[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.4.21 KOM(2010)163 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Mokesčiai ir vystymasisBendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą SEK(2010)426 ĮŽANGA 2009 m. balandžio 28 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl gero mokesčių srities valdymo skatinimo[1], kuriame pateikti konkretūs veiksmai, kuriais galėtų būti skatinami gero mokesčių srities valdymo principai (skaidrumas, keitimasis informacija ir sąžiningesnė konkurencija mokesčių srityje) tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu. Bendras tikslas – gerinti bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu kuo didesniu geografiniu mastu. Šis siekis taip pat atitinka Monterėjaus[2] ir Dohos[3] deklaracijas, kuriose neteisėtas kapitalo nutekėjimas ir neteisėti finansiniai srautai nustatyti kaip pagrindinė vidaus pajamų sutelkimo vystymuisi kliūtis. Norvegijos vyriausybės komisijos teigimu, neteisėtų lėšų srautai iš besivystančių šalių 2006 m. siekė iš viso nuo 641 iki 979 mlrd. USD, t. y. beveik septynis kartus viršijo oficialią paramą vystymuisi[4]. Tam palankios sąlygos atsiranda dėl žalingos apmokestinimo praktikos ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų neigiamo poveikio silpnoms mokesčių sistemoms. Šiems klausimams spręsti būtinos tiek besivystančių šalių, tiek išsivysčiusių šalių bendros pastangos taikyti gero valdymo principus mokesčių srityje ir taip gerinti augimo perspektyvas ir mažinti skurdą besivystančiose šalyse, kartu stiprinant mokesčių sistemas pasauliniu mastu. 2009 m. gegužės 18 d., taip pat atsižvelgdama į Komisijos komunikatą dėl paramos krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims[5], Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymų dėl konkrečių ES veiksmų siekiant „palaikyti dialogą su besivystančiomis šalimis bei teikti joms paramą skatinant užtikrinti gerą valdymą mokesčių srityje ir veiksmingesnes nacionalines mokesčių sistemas, kad būtų pasiekti vystymosi tikslai“. Šiuos klausimus prioritetais laiko ir didžiojo aštuoneto bei didžiojo dvidešimtuko šalys. Šiuo komunikatu siekiama gerinti mokesčių ir vystymosi politikos sinergijas nustatant būdus, kaip ES galėtų padėti besivystančioms šalims kurti veiksmingas, sąžiningas ir tvarias mokesčių sistemas ir administracijas, kad būtų geriau sutelkiami vidaus finansiniai ištekliai kintančioje tarptautinėje aplinkoje. Europos Parlamentas tvirtai palaiko šį siekį. 1. GERO VALDYMO BESIVYSTANčIų šALIų MOKESčIų SRITYJE STIPRINIMAS Kad daugelyje besivystančių šalių būtų užtikrintas tvarus viešųjų paslaugų teikimas, būtinas Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT) įgyvendinti ir rezultatams įtvirtinti, būtinos didesnės vidaus pajamos. Besivystančiose šalyse mokesčių ir BVP santykis yra nuo 10 iki 20 %, palyginti su 25–40 % išsivysčiusiose šalyse. Didesnės vidaus finansinės pajamos suteiktų ne tik didesnę veiksmų laisvę remti su TVT susijusias išlaidas, bet ir suteiktų šaliai galimybę prisiimti atsakomybę už pasirinktas politikos priemones. Kaip pabrėžta Dohos deklaracijoje, vidaus finansinių išteklių sutelkimas vystymuisi yra svarbiausias veiksnys palaikant pasaulinę tvaraus vystymosi partnerystę visų pirmą remiant TVT. Besivystančioms šalims ši partnerystė reiškia, kad būtina dėti daugiau pastangų vidaus finansiniams ištekliams sutelkti, kad būtų teikiamas finansavimas vystymosi prioritetams, o pagalbos teikėjai turi laikytis įsipareigojimo teikti ilgalaikę ir nuspėjamą pagalbą, skirtą tarptautiniu mastu sutartiems skurdo mažinimo tikslams įgyvendinti. Šią bendrą atsakomybę Komisija prisiima vis didesnę paramos vystymuisi dalį skirdama per paramą biudžetui, įskaitant tokią naujovišką pagalbos teikimo