Komisijos Ataskaita dėl pareigūnų, atsakingų už savitarpio pagalbos teikimą, mokymo ir jų mainų pagal Paslaugų direktyvą (2006/123/EB) SEK(2010)395 /* KOM/2010/0134 galutinis */
[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.4.9 KOM(2010)134 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA dėl pareigūnų, atsakingų už savitarpio pagalbos teikimą, mokymo ir jų mainų pagal Paslaugų direktyvą (2006/123/EB) SEK(2010)395 KOMISIJOS ATASKAITA dėl pareigūnų, atsakingų už savitarpio pagalbos teikimą, mokymo ir jų mainų pagal Paslaugų direktyvą (2006/123/EB) (Tekstas svarbus EEE) 1. Įvadas Svarbi ir naujoviška Paslaugų direktyvos[1] dalis skirta administraciniam bendradarbiavimui. Reikalaujama, kad visų valstybių narių kompetentingos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos[2] viena kitai padėtų tiesiogiai ir tarpvalstybiniu mastu, siekdamos išvengti keleriopos kontrolės ir užtikrinti veiksmingą paslaugų teikėjų priežiūrą (28–36 straipsniai). Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI) padeda valdžios institucijoms atlikti šią užduotį. VRI – informacinėmis technologijomis grindžiamas informacinis tinklas, kurį sukūrė Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Naudodamosi šia sistema valdžios institucijos gali rasti analogiškas institucijas kitose šalyse ir keistis su jomis informacija savo kalba, pateikdamos iš anksto išverstus klausimus ir atsakymus. Iškilus problemoms, gali padėti VRI koordinatoriai. Dabar VRI naudojama įgyvendinant Profesinės kvalifikacijos pripažinimo direktyvą[3] ir Paslaugų direktyvą. Paslaugų direktyvos 34 straipsnio 2 dalyje valstybės narės raginamos Komisijai padedant palengvinti pareigūnų, atsakingų už administracinį bendradarbiavimą, mokymą ir jų mainus. 34 straipsnio 3 dalyje Komisijos prašoma įvertinti „daugiametės programos dėl pareigūnų mainų ir mokymų organizavimo sukūrimo poreikį“. Šioje ataskaitoje apibendrinamos įvertinimo, kuris buvo atliktas remiantis iš daugybės skirtingų šaltinių, įskaitant visų VRI naudotojų ir koordinatorių apklausas bei VRI instruktorių pateiktą informaciją, surinktais duomenimis, išvados[4]. 2. Poreikių įvertinimas Remiantis VRI naudotojų, koordinatorių ir instruktorių pateikta informacija galima daryti tokias aštuonias pagrindines išvadas: 1. VRI naudotis patogu, tačiau mokyti vis tiek būtina. 2. Kur kas sudėtingiau mokyti apie Paslaugų direktyvos teisines ir praktines pasekmes, negu rengti techninius mokymus, kaip naudotis VRI. 3. Bendro pobūdžio kalbos ir darbo kompiuteriu mokymas siūlomas kaip mokymo darbo vietoje dalis ir nėra būtinas administraciniam bendradarbiavimui. 4. Naudotojams patinka, kai mokoma vietoje. 5. Didesnį susirūpinimą kelia tai, kur rasti reikiamų įgūdžių turinčių instruktorių, o ne pačios mokymo išlaidos. 6. Komisijos parengta pagalbinė medžiaga labai vertinama, tačiau apie ją žinoma nepakankamai. 7. Dabar už mokymą daugiausia atsakingos valstybės narės, tačiau Komisija taip pat turėtų prisidėti. 8. Pareigūnų mainai galėtų būti labai naudingi. 3. Priemonių, kurių reikia imtis, tikslai Bet kurių priemonių, kurių reikia imtis remiantis poreikių įvertinimu, bendras tikslas turi būti užtikrinti, kad VRI naudotojai turėtų reikiamų žinių ir įgūdžių, kad galėtų efektyviai naudotis VRI. Tam mokymai turėtų būti priartinami prie naudotojų ir atliekami kuo nuosekliau visoje ES. Mokant labai svarbus VRI koordinatorių vaidmuo, kurį jiems reiktų padėti atlikti. Pernelyg anksti apibrėžti su mokymo turiniu susijusius tikslus, nes laikui bėgant poreikiai gali pasikeisti[5]. Reikėtų geriau informuoti apie pagalbinę medžiagą ir dažniau ją naudoti. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie savarankiškam mokymuisi skirtą medžiagą. Kadangi VRI naudotojai mano, kad būtų labai naudinga susitikti su pareigūnais iš kitų šalių ir keistis patirtimi, kitas tikslas turėtų būti skatinti ir remti pareigūnų mainus. 