[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.12.2007

KOM(2007) 794 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Antroji finansinių išteklių, skirtų branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti, panaudotam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, naudojimo ataskaita {SEC(2007)1654}

TURINYS

1. PAGRINDINIAI FAKTAI 3

2. METODIKA 3

2.1. Eksploatavimo nutraukimo finansavimo darbo grupė 3

2.2. Studijos 4

2.3. Išorės bendradarbiavimas 4

3. REZULTATAI 4

3.1. Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas 5

3.2. Teisės aktų, instituciniai ir procedūriniai aspektai 6

3.3. Eksploatavimo nutraukimo fondai 6

3.4. Išlaidų sąmata ir fondo pakankamumas 7

3.5. Fondų naudojimas 7

3.6. Naujų branduolinių įrenginių statyba 8

3.7. Skaidrumas 8

3.8. Tolesni veiksmai 9

4. IŠVADOS 10

PAGRINDINIAI FAKTAI

2004 m. spalio mėn. Komisija Europos Parlamentui pateikė pirmąją ataskaitą apie atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimui skirtų finansinių išteklių naudojimą[1]. Ši ataskaita parengta iš dalies atsižvelgus į susirūpinimą dėl galimo poveikio saugai, jei prireikus nebūtų pakankamai lėšų atominių elektrinių eksploatavimui nutraukti, ir dėl galimai netinkamo lėšų administravimo bei galimo konkurencijos iškraipymo.

2004 m. ataskaita priimta teigiamai, su tuo susijusi ir Europos Parlamento iniciatyva parengta ataskaita[2]. Šioje ataskaitoje pripažinta, kad atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimas – sudėtinga problema ir kad reikia išsamesnės informacijos siekiant pažangos nurodytais klausimais. Turėdama tai omenyje, Komisija baigė platų konsultacijų procesą, įskaitant nepriklausomas technines studijas (iš kurių vienoje pateiktas išsamus klausimynas) ir išsamias konsultacijas su valstybių narių ekspertais.

Be to, pasikonsultavusi su valstybių narių ekspertais ir pasinaudodama tyrimu šioje srityje, 2006 m. Komisija priėmė rekomendaciją dėl branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti skirtų lėšų[3]. Šioje antrojoje ataskaitoje apibūdinamas Komisijos darbas lyginant ES branduolinių įrenginių operatorių ir valstybių narių finansavimo praktiką su Komisijos rekomendacijoje detalizuota praktika.

METODIKA

2004 m. Komisija, siekdama pagerinti konsultacijas su valstybėmis narėmis ir užtikrinti geresnę pagalbą Komisijos darbui, įsteigė ad hoc ekspertų grupę – Eksploatavimo nutraukimo finansavimo darbo grupę.

Eksploatavimo nutraukimo finansavimo darbo grupė

Darbo grupė Komisijai padėjo:

1. skatinti aiškų branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo politikos ir strategijų bei su tuo susijusių užduočių ir veiklos supratimą;

2. pateikti naujausias žinias apie eksploatavimo nutraukimo išlaidų sąmatas ir atidėjinių ir (arba) skirtų lėšų administravimą;

3. nagrinėti tolesnio bendradarbiavimo ir derinimo Europoje galimybes.

Darbo grupė susitiko dviejuose posėdžiuose, kuriuose sudaryta galimybė laisvai keistis nuomonėmis apie nacionalines veiksmų koncepcijas. Su šia darbo grupe konsultuotasi rengiant Komisijos 2006 m. rekomendaciją dėl eksploatavimui nutraukti skirtų lėšų3.

Studijos

Užbaigtos techninės studijos, kuriomis daug remiamasi šioje ataskaitoje ir kuriose nagrinėjamos labai įvairios su branduolinių įrenginių eksploatavimu susijusios problemos. Šiose studijose nagrinėtos šios problemos:

- veiksnių, darančių įtaką branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo strategijų atrankai, analizė;

- eksploatavimo nutraukimo finansavimo metodikos Europos Sąjungoje;

- gerosios branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo patirties aprašas;

- aplinkosaugos, ekonominių ir socialinių problemų, susijusių su branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimu, analizė.

