksta ribota procedūra, derybų procedūra skelbiant kvietimą dalyvauti konkurse ir inovacijų partnerystė, perkantieji subjektai, jei reikia, pagal 72 straipsnio 2 dalį sumažina pagal šios dalies a ir b punktus atrinktų kandidatų skaičių.

2. Jei kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, siekdami atrinkti konkrečių sutarčių, dėl kurių kviečiama dalyvauti konkurse, pirkimo procedūros dalyvius, perkantieji subjektai:

a)      įvertina ūkio subjektų kvalifikaciją pagal 71 straipsnį;

b)      kvalifikuotiems ūkio subjektams taiko ribotai ar derybų procedūrai arba inovacijų partnerystei taikytinas 1 dalies nuostatas.

3. Atrinkdami ribotos ar derybų procedūros arba inovacijų partnerystės dalyvius, priimdami sprendimą dėl kvalifikacijos vertinimo arba jei atnaujinami kriterijai ir taisyklės, perkantieji subjektai:

a)      konkretiems ūkio subjektams nekelia administracinių, techninių ar finansinių sąlygų, jei tokios pat sąlygos nekeliamos ir kitiems;

b)      nereikalauja tyrimų ar įrodymų, kurie pakartotų jau esamus objektyvius įrodymus.

4. Perkantieji subjektai patikrina, ar atrinktų konkurso dalyvių pateikti pasiūlymai atitinka jiems taikytinas taisykles ir reikalavimus, ir skiria sutartį pagal 76 ir 79 straipsniuose nustatytus kriterijus ir atsižvelgdami į 58 straipsnio nuostatas.

5. Perkantieji subjektai gali nuspręsti neskirti sutarties geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, nustatę, kad pasiūlymas neatitinka Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos apsaugos teisės aktuose arba XIV priede išvardytuose tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų arba nėra jiems bent lygiavertis.

6. Jei vyksta atvira procedūra, perkantysis subjektas gali nuspręsti nagrinėti pasiūlymus prieš patikrindamas konkurso dalyvių tinkamumą, su sąlyga, jog yra laikomasi atitinkamų 70–79 straipsnių nuostatų, įskaitant taisyklę, kad sutartis neskiriama konkurso dalyviui, kuriam turėjo būti neleista dalyvauti konkurse pagal 74 straipsnį arba kuris neatitinka perkančiojo subjekto pagal 72 straipsnio 1 dalį ir 74 straipsnį nustatytų atrankos kriterijų.

7. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 98 straipsnį dėl XIV priede pateikiamo sąrašo keitimo, jeigu tokie pakeitimai yra būtini dėl naujų tarptautinių susitarimų sudarymo arba esamų tarptautinių susitarimų keitimo.

1 poskirsnis Kvalifikacijos vertinimas ir kokybinė atranka

71 straipsnis Kvalifikacijos vertinimo sistemos

1. Perkantieji subjektai, jei jie to pageidauja, gali kurti ir taikyti ūkio subjektų kvalifikacijos vertinimo sistemą.

Perkantieji subjektai, kurie sukuria ar taiko kvalifikacijos vertinimo sistemą, užtikrina, kad ūkio subjektai visuomet galėtų prašyti įvertinti jų kvalifikaciją.

2. 1 dalyje nurodytoje sistemoje gali būti keli kvalifikacijos vertinimo etapai.

Perkantieji subjektai nustato objektyvias kvalifikacijos vertinimo pageidaujančių ūkio subjektų atmetimo ir atrinkimo taisykles bei kriterijus ir objektyvias kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymo taisykles bei kriterijus, apimančius tokius dalykus, kaip antai: registracija sistemoje, reguliarus kvalifikacijos atnaujinimas, jei taikoma, ir sistemos veikimo trukmė.

Jeigu tie kriterijai ir taisyklės apima technines specifikacijas, taikomi 54–56 straipsniai. Jei reikia, kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami.

3. 2 dalyje nurodyti kriterijai ir taisyklės pateikiami ūkio subjektams jų prašymu. Tie atnaujinti kriterijai ir taisyklės pranešami suinteresuotiems ūkio subjektams.

Jei, perkančiojo subjekto nuomone, tam tikrų kitų subjektų arba organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos atitinka jo reikalavimus, jis tokių subjektų arba organizacijų pavadinimus praneša suinteresuotiems ūkio subjektams.

4. Sudaromas ir saugomas kvalifikuotų ūkio subjektų sąrašas; jis gali būti padalytas į kategorijas pagal sutarties rūšį, kuriai galioja kvalifikacija.

5. Jeigu pakviesti dalyvauti konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvalifikacijos vertinimo sistemos apimamos konkrečios darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutartys skiriamos pagal ribotą ar derybų procedūrą, o visi konkurso dalyviai ir paraiškų teikėjai atrenkami iš kandidatų, kurių kvalifikacija įvertinta pagal tokią sistemą.

6. Bet kokie kvalifikacijos vertinimo prašymams arba pagal sistemą jau įvertintai kvalifikacijai atnaujinti arba išlaikyti taikomi mokesčiai yra proporcingi atitinkamoms sąnaudoms.

72 straipsnis Kokybinės atrankos kriterijai

1. Perkantieji subjektai gali nustatyti objektyvias konkurso dalyvių ar kandidatų pašalinimo ir atrankos taisykles ir kriterijus; tos taisyklės ir kriterijai pateikiami suinteresuotiems ūkio subjektams.

2. Jeigu perkantieji subjektai turi užtikrinti tinkamą konkrečių pirkimo procedūros ypatybių ir jai vykdyti reikalingų išteklių pusiausvyrą, taikydami ribotą arba derybų procedūrą arba inovacijų partnerystę jie gali nustatyti šį poreikį atitinkančias objektyvias taisykles ir kriterijus, pagal kuriuos gali sumažinti kandidatų, kviečiamų teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose, skaičių. Tačiau atrinktų kandidatų skaičius turi būti toks, kad būtų užtikrinta tinkama konkurencija.

73 straipsnis Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

1. Jeigu objektyvios ūkio subjektų, pateikusių kvalifikacijos vertinimo paraišką kvalifikacijos vertinimo sistemoje, atmetimo ir atrankos taisyklės ir kriterijai apima reikalavimus dėl ūkio subjektų ekonominio ir finansinio pajėgumo arba jų techninių ir profesinių gebėjimų, ūkio subjektai gali, jei reikia, remtis kitų subjektų pajėgumu, nepaisant juos ir tokius subjektus siejančių teisinių ryšių pobūdžio. Tokiu atveju ūkio subjektas perkančiajam subjektui turi įrodyti, kad jis turės galimybę naudotis tokiais ištekliais visą kvalifikacijos vertinimo sistemos veikimo laikotarpį, pvz., pateikdamas šių subjektų tuo tikslu prisiimtą įsipareigojimą. Jei remiamasi kitų subjektų ekonominiu ar finansiniu pajėgumu, perkantieji subjektai gali reikalauti, kad ūkio subjektas ir tokie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties vykdymą.

Tomis pačiomis sąlygomis 30 straipsnyje nurodyta ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių ar kitų subjektų pajėgumu.

2. Jeigu objektyvios atviros, ribotos procedūros ar derybų procedūros arba inovacijų partnerystės kandidatų ir pirkimo dalyvių atmetimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai apima reikalavimus dėl ūkio subjektų ekonominio ir finansinio pajėgumo arba jų techninių ir profesinių gebėjimų, ūkio subjektai, jei reikia, tam tikrai sutarčiai įvykdyti gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepaisant juos ir tokius subjektus siejančių teisinių ryšių pobūdžio. Tokiu atveju ūkio subjektas perkančiajam subjektui privalo įrodyti, kad turės galimybę naudotis reikiamais ištekliais, pvz., pateikdamas šių subjektų tuo tikslu prisiimtą įsipareigojimą. Jei remiamasi kitų subjektų ekonominiu ar finansiniu pajėgumu, perkantieji subjektai gali reikalauti, kad ūkio subjektas ir tokie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties vykdymą.

Tomis pačiomis sąlygomis 30 straipsnyje nurodyta ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių ar kitų subjektų pajėgumu.

3. Jei skiriama darbų pirkimo sutartis, paslaugų pirkimo sutartis ir jei pagal prekių pirkimo sutartį turi būti atlikti įrengimo darbai, perkantieji subjektai gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis arba, jei pasiūlymą teikia 30 straipsnyje nurodyta ūkio subjektų grupė, tokios grupės dalyvis.

74 straipsnis [Direktyvoje 2004/18] nustatytų atmetimo pagrindų ir atrankos kriterijų taikymas

1. Objektyvios ūkio subjektų, pateikusių kvalifikacijos vertinimo paraišką kvalifikacijos vertinimo sistemoje, atmetimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai ir objektyvios atviros, ribotos procedūros ar derybų procedūros arba inovacijų partnerystės kandidatų ir pirkimo dalyvių atmetimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai gali apimti Direktyvos 2004/18 55 straipsnyje nustatytus atmetimo pagrindus esant tame straipsnyje nustatytoms sąlygoms.

Jeigu perkantysis subjektas yra perkančioji organizacija, esant Direktyvos 2004/18 55 straipsnyje nustatytoms sąlygoms tokie kriterijai ir taisyklės apima tos direktyvos to straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atmetimo pagrindus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai ir taisyklės esant Direktyvos 2004/18/EB 56 straipsnyje nustatytoms sąlygoms gali apimti tame straipsnyje nustatytus atrankos kriterijus, visų pirma dėl to straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų metinės apyvartos reikalavimų apribojimų.

3. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taikomos Direktyvos 2004/18/EB 57–60 straipsnių nuostatos.

75 straipsnis Kokybės užtikrinimo ir aplinkosaugos vadybos standartai

1. Jeigu perkantieji subjektai reikalauja pateikti nepriklausomų organizacijų išduotus sertifikatus, įrodančius, kad ūkio subjektas atitinka tam tikrus kokybės užtikrinimo standartus, įskaitant prieinamumą neįgaliems asmenims, jie nurodo kokybės užtikrinimo sistemas, grindžiamas atitinkamomis akredituotų organizacijų sertifikuotomis Europos standartų serijomis.

Perkantieji subjektai pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsteigtų organizacijų sertifikatus. Jie taip pat pripažįsta kitus lygiaverčių kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus, pateiktus ūkio subjektų, neturinčių galimybės gauti nurodytų sertifikatų arba negalinčių jų gauti per atitinkamą laikotarpį.

2. Jeigu perkantieji subjektai reikalauja pateikti nepriklausomų organizacijų parengtus sertifikatus, kuriais patvirtinama, kad ūkio subjektas atitinka tam tikras aplinkosaugos vadybos sistemas arba standartus, jos nurodo Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba kitas aplinkosaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009[49] 45 straipsnį, arba kitus akredituotų organizacijų aplinkosaugos vadybos standartus, grindžiamus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais.

Perkantieji subjektai pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsteigtų organizacijų sertifikatus. Jie taip pat pripažįsta kitus lygiaverčių aplinkosaugos vadybos priemonių įrodymus, pateiktus ūkio subjektų, neturinčių galimybės gauti nurodytų sertifikatų arba negalinčių jų gauti per atitinkamą laikotarpį.

3. Valstybės narės paprašytos kitų valstybių narių pagal 97 straipsnį pateikia visą informaciją, susijusią su dokumentais, kurie pateikti kaip šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų kokybės ir aplinkosaugos standartų laikymosi įrodymas.

2 poskirsnis Sutarčių skyrimas

76 straipsnis Sutarties skyrimo kriterijai

1. Nepažeisdami nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, perkantieji subjektai sprendimą skirti pirkimo sutartis grindžia vienu iš toliau nurodytų kriterijų:

a)      ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo;

b)      mažiausios kainos.

Sąnaudos perkančiojo subjekto pasirinkimu gali būti vertinamos remiantis tik kaina arba taikant kainos ir kokybės santykio metodą, pvz., gyvavimo ciklo sąnaudų metodą 77 straipsnyje nurodytomis sąlygomis.

2. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, perkančiojo subjekto nustatomas remiantis kriterijais, susijusiais su atitinkamos pirkimo sutarties dalyku.

Šie kriterijai apima ne tik kainą ar sąnaudas, nurodytas 1 dalies b punkte, bet ir kitus kriterijus, susijusius su atitinkamos sutarties dalyku, kaip antai:

a)      kokybę, įskaitant techninius pranašumus, estetines ir funkcines savybes, prieinamumą, tinkamumą visiems naudotojams, aplinkosaugos charakteristikas ir novatoriškumą;

b)      kai ketinama skirti paslaugų pirkimo sutartis ir sutartis, apimančias darbų projektavimą, gali būti atsižvelgiama į atitinkamai sutarčiai vykdyti paskirto personalo organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, o po sutarties skyrimo toks personalas gali būti keičiamas tik perkančiajam subjektui sutikus ir jis privalo patikrinti, kad jį pakeitus būtų užtikrintas lygiavertis organizavimas ir kokybė;

c)      garantines paslaugas ir techninę pagalbą, pristatymo datą ir pristatymo arba užbaigimo laikotarpį, įsipareigojimus dėl dalių ir prekių tiekimo garantijų;

d)      konkretų gamybos procesą arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų suteikimo procesą arba bet kurio kito gyvavimo ciklo, kaip nurodyta 2 straipsnio 22 dalyje, etapo procesą, jeigu šie kriterijai nurodyti pagal 4 dalį ir susiję su veiksniais, tiesiogiai siejamais su šiais procesais, ir apibūdina konkretų gamybos procesą arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo procesą.

3. Valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sutarčių rūšių skyrimas turi būti grindžiamas ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kaip nurodyta 1 dalies a punkte ir 2 dalyje.

4. Sutarties skyrimo kriterijais perkančiajam subjektui neturi būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją. Perkantieji subjektai, remdamiesi konkurso dalyvių pateikta informacija ir įrodymais, veiksmingai tikrina, ar konkurso dalyviai atitinka sutarties skyrimo kriterijus.

5. 1 dalies a punkte nurodytu atveju perkantysis subjektas nurodo kiekvienam pasirinktam kriterijui teikiamą lyginamąją reikšmę, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Lyginamoji reikšmė gali būti išreikšta intervalu, nurodant maksimalų intervalą.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių lyginamosios reikšmės taikyti neįmanoma, perkantysis subjektas kriterijus nurodo mažėjančios svarbos tvarka.

Lyginamoji reikšmė ar svarbos tvarka, jei reikia, nurodomos skelbime, kuriuo kviečiama dalyvauti konkurse, kvietime patvirtinti susidomėjimą, kvietime teikti pasiūlymus ar dalyvauti derybose arba specifikacijose.

77 straipsnis Gyvavimo ciklo sąnaudos

1. Gyvavimo ciklo sąnaudos tiek, kiek svarbu, apima toliau nurodytas sąnaudas per visą produkto, paslaugos ar darbų gyvavimo ciklą, apibrėžtą 2 straipsnio 22 punkte:

a)      vidaus sąnaudos, įskaitant sąnaudas, susijusias su įsigijimu, pvz., gamybos sąnaudas, naudojimu, pvz., energijos vartojimu, techninės priežiūros sąnaudomis, ir gyvavimo ciklo pabaiga, pvz., surinkimo ir perdirbimo sąnaudos;

b)      išorės aplinkosauginės sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su gyvavimo ciklu, su sąlyga, kad jas galima įvertinti pinigais ir patikrinti, ir kurios gali apimti šiltnamio dujų išlakų ir kitų teršalų išlakų sąnaudas, kitas klimato kaitos mažinimo sąnaudas.

