[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.7.19

KOM(2010)390 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimas

SEK(2010)904

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimas

ĮVADAS

Kultūra – esminis Europos Sąjungos projekto aspektas ir principo „įvairovė vienybėje“ pagrindas. Pagarba kultūros įvairovei ir gebėjimas vadovautis bendromis vertybėmis užtikrino taiką, gerovę ir solidarumą – tai, kuo ES didžiuojasi. Globalizuotame šiandienos pasaulyje kultūra gali nepaprastai prisidėti prie Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos ir visame pasaulyje skatinti stabilumą, tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.

2007 m. priėmus Europos kultūros darbotvarkę[1] prasidėjo naujas Europos lygmens bendradarbiavimo kultūros srityje etapas. Pirmą kartą visos suinteresuotosios šalys – Europos Sąjungos institucijos, valstybės narės ir pilietinė visuomenė – buvo pakviestos sutelkti pastangas ir drauge siekti Tarybos nustatytų bendrų tikslų[2]:

- skatinti kultūrų įvairovę ir dialogą,

- remti kultūrą kaip kūrybiškumo katalizatorių;

- skatinti kultūrą kaip labai svarbų ES tarptautinių santykių aspektą.

Siekiant stiprinti bendradarbiavimą, darbotvarkėje nustatyti kultūros srities darbo metodai:

- atvirasis koordinavimo metodas (AKM), kuriuo remdamosi valstybės narės glaudžiau bendradarbiautų įgyvendindamos Tarybos 2008–2010 m. darbo plano kultūros srityje prioritetus[3];

- sistemingesnis dialogas su pilietine visuomene kultūros klausimais naudojantis įvairiomis diskusijų ir patirties mainų platformomis.

Šios ataskaitos tikslas

Ataskaitoje vertinama Europos ir valstybių narių pažanga siekiant trijų darbotvarkės tikslų ir apžvelgiama naujų darbo metodų taikymo patirtis; ataskaita grindžiama valstybių narių pateiktomis nacionalinėmis ataskaitomis ir AKM grupių[4] bei platformų[5] darbu. Vadovaudamasi šios analizės rezultatais, Komisija padarė išvadas, kurios pateikiamos 3.1.2 ir 3.2.2 skyriuose.

Prie šios ataskaitos pridedamame tarnybų darbiniame dokumente pabrėžiama, kad pasiekta pažangos užtikrinant, kad kultūros aspektai būtų integruojami į visų sričių ES politiką.

PAŽANGA SIEKIANT DARBOTVARKĖS TIKSLŲ

1 darbotvarkės tikslas – skatinti kultūrų įvairovę ir dialogą

Pažangos pasiekta daugelyje sričių.

2008 m., kurie buvo paskelbti Europos kultūrų dialogo metais [6], daug dėmesio skirta informuotumo didinimui ir politinėms diskusijoms kultūrų dialogo klausimais. Ne vienoje valstybėje narėje kultūrų dialogo metų rezultatas – naujos politinės priemonės ir struktūros, o ES lygmeniu pasiektas politinis susitarimas dėl reikmės gerinti tarpkultūrinę kompetenciją[7] ir dėl kultūrų dialogo vaidmens išorės santykiuose[8]. Platforma „Kultūrų Europa“ paskelbė ir toliau viešina pilietinės visuomenės rekomendacijas – vadinamąją Vaivorykštės knygą.

Menininkų ir kitų kultūros specialistų judumo sąlygų gerinimui nemažai dėmesio skyrė AKM grupės, nagrinėjusios judumo kliūtis ir galimybes jas įveikti (pavyzdžiui, sukuriant kokybiškas informacijos sistemas) bei tarpinių organizacijų vaidmenį; be to, šį klausimą bandyta spręsti įgyvendinant 3 mln. EUR vertės bandomąjį projektą, kuriuo plėtojamos ir išbandomos naujos judumo skatinimo idėjos[9]. Komisija taip pat užsiima veikla, kuria siekia pašalinti visas kliūtis, kylančias ES piliečiams, norintiems pasinaudoti savo teisėmis visose kasdienio gyvenimo srityse, ir iki šių metų pabaigos parengs ataskaitą dėl pilietybės .

