[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 17.4.2008 COM(2008) 199 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Ruošiantis Europos skaitmeninei ateičiai.i2010 laikotarpio vidurio peržiūra{SEC(2008) 470} TURINYS 1. Įvadas 3 2. i2010 laikotarpio viduriu 3 3. Ateities tinklų ir interneto keliamas uždavinys 4 4. Kuriant tikrą bendrąją rinką – IRT indėlis 6 5. Konkurencingumo uždavinio sprendimas remiantis inovacijomis ir moksliniais tyrimais 8 6. Poreikis parengti ilgalaikę vartotojams skaitmeninėje aplinkoje skirtą politikos darbotvarkę 10 7. Išvada 12 ĮVADAS Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) tebėra pagrindinė varomoji ekonominės ir socialinės modernizacijos jėga. Šiandien ES įmonės 20 % investicijų skiria IRT; šiam sektoriui tenka 26 % visų išlaidų moksliniams tyrimams. Be to, 60 % pagrindinių viešųjų paslaugų dabar visiškai prieinamos internete, o daugiau kaip pusė ES piliečių juo reguliariai naudojasi[1]. i2010 siekiama 1) sukurti Europos informacinę erdvę, t. y. tikrą bendrąją skaitmeninės ekonomikos rinką, kad būtų galima pasinaudoti visais masto ekonomijos privalumais, kuriuos teikia tvirta 500 milijonų vartotojų Europos rinka; 2) sustiprinti inovacijas ir investicijas į IRT mokslinius tyrimus atsižvelgiant į tai, kad IRT yra pagrindinė varomoji ekonomikos jėga; ir 3) skatinti įtrauktį, viešąsias paslaugas ir gyvenimo kokybę, t. y. europines įtraukties ir gyvenimo kokybės vertybes kelti ir informacinėje visuomenėje. | 2005 m. birželio 1 d. pradėta įgyvendinti strategija i2010[2] buvo pirma nuosekli konvergencinių telekomunikacijų ir žiniasklaidos paslaugų eros politikos sistema. Per pastaruosius trejus metus buvo padaryta didelė pažanga. Laimėjimų įvairovei parodyti pakanka kelių pavyzdžių: sukurta nauja audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo sistema; pateikti elektroninių ryšių reguliavimo reformos pasiūlymai[3]; įgyvendinamas reglamentas, kuriuo siekiama sukurti naudojimosi judriojo ryšio telefonais užsienyje bendrąją rinką; diskutuojama dėl iniciatyvų, skirtų interneto turiniui Europoje skatinti[4]; pateiktos ir įgyvendinamos pagrindinės naujos MTP ir inovacijų finansavimo iniciatyvos (Septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa ir pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP) vykdoma IRT politikos rėmimo programa); ką tik pradėti įgyvendinti novatoriški viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai (bendros technologijų iniciatyvos) bei vykdomos naujos e. įtraukties iniciatyvos[5]. Tuo pat metu Europa yra viena iš lyderių pasaulyje kuriant skaitmeninę ekonomiką. Europos plačiajuosčio ryšio rinkoje, kurią sudaro 90 milijonų linijų, yra daugiau abonentų nei bet kuriame kitame ekonominiame regione, o pusė Europos piliečių reguliariai naudojasi internetu. Kai kurios valstybės narės yra tarp pasaulio lyderių pagal plačiajuosčio ryšio įsisavinimą, judriojo ryšio skverbtį ir duomenų srautus. Tačiau valstybių narių skirtumai yra dideli, o Europa, palyginti su kitais pramoniniais regionais, investuoja nepakankamai ir susiduria su didėjančia Kinijos bei Indijos konkurencija. Todėl i2010 teikiamos politikos sistemos šiandien reikia labiau nei bet kada anksčiau. Tačiau ar reikia strategiją i2010 koreguoti laikotarpio viduryje? I2010 LAIKOTARPIO VIDURIU Iš dabartinio Lisabonos strategijos vertinimo[6] matyti, kad struktūrinės reformos pradeda duoti vaisių, bet ekonomikos padėtis nevienoda. Ši bendra išvada tinka ir informacinei visuomenei. Nors 2007 m. strateginėje Lisabonos ataskaitoje patvirtinama, kad įgyvendinant struktūrinę reformą IRT reikšmingos, o pusė valstybių narių sustiprino savo MTP ir IRT politiką, daugelyje ES regionų vis dar atsiliekama IRT diegimo požiūriu. 