2. Jeigu perkantieji subjektai sąnaudas vertina pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, jie pirkimo dokumentuose nurodo gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodiką. Naudojama metodika turi atitikti šias sąlygas:

a)      ji parengta remiantis moksline informacija arba kitais objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais;

b)      ji skirta pakartotinai ar nuolat taikyti;

c)      ji yra prieinama visoms suinteresuotoms šalims.

Perkantieji subjektai leidžia ūkio subjektams, įskaitant ūkio subjektus iš trečiųjų šalių, taikyti skirtingas jų pasiūlymo gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo metodikas, jeigu jie įrodo, kad taikoma metodika atitinka a, b ir c punktuose išdėstytus reikalavimus ir yra lygiavertė perkančiojo subjekto nurodytai metodikai.

3. Kai bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika priimama kaip įstatymo galią turinčio Sąjungos akto, įskaitant atskirų sektorių teisinės bazės deleguotuosius aktus, dalis, ji taikoma, jei gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimas yra įtraukiamas į 76 straipsnio 1 dalyje nurodytus sutarties skyrimo kriterijus.

Tokių įstatymo galią turinčių aktų ir deleguotųjų aktų sąrašas pateiktas XV priede. Komisija pagal 98 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl šio sąrašo atnaujinimo, jeigu dėl naujų teisės aktų priėmimo, tokių teisės aktų panaikinimo arba pakeitimo tokie pakeitimai yra būtini.

78 straipsnis Sutarties skyrimo kliūtys

Perkančiosios organizacijos neskiria sutarties konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą, jeigu yra viena iš toliau išvardytų sąlygų:

a)           konkurso dalyvis negali pateikti pagal 74 straipsnio 3 dalį reikalaujamų sertifikatų ir dokumentų;

b)           konkurso dalyvio pagal 37 straipsnį pateikta deklaracija yra melaginga;

c)           konkurso dalyvio pagal 36 straipsnio 3 dalies b punktą pateikta deklaracija yra melaginga.

79 straipsnis Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Perkantysis subjektas reikalauja, kad ūkio subjektai paaiškintų nurodytą kainą arba sąnaudas, jeigu įvykdytos visos toliau išvardytos sąlygos:

a)      nustatyta kaina arba sąnaudos yra daugiau kaip 50 proc. mažesnės už vidutinę kitų pasiūlymų kainą ar vidutines sąnaudas;

b)      nustatyta kaina arba sąnaudos yra daugiau kaip 20 proc. mažesnės už pasiūlymo, kuriame nurodyta antra pagal mažumą kaina ar sąnaudos, kainą ar sąnaudas;

c)      pateikti bent penki pasiūlymai.

2. Jeigu neįprastai maža kaina pasiūlyta dėl kitų priežasčių, perkantysis subjektas irgi gali prašyti pateikti tokius paaiškinimus.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti paaiškinimai visų pirma gali būti susiję su:

a)      gamybos proceso, teikiamų paslaugų ir statybos metodo ekonomiškumu;

b)      pasirinktais techniniais sprendimais arba konkurso dalyviui prieinamomis išskirtinai palankiomis sąlygomis tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

c)      dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumu;

d)      Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų arba XIV priede išvardytų tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktų bent lygiaverčiu laikymusi ar, kai netinka, kitų nuostatų, kuriomis užtikrinamas lygiavertis apsaugos lygis, laikymusi;

e)      konkurso dalyvio galimybe gauti valstybės pagalbą.

4. Perkantysis subjektas patikrina pateiktą informaciją, kreipdamasis į konkurso dalyvį.

Jis gali atmesti pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu maža kaina arba pateiktos sąnaudos nepagrindžiamos įrodymais, atsižvelgiant į 3 dalyje nurodytas aplinkybes.

Perkantieji subjektai atmeta pasiūlymą, jei nustato, jog siūloma kaina neįprastai maža todėl, kad pasiūlymas neatitinka Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos teisės aktuose arba XIV priede išvardytuose tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų.

5. Jeigu perkantysis subjektas nustato, jog siūloma kaina neįprastai maža todėl, kad konkurso dalyvis gavo valstybės pagalbą, susisiekus su konkurso dalyviu jo pasiūlymas gali būti atmestas remiantis vien šiuo pagrindu, jei konkurso dalyvis per perkančiojo subjekto nustatytą pakankamą laikotarpį negali įrodyti, jog ši pagalba buvo suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnį. Jeigu perkantysis subjektas atmeta pasiūlymą tokiomis aplinkybėmis, jis apie tai praneša Komisijai.

6. Valstybės narės paprašytos kitų valstybių narių pagal 97 straipsnį joms pateikia visą informaciją, susijusią su įrodymais ir dokumentais, pateiktais dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.

IV skyrius Sutarties vykdymas

80 straipsnis Sutarčių vykdymo sąlygos

Perkantieji subjektai gali nustatyti specialias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu, bet jos turi būti nurodytos kvietime dalyvauti konkurse arba specifikacijose. Tokios sąlygos visų pirma gali sietis su socialiniais ir aplinkos apsaugos tikslais. Viena jų gali būti reikalavimas, kad ūkio subjektas numatytų kompensacijas už kainų svyravimo nulemtą kainų augimo, galinčio reikšmingai paveikti sutarties vykdymą, riziką (draudimą).

81 straipsnis Subranga

1. Pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas gali prašyti arba valstybės narės gali būti įpareigotas prašyti konkurso dalyvio pasiūlyme nurodyti visas sutarties dalis, kurias jis ketina subrangos sutartimi pavesti atlikti tretiesiems asmenims ir kuriems nors siūlomiems subrangovams.

2. Valstybės narės gali numatyti, kad perkantysis subjektas, jei prašo subrangovas ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, mokėtinus mokėjimus pervestų tiesiogiai subrangovui, teikiančiam pagrindiniam rangovui paslaugas, tiekiančiam jam prekes arba atliekančiam darbus. Tokiu atveju valstybės narės nustato atitinkamus mechanizmus, pagal kuriuos pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tokio mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys neturi poveikio pagrindinio ūkio subjekto atsakomybei.

82 straipsnis Sutarčių keitimas galiojimo laikotarpiu

1. Esminis darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutarties nuostatų keitimas jos galiojimo laikotarpiu pagal šią direktyvą laikomas naujos sutarties skyrimu ir todėl reikia naujos pirkimo procedūros pagal šios direktyvos nuostatas.

2. Sutarties keitimas galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalį, jeigu dėl jo sutartis iš esmės skiriasi nuo pradinės sutarties. Bet kuriuo atveju, nepažeidžiant 3 ir 4 dalių, pakeitimas laikomas esminiu, jeigu yra viena iš toliau nurodytų sąlygų:

a)      pakeitimu nustatomos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima pasirinkti kitus kandidatus nei iš pradžių atrinktieji arba sutartį būtų buvę galima skirti kitam konkurso dalyviui;

b)      pakeitimu rangovo naudai pakeičiama sutarties ekonominė pusiausvyra;

c)      sutartimi labai išplečiama sutarties taikymo sritis ir apimamos prekės, paslaugos ar darbai, kurių sutartis iš pradžių neapėmė.

3. Sutarties partnerio pakeitimas yra esminis pakeitimas pagal 1 dalį.

Tačiau šios dalies pirma pastraipa netaikoma, jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo arba nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių pagal sutartį perima kitas ūkio subjektas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia iš esmės keisti sutarties ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo.

4. Jeigu pakeitimo vertę galima išreikšti pinigais, pakeitimas nelaikomas esminiu pagal 1 dalį, jei jo vertė neviršija 12 straipsnyje nustatytų ribų ir yra mažesnė nei 5 proc. pradinės sutarties kainos, su sąlyga, kad pakeitimu nepakeičiamas bendrasis pirkimo pobūdis. Jeigu daromi keli pakeitimai iš eilės, visi jie vertinami pagal iš eilės daromų pakeitimų kumuliacinę vertę.

5. Sutarties pakeitimai nelaikomi esminiais pagal 1 dalį, jeigu jie numatyti pirkimo dokumentuose, aiškiose, tiksliose ir vienareikšmėse persvarstymo sąlygose arba galimybėse. Tokiose sąlygose turi būti nurodyta galimų pakeitimų taikymo sritis, pobūdis ir jų taikymo sąlygos. Jose negali būti numatyti pakeitimai arba galimybės, dėl kurių pasikeistų bendras sutarties pobūdis.

6. Neatsižvelgiant į 1 dalį, dėl esminio pakeitimo nereikia rengti naujos pirkimo procedūros, jeigu įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

a)      būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti;

b)      pakeitimu nekeičiamas bendras sutarties pobūdis.

Perkantieji subjektai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia skelbimą apie šiuos pakeitimus. Tokiuose skelbimuose pateikiama XVI priede nurodyta informacija ir jie skelbiami pagal 65 straipsnio nuostatas.

7. Perkantieji subjektai nekeičia sutarties:

a)      kai keitimo tikslas būtų atitaisyti rangovo veiklos trūkumus ar pasekmes, kuriuos būtų galima atitaisyti įgyvendinant sutartinius įsipareigojimus;

b)      kai keitimo tikslas būtų kompensuoti kainų augimo riziką, kurią rangovas yra apdraudęs.

83 straipsnis Sutarčių nutraukimas

Valstybės narės užtikrina, kad perkantieji subjektai taikytinoje nacionalinėje sutarčių teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį galiojimo laikotarpiu, jeigu įvykdyta viena iš toliau nurodytų sąlygų:

a)           nebetaikomos 21 straipsnyje nurodytos išimtys po to, kai juridinis asmuo, kuriam paskirta sutartis, pagal 21 straipsnio 4 dalį įgyja privataus kapitalo;

b)           sutarties pakeitimas reiškia naują sutarties sudarymą pagal 82 straipsnį;

c)           Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties 258 straipsnį pripažįsta, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis, nes tai valstybei narei priklausantis perkantysis subjektas atitinkamą sutartį sudarė nesilaikydamas jam pagal Sutartis ir šią direktyvą tenkančių įpareigojimų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS

I SKYRIUS Socialinės ir kitos specifinės paslaugos

84 straipsnis Socialinių ir kitų specifinių paslaugų sutarčių skyrimas

Sutartys dėl socialinių ir kitų XVII priede išvardytų specifinių paslaugų skiriamos šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu sutarčių vertė yra lygi 12 straipsnio c punkte nustatytai ribai arba ją viršija.

85 straipsnis Skelbimų skelbimas

1. Perkantieji subjektai, ketinantys skirti pirkimo sutartį, susijusią su 84 straipsnyje nurodytomis paslaugomis, savo ketinimą turi paskelbti skelbime apie pirkimą.

2. Perkantieji subjektai, paskyrę pirkimo sutartį, susijusią su 84 straipsnyje nurodytomis paslaugomis, rezultatus paskelbia skelbime apie sutarties skyrimą.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytuose skelbimuose standartine forma turi būti pateikta XVIII priede nurodyta informacija. Tokias standartines formas nustato Komisija. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 100 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

4. 1 ir 2 dalyse nurodyti skelbimai skelbiami 65 straipsnyje nustatyta tvarka.

86 straipsnis Sutarčių skyrimo principai

1. Valstybės narės nustato atitinkamas sutarčių skyrimo pagal šį skyrių procedūras, užtikrina visišką atitiktį skaidrumo ir vienodo požiūrio į ūkio subjektus principams ir leidžia perkantiesiems subjektams atsižvelgti į atitinkamų paslaugų specifiškumą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad perkantieji subjektai galėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti paslaugų kokybę, tęstinumą, prieinamumą, galimybę jas gauti ir išsamumą, įvairių naudotojų kategorijų konkrečius poreikius, naudotojų dalyvavimą ir teisių jiems suteikimą bei inovacijų diegimą. Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad paslaugų teikėjas negali būti pasirenkamas vien pagal paslaugos teikimo kainą.

II SKYRIUS PROJEKTO KONKURSAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

87 straipsnis Bendrosios nuostatos

1. Projekto konkursų rengimo taisyklės turi atitikti šį skyrių ir turi būti pateiktos asmenims, suinteresuotiems dalyvauti konkurse.

2. Dalyvavimas projekto konkursuose negali būti apribotas:

a)      valstybės narės teritorija arba jos dalimi;

b)      remiantis tuo, jog pagal valstybės narės, kurioje rengiamas konkursas, teisę reikalaujama, kad dalyviai būtų fiziniai arba juridiniai asmenys.

88 straipsnis Taikymo sritis

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos projekto konkursams, organizuojamiems kaip paslaugų teikimo sutarties pirkimo procedūros dalis, su sąlyga, kad numatoma sutarties vertė be PVM ir įskaitant dalyviams skiriamų prizų arba mokėjimų vertę yra lygi arba didesnė už 12 straipsnio a punkte nurodytą sumą.

2. Šio skyriaus nuostatos taikomos visiems projekto konkursams, jeigu visa konkurso prizų ir mokėjimų dalyviams suma, įskaitant numatomą paslaugų pirkimo sutarties, kuri gali būti sudaryta pagal 44 straipsnio k punktą, vertę be PVM, jei tokios sutarties skyrimo perkantysis subjektas neatmeta skelbime apie konkursą, yra lygi arba didesnė už 12 straipsnio a punkte nurodytą sumą.

89 straipsnis Skelbimai

1. Perkantieji subjektai, ketinantys organizuoti projekto konkursą, apie savo ketinimą turi pranešti skelbime apie konkursą. Jeigu paskui jie ketina skirti paslaugų pirkimo sutartį pagal 44 straipsnio k punktą, tai turi būti nurodyta skelbime apie projekto konkursą. Projekto konkursą surengę perkantieji subjektai apie konkurso rezultatus praneša skelbimu.

2. Kvietime dalyvauti konkurse standartine forma turi būti pateikta XIX priede nurodyta informacija ir skelbime apie projekto konkurso rezultatus standartine forma turi būti pateikta XX priede nurodyta informacija. Tokias standartines formas nustato Komisija. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 100 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Skelbimas apie projekto konkurso rezultatus siunčiamas Komisijai per du mėnesius nuo tokio projekto konkurso pabaigos.

Tam tikra informacija apie konkurso rezultatus gali būti neskelbiama, jeigu jos pateikimas trukdytų įgyvendinti įstatymus arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus viešojo ar privataus ūkio subjekto komercinius interesus, įskaitant ūkio subjekto, kuriam skirta sutartis, interesus, arba galėtų trukdyti sąžiningam ūkio subjektų tarpusavio konkuravimui.

3. 65 straipsnio 2–6 dalių nuostatos taip pat taikomos su projekto konkursais susijusiems skelbimams.

90 straipsnis Projekto konkursų organizavimo, dalyvių atrankos ir vertinimo komisijos sudarymo taisyklės

1. Rengdami projekto konkursus, perkantieji subjektai taiko prie šios direktyvos pritaikytas procedūras.

2. Jeigu projekto konkurse leidžiama dalyvauti ribotam dalyvių skaičiui, perkantieji subjektai nustato aiškius ir nediskriminacinius atrankos kriterijus. Bet kuriuo atveju dalyvauti pakviestų kandidatų skaičiaus turi pakakti tikrai konkurencijai užtikrinti.

3. Vertinimo komisiją sudaro tik fiziniai asmenys, kurie yra nepriklausomi nuo konkurso dalyvių. Jeigu iš konkurso dalyvių reikalaujama konkrečios profesinės kvalifikacijos, bent trečdalis vertinimo komisijos narių turi turėti šią arba lygiavertę kvalifikaciją.

91 straipsnis Vertinimo komisijos sprendimai

1. Vertinimo komisija sprendimus priima ir nuomonę išreiškia savarankiškai.

2. Vertinimo komisija vertina kandidatų anonimiškai pateiktus planus ir projektus ir remiasi tik skelbime apie konkursą nurodytais kriterijais.