Danijos naująja atvykstančių menininkų programa DIVA remiami judūs vaizduojamojo meno, muzikos, literatūros, scenos meno atstovai. Rengiama analogiška programa, skirta užsienyje norintiems dirbti Danijos menininkams. Čekijos naująja kūrybiškumo ir studijų rėmimo programa skatinamas menininkų judumas naujų kūrinių kūrimo tikslais.

AKM kolekcijų mobilumo grupė praktiką lygino keliais aspektais (įskaitant kolekcijų mobilumo paskatas ir kliūtis). Komisija šiuo metu rengia neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencijos ir kovos su ja tyrimą. Europos Parlamentas 2010 m. pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama išnagrinėti, kaip plėtojamas kultūros paveldo įspėjamasis tinklas.

Siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis, Nyderlanduose vyksta informavimo kampanija, kurios keturios tikslinės grupės yra meno objektų pardavėjai, plačioji visuomenė, paveldo ir teisėsaugos institucijos. Pagal Kipro vyriausybė programą dengiama dalis išlaidų, susijusių su vietos ir užsienio menininkų meno kūrinių pervežimu ir eksponavimu.

Viena iš AKM grupių daug dėmesio skyrė švietimo ir kultūros sinergijai – vienai iš Kultūros pažinimo platformos temų. Iš Europos lygmens politinių išvadų dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo[10] matyti, kad kultūrinė raiška ir kultūrų pažinimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ugdant vaikų ir jaunimo kūrybiškumą.

Slovėnija priėmė Kultūros ir meninio ugdymo nacionalines gaires. Švedijos kūrybinių mokyklų iniciatyvoje, kuria skatinamas mokyklų ir kultūros sektoriaus bendradarbiavimas, dalyvauja 97 proc. savivaldybių. Graikijoje visos savivaldybės turi švietimo skyrių, kurio darbuotojai yra atsakingi už švietimo ir kultūros sąsajų stiprinimą. Belgijos (Flandrijos) programa „Dynamo3“ mokyklos skatinamos parengti ilgalaikius meno ir kultūros švietimo planus.

2008 m. Komisijos komunikate „ Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“ nustatyta, kokios veiklos reikia imtis, kad kalbų įvairovė taptų solidarumą ir gerovę užtikrinančiu veiksniu. Nuo minėto komunikato paskelbimo sukurtos dvi struktūrinio dialogo platformos – viena iš jų skirta verslui, kita – pilietinei visuomenei.

Kalbant apie įvairias kultūros pažinimo galimybes, reikia pažymėti, kad didelės pažangos pasiekta ir skaitmeninimo srityje. 2008 m. pradėjo veikti Europeana – ES internetinė biblioteka. Komisija, vadovaudamasi Europos skaitmenine darbotvarke, paskelbė naujas kultūros paveldo skaitmeninimo ir prieinamumo internete skatinimo priemones.

Estijos 2007–2010 m. kultūros paveldo skaitmeninimo strategijoje numatyta įvairių e. paslaugų, kuriomis didinamas paveldo prieinamumas bei skatinamas nacionalinių archyvų, nacionalinės bibliotekos, valstybinių transliuotojų ir muziejų bendradarbiavimas.

2009 m. Komisijos rekomendacijoje valstybės narės ir žiniasklaida raginamos geriau informuoti žmones apie žiniasklaidos pranešimų įvairovę ir taip didinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą , kuris suprantamas kaip gebėjimas naudotis žiniasklaidos turiniu ir jį kritiškai vertinti. Šios srities veikla tęsiama įgyvendinant programą MEDIA 2007 ir parengiamąją priemonę „MEDIA international“.

Portugalijos mokyklose į mokymo planus įtraukta informavimo apie autorių teises programa, kuria siekiama gerinti jaunuolių žinias apie kūrybos vertę ir kultūrų įvairovę. Slovakijoje, bendradarbiaujant pilietinei visuomenei, švietimo ir žiniasklaidos institucijoms, parengta žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo koncepcija.

Be to, siekdama užtikrinti daugiau galimybių pažinti kultūrą ir remdamasi dabartine tarpvyriausybine iniciatyva, Komisija pasiūlė naudoti Europos paveldo ženklą [11]. Šiuo ženklu žymimos svarbios paveldo vietos, susijusios su Europos integracija, vertybėmis ir istorija. Sprendžiant, ar žymėti šiuo ženklu konkrečią paveldo vietą, atsižvelgiama į įvairius kriterijus, įskaitant švietėjišką (visų pirma jaunimo švietimo) aspektą.

