[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 21.10.2010

KOM(2010) 589 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

SANGLAUDOS FONDO METINĖ ATASKAITA (2009 M.) SEC(2010) 1231 final

TURINYS

1. 2000–2006 m. laikotarpio finansinio vykdymo rezultatai 2009 m. ir projektų pabaiga 3

2. Ekonominė aplinka ir sąlygos 7

3. Auditas ir finansinių klaidų ištaisymai 8

4. Pažeidimai, apie kuriuos pranešė valstybės narės 11

5. Vertinimas 12

6. Informavimas ir viešinimas 12

Reglamentu (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiančiu Sanglaudos fondą ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1164/94, nereikalaujama pateikti metinės Sanglaudos fondo ataskaitos.

Todėl ši ataskaita pateikiama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1164/1994 14 straipsnio 1 dalimi ir joje apžvelgiamas Sanglaudos fondo projektų, kurie patvirtinti 2000–2006 m. laikotarpiui, taip pat buvusių ISPA projektų atitinkamose valstybėse narėse, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, įgyvendinimas 2009 m.

Taigi, ataskaita apima Sanglaudos fondo veiklą nuo 2006 m. pabaigos trylikoje paramą gaunančių valstybių narių, t. y. Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, ir 2000–2006 m. laikotarpiui patvirtintus buvusius ISPA projektus Bulgarijoje ir Rumunijoje. Reikia priminti, kad dėl išaugusios šalies ekonomikos Airija nuo 2004 m. sausio 1 d. nebeatitinka finansavimo reikalavimų, tačiau ji vis tiek turi baigti vykdyti Sanglaudos fondo projektus.

Išsamesnė informacija apie 2000–2006 m. laikotarpio patvirtintų projektų įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje 2009 m. pateikiama šios ataskaitos priede.

1. 2000–2006 m. laikotarpio finansinio vykdymo rezultatai 2009 m. ir projektų pabaiga

2009 m. atlikti mokėjimai 2000–2006 m. laikotarpiui patvirtintiems projektams

Atsižvelgiant į tai, kad visi Sanglaudos fondo įsipareigojimai 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu finansuotiems projektams buvo įvykdyti iki 2006 m. gruodžio 31 d., 2009 m. Sanglaudos fondo finansinius išteklius sudarė tik mokėjimų asignavimai.

Pradinis 2009 m. biudžetas 2000–2006 m. laikotarpio Sanglaudos fondo projektams sudarė 3 892 mln. EUR, tačiau galutinis biudžetas buvo sumažintas iki 2 777 mln. EUR. Sumažinimo priežastis – gerokai geresnis vykdymas 2008 m., kai mokėjimai beveik 30 % viršijo patvirtintą biudžetą. Siekiant padengti turimų išteklių ir mokėjimų prašymų skirtumą 2008 m., buvo atlikti lėšų perkėlimai iš 2007–2013 m. Sanglaudos fondo programoms skirtos biudžeto eilutės. Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad valstybės narės pradėjo naudoti 2007–2013 m. laikotarpiui skirtus išteklius pamažu, todėl 2008 m. valstybės narės siekė kompensuoti vėlavimą stengdamosi įgyvendinti 2000–2006 m. projektus.

2009 m. padėtis pasikeitė ir likę 2000–2006 m. mokėjimų asignavimai buvo perkelti į 2007–2013 m. Sanglaudos fondo ir ERPF programas, todėl buvo galima 100 % įvykdyti Sanglaudos fondo programų ir projektų, finansuojamų pagal abu programavimo laikotarpius, mokėjimų asignavimus. Turimi 2 777 mln. EUR vertės asignavimai buvo visiškai įvykdyti iki 2009 m. pabaigos, taigi, 2009 m. įvykdyta beveik 300 mln. EUR daugiau mokėjimų nei 2008 m. (2 489 mln. EUR).

Buvusios ISPA priemonės biudžeto eilutėse turimi asignavimai buvo įvykdyti 100 %.

