[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 23.1.2008 KOM(2008) 16 galutinis 2008/0013 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį (pateikta Komisijos) {KOM(2008) 30 galutinis}{SEK(2008) 52}{SEK(2008) 53}{SEK(2008) 85} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS Įvadas 2005 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Europos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistema (ES LPS). Ji yra pirmoji ir „viena svarbiausių priemonių“[1], taikomų ES klimato politikoje, nes pagal ją įmanoma sumažinti absoliučius išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius ekonomiškai efektyviu būdu. Pirmuoju ES LPS laikotarpiu (2005–2007 m.) visoje ES buvo sėkmingai pradėta laisva prekyba ŠESD emisijos leidimais, sukurta reikiama stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo infrastruktūra, įskaitant registrus, ir iki šiol sėkmingai užbaigti du atitikties ciklai. Ši sistema išsivystė į didžiausią pasaulyje bendrą anglies dioksido rinką, kuri sudaro 67 % pasaulinės anglies dioksido rinkos pagal kiekį ir 81 % – pagal vertę[2]; ji taip pat paskatino vystytis pasaulinę kreditų rinką ir investuoti į išmetamų ŠESD kiekių mažinimo projektus, kurie šiuo metu su ES LPS netiesiogiai susieja 147 šalis per bendro įgyvendinimo (BĮ) ir švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) projektus. Pirmojo ES LPS laikotarpio teigiamas poveikis aplinkai galėjo būti didesnis, bet buvo ribotas todėl, kad kai kuriose valstybėse narėse ir kai kuriuose sektoriuose buvo paskirstyta nepagrįstai daug leidimų – daugiausia dėl priklausomybės nuo prognozių ir patikrintų duomenų apie išmetamus kiekius trūkumo. Kai tik šie duomenys buvo gauti, leidimų rinkos kaina buvo labai greitai pakoreguota, ir tai akivaizdžiai įrodė, kad anglies dioksido rinka tikrai veikia. Tie patys principai ir mechanizmai, dėl kurių kilo problemų pirmuoju prekybos laikotarpiu, buvo numatyti ir daugumos valstybių narių antrojo laikotarpio nacionaliniuose paskirstymo planuose (NPP). Tačiau, kadangi tuo metu jau buvo patikrinti duomenys, susiję su išmetamais kiekiais, ir įgyta patirties, Komisija galėjo daug geriau užtikrinti, kad pagal šiuos nacionalinius paskirstymo planus būtų sumažinti tikrieji išmetami ŠESD kiekiai. Iš sprendimų, kuriais buvo patvirtinti NPP, matyti, jog absoliutus išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo 6,5 %, palyginti su patikrintais 2005 m. kiekiais – tai užtikrina, kad ES LPS, sukurta kaip ribojimo ir prekybos (angl. cap-and-trade ) sistema, realiai sumažins išmetamus kiekius. Tačiau pirmuoju laikotarpiu įgyta patirtis ir antrojo laikotarpio NPP įvertinimas suteikė rimtą pagrindą manyti, jog bendrą ES LPS veikimą galima įvairiais atžvilgiais pagerinti. Atsižvelgdama į tai, Komisija, remdamasi ES LPS direktyvos[3] 30 straipsniu, 2006 m. lapkričio mėn. paskelbė komunikatą „Pasaulinės anglies dioksido rinkos kūrimas: ataskaita pagal Direktyvos 2003/87/EB 30 straipsnį“[4], kuriame nurodė pagrindines temas, kurias reikia persvarstyti, siekiant supaprastinti ES LPS. 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė ES tikslui iki 2020 m. 30 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios šalys prisiimtų panašius įsipareigojimus mažinti išmetamus kiekius, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys deramai prisidėtų prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir galimybes. Taryba taip pat prisiėmė tvirtą nepriklausomą įsipareigojimą iki 2020 m. bent 20 % sumažinti išmetamus ŠESD kiekius, nepriklausomai nuo to, ar būtų sudarytas koks nors tarptautinis susitarimas. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad išsivysčiusios šalys per ilgesnį laiką (iki 2050 m.) turėtų 60–80 % sumažinti bendrą išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu.[5] Atsižvelgiant į tai ir siekiant padidinti ES emisijos leidimų prekybos sistemos patikimumą bei prognozuojamumą, šioje direktyvoje reikėtų numatyti automatinius ir prognozuojamus pakoregavimus, kuriuos reikėtų atlikti, ateityje sudarius tarptautinį susitarimą. Tokiais koregavimais reikėtų padidinti ES LPS įnašą, siekiant 30 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį; taip pat reikėtų pakoreguoti leidimų paskirstymo mechanizmą, visai ES taikomą didžiausią išmetamo kiekio ribą, BĮ ir ŠPM projektų kreditų naudojimą ir galbūt pradėti taikyti susitarime numatytus papildomų rūšių kreditus ir (arba) mechanizmus. Taryba savo 2007 m. vasario 20 d. išvadose pabrėžė, jog Europos Sąjunga yra įsipareigojusi pasiekti, kad Europa taptų ypač taupiai energiją naudojančia ir mažai ŠESD išmetančia ekonomika. Ji taip pat paragino Komisiją „pateikti pasiūlymus, kuriais sukuriamos tinkamos paskatos pažangiems, su nedideliais anglies dioksido kiekiais susijusiems investiciniams sprendimams.“[6] Visus šiuos elementus aptarė Europos klimato kaitos programos (EKKP) Išmetimo leidimų prekybos darbo grupė, keturis kartus posėdžiavusi po aštuonias dienas nuo 2007 m. kovo iki birželio mėn. Šių posėdžių rezultatai buvo svarbūs persvarstant ES LPS direktyvą[7]. Nuostatos dėl siūlomų ES LPS direktyvos dalinių pakeitimų grindžiamos trimis pagrindiniais tikslais: 1. Visapusiškai išnaudoti ES LPS galimybes prisidėti įgyvendinant bendruosius ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo įsipareigojimus ekonomiškai efektyviu būdu. 2. Atsižvelgiant į sukauptą patirtį, patikslinti ir pagerinti ES LPS. 3. Padėti įgyvendinti tikslą paversti Europą mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriančia ekonomika ir sukurti reikiamas paskatas priimti pažangius, mažą taršą anglies dioksidu užtikrinančius investicinius sprendimus, perduodant aiškų, neiškraipytą ir ilgalaikį rinkos signalą anglies dioksido kainomis. Taikymo sritis Supaprastinama ir išplečiama ES LPS taikymo sritis… Kodifikavus kurą deginančio įrenginio apibūdinimą, pateiktą antrosiose Komisijos NPP rekomendacijose, būtų užkirstas kelias tolesniam nenuosekliam šios direktyvos taikymui ir tai bendrais bruožais atitiktų principą, Komisijos pasitelktą vertinant antrojo laikotarpio nacionalinius paskirstymo planus. Kartu su išsamiu „kurą deginančio įrenginio“ apibrėžimu, apimančiu visus stacionarius kurą deginančius įrenginius, kuriuos eksploatuojant išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tai suteiktų nuosekliam direktyvos taikymui būtiną teisinį ir techninį aiškumą. Pagal šį principą direktyvos I priede taip pat reikėtų pateikti išsamų veiklos rūšių sąrašą, siekiant patikslinti „procesų metu išsiskiriančių ŠESD“ sąvoką, kuri gali būti ne visiškai aiškiai apibrėžta, kodifikavus minėtą kurą deginančio įrenginio apibūdinimą. Be to, į šį veiklos rūšių sąrašą reikėtų įtraukti naujus sektorius ir dujas, kuriems ES LPS šiuo metu netaikoma (žr. toliau). Išplėtus ES LPS taikymo sritį, į ją įtraukus naujus sektorius ir dujas, padidėtų sistemos teigiamas poveikis aplinkai ir joje atsirastų naujų, papildomų galimybių mažinti taršos kiekius, taigi padidėtų taršos mažinimo galimybės ir galbūt sumažėtų taršos mažinimo išlaidos[8]. Taršos mažinimo galimybių ar išlaidų dydis negali būti tikru kriterijumi, pagal kurį į ES LPS būtų galima įtraukti tam tikrą sektorių, nes į ją jau yra įtraukti kai kurie sektoriai, kurių taršos mažinimo galimybės gali būti ribotos, tačiau šie sektoriai apima svarbius ŠESD išmetimo šaltinius. Be to, svarbu pabrėžti poreikį ŠESD išmetimą susieti su tam tikra ekonomine verte. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į naujuosius Europos Vadovų Tarybos nustatytus išmetamų ŠESD kiekių mažinimo tikslus. Juos įmanoma pasiekti tik tada, jei pažangios ir mažą taršą anglies dioksidu užtikrinančios investicijos būtų paskatintos reikiamais ekonominiais signalais, atsirandančiais dėl aiškios ir neiškraipytos anglies dioksido kainos, taikomos kiek įmanoma daugiau pramonės sektorių. Todėl į ES LPS reikėtų įtraukti CO2, išmetamą naftos chemijos produktų, amoniako ir aliuminio gamybos metu. Tas pats galioja ir N2O, išmetamam gaminant azoto, adipo ir glioksilo rūgštis, bei perfluorangliavandeniliams, kuriuos išmeta aliuminio pramonės sektorius – jų visų išmetamus kiekius galima pakankamai tiksliai išmatuoti ir patikrinti. Įtraukus į ES LPS šiuos sektorius ir dujas, sistema būtų taikoma apytikriai iki 100 mln. tonų didesniam CO2 kiekiui, arba iki 4,6 % daugiau leidimų negu II laikotarpiu. Kodifikavus kurą deginančio įrenginio apibūdinimą ir taip suvienodinus ES LPS taikymo sritį, bendroji ES LPS taikymo sritis apytikriai padidėtų daugiausia 140–150 mln. tonų CO2, arba iki 6,6–7,1 % daugiau leidimų negu II laikotarpiu.[9] Plečiant ŠESD emisijos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, į ją reikėtų įtraukti tik tokius išmetamus ŠESD kiekius, kuriuos galima stebėti, teikti ataskaitas ir tikrinti tokiu pačiu tikslumu, koks nustatytas pagal dabartinės direktyvos stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimus. Taip yra laivybos atveju, kuris neįtrauktas į šį pasiūlymą, tačiau gali būti įtrauktas vėlesniame etape, atlikus išsamų poveikio vertinimą. Tačiau taip nėra ŠESD kiekių, išsiskiriamų žemės ūkio ar miškininkystės sektoriuose, atveju, nors pačioje ES LPS sistemoje laikoma, kad deginant biomasę ŠESD neišsiskiria. Europos Parlamentas ir Taryba pritarė, kad iš ES LPS leidimų pardavimo aukcionuose gautos pajamos būtų naudojamos išmetamiems ŠESD kiekiams mažinti, visų pirma stabdant miškų naikinimą.[10] Be to, bus sudarytos dar palankesnės sąlygos plėsti ES LPS taikymo sritį, įgaliojus Komisiją, kai ši pritars pasiūlymui vienašališkai įtraukti direktyvos I priede neminimas papildomas veiklos rūšis ir dujas, leisti kitoms valstybėms narėms taip pat įtraukti į sistemą tokias papildomas veiklos rūšis ir dujas. … kartu gali būti sumažintos bendros sistemos išlaidos, leidžiant taikyti alternatyvias priemones mažiems teršėjams… Mažų ir didelių teršėjų išmetama ŠESD dalis, palyginti su bendru ŠESD kiekiu, kuriam taikoma ES LPS, yra nevienoda: iš 7 % pačių didžiausių įrenginių išmetama 60 % viso ŠESD kiekio, o iš 1400 pačių mažiausių įrenginių (kurie sudaro apie 14 % visų renginių) – tik 0,14 %. Todėl galima pagerinti mažų įrenginių įnašo mažinant išmetamą ŠESD kiekį išlaidų efektyvumą. Nors šiuo metu nustatyta riba – 20 MW nominalus šiluminis našumas, kurią viršijantys kurą deginantys įrenginiai įtraukiami į sistemą, ateityje liks tokia pati, tačiau kartu su ja reikėtų taikyti išmetamo ŠESD kiekio ribą – 10 000 tonų CO2 per metus (neįtraukiant ŠESD, išsiskiriančių iš biomasės), su sąlyga, kad nominalus šiluminis našumas neviršytų 25 MW. Tai reiškia, kad ES LPS gali būti netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas viršija 20 MW, tačiau yra mažesnis nei 25 MW, o metinis išmetamas anglies dioksido kiekis kiekvienais iš paskutiniųjų trejų metų prieš taikymo pradžios metus buvo mažesnis kaip 10 000 tonų, jeigu: 1. siekiant teisingumo, taip pat siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškraipoma vidaus rinka, taikomos priemonės (pvz., apmokestinimo priemonės), kuriomis bus pasiektas lygiavertis įrenginių, neįtraukiamų į ES LPS, įnašas siekiant bendrųjų išmetamų ŠESD kiekių mažinimo tikslų; 2. valstybės narės pateikia Komisijai prašymą leisti netaikyti ES LPS tam tikriems įrenginiams ir toliau taikyti tokias priemones bei stebėseną, ir Komisija per šešis mėnesius tam neprieštarauja. Vertinant santykiniais dydžiais, nustačius 10 000 tonų anglies dioksido ribą, kurią viršijantys įrenginiai įtraukiami į sistemą, gaunama didžiausia nauda, susijusi su administracinių išlaidų kiekvienai tonai, kuri (gali būti) neįtraukiama į sistemą, sumažėjimu. Taigi ES LPS administracinės išlaidos sumažėtų po 4,2 EUR už kiekvieną anglies dioksido toną, kuriai netaikoma sistema, neatsižvelgiant į lygiavertėms administracinėms priemonėms tenkančias administracines išlaidas. ES LPS galėtų būti nebetaikoma apie 4200 įrenginių, kurie išmeta maždaug 0,70 % bendro ES LPS išmetamo ŠESD kiekio. Pakeitus sumavimo taisyklę pagal antrojo laikotarpio Komisijos rekomendacijas, sumavimo išlyga nebetaikoma įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra mažesnis nei 3 MW, todėl sistema gali būti nebetaikoma apie 800 papildomų labai mažų įrenginių, kuriems ji šiuo metu taikoma. …naujų galimybių teikia anglies dioksido surinkimas ir saugojimas… Atsižvelgiant į anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (angl. CCS ) metodo teikiamą ilgalaikę galimybę mažinti išmetamus anglies dioksido kiekius, kol įsigalios Direktyva XX/2008/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, į Bendrijos sistemą reikėtų įtraukti šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimui, vežimui ir geologiniam saugojimui skirtus įrenginius. Nors 24 straipsnis sudaro pakankamą teisinį pagrindą vienašališkam tokių įrenginių įtraukimui į sistemą, kol įsigalios minėta direktyva, tačiau, siekiant aiškumo, su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimu, vežimu ir geologiniu saugojimu susijusią veiklą reikėtų aiškiai nurodyti direktyvos I priede. Siekiant suteikti reikiamų paskatų geologiniam ŠESD saugojimui, nereikėtų atsisakyti leidimų už saugomą anglies dioksidą. Tačiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimo, vežimo ir saugojimo veiklai nereikėtų paskirstyti nemokamų leidimų. …tačiau nepakeičiamos kitos transportui taikomos priemonės… Nors kelių transporto ir laivybos sektorių išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai toliau didėja, būtina atlikti išsamesnę analizę, prireikus įtraukiant išsamią išlaidų ir naudos analizę, kuria remdamasi Komisija galėtų nuspręsti, ar prekyba ŠESD emisijos leidimais yra tinkamiausia priemonė šiems klausimams spręsti. Todėl į šį pasiūlymą neįtraukiami kelių transporto ir laivybos sektorių išmetami ŠESD kiekiai. Stebėjimas, ataskaitų teikimas ir tikrinimas Patobulintos stebėjimo ir ataskaitų teikimo taisyklės… Iki šiol sukaupta stebėjimo ir ataskaitų teikimo patirtis rodo, kad įvairiose valstybėse narėse taikoma praktika šiek tiek skiriasi. Siekiant pagerinti bendrą stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemos veikimą visoje ES, šiuo metu taikomas rekomendacijas reikėtų pakeisti pagal komitologijos procedūrą priimtu reglamentu. …taip pat suderintos tikrinimo ir akreditacijos taisyklės… Dabartine direktyva ir jos priedais reglamentuojami tik kai kurie pagrindiniai tikrinimo proceso reikalavimai