[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.3.11

KOM(2010)84 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita

SEK(2010)251

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita

A. APLINKYBĖS

2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pasaulį apėmė finansų ir ekonomikos krizė. Tai turėjo tiesioginį poveikį energijos paklausai ir sukėlė neregėtą naftos kainos kritimą tarptautinėse rinkose ir savo ruožtu turėjo poveikį dujų ir elektros kainoms.

Dviejų ne Europos Sąjungos bendrovių (Rusijos „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“) ginčas sukėlė neregėto masto apsirūpinimo dujomis krizę Europos Sąjungoje. 2009 m. sausio 6–20 d. sutriko iš Rusijos per Ukrainą vykdomas dujų tiekimas Europos Sąjungai ir tai turėjo poveikį kelioms valstybėms narėms.

2009 m. taip pat buvo svarbūs metai, nes 2009 m. liepos 13 d. priimtas trečiasis energijos vidaus rinkos teisės aktų paketas[1]. Trečiuoju paketu sustiprinama reguliavimo sistema, kuri reikalinga siekiant iki galo atverti rinką, kad energijos kainos būtų kuo mažesnės ir kad būtų užtikrintas energetinis saugumas ir tvarumas.

Šioje ataskaitoje[2] aptariama, kokį poveikį pirmiau apibūdinti veiksmai turėjo ES elektros ir dujų rinkoms pastaraisiais metais ir kokį poveikį jie gali turėti rinkos vystymuisi ateityje.

B. PAGRINDINIų SRIčIų POKYČIAI IR TRūKUMAI, KURIUOS REIKIA šALINTI

1. Teisės aktų įgyvendinimas

Siekiant užbaigti elektros ir dujų energijos vidaus rinkos kūrimą ir paruošti sąlygas trečiajam paketui įgyvendinti, būtina, kad dabartinių direktyvų taisyklės būtų įgyvendintos teisingai[3]. 2009 m. birželį Europos Komisija pradėjo procedūras prieš 25 valstybes nares dėl pažeidimų, susijusių su elektros sektoriumi, ir prieš 21 valstybę narę dėl pažeidimų, susijusių su dujų sektoriumi. Pagrindiniai pažeidimai susiję su skaidrumo stoka, nepakankamu perdavimo sistemų operatorių veiksmų koordinavimu siekiant užtikrinti kuo didesnį sujungimo pajėgumą, nepakankamu regioniniu bendradarbiavimu, tuo, kad valstybių narių kompetentingos institucijos nepakankamai imasi teisės aktų laikymosi užtikrinimo veiksmų ir nėra tinkamos ginčų sprendimo tvarkos[4]. 2009 m. spalį Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras dar prieš dvi valstybes nares; šios procedūros yra susijusios su dujų tranzitu ir saugojimu[5].

Remdamasis Komisijos pažeidimų nagrinėjimo veiksmais, Europos Teisingumo Teismas nubaudė Švediją ir Belgiją dėl to, kad jos neteisingai įgyvendino nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos, susijusios su tinklo tarifais, nuostatas[6]. Kitu atveju Belgija nubausta už tai, kad nepaskyrė dujų perdavimo sistemos operatoriaus[7].

Taip pat Komisija padeda valstybėms narėms teisingai ir laiku, t. y. iki 2011 m. kovo 3 d., į nacionalinę teisę perkelti naujas trečiojo paketo direktyvas. Komisija paskelbė aiškinamąsias pastabas veiklos rūšių atskyrimo, nacionalinių reguliavimo institucijų, mažmeninio pardavimo ir dujų saugojimo klausimais[8].

2. Rinkos integracija

1 diagrama. ES-27 bendrasis elektros suvartojimas mėnesiais

[pic]

Šaltinis. Eurostato energetikos statistika

Akivaizdžiausias ekonomikos krizės poveikis – smarkiai sumažėjęs dujų ir elektros suvartojimas. Palyginti su praeitais metais, ES-27 elektros vartojimas buvo santykinai pastovus, tačiau balandžio mėn. jis sumažėjo 12 %, o gegužės mėn. – 7 %. Vėliau suvartojimas pradėjo didėti, tačiau buvo vis dar gerokai mažesnis nei ankstesniais metais.

Dujų suvartojimo sumažėjimas buvo dar didesnis. 2009 m. sausio–kovo mėn. dujų suvartojimas ES-27 sumažėjo apytiksliai ketvirtadaliu. Dujų buvo suvartojama mažiau iš dalies dėl dujų tiekimo iš Rusijos per Ukrainą sutrikimų, tačiau net po 2009 m. kovo mėn. krizės ES-27 dujų suvartojimas buvo vis dar 16 % mažesnis nei 2008 m. kovo mėn.