tvarką, kaip su įvairiomis AKR šalimis sudarytas TVT sutartis. Mokesčių sritis taip pat itin svarbi stiprinant valstybę ir skatinant pilietiškumą. Geras valdymas mokesčių srityje negali būti „eksportuojamas“ arba primestas iš išorės. Atsakinga vyriausybė turi atsižvelgti į pagrindinius piliečių poreikius arba rizikuoti prarasti teisėtumą ir visuomenės palaikymą. ES yra įsipareigojusi skatinti šalis partneres prisiimti atsakomybę už vystymosi strategijas ir programas. Teikdama paramą besivystančioms šalims šioje srityje, ES taip pat yra įsipareigojusi laikytis abipusio atskaitingumo principo, įtvirtinto Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo. Užtikrinus geresnį besivystančių šalių mokesčių srities valdymą ES mokesčių mokėtojai labiau palaikys paramą vystymuisi. 1.1. Besivystančioms šalims kylantys sunkumai 1.1.1. Vidaus veiksniai Mėgindamos didinti vidaus mokestines pajamas, besivystančios šalys dažnai susiduria su sunkumais, susijusiais su: - šalies ūkio struktūra ir konkurencingumu (t. y. dideli neoficialios ekonomikos sektoriai, žemės ūkio dominavimas pramonės ir paslaugų sektoriaus atžvilgiu); - politiniu ir makroekonominiu nestabilumu, prastomis viešosiomis paslaugomis, prasta viešųjų finansų valdymo kokybe, paplitusia korupcija, prastu valdymu ir teisinės valstybės principų nesilaikymu, įskaitant ištekliais turtinguose regionuose ir ypač silpnose valstybėse; - mokesčių sistemos ypatumais ir jos valdymu, dėl kurių mokesčių reformos gali būti ne tokios veiksmingos ir lengvai įgyvendinamos: - dėl siauros mokesčio bazės mokesčių našta dažnai nevienodai paskirstoma tarp ekonominių veiksnių ir mokesčių mokėtojų; - tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo pusiausvyra gali ne visada atspindėti ūkio struktūrą; - silpnas mokesčių politikos ir mokesčių administracijos ryšys; - mokesčių administracijų gebėjimo valdyti ir prižiūrėti mokesčių sistemą trūkumas, dėl kurio prastai vykdomos mokestinės prievolės ir surenkama mažai mokesčių. 1.1.2. Tarptautiniai veiksniai Vis didesnė tarptautinių rinkų integracija ir ūkio globalizacija taip pat daro poveikį nacionalinių mokesčių sistemų veiksmingumui: - įgyvendinti vidines mokesčių taisykles tampa sudėtinga aplinkoje, kurioje toliau didėja mokesčių mokėtojų geografinis judumas, prekybos apimtis, kapitalo srautai ir naujų technologijų naudojimas; - pereinant nuo pajamų sistemų, daugiausia priklausančių nuo iš muitų gaunamų pajamų, prie platesnio pobūdžio ir šiuolaikiškesnių sistemų, kyla su prisitaikymu susijusių uždavinių; - tiesioginėms užsienio investicijoms skatinti šalys gali taikyti pernelyg daug išlaidų reikalaujančias mokesčių paskatas ir išimtis, kurios iš tiesų nepritraukia faktinių ir tvarių investicijų; - nebendradarbiaujančios šalys bei teritorijos ir žalinga mokesčių praktika tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse daro neigiamą poveikį besivystančių šalių pajamoms ir kartu kliudo geram valdymui ir institucijų plėtojimui. 1.2. Veiksmingų, našių, sąžiningų ir tvarių mokesčių sistemų rėmimas Našios ir sąžiningos mokesčių sistemos būtinos siekiant užtikrinti augimą, mažinti skurdą, įtvirtinti gerą valdymą ir stiprinti valstybę. Tokios mokesčių sistemos padeda užtikrinti didesnes ir stabilesnes pajamas, tvaresnes investicijas ir didesnį ūkių konkurencingumą. Mokesčių reformos ir geresnės verslo aplinkos ryšis yra itin svarbus, nes įmonėms sudaromos geresnės sąlygos investuoti, vykdyti prekybą ir kurti naujas darbo vietas. Be to, šalims, kurioms kyla su pajėgumais susijusių sunkumų, itin svarbu sukurti tokias mokesčių sistemas, kurias būtų lengva valdyti turinti ribotus išteklius. Našios ir sąžiningos mokesčių sistemos taip pat svarbios skatinant demokratijos principus ir valstybės teisėtumą, nes mokesčių mokėtojai vyriausybes laiko atsakingomis už surinktų mokesčių panaudojimą. Tokios mokesčių sistemos padeda visais lygmenimis sudaryti tvirtą piliečių ir vyriausybių mokestinį ir socialinį susitarimą, kuriuo skatinama vykdyti mokestines prievoles, kuris padeda siekti geresnio demokratinio ir ekonominio valdymo, gauti daugiau pajamų dėl didesnio ekonomikos augimo ir platesnių mokesčių bazių, taip pat padeda kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, pinigų plovimu, korupcija ir terorizmo finansavimu. 