ir aspektai. Todėl įvairiose valstybėse narėse taikoma tikrinimo praktika skiriasi ir gali būti neužtikrinamos vienodos sąlygos, reikalingos bendram tikrinimo patikimumui užtikrinti. Siekiant užtikrinti tam tikrą tikrinimo proceso kokybės lygį, pagal komitologijos procedūrą priimtame reglamente turėtų būti nustatyti bendrieji tikrinimo reikalavimai, o iš dalies pakeitus direktyvos IV ir V priedus turėtų atsirasti galimybė atlikti tolesnius patobulinimus. Šiuo reglamentu taip pat turėtų būti leista tikrintojų akreditaciją atlikti Bendrijos mastu, nes tai būtų naudinga vidaus rinkai. …ir atnaujintos atitikties nuostatos… Siekiant toliau užtikrinti pakankamai dideles sankcijas už sistemos reikalavimų nesilaikymą ir taip užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, bauda už nustatyto taršos lygio viršijimą turėtų būti indeksuojama atsižvelgiant į metinę infliaciją euro zonoje. Ši nuostata užtikrintų, kad dabartinė priemonė ir toliau turėtų atgrasantį poveikį, taigi nereikėtų jos dažnai persvarstyti. …didina pasitikėjimą ES LPS ir jos patikimumą… Siekiant užtikrinti ES LPS veikimą ir bendrą jos patikimumą Europos Sąjungoje bei už jos ribų, pagrindinis vaidmuo tenka stebėjimui, ataskaitų teikimui ir tikrinimui. Sistemos teigiamas poveikis aplinkai bei vientisumas, taigi ir jos reputacija bei palankus vertinimas labai priklauso nuo griežtos, patikimos ir pasitikėjimą skatinančios stebėjimo, vertinimo bei tikrinimo sistemos, užtikrinančios, kad kiekvienam į šią sistemą įtrauktam įrenginiui nustatyto atitinkamo išmetamo ŠESD lygio būtų pakankamai tiksliai laikomasi. Tokiomis aplinkybėmis galimas trumpalaikis administracinių išlaidų padidėjimas, priėmus Komisijos reglamentą, atrodo pateisinamas, nes administracinės išlaidos per ilgą laikotarpį būtų daug mažesnės. Be to, būtų užtikrintas didesnis tikrumas, skaidrumas ir patikimumas, susijęs su tikraisiais išmetamais ŠESD kiekiais, taigi sustiprėtų pasitikėjimas šia sistema rinkoje. Ši nauda per ilgesnį laiką turėtų didžiąja dalimi atsverti bet kokį trumpalaikį administracinių išlaidų padidėjimą, be to, iš tiesų sumažės bendrosios stebėjimo, ataskaitų teikimo bei tikrinimo išlaidos, patiriamos operatorių ir nacionalinių valdžios institucijų, kai elektroninėms priemonėms bus skirtas svarbesnis vaidmuo. …taip pat taikoma paprasta ir veiksminga registrų sistema Leidimai turi būti perleidžiami tarp asmenų Bendrijoje be jokių apribojimų. Dėl šios priežasties ir dėl techninės, politinės bei administracinės rizikos, siejamos su dabartine registrų sistema, taip pat atsižvelgiant į JT registrų sistemos ateities neapibrėžtumą, nuo 2013 m. sausio 1 d. išduoti ES LPS leidimai turėtų būti laikomi Bendrijos registre. Taip būtų supaprastinta sistema, tačiau tai būtina ir siekiant užtikrinti galimybę susieti ES LPS su kitomis trečiųjų šalių ir administracinių vienetų emisijos leidimų prekybos sistemomis. Tolesnis derinimas ir prognozuojamumo didinimas ES lygmeniu nustatyta riba užtikrina, kad bus pasiektas tikslas 20 % sumažinti išmetamus ŠESD kiekius, o tolygus mažinimo pobūdis suteikia ilgalaikį prognozuojamumą… Nacionalinių ribų nustatymu pagrįsta sistema nepakankamai užtikrina, jog bus pasiekti išmetamų ŠESD kiekių mažinimo tikslai, kuriems 2007 m. kovo mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba. Be to, tokia sistema veikiausiai nepaskatins daugiau negu būtina sumažinti bendrąsias išlaidas siekiant išmetamų ŠESD kiekių mažinimo tikslų. Todėl, norint pasiekti šiuos tikslus, šioje direktyvoje reikėtų nustatyti ES lygmeniu taikomą ribą. Ji taip pat suteikia ilgalaikę perspektyvą ir padidina prognozuojamumą, kurie reikalingi, siekiant ilgalaikių investicijų į efektyvų taršos mažinimą. Tai geriausia padaryti nustatant 8 metų prekybos leidimais laikotarpį iki 2020 m. ir tolygiai mažinant ribą, kuri toliau mažės ir po 2020 m., taigi bus perduotas aiškus signalas investuotojams. LPS ES lygmeniu nustatyta riba turi būti ekonomiškai efektyvi ir suderinta su ES įsipareigojimu iki 2020 m. 20 % sumažinti bendrą išmetamą ŠESD kiekį. Laikantis šio principo, ES lygmeniu nustatyta riba turėtų būti tolygiai mažinama po 1,74 % per metus , kol galiausiai išmetamo ŠESD kiekio riba taptų 21 % mažesnė už 2005 m. išmestą ŠESD kiekį. Ši mažėjimo tvarka buvo pradėta skaičiuoti nuo 2008–2012 m. laikotarpio vidurio vidutinio bendro metinio leidimų, kuriuos valstybės narės išduoda pagal Komisijos sprendimus dėl valstybių narių 2008–2012 m. nacionalinių paskirstymo planų, skaičiaus. … o pagrindiniu leidimų paskirstymo principu turi būti pardavimas aukcionuose, siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo… Leidimų pardavimas aukcionuose geriausiai užtikrina LPS efektyvumą, skaidrumą bei paprastumą ir padeda išvengti nepageidaujamo leidimų paskirstymo poveikio. Parduodant leidimus aukcionuose, taip pat geriausiai įgyvendinamas principas „teršėjas moka“ ir atlyginama tiems, kurie anksti imasi ŠESD išmetimą mažinančių veiksmų. Todėl leidimų pardavimas aukcionuose turėtų būti pagrindinis jų paskirstymo principas. Tačiau ateityje Europos ekonomika turės dėti daugiau pastangų, kad pasiektų užsibrėžtus išmetamų ŠESD kiekių mažinimo tikslus iki 2020 m., negu jų reikia dabartiniam 2012 m. tikslui pasiekti, ir, jeigu nebus nustatyta panašių apribojimų trečiųjų šalių pramonei, gali kilti „anglies dioksido nutekėjimo“ (angl. carbon leakage ) pavojus, t. y. pavojus, kad veikla, dėl kurios į aplinką išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, bus perkelta iš ES į trečiąsias šalis, todėl padidės pasaulinis išmetamas ŠESD kiekis. Tokiomis aplinkybėmis 2013 m. elektros energijos sektoriui ir anglies dioksido surinkimui bei saugojimui, atsižvelgiant į šių sektorių gebėjimą perleisti alternatyvias sąnaudas, skirti leidimai turėtų būti parduodami tik aukcionuose. Tačiau, skatinant efektyviau gaminti elektros energiją, elektros energijos gamintojams būtų galima paskirstyti nemokamus leidimus šilumai, tiekiamai į centrinio šildymo sistemas ar pramonės įrenginius. Kitų sektorių įrenginiams reikėtų taikyti laipsnišką perėjimą prie aukcionų tvarkos – iš pradžių nemokamai paskirstyti 80 % visų išduodamų leidimų, vėliau kiekvienais metais tolygiai mažinti jų skaičių, kol galiausiai 2020 m. leidimai nebebus paskirstomi nemokamai. Tuo atveju, jeigu kitos išsivysčiusios šalys ir kiti didžiausi ŠESD teršėjai neprisijungs prie tarptautinio susitarimo, kuriuo bus siekiama, kad pasaulinės temperatūros padidėjimas neviršytų 2°C, tam tikruose daug energijos vartojančiuose Bendrijos sektoriuose ir jų dalyse, patiriančiuose tarptautinę konkurenciją, galėtų kilti anglies dioksido nutekėjimo pavojus. Dėl to gali sumažėti aplinkosaugos vientisumas ir Bendrijos veiksmų nauda. Bendrija turėtų aiškiai įsipareigoti Europos pramonei, jog imsis atitinkamų veiksmų. Todėl Komisija ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio mėn. peržiūrės esamą padėtį, pasikonsultuos su visais susijusiais socialiniais partneriais ir, atsižvelgdama į tarptautinių derybų rezultatus, pateiks ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais. Atsižvelgdama į tai, iki 2010 m. birželio 30 d. Komisija nustatys, kuriems daug energijos vartojantiems sektoriams ar jų dalims gali grėsti anglies dioksido nutekėjimas. Savo analizę ji pagrįs vertinimu, ar neprarastas gebėjimas įskaičiuoti privalomų leidimų išlaidas į produktų kainas, kartu neperleidžiant reikšmingos rinkos dalies įrenginiams už ES ribų, kuriems netaikomos panašios išmetamų ŠESD kiekių mažinimo priemonės. Daug energijos vartojančioms pramonės šakoms, kurioms ateityje grės didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, būtų galima nemokamai suteikti iki 100 procentų leidimų arba pradėti taikyti veiksmingą anglies dioksido kiekių suvienodinimo sistemą, siekiant sudaryti panašias sąlygas Bendrijos įrenginiams, kuriems gresia anglies dioksido nutekėjimas, ir trečiųjų šalių įrenginiams. Pagal tokią sistemą būtų galima taikyti reikalavimus importuotojams, kurie būtų ne mažiau palankūs už ES įrenginiams taikomus reikalavimus, pvz., reikalavimą atsisakyti leidimų. Bet kokie veiksmai turėtų atitikti JTBKKK principus, visų pirma bendros, tačiau diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų galimybių principą, taip pat reikėtų atsižvelgti į ypatingą mažiausiai išsivysčiusių šalių padėtį. Jie taip pat turėtų atitikti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus, įskaitant PPO susitarimą. Apskritai vertinama, kad 2013 m. bent du trečdaliai leidimų bus parduodami aukcionuose. Direktyvoje nustatoma, kokią bendro leidimų skaičiaus dalį valstybės narės turės parduoti aukcionuose. Šiame pasiūlyme numatoma, kad 90 % visų leidimų, kuriuos numatyta parduoti aukcionuose, paskirstomi atsižvelgiant į 2005 m. išmesto ŠESD kiekio santykinę dalį ES LPS[11]. Siekiant sąžiningumo bei solidarumo ir atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, 10 % visų leidimų, skirtų parduoti aukcionuose, turėtų būti perskirstyta, sumažinant jų skaičių toms valstybėms narėms, kuriose vidutinės gyventojo pajamos yra daugiau kaip 20 % didesnės už ES vidurkį. Atliekant perskirstymą daugiau leidimų skiriama šalims, kurių gyventojo vidutinės pajamos mažos ir ekonomikos augimo perspektyvos didelės. Leidimai aukcionuose turėtų būti parduodami neiškraipant konkurencijos vidaus rinkoje, taip pat leidimų rinkos. Todėl ši direktyva yra reglamento dėl aukcionų organizavimo ir įgyvendinimo teisinis pagrindas. Parduodant leidimus aukcionuose bus gauta svarbių pajamų. Laikantis Europos bendrijos steigimo sutarties 174 straipsnio 2 dalyje nustatyto atsargumo principo, tam tikra iš leidimų pardavimo aukcionuose gautų pajamų procentinė dalis turėtų būti panaudota siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, finansuoti mokslinius tyrimus ir plėtrą, kuriais siekiama mažinti išmetamus ŠESD kiekius ir prisitaikyti prie pokyčių, plėtoti atsinaujinančiosios energijos naudojimą, siekiant įvykdyti ES įsipareigojimą iki 2020 m. 20 % visos ES energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, surinkti ir geologiniu būdu saugoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, finansuoti įnašus į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos išteklių fondą, remti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią miškų kirtimui ir palengvinti besivystančių šalių prisitaikymą, taip pat spręsti socialinius klausimus, tokius kaip, pvz., galimas elektros kainų padidėjimas mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. 2006 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą priimti teisės aktą dėl aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo, įtraukiant aviacijos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą. Nors Komisija savo poveikio vertinime aiškiai nurodė, jog tikimasi, kad aviacijos pramonė didelę savo dalyvavimo sistemoje išlaidų dalį ar net visas išlaidas galės perleisti savo klientams, tačiau ji nepateikė savo pozicijos dėl to, kokia leidimų dalis po 2012 m. turėtų būti parduodama aukcionuose, ir pareiškė, jog būsimaisiais laikotarpiais aukcionuose parduodamų leidimų procentinė dalis bus nustatyta atsižvelgiant į bendrąjį šios direktyvos persvarstymą. Dabar šis persvarstymas užbaigtas. Aviacija turėtų būti traktuojama taip, kaip ir kiti sektoriai, kurie pereinamuoju laikotarpiu gauna nemokamų leidimų, o ne kaip elektros energijos gamintojai; tai reiškia, kad nuo 2013 m. nemokamai turėtų būti paskirstyta 80 % leidimų, o vėliau nemokamų aviacijos sektoriuje paskirstomų leidimų skaičius kiekvienais metais turėtų tolygiai mažėti, kol 2020 m. nemokamai paskirstomų leidimų nebebus. Bendrija ir jos valstybės narės turėtų ir toliau siekti sudaryti susitarimą dėl pasaulinių priemonių, kurių tikslas – mažinti aviacijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį …bet kokiam nemokamam leidimų paskirstymui pereinamuoju laikotarpiu, įskaitant leidimus naujiems įrenginiams, turi būti taikomos visoje Bendrijoje vienodos taisyklės… Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, šį pereinamojo pobūdžio nemokamą leidimų paskirstymą reikėtų atlikti pagal suderintas Bendrijos taisykles. Šiose taisyklėse reikėtų atsižvelgti į daugumą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir taupaus energijos naudojimo metodų, įvairius pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, biomasės naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą bei saugojimą. Visose tokiose taisyklėse būtina vengti ydingų paskatų didinti išmetamus ŠESD kiekius. Nemokami leidimai neturėtų būti skiriami nebenaudojamiems įrenginiams. Šiame pasiūlyme numatyta sukurti naujiems rinkos dalyviams skirtą Bendrijos rezervą. Leidimų paskirstymo iš šio rezervo taisyklės turėtų būti analogiškos leidimų paskirstymo esamiems įrenginiams taisyklėms. SąSAJOS SU TREčIųJų šALIų ŠESD EMISIJOS LEIDIMų PREKYBOS SISTEMOMIS IR TINKAMOS PRIEMONėS, SKIRTOS įTRAUKTI BESIVYSTANčIAS BEI PEREINAMOSIOS EKONOMIKOS šALIS Sąsajos su kitomis ŠESD emisijos leidimų prekybos sistemomis, siekiant sukurti pasaulinę anglies dioksido rinką… ES LPS turėtų būti įmanoma susieti su kitomis privalomosiomis trečiųjų šalių ar administracinių vienetų emisijos leidimų prekybos sistemomis, kuriose nustatomi didžiausi absoliutūs išmetami ŠESD kiekiai, taikant sutartines priemones ir susitarimus, kuriais numatomas ES LPS ir kitoje emisijos leidimų prekybos sistemoje, kurią numatoma susieti su ES LPS, naudojamų leidimų abipusis pripažinimas. Atsižvelgdama į 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, jeigu būtų sudarytas tarptautinis susitarimas, ES įsipareigotų 30 % sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šio susitarimo sąlygos turės poveikį bendram leidimų, cirkuliuojančių ES LPS kartu su susietomis emisijos leidimų prekybos sistemomis, skaičiui. Todėl reikėtų numatyti nuostatas, pagal kurias tinkamu ir pagrįstu atveju būtų leidžiama atlikti reikiamus koregavimus. … kuri jau veikia, taikant projektų kreditus, tačiau reikia ją suderinti… Naudodamiesi projektų kreditais, ES operatoriai gali įvykdyti savo įsipareigojimus LPS, investuodami į projektus, pagal kuriuos išmetami ŠESD kiekiai mažinami už ES ribų. Tai gali paskatinti kitas šalis prisijungti prie tarptautinio susitarimo ir yra ekonomiškai efektyvus būdas bendrovėms per trumpą laiką įvykdyti savo įsipareigojimus. Pagal II laikotarpio sąlygas į ES LPS leidžiama įtraukti kreditų, apimančių apie 1400 mln. tonų, taigi metinis vidurkis yra 280 mln. tonų. Palyginti su padėtimi 2005 m., išmetami ŠESD kiekiai pagal įvertintą II laikotarpio ribą sumažės apie 130 mln. tonų. Jeigu operatoriai pasinaudotų visais kreditais, Bendrijoje išmetami ŠESD kiekiai beveik nesumažėtų, o išimtiniu atveju pagal ES LPS išmetami ŠESD kiekiai gali net padidėti, todėl būtų sunkiau pasiekti bendruosius ES tikslus iki 2020 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Todėl ŠPM kreditais, kuriais buvo nepasinaudota II prekybos laikotarpiu (2008–2012 m.) turėtų būti leista pasinaudoti III prekybos laikotarpiu. Atitinkamai, operatoriams turėtų būti užtikrinta, jog jie galės pasinaudoti šiais kreditais po 2013 m., įpareigojant valstybes nares leisti operatoriams iškeisti tam tikrus patvirtintus teršalų emisijos mažinimo vienetus (PTEMV), suteiktus išmetamiems ŠESD kiekiams mažinti iki 2012 m., į leidimus, galiojančius nuo 2013 m. Ši nuostata taip pat turėtų būti taikoma aukštos kokybės PTEMV, suteikiamiems ŠESD kiekiams mažinti nuo 2013 m. pagal projektus, pradėtus iki 2013 m. Siekiant užtikrinti visiems dalyviams vienodas konkurencijos sąlygas Bendrijoje, reikėtų suderinti tvarką, pagal kurią operatoriai naudojasi išmetamų ŠESD kiekių mažinimo kreditais Bendrijos ŠESD emisijos leidimų prekybos sistemoje. Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą tinkamomis sąlygomis, turėtų padidėti galimybė gauti trečiųjų šalių projektų kreditų ir kartu padidėtų lygis, kuriuo turi būti sumažinti išmetami ŠESD kiekiai pagal ES emisijos leidimų prekybos sistemą (t. y. nuo 20 % iki 30 %). Jei toks susitarimas nebūtų pasirašytas, leidimas toliau naudotis PTEMV susilpnintų šią paskatą ir būtų sunkiau pasiekti ES tikslus naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos. Nors teršalų emisijos mažinimo vienetai (TEMV) nuo 2013 m. negali būti taikomi išmetamiems ŠESD kiekiams mažinti, kol įsigalios būsimas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, tačiau projektai, kuriuose anksčiau buvo sukurta TEMV, galėtų būti toliau pripažįstami pagal dvišalius arba daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Kai tik bus pasirašytas būsimas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, į ES LPS galės būti priimami tik tų trečiųjų šalių, kurios bus ratifikavusios šį tarptautinį susitarimą, kreditai. Reikėtų numatyti nuostatas, atgrasančias bendroves nuo naudojimosi apribojimų nebuvimu tose šalyse, kurios nėra pasirašiusios tarptautinio susitarimo, išskyrus atvejus, kai tokios bendrovės yra įsisteigusios trečiosiose šalyse arba administraciniuose vienetuose, susijusiuose su ES emisijos leidimų prekybos sistema. PTEMV naudojimas turėtų būti suderintas su ES tikslu iki 2020 m. pasiekti, kad 20 % energijos būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, taip pat skatinti taupų energijos naudojimą, naujovių diegimą bei technologinę plėtrą. Kai PTEMV naudojimas yra suderinamas su šiais tikslais, reikėtų numatyti galimybę sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriais būtų paskatintos investicijos į šias šalis, papildomai mažinančios realius išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius; kartu būtų paskatintas naujovių diegimas Europos bendrovėse ir trečiųjų šalių technologinė plėtra. Tokius susitarimus gali ratifikuoti daugiau negu viena šalis. Projektams, pagal kuriuos mažinami Bendrijoje išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, reikėtų leisti išduoti leidimus, jeigu šie projektai atitinka tam tikras sąlygas, būtinas tinkamam ES LPS veikimui užtikrinti. Į tokias sąlygas būtų įtrauktas suderintų taisyklių, taikytinų šiems projektams, patvirtinimas Bendrijos lygmeniu, apsisaugojimas nuo bet kokio sumažintų ŠESD kiekių dvigubo skaičiavimo ir bet kokio Bendrijos ŠESD emisijos leidimų prekybos sistemos taikymo srities ribojimo; taip pat reikėtų taikyti kitas politikos priemones išmetamiems ŠESD kiekiams, kuriems netaikoma ES LPS, mažinti. Ir, galiausiai, šie projektai neturi tapti didele administracine našta ir turėtų būti pagrįsti paprastomis, lengvai administruojamomis taisyklėmis. Įsigaliojimas Reikalavimas pateikti nacionalinius paskirstymo planus bus pakeistas šiuo pasiūlymu nuo jo įsigaliojimo datos. Jei jo įsigaliojimas būtų atidėtas, valstybės narės privalo pagal dabartinę ES LPS parengti ir pateikti 2013–2017 m. laikotarpio nacionalinius paskirstymo planus iki 2011 m. birželio pabaigos. Nuo 2013 m. pagal šią direktyvą leidžiama visus leidimus parduoti aukcionuose. Jų nemokamas paskirstymas būtų valstybės pagalba, kurią privaloma pagrįsti pagal EB sutarties 87 ir 88 straipsnius. Siekiant padidinti tikrumą ir prognozuojamumą, šiame etape Komisija mano, kad nacionaliniai paskirstymo planai būtų teiktini tik tuo atveju, jeigu bendras leidimų skaičius sumažėtų bent tiek, kiek numatyta šiame pasiūlyme, o siūlomi nemokamai paskirstomi leidimai neviršytų šiame pasiūlyme arba pagal šį pasiūlymą nustatyto skaičiaus. 2008/0013 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[12], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[13], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[14], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[15], kadangi: 3. 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 96/61/EB[16], nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema Bendrijoje, kuria siekiama skatinti rentabiliai ir ekonomiškai veiksmingai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį. 4. Pagrindinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, kuri Europos bendrijos vardu patvirtinta 1993 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimu 94/69/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sudarymo[17], tikslas – užtikrinti tokią pastovią šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje, kad klimato sistema būtų apsaugota nuo pavojingo antropogeninio poveikio. Norint pasiekti šį tikslą būtina užtikrinti, kad metinė vidutinė žemės paviršiaus temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Iš naujosios Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) parengtos vertinimo ataskaitos[18] matyti, kad šį tikslą bus galima pasiekti tik tuomet, jei bendras šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis nustos didėti ne vėliau kaip 2020 m. Taigi Bendrija turi dėti daugiau pastangų, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat reikia sparčiau įtraukti į šį procesą išsivysčiusias šalis ir skatinti jame dalyvauti besivystančias šalis. 5. Europos Vadovų Taryba[19] tvirtai įsipareigojo iki 2020 m. bendrą šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį Bendrijoje sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu, arba 30 %, jei kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos panašiai sumažinti išmetamą šių dujų kiekį, o ekonomiškai labiau pažengusios besivystančios šalys tinkamai prisidės prie šio tikslo, atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus ir galimybes. Iki 2050 m. bendrą šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį reikėtų sumažinti ne mažiau kaip 50 %, palyginti su 1990 m. Išmetamųjų teršalų kiekis turėtų būti mažinamas visuose ekonomikos sektoriuose. 6. Norint padėti siekti šių ilgalaikių tikslų, reikėtų numatyti prognozuojamą seką, pagal kurią turėtų būti mažinamas įrenginių, kuriems taikoma Bendrijos sistema, išmetamas teršalų kiekis. Kad būtų galima rentabiliai įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą bent 20 %, palyginti su 1990 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, iki 2020 m. tiems įrenginiams pagal suteiktus leidimus leidžiamas išmesti teršalų kiekis turėtų būti 21 % mažesnis už jų 2005 m. išmestą teršalų kiekį. 7. Kad Bendrijos sistema būtų patikimesnė ir prognozuojamesnė, reikėtų apibrėžti nuostatas, kuriomis būtų siekiama padidinti Bendrijos sistemos indėlį siekiant tikslo daugiau nei 20 % sumažinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį, ypač atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos tikslą iki 2020 m. teršalų kiekį sumažinti 30 % – tai būtina moksliniu požiūriu, kad būtų galima išvengti pavojingos klimato kaitos. 8. Kai Bendrija ir trečiosios šalys pasirašys tarptautinį susitarimą, kuriuo bus nustatytos po 2012 m. taikytinos tinkamos pasaulinio masto priemonės, reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas naudoti kreditus už taršos mažinimą tose šalyse. Prieš pasirašant tokį susitarimą, vis dėlto reikėtų suteikti daugiau aiškumo dėl galimybių ir toliau naudoti kreditus iš Bendrijai nepriklausančių šalių. 9. Nors pirmuoju prekybos laikotarpiu sukaupta patirtis rodo Bendrijos sistemos potencialą, o įgyvendinus antrojo prekybos laikotarpio nacionalinius paskirstymo planus išmetamųjų teršalų kiekis iki 2012 m. smarkiai sumažės, peržiūros metu patvirtinta, kad siekiant geriau pasinaudoti emisijos leidimų sistemos privalumais, išvengti vidaus rinkos iškraipymo ir sudaryti geresnes sąlygas emisijos leidimų sistemų sąsajoms, būtina labiau suderinta emisijos leidimų sistema. Be to, reikėtų užtikrinti didesnį prognozuojamumą ir išplėsti sistemos taikymo sritį įtraukiant į ją naujus sektorius ir dujas, kad rinkai būtų siunčiami aiškesni anglies dioksido kainos signalai, kuriais būtų skatinamos būtinos investicijos, ir būtų siūlomos naujos taršos mažinimo galimybės, dėl kurių sumažės bendros taršos mažinimo sąnaudos ir padidės sistemos efektyvumas. 10. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apibrėžimą reikėtų suderinti su JTBKKK pateiktu jų apibrėžimu, taip pat reikėtų aiškiau išdėstyti nuostatas dėl galimo atskirų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio visuotiniam atšilimui nustatymo ir atnaujinimo. 11. Bendrijos sistemą reikėtų taikyti ir kitiems įrenginiams, kurių išmetamą teršalų kiekį galima stebėti, tikrinti ir teikti ataskaitas taip pat tiksliai, kaip numatyta pagal dabar galiojančius stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimus. 12. Jei mažiems įrenginiams, kurių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija 10 000 tonų CO2 per metus, taikomos lygiavertės šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų mažinimo priemonės, ypač susijusios su mokesčiais, reikėtų nustatyti tvarką, pagal kurią valstybėms narėms būtų leidžiama neįtraukti tokių mažų įrenginių į emisijos leidimų sistemą, kol taikomos tos priemonės. Taikant šią ribą gaunama didžiausia nauda, susijusi su administracinių išlaidų kiekvienai tonai, kuri neįtraukiama į sistemą, sumažėjimu, nes taikoma paprastesnė administracinė tvarka. Atsisakius penkerių metų trukmės leidimų paskirstymo laikotarpių ir siekiant padidinti patikimumą bei prognozuojamumą, reikėtų nustatyti, kaip dažnai turi būti peržiūrimi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimai. 13. Visas Bendrijos leidimų skaičius turėtų būti mažinamas tolygiai, skaičiuojant nuo 2008–2012 m. laikotarpio vidurio ir užtikrinant, kad ilgainiui taikant emisijos leidimų sistemą teršalų kiekis mažėtų laipsniškai ir prognozuojamai. Kad Bendrijos sistema rentabiliai padėtų įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. bendrą išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 20 %, leidimų skaičius per metus turėtų sumažėti 1,74 %, palyginti su leidimų, kuriuos valstybės narės išduoda pagal Komisijos sprendimus dėl 2008–2012 m. valstybių narių nacionalinių paskirstymo planų, skaičiumi. 14. Šis indėlis – taikant Bendrijos sistemą 2020 m. 21 % sumažėjęs išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 2005 m. praneštu kiekiu, atsižvelgiant į sistemos taikymo srities išplėtimo nuo 2005–2007 m. iki 2008–2012 m. laikotarpio poveikį ir prekybos sektoriaus 2005 m. išmetamųjų teršalų duomenis, naudotus vertinant Bulgarijos ir Rumunijos 2008–2012 m. nacionalinius paskirstymo planus; todėl 2020 m. galima išduoti daugiausia 1720 milijonų leidimų. Tikslūs išmetamųjų teršalų kiekiai bus apskaičiuoti tuomet, kai valstybės narės išduos leidimus pagal Komisijos sprendimus dėl 2008–2012 m. nacionalinių paskirstymo planų, nes tam tikriems įrenginiams suteikiami leidimai bus patvirtinti su sąlyga, kad jų išmetamas teršalų kiekis būtų pagrįstas ir patikrintas. Kai 2008–2012 m. laikotarpio leidimai bus išduoti, Komisija paskelbs visą Bendrijos leidimų skaičių. Visą Bendrijos leidimų skaičių reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į įrenginius, kuriems Bendrijos sistema pradedama taikyti 2008–2012 m. laikotarpiu arba nuo 2013 m. 15. Atsižvelgiant į būtinas papildomas Europos ekonomikos pastangas, inter alia , būtina, kad peržiūrėtos Bendrijos sistemos ekonominis efektyvumas būtų kuo didesnis ir kad leidimų suteikimo sąlygos Bendrijoje būtų visiškai suderintos. Todėl pagrindinis leidimų paskirstymo būdas turėtų būti aukcionai, nes paprastai laikoma, kad tai paprasčiausia ir ekonomiškai veiksmingiausia sistema. Be kita ko, taip turėtų būti išvengta netikėtai didelio pelno, o naujiems rinkos dalyviams ir sparčiau nei vidutiniškai augančios ekonomikos šalims būtų sudarytos tokios pat konkurencijos sąlygos, kaip ir esamiems įrenginiams. 16. Visos valstybės narės turės nemažai investuoti, kad iki 2020 m. sumažintų savo CO2 taršos intensyvumą, o valstybės narės, kurių pajamos vienam gyventojui vis dar gerokai mažesnės už Bendrijos vidurkį ir kurios dar tik vejasi turtingesnes valstybes nares, taip pat turės dėti daug pastangų, kad pagerintų energijos vartojimo efektyvumą. Siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui Bendrijos vidaus rinkoje ir užtikrinti didžiausią ekonominį efektyvumą ES pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, būtų nepagrįsta atskirų valstybių narių ekonomikos sektoriams Bendrijos sistemoje taikyti skirtingą tvarką. Todėl valstybių narių, kuriose pajamos vienam gyventojui santykinai mažesnės, o augimo perspektyvos geresnės, pastangoms remti būtina parengti kitus mechanizmus. 