2 darbotvarkės tikslas – remti kultūrą kaip kūrybiškumo katalizatorių

Daugiausia bendradarbiauta formuojant kultūros ir kūrybinę pramonę (toliau – KKP) ir užtikrinant strategines investicijas į kultūrą, darančias poveikį regiono ir vietos plėtotei. Tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu vis daugiau dėmesio skiriama kultūros potencialui skatinti kūrybiškumą ir gebėjimą kurti naujoves , taigi ir prisidėti prie ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančios aplinkos formavimo, – tai patvirtinama Tarybos išvadose dėl kultūros kaip kūrybiškumo ir novatoriškumo skatinimo priemonės[12].

Lenkijoje įgyvendinama kampanija „Culture Counts!“, kuria siekiama pabrėžti svarbų kultūros poveikį ekonomikai ir visuomenei apskritai. Italijos 2009 m. baltojoje kūrybiškumo knygoje nagrinėjamas kūrybiškumo ir kultūrinės veiklos modelis ir siūlomi kūrybiškumo skatinimo veiksmai.

2009 m. buvo paskelbti Europos kūrybiškumo ir naujovių metais , o tų metų veikla buvo siekiama nustatyti, kaip kultūra padeda kurti ekonomines ir socialines naujoves. Metų ambasadorių kreipimesi[13] pabrėžiama, kad kūrybiškumą galima paskatinti stiprinant meno, filosofijos, mokslo ir verslo sąsajas.

Diskusijas pakurstė ir keletas Komisijos užsakymu atliktų tyrimų , visų pirma kultūros poveikio kūrybiškumui tyrimas (2009 m.), KKP verslumo tyrimas (2010 m.) ir „Eurydice“ atliktas meno ir kultūrinio švietimo Europos mokyklose tyrimas.

Daug dėmesio skirta KKP ; ES lygmens rezultatas – 2010 m. balandžio mėn. paskelbta žalioji knyga, kurioje aptariama, kaip sukurti tokią aplinką, kad būtų išnaudojamas šio sektoriaus potencialas ir prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Žaliąja knyga, kuri grindžiama AKM grupės ir KKP platformos darbu, siekiama paskatinti diskusijas tokiais klausimais kaip galimybės gauti finansavimą, kūrybiškam verslumui reikalingi įgūdžiai, novatoriška partnerystė su kitais ekonomikos sektoriais[14].

2009 m. spalio mėn. paskelbtas dokumentas, kuriame svarstomas kūrinių, pavyzdžiui, knygų, muzikos, filmų ar vaizdo žaidimų, Europos skaitmeninės bendrosios rinkos sukūrimo klausimas, analizuojamos laisvo kūrinių judėjimo internete kliūtys ir pradedamos viešosios konsultacijos dėl galimų tikros bendrosios rinkos sukūrimo priemonių.

2008 m. strategijoje „Creative Britain“ aptariami esminiai klausimai, susiję su vyriausybės intervencija į tokius kūrybos sektoriaus reikalus kaip įgūdžių ugdymas ir talentų skatinimas, inovacijos, intelektinė nuosavybė, kūrybiško verslo rėmimas. Vienas iš Lietuvos naujosios kūrybinės pramonės plėtotės strategijos siekių – nacionalinio kūrybinės pramonės inkubatorių tinklo rėmimas. Suomijos kūrybiškos ekonomikos plėtotės strategijoje sprendžiami tokie klausimai kaip kūrybos sektoriaus užimtumas, verslumas ir novatoriškų produktų kūrimas.

Vis dažniau pripažįstamas kultūros vaidmuo skatinant vietos ir regionų plėtotę. 2007–2013 m. kultūrai skirta 6 mlrd. EUR sanglaudos lėšų, kuriomis finansuota kultūros paveldo apsauga, kultūros infrastruktūros plėtra ir kultūros paslaugų rėmimas. Papildomų lėšų skirta turizmui, miestų atnaujinimui, MVĮ ir informacinės visuomenės rėmimui. Atliktas kultūros poveikio vietos ir regionų vystymuisi tyrimas; taip pat bus parengtos regioninio ir vietos lygmens politikams ir kultūros subjektams skirtos praktinės priemonės. Rengiantis būsimam sanglaudos politikos etapui, prasidėsiančiam 2014 m., reikėtų remtis jau įgyvendintais projektais ir atliktais tyrimais ir imtis tokių priemonių, kurios padėtų išlaisvinti kultūros ir visų pirma kūrybinės pramonės potencialą. Kultūros ir kūrybos sektoriai, drauge su skirtingomis valstybės institucijomis ir atitinkamais pilietinės visuomenės atstovais, turėtų būtų įtraukti į integruotas regionų ar miestų plėtros strategijas.