1.2.1. Parama mokesčių reformoms ir mokesčių administracijų stiprinimas Komisija pripažįsta, kad pačios besivystančios šalys turi prisiimti pagrindinę atsakomybę tobulindamos pajamų sistemas ir politiką pagal savo ekonomines bei politines aplinkybes ir pasirinkimą. Kuriant mokesčių sistemas ir stiprinant mokesčių administracijas būtina spręsti keletą uždavinių: - tinkamas tiesioginių ir netiesioginių mokesčių lygis ir jų pusiausvyra, mokestinės bazės aprėptis ir mokesčių naštos padalijimas atsižvelgiant į ūkio struktūrą ir galimybes užtikrinti tvarias pajamas, socialiniai šalies poreikiai; - neoficialios ekonomikos įtraukimas, našios investicijos ir sudaromos geresnės sąlygos darbo vietoms kurti, visų pirma labai mažose ir mažose įmonėse; - stabilaus teisinio pagrindo, skaidrių mokesčių sistemų ir atskaitingų mokesčių administracijų kūrimas, supaprastintų procedūrų ir mažų su prievolių laikymusi susijusių išlaidų užtikrinimas; - mokesčių administracijoms suteikiamos būtinos priemonės, leidžiančios veiksmingai apdoroti su mokesčiais susijusią informaciją ir užtikrinti, kad visi ūkio subjektai, tiek vietos, tiek tarptautiniai, vykdytų mokestines prievoles. 1.2.2. Vidaus institucijų atskaitingumo skatinimas ir viešųjų finansų valdymas Atsakomybės ir atskaitomybės stiprinimas yra pagrindinė ES vystomojo bendradarbiavimo sistemos nuostata, atsižvelgiant į tai, kokia reikšmė teikiant paramą, įskaitant paramą biudžetui, skiriama šalių sistemoms. Vadinasi, reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi tinkamų ir skaidrių viešųjų finansų principų, įskaitant pajamų srautų, gaunamų iš naudingųjų iškasenų išteklių projektų, atžvilgiu[6]. Svarbu toliau skatinti didesnį skaidrumą biudžeto rengimo procese, įskaitant subsidijas, teikiamas atleidžiant nuo mokesčių, taip pat parlamentams perduodant biudžeto įvykdymo ir audito ataskaitas. Būtina skirti daugiau dėmesio parlamentų techninėms žinioms gilinti, kad jie galėtų vertinti ir tinkamai dalyvauti rengiant ir prižiūrint nacionalinius biudžetus, taip pat geriau spręsti su vidaus pajamomis iš išteklių gavybos ir mokesčių sritimi susijusius klausimus. Būtina stiprinti vietos valdžios institucijų pajėgumus rinkti mokesčius ir atsiskaityti piliečiams apie vietos viešąsias išlaidas. Nevalstybiniai veikėjai, pvz., akademinė bendruomenė, analitikų centrai, NVO, žiniasklaida ir mokesčių mokėtojai, atlieka svarbų vaidmenį sudarydami pagrindą diskusijoms turint reikiamos informacijos ir užtikrindami mokesčių srities valdymo viešąją kontrolę. 1.2.3. Skaidrumo ir tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje stiprinimas Ūkiams tampant vis labiau globaliais, nacionalinėms mokesčių sistemoms darosi vis sudėtingiau užtikrinti veiksmingą veiklą be tarptautinio bendradarbiavimo. Tai gali sukelti įtampą dėl kompetencijos mokesčių srityje, kurios išvengti būtų galima susitarus dėl tarptautinių principų. Nemažai besivystančių šalių teigia, kad jų pajėgumams sutelkti vidaus pajamas neigiamą poveikį daro tarptautinio pobūdžio mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas, visų pirma todėl, kad turtas ir pelnas perkeliami per patrauklias ir (arba) nebendradarbiaujančias šalis ir teritorijas arba nukeliami