[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 11.1.2008

KOM(2007) 873 galutinis

2007/0299 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo (Kodifikuota redakcija)

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Žmonių Europos kontekste Komisija didelį dėmesį skiria tam, kad Bendrijos teisė būtų papastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė visiems piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis.

Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir todėl dalies jų reikėtų ieškoti pradiniame akte, o kitų – vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus.

Dėl šios priežasties siekiant, kad Bendrijos teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos.

2. Todėl 1987 m. balandžio 1 d. Komisija nusprendė[1], kad visi teisės aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami ir pabrėžė, kad šis reikalavimas yra minimalus bei kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį siekdami užtikrinti, jog Bendrijos taisyklės būtų aiškios ir lengvai suprantamos.

3. Tai buvo patvirtinta 1992 m. gruodžio mėn. Edinburgo Europos vadovų taryboje pirmininkavusios valstybės išvadose[2], pabrėžiančiose kodifikavimo, kuris konkrečiu momentu tam tikroje srityje taikomai teisei suteikia apibrėžtumo, svarbą.

Kodifikavimas turi būti vykdomas laikantis įprastos Bendrijos teisės aktų priėmimo tvarkos.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į tai, kad kodifikuojamuose teisės aktuose negali būti daromi esminiai pakeitimai, sudarė tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo nusprendė kodifikuojamiems teisės aktams taikyti pagreitinto priėmimo tvarką.

4. Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo[3]. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos[4]; šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus .

5. Pasiūlymas dėl kodifikuoto teisės akto buvo parengtas remiantis preliminariu Direktyvos 93/7/EEB ir ją iš dalies keičiančių teisės aktų konsoliduotu tekstu , kurį visomis kalbomis parengė Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras naudodamas duomenų apdorojimo sistemą . Kadangi straipsniams suteikiami nauji numeriai, kodifikuotos direktyvos III priede nurodomas buvusių ir naujų straipsnių numerių atitikimas.

ê 93/7/EEB (pritaikytas) (adapted)

2007/0299 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos Ö 95 Õ straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[6],

kadangi:

ê

(1) 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo[7] buvo keletą kartų iš esmės keičiama[8]. Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

ê 93/7/EEB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2) Pagal Sutarties 30 straipsnio sąlygas ir apribojimus valstybės narės Ö išlaiko Õ teisę apibrėžti, kas yra jų nacionalinės Ö vertybės Õ, ir imtis reikalingų priemonių joms apsaugoti.

ê 93/7/EEB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(3) Šiuo tikslu reikia Ö išlaikyti Õ atitinkamas priemones, kurios leistų valstybėms narėms užtikrinti, kad į jų teritoriją būtų grąžinti kultūros objektai, pagal Sutarties 30 straipsnio nuostatas klasifikuojami kaip nacionalinės Ö vertybės Õ, bet išvežti iš jų teritorijos pažeidžiant minėtas nacionalines priemones arba [1992 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3911/92] dėl kultūros vertybių eksporto[9]. Šios priemonės Ö turi Õ būti kiek galima paprastesnės ir veiksmingesnės, siekiant palengvinti bendradarbiavimą grąžinimo klausimais, šių priemonių taikymo sritis turėtų apimti tik tuos dalykus, kurie priklauso bendroms kultūros objektų kategorijoms. Dėl tos priežasties šios direktyvos I priedas skirtas apibrėžti ne konkrečius objektus, pagal minėto 30 straipsnio nuostatas priskiriamus „nacionalinėms Ö vertybėms Õ”, o objektų, kurie gali būti klasifikuojami kaip „nacionalinės Ö vertybės Õ” ir kuriems dėl to gali būti taikoma šioje direktyvoje numatyta grąžinimo tvarka, kategorijas.

ê 93/7/EEB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) Ši direktyva turėtų būti taikoma ir tiems kultūros objektams, kurie nepriskiriami šioms bendroms kategorijoms, bet yra klasifikuojami kaip nacionalinės Ö vertybės Õ ir yra neatsiejama visuomeninių kolekcijų ar bažnytinių institucijų inventoriaus dalis.