2 diagrama. ES-27 gamtinių dujų suvartojimas mėnesiais

[pic]

Šaltinis. Eurostato energetikos statistika

Didmeninės rinkos apimtis ir likvidumas

Palyginti su tuo, kaip smarkiai sumažėjo elektros ir dujų suvartojimas 2009 m. pirmąjį pusmetį, daugumos didmeninių rinkų pardavimo apimtis pakito nedaug. Nors rinkos likvidumas apskritai padidėjo, prekybos veikla ES dujų centruose ir biržose, palyginti su elektros rinkomis, išlieka nežymi. Panašu, kad elektros energijos išvestinių finansinių priemonių rinkose dėl finansų krizės, siekiant sumažinti sandorio šalies riziką, vis dažniau buvo sudaromi įskaityto atsiskaitymo sandoriai. Teigiama tendencija – centralizuotos prekybos sukūrimas Vokietijoje, integravus dujų patekimo į tinklą ir išėjimo iš tinklo zonas.

Kita tendencija – Europos elektros biržų konsolidavimas. EEX ( European Energy Exchange ) ir Powernext kartu įsteigė EPEX ( European Power Exchange ) – elektros neatidėliotino atsiskaitymo biržą, veikiančią Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje, o Nyderlanduose, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje veikia APX. Be to, Nord Pool Spot , EPEX Spot ir OMEL (Ispanija) pradėjo kainų susiejimo visoje Europoje projektą. Dujų biržos sukurtos Austrijoje ir Danijoje, o Italija planuoja dujų biržą sukurti 2010 m. pradžioje.

3 diagrama. Likvidumas elektros didmeninėje neatidėliotino atsiskaitymo rinkoje

[pic]

Didmeninės elektros energijos ir dujų prekybos rinkų reguliavimo sistema susilaukia vis didesnio dėmesio. Kiek tai susiję su esamu Europos finansų ir energijos rinkas reguliavimu, kyla susirūpinimas, kad dabartinės šių rinkų reguliavimo sistemos nepadeda vykdyti tinkamos šių rinkų priežiūros ir nesuteikia pakankamai skaidrumo. Todėl Komisija tiria galimybes pateikti šios srities teisinę iniciatyvą 2010 m. Be to, Komisija pradėjo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos prie Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 pridėtos skaidrumo gairės, priėmimo procedūrą.

Investicijos į infrastruktūrą

Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje, paskelbtoje 2008 m. lapkritį[9], nustatyti ES energetikos prioritetai artimiausiais metais. Dujų ir elektros infrastruktūros srities prioritetas – vystyti energijos tinklus ir visų pirma spręsti tarpvalstybinių trikdžių problemas, šalinti perkrovą ir sukurti trūkstamas infrastruktūros jungtis.

Įgyvendinant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti siekiama užtikrinti ir pagreitinti investicijas į energijos sektorių, taigi, ji daro tiesioginį poveikį ES ekonomikai ir užimtumui. Ją įgyvendinant taip pat didinamas energijos tiekimo saugumas pačiose pažeidžiamiausiose valstybėse narėse, o energetikos sistemos „salos“ įtraukiamos į ES energijos rinką. Pagal šį Tarybos ir Parlamento[10] patvirtintą planą dujų ir elektros tinklų sujungimo projektams skirta 2,365 mlrd. EUR suma.

Įgyvendinant regionines iniciatyvas atlikti darbai[11]

Vykdant regionines iniciatyvas elektros sektoriuje daugiausia dėmesio skirta perkrovos valdymo pajėgumų skyrimui ir apskaičiavimui gerinti, skaidrumui suderinti ir rinkos balansavimui integruoti. Greitai veikla Vidurio Rytų, Vidurio Pietų ir Vidurio Vakarų regionuose bus vykdoma pagal bendrą regioninio lygmens aukciono taisyklių rinkinį. Vidurio Vakarų regione bendras aukcionų biuras dabar veikia pagal suderintas aukcionų taisykles. Kitas žingsnis – susieti rinkas srautų pagrindu. Rinkų siejimas įgyvendintas ir Vokietijos–Danijos jungiamosiose linijose; tiriamos galimybės susieti rinkas Italijos ir Slovėnijos pasienyje. Energijos biržų konsorciumas pradėjo tirti kainų susiejimo Europos mastu koncepciją.

Florencijos forume pritarta projekto koordinavimo grupės darbui dėl tarpregioninio ir vėliau visos Europos Sąjungos koordinuoto perkrovos valdymo derinimo modelio sukūrimo ir jos darbui dėl siūlomo veiksmų plano, įskaitant konkrečias priemones. Ateityje daugiausiai dėmesio bus skiriama trims įgyvendinimo projektams, vadovaujant naujai ad hoc patariamajai grupei.