2009 m. pradėta Airijos kultūrinio turizmo iniciatyva, kuria siekiama gerinti meno, kultūros ir turizmo sektorių bendradarbiavimą. Naujas Rumunijos kultūros ministerijos kultūrinio turizmo skyrius skatina tarpžinybinį bendradarbiavimą, kad būtų visapusiškai išnaudojamas materialiojo ir nematerialiojo paveldo potencialas.

Suderintos kultūros statistikos rinkimo metodologijos plėtotė – svarbus AKM grupės uždavinys. Nuo 2009 m. spalio mėn. Eurostatas remia bendradarbiaujančių valstybių narių statistikos departamentų tinklo veiklą. Šis Liuksemburgo kultūros ministerijos koordinuojamas tinklas dvejus metus bandys nustatyti kultūros statistikos, KKP, valstybės ir privačiųjų išlaidų kultūrai, dalyvavimo kultūros renginiuose ir socialinio kultūros poveikio metodologinę sistemą.

3 darbotvarkės tikslas – skatinti kultūrą kaip labai svarbų ES tarptautinių santykių aspektą

ES yra pasirašiusi UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo[15], todėl plėtodama santykius su kitomis šalimis ir regionais yra įsipareigojusi atsižvelgti į kultūros aspektą.

Priėmus darbotvarkę ES išorės santykiuose atsirado naujų strateginių kultūros aspektų. Kultūra vis dažniau suvokiama kaip strateginis politinio, socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnys. Naujosioms iniciatyvoms skirta daugiau finansinių išteklių: nuo 2007 m. trečiųjų šalių kultūrai ir regionų bendradarbiavimui skirta daugiau kaip 100 mln. EUR.

ES labai sustiprino regiono kultūrinio bendradarbiavimo rėmimą pagal Europos kaimynystės politiką . 2009 m. ir 2010 m. regionui skiriamas ypatingas dėmesys pagal ES programą „Kultūra“; 2011 m. planuojama nauja regionų bendradarbiavimo iniciatyva.

Viduržemio jūros šalių sąjungos kontekste, rengiamasi naujai Euromed kultūros strategijai. Komisija jau įvertino susijusias reikmes ir baigė konsultacijų procesą, o partnerių suburta ad hoc darbo grupė rengs strategiją, kuri bus pristatyta ministrams.

Narystei besirengiančiose šalyse didžiausios pastangos dėtos paveldui atkurti, be to, nemažai dėmesio skirta nepriklausomoms organizacijoms, kurioms skirtas Pasirengimo narystei pagalbos priemonės pilietinės visuomenės programos kvietimas teikti paraiškas. Kultūra – svarbus 2009 m. pradėtos naujos Rytų šalių partnerystės politinio dialogo ir bendradarbiavimo aspektas. Rytų šalių partnerystės kultūros programa, kuri pradedama įgyvendinti 2010 m., bus siekiama didinti kultūros subjektų pajėgumus, skatinti regionų ryšius ir prisidėti prie įtraukios kultūros politikos plėtotės šalyse partnerėse.

2008 m. Slovėnijoje surengta konferencija, kurios metu pradėtas Liublianos procesas, pagal kurį finansuojamas pietryčių Europos paveldo atkūrimas.

Kultūros vaidmuo vystymosi politikoje taip pat vis svarbesnis. 2009 m. Komisija pradėjo kultūros vaidmens vystymosi politikoje stiprinimo procesą, prie kurio prisidėjo visos suinteresuotosios šalys. Buvo įsteigtas Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) ir ES specialistų komitetas, kurio tikslas – stebėti pažangą ir padėti rengti 10-ąją Europos plėtros fondo ir AKR kultūros programą[16].

Ispanijos 2007 m. kultūros ir plėtros strategija grindžiama UNESCO konvencijos principais.