į jas. Kadangi tarptautinių korporacijų nereikalaujama atskleisti su kiekviena konkrečia šalimi susijusių finansinių duomenų, įmonės gali mėginti mažinti mokestines prievoles besivystančiose šalyse taikydamos sandorių kainodaros principus. Didžiojo dvidešimtuko šalys susitarė siekti, kad finansų ir mokesčių srityje tarptautiniu mastu būtų taikomos skaidrumo taisyklės, ir nuolat ragino standartus nustatančias institucijas parengti visuotinius aukštos kokybės apskaitos standartus. Su visomis šalimis, visų pirma šalimis partnerėmis, ES siekia susitarti dėl pagrindinių gero valdymo mokesčių srityje bendradarbiavimo principų (mokesčių sistemos skaidrumas, keitimasis informacija ir sąžininga mokesčių srities konkurencija), dėl kurių jau susitarė valstybės narės[7]. Tai sustiprintų ES valstybių narių ir jų šalių partnerių gebėjimus kovoti su tarptautinio pobūdžio mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu remiantis papildomomis tarptautinėmis iniciatyvomis. Remdamasi ES veiksmingo daugiašališkumo politika, Komisija pabrėžia, kad itin svarbu parengti su skaidrumu ir keitimusi informacija susijusius visuotinius principus bei standartus ir jų laikytis. Siekiamybė – visuotinės konvencijos, kuriose nustatyti privalomi įsipareigojimai visoms dalyvaujančioms šalims. Šiuo metu būtina imtis pastangų, kad su Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis, Lotynų Amerikos šalimis ir Europos kaimyniniais regionais nustatytas esamas regioninio bendradarbiavimo pagrindas būtų veiksmingai išnaudotas siekiant, kad gero mokesčių srities valdymo geroji patirtis būtų pritaikyta ir išplėsta tinkamu regioniniu lygmeniu. Siekdama didinti skaidrumą Komisija pateiks komunikatą dėl įmonių socialinės atsakomybės, kuriame aptars, kaip parengti privalomo su valdymu susijusios informacijos skelbimo metinės atskaitomybės dokumentuose sistemą. Besivystančioms šalims turi būti suteikta galimybių veiksmingiau dalyvauti tarptautinėse su bendradarbiavimu mokesčių srityje susijusiose struktūrose ir procesuose. Tai sudarytų sąlygas daugiašaliu, regioniniu ir (arba) dvišaliu lygmeniu – kaip tinkamiausia ir veiksmingiausia – derėtis dėl atitinkamų susitarimų, įskaitant susijusius su keitimusi informacija mokesčių klausimais. 2. ES priemonių pasitelkimas didesnei paramai teikti Stiprindamos mokesčių sistemas ir didindamos vidaus pajamas besivystančios šalys pastaraisiais metais padarė gana nedidelę pažangą. Komisija laikosi nuomonės, kad pagalbos teikėjų bendruomenė gali padaryti daugiau ir geriau pasinaudoti esamomis lėšomis ir priemonėmis šioje srityje įtvirtindamos nuoseklesnį požiūrį. Komisija pabrėžia pagalbos, įskaitant techninę pagalbą, svarbą kuriant besivystančių šalių mokesčių sistemas ir laikantis gero valdymo principų mokesčių srityje. Pavyzdžiui, 2009 m. Komisija išmokėjo 117 mln. EUR vykdomai veiklai paremti ir įsipareigojo papildomai skirti 49 mln. EUR pagal naujus projektus viešųjų finansų valdymui, įskaitant mokesčių politiką ir administraciją, besivystančiose šalyse remti[8]. ES valstybės narės ir kiti paramos teikėjai šioje srityje taip pat teikia didelę paramą. Toliau pateiktas požiūris turėtų padėti stiprinti ES ir tarptautinės bendruomenės paramą besivystančių šalių mokesčių sistemoms. 