2009 m. pabaigoje šiuo metu paramą gaunančių valstybių vidutinis Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės projektų lėšų įsisavinimo lygis (mokėjimai palyginti su įsipareigojimais) buvo 75,8 %. Mažas lėšų įsisavinimo lygis Bulgarijoje 2008 m. pabaigoje (39,8 %) per 2009 m. itin pagerėjo ir pasiekė 56,5 %. Kitose valstybėse narėse lėšų įsisavinama nuo 65,8 % (Lenkija ir Rumunija) iki 92,8 % (Airija).

1 lentelė. Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės mokėjimų vykdymas 2009 m. (EUR)

Buvusi ISPA priemonė | 400 000 000 | +128 969 059 | 528 969 059 | 528 969 059 | - |

Graikija | 3 565 195 978 | 2 715 334 857 | 76,2 % | 849 861 122 | 23,8 % |

Ispanija | 12 915 179 288 | 10 519 496 170 | 81,5 % | 2 395 683 119 | 18,5 % |

Airija | 625 755 407 | 580 710 223 | 92,8 % | 45 045 184 | 7,2 % |

Portugalija | 3 497 201 489 | 2 741 059 557 | 78,4 % | 756 141 931 | 21,6 % |

IŠ VISO ES 4 | 20 603 332 162 | 16 556 600 807 | 80,4 % | 4 046 731 356 | 19,6 % |

Kipras | 54 014 695 | 40 029 810 | 74,1 % | 13 984 885 | 25,9 % |

Čekija | 1 226 581 086 | 975 579 344 | 79,5 % | 251 001 742 | 20,5 % |

Estija | 425 431 731 | 330 768 303 | 77,7 % | 94 663 429 | 22,3 % |

Vengrija | 1 481 998 333 | 1 028 122 934 | 69,4 % | 453 875 399 | 30,6 % |

Latvija | 713 987 456 | 541 309 058 | 75,8 % | 172 553 278 | 24,2 % |

Lietuva | 825 354 775 | 661 411 795 | 80,1 % | 163 942 980 | 19,9 % |

Malta | 21 966 289 | 17 532 611 | 79,8% | 4 433 678 | 20,2 % |

Lenkija | 5 634 539 614 | 3 708 555 930 | 65,8 % | 1 925 983 684 | 34,2 % |

Slovakija | 766 117 246 | 586 0031 109 | 76,5 % | 180 086 137 | 23,5 % |

Slovėnija | 254 197 825 | 202 417 662 | 79,6 % | 51 780 164 | 20,4 % |

IŠ VISO ES 10 | 11 404 063 930 | 8 091 758 556 | 71,0 % | 3 312 305 376 | 29,0 % |

Bulgarija | 876 947 183 | 495 486 300 | 56,5 % | 381 460 884 | 43,5 % |

Rumunija | 2 037 250 711 | 1 340 892 809 | 65,8 % | 696 357 902 | 34,2 % |

IŠ VISO ES 2 | 2 914 197 894 | 1 836 379 109 | 63,0 % | 1 077 818 786 | 37,0 % |

IŠ VISO | 34 921 593 986 | 26 484 738 472 | 75,8 % | 8 436 855 518 | 24,2 % |

2000–2006 m. laikotarpio projektų pabaiga

2009 m. pabaigoje bendras baigtų 2000–2006 m. laikotarpio Sanglaudos fondo projektų (įskaitant buvusius ISPA projektus) skaičius buvo 299. Likusių baigtinų projektų skaičius sumažėjo nuo 976 (2008 m. pabaigoje) iki 893 2009 m. pabaigoje. 4 lentelėje pateikiama informacija apie kiekvienos valstybės narės iki 2009 m. pabaigos baigtus projektus.