4. Esamų politikos galimybių palyginimas Komisija galėtų išlaikyti esamą padėtį ir toliau teikti paramą valstybėms narėms, kaip darė iki šiol. Ši veikla buvo įvertinta labai teigiamai. Tačiau vykdant šią veiklą nesprendžiami visi sunkumai, su kuriais susiduria asmenys, atsakingi už mokymą ir informavimą, kaip antai žmogiškųjų išteklių, mokymo patirties ir vadovybės palaikymo trūkumas. Komisija galėtų pritaikyti ir išplėsti dabartinį metodą, atsižvelgdama į valstybėse narėse atrandančius poreikius. Pavyzdžiui, Komisija galėtų padėti organizuoti konferencijas, kuriose dalyvautų kelių valstybių narių atstovai. Komisija galėtų padėti užmegzti kontaktus tarp valstybių narių, kurios domisi pareigūnų mainais, ir joms patarti. Komisija taip pat galėtų laikyti didesniu prioritetu kai kurių koordinatorių išsakytus pageidavimus, pavyzdžiui, dėl pagalbinės medžiagos vertimo, ir aspektų, kuriems jie teikia pirmenybę, kai kalbama apie sistemos tobulinimą. Komisija galėtų siekti gauti papildomų išteklių ir parengti daugiametę programą , kurią vykdant gerokai padidėtų mokymo ir informavimo veiklos mastas. Kviestinių specialistų vedami sisteminiai mokymai visose valstybėse narėse, profesionali pagalba organizuojant tarptautines konferencijas ir centralizuota pareigūnų mainų sistema – tai priemonių, kurios gali būti numatytos programoje, pavyzdžiai. Kiek reikės lėšų ir žmogiškųjų išteklių priklausys nuo tokių priemonių skaičiaus ir apimties. Tačiau šiame etape neaišku, ar tokios daugiametės programos dideles išlaidas nusvers jos teikiama nauda, kadangi kol kas nenustatyti valstybių narių vidutinės trukmės ir ilgalaikiai poreikiai. Antrasis metodas suteiktų daugiau lankstumo atsiradus naujiems poreikiams ir jį būtų galima įgyvendinti nedelsiant. Šis metodas galbūt ne toks efektyvus kaip daugiametė programa, kai norima nuolat pasiekti daugelį VRI naudotojų, ir jį taikant nebūtų atsižvelgta į kai kuriuos koordinatoriams susirūpinimą keliančius klausimus. Tačiau taip pagalbą būtų galima teikti lanksčiai ir nesukliudyti vėlesniame etape priimti sprendimus, kuriuos įgyvendinant prireiks nemažai išteklių. 5. Išvada Remiantis bendrais poreikių įvertinimo rezultatais galima daryti išvadą, kad dabar nėra pagrįstos priežasties pareigūnų mokymo ir jų mainų daugiametei programai priimti. Tokia programa būtų skubota, kadangi bendradarbiavimas pagal Paslaugų direktyvą dar tik prasidėjo. Komisija ir VRI koordinatoriai turi įgyti daugiau patirties, kad galėtų nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikius mokymo ir, galbūt, pareigūnų mainų poreikius. Tuo tarpu Komisija ir toliau padės valstybėms narėms informuoti apie administracinį bendradarbiavimą ir mokyti VRI naudotojus – tą daryti jai iki šiol puikiai sekėsi. Tačiau Komisija siūlo lanksčiai pritaikyti ir išplėsti dedamas pastangas pagal iš valstybių narių gaunamus atitinkamus prašymus. Valstybės narės ir ypač VRI koordinatoriai turi atsakingai vykdyti savo labai reikšmingą vaidmenį informuojant ir mokant pareigūnus, naudodamiesi Komisijos teikiama parama ir skirdami pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių šioms užduotims atlikti. Komisija ir toliau atidžiai stebės valstybėse narėse vykstančius pokyčius ir iš naujo įvertins poreikį priimti daugiametę programą, atsižvelgdama į patirtį, kuri bus sukaupta per pirmuosius metus, kai bus privaloma naudoti paslaugoms skirtą VRI modulį. Apie esamą padėtį Komisija praneš metinėje 2010 m. VRI ataskaitoje, kurią planuojama paskelbti 2011 m. vasario mėn. Komisija taip pat reguliariai perduos valstybėms narėms reikalingą statistinę informaciją, kad jos galėtų prisidėti rengiant metinę ataskaitą[6]. [1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36). [2] Terminas „valstybės narės“ šiame dokumente reiškia ES 27 valstybes nares ir tris ELPA šalis, esančias Europos ekonominės erdvės (EEE) šalimis, t. y. Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną. [3] 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22). [4] Išsamų vertinimo ir jo rezultatų aprašymą rasite tarnybų darbiniame dokumente, pateikiamame kartu su šia ataskaita. [5] Apklausos buvo atliktos tada, kai daugumoje valstybių narių dar nebuvo priimti nacionalinės teisės aktai, kuriais įgyvendinama Paslaugų direktyva, ir (arba) dar nebuvo mokoma apie teisinius aspektus. [6] Stebėsenos ir vertinimo susitarimo detales rasite tarnybų darbiniame dokumente, pateikiamame kartu su šia ataskaita.