Regioninės dujų sektoriaus iniciatyvos 2009 m. buvo sutelktos į penkias prioritetines sritis: nauji sujungimo pajėgumai, galimybė išnaudoti dujotiekių pajėgumus, skaidrumas, techninis suderinamumas ir tiekimo saugumas. Įspūdingiausia pažanga pagal kiekvieną iš šių prioritetų yra tokia: „pradėto sezono“ procedūros įdiegimas siekiant įvertinti poreikius rinkoje ir skirti pajėgumus Prancūzijos ir Ispanijos jungiamajam vamzdynui; antrinių pajėgumų platformos įdiegimas Vokietijoje, Nyderlanduose ir Danijoje, pagal kurią prieš dieną tiksliai numatomi pajėgumai; kasdienių perdavimo pajėgumų ir srautų Šiaurės Vakarų regione duomenų skelbimas; tyrimas, kokiais būdais būtų galima pagerinti srautus priešinga kryptimi Pietų Pietryčių regione; susitarimų dėl sujungimo punktų ir operacinio balansavimo susitarimų sudarymas ir dujų sektoriaus EASEE (Europos energijos mainų supaprastinimo asociacija) bendrosios veiklos praktikos įgyvendinimas. Darbas siekiant tiekimo saugumo, kurį atliekant daugiausiai dėmesio skirta valstybių narių parengčiai gerinti, dujų saugojimo galimybei išnaudoti ir srautų nukreipimo priešinga kryptimi galimybei įgyvendinti.

Skirtingo lygio pažanga įgyvendinant regionines iniciatyvas dujų ir elektros energijos srityje neabejotinai padeda toliau integruoti rinką. Kai kuriais atvejais rezultatai yra tikrai reikšmingi, pavyzdžiui Vidurio Vakarų regione. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, paklausos ir pasiūlos balansavimo, nepaisant nuolatinių reguliavimo institucijų ir suinteresuotųjų šalių pastangų, veiksmingą pažangą yra sunkiau pasiekti. Be to, daugumoje regionų pasiekta pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų visapusiškai laikomasi dabartinių dujų ir elektros sektorių reglamentų nuostatų, todėl 2009 m. birželį buvo iškeltos pažeidimų nagrinėjimo bylos.

Regioninių iniciatyvų vaidmuo ateityje

Regioninių iniciatyvų sėkmė ateityje priklauso nuo to, kaip jos bus pritaikytos prie daugelio pokyčių. Pirmasis uždavinys – suderinti regioninių iniciatyvų „iš apačios į viršų“ metodą su trečiojo paketo labiau „iš viršaus į apačią“ orientuotu metodu, ypač sudarant bendras gaires ir tinklo kodeksus. Antrasis – išvengti skirtumų, kai regionai panašias problemas sprendžia skirtingai. Siekdama išspręsti šiuos uždavinius, Komisija ketina priimti komunikatą dėl regioninių iniciatyvų formos ir jų vaidmens ateityje, kuriame galėtų būti aptariami tokie klausimai kaip bendro rinkos modelio sukūrimas, suinteresuotųjų šalių dalyvavimo iniciatyvose tinkamos formos nustatymas, valstybių narių politinės paramos regioninei integracijai poreikis.

Teigiamas pokytis yra tai, kad valstybės narės vis labiau įsitraukia į regioninės integracijos veiklą. 2009 m. Europos Komisija ir aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės narės (Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija) pasirašė susitarimo memorandumą dėl Baltijos jūros šalių energijos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP). 2009 m. gruodį Austrija, Čekija, Vokietija, Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija pasirašė Susitarimo memorandumą dėl Vidurio ir Rytų Europos elektros energijos rinkų integravimo forumo.

3. Koncentracija ir konsolidavimas

Pastebėta, kad pajėgumų koncentracija elektros didmeninėje rinkoje yra linkusi šiek tiek mažėti. Ataskaitiniu laikotarpiu Herfindahlio-Hirschmano indeksas (HHI) sumažėjo mažiausiai 10 valstybių narių. Ši tendencija buvo ypač aiški Belgijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje, nors Belgijos ir Slovakijos rinkos ir toliau išlieka labai koncentruotos. Pažanga Slovėnijos rinkoje nulėmė mažesnę rinkos koncentraciją. Todėl ši pažanga daugiau pastebima atskirose valstybėse narėse nei regionuose. Didelę koncentraciją elektros didmeninėje rinkoje patvirtina tas faktas, kad rinkos koncentracija buvo vidutinė tik septyniose valstybėse narėse[12].

Dujų didmeninėse rinkose koncentracija ir toliau išlieka didelė. Dešimtyje valstybių narių trims didžiausiems didmenininkams priklauso 90 % rinkos ar daugiau[13]. Trijų didžiųjų bendrovių rinkos dalis sumažėjo tik penkiose valstybėse narėse (Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Ispanijoje). Bendra didžiausiems trims tiekėjams priklausanti rinkos dalis pastebimai padidėjo Rumunijoje ir ypač Bulgarijoje (+57 %)[14].