Prekybos santykių srityje dvišalėse ir daugiašalėse derybose ES siekė toliau atsižvelgti į audiovizualinio sektoriaus (ekonominį ir kultūrinį) dvilypumą, kaip į identiteto ir vertybių sklaidos galimybę. Drauge, vadovaujantis UNESCO konvencija ir pasirašant Kultūros bendradarbiavimo protokolą pagal ekonominės partnerystės su CARIFORUM šalimis susitarimus[17], pripažįstama reikmė besivystančioms šalims kultūrų raiškos srityje taikyti lengvatinį režimą ir taip skatinti labiau lygiaverčius mainus.

Naujuose Prancūzijos ir šalių partnerių bendro filmų kūrimo susitarimuose pateikiama nuoroda į UNESCO konvenciją.

Dar vienas žingsnis žengtas užmezgant dvišalę partnerystę su išsivysčiusiomis ar augančios ekonomikos šalimis 2009 m. Maskvoje įvyko aukšto lygio seminaras „Rusija ir ES: kultūrinio bendradarbiavimo metmenys“, kurį drauge surengė ES ir Rusijos kultūros ministerija. 2010 m. inicijuota Šiaurės dimensijos partnerystė kultūros srityje. Tai, kad vienas iš ES ir Brazilijos strateginės partnerystės aspektų – kultūra, atspindi 2009 m. pasirašyta bendra Europos Komisijos ir Brazilijos kultūros ministerijos deklaracija. 2008 m. spalio mėn. užmegzti oficialūs strateginiai ES ir Meksikos ryšiai. 2009 m. gegužės mėn. pradėtas Europos Komisijos ir Kinijos kultūros ministerijos politinis dialogas. Pagal specialiuosius programos „Kultūra“ veiksmus remiami bendradarbiavimo su inter alia Kinija, Indija ir Brazilija projektai.

Audiovizualinio sektoriaus parengiamąja priemone „MEDIA international“ siekiama stiprinti Europos ir trečiųjų šalių specialistų bendradarbiavimą ir skatinti kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių abipusį mobilumą. Ši veikla bus ir toliau remiama pagal programą MEDIA Mundus , kuriai 2011–2013 m. skirta 15 mln. EUR.

DARBO METODAI IR PARTNERYSTĖ

Darbotvarkėje Komisija pasiūlė keletą naujų darbo metodų, visų pirma atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) ir sistemingesnį dialogą su kultūros sektoriumi.

AKM

Pirmoji patirtis

Tarybos 2008–2010 m. darbo planu kultūros srityje numatyta suburti keturias ekspertų grupes, kurios bendradarbiautų naudodamos AKM, dalytųsi patirtimi ir teiktų rekomendacijas, susijusias su darbo plane nustatytais prioritetais:

- KKP;

- kultūros ir švietimo sinergija;

- menininkų ir kitų kultūros specialistų judumas;

- kolekcijų mobilumas.

Darbo plane numatyti kiekvienos grupės tikslai, tačiau paaiškėjo, kad sutarti dėl konkrečių grupės atsakomybės sričių buvo sudėtinga ir dėl to kai kuriais atvejais buvo vėluojama pradėti veiklą.

Dauguma atvejų grupės daugiausia dalijosi patirtimi, kad galėtų parengti politinių rekomendacijų. Kai kuriais atvejais daugiau dėmesio skirta informacijos apie valstybių narių praktiką rinkimui ir sistemingai analizei.

Vos po dvejų metų veiklos tvirtas išvadas daryti būtų sunku, tačiau tiek Komisija, tiek valstybės narės laikosi nuomonės, kad AKM yra veiksminga kultūros srities bendradarbiavimo priemonė.

AKM labai padeda organizuoti tinklų ir nacionalinių institucijų tarpusavio mokymosi veiklą. Visų grupių tikslas – parengti politinių rekomendacijų, tačiau svarbiausias uždavinys – pasiekti, kad į jas būtų atsižvelgiama formuojant ES ir nacionalinę politiką, ir derinti grupių veiklą su Tarybai pirmininkaujančių šalių ir Komisijos darbais.

Ateities uždaviniai

Vykdant koordinavimo veiklą taikant AKM daugiausia dėmesio reikėtų skirti tiems klausimams, kuriuos pagal kompetenciją galėtų spręsti valstybės narės ir Komisija ir kurie padėtų siekti darbotvarkės tikslų.