3. Vertinimo komisija į jos narių pasirašytą protokolą surašo projektų eilę, sudarytą atsižvelgus į kiekvieno projekto pranašumus, ir jame pateikia visas pastabas ir dalykus, kuriuos gali reikėti patikslinti.

4. Kol vertinimo komisija nėra priėmusi nuomonės ar sprendimo, užtikrinamas anonimiškumas.

5. Prireikus kandidatų gali būti prašoma atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija nurodė protokole, siekdama išsiaiškinti visus projektų aspektus.

6. Surašomas išsamus vertinimo komisijos narių ir kandidatų dialogo protokolas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS VALDYMAS

92 straipsnis Įgyvendinimo užtikrinimas

Pagal Tarybos direktyvą 92/13/EEB valstybės narės užtikrina teisingą šios direktyvos taikymą veiksmingais, prieinamais ir skaidriais mechanizmais, kuriais papildoma esama perkančiųjų subjektų priimtų sprendimų patikros sistema.

93 straipsnis Viešoji priežiūra

1. Valstybės narės paskiria vieną nepriklausomą įstaigą, atsakingą už įgyvendinimo veiklos priežiūrą ir koordinavimą (toliau – priežiūros įstaiga). Valstybės narės apie šios įstaigos paskyrimą praneša Komisijai.

Tokia priežiūra taikoma visiems perkantiesiems subjektams.

2. Kompetentingos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinimo veikloje, organizuojamos taip, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Viešosios priežiūros sistema turi būti skaidri. Tuo tikslu skelbiami visi rekomendaciniai ir nuomonių dokumentai, taip pat metinės ataskaitos, rodančios, kaip įgyvendinamos ir taikomos šioje direktyvoje nustatytos taisyklės.

Metinėje ataskaitoje:

a)      nurodoma, kokia procentinė mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalis laimi pirkimus; jeigu ši dalis mažesnė nei 50 proc., vertinant pagal MVĮ skirtų sutarčių vertę, ataskaitoje turi būti pateikta šios aplinkybės priežasčių analizė;

b)      apžvelgiamas tvarios pirkimų politikos, įskaitant procedūras, įgyvendinimas, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su aplinkos apsauga, socialine įtrauktimi, įskaitant prieinamumą neįgaliems asmenims, arba inovacijų skatinimu;

c)      pateikiami centralizuoti duomenys apie užregistruotus sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų atvejus ir kitus šiurkščius viešojo pirkimo srities pažeidimus, įskaitant tuos, kurie paveikė iš Sąjungos biudžeto bendrai finansuojamus projektus.

3. Priežiūros įstaigos uždaviniai:

a)      stebėti, kaip perkantieji subjektai, visų pirma centrinės perkančiosios organizacijos, taiko viešųjų pirkimų taisykles ir susijusią praktiką;

b)      teikti perkantiesiems subjektams teisines konsultacijas dėl viešųjų pirkimų taisyklių ir principų aiškinimo ir dėl viešųjų pirkimų taisyklių taikymo konkrečiais atvejais;

c)      savo iniciatyva teikti ataskaitas ir rekomendacijas bendrą susidomėjimą keliančiais klausimais, susijusiais su viešojo pirkimo taisyklių aiškinimu ir taikymu, pasikartojančiais klausimais ir sisteminiais sunkumais, susijusiais su viešųjų pirkimų taisyklių taikymu, atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas ir aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

d)      nustatyti ir taikyti visapusiškas įgyvendinamas grėsmių rodiklių sistemas, kuriomis būtų vykdoma sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus prevencija, nustatymas ir tinkamas atsiskaitymas apie juos;

e)      atkreipti nacionalinių kompetentingų institucijų, įskaitant audito institucijas, dėmesį į konkrečius nustatytus pažeidimus ir sistemines problemas;

f)       nagrinėti piliečių ir įmonių skundus dėl viešųjų pirkimų taisyklių taikymo konkrečiais atvejais ir pateikti analizę kompetentingiems perkantiesiems subjektams; šie privalo į ją atsižvelgti savo sprendimuose, o jeigu neatsižvelgia, paaiškinti tokio neatsižvelgimo priežastis;

g)      stebėti nacionalinių teismų ir institucijų sprendimus, priimtus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą pagal Sutarties 267 straipsnį arba remiantis Europos Audito Rūmų išvadomis, kuriomis nustatomi Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai, susiję su Sąjungos bendrai finansuojamais projektais; priežiūros įstaiga praneša Europos kovos su sukčiavimu tarnybai apie visus Sąjungos pirkimų procedūrų pažeidimus, susijusius su Sąjungos tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojamomis sutartimis.

Šio straipsnio e punkte nurodyti uždaviniai neturi poveikio teisės pateikti skundą įgyvendinimui pagal nacionalinę teisę arba remiantis Direktyva 92/13/EEB nustatytą sistemą.

Valstybės narės suteikia priežiūros įstaigai teisę kreiptis į instituciją, pagal nacionalinę teisę kompetentingą tikrinti perkančiųjų subjektų sprendimus, kai vykdydama stebėjimo ir teisinio konsultavimo veiklą ta įstaiga nustato pažeidimą.

4. Nepažeisdama Komisijos nustatytų bendrųjų procedūrų ir darbo metodų, taikomų jos bendravimui ir ryšiams su valstybėmis narėmis, priežiūros įstaiga veikia kaip specialusis Komisijos ryšių centras, kai stebi Sąjungos teisės taikymą ir Sąjungos biudžeto įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį. Priežiūros įstaiga praneša Komisijai apie visus šios direktyvos nuostatų pažeidimus pirkimo procedūrose dėl sutarčių, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamų Sąjungos, skyrimo.

Komisija visų pirma gali priežiūros įstaigai perduoti vertinti atskirus atvejus, jeigu sutartis dar nesudaryta arba patikros procedūrą dar galima atlikti. Ji taip pat gali įpareigoti priežiūros įstaigą atlikti stebėjimo veiklą, būtiną priemonių, kuriomis valstybės narės yra įsipareigojusios ištaisyti Komisijos nustatytą Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių ir principų pažeidimą, įgyvendinimui užtikrinti.

Komisija gali pareikalauti, kad priežiūros įstaiga išanalizuotų galimus Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, kurie daro poveikį iš Sąjungos biudžeto bendrai finansuojamiems projektams. Komisija gali pavesti priežiūros įstaigai toliau prižiūrėti tam tikrus atvejus ir užtikrinti, kad Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo, paveikiančio bendrai finansuojamus projektus, atitinkamų pasekmių imtųsi kompetentingos nacionalinės institucijos, kurios privalėtų laikytis jos nurodymų.

5. Priežiūros įstaigos atliekama tyrimo ir įgyvendinimo užtikrinimo veikla, kuria siekiama užtikrinti, kad perkančiųjų subjektų sprendimai atitiktų šią direktyvą ir bendruosius Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principus, Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, institucinis vaidmuo nepakeičiamas ir nepaveikiamas. Kai Komisija nusprendžia perduoti atskiro atvejo vertinimą, jai paliekama teisė įsikišti, laikantis įgaliojimų, kurie jai suteikti Sutartimi.

6. Perkančiosios organizacijos perduoda nacionalinei priežiūros įstaigai visą visų sudarytų sutarčių tekstą, kai sutarties vertė lygi arba didesnė negu:

a)      1 000 000 EUR prekių pirkimo ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju;

b)      10 000 000 EUR darbų pirkimo sutarčių atveju.

7. Nepažeisdama nacionalinės teisės dėl prieigos prie informacijos ir laikydamasi nacionalinės ir ES teisės nuostatų dėl duomenų apsaugos priežiūros įstaiga, paprašyta raštu, suteikia neribotą tiesioginę ir nemokamą visišką prieigą prie 6 dalyje nurodytų sudarytų sutarčių. Galimybė susipažinti su tam tikromis sutarčių dalimis gali būti nesuteikta, jeigu jų atskleidimas trukdytų vykdyti įstatymus arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus viešųjų arba privačiųjų ūkio subjektų komercinius interesus arba galėtų trukdyti laisvam jų tarpusavio konkuravimui.

Prieiga prie dalių, su kuriomis susipažinti leidžiama, suteikiama per protingą laiko tarpą ir ne vėliau nei per 45 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Prašymo susipažinti su sutarties tekstu pateikėjams nebūtina turėti tiesioginį ar netiesioginį su ta konkrečia sutartimi susijusį interesą. Informacijos gavėjams leidžiama ją paskelbti viešai.

8. Į 2 dalyje nurodytą metinę ataskaitą įtraukiama visos priežiūros įstaigos pagal 1–7 dalis vykdytos veiklos santrauka.

94 straipsnis Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

1. Perkantieji subjektai saugo atitinkamą informaciją, susijusią su kiekviena sutartimi, preliminariuoju susitarimu ir sukuriama dinamine pirkimų sistema. Informacija turi būti pakankamai išsami, kad perkantieji subjektai vėliau galėtų pagrįsti sprendimus, priimtus dėl:

a)      ūkio subjektų kvalifikacijos vertinimo bei atrankos ir sutarčių skyrimo;

b)      derybų procedūros neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse taikymą pagal 44 straipsnį;

c)      II antraštinės dalies II–IV skyrių nuostatų netaikymą taikant I antraštinės dalies II ir III skyriuose numatytas išimtis.

Perkantieji subjektai visų pirkimo procedūrų eigą fiksuoja dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar tokios procedūros vykdomos elektroninėmis priemonėmis. Tuo tikslu jie dokumentuose fiksuoja visus pirkimo procedūros etapus, įskaitant susirašinėjimą su ūkio subjektais ir vidaus svarstymus, konkursų rengimą, dialogus ar derybas (jeigu vyko), sutarties atranką ir skyrimą.

2. Perkantieji subjektai saugo informaciją bent ketverius metus nuo sutarties skyrimo datos, kad šiuo laikotarpiu Komisijai ar nacionalinei priežiūros įstaigai pareikalavus galėtų pateikti reikiamą informaciją.

95 straipsnis Nacionalinės ataskaitos

1. Pagal 93 straipsnį įsteigtos arba paskirtos įstaigos ne vėliau kaip iki kitų metų spalio 31 dienos Komisijai standartine forma pateikia metines įgyvendinimo ir statistines ataskaitas.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje turi būti pateikta bent visa skirtų sutarčių, kurių vertė mažesnė už 12 straipsnyje nustatytas ribas, tačiau kurioms ši direktyva būtų taikoma, jeigu jų vertė šią ribą viršytų, vertė, suskirsčius į kategorijas pagal 5–11 straipsniuose nurodytas veiklos rūšis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad ataskaitoje būtų pateikta skirtų sutarčių skaičius ir vertė, suskirsčius į kategorijas pagal 5–11 straipsniuose nurodytas veiklos rūšis, ir kita informacija, kurios reikia siekiant įsitikinti, ar Sutartis dėl viešųjų pirkimų tinkamai taikoma. Taip pat ataskaitoje turi būti pateiktas skaičius ir vertė sutarčių, skirtų pagal derybų procedūrą neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse, suskirsčius pagal 44 straipsnyje nurodytas sąlygas ir pagal 5–11 straipsniuose nurodytas veiklos rūšis. Taip pat reikia nurodyti laimėjusio rangovo valstybę narę arba trečiąją šalį.

4. Be to, metinėje ataskaitoje pagal 5–11 straipsniuose nurodytas veiklos rūšis pateikiamas atitinkamą veiklos rūšį vykdančių perkančiųjų subjektų sąrašas, nurodant kiekvieno subjekto unikalų identifikacinį numerį, jeigu šis numeris yra numatytas nacionalinės teisės aktuose.

Komisija gali periodiškai informaciniais tikslais Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti tokių perkančiųjų subjektų organizacijų sąrašą.

5. 1 dalyje nurodytų metinių įgyvendinimo ir statistinių ataskaitų standartinę formą nustato Komisija. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 100 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

6. 5 dalyje nurodytais aktais užtikrinama, kad:

a)      siekiant supaprastinti administravimą, statistinius duomenis galima rinkti atrankos būdu, su sąlyga, kad taip surinkti duomenys išlieka reprezentatyvūs;

b)      atsižvelgiama į teikiamos informacijos konfidencialų pobūdį.

96 straipsnis Pagalba perkantiesiems subjektams ir įmonėms

1. Valstybės narės padaro prieinamas techninės pagalbos struktūras, kurios perkantiesiems subjektams teiktų teisines ir ekonomines konsultacijas, rekomendacijas ir pagalbą pirkimo procedūrų rengimo ir vykdymo srityje. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kiekvienas perkantysis subjektas galėtų gauti kompetentingą pagalbą ir konsultacijas atskirais klausimais.

2. Siekdamos pagerinti ūkio subjektų, visų pirma MVĮ, galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir padėti tinkamai suprasti šios direktyvos nuostatas, valstybės narės užtikrina, kad būtų galima gauti atitinkamą pagalbą, įskaitant pagalbą elektroninėmis priemonėmis arba per esamus tinklus, specialiai skirtus pagalbai įmonėms teikti.

3. Ūkio subjektams, ketinantiems dalyvauti pirkimo procedūroje kitoje valstybėje narėje, turi būti prieinama speciali administracinė pagalba. Tokia pagalba turi apimti bent atitinkamos valstybės narės administracinius reikalavimus, taip pat galimus įpareigojimus, susijusius su elektroniniais pirkimais.

Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotiesiems ūkio subjektams būtų nesunkiai prieinama atitinkama informacija apie įpareigojimus, susijusius su valstybėje narėje, regione arba vietovėje, kurioje numatoma vykdyti darbus arba teikti paslaugas, galiojančiais mokesčių, aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės reikalavimais, kurie vykdant sutartį bus taikomi vietoje atliktiniems darbams arba teiktinoms paslaugoms.

4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais tikslais valstybės narės gali paskirti vieną arba kelias įstaigas ar administracines struktūras. Valstybės narės užtikrina tinkamą šių įstaigų ir struktūrų koordinavimą.

97 straipsnis Administracinis bendradarbiavimas

1. Valstybės narės viena kitai teikia pagalbą ir įgyvendina veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones, kad užtikrintų informacijos mainus 56, 75 ir 79 straipsniuose nurodytais klausimais. Jos užtikrina informacijos, kuria keičiasi, konfidencialumą.

2. Visų susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija laikydamosi asmens duomenų apsaugos teisės aktų nuostatų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB[50] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB[51].

3. Šio straipsnio tikslais valstybės narės paskiria vieną arba kelis ryšių centrus ir jų kontaktinius duomenis pateikia kitoms valstybėms narėms, priežiūros įstaigoms ir Komisijai. Valstybės narės skelbia ir reguliariai atnaujina ryšių centrų sąrašus. Priežiūros įstaiga yra atsakinga už tokių ryšių centrų koordinavimą.

4. Informacija keičiamasi per Vidaus rinkos informacinę sistemą, nustatytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. XXX/XXXX[52] [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (VRI reglamentas) pasiūlymas, COM(2011) 522]. Valstybės narės kitų valstybių narių prašomą informaciją pateikia per kuo trumpesnį laiką.

V ANTRAŠTINĖ DALIS DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

98 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4, 35, 33, 38, 25, 65, 70, 77, 85 ir 95 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 4, 35, 33, 38, 25, 65, 70, 77, 85 ir 95 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal 98 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

99 straipsnis Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama prieštaravimų, nurodytų 2 dalyje. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto 98 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą, nedelsdama panaikina aktą.

100 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Tarybos sprendimu 71/306/EEB įsteigtas Viešųjų darbų sutarčių patariamasis komitetas[53]. Šis komitetas yra toks, koks apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Jeigu daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

101 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2014 m. birželio 30 d., įsigaliojimą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tokių nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

102 straipsnis Panaikinimas

Direktyva 2004/17/EB panaikinama 2014 m. birželio 30 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XXI priede pateiktą atitikties lentelę.