2.1. ES paramos mokesčių sistemoms didinimas ir veiksmingumo gerinimas 2.1.1. Visapusiškesnio požiūrio į mokesčių administraciją ir mokesčių reformas laikymasis Remdamasi visapusišku požiūriu, pagal kurį visų pirma atsižvelgiama į atitinkamos šalies ekonominę padėtį, politinę ekonomiją ir tarptautinę aplinką, taip pat į platesnes valdymo ir viešųjų finansų valdymo aplinkybes, Komisija siūlo tobulinti atitinkamas paramos priemones ir jas geriau naudoti remiantis atitinkamu pagrindu: - Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms skirtu Europos plėtros fondu (EPF): sudarant šalies ir regiono strategijos dokumentus dėmesys bus sutelktas į gero valdymo principus mokesčių srityje remiantis šalies valdymo įsipareigojimais. Daugiau dėmesio bus skirta vidaus pajamoms ir gero mokesčių srities valdymo principams atsižvelgiant į šalių prisiimtus su valdymu susijusius įsipareigojimus ir šalių ypatumus. Paramą vystymuisi galinčios gauti šalys, kurios, įvertinus valdymo ypatumus, prisiima išsamius įsipareigojimus (valdymo veiksmų planas), gali gauti papildomų asignavimų, priklausomai nuo įsipareigojimų pobūdžio. Tai padės palaikyti sustiprintą dialogą šioje srityje, taip pat atliekant laikotarpio vidurio ir galutinę peržiūrą ir atsižvelgiant į 8 straipsnyje numatytą politinį dialogą. Remiantis 2009 m. komunikate dėl gero mokesčių srities valdymo skatinimo pateiktais pasiūlymais, į Kotonu susitarimo peržiūros procesą įtrauktos svarbios su geru mokesčių srities valdymu ir mokesčių reformomis susijusios nuostatos. - Vystomojo bendradarbiavimo priemone (VBP) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP): ypatingas dėmesys bus skirtas vidaus pajamoms ir gero mokesčių srities valdymo principams veiksmingai įtraukti programuojant, įgyvendinant ir stebint nacionalinius ir regioninius priemonių rinkinius pagal strateginiuose dokumentuose nustatytus prioritetus, taip pat atsižvelgiant į atitinkamą politinio ir politikos strategijos dialogo struktūrą, nustatytą su šalimis partnerėmis. - Parama nacionalinėms priežiūros institucijoms, parlamentams ir nevalstybiniams veikėjams: rengti ir skleisti kokybiškas studijas mokesčių sukčiavimo ir jo daromo poveikio tema, užtikrinti viešųjų finansų valdymo, įskaitant mokesčių srities valdymo rezultatų, viešąją kontrolę, prireikus ir kai įmanoma teikti pagalbą formuojant politiką. Norint skirti daugiau dėmesio mokesčių sričiai ir ją aprėpti platesniu mastu, būtina sukaupti daugiau žinių ES lygmeniu ir nuosekliau skirstyti ir naudoti išteklius. 2.1.2. Daugiašalių ir regioninių iniciatyvų rėmimas Prireikus turėtų būti remiamos daugiašalės ir regioninės su mokesčių administravimu ir reformomis susijusios iniciatyvos. Komisija palankiai vertina tokius regioninius forumus kaip Afrikos mokesčių administracijos forumas ir Amerikos mokesčių administracijų centras, kurie, keisdamiesi patirtimi, nustatydami standartus ir vertindami vieni kitų gerąją patirtį, siekia tobulinti mokesčių administracijų veiklą. Komisija svarstys galimybę šioms iniciatyvoms teikti paramą, inter alia , AKR regioninių fondų lėšomis. Komisija laikosi nuomonės, kad turėtų būti teikiama daugiau paramos TVF regioniniams techniniams centrams, kad besivystančioms šalims jie teiktų šalių poreikius atitinkančią ir tikslinę techninę pagalbą mokesčių administravimo srityje. ES valstybės narės taip pat svarsto galimybę remti TVF pajamų vystymuisi patikos fondą, kad techninė pagalba pajamų valdymo srityje būtų teikiama ir besivystančioms šalims. Komisija, pasitelkdama EPF, ir valstybės narės ištekliais turtinguose regionuose turėtų sustiprinti paramą Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvai, kuri padėjo stiprinti valdymą užtikrinant didesnį skaidrumą ir atskaitingumą, atskleidžiant vyriausybių pajamas ir už išteklių gavybą įmonių mokamas sumas. 