Tą daryti padės aktyvesnis AKM grupių, Komisijos ir Tarybos (visų pirma jai pirmininkaujančių šalių) veiklos derinimas. Tarybai pirmininkaujančios šalys turėtų nusistatyti aiškius prioritetus ir užtikrinti, kad jos programos ir Tarybos veikla būtų grindžiamos AKM siekiais.

Paaiškėjo, kad kultūros ministerijų aukščiausio lygmens atstovų posėdžiai yra ne tik veiksmingi strateginių diskusijų forumai, bet ir potencialiai svarbūs AKM rezultatų sklaidos ir pritaikymo kanalai. Todėl pirmininkaujančios šalys tokius forumus turėtų rengti sistemingiau ir, atsižvelgdamos į savo prioritetus, turėtų analizuoti vienos ar kelių AKM grupių veiklos rezultatus.

Vadovaudamasi valstybių narių nacionalinėse ataskaitose ir AKM dalyvių pateiktais siūlymais, Komisija siūlo veiksmingą bendradarbiavimą stiprinti taip:

- Valstybės narės drauge su atitinkamomis Tarybos tarnybomis turėtų nustatyti bendras ir konkrečias temas, kurias nagrinėtų AKM grupės. Turėtų būti suburtos ne daugiau kaip keturios ar penkios teminės grupės – taip būtų užtikrinta, kad Komisija galėtų veiksmingai remti grupių veiklą, o Taryba (visų pirma jai pirmininkaujanti šalis) turėtų pakankamai pajėgumų tų grupių veiklos rezultatams įgyvendinti. Atskiros grupės turėtų paeiliui nagrinėti tam tikras temas ir laiku informuoti apie rezultatus. Nustačius ketverių metų ciklą būtų užtikrintas tvarus bendradarbiavimas, laikotarpio vidurio peržiūra ir prasminga teminė pažanga.

- Taryba turėtų nustatyti, kokių rezultatų reikėtų siekti (pavyzdžiui, tai galėtų būti analitinės ataskaitos, gerosios patirties pavyzdžių rinkiniai, politinės rekomendacijos) ir numatyti tų rezultatų sklaidos galimybes (Tarybai pirmininkaujančios šalies rengiamos konferencijos, aukščiausio lygmens susitikimai, kultūros sektoriaus subjektų ar bendradarbiaujant su jais suorganizuoti renginiai, Komisijos seminarai ir pan.).

- Kiekviena grupė pati nustatytų, kokios veiklos reikėtų imtis. Veikla gali būti įvairi: nuo plenarinių sesijų Briuselyje iki tarpusavio mokymosi užsiėmimų kurioje nors iš dalyvaujančių šalių. Grupėms, kaip ir dabar, pirmininkautų vienas ar du pirmininkai, kuriuos tvirtintų ir skirtų Kultūros reikalų komitetas.

- Jei būtų nustatytos aiškios grupių darbo temos, valstybėms narėms nebūtų sudėtinga rasti tinkamos kvalifikacijos asmenų, kurie galėtų būti grupės nariais. Šį procesą galima būtų kartoti kasmet – taip būtų užtikrinta, kad grupių narių kompetencija atitiktų tais metais nagrinėjamas temas. Vienos temos reikalautų išsamių srities žinių, kitos – platesnės politinės vizijos. Kad ir kokie ekspertai – mokslininkai, pilietinės visuomenės atstovai ar ministerijų darbuotojai – būtų skiriami grupių nariais, būtina užtikrinti glaudžias sąsajas su politikos formavimo procesais ir veiksmingą ministerijos paramą.

- Kol kas nesutariama dėl AKM grupių, kurias sudaro 22–27 dalyvaujančių valstybių narių atstovai, dydžio, tačiau praktikoje pirmenybė teikta mažesniems diskusijų pogrupiams. Aktyvūs mainai ir diskusijos tebelieka svarbiu tikslu. Pavyzdžiui, galima dalytis patirtimi, surengti tarpusavio mokymosi vizitą ar atlikti atvejo analizę. Ketverius metus paeiliui nagrinėjant konkrečias temas valstybėms narėms turėtų pasidaryti lengviau nustatyti, kuriose diskusijose jos pageidautų dalyvauti ir kuriose ne.

- Grupių veikla (visų pirma susijusi su tarpusavio mokymusi ir sklaida) galėtų būti remiama pagal programą „Kultūra“.