90 % visų leidimų, kurie bus parduodami aukcione, reikėtų paskirstyti valstybėms narėms atsižvelgiant į jų 2005 m. išmetamųjų teršalų santykinę dalį Bendrijos sistemoje. Siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo Bendrijoje, 10 % šio kiekio turėtų būti paskirstyta minėtoms valstybėms narėms, kad jos galėtų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. Paskirstant šiuo 10 % reikėtų atsižvelgti į pajamų vienam gyventojui lygį 2005 m. bei ekonomikos augimo perspektyvas valstybėse narėse ir daugiau leidimų skirti toms valstybėms narėms, kuriose žemas pajamų vienam gyventojui lygis ir geros augimo perspektyvos. Valstybės narės, kuriose vidutinis pajamų vienam gyventojui lygis daugiau nei 20 % viršija Bendrijos vidurkį, turėtų prisidėti prie šio paskirstymo, išskyrus tuos atvejus, kai tiesioginės viso paketo išlaidos, apskaičiuotos SEC(2008) 85, viršija 0,7 % BVP. 17. Atsižvelgiant į tai, kiek daug pastangų reikia kovoti su klimato kaita ir prisitaikyti prie neišvengiamų jos padarinių, bent 20 % pajamų, gautų parduodant leidimus aukcionuose, turėtų būti skirta šiems tikslams: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį; prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių; finansuoti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, kuriais siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos; plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad būtų galima įvykdyti ES įsipareigojimą užtikrinti iki 2020 m. 20 % visos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių; įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą; užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą ir geologinį saugojimą; finansuoti įnašus į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondą[20]; finansuoti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią miškų kirtimui ir sudaryti palankesnes sąlygas prisitaikyti besivystančiose šalyse; spręsti socialinius klausimus, kaip antai galimo elektros kainų padidėjimo poveikis mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Ši dalis yra gerokai mažesnė už numatomas grynąsias viešosios valdžios institucijų pajamas iš aukcionų, atsižvelgiant į potencialiai mažesnes pelno mokesčio pajamas. Be to, parduodant leidimus aukcione gautas pajamas reikėtų panaudoti Bendrijos sistemos valdymo administracinėms išlaidoms padengti. Reikėtų įtraukti nuostatas dėl iš aukciono gautų lėšų naudojimo šiems tikslams stebėsenos. Toks pranešimas neatleidžia valstybių narių nuo Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatyto įpareigojimo pranešti apie tam tikras nacionalines priemones. Šia direktyva neprieštaraujama jokiems būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imamasi pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatams. 18. Taigi nuo 2013 m. elektros energijos sektorius kaip taisyklė visus leidimus turėtų parduoti aukcione, atsižvelgiant į jo galimybes perkelti padidėjusią CO2 kainą, o už anglies dioksido surinkimą ir geologinį saugojimą nereikėtų teikti nemokamų leidimų, nes paskata tai daryti atsiranda todėl, kad išmetamųjų teršalų, kurie yra saugomi, leidimų atsisakyti nereikalaujama. Elektros energijos gamybos įrenginiams nemokami leidimai gali būti suteikiami šilumos gamybai pasitelkus didelio naudingumo termofikaciją, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/8/EB, jei nemokami leidimai suteikiami tokią šilumą gaminantiems įrenginiams kituose sektoriuose, kad nebūtų iškraipoma konkurencija. 19. Kitiems Bendrijos sistemai priklausantiems sektoriams reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio sistemą, pagal kurią 2013 m. nemokamai suteikiamų leidimų skaičius būtų 80 % kiekio, kuris atitinka tų įrenginių išmestą 2005–2007 m. viso Bendrijos išmetamųjų teršalų kiekio procentinę dalį, kaip viso metinio Bendrijos leidimų skaičiaus proporcija. Po to nemokamų leidimų skaičių reikėtų mažinti kiekvienais metais vienodomis dalimis taip, kad 2020 m. nemokamų leidimų nebeliktų. 20. Nemokamų leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka turėtų būti nustatyta suderintomis Bendrijos lygmens taisyklėmis (santykiniai taršos rodikliai), kad Bendrijoje būtų kuo mažiau iškraipoma konkurencija. Šiose taisyklėse reikėtų atsižvelgti į technologijas, kurios išmeta mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir efektyviai vartoja energiją, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, biomasės naudojimą, atsinaujinančiąją energiją ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą bei saugojimą. Tokiomis taisyklėmis nereikėtų skatinti didinti išmetamųjų teršalų kiekį ir reikėtų užtikrinti, kad vis daugiau leidimų būtų parduodama aukcione. Leidimų skaičių būtina nustatyti prieš prasidedant prekybos laikotarpiui, kad tinkamai veiktų rinka. Rengiant taisykles taip pat reikia vengti nepagrįsto konkurencijos iškraipymo pramonės įrenginiams tiekiamos elektros energijos ir šilumos energijos rinkose. Šias taisykles reikėtų taikyti naujiems rinkos dalyviams, užsiimantiems tokia pat veikla, kaip ir esami įrenginiai, kuriems pereinamuoju laikotarpiu suteikiami nemokami leidimai. Kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija, naujiems rinkoms dalyviams nereikėtų teikti nemokamų leidimų už elektros energijos gamybą. Neišdalytus naujiems rinkos dalyviams atidėtus leidimus 2020 m. reikėtų parduoti aukcione. 21. Paskatinta Balyje[21] pasiektos pažangos Bendrija ir toliau vadovaus deryboms dėl ambicingo tarptautinio susitarimo, kurį įgyvendinus būtų pasiektas tikslas užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau nei 2°C. Jei kitos išsivysčiusios šalys ir kiti pagrindiniai teršėjai nepasirašys šio tarptautinio susitarimo, dėl to galėtų padidėti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis trečiosiose šalyse, kur pramonei negaliotų panašūs anglies dioksido apribojimai („anglies dioksido nutekėjimas“), ir kartu tam tikriems tarptautiniu mastu konkuruojantiems daug energijos suvartojantiems Bendrijos sektoriams ar jų dalims gali būti sukurtos nepalankios ekonominės sąlygos. Dėl to galėtų sumažėti aplinkosaugos vientisumas ir Bendrijos veiksmų nauda. Siekdama spręsti anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemas, Bendrija nustatytus kriterijus atitinkantiems sektoriams ar jų dalims iki 100 % leidimų suteiks nemokamai. Šių sektorių ir sektorių dalių apibrėžtys ir reikalingos priemonės bus iš naujo įvertintos, kad veiksmų būtų imtasi, kai jų reikia, ir kad būtų išvengta per didelio kompensavimo. Jei konkrečiuose sektoriuose ar jų dalyse, kuriuose elektros energija sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį ir yra veiksmingai gaminama, galima tinkamai pagrįsti, kad anglies dioksido nutekėjimo rizikos kitaip išvengti negalima, imantis priemonių galima atsižvelgti į elektros energijos suvartojimą gamybos procese nekeičiant viso leidimų skaičiaus. 22. Todėl Komisija ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio mėn. turėtų peržiūrėti padėtį, pasitarti su visais suinteresuotais socialiniais partneriais ir atsižvelgdama į tarptautinių derybų rezultatus pateikti ataskaitą kartu su bet kokiais tinkamais pasiūlymais. Ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 30 d. Komisija turėtų nustatyti, kuriuose daug energijos suvartojančiuose sektoriuose ar jų dalyse gali atsirasti anglies dioksido nutekėjimo rizika. Savo analizę ji turėtų pagrįsti vertinimu, ar tam tikras sektorius negali įskaičiuoti būtinų leidimų išlaidų į produktų kainas ir kartu neperleisti didelės rinkos dalies ne Bendrijoje esantiems įrenginiams, kurie nesiima panašių veiksmų išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti. Daug energijos suvartojantiems sektoriams, kuriems, kaip nustatyta, gresia didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, būtų galima suteikti daugiau nemokamų leidimų arba pradėti taikyti veiksmingą išmetamo anglies dioksido kiekio suvienodinimo sistemą, siekiant sudaryti panašias sąlygas Bendrijos įrenginiams, kuriems gresia didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, ir trečiųjų šalių įrenginiams. Pagal tokią sistemą importuotojams būtų galima taikyti reikalavimus, kurie būtų ne mažiau palankūs už ES įrenginiams taikomus reikalavimus, pavyzdžiui, reikalaujant atsisakyti leidimų. Visi veiksmai turėtų atitikti JTBKKK principus, visų pirma bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų galimybių principą, atsižvelgiant į ypatingą mažiausiai išsivysčiusių šalių padėtį. Jie taip pat turėtų atitikti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus, įskaitant PPO susitarimą. 23. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas Bendrijoje, reikėtų suderinti nuostatas, pagal kurias operatoriai Bendrijos sistemoje naudoja kreditus, gautus už teršalų mažinimą ne Bendrijoje. JTBKKK Kioto protokole išsivysčiusioms šalims nustatyti 2008–2012 m. kiekybiniai išmetamųjų teršalų tikslai ir numatyta sukurti patvirtintus teršalų emisijos mažinimo vienetus (PTEMV) ir teršalų emisijos mažinimo vienetus (TEMV) (atitinkamai gaunamus pagal švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) ir bendro įgyvendinimo (BĮ) projektus) kuriuos išsivysčiusios šalys naudoja, kad iš dalies pasiektų tuos tikslus. Nepaisant to, kad nuo 2013 m. pagal Kioto protokolą nebebus galimybės gauti TEMV, nes priimančiosioms šalims nenustatyti nauji kokybiniai išmetamųjų teršalų tikslai, pagal švarios plėtros mechanizmą kreditus būtų galima gauti ir toliau. Kai bus pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, tą susitarimą pasirašiusios šalys turėtų nustatyti tolesnio patvirtintų teršalų emisijos mažinimo vienetų (PTEMV) ir teršalų emisijos mažinimo vienetų (TEMV) naudojimo sąlygas. Jei toks susitarimas nebus pasirašytas, numačius toliau naudoti PTEMV ir TEMV sumažėtų šios paskatos veiksmingumas ir būtų sunkiau pasiekti Bendrijos tikslus naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos. PTEMV ir TEMV naudojimas turėtų būti suderinamas su Bendrijos nustatytu tikslu iki 2020 m. 20 % visos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą, naujoves bei technologijų plėtrą. Kai tai padeda siekti minėtų tikslų, reikėtų numatyti galimybę sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis siekiant sukurti paskatas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį tose šalyse, dėl kurių dar labiau realiai sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, kartu būtų skatinamos naujovės Bendrijoje įsisteigusiose įmonėse ir technologijų plėtra trečiosiose šalyse. Tokius susitarimus galėtų ratifikuoti daugiau nei viena šalis. Bendrijai sudarius tinkamą tarptautinį susitarimą, reikėtų suteikti daugiau galimybių naudotis projektų trečiosiose šalyse kreditais ir tuo pat metu nustatyti didesnius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, siektinus naudojantis Bendrijos sistema. 24. Prognozuojamumo sumetimais operatoriams reikėtų suteikti aiškumo dėl galimybės po 2012 m. panaudoti likusią dalį PTEMV ir TEMV, kuriuos jiems leista naudoti 2008–2012 m. ir kuriuos jie gavo už visų valstybių narių Bendrijos sistemoje 2008–2012 m. laikotarpiui patvirtintus projektų tipus. Kadangi valstybės narės iki 2015 m. negali perkelti operatorių turimų PTEMV ir TEMV į kitą įsipareigojimų laikotarpį pagal tarptautinius susitarimus (PTEMV ir TEMV „perkėlimas“), ir tik tuo atveju, jei valstybės narės nutars leisti tų PTEMV ir TEMV perkėlimą atsižvelgiant į ribotas teises perkelti tokius kreditus, minėtą aiškumą reikėtų užtikrinti reikalaujant, kad valstybės narės leistų operatoriams iškeisti tokius PTEMV ir TEMV, suteiktus už išmetamųjų teršalų mažinimą iki 2012 m., į leidimus, kurie galios nuo 2013 m. Tačiau šis reikalavimas neturėtų galioti ilgiau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d., nes valstybių narių nereikėtų įpareigoti pripažinti PTEMV ir TEMV, jei jos nėra įsitikinusios, kad galės juos panaudoti vykdydamos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Operatoriams reikėtų suteikti tokias pat garantijas dėl PTEMV, suteiktų už išmetamųjų teršalų mažinimą nuo 2013 m. pagal projektus, kurie buvo parengti iki 2013 m. 25. Jei tarptautinio susitarimo sudarymas bus atidėtas, reikėtų numatyti galimybę pasirašant susitarimus su trečiosiomis šalimis panaudoti kreditus iš labai kokybiškų projektų Bendrijos leidimų prekybos sistemoje. Tokiais dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais būtų galima sudaryti sąlygas Bendrijos sistemoje ir toliau pripažinti projektus, už kuriuos PTEMV suteikiami iki 2012 m., bet vėliau pagal Kioto protokolą tokios galimybės nebebus. 26. Mažiausiai išsivysčiusios šalys, kuriose išmetama labai nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, yra labiausiai neapsaugotos nuo klimato kaitos padarinių. Todėl iš aukcionų gautas pajamas naudojant tam, kad besivystančios šalys galėtų lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, ypatingą pirmenybę reikėtų teikti mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad tose šalyse vykdoma labai nedaug ŠPM projektų, reikėtų garantuoti, kad po 2012 m. kreditai už jose pradėtus projektus būtų pripažįstami net tuo atveju, jei nebus pasirašytas tarptautinis susitarimas. Ši teisė mažiausiai išsivysčiusioms šalims turėtų galioti iki 2020 m., su sąlyga, kad jos iki to laiko ratifikuotų tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos arba sudarytų dvišalį ar daugiašalį susitarimą su Bendrija. 27. Ateityje sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, ŠPM kreditai iš trečiųjų šalių turėtų būti pripažįstami Bendrijos sistemoje tik tuomet, jei tos šalys ratifikuos tarptautinį susitarimą. 28. Bendrija ir jos valstybės narės turėtų leisti vykdyti veiklą pagal projektus tik tuo atveju, jeigu visų projekto dalyvių būstinė yra su tokiais projektais susijusį tarptautinį susitarimą pasirašiusioje šalyje, kad būtų užkirstas kelias įmonėms pasinaudoti padėtimi valstybėse, kurios nepasirašė tarptautinio susitarimo, išskyrus tuos atvejus, kai tos įmonės įsikūrusios su ES emisijos leidimų sistema susijusiose trečiosiose šalyse arba federalinei valdžiai atskaitinguose ar regioniniuose administraciniuose vienetuose. 29. Atsižvelgiant į sukauptą patirtį, reikėtų patobulinti Bendrijos sistemos nuostatas, susijusios su išmetamųjų teršalų stebėjimu, ataskaitų teikimu ir tikrinimu. 30. Siekiant patikslinti, kad ši direktyva taikoma visų tipų katilams, degikliams, turbinoms, šildytuvams, kūrykloms, atliekų deginimo įrenginiams, džiovinimo krosnims, krosnims, džiovykloms, varikliams, fakelams ir terminio arba katalitinio deginimo įrenginiams, į ją reikėtų įtraukti kurą deginančio įrenginio apibrėžimą. 