Elektros mažmeninėje rinkoje trims didžiausioms bendrovėms 14-oje valstybių narių priklausė iš viso daugiau kaip 80 % rinkos[15]. Palyginti su ankstesniu ataskaitos laikotarpiu, trijų didžiausių bendrovių rinkos dalis visoje elektros mažmeninėje rinkoje žymiai sumažėjo Vengrijoje ir Slovėnijoje. Trijų didžiausių bendrovių rinkos dalis Slovakijoje padidėjo 25 %, nors visa trims didžiausioms bendrovėms priklausanti rinkos dalis buvo ne daugiau kaip 60 %. Sunku susidaryti tinkamą dujų mažmeninės rinkos vaizdą, nes trūksta 11 valstybių narių duomenų.

4. Kainų tendencijos

Naftos kainai tarptautinėje rinkoje poveikį turėjo pasaulinė ekonomikos krizė. 2008 m. liepą „Brent“ žaliavinės naftos kaina išaugo iki apytiksliai 92 EUR už barelį (147 USD), 2008 m. pabaigoje ji nukrito iki 27 EUR už barelį (37 USD), t. y. sumažėjo 70 %. Nepaisant nedidelės paklausos, „Brent“ žaliavinės naftos kaina 2009 m. išaugo. Šie pokyčiai atspindi OPEC nustatytus tiekimo apribojimus, taip pat pagerėjusias rinkos nuotaikas. 2009 m. viduryje „Brent“ žaliavinės naftos pardavimo kaina buvo lygi apytiksliai pusei 2008 m. birželį aukštumas pasiekusios kainos.

4 diagrama. „Brent“ naftos kainos pokyčiai (eurais už barelį)[16]

[pic]

Šaltinis. Platts

Naftos kainos pokyčiai turi tiesioginį poveikį dujų didmeninėms kainoms, turint omenyje naftos ir dujų kainų ryšį daugelyje ilgalaikių dujų tiekimo susitarimų. Šios dujų didmeninės kainos savo ruožtu daro poveikį elektros didmeninėms kainoms.

Dėl ekonomikos krizės, išaugusių suskystintų gamtinių dujų tiekimo pajėgumų ir netradicinės kilmės dujų populiarumo Jungtinėse Valstijose ilgalaikėse sutartyse nurodytos dujų centrų kainos buvo daug mažesnės nei su nafta susietos kainos. Nors tai daro tiesioginį poveikį žemyninės Europos ilgalaikių dujų sutarčių kainos nustatymo mechanizmams, kita vertus, buvo sukurtos lanksčiai teikiamų išteklių, parduodamų suskystintų dujų centruose, konkurencijos galimybės, nes tokie ištekliai buvo pigesni nei pagal ilgalaikes sutartis teikiami ištekliai.

5 diagrama. Konkurencingo kuro (kairioji ašis) kainos palyginimas su dujų kainomis (dešinioji ašis)[17]

[pic]

Šaltinis. Platts ir Vokietijos Federalinė ekonomikos ir eksporto kontrolės tarnyba (BAFA)

2008 m. lyginamosios analizės ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į dujų ir elektros kainų augimą dėl kylančių naftos kainų tarptautinėje rinkoje 2008 m. pirmąjį pusmetį. Naftos kainoms pradėjus smukti dėl ekonomikos krizės panašaus scenarijaus dujų ir elektros kainų atžvilgiu reikėjo tikėtis 2009 m. pradžioje.

Pirmąjį 2009 m. pusmetį dujų kainos pramonės vartotojams sumažėjo daugelyje valstybių narių (vidutiniškai 7–12 %)[18]. Kainos Lietuvoje, Švedijoje ir Lenkijoje nukrito daugiau kaip 20 %. Daugumoje valstybių narių buitinių vartotojų dujų išlaidos sumažėjo apie 8 %. Kita vertus, Bulgarijoje ir Lietuvoje dujų kainos buitiniams vartotojams išaugo 11 % ir daugiau; tikriausiai todėl, kad šios valstybės narės reguliavo kainas ir turėjo jas pritaikyti prie rinkos kainų.

Palyginus 2009 m. pirmąjį pusmetį su antruoju 2008 m. pusmečiu, galima matyti, kad elektros kainos išliko santykinai stabilios. Elektros vartotojams kainos daugiausiai išaugo Prancūzijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje (pramonės vartotojams) ir Liuksemburge, Slovėnijoje ir Portugalijoje (buitiniams vartotojams); ir atvirkščiai, elektros kainos smarkiai sumažėjo Kipre, Danijoje, Airijoje, Rumunijoje ir Švedijoje (pramonės vartotojams) ir Belgijoje, Kipre, Lenkijoje, Rumunijoje ir Švedijoje (buitiniams vartotojams)[19].