2007 metais, atsižvelgdama į šiandienos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo prioritetus, Komisija persvarstė i2010 požiūrį. Lisabonos strategijos vertinime, Bendrosios rinkos peržiūroje[7], įgyvendinant Inovacijų veiksmų planą[8] ir vartotojų acquis peržiūroje[9] buvo pabrėžta IRT svarba. Taigi strateginiais konkurencingumo ir IRT įsisavinimo Europoje požiūriu tampa tokie klausimai: - Europa padarė didelę pažangą siekdama tinklo ekonomikos, bet ji turi veikti sparčiau, kad galėtų vadovauti perėjimui prie naujos kartos tinklų, kartu nesumažindama pastangų įveikti skaitmeninę atskirtį. - Europa turėtų geriau pasinaudoti savo svarbiausiu ekonominiu turtu – didžiausia vartotojų rinka išsivysčiusiame pasaulyje; tačiau, nepaisant visuotinio interneto paplitimo, reikia imtis tolesnių veiksmų bendrajai skaitmeninės ekonomikos rinkai sukurti. - Išlaidos IRT moksliniams tyrimams daugumoje valstybių narių tebėra mažesnės nei tikslinės. Koordinuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas reikia dėti didesnes pastangas ištekliams sutelkti. - Internetui tampant kasdienio gyvenimo dalimi kinta su informacine visuomene susiję visuomenės lūkesčiai ir rūpesčiai. Apsaugos priemonės turi būti tobulinamos, kad atitiktų technologijų ir rinkos raidą, nevaržydamos didžiulių socialinės ir ekonominės veiklos internete teikiamų galimybių. Šiame komunikate pateikiami konkretūs pasiūlymai toliau skatinant konkurencingumą ir IRT įsisavinimą Europoje perorientuoti i2010, kad šie uždaviniai būtų sprendžiami. ATEITIES TINKLų IR INTERNETO KELIAMAS UžDAVINYS Skaitmeninė konvergencija dabar yra tikrovė, o internetas – esminė mūsų ekonomikos ir kasdienio gyvenimo priemonė. Plačiajuostis ryšys tampa standartine ryšio priemone. Interneto turinys sparčiai vystomas – daugiausiai naujo ir vartotojų kuriamo turinio srityse. Europos plačiajuosčio ryšio rinka sparčiai vystosi ir jau lenkia Jungtinių Amerikos Valstijų rinką. 2008 m. sausio mėn. skverbtis pasiekė 20 % gyventojų – t. y. padidėjo triskart nuo 2004 m. ES plėtros, o Danija, Suomija ir Nyderlandai yra tarp pasaulio lyderių. Tačiau dabar pastebimi tam tikri nuovargio ženklai: skverbties augimas lėtėja, o valstybių narių įsisavinimo, spartos, kainų ir aprėpties skirtumai didėja. Reikalavimai plačiajuosčiam ryšiui didėja ir, nors sparta kinta panašiai kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, prie didelės spartos plačiajuosčio ryšio Europos Sąjungoje pereinama vangiai. 1 paveikslas. [pic] Kuriant tinkamą politikos sistemą, nepaprastai svarbu kokybiškai stebėti padėtį. Komisija siūlo palyginti bendrą valstybių narių raidą atsižvelgiant į kelis rodiklius. Tai galėtų būti dabartinis įsisavinimas, sparta, aprėptis kaimo vietovėse, kainos, inovacijos ir kiti socialiniai bei ekonominiai aspektai. Konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, Komisija parengs plačiajuosčio ryšio skverbties indeksą, kuriuo bus siekiama palyginti plačiajuosčio ryšio raidą valstybėse narėse. Į naujos kartos tinklus