31. Siekiant užtikrinti, kad asmenys galėtų vieni kitiems perduoti leidimus Bendrijoje be jokių apribojimų ir kad Bendrijos sistemą būtų galima susieti su trečiųjų šalių, federalinei valdžiai atskaitingų arba regioninių administracinių vienetų emisijos leidimų sistemomis, nuo 2013 m. sausio mėn. visi leidimai turėtų būti registruojami Bendrijos registre, sukurtame 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 280/2004/EB[22]. Šios nuostatos neturėtų prieštarauti nuostatoms dėl nacionalinių registrų, kuriuose registruojami išmetamieji teršalai, kuriems netaikoma Bendrijos sistema, tvarkymo. 32. Nuo 2013 m. Bendrijos sistema turėtų būti suderintai taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimui, perdavimui ir geologiniam saugojimui. 33. Reikėtų numatyti galimybę sudaryti susitarimus, kad būtų abipusiai pripažinti pagal Bendrijos sistemą išduodami leidimai ir leidimai pagal kitas trečiosios šalies arba federalinei valdžiai atskaitingo ar regioninio administracinio vieneto privalomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemas, kuriomis nustatomos didžiausios absoliučiosios emisijos ribos. 34. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant Bendrijos sistemą, reikėtų leisti išduoti leidimus projektams, kuriuos įgyvendinant mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, su sąlyga, kad tie projektai būtų įgyvendinami pagal suderintas Bendrijos lygmeniu priimtas taisykles ir nebūtų dvigubai skaičiuojamas sumažintas išmetamųjų tešalų kiekis, taip pat nebūtų trukdoma išplėsti Bendrijos sistemos taikymo sritį arba imtis kitų politikos priemonių išmetamųjų teršalų, neįtrauktų į Bendrijos sistemą, kiekiui mažinti. 35. [Taikant leidimų paskirstymo tvarką, aviacijai turėtų būti taikoma tokia pat tvarka, kaip ir kitiems sektoriams, kurie pereinamuoju laikotarpiu gauna nemokamų leidimų, o ne elektros energijos gamybos įrenginiams taikoma tvarka. Tai reiškia, kad 2013 m. 80 % leidimų reikėtų suteikti nemokamai, o paskui aviacijai nemokamai suteikiamų leidimų skaičius turėtų mažėti kiekvienais metais vienodomis dalimis iki 2020 m., kai nemokamų leidimų nebebus. Bendrija ir jos valstybės narės turėtų ir toliau siekti sudaryti susitarimą dėl visuotinių priemonių, kurių tikslas – mažinti aviacijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir kitos Bendrijos sistemos peržiūros metu peržiūrėti padėtį šiame sektoriuje.] 36. Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[23]. Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimą priimti priemones dėl leidimų pardavimo aukcionuose, leidimų suteikimo visoje Bendrijoje pereinamuoju laikotarpiu, teršalų išmetimo stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, tikrintojų akreditavimo ir projektams taikomų suderintų taisyklių įgyvendinimo. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti arba papildyti direktyvą, pridedant ar keičiant naujas neesmines nuostatas, jos turėtų būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 37. Todėl Direktyvą 2003/87/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. 38. Reikėtų numatyti reikalavimą skubiai perkelti į nacionalinę teisę tas nuostatas, pagal kurias rengiamasi naudoti peržiūrėtą Bendrijos sistemą nuo 2013 m. 39. Siekiant tinkamai užbaigti 2008–2012 m. prekybos laikotarpį, Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB, nuostatos ir toliau turėtų būti taikomos nedarant įtakos Komisijos galimybei priimti priemones, būtinas tam, kad nuo 2013 m. būtų galima naudoti peržiūrėtą Bendrijos sistemą. 40. Šios direktyvos taikymas neprieštarauja EB sutarties 87 ir 88 straipsniams. 41. Šia direktyva atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas pagrindines teises ir pripažintus principus bei jų paisoma. 42. Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės, veikdamos atskirai, negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant nurodyto tikslo, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Direktyvos 2003/87/EB pakeitimai Direktyva 2003/87/EB iš dalies keičiama taip: 1) 1 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Joje taip pat numatoma dar labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, kad jis sumažėtų iki tokio lygio, kuriam esant moksliniu požiūriu būtų galima išvengti pavojingos klimato kaitos.“ 2) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) c punktas pakeičiamas taip: „c) „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ – II priede išvardytos dujos ir kiti natūralūs ir antropogeninės kilmės dujiniai atmosferos komponentai, kurie absorbuoja ir pakartotinai išspinduliuoja infraraudonuosius spindulius;“ b) h punktas pakeičiamas taip: „h) „naujas rinkos dalyvis“ – įrenginys, kuriuo vykdoma viena arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių ir kuriam išduotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimas po to, kai Komisijai buvo pateiktas 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas;“ c) pridedami šie punktai: „[t)] „kurą deginantis įrenginys“ – stacionarus techninis objektas, kuriame oksiduojamas kuras ir gaminama šilumos arba mechaninė energija arba šios abi energijos rūšys bei vykdoma kita su šiuo procesu tiesiogiai susijusi veikla, įskaitant išmetamųjų dujų plovimą; [u)] „elektros energijos gamybos įrenginys“ – įrenginys, kuriuo 2005 m. sausio 1 d. gaminta ar vėliau gaminama trečiosioms šalims parduoti skirta elektros energija ir kuris priskiriamas tik I priede nurodytai „Elektros energijos arba šilumos tiekimo“ kategorijai.“ 3) 5 straipsnio d dalis pakeičiama taip: „d) priemonių, numatytų stebėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir teikti ataskaitas vadovaujantis 14 straipsnyje nurodytu reglamentu.“ 4) 6 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Kompetentinga institucija bent kas penkerius metus peržiūri šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimą ir padaro visus reikiamus pakeitimus.“ 5) 9 straipsnis pakeičiamas taip: „9 straipsnis Visas Bendrijos leidimų skaičius Nuo 2013 m. kasmet išduodamas visas Bendrijos leidimų skaičius turėtų mažėti tolygia seka pradedant skaičiuoti nuo 2008–2012 m. laikotarpio vidurio. Leidimų skaičius mažėja pagal 1,74 % linijinį koeficientą, palyginti su vidutiniu metiniu bendru leidimų, kuriuos valstybės narės išduoda pagal Komisijos sprendimus dėl 2008–2012 m. nacionalinių paskirstymo planų, skaičiumi. Iki 2010 m. birželio 30 d. Komisija paskelbia bendrą 2013 m. leidimų skaičių, kuris apskaičiuojamas remiantis bendru leidimų, kuriuos valstybės narės išdavė pagal Komisijos sprendimus dėl 2008–2012 m. nacionalinių paskirstymo planų, skaičiumi. Ne vėliau kaip 2025 m. Komisija peržiūri linijinį koeficientą.“ 6) Įterpiamas 9a straipsnis: „9a straipsnis Viso Bendrijos leidimų skaičiaus koregavimas 1. Įrenginiams, kurie pagal 24 straipsnio 1 dalį į Bendrijos sistemą įtraukiami 2008–2012 m. laikotarpiu, nuo 2013 m. sausio 1 d. suteiktinų leidimų skaičių reikėtų koreguoti atsižvelgiant į vidutinį metinį leidimų, išduotų tiems įrenginiams jų įtraukimo į sistemą laikotarpiu, skaičių, kuris savo ruožtu koreguojamas taikant 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą. 2. Jei įrenginiai į Bendrijos sistemą įtraukiami tik nuo 2013 m., valstybės narės užtikrina, kad tokių įrenginių operatoriai atitinkamai kompetentingai institucijai galėtų pateikti nepriklausomai patikrintus emisijos duomenis, kad į juos būtų galima atsižvelgti skaičiuojant išduotinų leidimų skaičių. Visi šie duomenys atitinkamai kompetentingai institucijai pateikiami ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 30 d. vadovaujantis pagal 14 straipsnio 1 dalį priimtomis nuostatomis. Jei pateikti duomenys yra tinkamai pagrįsti, kompetentinga institucija iki 2010 m. birželio 30 d. juos praneša Komisijai, ir atitinkamai koreguojamas išduotinų leidimų skaičius, pakoreguotas taikant 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą. 3. Komisija paskelbia 1 ir 2 dalyse minėtus pakoreguotus skaičius.“ 7) 10 straipsnis pakeičiamas taip: „10 straipsnis Leidimų pardavimas aukcione 1. Nuo 2013 m. visus leidimus, išskyrus tuos, kurie suteikiami nemokamai pagal 10a straipsnį, valstybės narės parduoda aukcionuose. 2. Visą leidimų, kuriuos kiekviena valstybė narė parduoda aukcione, skaičių sudaro: a) 90 % visų leidimų, kurie bus parduodami aukcione, paskirstytų valstybėms narėms dalimis, kurios atitinka tam tikros valstybės narės 2005 m. patikrintą išmetamųjų teršalų dalį Bendrijos sistemoje; b) 10 % visų leidimų, kurie bus parduodami aukcione, paskirstytų tam tikroms valstybėms narėms siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo Bendrijoje; todėl leidimų, kuriuos tos valstybės narės parduoda aukcione pagal a punktą, skaičius padidinamas IIa priede nurodyta procentine dalimi. Taikant a punktą, valstybių narių, kurios 2005 m. nedalyvavo Bendrijos sistemoje, leidimų dalis apskaičiuojama naudojant jų 2007 m. Bendrijos sistemos patikrintus išmetamųjų teršalų duomenis. Jei būtina, pirmos pastraipos b punkte minėti procentiniai dydžiai proporcingai koreguojami taip, kad būtų perskirstyta 10 % leidimų. 3. Ne mažiau kaip 20 % pajamų, gautų parduodant leidimus aukcione pagal 2 dalį, įskaitant visas pajamas, gautas iš aukcionų pagal tos dalies b punktą, reikėtų naudoti šiems tikslams: a) mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, be kita ko finansuojant įnašus į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondą, prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir finansuoti mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą, kuriais siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos, įskaitant dalyvavimą iniciatyvose pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą; b) plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad būtų galima įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. 20 % visos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių ir įsipareigojimą iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą; c) užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą ir geologinį saugojimą, ypač iš anglį deginančių jėgainių; d) finansuoti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią miškų kirtimui, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; e) padėti besivystančioms šalims lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio; f) spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažesnes arba vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais, pavyzdžiui, didinant jų energijos vartojimo efektyvumą ir gerinant pastatų šiluminę izoliaciją; ir g) padengti Bendrijos sistemos valdymo administracines išlaidas. 4. Informaciją apie pajamų naudojimą siekiant kiekvieno iš šių tikslų valstybės narės nurodo pagal Sprendimą Nr. 280/2004/EB teikiamose ataskaitose. 5. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija priima Reglamentą dėl aukcionų terminų, administravimo ir kitų aspektų, kad jie būtų rengiami atvirai, skaidriai ir nediskriminuojant. Aukcionai rengiami taip, kad operatoriai, visų pirma visos mažiosios ir vidutinės įmonės, kurioms taikoma Bendrijos sistema, turėtų visas galimybes juose dalyvauti, ir kad kiti dalyviai nepakenktų aukcionų sistemos veikimui. Ši priemonė, skirta šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimama laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“ 8) Įterpiami 10a ir 10b straipsniai: „10a straipsnis Suderintos nemokamo leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu Bendrijos taisyklės 1. Iki 2011 m. birželio 30 d. Komisija priima visai Bendrijai taikomas ir visiškai suderintas įgyvendinimo priemones dėl leidimų paskirstymo pagal 2–6 ir 8 dalis suderinta tvarka. Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis pagal galimybes užtikrinamas toks leidimų paskirstymas, kad būtų skatinama naudoti mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančias bei efektyviai energiją vartojančias technologijas ir išmesti mažiau teršalų, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, biomasės naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą bei saugojimą, ir kad nebūtų skatinama išmesti daugiau teršalų. Nemokami leidimai išmesti teršalus gaminant elektros energiją nesuteikiami. Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, pagal kurį šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį privaloma sumažinti tiek, kiek ir Bendrijoje, Komisija peržiūri tas priemones ir numato, kad nemokamai leidimai suteikiami tik tuomet, kai tai visiškai pagrįsta atsižvelgiant į tą susitarimą. 2. Pagal 3 dalį elektros energijos gamybos įrenginiams, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų surinkimo įrenginiams, transportavimo vamzdynams arba saugykloms nemokami leidimai nesuteikiami. 3. Elektros energijos gamybos įrenginiams nemokami leidimai gali būti suteikiami šilumos gamybai didelio naudingumo termofikacijos būdu, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/8/EB, siekiant patenkinti ekonomiškai pagrįstą paklausą, kad tiems įrenginiams būtų užtikrintos tokios pat sąlygos, kaip ir kitiems šilumos gamintojams. Po 2013 m. kiekvienais metais bendras minėtiems įrenginiams tokiai šilumos gamybai suteikiamų leidimų skaičius koreguojamas taikant 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą. 4. Didžiausias leidimų skaičius, pagal kurį apskaičiuojamas leidimų skaičius įrenginiams, kurie 2013 m. vykdo veiklą ir 2008–2012 m. gavo nemokamų leidimų, negali būti didesnis už atitinkamą teršalų kiekį, išreikštą viso metinio Bendrijos leidimų skaičiaus procentine dalimi, kurį tie įrenginiai išmetė 2005–2007 m. Prireikus taikomas pataisos koeficientas. 5. Didžiausias leidimų skaičius, pagal kurį apskaičiuojamas leidimų skaičius įrenginiams, kurie į Bendrijos sistemą įtraukti tik nuo 2013 m., 2013 m. negali viršyti bendro patikrinto teršalų kiekio, kurį tie įrenginiai išmetė 2005–2007 m. Kiekvienais tolesniais metais bendras tokiems įrenginiams suteikiamų leidimų skaičius koreguojamas taikant 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą. 6. Penki procentai viso Bendrijos leidimų skaičiaus, nustatyto pagal 9 ir 9a straipsnius 2013–2020 m. laikotarpiui, atidedami naujiems rinkos dalyviams – tai didžiausias leidimų skaičius, kurį galima paskirstyti naujiems rinkos dalyviams vadovaujantis pagal šio straipsnio 1 dalį priimtomis taisyklėmis. Suteikiamų leidimų skaičius koreguojamas taikant 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą. Naujų rinkos dalyvių vykdomai elektros energijos gamybos veiklai nemokami leidimai nesuteikiami. 