Pirmąjį 2009 m. pusmetį daugumoje valstybių narių kainos vis dar buvo didesnės nei 2008 m., tačiau remiantis naftos kainos tendencijomis, galima teigti, kad labiau sumažėjo kainos galutiniams vartotojams. Iš dalies taip gali būti dėl to, kad galutinių vartotojų kainos dėl kainų pokyčių naftos rinkoje pasikeičia tik po tam tikro laiko. Tačiau atrodo, kad galutinių vartotojų kainos nevisiškai parodo didmeninių energijos išlaidų sumažėjimą.

5. Tinklo operatorių savarankiškumas

Valstybių narių, kurios taiko griežtesnius reikalavimus nei dabartiniai dėl teisinio ir funkcinio perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimo, skaičius išliko nepakitęs.

2009 m. atsirado pirmasis tarpvalstybinis elektros perdavimo sistemos operatorius: E.ON pardavė savo didelės įtampos perdavimo tinklą Nyderlandų valstybiniam perdavimo sistemos operatoriui ( TenneT ). Tarpvalstybinis perdavimo sistemos operatorius jau veikė kaip bendrovė Gasunie , kuriai priklausė GTS Nyderlanduose ir Gasunie Deutschland Vokietijoje. Bendrovė RWE paskelbė, kad ji 2010 m. pirmąjį ketvirtį pradės savo dujų tiekimo tinklo pardavimą[20]. Šiuos pokyčius paskatino Komisijos konkurencijos politika.

Paskirstymo lygmeniu veiklos rūšių atskyrimo tvarka taikoma santykinai stabiliai, nors kai kuriose valstybėse narėse pasikeitė paskirstymo sistemos operatorių skaičius. Valstybės narės paskirstymo lygmeniu vis dar intensyviai taiko leidžiančias nukrypti nuostatas dėl veiklos rūšių atskyrimo[21].

Tikimasi, kad keletas valstybių narių turės pritaikyti savo teisines sistemas prie naujų trečiojo paketo veiklos rūšių atskyrimo reikalavimų.

6. Reguliavimo institucijų vykdomas veiksmingas reguliavimas

Reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, reikalingi reikalavimų laikymuisi užtikrinti. Būtent todėl Komisijos birželį iškeltose pažeidimų nagrinėjimo bylose susijusios šalys kaltintos dėl to, kad jose nėra veiksmingų nacionalinio lygmens bausmių sistemų, taikomų, jei pažeidžiami elektros ir dujų sektorių reglamentai. Trečiajame pakete sudarytos teisinės sąlygos, leidžiančios pakeisti šią situaciją, nes jame yra išsamios taisyklės, kuriomis reglamentuojamos reguliavimo institucijų pareigos ir įgaliojimai. Reikalaujama, kad reguliavimo institucijos skatintų konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią Sąjungos elektros ir dujų vidaus rinką. Be to, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) užtikrins tarpvalstybinių klausimų priežiūrą.

Be to, perdavimo sistemos operatoriai rengiasi įgyvendinti trečiąjį paketą. 2009 m. liepą pradėjo visapusiškai veikti Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSOE). Dujų sektoriuje 2009 m. gruodį įsteigtas Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSOG). Kai tik 2011 m. kovą įsigalios sektorių reglamentai, abi organizacijos turės patvirtinti savo įstatus ir darbo tvarkos taisykles.

Trečiajame pakete Komisija įpareigojama nustatyti sistemos gairių ir tinklo techninių taisyklių kodeksų prioritetus pirmiausiai pasikonsultavus su Agentūra, ENTSOE ir ENTSOG ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. 2009 m. organizuotuose Madrido ir Florencijos reguliavimo forumuose[22] sutarta, kad pirmiausiai turėtų būti įgyvendinami bandomieji projektai, nes tai padės išmokti veiksmingai ir naudingai vykdyti procesą. Dujų sektoriui bus sukurtos bandomosios sistemos gairės ir tinklo techninių taisyklių kodeksas dėl perkrovų valdymo, o elektros sektoriuje bus sukurtos bandomosios sistemos gairės dėl tinklo sujungimo. Komisija taip pat pradės kurti kitas sistemos gaires ir kodeksus.

7. Vartotojai

Antrajame Piliečių energetikos forume, kuris 2009 m. rugsėjį įvyko Londone, buvo apsvarstyti įvairūs klausimai siekiant pagerinti vartotojų padėtį mažmeninėje rinkoje[23]. Viena iš svarstytų priemonių – standartinių sąskaitų formų sukūrimas ir gerosios sąskaitų išrašymo patirties rekomendacijos. Forume patvirtintos sąskaitų išrašymo gerosios patirties rekomendacijos, kuriomis siekiama, kad ES vartotojai gautų paprastas, aiškias ir informatyvias sąskaitas už dujas ir elektrą. Rekomendacijos pagrįstos gerąja sąskaitų išrašymo patirtimi keliose ES šalyse. Be to, forume daug dėmesio skirta skundų tyrimui, moderniems skaitikliams ir paskirstymo sistemos operatorių vaidmeniui.