2.1.3. Viešųjų finansų valdymo stiprinimas teikiant paramą biudžetui Dėl paramos biudžetui programų pobūdžio sudaromos geresnės sąlygos palaikyti politinį dialogą, vertinti rezultatus ir plėtoti gebėjimus, kad būtų gerinamos pajamų sistemos ir pajamų surinkimas. Viešųjų finansų valdymo procesai ir priemonės taip pat svarbūs sutelkiant pajamas. Viena iš galimybių – pasitelkti viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės sistemą, į kurią įtraukti pajamų rodikliai. Peržiūrint Kotonu susitarimą, parama AKR šalių institucijoms ir gebėjimams vystyti racionaliau sutelkiama mokesčių reformoms vykdyti ir gero mokesčių srities valdymo principams taikyti, taip sukuriant paskatas įsipareigoti vykdyti viešųjų finansų valdymo reformas, įskaitant pajamų srityje, kad būtų teikiama parama biudžetui. ES turėtų skatinti šalių partnerių vyriausybes rengti reformų programas, įskaitant ištekliais turtinguose regionuose, ir teikiant paramą vietos valdžios institucijoms aiškiai apibrėžiant mokesčių politikos ir mokesčių administravimo reformų tikslus. Struktūruota reformos programa padės lengviau pereiti nuo padrikų projektų prie labiau suderinto pagalbos teikėjų požiūrio. 2.1.4. Regioninės integracijos stiprinimas Regioninė integracija yra itin svarbi besivystančioms šalims ir yra pagrindinis ES bendradarbiavimo bruožas. Kuriamos muitų sąjungos, keliose srityse nustatyti bendri importo tarifai, su ES pasirašyti ekonominės partnerystės susitarimai šalims partnerėms duoda ne tik didelės ekonominės naudos, bet ir kelia naujus uždavinius, pavyzdžiui, pereiti nuo sistemos, pagal kurią pajamos gaunamos iš bendrų importo muitų, prie kitokio pobūdžio apmokestinimo sistemos. Regioninės organizacijos nustatė makroekonominius konvergencijos kriterijus, įskaitant su mokestinėmis pajamomis susijusius tikslus, toliau derino PVM tarifus ir investavimo kodeksus ir konsultavo kitokio pobūdžio apmokestinimo stiprinimo klausimais, taip gerindamos tarptautinių mokesčių paslaugų veiksmingumą ir didindamos skaidrumą. Komisija mano, kad daugiau paramos turėtų būti skiriama šalių partnerių regioninei integracijai plėtoti, visų pirma pasitelkiant atitinkamas orientacines programas, kurios įgyvendinamos kartu su susijusiomis regioninėmis organizacijomis. 2.1.5. Geresnis pagalbos teikėjų veiksmų derinimas Komisija ketina siekti, kad pagalbos teikėjų veiksmai būtų geriau derinami ES ir tarptautiniu lygmeniu. ES lygmeniu pagrindiniai darbo pasidalijimo principai nustatyti ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekse[9]. Šie principai, įskaitant pagrindinių pagalbos gavėjų susitarimo ir atstovaujamojo bendradarbiavimo (partnerystės) susitarimų koncepcijas, turėtų būti taikomi mokesčių srityje. Komisija ir valstybės narės turėtų derinti paramą vyriausybių prioritetams atsižvelgdamos į specialias praktines žinias ir vengdamos dubliavimo. Veiksmingai pasidalijant darbą apskritai pagalbos teikėjų lygmeniu ir tarp ES partnerių galima užtikrinti, kad būtų teikiama tikslinė pagalba mokesčių valdymui, kartu visiškai laikantis pagalbos veiksmingumo principų. Turėtų būti užtikrintas tolesnis glaudus bendradarbiavimas su Europos investicijų banku (EIB) ir ES politikos prioritetų mokesčių srityje ir atitinkamų EIB ir kitų tarptautinių finansų institucijų veiksmų darna[10]. Tarptautiniu lygmeniu pagalbos gavėjų su parama mokesčių sričiai susijusi veikla turėtų būti toliau derinama palaikant tarptautinį dialogą mokesčių klausimais su Europos Komisija, TVF, EBPO, JT ir Pasaulio banku. 2.2. Pastangos kurti skaidrumo, bendradarbiavimo ir sąžiningumo principais pagrįstą tarptautinę mokesčių aplinką Komisija neabejoja, kad mokesčių vengimo ir slėpimo problemą galima tinkamai išspręsti tik jei mokesčių srityje bendradarbiaujama tarptautiniu mastu tokioje aplinkoje, kur besivystančios ir išsivysčiusios šalys gali pasinaudoti tarptautinėmis iniciatyvomis ir jose dalyvauti. 