ê 93/7/EEB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(5) Tarp valstybių narių turi būti Ö išlaikytas Õ administracinis bendradarbiavimas jų nacionalinių Ö vertybių Õ klausimais, glaudžiai siejamas su bendradarbiavimu vogtų meno kūrinių reikalais ir apimantis, visų pirma, prarastų, pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų registravimą, kartu su Interpolu ar kitomis kvalifikuotomis tokius sąrašus išduodančiomis institucijomis.

ê 93/7/EEB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6) Šioje direktyvoje numatyta tvarka Ö įtraukiama į Õ vidaus rinkos pagrindu užmezgamą valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje. Tuo siekiama abipusiškai pripažinti atitinkamus nacionalinius įstatymus. Dėl to turėtų būti numatyta nuostata dėl patariamojo komiteto pagalbos Komisijai.

ê 93/7/EEB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(7) Reglamente [(EEB) Nr. 3911/92] ir šioje direktyvoje yra numatyta Bendrijos sistema, skirta valstybių narių kilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti.

ê

(8) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje,

ê 93/7/EEB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

1. „Kultūros objektas” – tai objektas:

ê 93/7/EEB (pritaikytas)

a) kuris prieš neteisėtą išvežimą iš valstybės narės teritorijos arba po jo, kaip numatyta Sutarties 30 straipsnyje, pagal nacionalinius teisės aktus arba administracine tvarka yra klasifikuojamas kaip „nacionalinės Ö meno, istorijos ar archeologijos vertybės Õ”,

ê 93/7/EEB

ir

b) kuris priklauso vienai iš I priede išvardytų kategorijų arba, jei nepriklauso nė vienai iš šių kategorijų, yra neatskiriama:

i) visuomeninės kolekcijos, įtrauktos į muziejų, archyvų arba bibliotekų saugomų kolekcijų inventorinius sąrašus, dalis,

ii) bažnytinių institucijų inventoriaus dalis;

2. Visuomeninės kolekcijos – tai kolekcijos, kurios nuosavybės teise priklauso valstybei narei, valstybių narių vietinei ar regioninei valdžios institucijai arba valstybėje narėje esančiai ir pagal tos valstybės narės teisės aktus visuomenine laikomai institucijai, jeigu tokia institucija yra tos valstybės narės arba vietinės ar regioninės valdžios institucijos nuosavybė arba yra nemažai jų finansuojama.

3. „Neteisėtai išvežta iš valstybės narės teritorijos” – tai:

ê 93/7/EEB (pritaikytas)

a) išvežta iš valstybės narės teritorijos pažeidžiant jos nacionalinių Ö vertybių Õ apsaugos taisykles arba Reglamento [(EEB) Nr. 3911/92] nuostatas, arba

ê 93/7/EEB

b) negrąžinta pasibaigus teisėto laikino išvežimo laikotarpiui arba pažeidus kokią kitą tokio laikino išvežimo sąlygą.

4. „Prašančioji valstybė narė” – tai valstybė narė, iš kurios teritorijos kultūros objektas buvo neteisėtai išvežtas.

5. „Valstybė narė, į kurią kreipiamasi” – tai valstybė narė, kurios teritorijoje atsidūrė neteisėtai iš kitos valstybės narės išvežtas kultūros objektas.

6. „Grąžinimas” – tai fizinis kultūros objekto grąžinimas į prašančiosios valstybės narės teritoriją.

7. „Valdytojas” – tai asmuo, fiziškai turintis kultūros objektą savo žinioje.

8. „Naudotojas” – tai asmuo, fiziškai turintis trečiosioms šalims priklausantį kultūros objektą.

2 straipsnis

Kultūros objektai, kurie buvo neteisėtai išvežti iš valstybės narės teritorijos, yra grąžinami šioje direktyvoje numatyta tvarka ir sąlygomis.

3 straipsnis

Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau centrinių valdžios institucijų, kurios atlieka šioje direktyvoje numatytas užduotis.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie visas pagal šį straipsnį jų paskirtas centrines valdžios institucijas.