Vartotojų nuomonė ir tiekėjų keitimas

Remiantis pateikta informacija apie tiekėjų keitimo dažnumą, yra sunku nustatyti bendrą tiekėjų keitimo vaizdą valstybėse narėse. Elektros sektoriuje informaciją pateikusiose valstybėse narėse bendras tiekėjų keitimo lygis mažmeninėje rinkoje išliko apytiksliai toks pat kaip ir 2007 m., išskyrus Vokietiją, kur tiekėjų keitimo lygis išaugo 1,4 %, ir Švediją, kur šis lygis išaugo iki 11,3 %. Metinis tiekėjų keitimo lygis tarp didelių įmonių buvo gana didelis Čekijoje – 45 % (t. y. 12 % daugiau negu ankstesniais metais). Didžiausias tiekėjų keitimo lygis tarp mažųjų įmonių ir buitinių vartotojų buvo Švedijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje[24]. Vertinant tiekėjų keitimo lygius pagal apimtį, didesni nei 10 % didelių pramonės vartotojų keitimo lygiai buvo užregistruoti Austrijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Rumunijoje ir Airijoje[25].

Dujų sektoriuje nuoseklių tiekėjo keitimo duomenų trūksta. Iš šalių, kurios pateikė visos mažmeninės rinkos tiekėjų keitimo duomenis pagal tinkamus skaitiklius, didžiausias lygis – Nyderlanduose ir Prancūzijoje (atitinkamai 9,1 % ir 9,8 %). Mažosios įmonės ir buitiniai vartotojai aktyviausiai keičia tiekėjus Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose (atitinkamai 18,9 %, 9,8 % ir 9,1 %)[26]. Iš šalių, kurios pateikė duomenis pagal apimtį, Danijoje visos mažmeninės rinkos tiekėjų keitimo lygis sumažėjo nuo 29 % iki 16 %, o Ispanijoje nustatyta panaši mažėjimo tendencija (sumažėjo iki 6 %). Mažosios įmonės ir buitiniai vartotojai aktyviausiai keičia tiekėją Vengrijoje (11,8 %)[27].

Tiekėjų keitimo lygiai valstybėse narėse yra labai nevienodi: kai kuriose prisotintose rinkose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, šie lygiai yra santykinai dideli, o kai kuriose kitose šalyse tiekėjai yra keičiami retai arba ir visai nekeičiami. Mažųjų įmonių ir buitinių vartotojų lygmeniu, remiantis gautais skaičiais, galima teigti, kad elektros energijos vartotojai yra linkę keisti tiekėjus dažniau nei dujų energijos vartotojai.

Reguliuojamos kainos

Vis dar dažnai valstybėse narėse kartu veikia atvertos energijos rinkos ir reguliuojamos energijos kainos. Daugiau kaip pusėje valstybių narių kainos yra reguliuojamos. Elektros ir dujų kainos reguliuojamos šiose valstybėse narėse: Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Latvijoje ir Kipre reguliuojamos tik elektros kainos, o dujų kainos nėra reguliuojamos. Kalbant apie buitinius vartotojus, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui Prancūzijoje ir Italijoje, buitiniai vartotojai sudaro didelę vartotojų dalį. Daugumoje valstybių narių yra reguliuojamos ne tik buitinių vartotojų kainos[28].

Be to, Komisija išsiuntė oficialaus įspėjimo raštus Graikijai, Lietuvai, Lenkijai, Portugalijai ir Rumunijai dėl to, kad jose taikoma reguliuojamų kainų sistema pažeidžia ES elektros ir dujų direktyvas[29]. Ketinama iškelti pažeidimų nagrinėjimo bylas dėl reguliuojamų kainų prieš Estiją, Airiją, Italiją ir Prancūziją.

Pažangiųjų elektros energijos tinklų diegimo energijos vidaus rinkoje darbo grupė

Toliau vystant energijos vidaus rinką svarbiausia yra įdiegti aktyvesnes pažangias energijos perdavimo ir paskirstymo sistemas pažangiųjų elektros energijos tinklų forma. Darbo grupės, kuri įkurta 2009 m., vaidmuo – konsultuoti dėl politikos ir reguliavimo krypčių Europos lygmeniu ir koordinuoti pirmuosius žingsnius diegiant pažangiuosius elektros energijos tinklus pagal trečiojo energetikos paketo nuostatas. Darbo grupė įvertins kitų suinteresuotųjų šalių technologinius planus ir pokyčius. 2011 m. pirmąjį pusmetį ji turėtų pateikti galutinę ataskaitą.