4 lentelė. Iki 2009 m. pabaigos baigtų Sanglaudos fondo projektų skaičius (kartu su buvusios ISPA priemonės projektais)

Valstybė narė | Bendras Sanglaudos fondo projektų skaičius | Baigtų projektų skaičius 2009 m. pabaigoje | Nebaigtų projektų skaičius 2009 m. pabaigoje |

Projektų skaičius | Iš viso išmokėta (EUR) |

Čekija | 58 | 19 | 350 331 885 | 39 |

Estija | 37 | 20 | 106 548 425 | 17 |

Graikija | 124 | 49 | 1 150 632 586 | 75 |

Ispanija | 407 | 110 | 2 969 559 629 | 297 |

Airija | 10 | 4 | 357 368 796 | 6 |

Kipras | 2 | 0 | 0 | 2 |

Latvija | 46 | 10 | 44 331 604 | 36 |

Lietuva | 51 | 13 | 159 495 999 | 38 |

Vengrija | 47 | 11 | 26 071 037 | 36 |

Malta | 3 | 0 | 0 | 3 |

Lenkija | 130 | 6 | 68 915 348 | 124 |

Portugalija | 109 | 32 | 810 129 887 | 77 |

Slovėnija | 28 | 10 | 72 460 238 | 18 |

Slovakija | 39 | 9 | 60 041 606 | 30 |

ES 14 | 1 091 | 293 | 6 175 887 040 | 798 |

Bulgarija | 38 | 3 | 27 044 270 | 35 |

Rumunija | 63 | 3 | 2 191 214 | 60 |

ES 2 | 101 | 6 | 29 235 484 | 95 |

Iš viso | 1 192 | 299 | 6 205 122 524 | 893 |

2. EKONOMINė APLINKA IR SąLYGOS

Vadovaujantis Sanglaudos fondą reglamentuojančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 6 straipsniu, iki 2006 m. pabaigos patvirtintiems projektams nustatomos tam tikros biudžeto politikos sąlygos dėl fondo finansavimo. Reglamente nustatyta, kad „fondas nebefinansuos jokių valstybės narės naujų projektų arba, jeigu yra dideli kelių etapų projektai, jokių naujų projekto etapų, jeigu Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma nustatys, kad valstybė narė [...] neįgyvendino [stabilumo ar konvergencijos programos] taip, kad būtų išvengta perviršinio šalies biudžeto deficito“.

2009 m. pabaigoje vienuolikai Sanglaudos fondo paramą gaunančių valstybių narių (Graikijai, Ispanijai, Portugalijai, Čekijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Slovakijai ir Slovėnijai) tebebuvo taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), kuri, remiantis minėtu reglamentu, tam tikromis sąlygomis gali būti siejama su pervedimų iš fondo sustabdymu. 2009 m. trimis atvejais (Graikijos, Ispanijos ir Vengrijos) buvo vertinamos veiksmingos priemonės, kurių imtasi laikantis Tarybos rekomendacijų pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį. Taryba nusprendė, kad Ispanija ir Vengrija ėmėsi veiksmingų priemonių ir paskelbė naujas rekomendacijas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį. Tik Graikijos atveju Taryba, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 8 dalies nuostatų, nusprendė, kad valdžios institucijos nesiėmė veiksmingų priemonių, kad būtų atsižvelgta į Tarybos rekomendacijas dėl perviršinio deficito padėties ištaisymo, tačiau tuo metu nebuvo rekomenduota sustabdyti Sanglaudos fondo mokėjimus.

3. Auditas ir finansinių klaidų ištaisymai

2009 m. vertindamos 2000–2006 m. laikotarpį audito tarnybos daugiausia dėmesio skyrė pasirengimui baigti programas ir vyko į nacionalinių baigiamąją deklaraciją rengiančių institucijų darbo tyrimo misijas, bei nagrinėjo konkrečių 2000–2006 m. laikotarpio Sanglaudos fondo projektų baigiamąsias deklaracijas.