Komisija šių centrinių valdžios institucijų sąrašą ir visus jo pakeitimus spausdina Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

4 straipsnis

Valstybių narių centrinės valdžios institucijos bendradarbiauja ir inicijuoja pasitarimus tarp valstybių narių kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų. Pastarosios institucijos:

1) prašančiosios valstybės narės prašymu ieško neteisėtai iš jos teritorijos išvežto nurodyto kultūros objekto, identifikuodamos jo valdytoją ir (arba) naudotoją. Šiame prašyme turi būti pateikta visa tokiai paieškai užtikrinti reikalinga informacija, o ypač faktinė arba spėjama objekto buvimo vieta;

2) praneša suinteresuotoms valstybėms narėms apie savo teritorijoje rastą kultūros objektą, jei yra pagrįstų priežasčių tikėti, kad jis buvo neteisėtai išvežtas iš kitos valstybės narės teritorijos;

3) sudaro sąlygas prašančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms patikrinti, ar atitinkamas objektas yra kultūros objektas, jei ši patikra atliekama per 2 mėnesius nuo pranešimo pagal 2 dalį dienos. Neatlikus šios patikros per nurodytą laiką, 4 ir 5 dalys nebetaikomos;

4) bendradarbiaudamos su suinteresuota valstybe nare, imasi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad kultūros objektas būtų išsaugotas fiziškai;

5) imasi reikiamų laikinų priemonių, kad užkirstų kelią bet kokiam veiksmui, kuriuo siekiama išvengti grąžinimo procedūros;

6) tarpininkauja prašančiajai valstybei narei ir valdytojui bei (arba) naudotojui grąžinimo klausimais. Šiuo tikslu valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos, nepažeisdamos 5 straipsnio, gali visų pirma užtikrinti arbitražo procedūros įgyvendinimą pagal valstybės, į kurią kreipiamasi, nacionalinius teisės aktus, jeigu prašančioji valstybė ir valdytojas arba naudotojas duoda savo oficialų sutikimą.

5 straipsnis

Prašančioji valstybė narė kompetentingame valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisme gali iškelti bylą valdytojui arba, jei jo nėra, naudotojui, kad būtų užtikrintas iš jos teritorijos neteisėtai išvežto kultūros objekto grąžinimas.

Byla gali būti iškelta tiktai tuomet, kai prie jai iškelti reikalingų dokumentų yra pridedama:

a) dokumentas, kuriame aprašomas objektas, dėl kurio pateiktas prašymas, ir kuriame konstatuojama, kad tai yra kultūros objektas;

b) prašančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų pareiškimas, kad šis kultūros objektas buvo neteisėtai išvežtas iš jos teritorijos.

6 straipsnis

Prašančiosios valstybės narės centrinė valdžios institucija nedelsdama informuoja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, centrinę valdžios instituciją apie bylos iškėlimą, kad būtų užtikrintas atitinkamo objekto grąžinimas.

Valstybės narės, į kurią kreipiamasi, centrinė valdžios institucija nedelsdama informuoja kitų valstybių narių centrines valdžios institucijas.

7 straipsnis

1. Valstybės narės savo teisės aktuose gali nustatyti, kad šioje direktyvoje numatyta grąžinimo byla negali būti keliama vėliau kaip praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai prašančioji valstybė narė išsiaiškina kultūros objekto buvimo vietą ir nustato jo valdytojo arba naudotojo tapatybę.

Visais atvejais tokia byla negali būti keliama praėjus daugiau kaip 30 metų nuo objekto neteisėto išvežimo iš prašančiosios valstybės narės teritorijos. Tačiau objektų, kurie yra 1 straipsnio 1 punkte minimų visuomeninių kolekcijų dalis arba bažnytinės kilnojamosios vertybės tose valstybėse narėse, kur joms pagal nacionalinius įstatymus taikomos ypatingos apsaugos nuostatos, grąžinimo byloms taikomas 75 metų terminas, išskyrus atvejus, kai tokioms byloms kai kuriose valstybėse narėse netaikomas joks laiko apribojimas, arba tokius atvejus, kai tarp valstybių narių yra sudarytos dvišalės sutartys, nustatančios ilgesnį kaip 75 metų terminą.

2. Grąžinimo bylos negali būti keliamos, jeigu tuo metu, kai turi būti keliama byla, išvežimas iš prašančiosios valstybės narės teritorijos nebėra neteisėtas.

ê 93/7/EEB (pritaikytas)

8 straipsnis

Jei 7 ir 13 straipsniuose nenumatyta kitaip, kompetentingas teismas priima nutarimą grąžinti atitinkamą kultūros objektą, jeigu nustato, kad tai yra kultūros objektas ir kad jis buvo neteisėtai išvežtas iš valstybės teritorijos.