C. TIEKIMO SAUGUMAS

Direktyvoje 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą daugiausiai dėmesio skiriama energijos perdavimo stebėsenai ir susijusių ataskaitų teikimui ir užtikrinimui, kad gaminamos energijos kiekis atitiks poreikius. Direktyva siekiama suderinti valstybių narių vykdomą politiką, kad priešingu atveju dėl didelių valstybių narių vykdomos politikos skirtumų nebūtų iškraipoma konkurencija. 2009 m. visos valstybės narės pranešė apie tai, kad visos direktyvos nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę teisę.

Tarpvalstybinis prekybos elektros energija komitetas[30], vykdydamas stebėseną, nagrinėja, ar elektros tiekimas atitinka paklausą trumpuoju laikotarpiu. Tyrime nurodoma, kad daugumoje valstybių energijos gaminimas ir pateikimas atitinka saugios sistemos eksploatavimo poreikius įprastomis sąlygomis.

Komisija 2009 m. liepos 16 d. pateikė naujo dujų sektoriaus reglamento pasiūlymą[31]. Šiuo reglamentu bus panaikinta Direktyva 2004/67/EB. Jame daugiausiai dėmesio skiriama prevenciniams veiksmams ir krizės valdymo pasirengimui, kad krizės ir tiekimo sutrikimo atvejais būtų galima visoje ES veikti veiksmingai ir koordinuotai. Jame taip pat nustatytas infrastruktūros standartas (n-1 rodiklis), tiekimo standartas ir srautų priešinga kryptimi mechanizmai. Komisija mano, kad šis reglamentas bus priimtas 2010 m.

Esant ekonomikos krizei, didžiausia užduotis yra toliau investuoti į energetikos infrastruktūrą. Dėl finansų krizės rizikuojama, kad investicijos į energetikos infrastruktūrą bus atidėtos arba anuliuotos, todėl Europos Sąjungai išauga rizika, kad būsimiems energijos tiekimo poreikiams patenkinti pritrūks infrastruktūros arba bus vėluojama ją sukurti. Tai kelia ypač didelį susirūpinimą tuomet, kai reikia pertvarkyti energijos sektorių, kad būtų galima spręsti su klimato kaita ir energijos tiekimo saugumu susijusius uždavinius. Siekdama sudaryti geresnes sąlygas šiai rizikai pašalinti ir atgaivinti ekonomiką, ES padeda finansuoti energetikos infrastruktūros projektus įgyvendindama Ekonomikos atkūrimo planą. Visų pirma pagal šį planą 2,365 mlrd. EUR skirta keliems esminiams elektros ir dujų sistemų sujungimo projektams paremti. Komisija toliau skatins investicijas į infrastruktūrą 2010 m. pabaigoje priimdama infrastruktūros teisės aktų paketą.

D. IŠVADOS

Finansų krizė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo didelį poveikį energijos vidaus rinkai. Viena vertus, dėl galimų finansavimo sunkumų ir tiekimo nepatikimumo krizė daro tiesioginį poveikį planuotoms investicijoms ir dėl jos sumažėjo paklausa (daugiau dujų nei elektros). Kita vertus, dėl krizės atsirado naujų konkurencijos galimybių, nes suskystintų dujų centruose mažesnėmis kainomis parduodama daugiau dujų. Be to, tokia situacija, kai dujų rinkose yra per didelė pasiūla, galbūt sudarys sąlygas galutiniams vartotojams tikėtis kainų, kurios yra pagrįstos dujų pasiūla ir paklausa, o ne naftos kaina.

Nors sumažėjęs dujų ir elektros suvartojimas turėjo poveikį galutinių vartotojų kainoms, šios kainos nevisiškai parodo didmeninių energijos išlaidų sumažėjimą. Apskritai kainos 2009 m. pirmąjį pusmetį vis dar buvo didesnės nei 2008 m. pirmąjį pusmetį. Mažmeninių kainų tendencijos buvo labai skirtingos – tai galbūt rodo nepakankamą mažmeninės rinkos integravimą.

Nacionalinės reguliavimo institucijos pradeda daugiau dėmesio skirti vartotojui, įskaitant platesnį modernių skaitiklių diegimą, kaip pagrindinę pažangiųjų elektros energijos tinklų priemonę energijos vidaus rinkoje. Tai sveikintina tendencija siekiant aktyvaus klientų dalyvavimo energijos vidaus rinkoje ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo plačiu mastu, taip pat papildomų energijos paslaugų, didesnio rinkos skaidrumo ir paprastesnės tiekėjo keitimo procedūros.

Be to, Europos energijos biržų bendradarbiavimas ir augančios prekybos tendencijos yra vilčių teikiantys veikiančių rinkų požymiai. Tačiau nepaisant teigiamų požymių mažmeninėse ir didmeninėse rinkose, rinkos koncentracija beveik nepakito.