103 straipsnis Persvarstymas

Komisija persvarsto ekonominius padarinius vidaus rinkai, atsiradusius dėl 12 straipsnyje nustatytų ribų taikymo, ir iki 2017 m. birželio 30 d. dėl jų pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei yra kokių nors pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų taikytinų ribų pakeitimų, be ataskaitos, prireikus pateikiamas teisės akto pasiūlymas, kuriuo keičiamos šioje direktyvoje nustatytos ribos.

104 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

105 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS 2 STRAIPSNIO 8 PUNKTO a PAPUNKTYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Jeigu CPV ir NACE apibrėžimai aiškinami skirtingai, taikoma CPV nomenklatūra.

NACE(1) || CPV kodas

F SEKCIJA || STATYBA

Skyrius || Grupė || Klasė || Dalykas || Pastabos

45 || || || Statyba || Šis skyrius apima: naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimą ir įprastus remonto darbus. || 45000000

|| 45.1 || || Statybvietės paruošimas || || 45100000

|| || 45.11 || Pastatų nugriovimas, išardymas; grunto pervežimas || Ši klasė apima: — pastatų ir kitų statinių nugriovimą, — statybviečių tvarkymą, — grunto pervežimą: iškasimą, užkasimą, statybvietės išlyginimą, griovių kasimą, akmenų pašalinimą, sprogdinimą ir t. t., — vietovės paruošimą kasybos darbams: — nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą. Ši klasė taip pat apima: — statybviečių drenažą, — žemės ir miškų ūkio paskirties naudmenų drenažą. || 45110000

|| || 45.12 || Žvalgomasis gręžimas || Ši klasė apima: — žvalgomąjį gręžimą ir gręžinių atrinkimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms. Ši klasė neapima: — naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimo (žr. 11.20), — vandens gręžinių gręžimo (žr. 45.25), — šachtų įrengimo (žr. 45.25), — naftos ir gamtinių dujų telkinių žvalgymo, geofizinių, geologinių ir seisminių matavimų (žr. 74.20). || 45120000

|| 45.2 || || Pastatų ar jų dalių statyba; civilinė inžinerija || || 45200000

|| || 45.21 || Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai || Ši klasė apima: — visų rūšių pastatų statybą, civilinės inžinerijos statinių statybą, — tiltų, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms, — ilgus nuotolių vamzdynus, komunikacijos ir elektros linijas, — miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas, — papildomus miesto darbus, — surenkamų statinių statymą ir įrengimą statybvietėje. Ši klasė neapima: — paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20), — surenkamų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius), — sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23), — pastatų įrengimo (žr. 45.3), — pastatų apdailos (žr. 45.4), — architektūrinės ir inžinerinės veiklos (žr. 74.20), — statybos projektų valdymo (žr. 74.20). || 45210000 išskyrus: -45213316 45220000 45231000 45232000

|| || 45.22 || Stogo dangos ir stogo konstrukcijų įrengimas || Ši klasė apima: — stogų įrengimą, — stogo dangų įrengimą, — sandarinimą. || 45261000

|| || 45.23 || Automagistralių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba || Ši klasė apima: — automagistralių, gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statybą, — geležinkelių statybą, — oro uosto pakilimo takų statybą, — sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo aikštelių statybą (išskyrus pastatų statybą), — kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimą. Ši klasė neapima: — pirminio grunto pervežimo (žr. 45.11). || 45212212 ir DA03 45230000 išskyrus: -45231000 -45232000 -45234115

|| || 45.24 || Vandens statinių statyba || Ši klasė apima: — statybą: — vandens kelių, uostų ir upių darbų, poilsinių prieplaukų (valčių prieplaukų), šliuzų ir t. t., — užtvankų ir nutekamųjų griovių, — dugno valymo darbų, — darbus po vandeniu. || 45240000

|| || 45.25 || Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus || Ši klasė apima: — statybos darbus, apimančius vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos, — pamatų įrengimą, įskaitant polių įleidimą, — vandens šulinių gręžimą bei statybą, šachtų įrengimą, — ne savos gamybos plieno detalių montavimą, — plieno lankstymą, — mūrijimą ir grindimą, — pastolių ir darbo platformų įrengimą ir išardymą, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą, — kaminų ir pramoninių krosnių įrengimą. Ši klasė neapima: — pastolių nuomos be jų įrengimo ir išardymo (žr. 71.32). || 45250000 45262000

|| 45.3 || || Pastatų įrengimas || || 45300000

|| || 45.31 || Elektros laidų ir kitokios armatūros įrengimas || Ši klasė apima: įrengimą pastatuose ar kituose statiniuose: — elektros laidų ir armatūros, — telekomunikacijos sistemų, — elektrinių šildymo sistemų, — radijo ir televizijos antenų (gyvenamuosiuose namuose), — priešgaisrinės signalizacijos, — įsilaužimo signalizacijos sistemų, — liftų ir eskalatorių, — žaibolaidžių ir t. t. || 45213316 45310000 išskyrus: -45316000

|| || 45.32 || Veikla, susijusi su izoliacijos darbais || Ši klasė apima: — šiluminės, garso arba vibracijos izoliacijos įrengimą pastatuose arba kituose statiniuose. Ši klasė neapima: — sandarinimo darbų (žr. 45.22). || 45320000

|| || 45.33 || Santechnikos darbai || Ši klasė apima: — šiuos darbus pastatuose arba kituose statiniuose: — santechnikos ir sanitarijos įrangos montavimą, — dujotiekio armatūros įrengimą, — šildymo, vėdinimo, šaldymo ar kondicionavimo bei kanalų įrengimą, — automatinių gesinimo sistemų įrengimą. Ši klasė neapima: — elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31). || 45330000

|| || 45.34 || Kiti pastatų įrengimo darbai || Ši klasė apima: — kelių, geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalinių sistemų įrengimą, — armatūros ir armatūros reikmenų pastatuose ir kituose statiniuose įrengimą (nepriskirtą niekur kitur). || 45234115 45316000 45340000

|| 45.4 || || Pastatų apdaila || || 45400000

|| || 45.41 || Tinkavimas || Ši klasė apima: — vidaus ir išorės tinkavimo ar gipso klojimo darbus pastatuose ir kituose statiniuose, įskaitant grebėstų medžiagas. || 45410000

|| || 45.42 || Staliaus dirbinių įrengimas || Ši klasė apima: — ne savos gamybos durų, langų, durų ir langų rėmų, sumontuojamųjų virtuvių, laiptinių, parduotuvių armatūros ir pan. iš medžio arba kitų medžiagų įrengimą, — vidaus apdailos darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų dangų, slankiųjų pertvarų ir t. t. įrengimą. Ši klasė neapima: — parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimo (žr. 45.43). || 45420000

|| || 45.43 || Grindų ir sienų dengimas || Ši klasė apima: — šiuos klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo darbus pastatuose arba kituose statiniuose: — — keraminių, betoninių arba graviruoto akmens sienų arba grindų plytelių klojimą, — parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimą, — įskaitant pagamintas iš gumos arba plastmasės grindų dangas, — terrazzo, marmuro, granito arba skalūno grindų arba sienų dangų įrengimą, — tapetų klijavimą. || 45430000

|| || 45.44 || Dažymas ir stiklinimas || Ši klasė apima: — pastatų išorės ir vidaus dažymą, — civilinės inžinerijos konstrukcijų dažymą, — stiklų, veidrodžių ir pan. įrengimą. Ši klasė neapima: — langų montavimo (žr. 45.42). || 45440000

|| || 45.45 || Kiti statybos apdailos darbai || Ši klasė apima: — privačių baseinų įrengimą, — pastatų valymo garais, smėliasraučiu ir panašius pastatų išorės darbus, — kitus pastatų apdailos ir užbaigimo darbus. Ši klasė neapima: — pastatų ir kitų statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70). || 45212212 ir DA04 45450000

|| 45.5 || || Statybos arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma || || 45500000

|| || 45.50 || Statybos arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma || Ši klasė neapima: — statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių nuomos be operatorių (žr. 71.32) || 45500000

(1) 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 (OL L 293, 1990 10 24, p. 1). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 761/93 (OL L 83, 1993 4 3, p. 1).

II PRIEDAS 4 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

Teisės, suteiktos laikantis pakankamą viešumą užtikrinančios procedūros ir remiantis objektyviais kriterijais, nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Toliau pateikiamas kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų tinkamą skaidrumą teikiant leidimus, kurie nėra specialiosios ar išimtinės teisės, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, užtikrinančių procedūrų sąrašas:

a)           Direktyvos 98/30/EB 4 straipsnyje nustatyta leidimų eksploatuoti gamtinių dujų įrengimus išdavimo tvarka;

b)           Direktyvoje 96/92/EB nustatyta naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos leidimų išdavimo arba kvietimo dalyvauti viešuose konkursuose tvarka;

c)           Direktyvos 97/67/EB 9 straipsnyje nustatyta leidimų nerezervuotosioms pašto paslaugoms teikti išdavimo tvarka;

d)           Direktyvoje 94/22/EB nustatyta leidimų vykdyti su angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo tvarka;

e)           Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas viešojo paslaugų pirkimo sutarčių skyrimas atviro konkurso tvarka.

III PRIEDAS 27 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

A. DUJŲ AR ŠILUMOS PERDAVIMAS AR PASKIRSTYMAS

Direktyva 2009/73/EB

B. ELEKTROS GAMYBA, PERDAVIMAS AR PASKIRSTYMAS

Direktyva 2009/72/EB

C. GERIAMOJO VANDENS GAVYBA, PERDAVIMAS AR PASKIRSTYMAS

Nėra

D. PERKANTIEJI SUBJEKTAI, VEIKIANTYS GELEŽINKELIŲ PASLAUGŲ SRITYJE

Krovininis geležinkelių transportas

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros[54]

Keleivinis geležinkelių transportas

Nėra

E. PERKANTIEJI SUBJEKTAI, VEIKIANTYS MIESTŲ GELEŽINKELIŲ, TRAMVAJŲ, TROLEIBUSŲ AR MOTORINIŲ AUTOBUSŲ PASLAUGŲ SRITYJE

Nėra

F. PERKANTIEJI SUBJEKTAI, VEIKIANTYS PAŠTO PASLAUGŲ SRITYJE

Direktyva 97/67/EB

G. NAFTOS AR DUJŲ GAVYBA

Direktyva 94/22/EB

H. ANGLIŲ AR KITO KIETOJO KURO ŽVALGYMAS IR GAVYBA

Nėra

I. PERKANTIEJI SUBJEKTAI, VEIKIANTYS JŪRŲ IR VIDAUS VANDENŲ UOSTŲ IR KITŲ TERMINALŲ ĮRANGOS SRITYJE

Nėra

J. PERKANTIEJI SUBJEKTAI, VEIKIANTYS ORO UOSTŲ ĮRENGINIŲ SRITYJE

Nėra

IV PRIEDAS REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ DALYVAUTI, KVALIFIKACIJOS VERTINIMO PARAIŠKŲ IR KONKURSŲ PLANŲ BEI PROJEKTŲ ELEKTRONINIO GAVIMO PRIETAISAIS

Pasiūlymų, prašymų dalyvauti, kvalifikacijos vertinimo paraiškų, konkursų planų ir projektų elektroninio gavimo prietaisai turi techninėmis priemonėmis ir pagal atitinkamas procedūras užtikrinti, kad:

a)           būtų galima tiksliai nustatyti tikslų pasiūlymų, prašymų dalyvauti, kvalifikacijos vertinimo paraiškų gavimo ir planų bei projektų pateikimo laiką ir datą;

b)           būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų susipažinti su pagal tuos reikalavimus perduotais duomenimis;

c)           jei padaromas draudimo susipažinti pažeidimas, jį būtų galima aiškiai nustatyti;

d)           tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba keisti prieigos prie gautų duomenų datas;

e)           skirtingais kvalifikacijos vertinimo procedūros, pirkimo procedūros arba konkurso etapais prieiga prie visų pateiktų duomenų arba jų dalies būtų įmanoma tik įgaliotiems asmenims vienu metu atliekant veiksmus;

f)            įgaliotų asmenų vienu metu atliekamais veiksmais prieiga prie perduotų duomenų būtų suteikiama tik po nustatytos datos;

g)           pagal tuos reikalavimus gauti ir atverti duomenys išliktų prieinami tik susipažinti su jais įgaliotiems asmenims;

h)           pasiūlymo autentifikavimo reikalavimai turi atitikti šiame priede nustatytus reikalavimus.

V PRIEDAS 38 STRAIPSNYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SUSITARIMŲ SĄRAŠAS

Susitarimai su šiomis valstybėmis ar jų grupėmis:

– Albanija (OL L 107, 2009 4 28)

– Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (OL L 87, 2004 03 20)

– CARIFOUM (OL L 289, 2008 10 30)

– Čilė (OL L 352, 2002 12 30)

– Kroatija (OL L 26, 2005 1 28)

– Meksika (OL L 276, 2000 10 28, L 157/2000 6 30)

– Juodkalnija (OL L 345, nuo 2007 12 28)

– Pietų Korėja (OL L 127, 2011 5 14)

– Šveicarija (OL L 300, 1972 12 31)

VI PRIEDAS A DALIS REGULIARIUOSE ORIENTACINIUOSE SKELBIMUOSE TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 61 straipsnyje)

I. VISAIS ATVEJAIS TEIKTINA INFORMACIJA

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3.           a)      Prekių pirkimo sutartys: teiktinų paslaugų ar tiektinų produktų pobūdis ir kiekis arba vertė (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)).

b)      darbų pirkimo sutartys: teiktinų paslaugų pobūdis ir aprėptis, bendrosios darbų arba darbų dalių ypatybės (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)).

c)      Paslaugų pirkimo sutartys: planuojamas visas kiekvienos numatomos paslaugų kategorijos pirkimas (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)).

4.           Skelbimo išsiuntimo data arba pranešimo apie šio skelbimo paskelbimą pirkėjo skiltyje išsiuntimo data.

5.           Kita aktuali informacija.

II. PAPILDOMA INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI, KAI SKELBIMAS NAUDOJAMAS KAIP KVIETIMAS DALYVAUTI KONKURSE ARBA JAME NUMATYTA GALIMYBĖ SUTRUMPINTI PASIŪLYMŲ PRIĖMIMO LAIKĄ (61 straipsnio 2 dalis)

6.           Nurodoma, kad suinteresuoti ūkio subjektai turi pranešti subjektui apie susidomėjimą sutartimi ar sutartimis.

7.           El. pašto arba interneto adresas, kuriuo bus galima neribotai, visiškai, tiesiogiai ir nemokamai gauti specifikacijas ir visus patvirtinamuosius dokumentus.

8.           Jei taikytina, nurodoma, ar sutartis rezervuota socialinio pobūdžio įmonėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas.

9.           Pasiūlymų pagal kvietimą teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose priėmimo terminas.

10.         Prekių, kurias reikia tiekti, pobūdis ir kiekis, darbų ar paslaugų kategorijos bendras pobūdis ir aprašymas, kuriame nurodoma, ar numatoma sudaryti preliminarųjį susitarimą (-us), įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir numatomą tokių galimybių galiojimo laiką, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse tvarkaraštis. Nurodoma, ar bus vykdomas pirkimas, nuoma, finansinė nuoma, pirkimas išsimokėtinai ar bet koks jų derinys.

11.         Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai.

12.         Paslaugų atlikimo, užbaigimo terminai, paslaugų pirkimo sutarties trukmė ir, jeigu žinoma, vykdymo pradžios terminas.