nėra investuojama taip sparčiai kaip Europai reikėtų. Todėl 2008 m. Komisija rekomendacijoje paaiškins su prieiga prie naujos kartos tinklų susijusias reguliavimo nuostatas. Bevielė prieiga vis labiau tampa alternatyvia infrastruktūra fiksuotojo ryšio tinklui – ypač kaimo vietovėse, nors ne tik jose. Komunikate dėl skaitmeninio dividendo[10] raginama leisti naudoti kai kuriuos iš atsilaisvinančių dažnių taip, kad juos būtų galima proporcingai paskirstyti didelės raiškos transliavimui, mobiliajai televizijai ir bevieliui plačiajuosčiam ryšiui. Interneto protokolui (IP) dabar tapus pagrindine paslaugų, prietaikų ir turinio teikimo priemone reikia diegti naują galingesnę versiją – IPv6. Ji gerokai padidins turimą IP adresų skaičių ir sudarys sąlygas didesnei naujų bevielėmis technologijomis grindžiamų prietaikų pasiūlai, o tai leis plačiajuostį ryšį naudoti ir naujiems judriojo ryšio prietaisams, kuriais galima naudotis nepriklausomai nuo vietos ir laiko. Produktuose integruota radijo dažnių identifikavimo įranga (RFID) ir jutiklių technologijos daug labiau padidins tiesioginį ryšį tarp įrenginių ir išplės interneto sąvoką į „daiktų internetą“. Laikydamasi ilgalaikio požiūrio, Komisija ruošia dirvą šiam ateities daiktų internetui, pavyzdžiui, su RFID, interneto valdymu ir tinklų vientisumu susijusiais veiksmais[11]. 2008 m. Komisija pateiks rekomendaciją dėl RFID, kuria bus siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir sumažinti abejones dėl privatumo ir saugumo. Be to, kad sutelktų įvairius į ateitį orientuotus veiksmus ir padėtų formuoti nuoseklią politiką, skirtą paruošti informacinę visuomenę interneto ateičiai, 2008 m. Komisija paskelbs komunikatą dėl tinklų ir interneto ateities. Veiksmai 2008 metais: - sukurti plačiajuosčio ryšio skverbties indeksą ir paraginti valstybes nares nustatyti nacionalinius sparčiojo interneto naudojimo tikslus, kad iki 2010 m. tarp ES gyventojų būtų pasiekta 30 % skverbtis; - padėti paruošti informacinę visuomenę ateities interneto ekonomikai paskelbiant komunikatą dėl tinklų ir interneto ateities; - sudaryti sąlygas sklandžiau pereiti prie naujų tinklų paskelbiant rekomendaciją dėl prieigos prie naujos kartos tinklų; - skatinti daiktų internetą paskelbiant rekomendaciją dėl RFID, kurioje dėmesys telkiamas į privatumo ir saugumo klausimus; - pasiūlyti priemones, skirtas dideliam ypatingos svarbos ryšių tinklų ir informacijos infrastruktūros (tokios kaip internetas) atsparumui ir paslaugų tęstinumui užtikrinti; - pasiūlyti veiksmus, kurie perėjimą prie IPv6 padarytų sklandesnį. KURIANT TIKRą BENDRąJą RINKą – IRT INDėLIS Baigti kurti bendrąją rinką informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityse – vienas iš pagrindinių iniciatyvos i2010 tikslų. Neseniai buvo imtasi svarbių veiksmų – priimti Komisijos pasiūlymai dėl telekomunikacijų taisyklių reformos ir pradėta įgyvendinti Prijungties režimu platinamo turinio iniciatyva. ES reguliavimo sistema iš esmės turėjo teigiamo poveikio Europos elektroninių ryšių rinkoms, bet ją įgyvendinant nepavyko pasiekti pakankamo reguliavimo metodų nuoseklumo. Visų 27 valstybių narių reguliavimo susiskaidymas, pavyzdžiui, užtikrinant intervencinių priemonių vykdymą, gali tapti rimta kliūtimi kuriant bendrąją rinką ir trukdyti Europos masto paslaugų atsiradimui. Vykdydama elektroninių ryšių reguliavimo sistemos