2.2.1. Besivystančių šalių dalyvavimo atitinkamuose tarptautiniuose forumuose stiprinimas Būtina remti besivystančių šalių pastangas kovoti su neteisėtų pinigų srautais ir jas aktyviau įtraukti į tarptautinį dialogą ir bendradarbiavimą mokesčių klausimais, taip pat į standartų nustatymo procesą. Tarptautiniai bendradarbiavimo standartai mokesčių srityje taip pat turėtų būti aptarti forume, kuriame atstovaujamos ir besivystančios, ir išsivysčiusios šalys. Todėl Komisija remia pastangas stiprinti tarptautinį dialogą ir bendradarbiavimą mokesčių klausimais, visų pirma daugiau besivystančių šalių įtraukiant į EBPO visuotinį forumą skaidrumo, keitimosi informacija ir vystymosi klausimais. Be to, Komisija skatina glaudesnį EBPO Vystymosi paramos komiteto, EBPO fiskalinių reikalų komiteto ir JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto bendradarbiavimą ir aktyvesnį tarptautinio dialogo mokesčių klausimu ir Tarptautinio mokesčių susitarimo, kaip neformalios iniciatyvos, įtraukimą. Peržiūrint Kotonu susitarimą jau imtasi konkrečių veiksmų AKR dalyvavimui tarptautinėse bendradarbiavimo mokesčių srityje struktūrose remti ir mokesčių srities gerajai patirčiai perimti, įskaitant skaidrumo ir keitimosi informacija principą. 2.2.2. Tarptautinių standartų priėmimo ir įgyvendinimo rėmimas Komisija mano, kad ES veiksmai turėtų būti sutelkti skatinti ir remti besivystančių šalių pastangas priimti ir įgyvendinti tarptautinius mokesčių srities standartus. Gero mokesčių srities valdymo principų atžvilgiu: - Komisija toliau sieks juos priimti rengdama atitinkamus ES ir jos šalių partnerių susitarimus pagal 2008 m. gegužės 14 d. ECOFIN išvadas; - Komisija teiks paramą, kad principai būtų priimti ir taikomi regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant prireikus techninę pagalbą, taip pat: - stiprinant gebėjimus sudaryti ir įgyvendinti susitarimus dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais ir prireikus konvencijas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, taip pat pasitelkiant daugiašalius mechanizmus; - atitinkamai priderinant teisinį pagrindą ir stiprinant mokesčių administravimo gebėjimus; - keičiantis su tarptautiniu bendradarbiavimu mokesčių srityje susijusia patirtimi, įgyta taikant tokias priemones, kaip ES santaupų apmokestinimo direktyva, kad būtų tiriamos galimybės, ar tikslinga ir įmanoma daugiašalius susitarimus taikyti besivystančioms šalims ir su jomis automatiškai keistis informacija. Komisija skatins tirti, kaip EBPO sandorių kainodaros gairės galėtų būti naujoviškai įgyvendinamos besivystančiose šalyse, pvz., kitų šalių pagalba taikant taisykles arba besivystančių šalių administracijų bendrai atliekamas mokesčių auditas. Komisija taip pat mano, kad šalių partnerių mokesčių administracijų vertinimo gebėjimų stiprinimas yra būtinas siekiant taikyti laisvos konkurencijos principą. Kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir besivystančių šalių mokesčių administracijos galėtų paprasčiau susipažinti su atitinkamais duomenimis, vis dažniau besivystančiose šalyse veiklą vykdančioms tarptautinėms korporacijoms siūloma taikyti ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo tvarką. Komisija palankiai vertina EBPO laiku užbaigtą darbą rengiant reikalavimą, susijusį su ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo tvarka, kuris turėtų būti nurodytas EBPO gairėse dėl tarptautinių įmonių ir EBPO įmonių valdymo principuose. Be to, Komisija remia šiuo metu Tarptautinių apskaitos standartų valdybos atliekamus tiriamuosius darbus siekiant gaires, susijusias su ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo tvarka, įtraukti į tarptautinius finansinės apskaitos standartus, taikomus gavybos pramonės sektoriams, ir skatina toliau ieškoti būdų, kaip padėti besivystančioms šalims mažomis sąnaudomis vertinti savo mokesčių mokėtojų mokestines prievoles. 