13.         Adresas, kuriuo suinteresuotos įmonės raštu siunčia pranešimus apie susidomėjimą.

14.         Pranešimų apie susidomėjimą priėmimo terminas.

15.         Kandidatūrų ar pasiūlymų teikimo kalba arba kalbos.

16.         Prekių tiekėjams keliamos ekonominės bei techninės sąlygos ir reikalaujamos finansinės bei techninės garantijos.

17.         a)      Numatoma sutarties ar sutarčių pirkimo procedūros pradžios data (jeigu žinoma);

b)      pirkimo procedūros rūšis (ribota ar derybų);

c)      norint įsigyti dokumentus, susijusius su konsultavimu, mokėtina suma ir mokėjimo informacija.

18.         Jeigu taikytina, nurodomos konkrečios sutarties vykdymo sąlygos.

19.         Jeigu taikytina, nurodoma, ar:

a)      pasiūlymus arba prašymus dalyvauti bus reikalaujama arba leidžiama teikti elektroniniu būdu;

b)      bus naudojami el. užsakymai;

c)      bus naudojamos el. sąskaitos;

d)      bus priimami el. mokėjimai.

20.         Įstaigos, atsakingos už apeliacijas ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijos teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

21.         Jeigu žinoma, 76 straipsnyje nustatyti sutarties skyrimo kriterijai: mažiausia kaina arba ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ir jų lyginamoji reikšmė arba, jeigu taikytina, eilė pagal svarbą, nurodoma, jeigu tai nenurodyta specifikacijose arba jeigu tai nenurodoma 61 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytame kvietime patvirtinti susidomėjimą arba kvietime teikti pasiūlymus ar dalyvauti derybose.

B dalis PIRKĖJO SKILTYJE SKELBIAMUOSE reguliariuose ORIENTACINIUOSE SKELBIMUOSE, KURIAIS NĖRA KVIEČIAMA DALYVAUTI KONKURSE, TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 61 straipsnio 1 dalyje)

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris.

4. Pirkėjo skilties interneto adresas (URL).

5. Skelbimo apie informacinio pranešimo paskelbimą pirkėjo skiltyje išsiuntimo data.

VII priedas INFORMACIJA, KURIĄ REIKALAUJAMA ĮTRAUKTI Į ELEKTRONINIŲ AUKCIONŲ SPECIFIKACIJAS (47 straipsnio 4 dalis)

Specifikacijose, naudojamose perkantiesiems subjektams nusprendus surengti elektroninį aukcioną, pateikiama bent tokia informacija:

a)           savybės, kurių vertės bus elektroninio aukciono dalykas, jeigu tik tokias savybes galima įvertinti kiekybiškai ir išreikšti skaičiais arba procentais;

b)           pateiktinų verčių ribos, jeigu jos nustatomos, atsižvelgiant į specifikacijas, susijusias su sutarties dalyku;

c)           informacija, kuri bus pateikta konkurso dalyviams vykstant elektroniniam aukcionui ir, jei taikytina, laikas, kada ji bus pateikta;

d)           atitinkama informacija, susijusi su elektroninio aukciono procesu;

e)           sąlygos, kuriomis konkurso dalyviai galės teikti pasiūlymus ir visų pirma minimalūs skirtumai, kurių, jei taikytina, bus reikalaujama pateikiant pasiūlymą;

f)            atitinkama informacija, susijusi su naudojama elektronine įranga ir ryšio priemonėmis bei techninėmis specifikacijomis.

VIII PRIEDAS TAM TIKRŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

Šioje direktyvoje:

1)           techninė specifikacija – vienas iš toliau nurodytų dalykų:

e)      prekių ar paslaugų pirkimo sutartyse tai konkurso dokumentuose pateikta specifikacija, apibrėžianti produktui arba paslaugai būtinas savybes, pavyzdžiui, kokybės lygius, poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat galimybę naudotis neįgaliems asmenims) ir atitikties įvertinimą, rezultatus, produkto naudojimą, saugumą ar matmenis, įskaitant produktui taikomus reikalavimus, susijusius su produkto prekiniu pavadinimu, terminija, simboliais, tyrimais ir bandymų metodais, pakuote, ženklinimu ir žymėjimu, vartojimo instrukcijomis, gamybos procesais ir metodais visais prekės ar paslaugos gyvavimo ciklo etapais, taip pat atitikties įvertinimo procedūromis;

b)      darbų pirkimo sutartyse tai pirkimo dokumentuose pateiktų techninių reikalavimų visuma, apibrėžianti reikalaujamas medžiagos, gaminio ar reikmens savybes, dėl kurių medžiaga, produktas ar reikmenys gali būti apibūdinti kaip atitinkantys perkančiojo subjekto nurodytas reikmes; tokios savybės apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat galimybę naudotis neįgaliems asmenims) ir atitikties įvertinimą, rezultatus, saugumą ar matmenis, įskaitant kokybės užtikrinimo reikalavimus bei reikalavimus, susijusius su terminija, simboliais, tyrimais ir bandymų metodais, pakuote, ženklinimu ir žymėjimu, vartojimo instrukcijomis, gamybos procesais ir metodais visais darbų gyvavimo ciklo etapais; tokios savybės taip pat apima taisykles, reglamentuojančias projektavimą ir sąnaudų nustatymą, bandymo, patikrinimo ir darbų priėmimo sąlygas ir statybos metodus arba technologijas, visas kitas technines sąlygas, kurias perkantysis subjektas gali nustatyti bendrosiose arba konkrečiose taisyklėse, skirtose baigtiems darbams ir medžiagoms arba su jais susijusioms atskiroms dalims;

2)           standartas – pripažintos standartizacijos organizacijos patvirtinta techninė specifikacija, kuri skirta pakartotinai ar nuolat taikyti, kurios paisyti nėra privaloma ir kuri priskirtina vienai iš toliau nurodytų kategorijų:

a)      tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos priimtas ir visuomenei prieinamas standartas;

b)      Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas ir visuomenei prieinamas standartas;

c)      nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos priimtas ir visuomenei prieinamas standartas;

3)           Europos techninis liudijimas – produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį teigiamas techninis įvertinimas, pagrįstas statybos darbų pagrindinių reikalavimų vykdymu panaudojant produktui būdingas savybes ir nustatytas taikymo ir naudojimo sąlygas. Europos techninius liudijimus išduoda tvirtinimo įstaiga, šiuo tikslu paskirta valstybės narės;

4)           bendroji techninė specifikacija – Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbta techninė specifikacija, išdėstyta valstybių narių pripažinta tvarka arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [XXX] dėl Europos standartizacijos [kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB] 9 ir 10 straipsnius;

5)           techninis etalonas – bet kuris Europos standartizacijos įstaigų produktas, išskyrus oficialius standartus, nustatytas remiantis procedūromis, pritaikytomis kintančioms rinkos reikmėms.

IX PRIEDAS SKELBIMO YPATYBĖS

1. Skelbimų skelbimas

61, 62, 63, 64, 85 ir 89 straipsniuose nurodytus skelbimus perkantieji subjektai siunčia Europos Sąjungos leidinių biurui ir jie yra skelbiami pagal toliau nurodytas taisykles:

a)      61, 62, 63, 64, 85 ir 89 straipsniuose nurodytus skelbimus skelbia Europos Sąjungos leidinių biuras arba perkantieji subjektai, jei 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pirkėjo skiltyje skelbiamas reguliarus orientacinis skelbimas.

Be to, perkantieji subjektai šią informaciją gali paskelbti internete pirkėjo skiltyje, kaip nurodyta šio priedo 2 dalies b punkte;

b)      Europos Sąjungos leidinių biuras pateikia perkančiajam subjektui patvirtinimą, nurodytą 65 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje.

2. Papildomos informacijos skelbimas

a)      Perkantieji subjektai skelbia išsamias specifikacijas ir papildomus dokumentus savo interneto svetainėse;

b)      pirkėjo skiltyje gali būti skelbiami reguliarūs orientaciniai skelbimai, kaip nurodyta 61 straipsnio 1 dalyje, informacija apie šiuo metu skelbiamus kvietimus teikti pasiūlymus, planuojamus pirkimus, sudarytas sutartis, nutrauktas procedūras ir kitą naudingą bendrojo pobūdžio informaciją, kaip antai: įstaigą, kurioje galima pasiteirauti, telefono ir fakso numerius, adresą ir el. pašto adresą.

3. Elektroninių skelbimų formatas ir išsiuntimo procedūros

Informacija apie Komisijos nustatytą elektroninių skelbimų formatą ir išsiuntimo procedūrą pateikta internete adresu http://simap.eu.int.

X PRIEDAS SKELBIMUOSE APIE KVALIFIKACIJOS VERTINIMO SISTEMOS SUKŪRIMĄ TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 39 straipsnio 2 dalies b punkte ir 62 straipsnyje)

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Jei taikytina, nurodoma, ar sutartis rezervuota socialinio pobūdžio įmonėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas.

4. Kvalifikacijos vertinimo sistemos tikslas (naudojant sistemą planuojamos pirkti prekės, paslaugos, darbai ar jų kategorijos – nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)). Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju.

5. Kvalifikacijos vertinimo sąlygos, kurias pagal sistemą turi atitikti ūkio subjektai, ir kiekvienos iš šių sąlygų tikrinimo metodai. Jeigu tokių sąlygų ir metodų aprašas labai didelės apimties ir tokios sąlygos ir metodai yra pagrįsti dokumentais, kuriuos suinteresuoti ūkio subjektai turi galimybę gauti, pakanka pateikti svarbiausių sąlygų ir metodų santrauką ir nuorodą į minėtus dokumentus.

6. Kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpis ir sistemos atnaujinimo reikalavimai.

7. Nurodoma tai, kad skelbimas naudojamas kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse.

8. Adresas, kuriuo galima gauti su kvalifikacijos vertinimo sistema susijusią išsamią informaciją ir dokumentus (jeigu skiriasi nuo 1 dalyje nurodytų adresų).

9. Įstaigos, atsakingos už apeliacijas ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijos teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

10. Jeigu žinoma, 76 straipsnyje nustatyti sutarties skyrimo kriterijai: mažiausia kaina arba ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ir jų lyginamoji reikšmė arba, jeigu taikytina, eilė pagal svarbą, nurodoma, jeigu tai nenurodyta specifikacijose arba jeigu tai nenurodoma kvietime teikti pasiūlymus ar dalyvauti derybose.

11. Jeigu taikytina, nurodoma, ar:

a)      pasiūlymus arba prašymus dalyvauti bus reikalaujama arba leidžiama teikti elektroniniu būdu;

b)      bus naudojami el. užsakymai;

c)      bus naudojamos el. sąskaitos;

d)      bus priimami el. mokėjimai.

12. Kita aktuali informacija.

XI PRIEDAS SKELBIMUOSE APIE PIRKIMĄ TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 63 straipsnyje)

A. ATVIROS PROCEDŪROS

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Jei taikytina, nurodoma, ar sutartis rezervuota socialinio pobūdžio įmonėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas.

4. Sutarties pobūdis (prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis, jeigu taikytina, nurodoma, ar tai preliminarusis susitarimas, ar dinaminė pirkimo sistema), aprašymas (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)). Jeigu taikytina, nurodoma, ar pasiūlymų reikia pirkimui, nuomai, finansinei nuomai, pirkimui išsimokėtinai ar bet kokiam jų deriniui.

5. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju, arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas tiekimo ir paslaugų teikimo atveju.

6. Prekių ir darbų pirkimo sutartys:

a)      prekių, kurias reikia tiekti, pobūdis ir kiekis (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)), įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir, jei žinoma, numatomą tokių galimybių galiojimo terminą, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse dėl prekių pirkimo tvarkaraštis arba teikiamų paslaugų pobūdis bei aprėptis ir bendras darbų pobūdis (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai));

b)      nurodoma, ar tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl dalies ir (arba) visų reikiamų prekių tiekimo.

Jeigu skiriama darbų pirkimo sutartis ir darbai arba sutartis yra dalijami į dalis, nurodoma dalių apimtis ir galimybė teikti pasiūlymus dėl vienos, kelių arba visų dalių;

c)      darbų pirkimo sutartys: nurodoma informacija apie darbų tikslą arba sutarties tikslą, jeigu sutartis apima ir projektų rengimą.

7. Paslaugų pirkimo sutartys:

a)      prekių, kurias reikia tiekti, pobūdis ir kiekis, įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir, jeigu žinoma, numatomą tokių galimybių galiojimo terminą, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse dėl paslaugų teikimo tvarkaraštis;

b)      nurodoma, ar pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paslaugą gali teikti tik tam tikros profesijos atstovai;

c)      nuoroda į atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą;

d)      nurodoma, ar juridiniai asmenys nurodo už paslaugos teikimą atsakingų darbuotojų pavardes ir profesinę kvalifikaciją;

e)      nurodoma, ar paslaugų teikėjai gali teikti pasiūlymą dėl dalies atitinkamų paslaugų teikimo.

8. Jeigu žinoma, nurodoma, leidžiama ar neleidžiama teikti alternatyvius pasiūlymus.

9. Paslaugų atlikimo, užbaigimo terminai, paslaugų pirkimo sutarties trukmė ir, jeigu žinoma, vykdymo pradžios terminas.

10. El. pašto arba interneto adresas, kuriuo bus galima neribotai, visiškai, tiesiogiai ir nemokamai gauti specifikacijas ir visus pagalbinius dokumentus.

11.         a)      Pasiūlymų arba, jeigu naudojama dinaminė pirkimo sistema, orientacinių pasiūlymų priėmimo galutinė data;

b)      adresas, kuriuo siunčiami prašymai;

c)      kalba arba kalbos, kuriomis rengiami prašymai.

12.         a)      Jeigu taikytina, asmenys, kuriems leidžiama dalyvauti atveriant pasiūlymus;

b)      pasiūlymų atvėrimo data, laikas ir vieta.

13.         Jeigu taikytina, reikalaujami užstatai ir garantijos.

14.         Pagrindinės finansavimo ir mokėjimų sąlygos ir (arba) nuorodos į šias sąlygas nustatančias nuostatas.

15.         Jeigu taikytina, teisinė ūkio subjektų grupės, kuriai bus skiriama sutartis, forma.

16.         Būtinieji ekonominiai ir techniniai reikalavimai, keliami ūkio subjektui, kuriam skiriama sutartis.

17.         Laikotarpis, kurį konkurso dalyvis turi užtikrinti savo pasiūlymo galiojimą.

18.         Jeigu taikytina, nurodomos konkrečios sutarties vykdymo sąlygos.

19.         76 straipsnyje nustatyti sutarties skyrimo kriterijai: mažiausia kaina arba ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ir jų lyginamoji reikšmė arba, jeigu taikytina, eilė pagal svarbą, nurodoma, jeigu tai nenurodyta specifikacijose.

20.         Jeigu taikytina, su sutartimi susijusio reguliaraus informacinio pranešimo arba pranešimo apie tokio informacinio pranešimo paskelbimą pirkėjo skiltyje paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje data (-os) ir nuoroda (-os).

21.         Įstaigos, atsakingos už apeliacijas ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijos teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

22.         Perkančiojo subjekto skelbimo išsiuntimo data.

23.         Kita aktuali informacija.

B. RIBOTOS PROCEDŪROS

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Jei taikytina, nurodoma, ar sutartis rezervuota socialinio pobūdžio įmonėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas.

4. Sutarties pobūdis (prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis, jeigu taikytina, nurodoma, ar tai preliminarusis susitarimas), aprašymas (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)). Jeigu taikytina, nurodoma, ar pasiūlymų reikia pirkimui, nuomai, finansinei nuomai, pirkimui išsimokėtinai ar bet kokiam jų deriniui.

5. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju, arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju.