7. Vadovaujantis 10b straipsniu, pagal šio straipsnio 3–6 dalis [ir 3c straipsnio 2 dalį] nemokamai suteikiamų leidimų skaičius 2013 m. yra 80 % leidimų skaičiaus, nustatyto taikant 1 dalyje minėtas priemones, o vėliau nemokamai suteikiamų leidimų skaičius mažėja kiekvienais metais vienodomis dalimis iki 2020 m., kai nemokamų leidimų nebesuteikiama. 8. 2013 m. ir kiekvienais tolesniais metais iki 2020 m. įrenginiams sektoriuose, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, nemokamai suteikiama iki 100 procentų pagal 2–6 dalis nustatyto leidimų skaičiaus. 9. Ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 30 d., o vėliau kas trejus metus Komisija nustato sektorius, kuriems taikomos 8 dalies nuostatos. Ši priemonė, skirta šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimama laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Nustatydama sektorius pagal pirmą pastraipą Komisija atsižvelgia į tai, ar atitinkamas sektorius ar sektoriaus dalis gali perkelti reikalingų leidimų sąnaudas į produktų kainas kartu neperleisdamas didelės rinkos dalies ne Bendrijoje esantiems įrenginiams, išmetantiems daugiau anglies dioksido; ji taip pat atsižvelgia į: a) tai, kiek dėl leidimų pardavimo aukcione padidėtų gamybos sąnaudos; b) tai, kiek galėtų sumažėti atskirų atitinkamo sektoriaus įrenginių išmetamas teršalų kiekis, pavyzdžiui, taikant veiksmingiausius metodus; c) rinkos struktūrą, atitinkamą geografinę ir produktų rinką, sektorių tarptautinę konkurenciją; d) klimato kaitos poveikį ir ne ES esančiuose atitinkamuose sektoriuose įgyvendintų ar ketinamų įgyvendinti energetikos politikos priemonių poveikį. Siekiant įvertinti, ar įmanoma perkelti taikant Bendrijos sistemą padidėjusias sąnaudas, galima, inter alia , remtis dėl padidėjusios anglies dioksido kainos prarastų pardavimo pajamų skaičiavimais arba įvertintu poveikiu atitinkamų įrenginių pelningumui. 10b straipsnis Priemonės tam tikriems daug energijos vartojantiems sektoriams remti anglies dioksido nutekėjimo atveju Ne vėliau kaip 2011 m. birželio mėn. Komisija, atsižvelgdama į tarptautinių derybų rezultatus ir tai, kiek dėl jų sumažės pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat pasitarusi su visais atitinkamais socialiniais partneriais, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia analitinę ataskaitą, kurioje įvertina padėtį daug energijos suvartojančiuose sektoriuose ar jų dalyse, kuriems, kaip nustatyta, būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Kartu pateikiami bet kokie tinkami pasiūlymai, įskaitant pasiūlymus: - pakoreguoti tiems sektoriams ar jų dalims pagal 10a straipsnį nemokamai suteikiamų leidimų dalį; - įtraukti į Bendrijos sistemą produktų, gaminamų pagal 10a straipsnį nustatytuose sektoriuose ar sektorių dalyse, importuotojus. Vertinant, kokios priemonės yra tinkamos, be kita ko atsižvelgiama į bet kokius įpareigojančius sektorių susitarimus, kuriuos įgyvendinant pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis mažėja tiek, kad būtų galima veiksmingai kovoti su klimato kaita, ir kuriuos galima stebėti, tikrinti ir taikyti privalomas vykdymo užtikrinimo priemones.“ 9) 11 ir 11a straipsniai pakeičiami taip: „11 straipsnis Nacionalinės įgyvendinimo priemonės 1. Iki 2011 m. rugsėjo 30 d. kiekviena valstybė narė paskelbia ir pateikia Komisijai jos teritorijoje esančių įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą ir kiekvienam jos teritorijoje esančiam įrenginiui nemokamai suteikiamų leidimų skaičių, apskaičiuotą pagal 10a straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles. 2. Iki kiekvienų metų vasario 28 d. kompetentingos institucijos išduoda tais metais paskirstytinus leidimus, kurių skaičius nustatomas pagal 10 ir 10a straipsnius. Įrenginys, kurio eksploatacija nutraukiama, nemokamų leidimų nebegauna. 11a straipsnis Projektų veiklos PTEMV ir TEMV naudojimas Bendrijos sistemoje, kol įsigalios būsimas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos 1. Kol dar neįsigaliojo būsimas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos ir prieš pradedant taikyti 28 straipsnio 3–4 dalis, taikomos šio straipsnio 2–7 dalys. 2. Jei operatoriai neišnaudoja visų PTEMV (TMEV), kuriuos valstybės narės jiems leido naudoti 2008–2012 m. laikotarpiu, jie gali paprašyti kompetentingos institucijos, kad PTEMV ir TMEV, suteikti už išmetamųjų teršalų mažinimą iki 2012 m., pagal projektų tipus, kuriuos 2008–2012 m. pagal Bendrijos sistemą patvirtino visos valstybės narės, būtų iškeisti į leidimus, kurie galios nuo 2013 m. Gavusi prašymą, iki 2014 m. gruodžio 31 d. kompetentinga institucija atlieka tokį iškeitimą. 3. Jei operatoriai neišnaudoja visų PTEMV (TMEV), kuriuos valstybės narės jiems leido naudoti 2008–2012 m. laikotarpiu, kompetentingos institucijos leidžia operatoriams iki 2013 m. parengtų projektų PTEMV, suteiktus už išmetamųjų teršalų mažinimą nuo 2013 m., iškeisti į leidimus, kurie galios nuo 2013 m. Pirma pastraipa taikoma visiems projektų tipams, kuriuos 2008–2012 m. pagal Bendrijos sistemą patvirtino visos valstybės narės. 4. Jei operatoriai neišnaudoja visų PTEMV (TEMV), kuriuos valstybės narės jiems leido naudoti 2008–2012 m. laikotarpiu, kompetentingos institucijos leidžia operatoriams PTEMV, suteiktus už išmetamųjų teršalų mažinimą nuo 2013 m., iškeisti į leidimus, gautus pagal naujus projektus, pradėtus įgyvendinti mažiausiai išsivysčiusiose šalyse nuo 2013 m. PTEMV, susijusiems su visais projektų tipais, kuriuos 2008–2012 m. pagal Bendrijos sistemą patvirtino visos valstybės narės, pirma pastraipa taikoma iki 2020 m. arba kol tos šalys ratifikuos susitarimą su Bendrija (jei tai įvyks anksčiau). 5. Jei operatoriai neišnaudoja visų PTEMV (TEMV), kuriuos valstybės narės jiems leido naudoti 2008–2012 m. laikotarpiu, ir jei tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos pasirašymas atidedamas, už projektus arba kitą išmetamųjų teršalų mažinimo veiklą gauti kreditai gali būti naudojami Bendrijos sistemoje remiantis su trečiosiomis šalimis sudarytais susitarimais, kuriuose apibrėžtas jų naudojimas. Pagal šiuos susitarimus operatoriai gali naudoti už projektų veiklą šiose trečiosiose šalyse gautus kreditus savo įsipareigojimams pagal Bendrijos sistemą vykdyti. 6. 5 dalyje nurodytuose susitarimuose numatoma Bendrijos sistemoje naudoti kreditus, susijusius su atsinaujinančią energiją naudojančiomis arba tausiomis technologijomis, kurios skatina technologijų perdavimą ir darnų vystymąsi. Šiuose susitarimuose taip pat gali būti numatyta naudoti kreditus pagal projektus, kurių plane numatytas bazinis išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis už išmetamųjų teršalų kiekį, kuriam išmesti pagal 10a straipsnyje numatytas priemones išduodami nemokami leidimai, arba mažesnis už Bendrijos teisės aktuose nustatytą išmetamųjų teršalų normą. 7. Kai bus sudarytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, Bendrijos sistemoje galės būti naudojami tik PTEMV iš tą susitarimą ratifikavusių trečiųjų šalių.“ 10) 11b straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Bendrija ir jos valstybės narės leidžia vykdyti projekto veiklą tik jei visų projekto dalyvių būstinė yra šalyje, pasirašiusioje su tokiais projektais susijusį tarptautinį susitarimą, arba šalyje, ar federalinei valdžiai atskaitingame arba regioniniame administraciniame vienete, susijusiame su Bendrijos sistema pagal 25 straipsnį.“ 11) 13 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nuo 2013 m. sausio 1 d. išduoti leidimai galioja emisijai per aštuonerių metų laikotarpį, pradedamą skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 1 d.“ b) 2 dalis išbraukiama; c) 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:„Po keturių mėnesių nuo kiekvieno 1 dalyje nurodyto laikotarpio pradžios kompetentinga institucija panaikina nebegaliojančius leidimus, kurių nebuvo atsisakyta ir kurie nebuvo panaikinti pagal 12 straipsnio 3 dalį.“ 12) 14 straipsnis pakeičiamas taip: „14 straipsnis Emisijos stebėjimas ir ataskaitų apie ją teikimas 1. Komisija priima IV priede nustatytais stebėjimo ir ataskaitų teikimo principais grindžiamą reglamentą dėl emisijos stebėjimo ir ataskaitų apie ją teikimo, o prireikus ir duomenų apie I priede išvardytų rūšių veiklą teikimo; jame nustatytuose kiekvienų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos stebėjimo ir ataskaitų apie ją teikimo reikalavimuose nurodomas galimas tų dujų poveikis visuotiniam atšilimui. Ši priemonė, skirta šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimama laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 2. Reglamente gali būti atsižvelgiama į tiksliausius bei naujausius turimus mokslinius duomenis, ypač duomenis, gautus taikant TIPK; be to, operatoriams gali būti nustatyti reikalavimai teikti ataskaitas apie emisiją, susijusią su daug energijos suvartojančių sektorių, galinčių konkuruoti tarptautiniu lygmeniu, produkcijos gamyba; taip pat gali būti nustatyti reikalavimai nepriklausomai patikrinti tokią informaciją. Į šiuos reikalavimus gali būti įtrauktas reikalavimas teikti ataskaitas apie gaminant elektros energiją išmetamus teršalus, kuriems taikoma Bendrijos sistema ir kurie susiję su tokios produkcijos gamyba. 3. Valstybės narės užtikrina, kad pasibaigus kalendoriniams metams kiekvienas įrenginio operatorius reglamente nustatyta tvarka kompetentingai institucijai pateiktų ataskaitą apie teršalų, išmestų iš įrenginio per tuos metus, kiekį.“ 13) 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) pavadinimas pakeičiamas taip: „Tikrinimas ir akreditavimas“ b) įterpiamos šios pastraipos: „Komisija priima reglamentą dėl emisijos ataskaitų tikrinimo ir tikrintojų akreditavimo; jame nustatomos akreditavimo, abipusio pripažinimo ir tikrintojų akreditacijos panaikinimo sąlygos, taip pat priežiūros ir tarpusavio vertinimo sąlygos (jei būtina). Ši priemonė, skirta šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimama laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“ 14) 16 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Už perteklinę emisiją skiriama bauda, susijusi su leidimais, išduotais nuo 2013 m. sausio 1 d., didinama pagal Europos vartotojų kainų indeksą.“ 15) 19 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nuo 2013 m. sausio 1 d išduoti leidimai laikomi Bendrijos registre. “ b) Įterpiama 4 dalis: “4. Reglamente dėl standartizuotos ir saugios registrų sistemos nustatomos tinkamos sąlygos, kad Bendrijos registre būtų atliekami sandoriai ir kitos operacijos, reikalingos 25 straipsnio 1b dalyje minimiems susitarimams įgyvendinti.“ 16) 21 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:„Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama leidimų skirstymo tvarkai, registrų veikimui, stebėjimo ir ataskaitų teikimo įgyvendinimo priemonių taikymui, tikrinimui bei akreditavimui ir su direktyvos laikymusi susijusiems klausimams bei (jei taikytina) leidimų apmokestinimo tvarkai.“ b) 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisija pasirūpina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų keistis informacija apie pokyčius, susijusius su leidimų skirstymu, TEMV ir PTEMV naudojimu Bendrijos sistemoje, registrų veikimu, stebėjimu, ataskaitų teikimu, tikrinimu, akreditavimu, informacinėmis technologijomis ir šios direktyvos laikymusi.“ 17) 22 straipsnis pakeičiamas taip: „22 straipsnis Priedų pakeitimai Komisija, atsižvelgdama į 21 straipsnyje numatytas ataskaitas ir šios direktyvos taikymo patirtį, gali iš dalies keisti šios direktyvos priedus, išskyrus I priedą. IV ir V priedai gali būti iš dalies keičiami, siekiant pagerinti emisijos stebėjimą, ataskaitų teikimą ir tikrinimą. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, priimamos laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“ 18) 24 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: „2. Kai pritariama papildomos veiklos ir dujų įtraukimui į sistemą, tuo pat metu Komisija gali leisti įtraukti tokią papildomą veiklą ir dujas kitoms valstybėms narėms. 3. Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu gali priimti reglamentą dėl emisijos, susijusios su I priede bendrai nenurodyta veikla, įrenginiais ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, stebėjimo ir ataskaitų apie ją teikimo, jei taip stebėti ir teikti ataskaitas galima pakankamai tiksliai. Ši priemonė, skirta šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimama laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“ 19) Įterpiamas 24a straipsnis: „24a straipsnis Išmetamųjų teršalų mažinimo projektams taikomos suderintos taisyklės 1. Be 24 straipsnyje numatyto įtraukimo Komisija dar gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, susijusias su leidimų išdavimu valstybių narių administruojamiems projektams, kuriuos vykdant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis mažinamas ne pagal Bendrijos sistemą. Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl tokių priemonių taikymo negali būti du kartus skaičiuojamas sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis ir negali būti sudaromos kliūtys taikyti kitas politines priemones išmetamiesiems teršalams, kuriems netaikoma Bendrijos sistema, mažinti. Nuostatos priimamos tik jei įtraukimas pagal 24 straipsnį yra negalimas, o kitą kartą peržiūrint Bendrijos sistemą svarstoma galimybė suvienodinti jos taikymą šiems išmetamiesiems teršalams visoje Bendrijoje. 2. Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose būtų nustatyta leidimų išdavimo 1 dalyje nurodytiems Bendrijos lygmens projektams tvarka. Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 20) 25 straipsnis papildomas 1a ir 1b dalimis: „1a. Susitarimai gali būti sudaromi siekiant užtikrinti, kad būtų abipusiai pripažįstami pagal Bendrijos sistemą išduodami leidimai ir leidimai, išduodami pagal kitos šalies arba federalinei valdžiai atskaitingų ar regioninių administracinių vienetų privalomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemas, kuriomis nustatomos didžiausios absoliučiosios emisijos ribos. 1b. Su trečiosiomis šalimis arba federalinei valdžiai atskaitingais ar regioniniais administraciniais vienetais galėtų būti sudaromi neprivalomi susitarimai, kuriais būtų užtikrintas leidimų, išduodamų pagal Bendrijos sistemą, arba leidimų, išduodamų pagal kitas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemas, kuriomis nustatomos didžiausios absoliučiosios emisijos ribos, administracinis ir techninis koordinavimas.