reformą[12] Komisija pateikė pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti didesnį nuoseklumą. Ji pasiūlė įkurti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją (EERRI), kuri remsis nacionalinių reguliavimo institucijų patirtimi. Ji taip pat palengvins spektro koordinavimą visose valstybėse narėse. Kad būtų galima pasinaudoti bendrosios judriojo ryšio rinkos privalumais, sudaryti palankesnes sąlygas Europos masto judriojo ryšio paslaugų atsiradimui ir pasinaudoti masto ekonomijos privalumais, spektro reformos pasiūlymuose skatinama daugiau prekiauti spektru Europos Sąjungoje ir užtikrinti paslaugų bei technologinį neutralumą. Bendrosios rinkos peržiūroje[13] pabrėžiamas IRT potencialas atverti bendrąją rinką piliečių, įmonių ir valdžios institucijų naudai: laisvas žinių ir inovacijų judėjimas turėtų būti skatinamas kaip bendrosios rinkos „penktoji laisvė“. ES turėtų pagerinti pagrindines inovacijų sąlygas – ypač informacinėje visuomenėje, paspartindama sąveikių standartų nustatymą ir pereidama prie bendresnio spektro valdymo. Komisija svarstė, kaip pagerinti IRT standartizaciją, ir iki 2008 m. pabaigos pateiks pasiūlymą. Aiškus ES prioritetas yra pašalinti svarbius bendrosios rinkos trūkumus – ypač paslaugų srityje, o tam reikia supaprastinti procedūras, sumažinti administracinę naštą ir skatinti tarpvalstybinę prieigą prie rinkos – ypač viešųjų pirkimų srityje. Rezultatai būtų, pavyzdžiui, sąveikios Europos masto e. vyriausybės paslaugos ir tarpvalstybinis e. parašų pripažinimas. Dėl informacinę visuomenę reglamentuojančios teisinės sistemos ir kartais nevienodo jos įgyvendinimo valstybėse narėse gali būti sunku Europos mastu išnaudoti IRT potencialą, o tai kelia pavojų sudaryti daugiau kliūčių tarpvalstybinei prekybai internetu. Kad būtų užtikrintas veiksmingas „e. vidaus rinkos“ veikimas, būtina spręsti reikalavimų dubliavimosi bei įgyvendinimo nenuoseklumo problemas, šalinti su jais susijusius trūkumus ir neatsilikti nuo technologijų pažangos (žr. toliau pateiktą 2 paveikslą). Pavyzdžiui, 2008 ir 2009 metais ekspertų grupė spręs e. sąskaitų faktūrų klausimą; grupė nurodys reguliavimo trūkumus ir e. sąskaitoms faktūroms verslo keliamus reikalavimus ir iki 2009 m. pabaigos Komisijai pasiūlys sistemą, skirtą skatinti visiškai pripažinti e. sąskaitas faktūras tarpvalstybiniuose sandoriuose. 2 paveikslas. Teisinės ir techninės aplinkos raida [pic] Šaltinis: DLA Piper , 2007 m. Veiksmai: - paremti e. ryšių reguliavimo paketo priėmimą, ypač EERRI įkūrimą; - veiksmingiau valdyti spektrą padarant sklandesnį europinės dažnių dalies suderinimą ir prekybą jais; - plėtoti Europos masto viešąsias paslaugas remiantis plataus masto bandomaisiais projektais, įgyvendinamais pagal IRT politikos rėmimo programą; - pasiūlyti ES IRT standartizacijos sistemos patobulinimus; - priimti veiksmų planą, kuriuo toliau skatinamas e. parašas ir e. autentiškumo patvirtinimas; - įgyvendinti Europos sąskaitų faktūrų pateikimo elektroniniu būdu sistemą. KONKURENCINGUMO UžDAVINIO SPRENDIMAS REMIANTIS INOVACIJOMIS IR MOKSLINIAIS TYRIMAIS Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vieni svarbiausių ES ekonominės reformos darbotvarkės klausimų. Nors 22 iš 27 valstybių narių savo nacionalinėse reformų programose išskyrė šias sritis kaip pagrindinius uždavinius ir 2007–2013 metais MTP bei inovacijoms numatė daugiau kaip 14 % struktūrinių fondų investicijų, 3 % BVP moksliniams tyrimams iki 2010 m. tikslas vis dar nepasiekiamas[14]. IRT moksliniams tyrimams ir plėtrai ES išleidžia tik apie pusę tiek, kiek JAV; ji specializuojasi pasektoriuose, kurių mokslinių tyrimų intensyvumas nedidelis. Labiausiai išsivysčiusiose valstybėse IRT tenka apytikriai 30 % bendrų mokslinių tyrimų pastangų, o skirtumas tarp ES ir jos pagrindinių konkurentų pastangų silpnina ES gebėjimą ateityje pirmauti informacinės visuomenės inovacijų srityje. Kad paskatintų didesnes investicijas, ES parodė kelią padarydama IRT svarbiausia sritimi Septintojoje bendrojoje programoje. ES taip pat yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių pradininkė, pradėjusi įgyvendinti bendras technologijų iniciatyvas įterptųjų sistemų (ARTEMIS) ir nanoelektronikos (ENIAC) srityse. Bendros nacionalinės programos skirtos pritraukti daugiau investicijų į MTP iš valstybių narių ir iš pramonės. Finansinė parama papildoma inovacijų skatinimo su paklausa susijusiomis priemonėmis, pavyzdžiui, Pirmaujančios rinkos iniciatyva[15]. Iniciatyvoje dėmesys telkiamas į didelio potencialo Europos rinkas ir pasinaudojama MTP bei inovacijų finansavimo, inovacijų viešųjų pirkimų, reguliavimo priemonių ir koordinavimo bei partnerystės su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis deriniu. Europos Sąjungoje inovacijų viešiesiems pirkimams skiriamas per menkas dėmesys. Tai taikytina visų pirma su MTP susijusiems viešiesiems pirkimams, kuriais siekiama radikaliai patobulinti viešąsias paslaugas tuo pat metu sukuriant galimybes Europos bendrovėms naujose rinkose įgyti vadovaujantį vaidmenį tarptautiniu mastu ir ruošiant dirvą vartotojams naudingiems standartams. Pirmaujančios e. sveikatos rinkos iniciatyva. Senėjanti visuomenė ir didžiulis chroniškų ligų paplitimas bei didėjantis geresnės sveikatos priežiūros poreikis lems išlaidų sveikatos priežiūrai sprogimą. IRT vaidina pagrindinį vaidmenį keičiant sveikatos priežiūros sistemas, o Europa nepaprastai daug investavo į sveikatos priežiūros prietaikų MTP. Prognozuojama, kad iki 2020 m. rinka padidės 43 %, t. y. nuo 21 mlrd. EUR 2006 m. 15 ES valstybių iki 30 mlrd. EUR. Bet valstybių narių e. sveikatos sistemas nelengva suderinti. Todėl Pirmaujančios e. sveikatos rinkos iniciatyva siekiama sukurti novatoriškų e. sveikatos technologijų Europos rinką ir mažinti būdų, kuriais sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos įvairiose valstybėse narėse, skirtumus. | Europos technologijų platformos padėjo sukurti strategiškesnę ir koordinuotesnę Europos mokslinių tyrimų darbotvarkę ir parengti Europos, nacionalines ir regionines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas bei politiką, tačiau šių platformų tarpusavio sąveika turėtų būti geresnė. E. sveikata – puikus pavyzdys, kaip IRT inovacijos gali padėti siekti svarbiausių Europos politikos tikslų[16]. IRT taip pat gali padėti įgyvendinti ES siekį spręsti klimato kaitos problemas ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Pirmiausia pats IRT sektorius „gali susitvarkyti savo kiemą“ gerindamas energijos vartojimo efektyvumą komponentų, sistemų ir prietaikų lygmeniu. Pavyzdžiui, priklausomai nuo prietaikos, duomenų centrų energijos taupymo potencialas yra 20–70 %. Bet žvelgiant plačiau IRT gali pagerinti energijos vartojimo efektyvumą visoje ekonomikoje dėl „dematerializacijos“, sudarančios sąlygas naujiems verslo modeliams, ir dėl geresnio procesų ir veiklos stebėjimo bei tikslesnės kontrolės. Pirmiausia Komisija skirs daugiau dėmesio IRT galimybėms gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Įvertinus Šeštąją pamatinę programą[17], 2009 m. Komisija paskelbs iniciatyvas, skirtas Europos vadovaujančiam vaidmeniui toliau kuriant IRT užtikrinti, jos viešojo sektoriaus kokybei bei veiksmingumui modernizuoti ir pagerinti ir ekonomikai bei visuomenei nepaprastai svarbioms technologijoms valdyti. Šis procesas bus pradėtas komunikatu dėl IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuris bus paskelbtas 2009 m., ir 7BP bei KIP apibrėžiant parengiamuosius veiksmus. IRT indėlis siekiant Lisabonos tikslų toliau stiprinamas tobulinant e. infrastruktūras (pavyzdžiui, GEANT arba GRID tinklus), kurios padeda kurti naują mokslinių tyrimų aplinką, kurioje skatinamas kuriamo mokslo produktyvumas ir kokybė. Šios infrastruktūros susieja visų sričių mokslo darbuotojus didžiuliu juostos pločiu ir skaičiavimo galia, pašalina geografinius apribojimus ir sudaro sąlygas sklandžiau bendradarbiauti per atstumą, taip sukurdamos sinergiją tarp išsibarsčiusių mokslinių tyrimų grupių ir sustiprindamos jų potencialą spręsti sudėtingesnius uždavinius. Veiksmai: - pradėti įgyvendinti bendras technologijų iniciatyvas kaip pirmus tikrus Europos masto viešojo ir privačiojo sektorių mokslinių tyrimų partnerysčių projektus; - skatinti Europos technologijų platformas, pirmiausia glaudesnį jų tarpusavio bendradarbiavimą; - įgyvendinti Pirmaujančios e. sveikatos rinkos iniciatyvą: e. sveikatos inovacijų rezultatų suvestines, rekomendaciją dėl e. sveikatos paslaugų sąveikos, su standartizacijos ir sertifikavimo poreikiais susijusius veiksmus, teisinio tikrumo gerinimo priemones; - didinti viešojo sektoriaus, kaip pirmo inovacijų pirkėjo, vaidmenį; - paskelbti komunikatą dėl IRT ir energijos vartojimo efektyvumo; - paskelbiant komunikatą dėl IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų pradėti Europos vadovaujančio vaidmens IRT srityje užtikrinimo procesą; - didinti e. infrastruktūrų vaidmenį kintančioje pasaulinėje mokslinių tyrimų aplinkoje. POREIKIS PARENGTI ILGALAIKę VARTOTOJAMS SKAITMENINėJE APLINKOJE SKIRTą POLITIKOS DARBOTVARKę Dabar internetas yra kasdienio gyvenimo dalis: 2007 m. vienas iš dviejų europiečių reguliariai naudojosi internetu, o beveik 80 % internetu besinaudojančių namų ūkių jau buvo perėję nuo skambinimo (angl. dial-up ) prie plačiajuosčio ryšio; vartotojai vis daugiau įsisavino naujas prietaikas. [pic] Nepaisant to, beveik 40 % europiečių visai nesinaudoja internetu, o 46 % Europos namų ūkių vis dar neturi interneto prieigos. Komisija žingsnis po žingsnio siekia suteikti galimybę visiems europiečiams naudotis informacinės visuomenės privalumais. E. įtraukties iniciatyva suteikia strateginį pagrindą paskatinti veiksmingą grupių, kurioms gresia atskirties pavojus, dalyvavimą ir gerinti gyvenimo kokybę panaudojant IRT. Pastarasis klausimas sprendžiamas ir i2010 pavyzdinėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Pažangaus automobilio iniciatyva, kurios ima tapti atskiromis politikos sritimis. Elektroninių ryšių teisinės sistemos reforma bus sustiprintos vartotojų teisės telekomunikacijų sektoriuje sudarant palankesnes sąlygas rinktis turint informacijos