1994–1999 m. programavimo laikotarpio auditas. ES 4 (Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija)

1994–1999 m. laikotarpio Sanglaudos fondo projektų baigimo tyrimas apėmė 10 % Sanglaudos fondo projektų, kurių bendrai finansuotos išlaidos sudarė 20 % visų išlaidų tuo laikotarpiu. Faktinės medžiagos tyrimas baigtas 2003 m.; pagrindiniai nustatyti trūkumai – nepakankamas valdymo tikrinimas, dėl kurio atsirado netinkamų finansuoti išlaidų, ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų. Iki 2009 m. pabaigos buvo baigti su minėtu programų pabaigos tyrimu susiję tolesni veiksmai ir finansinių klaidų ištaisymų procedūros, išskyrus vieną Ispanijos projektą, kurį ketinama baigti 2010 m. pavasarį.

2000–2006 m. programavimo laikotarpio auditas. ES 16 (ES 10 + ES 4 + ES 2)

ES 14 valstybių narių atveju, 2009 m. Regioninės politikos generalinis direktoratas atliko tris baigiamąją deklaraciją rengiančių įstaigų auditus (Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje), kad patikrintų, ar valstybės narės yra pasirengusios baigti projektus, bei nustatytų ir sušvelnintų su tuo susijusią riziką. Be to, atlikti dar šeši auditai (Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje ir du Rumunijoje).

Dėl 2000–2006 m. laikotarpio Sanglaudos fondo projektų baigimo, Regioninės politikos generalinio direktorato audito tarnybos patikrino valstybių narių pateiktas baigiamąsias deklaracijas.

Kita su Sanglaudos fondu susijusi audito veikla – nacionalinių metinių kontrolės ataskaitų tikrinimas pagal Reglamento Nr. 1386/2002 12 straipsnį ir Komisijai pateiktų nacionalinių sistemų audito ataskaitų peržiūra. Iki 2009 m. pabaigos buvo išnagrinėta dauguma ataskaitų ir nusiųsti atsakymai valstybėms narėms kartu su pastabomis, ir, prireikus, prašymais pateikti papildomos informacijos.

Komisija ir nacionalinės audito institucijos kasmet susitinka koordinavimo posėdžiuose, kurių metu dalijamasi informacija apie vykdomą audito veiklą, aptariamos atliktos atrankinės patikros ir ankstesnių auditų pateiktų išvadų įgyvendinimas. 2009 m. pavasarį ir vasarą buvo surengti posėdžiai 2008 m. atliktam auditui aptarti. 2010 m. pavasarį ir vasarą buvo surengti metiniai dvišaliai koordinavimo posėdžiai 2009 m. atliktam auditui aptarti.

Kontrolės poveikis

Sprendimai sustabdyti Sanglaudos fondo mokėjimus ir finansinių klaidų ištaisymai 2009 m.

Regioninės politikos generalinis direktoratas, vykdydamas savo kaip priežiūros institucijos funkcijas, 2008 m. parengė politinę priemonę, kuria užtikrinama, kad nustačius rimtus sistemų trūkumus, sprendimai sustabdyti mokėjimus ir taisyti finansines klaidas, būtų priimami greičiau. 2009 m. laikytasi dar griežtesnio požiūrio.

2009 m. atliktų Sanglaudos fondo finansinių klaidų ištaisymų bendra suma buvo apie 86 mln. EUR, palyginti su maždaug 92,7 mln. EUR 2008 m. (už 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. laikotarpius kartu). Todėl 2000–2009 m. bendra Sanglaudos fondo finansinių klaidų ištaisymų suma sudarė 233 mln. EUR už 2000–2006 m. laikotarpį ir 273 mln. EUR už 1994–1999 m. laikotarpį. 2009 m. nebuvo priimta sprendimų sustabdyti mokėjimus Sanglaudos fondo projektams.

2009 m. pabaigoje sustabdymo ir klaidų ištaisymo procedūros buvo vykdomos iš viso maždaug 99 Sanglaudos fondo projektų atveju (2000–2006 m.), o jų suma sudarė 149 mln. EUR.