Tam tikri darbo metodai padės geriau pasinaudoti AKM rezultatais. Nustačius aiškias temas, siekius ir sklaidos galimybes, valstybių narių bendradarbiavimas taikant AKM turės aiškesnes gaires. Bendras tikslas – aktyvesnis AKM grupių, Komisijos ir Tarybos (visų pirma jai pirmininkaujančių šalių) veiklos derinimas.

Sistemingas dialogas su kultūros sektoriumi

Pirmoji patirtis

Komisija tęs dialogą su kultūros sektoriumi ir sieks užtikrinti, kad jo balsas būtų aiškiai girdimas Europos lygmens politinėse diskusijose.

Nuo 2007 m. Komisijos ir minėto sektoriaus struktūrinis dialogas vykdomas dviem kanalais: per Europos asociacijų teminę platformą ir Europos kultūros forumą.

Rengiantis 2008 m., kurie paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, veiklai, buvo sukurta vadinamoji Vaivorykštės platforma, kuria galėjo naudotis pilietinė visuomenė ir Komisija planuodamos ir remdamos Europos metų veiklą. Ilgainiui ši platforma pakeista nauja – „Kultūrų Europos“ – platforma. Remdamasi šiuo pavyzdžiu, Komisija 2008 m. viduryje paskelbė viešąjį kvietimą pareikšti susidomėjimą, kuriuo paragino europines kultūros organizacijas sukurti dar dvi – Kultūros pažinimo ir KKP – platformas.

Pirmosios abiejų platformų politinės rekomendacijos visam sektoriui buvo pristatytos 2009 m. vykusiame Europos kultūros forume.

Vienas iš svarbiausių platformų veiklos rezultatų – intensyvesnis dialogas su kultūros sektoriumi. Struktūrinis dialogas buvo tarsi kvietimas labai nevienalyčio kultūros sektoriaus atstovams ieškoti bendro pagrindo. Dabar sektorius yra geriau informuotas apie politinius procesus ir mieliau į juos įsitraukia.

Vis dėl to, priklausomai nuo prioritetų, kai kuriuose sektoriuose gali būti sudėtinga rasti kompetentingų diskusijos dalyvių ar imtis tam tikrų teminių politinių iniciatyvų. Geresnis pilietinės visuomenės dialogo derinimas su Komisijos, AKM grupių ir Taryboje susitinkančių valstybių narių veikla užtikrintų aiškesnį vaizdą, kada ir kokiais būdais įgyvendinti rekomendacijas.

Ateities uždaviniai

Vadovaudamasi diskusijų platformų ir valstybių narių nacionalinių ataskaitų siūlymais, Komisija siūlo veiksmingą bendradarbiavimą stiprinti taip:

- Teminės platformos turėtų atspindėti konkrečią AKM temą ir būti su ja glaudžiai susijusios, o jų tikslas turėtų būti koordinuoti svarstymai ir diskusijos prioritetinėmis temomis. Komisija toliau bendradarbiaus su platformomis ir siūlys kasmet rengti susitikimus su platformų valdybomis.

- Kas dvejus metus sušaukiamas Europos kultūros forumas tebelieka svarbiu pilietinės visuomenės ir politikų dialogo centru. 2009 m. forume, kuriame dalyvavo per 1 000 dalyvių, aptarta pažanga integruojant kultūrą į susijusias Europos politikos sritis. Tačiau reikia ir mažesnio masto renginių, kuriuose būtų galima aptarti konkrečius klausimus. Ateityje į platformų diskusijas ir sklaidos renginius reikėtų pritraukti sektoriaus atstovus, atitinkamų AKM grupių narius, valstybių narių ir Europos politinių sprendimų priėmėjus. Bus ieškoma veiklos dotacijų finansavimo alternatyvų, nes iš pirmosios patirties matyti, kad platformų veiklai remti labiau tiktų projekto dotacijos.

- Kai kuriose valstybėse narėse pastebima teigiamų struktūrinio dialogo su kultūros pilietine visuomene poslinkių. Vengrijoje įsteigta Kultūros sektoriaus politinė taryba suburia vyriausybės atstovus, kultūros specialistus, finansavimo institucijas ir profesines sąjungas. Rumunijoje bandomoji dialogo platforma išplėtota į Suinteresuotųjų šalių įtraukimo departamentą Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijoje.