3. Išvados ir rekomendacijos Komisija siūlo: - stiprinti paramą vidaus pajamoms besivystančiose šalyse, sutelkti dedant daugiau pastangų geram valdymui ir viešųjų finansų valdymui šiose šalyse stiprinti tokiais veiksmais: - didinti paramos, skirtos besivystančių šalių gebėjimams surinkti daugiau vidaus pajamų stiprinti, laikantis gero valdymo mokesčių srityje principų. Šio tikslo bus siekiama laikantis visapusiškesnio požiūrio į paramą mokesčių reformoms ir administracijoms, didinant paramą regioninėms ir tarptautinėms gebėjimų stiprinimo pagal poreikius iniciatyvoms, įskaitant Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą ir TVF iniciatyvas, ir geriau derinant pagalbos teikėjų veiksmus ES ir tarptautiniu lygmeniu; - geriausiai panaudojant atitinkamas dialogo ir vertinimo priemones, pvz., valdymo kriterijus, planus, veiksmų planus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą vidaus pajamų klausimų ir gero valdymo įsipareigojimų mokesčių srityje stebėjimą; - vertinant, ar tenkinami kriterijai biudžeto paramai gauti, labiau įtraukti mokesčių klausimus ir remti viešųjų finansų valdymo reformas; - stiprinti besivystančių šalių gebėjimus pastebėti neteisėtų lėšų srautus ir su jais kovoti, įskaitant paramą nevalstybiniams veikėjams; - remti regionines institucijas ir šalis, siekiančias ekonominės regioninės integracijos ir prekybos liberalizavimo, ir stiprinti jų gebėjimus surinkti daugiau mokestinių pajamų. - Skatinti gero valdymo mokesčių srityje principus ir remti besivystančių šalių veiksmus kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir kita žalinga su mokesčiais susijusia veikla: - skatinant ir remiant glaudesnį atitinkamų EBPO ir JT įstaigų bendradarbiavimą kuriant tarptautinius standartus, susijusius su bendradarbiavimu mokesčių srityje, atsižvelgiant į besivystančių šalių konkrečius poreikius ir gebėjimus; - prireikus į visus su trečiosiomis šalimis sudaromus vystomojo bendradarbiavimo susitarimus įtraukiant atitinkamas nuostatas dėl mokesčių sistemų stiprinimo ir gero valdymo mokesčių srityje principų taikymo; - besivystančioms šalimis, įsipareigojusioms laikytis gero valdymo mokesčių srityje principų, teikiant techninę pagalbą, kad jos galėtų sudaryti ir įgyvendinti susitarimus dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais, ir prireikus konvencijas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo; - remiant EBPO sandorių kainodaros gairių patvirtinimą ir įgyvendinimą besivystančiose šalyse; - remiant vykstančius tyrimus dėl ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo tvarkos reikalavimo, kad jis taptų tarptautinių korporacijų, visų pirma veikiančių gavybos sektoriuje, apskaitos standartu. - [1] COM (2009) 201. [2] 2002 m. Monterėjuje vykusi vystymosi finansavimo konferencija. [3] 2008 m. Dohoje vykusi vystymosi finansavimo konferencija. [4] 2009 m. birželio mėn. Norvegijos vyriausybės komisijos ataskaita „Mokesčių rojus ir vystymasis“. [5] COM (2009) 160, 2009 4 2. [6] Žaliavų iniciatyva, COM (2008) 699, 2008 11 4. [7] COM (2009) 160 ir 201, 2008 m. gegužės 14 d. ECOFIN išvados. [8] Šios sumos skirtos tokiai veiklai: mokesčių politika ir planavimas; parama finansų ministerijoms; finansinės ir vadovybės atskaitomybės stiprinimas; viešųjų išlaidų valdymas; finansinio valdymo sistemų tobulinimas; mokesčių politika ir administracija, biudžeto projektų rengimas; tarpvyriausybiniai ryšiai mokesčių srityje, viešasis auditas, valstybės skola. [9] COM (2007) 72. [10] Tarptautinės finansų institucijos turi nuodugniai plačiu mastu užtikrinti, kad jokios ES lėšos nebūtų naudojamos tiesiogiai ar per neapmokestinamos veiklos finansų centrus, vadinamuosius mokesčių rojus ar bet kokias kitas šalis ir teritorijas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo pagalbą gaunančioms šalims ir ES valstybėms narėms arba mokesčių sukčiavimo arba vengimo tikslu.