Pagrindinių šių studijų ataskaitų kopijas galima rasti Komisijos svetainėje[4].

Valstybių narių reakcija į atskirus informacijos prašymus, visų pirma klausimynus, buvo skirtinga, kai kada tai darė įtaką atitinkamos studijos išvadoms. Šis klausimas išsamiau aptariamas šios ataskaitos 3.7 skirsnyje.

Išorės bendradarbiavimas

Komisija branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo srityje ir toliau dirba su TATENA ir Branduolinės energijos agentūra (angl. NEA) specialiose darbo grupėse: Techninėje eksploatavimo nutraukimo grupėje[5] ir Išmontavimo ir eksploatavimo nutraukimo darbo grupėje[6].

Branduolinės saugos darbo grupė, kaip Tarybos branduolinių klausimų darbo grupėje organizuoto Tarybos konsultacijų proceso dalį, įsteigė grupę. Komisijos tarnybos aktyviai dalyvavo šios grupės darbe, kuris pagrįstas pirmiausia 2.2 skirsnyje minėto Komisijos klausimyno rezultatais.

REZULTATAI

Komisijos pastarųjų dvejų metų darbo rezultatais iš esmės patvirtintos bendrosios 2004 m. išvados, kad eksploatavimo nutraukimo strategijos ir finansavimo metodikos įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Nors derinimas gali turėti didelių teigiamų politinių privalumų, tinkamai atsižvelgiama į galimas visiems vienodos derinimo politikos nustatymo pasekmes.

Komisijos darbo rezultatais pakankamai tvirtai patvirtinta, kad valstybių narių operatoriai, kurdami ir valdydami eksploatavimo nutraukimo fondus, veikia atsakingai. Tokiose šalyse kaip Suomija ir Švedija, kur principas „teršėjas moka“ įtvirtintas nacionalinės teisės aktuose, yra daug gerosios patirties pavyzdžių, į kuriuos galima atkreipti dėmesį. 2006 m. Prancūzijoje priimtas naujas įstatymas – dar vienas naujas pavyzdys, kai valstybės supranta, kaip svarbu spręsti branduolinės pramonės problemą, kuria visuomenė aiškiai susirūpinusi.

Komisijos darbu taip pat nustatytos susirūpinimą keliančios sritys. Toliau pateikiama to darbo rezultatų santrauka, laužtiniuose skliaustuose nurodant atitinkamą Rekomendacijos dėl eksploatavimui nutraukti skirtų lėšų3 dalį.

Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas

Visose valstybėse narėse sprendimai dėl strategijų priimami įvertinus daug veiksnių (pradedant išlaidomis ir atliekų saugyklų klausimu, baigiant socialiniais padariniais). Nė vienu atveju nepareikšta, kad tam tikra eksploatavimo nutraukimo strategija pasirinkta dėl nepakankamo finansavimo. Vis dėlto pažymėta, kad kelių įrenginių eksploatavimo nutraukimo atidėjimo laikotarpis labai sutrumpintas padidinus finansavimą. Kai kuriose valstybėse narėse už sprendimų dėl eksploatavimo nutraukimo strategijos priėmimą atsako valdžios institucija, o kitose teisė priimti šį sprendimą palikta operatoriui, žinoma, su sąlyga, kad bus gautas reguliavimo institucijos patvirtinimas.