6. Prekių ir darbų pirkimo sutartys:

a)      prekių, kurias reikia tiekti, pobūdis ir kiekis (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)) įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir, jei žinoma, numatomą tokių galimybių galiojimo terminą, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse dėl prekių pirkimo tvarkaraštis arba teikiamų paslaugų pobūdis bei aprėptis ir bendras darbų pobūdis (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai));

b)      nurodoma, ar tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl dalies ir (arba) visų reikiamų prekių tiekimo.

Jeigu skiriama darbų pirkimo sutartis ir darbai arba sutartis yra dalijami į dalis, nurodoma dalių apimtis ir galimybė teikti pasiūlymus dėl vienos, kelių arba visų dalių;

c)      nurodoma informacija apie darbų tikslą arba sutarties tikslą, jeigu sutartis apima ir projektų rengimą.

7. Paslaugų pirkimo sutartys:

a)      prekių, kurias reikia tiekti, pobūdis ir kiekis, įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir, jeigu žinoma, numatomą tokių galimybių galiojimo terminą, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse dėl paslaugų teikimo tvarkaraštis;

b)      nurodoma, ar pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paslaugą gali teikti tik tam tikros profesijos atstovai;

c)      nuoroda į atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą;

d)      nurodoma, ar juridiniai asmenys nurodo už paslaugos teikimą atsakingų darbuotojų pavardes ir profesinę kvalifikaciją;

e)      nurodoma, ar paslaugų teikėjai gali teikti pasiūlymą dėl dalies atitinkamų paslaugų teikimo.

8. Jeigu žinoma, nurodoma, leidžiama ar neleidžiama teikti alternatyvius pasiūlymus.

9. Paslaugų atlikimo, užbaigimo terminai, sutarties trukmė ir, jeigu žinoma, vykdymo pradžios terminas.

10. Jeigu taikytina, teisinė ūkio subjektų grupės, kuriai bus skiriama sutartis, forma.

11.         a)      Galutinė prašymų dalyvauti priėmimo data;

b)      adresas, kuriuo siunčiami prašymai;

c)      kalba arba kalbos, kuriomis rengiami prašymai.

12.         Galutinė kvietimų teikti pasiūlymus išsiuntimo data.

13.         Jeigu taikytina, reikalaujami užstatai ir garantijos.

14.         Pagrindinės finansavimo ir mokėjimų sąlygos ir (arba) nuorodos į šias sąlygas nustatančias nuostatas.

15.         Informacija apie ūkio subjekto padėtį ir jam keliami būtinieji ekonominiai ir techniniai reikalavimai.

16.         76 straipsnyje nustatyti sutarties skyrimo kriterijai: mažiausia kaina arba ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ir jų lyginamoji reikšmė arba, jeigu taikytina, eilė pagal svarbą, nurodoma, jeigu tai nenurodyta specifikacijose arba kvietime teikti pasiūlymus.

17.         Jeigu taikytina, nurodomos konkrečios sutarties vykdymo sąlygos.

18.         Jeigu taikytina, su sutartimi susijusio reguliaraus informacinio pranešimo arba pranešimo apie tokio informacinio pranešimo paskelbimą pirkėjo skiltyje paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje data (-os) ir nuoroda (-os).

19.         Įstaigos, atsakingos už apeliacijas ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijos teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

20.         Perkančiojo subjekto skelbimo išsiuntimo data.

21.         Kita aktuali informacija.

C. DERYBŲ PROCEDŪROS

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Jei taikytina, nurodoma, ar sutartis rezervuota socialinio pobūdžio įmonėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas.

4. Sutarties pobūdis (prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis, jeigu taikytina, nurodoma, ar tai preliminarusis susitarimas), aprašymas (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)). Jeigu taikytina, nurodoma, ar pasiūlymų reikia pirkimui, nuomai, finansinei nuomai, pirkimui išsimokėtinai ar bet kokiam jų deriniui.

5. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju.

6. Prekių ir darbų pirkimo sutartys:

a)      prekių, kurias reikia tiekti, pobūdis ir kiekis (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)) įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir, jei žinoma, numatomą tokių galimybių galiojimo terminą, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse dėl prekių pirkimo tvarkaraštis arba teikiamų paslaugų pobūdis bei aprėptis ir bendras darbų pobūdis (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai));

b)      nurodoma, ar tiekėjai gali teikti pasiūlymus dėl dalies ir (arba) visų reikiamų prekių tiekimo.

Jeigu skiriama darbų pirkimo sutartis ir darbai arba sutartis yra dalijami į dalis, nurodoma dalių apimtis ir galimybė teikti pasiūlymus dėl vienos, kelių arba visų dalių;

c)      darbų pirkimo sutartys: nurodoma informacija apie darbų tikslą arba sutarties tikslą, jeigu sutartis apima ir projektų rengimą.

7. Paslaugų pirkimo sutartys:

a)      paslaugų, kurias reikia teikti, pobūdis ir kiekis, įskaitant paskesnių pirkimų galimybes ir, jeigu žinoma, numatomą tokių galimybių galiojimo terminą, taip pat, jeigu reikia, atnaujinimų skaičių. Jeigu tokios sutartys sudaromos reguliariai, numatomas paskesnių kvietimų dalyvauti konkurse dėl paslaugų teikimo tvarkaraštis;

b)      nurodoma, ar pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paslaugą gali teikti tik tam tikros profesijos atstovai;

c)      nuoroda į atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą;

d)      nurodoma, ar juridiniai asmenys nurodo už paslaugos teikimą atsakingų darbuotojų pavardes ir profesinę kvalifikaciją;

e)      nurodoma, ar paslaugų teikėjai gali teikti pasiūlymą dėl dalies atitinkamų paslaugų teikimo.

8. Jeigu žinoma, nurodoma, leidžiama ar neleidžiama teikti alternatyvius pasiūlymus.

9. Paslaugų atlikimo, užbaigimo terminai, sutarties trukmė ir, jeigu žinoma, vykdymo pradžios terminas.

10. Jeigu taikytina, teisinė ūkio subjektų grupės, kuriai bus skiriama sutartis, forma.

11.         a)      Galutinė prašymų dalyvauti priėmimo data;

b)      adresas, kuriuo siunčiami prašymai;

c)      kalba arba kalbos, kuriomis rengiami prašymai.

12.         Jeigu taikytina, reikalaujami užstatai ir garantijos.

13.         Pagrindinės finansavimo ir mokėjimų sąlygos ir (arba) nuorodos į šias sąlygas nustatančias nuostatas.

14.         Informacija apie ūkio subjekto padėtį ir jam keliami būtinieji ekonominiai ir techniniai reikalavimai.

15.         76 straipsnyje nustatyti sutarties skyrimo kriterijai: mažiausia kaina arba ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ir jų lyginamoji reikšmė arba, jeigu taikytina, eilė pagal svarbą, nurodoma, jeigu tai nenurodyta specifikacijose arba kvietime dalyvauti derybose.

16.         Jeigu taikytina, perkančiojo subjekto jau atrinktų ūkio subjektų pavadinimai ir adresai.

17.         Jeigu taikytina, nurodomos konkrečios sutarties vykdymo sąlygos.

18.         Jeigu taikytina, su sutartimi susijusio reguliaraus informacinio pranešimo arba pranešimo apie tokio informacinio pranešimo paskelbimą pirkėjo skiltyje paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje data (-os) ir nuoroda (-os).

19.         Įstaigos, atsakingos už apeliacijas ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijos teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

20.         Perkančiojo subjekto skelbimo išsiuntimo data.

21.         Kita aktuali informacija.

XII PRIEDAS SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES SKYRIMĄ TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 64 straipsnyje)

I. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbtina informacija[55]

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Sutarties pobūdis (prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis, nomenklatūros nuorodos numeris (-iai), jeigu taikytina, nurodoma, ar tai preliminarusis susitarimas).

4. Bent trumpas tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų pobūdžio ir kiekio aprašymas.

5.           a)      Kvietimo dalyvauti konkurse forma (skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemos sukūrimą, reguliarus skelbimas, kvietimas teikti pasiūlymus);

b)      skelbimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje data (-os) ir nuoroda (-os);

c)      jeigu sutartys skiriamos neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse, nuoroda į atitinkamą 44 straipsnio nuostatą.

6.           Pirkimo procedūra (atvira, ribota ar derybų).

7.           Gautų pasiūlymų skaičius, nurodant:

a)      iš ūkio subjektų, kurie yra mažosios ar vidutinės įmonės (MVĮ), gautų pasiūlymų skaičių;

b)      iš užsienio gautų pasiūlymų skaičių;

c)      elektroniniu būdu gautų pasiūlymų skaičių.

Jei skiriama keletas sutarčių (dalys, keletas preliminariųjų susitarimų), ši informacija pateikiama apie kiekvieną skyrimą atskirai.

8.           Sutarties (-ių) skyrimo data.

9.           Pagal 44 straipsnio i punktą už ypač gerą kainą nupirktų prekių kaina.

10.         Kiekvienai skirtai sutarčiai – konkursą laimėjusio dalyvio (-ių) pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas, įskaitant:

a)      informaciją, ar konkursą laimėjęs subjektas yra mažoji ar vidutinė įmonė;

b)      informaciją, ar sutartis skirta konsorciumui.

11.         Jei taikytina, nurodoma, ar sutartį vykdys arba gali vykdyti subrangovas (-ai).

12.         Konkursą laimėjusio pasiūlymo kaina arba didžiausios ir mažiausios kainos pasiūlymai, į kuriuos atsižvelgta skiriant sutartį.

13.         Įstaigos, atsakingos už apeliacijas ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijos teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

14.         Neprivaloma skelbti informacija:

– sutarties vertė ir dalis, kurią vykdyti galima perduoti trečiosioms šalims subrangovams,

– sutarties skyrimo kriterijai.

II. Neskelbtina informacija

15.         Skirtų sutarčių skaičius (jeigu sutartys buvo skirtos keliems tiekėjams).

16.         Kiekvienos skirtos sutarties vertė.

17.         Produkto ar paslaugos kilmės šalis (Bendrijos kilmė ar ne Bendrijos kilmė; pastaruoju atveju, suskirstyti pagal trečiąsias šalis).

18.         Kokie skyrimo kriterijai taikyti (mažiausia kaina arba ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas)?

19.         Ar sutartis skirta konkurso dalyviui, pateikusiam alternatyvų pasiūlymą pagal 58 straipsnio 1 dalį?

20.         Ar buvo kurie nors pasiūlymai atmesti pagal 79 straipsnį dėl neįprastai mažos kainos?

21.         Perkančiojo subjekto skelbimo išsiuntimo data.

XIII PRIEDAS PAGAL 68 STRAIPSNĮ NUSTATYTŲ KVIETIMŲ TEIKTI PASIŪLYMUS, DALYVAUTI DERYBOSE ARBA PATVIRTINTI SUSIDOMĖJIMĄ TURINYS

1. 68 straipsnyje nustatytame kvietime teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose turi būti nurodyta bent tokia informacija:

a)      galutinis pasiūlymų priėmimo terminas, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, ir kalba (-os), kuria (-iomis) turi būti parengti pasiūlymai.

Tačiau, jeigu sutartys skiriamos pagal inovacijų partnerystę, informacija nurodoma ne kvietime dalyvauti derybose, o kvietime teikti pasiūlymus;

b)      nuoroda į paskelbtą kvietimą dalyvauti konkurse;

c)      nuoroda į pridedamus dokumentus;

d)      sutarties skyrimo kriterijai, jei jie nenurodyti pakviesti dalyvauti konkurse naudojamame skelbime dėl kvalifikacijos vertinimo sistemos sukūrimo;

e)      santykinė visų sutarties skyrimo kriterijų lyginamoji reikšmė arba, jei taikytina, šių kriterijų svarba mažėjančia tvarka, jei ši informacija nenurodyta skelbime apie pirkimą, skelbime dėl kvalifikacijos vertinimo sistemos sukūrimo arba specifikacijose.

2. Jeigu konkurse kviečiama dalyvauti paskelbiant reguliarų orientacinį skelbimą, perkantieji subjektai prieš pradėdami konkurso ar derybų dalyvių atranką pakviečia visus kandidatus patvirtinti savo susidomėjimą, remiantis pateikta išsamia informacija apie atitinkamą sutartį.

Tokiame kvietime turi būti pateikta bent tokia informacija:

a)      pobūdis ir kiekis, įskaitant visas galimybes dėl papildomų sutarčių ir, jei įmanoma, numatomą laiką, per kurį galima pasinaudoti tomis galimybėmis pratęsti sutartis, pobūdį ir kiekį ir, jei įmanoma, apytikres būsimų skelbimų apie darbų, prekių ir paslaugų konkursus paskelbimo datas;

b)      procedūros rūšis: ribota ar derybų;

c)      atitinkamais atvejais – data, kada prekių pristatymas, darbai arba paslaugų teikimas turi būti pradėtas arba užbaigtas;

d)      adresas, kuriuo reikia teikti prašymus gauti konkurso dokumentus, jų pateikimo galutinė data ir kalba ar kalbos, kuriomis jie turi būti parengti;

e)      subjekto, kuris skirs sutartį, adresas ir informacija, būtina specifikacijoms ir kitiems dokumentams gauti;

f)       ekonominės ir techninės sąlygos, finansinės garantijos ir informacija, kurios reikalaujama iš ūkio subjektų;

g)      sutarties, kuri yra kvietimo dalyvauti konkurse objektas, forma: pirkimas, nuoma ar pirkimas išsimokėtinai ar jų derinys ir

h)      sutarties skyrimo kriterijai ir jų visų lyginamoji reikšmė arba atitinkamais atvejais tokių kriterijų eilė pagal svarbą, jei ši informacija nėra pateikta orientaciniame skelbime arba specifikacijose, kvietime teikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose.

XIV PRIEDAS 70 IR 79 STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS

– 87 konvencija dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo;

– 98 konvencija dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

– 29 konvencija dėl priverstinio ar privalomojo darbo;

– 105 konvencija dėl priverstinio darbo panaikinimo;

– 138 konvencija dėl minimalaus amžiaus;

– 111 konvencija dėl diskriminacijos (darbo ir profesinės veiklos srityje);

– 100 konvencija dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą;

– 182 konvencija dėl blogiausių vaikų darbo formų;

– Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos ir jos Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų;

– Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija);

– Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų;

– Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, 1998-09-10, ir jos 3 regioniniai protokolai.

XV PRIEDAS 77 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ ES TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

a)      Direktyva 2009/33/EB.

XVI PRIEDAS SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES PAKEITIMUS GALIOJIMO LAIKOTARPIU TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 82 straipsnio 6 dalyje)

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. CPV nomenklatūros nuorodos numeris (-iai).

4. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas darbų atveju arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju.

5. Pirkimo aprašymas prieš pakeitimus ir po jų: darbų pobūdis ir aprėptis, prekių pobūdis ir kiekis arba vertė, paslaugų pobūdis arba aprėptis.

6. Jei taikytina, dėl pakeitimų padidėjusi kaina.

7. Aplinkybių, dėl kurių buvo būtina daryti pakeitimus, aprašymas.

8. Sprendimo skirti sutartį data.

9. Jei taikytina, naujo ūkio subjekto (subjektų) pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas.

10. Informacija, ar sutartis yra susijusi su Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamu projektu ir (arba) programa.