5 lentelė. Sanglaudos fondo finansinių klaidų ištaisymai 2009 m., pagal programavimo laikotarpį ir šalį (EUR)[1]

Valstybė narė | Sanglaudos fondas | IŠ VISO |

Laikotarpis | Laikotarpis |

2000–2006 | 1994–1999 |

Bulgarija | 2 413 615 | - | 2 413 615 |

Kipras | - | - | - |

Čekija | 113 008 | - | 113 008 |

Estija | - | - | - |

Graikija | 2 452 289 | - | 2 452 289 |

Ispanija | 21 592 738 | 4 771 861 | 26 364 599 |

Vengrija | 40 497 367 | - | 40 497 367 |

Airija | - | - | - |

Latvija | - | - | - |

Lietuva | 649 156 | - | 649 156 |

Malta | - | - | - |

Lenkija | - | - | - |

Portugalija | 205 714 | 4 987 861 | 5 193 575 |

Rumunija | 8 067 402 | - | 8 067 402 |

Slovėnija | - | - | - |

Slovakija | - | - | - |

IŠ VISO | 75 991 289 | 9 759 722 | 85 751 011 |

Valdymo ir kontrolės sistemos

2009 m. generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje pateikta teigiama nuomonė dėl šešių valstybių narių (Kipro, Estijos, Graikijos, Maltos, Portugalijos ir Slovėnijos) valdymo ir kontrolės sistemų veikimo.

Nuomonė dėl kitų devynių valstybių narių (Bulgarijos – transporto sektoriaus, Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Ispanijos) buvo sąlyginė, nes buvo nustatyta reikšmingų trūkumų, turinčių nedidelį poveikį pagrindinėms sistemos sudedamosioms dalims.

2009 m. generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje tik vienas Sanglaudos fondo sektorius vienoje valstybėje narėje (Bulgarija – aplinkos sektorius) buvo nurodytas su išlyga, iš esmės dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų. 2010 m. kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis toliau siekiama spręsti nustatytas problemas.

4. Pažeidimai, apie kuriuos pranešė valstybės narės

2009 m. valstybės narės, remdamosi Reglamentu (EB) Nr. 1831/94, pateikė Komisijai 109 pranešimus apie pažeidimus, susijusius su ES bendrai finansuojamais projektais, kurių bendra vertė 67 304 951 EUR. Iš šios sumos 56 673 503 EUR buvo susigrąžinti, o likusieji dar turi būti susigrąžinti. Daugiausia pažeidimų pranešančios šalys yra Portugalija, Ispanija ir Lenkija (atitinkamai 27, 20 ir 19). Pažeidimų, apie kuriuos pranešė Portugalija, vertė sudarė 39 % visos sumos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Vengrija pranešė apie keturis pažeidimus, bet kurių vertė yra antra pagal dydį. Be to, tuo pačiu laikotarpiu Bulgarija, remdamasi 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui taikomu Reglamentu (EB) Nr. 1828/2006[2], pateikė Komisijai 17 pranešimų apie pažeidimus, susijusius su ES bendrai finansuojamais projektais, kurių bendra vertė yra apie 3,6 mln. EUR.

Pranešimų skaičius gerokai sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais, tačiau jų vertė vistiek yra panaši. Pagrindiniai pažeidimų, apie kuriuos pranešta, tipai – netinkamos finansuoti išlaidos ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai. Šioms dviem kategorijoms tenka beveik 75 % pažeidimų, apie kuriuos pranešta.

6 lentelė. 2009 m. valstybių narių pateikti pranešimai apie pažeidimus (EUR)