ê 93/7/EEB

9 straipsnis

Priėmęs nutarimą grąžinti objektą, kompetentingas valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismas jo naudotojui priteisia tokią kompensaciją, kuri pagal bylos aplinkybes yra laikoma teisinga, jeigu šis naudotojas įsigydamas objektą buvo pakankamai apdairus.

Pareigą įrodyti reglamentuoja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės aktai.

Dovanojimo arba paveldėjimo atveju naudotojo padėtis nėra palankesnė nei to asmens, iš kurio jis tą objektą tokiu būdu įgijo.

Atgavusi objektą, prašančioji valstybė narė sumoka minėtą kompensaciją.

10 straipsnis

Nutarimo grąžinti kultūros objektą vykdymo išlaidas apmoka prašančioji valstybė narė. Tokia pat nuostata taikoma išlaidoms, turėtoms dėl 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių.

11 straipsnis

Teisinga kompensacija ir 9 bei 10 straipsniuose atitinkamai nurodytos išlaidos mokamos nepažeidžiant valstybės narės teisės imtis tinkamų veiksmų ir atsiimti šias sumas iš asmenų, atsakingų už tokį kultūros objekto išvežimą iš jos teritorijos.

12 straipsnis

Kultūros objekto nuosavybės teisę jį grąžinus reglamentuoja prašančiosios valstybės narės teisės aktai.

13 straipsnis

Ši direktyva taikoma tik kultūros objektams, iš kurios nors valstybės narės teritorijos neteisėtai išvežtiems po 1993 m. sausio 1 d. (imtinai).

14 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė gali išplėsti savo įsipareigojimą grąžinti kultūros objektus, prie grąžintinų objektų priskirdama ir kitas, I priede neišvardytas objektų kategorijas.

2. Kiekviena valstybė narė gali šioje direktyvoje numatytas priemones taikyti ir prašymams grąžinti kultūros objektus, kurie iš kitų valstybių narių teritorijos buvo neteisėtai išvežti iki 1993 m. sausio 1 d.

15 straipsnis

Ši direktyva neturi įtakos nagrinėjamoms civilinėms ar baudžiamosioms byloms, kurias pagal valstybių narių nacionalinės teisės normas gali iškelti pavogto kultūros objekto prašančioji valstybė narė ir (arba) savininkas.

ê 93/7/EEB (pritaikytas)

16 straipsnis

1. Kas treji metai valstybės narės siunčia Komisijai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą.

2. Kas treji metai Komisija siunčia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą, kurioje apžvelgiamas šios direktyvos taikymas.

3. Taryba, Komisijos pasiūlymu imdamasi veiksmų, kas treji metai išnagrinėja ir, jei reikia, koreguoja Ö I Õ priede nurodytas sumas atsižvelgdama į ekonominius ir valiutinius Bendrijos rodiklius.

ê 93/7/EEB

17 straipsnis

Komisijai padeda komitetas, įkurtas Reglamento [(EEB) Nr. 3911/92] 8 straipsniu.

Komitetas nagrinėja kiekvieną dėl šios direktyvos I priedo taikymo kylantį klausimą, kurį pirmininkas gali pateikti savo iniciatyva arba kurios nors valstybės narės atstovo prašymu.

ê 93/7/EEB (pritaikytas)

18 straipsnis

Valstybės narės Ö informuoja Komisiją apie Õ įstatymus ir kitus teisės aktus, Ö kuriuos jos priima, Õ įgyvendindamos šią direktyvą.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

ê

19 straipsnis

Direktyva 93/7/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

20 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ê 93/7/EEB

21 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

ê 93/7/EEB

I PRIEDAS

1 straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodytos kategorijos, kurioms turi priklausyti objektai, pagal Sutarties 30 straipsnį klasifikuojami kaip „nacionalinės vertybės”, kad jiems būtų galima taikyti šios direktyvos nuostatas dėl grąžinimo

A. 1. Archeologijos objektai, senesni kaip 100 metų, gauti iš:

- žemės arba dugno kasinėjimų ar radinių,

- archeologijos vietovių,

- archeologijos kolekcijų.

2. Elementai, senesni kaip 100 metų, kurie yra neatsiejama išardytų meninių, istorinių ar religinių paminklų dalis.

ê 96/100/EB 1 str. 1 punkto a papunktis

3. Piešiniai ir paveikslai, nepriskirti 4 arba 5 kategorijoms, sukurti tik ranka ant bet kokios kūrimo priemonės ir bet kokia medžiaga[10].