11. Priežiūros įstaigos ir įstaigos, atsakingos už patikrą ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su patikros terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

XVII PRIEDAS 84 STRAIPSNYJE NURODYTOS PASLAUGOS

CPV kodas || Aprašymas

79611000-0 ir nuo 85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2) || Sveikatos bei socialinės paslaugos

75121000-0, 75122000-7, 75124000-1; nuo 79995000-5 iki 79995200-7; nuo 80100000-5 iki 80660000-8 (išskyrus 80533000-9, 80533100-0, 80533200-1); nuo 92000000-1 iki 92700000-8 (išskyrus 92230000-2, 92231000-9, 92232000-6) || Administracinės švietimo, sveikatos priežiūros ir kultūros paslaugos

75300000-9 || Privalomojo socialinio draudimo paslaugos

75310000-2, 75311000-9, 75312000-6, 75313000-3, 75313100-4, 75314000-0, 75320000-5, 75330000-8, 75340000-1 || Išmokų paslaugos

98000000-3 || Kitos bendruomeninės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo paslaugos

98120000-0 || Profesinių sąjungų teikiamos paslaugos

98131000-0 || Religinės paslaugos

XVIII PRIEDAS Skelbimuose dėl socialinių ir kitų specifinių paslaugų pirkimo sutarčių teiktina informacija (kaip nurodyta 85 straipsnyje)

A dalis. Skelbimas apie pirkimą

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Perkamų paslaugų ar jų kategorijų ir, jeigu taikytina, susijusių darbų ir prekių aprašymas, įskaitant jų kiekius ar vertę, ir nomenklatūros nuorodos numeris (-iai).

4. Pagrindinės paslaugų teikimo vietos NUTS kodas.

5. Jei taikytina, nurodoma, ar sutartis rezervuota socialinio pobūdžio įmonėms arba ar sutarties vykdymas rezervuotas pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas.

6. Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi tenkinti dalyvaujantys ūkio subjektai, arba, jeigu taikytina, elektroninis adresas, kurio galima gauti išsamią informaciją.

7. Kreipimosi į perkantįjį subjektą dėl dalyvavimo laikotarpis (-iai).

8. Kita aktuali informacija.

B dalis. Skelbimas apie sutarties skyrimą

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Bent trumpas teikiamų paslaugų ir, jeigu taikytina, susijusių darbų ir prekių pobūdžio ir kiekio aprašymas.

4. Skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nuoroda.

5. Gautų pasiūlymų skaičius.

6. Pasirinkto (-ų) ūkio subjekto (-ų) pavadinimas ir adresas.

7. Kita aktuali informacija.

XIX PRIEDAS SKELBIMUOSE APIE PROJEKTO KONKURSĄ TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 89 straipsnio 1 dalyje)

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Projekto aprašymas (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)).

4. Konkurso pobūdis: atviras arba ribotas.

5. Jei skelbiamas atviras konkursas: galutinė projektų priėmimo data.

6. Jei skelbiamas ribotas konkursas:

a)      numatomas dalyvių skaičius arba skaičiaus intervalas;

b)      jeigu taikytina, jau atrinktų dalyvių pavadinimai;

c)      dalyvių atrankos kriterijai;

d)      galutinė prašymų dalyvauti gavimo data.

7. Jeigu taikytina, nurodoma, ar dalyvauti gali tik tam tikros profesijos atstovai.

8. Projektų vertinimo kriterijai.

9. Jei taikytina, pasirinktų vertinimo komisijos narių pavardės.

10. Nurodoma, ar vertinimo komisijos sprendimas organizacijai yra privalomas.

11. Jei taikytina, prizų skaičius ir vertė.

12. Jei taikytina, mokėjimų visiems dalyviams informacija.

13. Nurodoma, ar prizų laimėtojams leidžiama sudaryti paskesnes sutartis.

14. Įstaigos, atsakingos už apeliacijas ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijos teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

15. Skelbimo išsiuntimo data.

16. Kita aktuali informacija.

XX PRIEDAS SKELBIMUOSE APIE PROJEKTO KONKURSO REZULTATUS TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 89 straipsnio 1 dalyje)

1. Perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Pagrindinė veikla.

3. Projekto aprašymas (nomenklatūros nuorodos numeris (-iai)).

4. Visas dalyvių skaičius.

5. Dalyvių iš užsienio skaičius.

6. Konkurso laimėtojas (-ai).

7. Jeigu taikytina, prizas (-ai).

8. Kita informacija.

9. Skelbimo apie projekto konkursą nuoroda.

10. Įstaigos, atsakingos už apeliacijas ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijos teikimo terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

11. Skelbimo išsiuntimo data.

XXI PRIEDAS ATITIKTIES LENTELĖ[56]

Ši direktyva || Direktyva 2004/17/EB ||

1 straipsnis || - || Naujas

2 straipsnio 1 sakinys || 1 straipsnio 1 dalis || =

2 straipsnio 1 punktas || 2 straipsnio 1 dalies a punkto 1 pastraipa || =         

2 straipsnio 2 ir 3 punktai || - || Naujas

2 straipsnio 4 punkto a papunkčio 1 dalis || 2 straipsnio 1 dalies a punkto 2 pastraipos 1 įtrauka || =

2 straipsnio 4 punkto a papunkčio 2 dalis || || Naujas

2 straipsnio 4 punkto b papunktis || 2 straipsnio 1 dalies a punkto 2 pastraipos 2 įtrauka || =

2 straipsnio 4 punkto c papunktis || 2 straipsnio 1 dalies a punkto 2 pastraipos 3 įtrauka || =

2 straipsnio 5 punktas || 2 straipsnio 1 dalies b punkto 1 pastraipa || =

2 straipsnio 6 punktas || 2 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

2 straipsnio 7 punktas || 1 straipsnio 2 dalies a punktas || Pritaikytas

2 straipsnio 8 punktas || 1 straipsnio 2 dalies b punkto 1 sakinys || Pritaikytas

2 straipsnio 9 punktas || 1 straipsnio 2 dalies b punkto 2 sakinys || =

2 straipsnio 10 punktas || 1 straipsnio 2 dalies c punktas || Pritaikytas

2 straipsnio 11 punktas || 1 straipsnio 2 dalies d punkto 1 pastraipa || Pakeistas

2 straipsnio 12 punktas || 1 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 pastraipos || Pritaikytas

2 straipsnio 13 punktas || 1 straipsnio 7 dalies 3 pastraipa || =

2 straipsnio 14 punktas || 1 straipsnio 7 dalies 3 pastraipa || Pakeistas

2 straipsnio 15 punktas || 34 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

2 straipsnio 16 punktas || 1 straipsnio 8 dalis || Pakeistas

2 straipsnio 17 punktas || || Naujas

2 straipsnio 18 punktas || 1 straipsnio 8 dalis || Pakeistas

2 straipsnio 19 punktas || || Naujas

2 straipsnio 20 punktas || 1 straipsnio 11 dalis || =

2 straipsnio 21 punktas || 1 straipsnio 12 dalis || =

2 straipsnio 22 punktas || || Naujas

2 straipsnio 23 punktas || 1 straipsnio 10 dalis || =

3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa || || Naujas

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa || 1 straipsnio 2 dalies d punkto 2 ir 3 pastraipos || Pakeistas

3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa || || Naujas

3 straipsnio 2 dalis || 9 straipsnio 1 dalis || =

3 straipsnio 3 dalis || 9 straipsnio 2 dalis || =

3 straipsnio 4 dalis || 9 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

4 straipsnio 1 dalis || 2 straipsnio 1 dalies b punkto 2 pastraipa || =

4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa || 2 straipsnio 3 dalis; 25 konstatuojamoji dalis || Pritaikytas

4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa || || Naujas

4 straipsnio 3 dalis || 2 straipsnio 2 dalis || =

4 straipsnio 4 dalis || || Naujas

5 straipsnis || 3 straipsnio 1 ir 2 dalys || =

6 straipsnio 1 dalis || 3 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

6 straipsnio 2 dalis || 3 straipsnio 4 dalis || =

7 straipsnis || 4 straipsnis || =

8 straipsnis || 5 straipsnio 1 dalis || =

|| 5 straipsnio 2 dalis || Išbraukta

9 straipsnis || 7 straipsnio b punktas || =

10 straipsnio 1 dalis || 6 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

10 straipsnio 2 dalies a punktas || 6 straipsnio 2 dalies a punktas || =

10 straipsnio 2 dalies b punktas || 6 straipsnio 2 dalies b punktas || Pakeistas

10 straipsnio 2 dalies c punktas || 6 straipsnio 2 dalies c punktas || Pritaikytas

11 straipsnio a punktas || 7 straipsnio a punktas || Pakeistas

11 straipsnio b punktas || 7 straipsnio a punktas || =

|| 8 straipsnis || Išbraukta

|| I–X priedai || Išbraukta

12 straipsnis || 16 ir 61 straipsniai || Pakeistas

13 straipsnio 1 dalis || 17 straipsnio 1 dalis; 17 straipsnio 8 dalis || Pakeistas

13 straipsnio 2 dalis || 17 straipsnio 2 dalis; 17 straipsnio 8 dalis || Pakeistas

13 straipsnio 3 dalis || || Naujas

13 straipsnio 4 dalis || 17 straipsnio 3 dalis || =

13 straipsnio 5 dalis || || Naujas

13 straipsnio 6 dalis || 17 straipsnio 4 ir 5 dalys || Pritaikytas

13 straipsnio 7 dalis || 17 straipsnio 6 dalies a punkto 1 ir 2 pastraipa || =

13 straipsnio 8 dalis || 17 straipsnio 6 dalies b punkto 1 ir 2 pastraipa || =

13 straipsnio 9 dalis || 17 straipsnio 6 dalies a punkto 3 pastraipa ir 6 dalies b punkto 3 pastraipa || Pritaikytas

13 straipsnio 10 dalis || 17 straipsnio 7 dalis || =

13 straipsnio 11 dalis || 17 straipsnio 9 dalis || =

13 straipsnio 12 dalis || 17 straipsnio 10 dalis || =

13 straipsnio 13 dalis || 17 straipsnio 11 dalis || =

14 straipsnis || 69 straipsnis || Pritaikytas

15 straipsnio 1 dalis || 19 straipsnio 1 dalis || =

15 straipsnio 2 dalis || 19 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

16 straipsnio 1 dalis || 20 straipsnio 1 dalis; 62 straipsnio 1 punktas || Pritaikytas

16 straipsnio 2 dalis || 20 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

17 straipsnio 1 dalis || 22a straipsnis || Pritaikytas

17 straipsnio 2 dalis || 21 straipsnis; 62 straipsnio 1 punktas || Pakeistas

18 straipsnis || 22 straipsnis; 62 straipsnio 1 punktas || Pakeistas

19 straipsnio a ir b punktai || 24 straipsnio a ir b punktai || =

19 straipsnio c punktas || 24 straipsnio c punktas || Pakeistas

19 straipsnio d punktas || 24 straipsnio d punktas || =

19 straipsnio e punktas || || Naujas

19 straipsnio f punktas ir 2 pastraipa || || Naujas

20 straipsnis || 26 straipsnis || Pritaikytas

21 straipsnis || || Naujas

22 straipsnio 1 dalis || 23 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

22 straipsnio 2 dalis || 23 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

22 straipsnio 3 dalis || 23 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

22 straipsnio 4 dalis || 23 straipsnio 3 dalies a–c punktai || Pritaikytas

22 straipsnio 5 dalis || 23 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 pastraipos || Pritaikytas

23 straipsnis || 23 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

24 straipsnis || 23 straipsnio 5 dalis || Pakeistas

25 straipsnio 1 dalis || 24 straipsnio e punktas || Pakeistas

25 straipsnio 2 dalis || || Naujas

26 straipsnio 1 ir 2 dalys || 27 straipsnis || Pakeistas

26 straipsnio 3 dalis || || Naujas

27 straipsnio 1 dalies 1 sakinys || 30 straipsnio 1 dalis; 62 straipsnio 2 punktas || Pritaikytas

27 straipsnio 1 dalies 2 sakinys || || Naujas

27 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa || 30 straipsnio 2 dalis || =

27 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa || || Naujas

27 straipsnio 3 dalis || 30 straipsnio 3 dalis || =

28 straipsnio 1 dalis || 30 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa; 5 dalies 1 ir 2 pastraipos || Pakeistas

28 straipsnio 2 dalis || 30 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa; 5 dalies 4 pastraipa; 62 straipsnio 2 punktas || Pritaikytas

|| 30 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa || Išbraukta

28 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 pastraipos || 30 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa || Pakeistas

28 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa || || Naujas

28 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa || 30 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos 2 sakinys || Pakeistas

28 straipsnio 4 dalis || 30 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa || =

28 straipsnio 5 dalis || 30 straipsnio 6 dalies 4 pastraipa || Pakeistas

29 straipsnis || 10 straipsnis || Pakeistas

30 straipsnio 1 dalis || 11 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

30 straipsnio 2 dalis || 11 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

31 straipsnis || 28 straipsnis || Pakeistas

32 straipsnis || 13 straipsnis || Pakeistas

33 straipsnio 1 dalis || 48 straipsnio 1 dalis; 64 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

33 straipsnio 2 dalis || 48 straipsnio 2 ir 3 dalys; 64 straipsnio 1 ir 2 dalys || Pritaikytas

33 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa || 48 straipsnio 4 dalis; 64 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

33 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa || 70 straipsnio 2 dalies f punktas || =

33 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa || || Naujas

33 straipsnio 4 dalis || || Naujas

33 straipsnio 5 dalis || 48 straipsnio 5 dalis; 64 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

33 straipsnio 6 dalis || 48 straipsnio 6 dalis || Pritaikytas

33 straipsnio 7 dalis || || Naujas

34 straipsnis || || Naujas

35 straipsnio 1 dalis || 1 straipsnio 13 dalis || Pakeistas

35 straipsnio 2 dalis || 70 straipsnio 2 dalies c ir d punktai || Pritaikytas

36 straipsnis || || Naujas

37 straipsnis || || Naujas

38 straipsnio 1 dalis || 12 straipsnis || Pakeistas

38 straipsnio 2 dalis || || Naujas

39 straipsnio 1 dalis || 40 straipsnio 1 ir 2 dalys || Pakeistas

39 straipsnio 2 dalis || 42 straipsnis || =

39 straipsnio 3 dalis || || Naujas

40 straipsnio 1 dalis || 1 straipsnio 9 dalies a punktas; 45 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

40 straipsnio 2 dalis || 45 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

40 straipsnio 3 dalis || || Naujas

40 straipsnio 4 dalis || || Naujas

41 straipsnis || 1 straipsnio 9 dalies b punktas; 45 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

42 straipsnis || 1 straipsnio 9 dalies c punktas; 45 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

43 straipsnis || || Naujas

44 straipsnio a punktas || 40 straipsnio 3 dalies a punktas || =

44 straipsnio b punktas || 40 straipsnio 3 dalies b punktas || =

44 straipsnio c punktas || 40 straipsnio 3 dalies c punktas || Pakeistas

44 straipsnio d punktas || 40 straipsnio 3 dalies c punktas || Pakeistas

44 straipsnio e punktas || 40 straipsnio 3 dalies d punktas || Pakeistas

44 straipsnio f punktas || 40 straipsnio 3 dalies e punktas || =

44 straipsnio g punktas || 40 straipsnio 3 dalies g punktas || Pakeistas

44 straipsnio h punktas || 40 straipsnio 3 dalies h punktas || Pakeistas

44 straipsnio i punktas || 40 straipsnio 3 dalies j punktas || =

44 straipsnio j punktas || 40 straipsnio 3 dalies k punktas || Pritaikytas

44 straipsnio k punktas || 40 straipsnio 3 dalies l punktas || Pritaikytas

44 straipsnio 2 ir 3 pastraipos || || Naujas

44 straipsnio 4 pastraipa || 40 straipsnio 3 dalies g punkto in fine || Pritaikytas

45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 pastraipos || 14 straipsnio 1 dalis; 1 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

45 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa || || Naujas

45 straipsnio 2–5 dalys || 14 straipsnio 2–4 dalys; 40 straipsnio 3 dalies i punktas || Pakeistas