Valstybė narė | Pažeidimų skaičius | Finansinės sumos | Susigrąžintinos sumos |

Bulgarija | 17 | 3 578 740 | 3 578 740 |

Kipras | 0 | 0 | 0 |

Čekija | 3 | 1 924 920 | 0 |

Estija | 0 | 0 | 0 |

Graikija | 14 | 4 780 520 | 1 684 211 |

Ispanija | 20 | 4 351 765 | 3 622 443 |

Vengrija | 4 | 18 449 851 | 40 387 |

Airija | 0 | 0 | 0 |

Latvija | 0 | 0 | 0 |

Lietuva | 2 | 4 491 703 | 0 |

Malta | 1 | 39 133 | 39 133 |

Lenkija | 19 | 2 275 178 | 49 542 |

Portugalija | 27 | 24 575 760 | 1 332 009 |

Rumunija | 0 | 0 | 0 |

Slovėnija | 1 | 2 552 398 | 0 |

Slovakija | 1 | 284 983 | 284 983 |

IŠ VISO | 109 | 67 304 951 | 10 631 448 |

5. Vertinimas

Komisija ir valstybės narės atlieka visų bendrai finansuojamų projektų vertinimą. Projektus, kuriuos ketinama finansuoti iš fondo lėšų, tvirtina Komisija, pritariant paramą gaunančioms valstybėms narėms.

Komisija taip pat atlieka iš Sanglaudos fondo bendrai finansuojamų projektų ex post vertinimą. Paskutinis vertinimas, kuriame išnagrinėta 200 pasirinktų 1993–2003 m. laikotarpiu įgyvendintų projektų, paskelbtas 2005 m. 2009 m. imtasi naujo ex post vertinimo, kuriame nagrinėjami visi 2000–2006 m. laikotarpiu įgyvendinti Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės projektai. Atliekant vertinimą, kurį sudarys trys tarpusavyje susiję veiksmų paketai, bus vertinamas Sanglaudos fondo ir ISPA indėlis plėtojant ES transporto sistemą, siekiant įgyvendinti ES acquis aplinkos srityje ir ISPA priemonės poveikis rengiantis struktūrinių ir Sanglaudos fondų programoms. Be to, bus atliktos pasirinktų transporto ir aplinkos projektų ex post ekonominės naudos analizės ir nustatyta kitiems programavimo laikotarpiams naudinga patirtis.

6. Informavimas ir viešinimas

Kaip nurodyta 2007 m. metinėje ataskaitoje, nuo 2007 m. sausio 1 d. su Sanglaudos fondu susijusius klausimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 sprendžia Fondų koordinavimo komitetas ((FKK).

2009 m. FKK posėdžiuose buvo pateikiami ar aptariami keli tiek ERPF, tiek Sanglaudos fondui svarbūs klausimai, pvz., susiję su:

- Komisijos reglamentu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1828/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles;

- Komisijos sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas dėl 2009 m. programos, skirtos veiksmų ir ne veiksmų techninei pagalbai, finansavimo Europos Komisijos iniciatyva arba jos vardu iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF);

- Komisijos sprendimu dėl 2010 m. programos, skirtos veiksmų ir administracinei techninei pagalbai, finansavimo Europos Komisijos iniciatyva arba jos vardu iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF).

Kalbant apie Komisijos informavimo ir viešinimo priemones, 2009 m. dėmesys buvo sutelktas į du aspektus. Visų pirma, buvo siekiama užtikrinti, kad laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006 7 straipsnio 2 dalies nuostatų būtų paskelbtas Komisijos ir valstybių narių kartu valdomų ES fondų paramos gavėjų sąrašas. Antra, Regioninės politikos generalinis direktoratas paskelbė didelių projektų, įskaitant ir finansuojamų iš Sanglaudos fondo, tiek 2000–2006 m., tiek 2007–2013 m. laikotarpiais, duomenis. Duomenys apie daugelį šių projektų yra pateikti INFOREGIO svetainėje esančioje paieškos duomenų bazėje. Šiuo metu duomenų bazėje yra daugiau nei 300 projektų (dideli projektai ir kiti pagal 2007–2013 m. laikotarpio programas finansuojami projektai).

[1] Įskaitant finansinius ištaisymus, kuriuos valstybės narės atliko laikydamosi atitinkama tvarka sudaryto susitarimo, arba įgyvendindamos veiksmų planus ir oficialius Komisijos sprendimus. Įskaitant ištaisymus, atliktus po Komisijos audito, taip pat ištaisymus, atliktus įgyvendinant ar baigiant projektus.

[2] OL L 371, 2006 12 27, p. 1, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 846/2009 (OL L 250, 2009 9 23).