prieš įsigyjant produktus bei keisti paslaugų teikėjus. Bus pagerinta galimybė naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis skambinant numeriu „112“, o neįgalūs vartotojai naudosis geresne prieiga prie paslaugų. Bus sustiprintos ir privatumo bei saugumo nuostatos. Be to, laikydamasi savo įsipareigojimų, 2008 m. Komisija pateiks ataskaitą, kaip taikomi universaliųjų paslaugų įpareigojimai atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir technologijų pokyčius. E. prekybos srityje pažanga nėra tokia sparti kaip kitose interneto taikymo srityse. Dėl produktų ir paslaugų sudėtingumo ir įvairovės vartotojams sunkiau įvertinti rinkos pasiūlos kokybę, o pasitikėjimo ir saugumo naudojant naujas technologijas ir paslaugas stoka gali trukdyti plačiau jas įsisavinti. Pirmiausia vartotojams reikia paaiškinti teises ir įsipareigojimus; tai bus daroma 2008 m. Taip pat nepaprastai svarbu sustiprinti pasitikėjimą interneto aplinka. Šie klausimai bus sprendžiami dabar peržiūrint EB vartotojų teisės aktus, visų pirma suderinant ir gerinant vartotojų teises ir įsipareigojimus[18]. Šiomis aplinkybėmis Komisija pateiks pasiūlymą, kuriuo siekiama padidinti pasitikėjimą tarpvalstybiniais sandoriais (įskaitant sandorius internetu) supaprastinant ir patobulinant vartotojų teisės aktus. Pastebimą interneto turinio – ypač vartotojų kuriamo turinio – apimties padidėjimą didžia dalimi skatina nauji verslo modeliai, kurie vis labiau grindžiami reklama internete. Autorių teisių apsauga ir toliau kelia nuolatinį susirūpinimą valstybėms narėms ir Komisijai. Pradėta įgyvendinti Interneto turinio platforma[19] bus forumas šiems klausimams aptarti. Asmens duomenų atskleidimo autorių teisių apsaugai klausimu Teisingumo Teismas[20] pabrėžė, kad reikia išlaikyti intelektinės nuosavybės pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos pusiausvyrą. Socialinis bendravimas internetu, arba dalyvaujamasis žiniatinklis (angl. participative web ), yra vienas iš pastarųjų ketverių metų augimo fenomenų, tampantis vienu iš populiariausių europiečių naudojimosi internetu būdų po el. pašto ir paieškos internete. 2007 m. 24 % Europos piliečių dalyvavo interneto forumuose, palyginti su 18 % 2006 m.; jais vis labiau susidomi jaunesnioji karta. E. dalyvavimo iniciatyvoje internetas nagrinėjamas kaip politinių žinių piliečiams perdavimo būdas. Daugėjant interneto naudojimo vis aktyviau dalyvaujant vartotojams būdų kyla ir naujų uždavinių. Vis daugiau vartotojų kelia nerimą turinio kokybė, informacijos tikslumas, informacijos apsaugos patikimumas ir nepilnamečių apsauga. Vartotojai, pradedantys reklamuoti ir platinti turinį vartotojų kuriamo turinio platformose bei iš to gauti pajamas, susiduria su neteisėtu autorių teisėmis saugomo jų turinio naudojimu. 2008 m. šie uždaviniai bus toliau sprendžiami. Veiksmai : - pateikti universaliųjų paslaugų įsipareigojimų ataskaitą; - įgyvendinti e. įtraukties iniciatyvą, pateikti pasiūlymą dėl e. prieinamumo teisės aktų, sprendžiant gyventojų senėjimo keliamą uždavinį pateikti pavyzdinę Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos iniciatyvą, persvarstyti skaitmeninio raštingumo politiką, surengti aukščiausio lygio susitikimą e. įtraukties klausimais; - išleisti vadovą, kuriame paaiškinamos vartotojų teisės ir įsipareigojimai skaitmeninėje aplinkoje; - pradėti naują vartotojų acquis