ê 96/100/EB 1 str. 1 punkto b papunktis

4. Akvarele, guašu ir pastele tapyti paveikslai, sukurti tik ranka bet kokia medžiaga1.

ê 96/100/EB 1 str. 1 punkto c papunktis

5. Mozaikos, sukurtos tik ranka bet kokia medžiaga, nepriskirtos 1 ir 2 kategorijoms, ir piešiniai, nupiešti tik ranka ant bet kokio pagrindo bet kokia medžiaga1.

ê 93/7/EEB

6. Graviūros, estampai, šilkografijos bei litografijos darbai ir atitinkamos jų plokštelės bei originalai1.

7. Originalios skulptūros bei statulos ir jų kopijos, sukurtos tokiu pat būdu kaip ir originalas1, nepriskirtos 1 kategorijai.

8. Nuotraukos ir kino juostos, jų negatyvai1.

9. Inkunabulai ir rankraščiai, taip pat žemėlapiai bei natos – pavieniai arba kolekcijos1.

10. Knygos, senesnės kaip 100 metų – pavienės arba kolekcijos.

11. Spausdinti žemėlapiai, senesni kaip 200 metų.

12. Archyvai ir jų elementai, bet kokio pobūdžio, ant bet kokio pagrindo, sudaryti iš senesnių kaip 50 metų elementų.

13. a) Zoologijos, botanikos, mineralogijos ar anatomijos kolekcijos[11] ir jų pavyzdžiai;

b) Kolekcijos2, reikšmingos istoriniu, paleontologiniu, etnografiniu ar numizmatiniu požiūriu.

14. Transporto priemonės, senesnės kaip 75 metų.

15. Bet kokie kiti antikvariniai daiktai, nepriskirti A1–A14 kategorijoms, senesni kaip 50 metų.

Kultūros objektams, priskirtiems A1–A15 kategorijoms, ši direktyva taikoma tik tuo atveju, jei jų vertė yra lygi arba viršija B dalyje nurodytas finansines ribines vertes.

B. Finansinės ribinės vertės, taikomos kai kurioms A dalies kategorijoms (nurodyta eurais)

ê 2001/38/EB 1 str. 1 punktas

VERTĖ:

bet kokia vertė

ê 93/7/EEB

- 1 (archeologijos objektai)

- 2 (išardyti paminklai)

- 9 (inkunabulai ir rankraščiai)

- 12 (archyvai)

15 000

- 5 (mozaikos ir piešiniai)

- 6 (graviūros)

- 8 (nuotraukos)

- 11 (spausdinti žemėlapiai)

ê 96/100/EB 1 str. 2 punktas

30 000

- 4 (akvarele, guašu ir pastele tapyti paveikslai)

ê 93/7/EEB

50 000

- 7 (skulptūros)

- 10 (knygos)

- 13 (kolekcijos)

- 14 (transporto priemonės)

- 15 (bet kurie kiti daiktai)

150 000

- 3 (piešiniai)

Jeigu prašoma grąžinti objektą, turi būti nustatyta, ar sąlygos, susijusios su jo finansine verte, yra patenkintos. Objekto finansinė vertė apskaičiuojama pagal jo vertę toje valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.

ê 2001/38/EB 1 str. 2 punktas (pritaikytas)

Valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, Ö šiame Õ priede eurais nurodytos vertės konvertuojamos ir išreiškiamos nacionalinėmis valiutomis pagal 2001 m. gruodžio 31 d. nustatytą valiutų keitimo kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Nacionalinėmis valiutomis paverstos vertės peržiūrimos kas dvejus metus, pradedant nuo 2001 m. gruodžio 31 d. Jos apskaičiuojamos pagal eurais išreikštą tų valiutų vertės paros vidurkį, apskaičiuotą 24 mėnesių laikotarpiu, kuris baigiasi paskutinę rugpjūčio dieną prieš pradedant gruodžio 31 d. peržiūrą. Komisijos siūlymu, iš esmės praėjus dvejiems metams nuo pirmojo jo taikymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių patariamasis komitetas peržiūri šį skaičiavimo metodą. Po kiekvienos peržiūros vertės eurais ir atitinkamos vertės nacionalinėmis valiutomis pirmosiomis lapkričio dienomis prieš peržiūros dieną reguliariai skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