46 straipsnio 1 dalis || 1 straipsnio 5 dalis; 15 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

46 straipsnio 2 dalis || 15 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

46 straipsnio 3 dalis || 15 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

46 straipsnio 4 dalis || 15 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

46 straipsnio 5 dalis || 15 straipsnio 6 dalis || Pakeistas

46 straipsnio 6 dalis || || Naujas

46 straipsnio 7 dalis || 15 straipsnio 7 dalies 3 pastraipa || =

47 straipsnio 1 dalis || 1 straipsnio 6 dalis; 56 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

47 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa || 56 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa || =

47 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa || 56 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa || Pritaikytas

47 straipsnio 3 dalis || 56 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa || Pritaikytas

47 straipsnio 4 dalis || 56 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

47 straipsnio 5 dalis || 56 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

47 straipsnio 6 dalis || 56 straipsnio 5 dalis || Pritaikytas

47 straipsnio 7 dalis || 56 straipsnio 6 dalis || =

47 straipsnio 8 dalis || 56 straipsnio 7 dalis || Pritaikytas

47 straipsnio 9 dalis || 56 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa || =

48 straipsnis || || Naujas

49 straipsnio 1 dalis || 29 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

49 straipsnio 2 dalis || || Naujas

49 straipsnio 3 dalis || 29 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

49 straipsnio 4 dalis || || Naujas

49 straipsnio 5 dalis || 29 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

49 straipsnio 6 dalis || || Naujas

50 straipsnis || || Naujas

51 straipsnis || || Naujas

52 straipsnis || || Naujas

53 straipsnio 1 dalis || 15 konstatuojamoji dalis || Pakeistas

53 straipsnio 2 dalis || || Naujas

54 straipsnio 1 dalis || 34 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

54 straipsnio 2 dalis || 34 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

54 straipsnio 3 dalis || 34 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

54 straipsnio 4 dalis || 34 straipsnio 8 dalis || =

54 straipsnio 5 dalis || 34 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

54 straipsnio 6 dalis || 34 straipsnio 5 dalis || Pakeistas

55 straipsnio 1 dalis || 34 straipsnio 6 dalis || Pakeistas

55 straipsnio 2 dalis || 34 straipsnio 6 dalis || Pritaikytas

56 straipsnio 1 dalis || 34 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys || Pakeistas

56 straipsnio 2 dalis || 34 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys || Pakeistas

56 straipsnio 3 dalis || 34 straipsnio 7 dalis || Pritaikytas

56 straipsnio 4 dalis || || Naujas

57 straipsnis || 35 straipsnis || Pakeistas

58 straipsnio 1 dalis || 36 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

58 straipsnio 2 dalis || 36 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

59 straipsnis || || Naujas

60 straipsnio 1 dalis || 45 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

60 straipsnio 2 dalis || 45 straipsnio 9 dalis || Pakeistas

|| 45 straipsnio 10 dalis || Išbraukta

61 straipsnio 1 dalis || 41 straipsnio 1 ir 2 dalys || Pritaikytas

61 straipsnio 2 dalis || 42 straipsnio 3 dalis; 44 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

62 straipsnis || 41 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

63 straipsnis || 42 straipsnio 1 dalies c punktas; 44 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

64 straipsnio 1 dalis || 43 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa; 44 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

64 straipsnio 2 dalis || 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 pastraipos || Pakeistas

64 straipsnio 3 dalis || 43 straipsnio 2 ir 3 dalys || Pakeistas

64 straipsnio 4 dalis || 43 straipsnio 5 dalis || Pritaikytas

65 straipsnio 1 dalis || 44 straipsnio 1 dalis; 70 straipsnio 1 dalies b punktas || Pakeistas

65 straipsnio 2 dalis || 44 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa ir 4 dalies 2 pastraipa || Pakeistas

65 straipsnio 3 dalis || 44 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa || Pritaikytas

65 straipsnio 4 dalis || || Naujas

65 straipsnio 5 dalis || 44 straipsnio 6 ir 7 dalys || Pakeistas

65 straipsnio 6 dalis || 44 straipsnio 8 dalis || Pakeistas

66 straipsnio 1 dalis || 44 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa || Pakeistas

66 straipsnio 2 ir 3 dalys || 44 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 pastraipos || Pritaikytas

67 straipsnio 1 dalis || 45 straipsnio 6 dalis || Pakeistas

67 straipsnio 2 dalis || 46 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

68 straipsnio 1 dalis || 47 straipsnio 1 dalies 1 sakinys || Pritaikytas

68 straipsnio 2 dalis || 47 straipsnio 1 dalies 2 sakinys || Pritaikytas

69 straipsnio 1 dalis || 49 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

69 straipsnio 2 dalis || 49 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 pastraipos || Pritaikytas

69 straipsnio 3 dalis || 49 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa || =

69 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys || 49 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys || =

70 straipsnio 1 dalis || 51 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

70 straipsnio 2 dalis || 51 straipsnio 2 dalis || =

70 straipsnio 3 dalis || 52 straipsnio 1 dalis || =

70 straipsnio 4 dalis || 51 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

70 straipsnio 5 dalis || || Naujas

70 straipsnio 6 dalis || || Naujas

70 straipsnio 7 dalis || || Naujas

71 straipsnio 1 dalis || 53 straipsnio 1 dalis || =

71 straipsnio 2 dalis || 53 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

71 straipsnio 3 dalis || 53 straipsnio 6 dalis || =

71 straipsnio 4 dalis || 53 straipsnio 7 dalis || =

71 straipsnio 5 dalis || 53 straipsnio 9 dalis || Pritaikytas

71 straipsnio 6 dalis || || Naujas

72 straipsnio 1 dalis || 54 straipsnio 1 ir 2 dalys || Pritaikytas

72 straipsnio 2 dalis || 54 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

73 straipsnio 1 dalis || 53 straipsnio 4 ir 5 dalys || Pakeistas

73 straipsnio 2 dalis || 54 straipsnio 5 ir 6 dalys || Pakeistas

73 straipsnio 3 dalis || || Naujas

74 straipsnio 1 dalis || 53 straipsnio 3 dalis; 54 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

74 straipsnio 2 dalis || || Naujas

74 straipsnio 3 dalis || 53 straipsnio 3 dalis; 54 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

75 straipsnio 1 dalis || 52 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

75 straipsnio 2 dalis || 52 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

75 straipsnio 3 dalis || || Naujas

76 straipsnio 1 dalis || 55 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

76 straipsnio 2 dalis || 55 straipsnio 1 dalies a punktas || Pakeistas

76 straipsnio 3 dalis || || Naujas

76 straipsnio 4 dalis || 1 konstatuojamoji dalis; 55 konstatuojamosios dalies 3 pastraipa || Pakeistas

76 straipsnio 5 dalis || || Pakeistas

77 straipsnis || || Naujas

78 straipsnis || || Naujas

79 straipsnio 1 dalis || 57 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

79 straipsnio 2 dalis || 57 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

79 straipsnio 3 dalies a punktas || 57 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas || =

79 straipsnio 3 dalies b punktas || 57 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas || =

79 straipsnio 3 dalies c punktas || 57 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c punktas || =

79 straipsnio 3 dalies d punktas || 57 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas || Pakeistas

79 straipsnio 3 dalies e punktas || 57 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos e punktas || =

79 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 pastraipos || 57 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

79 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa || || Naujas

79 straipsnio 5 dalis || 57 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

79 straipsnio 6 dalis || || Naujas

|| 58 straipsnis; 59 straipsnis || Išbraukta

80 straipsnis || 38 straipsnis || Pakeistas

81 straipsnio 1 dalis || 37 straipsnio 1 sakinys || =

81 straipsnio 2 dalis || || Naujas

81 straipsnio 3 dalis || 37 straipsnio 2 sakinys || Pritaikytas

82 straipsnio 1–5 dalys, 7 dalis || || Naujas

82 straipsnio 6 dalis || 40 straipsnio 3 dalies f punktas || Pakeistas

83 straipsnis || || Naujas

84 straipsnis || || Naujas

85 straipsnis || || Naujas

86 straipsnis || || Naujas

87 straipsnis || 60 straipsnis || =

88 straipsnis || 61 straipsnis || Pritaikytas

89 straipsnio 1 dalis || 63 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa || Pritaikytas

89 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 pastraipos || 63 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa; 2 pastraipos 1 sakinys || Pritaikytas

89 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa || 63 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos 2 sakinys || Pakeistas

89 straipsnio 3 dalis || 63 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

90 straipsnis || 65 straipsnis || =

91 straipsnis || 66 straipsnis || =

92 straipsnis || 72 straipsnio 1 pastraipa || Pritaikytas

93 straipsnio 1 dalis || 72 straipsnio 2 pastraipa || Pakeistas

93 straipsnio 2–8 dalys || || Naujas

94 straipsnis || 50 straipsnis || Pakeistas

95 straipsnio 1–3 dalys || 67 straipsnis || Pakeistas

95 straipsnio 4 dalis || || Naujas

95 straipsnio 5 dalis || 70 straipsnio 1 dalies c punktas || Pritaikytas

95 straipsnio 6 dalis || 67 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

96 straipsnis || || Naujas

97 straipsnis || || Naujas

98 straipsnis || 68 straipsnio 3 ir 4 dalys || Pakeistas

99 straipsnis || 68 straipsnio 5 dalis || Pakeistas

100 straipsnio 1 dalis || 68 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

100 straipsnio 2 dalis || 68 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

101 straipsnio 1 dalis || 71 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

101 straipsnio 2 dalis || 71 straipsnio 2 dalis || =

102 straipsnis || 73 straipsnis || Pritaikytas

103 straipsnis || || Naujas

104 ir 105 straipsniai || 74 straipsnis; 75 straipsnis || =

|| I–X priedai || Išbraukta

I priedas (išskyrus 1 sakinį) || XII priedas (išskyrus 1 išnašą) || =

I priedo 1 sakinys || XII priedo 1 išnaša || Pakeistas

II priedas || || Naujas

III priedo A, B, C, E, F, G, H, I ir J punktai || XI priedas || Pritaikytas

III priedo D punktas || || Naujas

IV priedo a–g punktai || XXIV priedo b–h punktai || =

IV priedo h punktas || || Naujas

V priedas || || Naujas

VI priedas || XV priedas || Pakeistas

VII priedas || 56 straipsnio 3 dalies a–f punktai || =

VIII priedas, išskyrus 4 punktą || XXI priedas || Pritaikytas

VIII priedo 4 punktas || XXI priedas || Pakeistas

IX priedas || XX priedas || Pakeistas

X priedas || XIV priedas || Pakeistas

XI priedas || XIII priedas || Pakeistas

XII priedas || XVI priedas || Pakeistas

XIII priedo 1 dalis || 47 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

XIII priedo 2 dalis || 47 straipsnio 5 dalis || Pritaikytas

XIV priedas || XXIII priedas || Pakeistas

XV priedas || || Naujas

XVI priedas || XVI priedas || Pakeistas

XVII priedas || XVII priedas || Pakeistas

XVIII priedas || || Naujas

XIX priedas || XVIII priedas || Pakeistas

XX priedas || XIX priedas || Pakeistas

 XI priedas || XXVI priedas || Pakeistas

|| XXII priedas || Išbraukta

|| XXV priedas || Išbraukta

[1]               2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo, OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

[2]               2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[3]               2009 m. liepos 13 d. Direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, OL L 216, 2009 8 20, p. 76.

[4]               1992 m. vasario 25 d. Direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo, OL L 76, 1992 3 23, p. 14.

[5]               COM(2011) 15.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0015:FIN:EN:PDF.

[6]               http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2011/public_procurement/synthesis_document_en.pdf

[7]               http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/modernising_rules/conferences/index_en.htm.

[8]               2011 m. liepos 28 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/481/ES netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo naftos ir dujų žvalgybai ir naftos eksploatavimui Danijoje, išskyrus Grenlandiją ir Farerų salas, OL L 197, 2011 7 29, p. 20; 2011 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/372/ES Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikyti naftos ir dujų žvalgybai ir naftos eksploatavimui Italijoje, OL L 166, 2011 6 25, p. 28; 2010 m. kovo 29 d. Europos Komisijos sprendimas 2010/192/ES netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo naftos ir dujų telkinių žvalgybai ir jų eksploatavimui Anglijoje, Škotijoje ir Velse; OL L 84, 2010 03 31, p. 52; 2009 m. liepos 8 d. Europos Komisijos sprendimas 2009/546/EB netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo naftai ir dujoms žvalgyti ir jiems eksploatuoti Nyderlanduose, OL L 181, 2009 07 14, p. 53.

[9]               Žr. visų pirma 1999 m. rugsėjo 29 d. Europos Komisijos sprendimą 2004/284/EB koncentraciją laikyti suderinama su bendra rinka ir EEE susitarimu (Byla Nr. IV/M.1383 — Exxon/Mobil) ir vėlesnius sprendimus, inter alia, 2007 m. gegužės 3 d. Europos Komisijos sprendimą laikyti koncentraciją suderinama su bendra rinka (Byla Nr. COMP/M.4545 — STATOIL/HYDRO) pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 139/2004.

[10]             1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EEB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų, OL L 79, 1996 3 29, p. 30.

[11]             Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2008) 2193.

[12]             OL C

[13]             OL C

[14]             OL C

[15]             SEC(2011) 853 galutinis, 2011 6 27.

[16]             COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[17]             OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

[18]             OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[19]             Žr. šio Oficialiojo leidinio p. [ ].

[20]             OL L 204, 1998 7 21, p. 1.

[21]             OL L 27, 1997 1 30, p. 20.

[22]             OL L 15, 1998 1 21, p. 14.

[23]             OL L 164, 1994 6 30, p. 3.

[24]             OL L 315, 2007 12 3, p. 1.

[25]             OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

[26]             SPC/2010/10/8 galutinis, 2010 10 6.

[27]             OL L 211, 2009 8 14, p. 94.

[28]             OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

[29]             OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

[30]             OL L 120, 2009 5 15, p. 5.

[31]             OL L 39, 2008 2 13, p. 1.

[32]             OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

[33]             OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

[34]             OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

[35]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[36]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[37]             OL L 154, 2003 6 21, p. 1.

[38]             OL L 217, 2009 8 20, p. 76.

[39]             OL L 145, 2004 04 30, p. 1.

[40]             OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB (OL L 283, 2001 10 27, p. 28).

[41]             1993 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas, nustatantis sąlygas, kuriomis užsakovai, eksploatuojantys geografines vietoves naftos, dujų, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymui ar gavybai, turi pateikti Komisijai informaciją, susijusią su jų sudarytomis sutartimis, OL L 129, 1993 5 27, p. 25.

[42]             1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos, OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

[43]             OL L 274, 2009 10 20, p. 36.

[44]             OL L 53, 2011 2 26, p. 66.

[45]             OL L 340, 2002 12 16, p. 1.

[46]             OL L 210, 2006 7 31, p. 19.

[47]             OL L 76, 1992 03 23, p. 14.

[48]             OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

[49]             OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

[50]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[51]             OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

[52]             OL L [...]

[53]             OL L 185, 1971 8 16, p. 15.

[54]             OL L 237, 1991 8 24, p. 25.

[55]             6, 9 ir 11 dalyse nurodyta informacija laikoma neskelbtina, jei, sutartį skiriančio subjekto nuomone, tokios informacijos paskelbimas gali pakenkti jautriems komerciniams interesams.

[56]             „Pritaikytas“ reiškia, kad pakeista teksto formuluotė išlaikant panaikintoje direktyvoje nustatytas reikšmes. Panaikintos direktyvos nuostatų reikšmės pakeitimai pažymėti „Pakeistas“.