peržiūros etapą – Pagrindų direktyvą dėl vartotojų sutartinių teisių; - pradėti įgyvendinti programą Saugesnis internetas (2009–2013 m.), skirtą nepilnamečių apsaugai ir kovai su neteisėtu turiniu; - spręsti su privatumu ir pasitikėjimu susijusius uždavinius, kylančius dėl naujų konvergencinių paslaugų universalioje ateities informacinėje visuomenėje; - įsteigti Interneto turinio platformą; - rekomendacijoje dėl interneto turinio nagrinėti klausimus, susijusius su skaitmeninių teisių valdymo sistemų (DRM) sąveika ir skaidrumu vartotojų požiūriu. IšVADA Šiame komunikate patvirtinama, koks svarbus informacinės visuomenės ir žiniasklaidos politikos vaidmuo įgyvendinant Lisabonos tikslus. Joje taip pat patvirtinama, kad i2010 yra tinkamas orientacinis Europos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos politikos pagrindas. Jame pateikiami konkretūs pasiūlymai perorientuoti i2010, kad būtų geriau skatinamas konkurencingumas ir IRT įsisavinimas Europoje. 2008–2009 m. Komisija taip pat parengs ilgalaikę informacinės visuomenės bei žiniasklaidos politikos darbotvarkę ir bendro IRT poveikio Europos ekonomikai vertinimą[21]. Nepaprastai svarbu formuoti Europos politiką, kuria skatinamas pirmaujančių valstybių konkurencingumas ir kartu mažinami daugiausia bei mažiausia pasiekusių valstybių skirtumai, tokiu būdu įveikiant susiskaidymą tarp valstybių narių. [1] Jei nenurodyta kitaip, visus pateiktus duomenis rasite ir pridėtuose tarnybų darbiniuose dokumentuose. [2] http://ec.europa.eu/i2010. [3] http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/tomorrow/index_en.htm. [4] COM(2007) 836, http://ec.europa.eu/avpolicy/other_actions/content_online/index_en.htm. [5] COM(2007) 694, http://ec.europa.eu/information_society/activities/einclusion/index_en.htm. [6] COM(2007) 803, http://ec.europa.eu/growthandjobs/european-dimension/200712-annual-progress-report/index_en.htm. [7] COM(2007) 724, http://ec.europa.eu/internal_market/strategy/index_en.htm. [8] COM(2006) 502, http://ec.europa.eu/enterprise/innovation/index_en.htm. [9] http://ec.europa.eu/consumers/rights/cons_acquis_en.htm. [10] COM(2007) 700, http://ec.europa.eu/information_society/policy/radio_spectrum/index_en.htm. [11] Žr. http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/tomorrow/index_en.htm. [12] http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/tomorrow/index_en.htm. [13] COM(2007) 724. [14] COM(2007) 803. [15] COM(2007) 860, http://ec.europa.eu/enterprise/leadmarket/leadmarket.htm. [16] COM(2007) 860. [17] 2008 m. viduryje Esko Aho vadovaujama nepriklausoma komisija paskelbs ataskaitą. [18] COM(2006) 744, p. 1, http://ec.europa.eu/consumers/rights/cons_acquis_en.htm. [19] COM(2007) 724. [20] Byla C-275/06. [21] Bus remiamasi tebevykdoma analize ir konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis tokiais klausimais: IRT ekonominis ir socialinis poveikis – taip pat ir užimtumui; bendrosios informacinės visuomenės rinkos teisiniai ir ekonominiai aspektai; ateities politikos poreikiai naujų tinklų ir interneto, privatumo ir pasitikėjimo klausimais universalioje informacinėje visuomenėje; vartotojų kuriamas turinys; ilgalaikis IRT vaidmens tvaraus vystymosi procese svarstymas; ir informacinės visuomenės visiems plėtra, įskaitant regioninę politiką;http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/studies/index_en.htm.