“ 21) 27 ir 28 straipsniai pakeičiami taip: „27 straipsnis Mažų kurą deginančių įrenginių, kuriems taikomos lygiavertės priemonės, neįtraukimas į sistemą 1. Mažesnio kaip 25MW nominalaus šiluminio našumo kurą deginančius įrenginius, iš kurių išmestas teršalų (išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus) kiekis, apie kurį pranešta kompetentingai institucijai, kiekvienais iš paskutiniųjų 3 metų yra mažesnis kaip 10 000 tonų anglies dioksido ekvivalento, ir kuriems taikomos priemonės, garantuojančios lygiavertį išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą, valstybės narės į Bendrijos sistemą gali neįtraukti, jeigu atitinkama valstybė narė įvykdo šias sąlygas: 43. praneša Komisijai apie kiekvieną tokį įrenginį, nurodydama taikomas lygiavertes priemones; 44. patvirtina, kad įdiegtos stebėjimo priemonės, leidžiančios įvertinti, ar per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmeta 10 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus; 45. patvirtina, kad jei per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmes 10 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus, arba lygiaverčių priemonių taikymas bus nutrauktas, įrenginys bus vėl įtrauktas į sistemą; 46. siekdama pasikonsultuoti su visuomene, paskelbia a, b ir c punktuose nurodytą informaciją. 2. Jei pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojamam nuo visuomenės konsultacijoms skirtos informacijos paskelbimo dienos, per kitus šešis mėnesius Komisija nepateikia prieštaravimų, pranešimas laikomas priimtu. Atsisakius leidimų, išduotų laikotarpiui, kurį įrenginiui buvo taikoma emisijos leidimų sistema, sistemos taikymas įrenginiui nutraukiamas, o valstybė narė nebeišduoda įrenginiui nemokamų leidimų, kaip numatyta 10a straipsnyje. „28 straipsnis Taisymai po būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos sudarymo 1. Bendrijai sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, pagal kurį šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis iki 2020 m. turės būti sumažintas viršijant Europos Vadovų Tarybos nustatytą mažiausią sumažinimo normą, taikomos 2, 3 ir 4 dalys. 2. Kitais metais po 1 dalyje minimo tarptautinio susitarimo sudarymo linijinis koeficientas padidinamas taip, kad 2020 m. visas Bendrijos leidimų skaičius būtų mažesnis už leidimų skaičių, apskaičiuotą pagal 9 straipsnį, o šis leidimų skaičiaus skirtumas atitiktų tarptautiniame susitarime Bendrijai nustatytą bendro šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų mažinimo normą, didesnę kaip 20 %, padaugintą iš bendro sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio 2020 m., kuris turėtų būti pasiektas pagal 9 ir 9a straipsnius taikant Bendrijos sistemą. 3. Mažinant išmetamųjų teršalų kiekį pagal 2 dalį, pusei šio kiekio operatoriai gali naudoti PTEMV, TEMV arba kitus pagal 4 dalį patvirtintus kreditus, gautus iš tarptautinį susitarimą pasirašiusių trečiųjų šalių. 4. Komisija gali patvirtinti priemones, kuriomis operatoriams būtų sudarytos sąlygos Bendrijos sistemoje naudotis ir kitų tipų projektais (ne tik 11a straipsnio 2–5 dalyse nurodytais projektais) arba prireikus naudotis kitomis pagal tarptautinį susitarimą sukurtomis priemonėmis. Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis [23 straipsnio 3 dalyje] nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“ 22) I priedas iš dalies pakeičiamas pagal šios direktyvos I priedą. 23) Pridedamas IIa priedas, pateiktas šios direktyvos II priede. 24) III priedas išbraukiamas. 2 straipsnis Perkėlimas 1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų teisės aktų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę. Jos priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję ne vėliau kaip [2009 m. gruodžio 31 d.] įgyvendina Direktyvos 2003/87/EB 9a straipsnio 2 dalį, įterptą šios direktyvos 1 straipsnio 6 dalimi, ir Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnį, iš dalies pakeistą šios direktyvos 1 straipsnio 9 dalimi. Pirmoje pastraipoje nurodytas nuostatas valstybės narės taiko nuo 2013 m. sausio 1 d. Valstybės narės, priimdamos pirmoje ir antroje pastraipoje nurodytas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus. Komisija praneša apie tai valstybėms narėms. „3 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostata Direktyvos 2003/87/EB, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/101/EB, nuostatos toliau taikomos iki 2012 m. gruodžio 31 d. 4 straipsnisĮsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . 5 straipsnisAdresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje […] Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas I PRIEDAS Direktyvos 2003/87/EB I priedas iš dalies keičiamas taip: 47. 1 punktas pakeičiamas taip: „1. Ši direktyva netaikoma įrenginiams arba jų dalims, naudojamiems moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujiems produktams bei technologiniams procesams, taip pat tik biomasę naudojantiems kurą deginantiems įrenginiams.“ 48. 2 punktas papildomas tokiu sakiniu: „Skaičiuojant bendrą kurą deginančių įrenginių pajėgumą, į vienetus, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis nei 3 MW, neatsižvelgiama.“ 49. Lentelė iš dalies keičiama taip: a) Pirma veiklos kategorijų eilutė pakeičiama taip:„ Elektros energijos arba šilumos tiekimas Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 MW (išskyrus įrenginius pavojingoms arba komunalinėms atliekoms deginti) Kita elektros energijos gamybos veikla Naftos perdirbimo įrenginiai Koksavimo krosnys | Anglies dioksidas Anglies dioksidas Anglies dioksidas | “ b) Antra veiklos kategorijų eilutė iš dalies keičiama taip: i) pavadinime išbraukiamas žodis „juodųjų“; ii) įterpiamos šios pastraipos: „ Juodųjų metalų (įskaitant juodojo metalo lydinius) gamyba ir perdirbimas, kai eksploatuojami kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 MW, įskaitant valcavimo staklynus, atkaitinimo krosnis, kalves, liejyklas, dengimo ir dekapiravimo įrenginius. Aliuminio gamyba (pirminė ir antrinė, kai eksploatuojami kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 MW). Spalvotųjų metalų gamyba ir perdirbimas, įskaitant lydinių gamybą, taurinimą, liejimą ir kt., kai eksploatuojami kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 MW. | Anglies dioksidas Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai Anglies dioksidas | “ c) trečia veiklos kategorijų eilutė iš dalies keičiama taip: i) pirma pastraipa pakeičiama taip:„Įrenginiai cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis nei 500 tonų per dieną, arba kalkėms, įskaitant dolomito ir magnezito kalcinavimą rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis nei 50 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis nei 50 tonų per dieną“; ii) trečioje pastraipoje išbraukiamos šios sąlygos:„ir (arba) kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m³ , o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m³ “; iii) įterpiamos šios pastraipos: „ Įrenginiai mineralinei arba akmens vatai gaminti, kurių pajėgumas didesnis nei 20 tonų per dieną. Įrenginiai gipsui džiovinti arba kalcinuoti, arba gipso plokštėms ir kitiems gipso produktams gaminti, kai eksploatuojami kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 MW. | Anglies dioksidas Anglies dioksidas | “ 50. Įterpiamos šios veiklos kategorijų eilutės: “ Chemijos pramonė Suodžių gamyba, įskaitant organinių medžiagų (alyvos, degutas, krekingas) karbonizaciją, kai eksploatuojami kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis didesnis nei 20 MW Azoto rūgšties gamyba Adipo rūgšties gamyba Glioksilo ir glioksilo rūgšties gamyba Amoniako gamyba Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamyba, taikant krekingą, riformingą, dalinę arba visišką oksidaciją arba kitus panašius metodus, kai gamybos pajėgumas didesnis nei 100 tonų per dieną. Vandenilio (H2) ir sintezės dujų gamyba taikant riformingą arba dalinę oksidaciją, kai gamybos pajėgumas didesnis nei 25 tonos per dieną. Natrio karbonato ((Na2CO3) ir natrio hidrokarbonato (NaHCO3) gamyba. ………………………………………………………………… Šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų surinkimas, transportavimas ir geologinis saugojimas Įrenginiai, skirti rinkti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kad jos galėtų būti transportuojamos ir geologiškai saugojamos pagal Direktyvą xxxx/xx/EB[24] patvirtintoje saugojimo vietoje. Vamzdynai, kuriais šiltnamio efektą sukeliančios dujos transportuojamos geologiniam saugojimui į saugojimo vietą, patvirtintą pagal Direktyvą xxxx/xx/EB . Pagal Direktyvą xxxx/xx/EB patvirtintos saugojimo vietos, skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų geologiniam saugojimui. | Anglies dioksidas Anglies dioksidas ir azoto suboksidas Anglies dioksidas ir azoto oksidas Anglies dioksidas ir azoto oksidas Anglies dioksidas Anglies dioksidas Anglies dioksidas Anglies dioksidas Visos II priede išvardytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos Visos II priede išvardytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos Visos II priede išvardytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos | ” II PRIEDAS Prie Direktyvos 2003/87/EB pridedamas IIa priedas: „IIa PRIEDAS Procentine dalimi išreikštas leidimų, kuriuos pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą valstybės narės turės parduoti aukcione, skaičiaus padidinimas, siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo Bendrijoje, kad būtų sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis ir prisitaikyta prie klimato kaitos poveikio Kiekvienai valstybei narei tenkanti dalis | Belgija | 10 % | Bulgarija | 53 % | Čekija | 31 % | Estija | 42 % | Graikija | 17 % | Ispanija | 13 % | Italija | 2 % | Kipras | 20 % | Latvija | 56 % | Lietuva | 46 % | Liuksemburgas | 10 % | Vengrija | 28 % | Malta | 23 % | Lenkija | 39 % | Portugalija | 16 % | Rumunija | 53 % | Slovėnija | 20 % | Slovakija | 41 % | Švedija | 10 % | “ FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį, pasiūlymas 2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys): Politikos sritis: 07 Aplinka Biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis kodas Nr. 0703: Bendrijos aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimas 3. BIUDŽETO EILUTĖS 3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais: 07 03 07 straipsnis – LIFE+ (Aplinkos finansinis instrumentas 2007–2013 m.) 3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė: 2009–2013 m. laikotarpiu reikiami asignavimai bus skiriami iš LIFE+ programai jau numatytų lėšų. Kadangi persvarstytas teisės aktas įsigalios tik nuo 2013 m. ir nėra nustatytos priemonės pabaigos datos, šis pasiūlymas ir toliau turės poveikį ES biudžetui, mažų mažiausiai susijusį su sistemos veikimo reguliaria stebėsena. Pagrindinis neaiškumas yra tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, dėl kurio gali tekti pakoreguoti dabartinę sistemą, pasirašymo laikas. 3.3. Biudžeto ypatybės (prireikus įterpti eilučių): Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija | 07 03 07 | NPI | Dif | NE | NE | NE | NE 2 | 4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA 4.1. Finansiniai ištekliai 4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Išlaidų rūšis | Skirs-nio Nr. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | Iš viso | Veiklos išlaidos[25] | Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 0,900 | 1,850 | 0,150 | 0,150 | 0,000 | 0,000 | 3,050 | Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0,270 | 1,185 | 0,815 | 0,675 | 0,105 | 0,000 | 3,050 | Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[26] | Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO | Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0,900 | 1,850 | 0,150 | 0,150 | 0,000 | 0,000 | 3,050 | Mokėjimų asignavimai | b+c | 0,270 | 1,185 | 0,815 | 0,675 | 0,105 | 0,000 | 3,050 | Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[27] | Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 1,170 | 1,813 | 1,287 | 0,819 | 0,819 | 0,819 | 6,727 | Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,250 | 0,287 | 0,341 | 0,395 | 0,277 | 0,331 | 1,881 | Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų | IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 2,320 | 3,950 | 1,778 | 1,364 | 1,096 | 1,150 | 11,658 | IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 1,690 | 3,285 | 2,443 | 1,889 | 1,201 | 1,150 | 11,658 | Išsami informacija apie bendrą finansavimą Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių): Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso | …………………… | f | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | 0,000 | IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu X Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą. ( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas. ( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[28] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą). 4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms ( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį: Pastaba. Visa išsami informacija ir pastabos, susijusios su poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodais, turėtų būti pateikiamos atskirame priede. Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu) Prieš taikant priemo-nę [n-1 me-tai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę | Iš viso žmogiškųjų išteklių | 10 A*/AD | 15,5 A*/AD | 11 A*/AD | 7 A*/AD | 7 A*/AD | 7 A*/AD | 5. YPATYBĖS IR TIKSLAI 5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai ES išmetamųjų teršalų leidimų sistema yra viena svarbiausių priemonių, galinčių padėti ES gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taip išvengti pavojingos klimato kaitos. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pirmjį prekybos laikotarpį, ir išsamias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, akivaizdu, kad šią sistemą reikia stiprinti ir į ją įtraukti papildomus didelius pramonės teršėjus. Tai padėtų jai tapti svarbia pasaulinės anglies dioksido rinkos ir būsimo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos dalimi. Šiam tikslui pasiekti reikalingi finansiniai ištekliai, kad Komisija galėtų atlikti direktyvoje jai numatytas užduotis : - parengti reglamentus, kuriais būtų nustatytos išsamios stebėjimo ir ataskaitų teikimo, emisijos ataskaitų tikrinimo, tikrintojų akreditavimo bei leidimų pardavimo aukcionuose taisyklės; - parengti visai Bendrijai skirtas leidimų skirstymo taisykles, - parengti projektų, kuriais Bendrijoje ar už jos ribų mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, taisykles, - prireikus parengti metodus ir nuostatas, kurie galiotų, kol būtų pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, - prireikus pataisyti direktyvos nuostatas, kai bus pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos, - parengti leidimų, išduotų pagal Bendrijos sistemą ir su ja suderinamas privalomąsias išmetamųjų teršalų leidimų sistemas kitose pasaulio šalyse, abipusio pripažinimo procedūras ir susitarimus; - užsakyti studijas arba pasinaudoti kita su įgyvendinimu susijusia technine pagalba; - vykdyti informavimo ir gebėjimų ugdymo veiklą. Padidėjęs sistemos tikrumas, prognozuojamumas ir aukštesnis suderinimo lygis bus pirmiausia naudingas įrenginių , kuriems šiuo metu taikoma ši sistema arba kuriems siūloma ją taikyti ateityje, operatoriams. Prekybos tarpininkams taip pat netiesiogiai bus naudingas padidėjęs skaidrumas ir prognozuojamumas. 5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija Priemonės, kuriomis siekiama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, gali būti geriausiai įgyvendintos teisės aktais ir veiksmų koordinavimu Bendrijos lygmeniu. Pirmuoju ES LPS (Leidimų prekybos sistemos) laikotarpiu 2005–2007 m. paaiškėjo, kad reikia didesnio suderinimo, pvz., dėl direktyvos taikymo srities, didžiausių ribų nustatymo ir leidimų paskirstymo taisyklių, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje. Veiklos išlaidas numatyta finansuoti iš LIFE+ biudžeto, jei taikomas centrinis tiesioginis valdymas. 5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo 8–9 d. susitikime pritarė ES tikslui iki 2020 m. 20 % sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., o tam tikromis aplinkybėmis sumažinti šį kiekį 30 % ir taip prisidėti vykdant laikotarpiui po 2012 m. skirtą visuotinį ir visapusišką susitarimą, jei kitos išsivysčiusios šalys įsipareigotų panašiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o pažangesnės ekonomikos besivystančios šalys įsipareigos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus ir galimybes. Europos Vadovų Taryba taip pat patvirtino, kad Europos Sąjungos leidimų prekybos sistema (ES LPS) šiuo metu yra ir ateityje bus viena svarbiausių priemonių, kurią ES taikys, kad pastebimai sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį – tai būtina, norint pasiekti strateginį tikslą, kad pasaulinė vidutinė temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 2°C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Tokiomis aplinkybėmis būtina tobulinti ES LPS ir plėsti jos taikymo sritį, atsižvelgiant į patirtį, įgytą pirmuoju „mokymosi per patirtį“ laikotarpiu 2005–2007 m., ir pasirengti susieti šią sistemą su suderinamomis ribojimo ir prekybos (angl. cap-and-trade ) sistemomis, taikomomis kitose pasaulio šalyse. Šio pasiūlymo tikslai išdėstyti aiškinamajame memorandume. Tikslas | Rodiklis | Supaprastinti ir išplėsti ES LPS taikymo sritį | Mažiau pramonės įmonių ar valstybių narių nusiskundimų dėl skirtingų sistemos taikymo sričių įvairiose valstybėse narėse ir neproporcingų administracinių išlaidų mažiausiems įrenginiams. | Padidinti sistemos suderinimo lygį ir prognozuojamumą | Nebeiškraipoma konkurencija vidaus rinkoje dėl įgyvendinimo valstybėse narėse skirtumų. Bendrovės įgis pakankamai teisinio tikrumo, kad galėtų apsispręsti dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikių investicijų į mažos taršos anglies dioksidu technologijas. | Užtikrinti atitiktį ir įgyvendinimą | Padidės pasitikėjimas ES LPS, taip pat tarptautiniu lygmeniu. | Susisieti su atitinkamomis trečiųjų šalių taikomomis išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemomis ir taikyti tinkamas priemones, skatinančias besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių dalyvavimą | Įnašas į trečiųjų šalių ar administracinių subjektų taikomas išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemas, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas susieti jas su ES LPS, nekeliant pavojaus ES LPS aplinkos apsaugos veiksmingumui. | 5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai) X Centralizuotas valdymas X Tiesioginis, vykdomas Komisijos ( Netiesioginis, deleguojama: ( vykdomosioms agentūroms, ( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str. ( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas. ( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas: ( kartu su valstybėmis narėmis ( kartu su trečiosiomis šalimis ( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Pastabos: 6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS 6.1. Stebėsenos sistema Valstybės narės turės pranešti apie visus įgyvendinant šią direktyvą taikomus veiksmus ir priemones (pasiūlymo 1 straipsnio 7 dalis ir 2 straipsnis). Sutartyse, kurias Komisija pasirašo siekdama įgyvendinti direktyvą, numatoma, kad Komisija (arba jos įgaliotas atstovas) atlieka priežiūrą bei finansinę kontrolę, o Audito Rūmai atlieka auditą (jei prireikia, auditą vietoje). 6.2. Vertinimas 6.2.1. Ex-ante vertinimas Žr. kartu su šiuo pasiūlymu pateikiamą poveikio vertinimą. Buvo įvertintas siūlomų priemonių ekonominis ir socialinis poveikis, poveikis sveikatai ir aplinkai. Šis įvertinimas atliktas 2007 m., iš dalies vidaus priemonėmis, iš dalies pasitelkiant kviestinius konsultantus. 6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post įvertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis) Siūlomose priemonėse ir kartu pateikiamame poveikio vertinime atsižvelgiama į patirtį, įgytą Bendrijos sistemos veikimo 2005–2007 m. laikotarpiu. 6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas Šio pasiūlymo įgyvendinimo pažanga ir skirtų išteklių tinkamumas bus vertinami kiekvienais metais, atsižvelgiant į valdymo planą. 7. Kovos su sukčiavimu priemonės Bus visapusiškai taikomi vidaus kontrolės standartai Nr. 14, 15, 16, 18, 19, 20 ir 21, taip pat principai, nustatyti Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento. 8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS 8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 2009 m. | 2010 m/ | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[30] (XX 01 01) | A*/AD | 9 | 14,5 | 10 | 6 | 6 | 6 | B*, C*/AST | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | Darbuotojai, finansuojami[31] pagal XX 01 02 str. | Kiti darbuotojai, finansuojami[32] pagal XX 01 04/05 str. | IŠ VISO | 10 | 15,5 | 11 | 7 | 7 | 7 | 8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas - parengti reglamentus dėl aukcionų, stebėsenos ir ataskaitų teikimo; tikrinimo ir akreditavimo; - parengti visoje Bendrijoje taikomas leidimų paskirstymo taisykles ir Bendrijos elektroninį registrą; - ištirti poreikį taikyti tam tikrą mechanizmą kai kuriems daug energijos vartojantiems įrenginiams, kol bus pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos; - pakoreguoti sistemą, jei reikia, atsižvelgiant į tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos; - stebėti įgyvendinimą valstybėse narėse; - vykdyti gebėjimų ugdymo ir informavimo veiklą. 8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai ( Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti. ( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams. X Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu. ( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas). ( Darbo vietos, reikalingos n-tiesiems metams, bet nenumatytos tų metų MPS ir (arba) PBP. 8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos) Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | IŠ VISO | Kita techninė ir administracinė pagalba | - intra muros | - extra muros | Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 1,170 | 1,813 | 1,287 | 0,819 | 0,819 | 0,819 | Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 1,170 | 1,813 | 1,287 | 0,819 | 0,819 | 0,819 | Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai | Standartinis atlyginimas 1A*/AD pareigūnui, kaip numatyta 8.2.1 punkte, yra 0,117 mln. EUR. | Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 straipsnį | netaikytina | 8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | IŠ VISO | XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,010 | 0,010 | 0,010 | 0,030 | XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | XX 01 02 11 03 – Komitetai[34] | 0,027 | 0,081 | 0,135 | 0,027 | 0,081 | 0,351 | XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | 2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 0,000 | 0,037 | 0,091 | 0,145 | 0,027 | 0,081 | 0,381 | 3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos ((XX.010301 (Duomenų centro įranga, paslaugos ir duomenų centro veiklos išlaidos)) | 0,250 | 0,250 | 0,250 | 0,250 | 0,250 | 0,250 | 1,500 | Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,250 | 0,287 | 0,341 | 0,395 | 0,277 | 0,331 | 1,881 | Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą | 2010–2012 m. kiekvienais metais numatoma 10 Komisijos darbuotojų komandiruočių, kiekvienos iš jų išlaidos – 1 000 EUR, tikslas – paaiškinti naująjį teisės aktą ir palengvinti jo įgyvendinimą valstybėse narėse. Numatomi Klimato kaitos komiteto posėdžiai (vieno posėdžio išlaidos – 27 000 EUR), siekiant priimti tris naujus Komisijos reglamentus ir iš dalies pakeisti vieną Komisijos reglamentą bei Bendrijos leidimų paskirstymo taisykles. Sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, kai kuriuos ES LPS aspektus gali tekti pakoreguoti, taikant komitologijos procedūrą. Taip pat gali prireikti, taikant komitologijos procedūrą, patvirtinti procedūras arba sudaryti susitarimus dėl ES LPS susiejimo su trečiųjų šalių sistemomis. 2010–2012 m. reikės surengti Klimato kaitos komiteto posėdžius, skirtus Komisijos reglamentų ir visoje Bendrijoje taikomų leidimų paskirstymo taisyklių priėmimui. Kitų susitikimų laikas bus paskirtas atsižvelgiant į tarptautinius įvykius. 250 000 EUR per metus išlaidos yra susijusios su atskiru sandorių žurnalu (CITL) ir Bendrijos registrui skirta Komisijos priegloba (angl. hosting), taip pat IT ir ryšių priemonių, reikalingų visapusiškam sistemos veikimui užtikrinti, pirkimu bei priežiūra. Atskiras sandorių žurnalas (CITL), kuriame registruojamas leidimų išdavimas, perleidimas ir panaikinimas, yra ES išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos veikimui ypač svarbi IT programa, kurią naudoti Komisija yra įsipareigojusi pagal Direktyvos 87/2003/EB 20 straipsnį. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2216/2004, reglamentuojančio registrų sistemą, 68 straipsnį Komisija privalo užtikrinti, kad tiek CITL, tiek Bendrijos (atskiras registras, kurį naudoti Europos bendrija yra įsipareigojusi pagal Kioto protokolą) registrai veiktų visą parą, 7 dienas per savaitę, o šių sistemų veikimo trikdžiai būtų sumažinti iki minimumo. Su šios sistemos kūrimu ir priežiūra susijusioms išlaidoms taikoma biudžeto eilutė 07 03 07 (LIFE +) – plg. 8.1 skirsnį. | Išlaidos, skirtos žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš administruojančiajam generaliniam direktoratui pagal metinę skyrimo procedūrą skirtų lėšų. [1] Išmetimo leidimų prekybos sistema: 2007 m. birželio 26 d. Tarybos išvados, skelbiamos adresu http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/07/st11/st11429.en07.pdf. [2] Pasaulio bankas, „Anglies dioksido rinkos būklė ir tendencijos“ (angl. State and Trends of the Carbon Market ), 2007 m. gegužės mėn. [3] Direktyva 2003/87/EB. [4] 2006 m. lapkričio 13 d. COM(2006)676. [5] Ten pat. [6] ES tikslai, skirti tolesniam tarptautinio režimo klimato srityje plėtojimui po 2012 m., 2007 m. vasario 20 d. Tarybos išvados, skelbiamos adresuhttp://register.consilium.europa.eu/pdf/en/07/st06/st06621.en07.pdf [7] Ataskaitos, kuriose aprašomi svarstyti klausimai ir šių diskusijų rezultatai, skelbiamos adresu http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/review_en.htm. [8] Buvo pasiūlyta atitikties išlaidas sumažinti daugiausia 30–40 %, įtraukiant į sistemą naujus sektorius ir dujas, su sąlyga, kad būtų tenkinamos tam tikros sąlygos, įskaitant atidžios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo klausimus. Žr. pirmojo EKKP Išmetimo leidimų prekybos darbo grupės posėdžio dėl ES LPS persvarstymo, remiantis direktyvos taikymo sritimi, galutinę ataskaitą adresu http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/review_en.htm [9] Šie skaičiai yra apytikriai ir gali būti tikslinami. [10] Europos Parlamento pirmuoju svarstymu priimta nuomonė ir Tarybos politinis susitarimas dėl Komisijos pasiūlymo į ES LPS įtraukti aviaciją. [11] Kai bus gauti išsamūs 2006 m. duomenys, Komisija norėtų apsvarstyti galimybę paskirstant šią leidimų dalį remtis vidutiniais 2005 m. ir 2006 m. ES LPS išmetamųjų teršalų duomenimis. [12] OL C , , p. . [13] OL C , , p. . [14] OL C , , p. . [15] OL C , , p. . [16] OL L 275, 2003 10 25, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB (OL L 338, 2004 11 13, p. 18). [17] OL L 33, 1994 2 7, p. 11. [18] Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės ketvirtoji vertinimo ataskaita, priimta 2007 m. lapkričio 17 d. Ispanijoje, Valencijoje, pateikiama tinklavietėje www.ipcc.ch. [19] 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados. [20] 2006 m. spalio 6 d. COM(2006) 583 galutinis. [21] 13-oji JTBKKK šalių konferencija ir 3-asis Kioto protokolo šalių susitikimas Balyje, Indonezijoje, 2007 m. gruodžio 3–14 d. [22] OL L 49, 2004 2 19, p. 1. [23] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). [24] Direktyva xxxx/xx/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo. [25] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui. [26] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį. [27] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams. [28] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [29] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių. [30] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą. [31] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą. [32] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą. [33] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) nurodyti konkrečią finansinę teisės akto pažymą. [34] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.