Atsižvelgdama į tai, Komisija teikia investicines paskatas. Jos bus įtrauktos į infrastruktūros teisės aktų paketą. 2009 m. priimtame trečiajame teisės aktų pakete taip pat numatytos aiškesnės konkrečių sektorių taisyklės ir atitinkamai investicinės paskatos. Komisija rengiasi taikyti trečiąjį paketą ir kartu su ERGEG, ENTSOE ir ENTSOG kuria bandomąsias sistemos gaires ir kodeksus. Valstybės narės savo įsipareigojimą kurti energijos vidaus rinką įrodys laiku ir teisingai perkeldamos trečiojo paketo nuostatas į nacionalinę teisę. Tuo tarpu Komisija padės valstybėms narėms tai padaryti ir sieks užtikrinti visišką ir teisingą antrojo paketo įgyvendinimą (ji tai darys ir taikydama oficialias pažeidimų nagrinėjimo procedūras).

Kuriant energijos vidaus rinką svarbiausia yra ne tik investuoti, bet ir įgyvendinti aktyvesnes energijos perdavimo ir paskirstymo sistemas įdiegiant moderniuosius skaitiklius ir kuriant pažangiuosius elektros energijos tinklus.

Prireikus Komisija neapsiribos energetikos reguliavimo veiksmais ir nedvejodama pasinaudos įgaliojimais pagal konkurencijos teisę.

Europos Sąjungai kyla didelių strateginių tausios, konkurencingos ir saugios energijos politikos uždavinių. Tam, kad būtų galima sudominti investavimu ir reaguoti į bendrą ekonomikos nuosmukį, reikalinga tinkamai veikianti energijos vidaus rinka. Komisija imasi veiksmų siekdama, kad energijos rinka būtų akivaizdžiai naudinga elektros ir dujų vartotojams visoje ES.

[1] Šį paketą sudaro penki nauji teisės aktai: Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB; Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB; Reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą; Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003; Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005.

[2] Šiai ataskaitai parengti iš esmės naudota dvejopa informacija: nacionalinių reguliavimo institucijų pateiktos nacionalinės ataskaitos ir Eurostato galutinių vartotojų kainų duomenys. Nacionalinės ataskaitos buvo pateiktos Komisijai antrą 2009 m. pusmetį ir daugiausia apima 2008 m.; 2009 m. pirmąjį pusmetį apimantys Eurostato duomenys buvo gauti 2010 m. sausio 26 d.

[3] Direktyva 2003/54 ir Direktyva 2003/55.

[4] IP/09/1035, žr. http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/1035&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en.

[5] IP/09/1490, žr. http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/1490&language=en.

[6] Byla C-274/08 (Švedija) ir Byla C-474/08 (Belgija).

[7] Byla C-475/08.

[8] http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/interpretative_notes/interpretative_note_en.htm.

[9] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas, COM(2008) 781 galutinis.

[10] Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, OL L 200/52, 2009 m. liepos 31 d.

[11] Žr. taip pat Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės (ERGEG) 2009 m. lapkričio mėn. regioninių iniciatyvų pažangos ataskaitą „Perėjimo į bendrą ES energijos rinką užtikrinimas“.

[12] Žr. techninio priedo 3.1 ir 3.2 lenteles.

[13] Žr. techninio priedo 4.2 lentelę.

[14] Žr. techninio priedo 4.1 lentelę.

[15] Žr. techninio priedo 3.4 lentelę.

[16] Žr. taip pat 2009 m. Energijos rinkos stebėjimo centro metinę ataskaitą TREN/69693/2009, 30 pav., p. 27.

[17] Žr. taip pat 2009 m. Energijos rinkos stebėjimo centro metinę ataskaitą TREN/69693/2009, 52 pav., p. 48.

[18] Palyginti su 2008 m. antrojo pusmečio kainomis. Žr. techninio priedo 5.13 lentelę.

[19] Žr. techninio priedo 5.7 ir 5.9 lenteles.

[20] IP/09/410, žr. http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/410&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en.

[21] Žr. techninio priedo 7.4 pav.

[22] www.ec.europa.eu/energy/gas_electricity/index_en.html.

[23] Žr. Komisijos 2009 m. rugsėjo mėn. 30 d. MEMO/09/429.

[24] Žr. techninio priedo 2.2 lentelę.

[25] Žr. techninio priedo 2.1 lentelę.

[26] Žr. techninio priedo 2.4 lentelę.

[27] Žr. techninio priedo 2.3 lentelę.

[28] Žr. techninio priedo 2.5 ir 2.6 lenteles.

[29] Žr. IP/09/1035 http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/1035&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en.

[30] Žr. http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/cross-border_committee_en.htm.

[31] Žr. COM(2009) 363 galutinis.