_____________

é

II PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai (nurodyta 19 straipsnyje)

Tarybos direktyva 93/7/EEB | (OL L 74, 1993 3 27, p. 74) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/100/EB | (OL L 60, 1997 3 1, p. 59) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/38/EB | (OL L 187, 2001 7 10, p. 43) |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas (nurodytas 19 straipsnyje)

Direktyva | Perkėlimo terminas |

93/7/EEB | 1993 12 15[12] |

96/100/EB | 1997 9 1 |

2001/38/EB | 2001 12 31 |

_____________

III PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 93/7/EEB | Ši direktyva |

1 straipsnio 1 punkto pirma įtrauka | 1 straipsnio 1 punkto a papunktis |

1 straipsnio 1 punkto antra įtrauka | 1 straipsnio 1 punkto b papunktis |

1 straipsnio 1 punkto antros įtraukos pirma dalis | 1 straipsnio 1 punkto b papunkčio i dalis |

1 straipsnio 1 punkto antros įtraukos pirmos dalies antra pastraipa | 1 straipsnio 2 punktas |

1 straipsnio 1 punkto antros įtraukos antra dalis | 1 straipsnio 1 punkto b papunkčio ii dalis |

1 straipsnio 2 punkto pirma įtrauka | 1 straipsnio 3 punkto a papunktis |

1 straipsnio 2 punkto antra įtrauka | 1 straipsnio 3 punkto b papunktis |

1 straipsnio 3-7 punktai | 1 straipsnio 4-8 punktai |

2-4 straipsniai | 2-4 straipsniai |

5 straipsnio pirma pastraipa | 5 straipsnio pirma pastraipa |

5 straipsnio antros pastraipos pirma įtrauka | 5 straipsnio antros pastraipos a punktas |

5 straipsnio antros pastraipos antra įtrauka | 5 straipsnio antros pastraipos b punktas |

6-15 straipsniai 16 straipsnio 1 ir 2 dalys 16 straipsnio 3 dalis 16 straipsnio 4 dalis 17 ir 18 straipsniai | 6-15 straipsniai 16 straipsnio 1 ir 2 dalys ________ 16 straipsnio 3 dalis 17 ir 18 straipsniai |

19 straipsnis | 21 straipsnis |

________ | 19 straipsnis |

________ | 20 straipsnis |

Priedo A dalies 1-3 punktai Priedo A dalies 3A punktas Priedo A dalies 4-14 punktai Priedo B dalis | I priedo A dalies 1-3 punktai I priedo A dalies 4 punktas I priedo A dalies 5-15 punktai I priedo B dalis |

________ | II priedas |

________ | III priedas |

_____________

[1] KOM(87) 868 PV.

[2] Žr. Išvadų A dalies 3 priedą.

[3] Atliekama vadovaujantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai – Acquis communautaire kodifikavimas, KOM(2001) 645 galutinis.

[4] Žr. šio pasiūlymo II priedo A dalį.

[5] OJ C (...(, (...(, p. (...(.

[6] OJ C (...(, (...(, p. (...(.

[7] OL L 74, 1993 3 27, p. 74. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/38/EB (OL L 187, 2001 7 10, p. 43).

[8] Žr. II priedo A dalį.

[9] OL L 395, 1992 12 31, p. 1. Ö Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003, (OL L 122, 2003 5 16, p. 1). Õ

[10] Senesni kaip 50 metų ir nepriklausantys jų kūrėjams.

[11] Kaip apibrėžta Teisingumo Teismo bylos Nr. 252/84 sprendime: „Pagal Bendrojo muitų tarifo įrašo Nr. 99.05 nuostatas kolekcionavimo objektais laikomi daiktai, kurie turi kolekcionavimui reikalingų savybių, tai yra tokie daiktai, kurie yra palyginti reti, kurie paprastai nėra naudojami pagal savo pirminę paskirtį, dėl kurių sudaromi ypatingi sandoriai, o ne prekiaujama kaip įprasta panašiais naudoti skirtais daiktais, ir kurie turi didelę vertę.”

[12] Perkėlimo terminas Belgijai, Vokietijai ir Nyderlandams buvo 1994 m. kovo 15 d.