Intensyvesnis dialogas su kultūros pilietine visuomene padės dėti koordinuotas bendras pastangas siekiant politinių prioritetų. Teminės platformos, atspindinčios AKM grupių temas, padės į politinius procesus integruoti pilietinės visuomenės veiklą ir žinias.

BŪSIMI VEIKSMAI

Patirtis, kaupta nuo pat darbotvarkės priėmimo, rodo aiškų Europos lygmens bendradarbiavimo kultūros politikos srityje potencialą, kad ir kokiais būdais būtų bendradarbiaujama: valstybėms narėms dalijantis gerąja patirtimi ir atitinkamai keičiant politiką, pilietinei visuomenei darant poveikį politinių sprendimų priėmimo procesui ar susijusiose politinėse srityse užtikrinant nuoseklesnį požiūrį į kultūrą.

Dabartinėmis aplinkybėmis stiprinti bendradarbiavimą yra dar svarbiau.

Komisijos pasiūlyta strategija „Europa 2020“ siekiama sugrąžinti Europą į ilgalaikio augimo kelią ir imtis priemonių pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui skatinti. Kultūra čia gali atlikti labai svarbų vaidmenį; į ją atsižvelgiama įgyvendinant tokias pavyzdines iniciatyvas kaip „Inovacijų sąjunga“ (kūrybiška ekologija, netechnologinės inovacijos), Skaitmeninė darbotvarkė (žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas; nauja kūrybos ir kultūrų pažinimo aplinka) ir komunikatas „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms“ (tarpkultūrinė kompetencija ir universalieji įgūdžiai). Reikėtų pabrėžti kultūros vaidmenį skatinant vietos ir regionų plėtotę ir įgyvendinant sanglaudos politiką (pavyzdžiui, kuriant kūrybingus ir daugiakultūrius miestus ir regionus). Kultūrinis aspektas turėtų būti stiprinamas ir už ES sienų – vykdant plėtros politiką ir plėtojant išorės santykius reikėtų reklamuoti Europą kaip kūrybos erdvę, skatinti kultūrinius mainus ir bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis.

Šioje ataskaitoje pateiktais pasiūlymais, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimą, ketinama padėti užtikrinti, kad kuriant pažangią, tvarią ir glaudžią Europą, būtų visapusiškai atsižvelgiama į kultūrą.

IŠVADA

Europos Parlamentas, Taryba, Regionų komitetas bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kviečiami pareikšti nuomonę apie šią ataskaitą.

Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų ir nustatyti plačias temas ir konkrečius prioritetinius klausimus, kuriuos būtų galima analizuoti ir spręsti pasitelkus AKM.

Komisija siūlo teikti temines ataskaitas apie sutartų sričių pažangą, kurios būtų grindžiamos AKM grupių veiklos rezultatais, struktūrinio dialogo platformų darbu ir savanorišku valstybių narių indėliu.

[1] http://eurlex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexapi!prod!DocNumber&lg=en& type_doc=COMfina&an_doc=2007&nu_doc=0242&model=guicheti.

[2] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32007G1129(01):EN:NOT.

[3] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:42008X0610(01):EN:NOT.

[4] Galutinės AKM grupių ataskaitos: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc1565_en.htm.

[5] Platformų rekomendacijos: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc1565_en.htm.

[6] Žr. http://ec.europa.eu/culture/key-documents/doc539_en.htm.

[7] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:141:0014:0016:LT:PDF.

[8] http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/ICD_external_relations_en.doc.pdf.

[9] http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc417_en.htm.

[10] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:301:0009:0011:LT:PDF.

[11] http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc2519_en.htm.

[12] http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/CONS_NATIVE_CS_2009_08749_1_EN.pdf.

[13] http://www.create2009.europa.eu/about_the_year/manifesto.html.

[14] Taip pat žr. Amsterdamo deklaraciją: http://85.92.129.90/~workshop/.

[15] 2010 m. balandžio mėn. ją buvo ratifikavusios daugiau kaip 110 šalių.

[16] Žr. http://www.culture-dev.eu/pages/en/en_accueil.html.

[17] Susitarimai ir protokolai, kuriais įgyvendinama ir remiama UNESCO konvencija, taip pat pradėti sudaryti su Pietų Korėja ir baigiami sudaryti su Andų ir Centrinės Amerikos šalimis.