Strategijos skirstomos į tris pagrindines kategorijas: nedelsiamo, atidėtojo eksploatavimo nutraukimo ir laidojimo (pastaroji laikoma pasirinktina galimybe, bet faktiškai nenumatyta nė vienam ES branduoliniam įrenginiui). Dažnai skirtingose valstybėse narėse pasirinktose strategijose labai skiriasi eksploatavimo nutraukimo atidėjimo laikotarpis – ilgiausias numatytas JK dujų-grafito reaktoriams, kai galutinis ploto išvalymas numatytas praėjus 130 metų po elektrinės uždarymo. Nors JK strategiją oficialiai sąlygojo radioaktyviojo irimo privalumai, pažymėtina, kad neseniai įsteigta šiuo metu už tai atsakinga vyriausybinė organizacija (NDA) deklaravo tikslą šį laikotarpį sutrumpinti iki 25 metų. Kitose valstybėse narėse nedelsiamo išmontavimo strategija įgyvendinama per palyginti ilgą laikotarpį (pvz., Italijoje, Prancūzijoje).

Valstybių narių pateiktoje informacijoje patvirtinama, kad branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo problema sprendžiama vykdant veiklą, dėl kurios nesukeliama nepateisinama darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos ir saugos rizika [1, 2].

Kad ir kokią eksploatavimo nutraukimo strategiją valstybės narės pasirinktų, nepakankamas elektrinės operatoriaus teikiamas finansavimas gali prieštarauti principui „teršėjas moka“ [3]. Be to, taip galiausiai gali būti suteikiamas nepagrįstas ekonominis pranašumas, prilygstantis valstybės pagalbai, kuri iškraipo elektros energijos gamintojų konkurenciją.

Kai kurios valstybės narės, kaip antai: Čekija, Vengrija ir Nyderlandai, pasirinko atidėtojo eksploatavimo nutraukimo strategiją. Nors yra daug vertinimų, kurių išvadose teigiama, kad bendros išlaidos santykinai nepriklauso nuo pasirinktos strategijos, atidėtojo eksploatavimo nutraukimo strategijai įgyvendinti nereikia tuoj po elektrinės uždarymo skirti tokių didelių sumų kaip įgyvendinant nedelsiamo eksploatavimo nutraukimo strategiją. Tačiau būtina įsitikinti, kad pasirinktu valdymo modeliu užtikrinama, jog finansiniai ištekliai prireikus bus visiškai prieinami ir pakankami. Kitose šalyse vyksta tam tikri dideli pokyčiai – Jungtinėje Karalystėje NDA pasiūlė eksploatavimo nutraukimo atidėjimo laikotarpį sutrumpinti nuo daugiau kaip 100 metų iki 25 metų. Tiek Slovakija, tiek Bulgarija nurodė ketinančios atidėtojo eksploatavimo nutraukimo strategiją keisti nedelsiamo eksploatavimo nutraukimo strategija arba, kaip Kozlodujaus 1–4 reaktorių atveju, siūlomas tarpinis šių dviejų galimybių sprendimas. Tokiais atvejais pagrindinį vaidmenį renkantis strategiją vaidina papildomo finansavimo prieinamumas iš kitų šaltinių, išskyrus operatoriaus fondą, o ilgalaikio finansinio saugumo srityje reikia veikti aktyviau.

Teisės aktų, instituciniai ir procedūriniai aspektai

Visose valstybėse narėse galioja aiškūs teisės aktai, kuriais reikalaujama sukurti fondą (specifinės valdymo ir naudojimo detalės skiriasi). Prancūzijoje 2006 m. priimtas naujas įstatymas, kuris yra geras gerosios patirties pavyzdys ir kurio aiškinamajame memorandume paminėtas Europos Komisijos darbas šioje srityje.

Visos valstybės narės įsteigė nacionalinę įstaigą [6] eksploatavimo nutraukimo fondo valdymui ir išlaidų sąmatoms peržiūrėti ir įvertinti. Tačiau šių įstaigų vaidmuo retai kada išsamiai apibrėžtas. Šis procesas dar nesibaigė; jį reikia atidžiai stebėti valstybėms narėms teikiant Rekomendacijoje numatytas ataskaitas siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas veiksmingas peržiūros, vertinimo ir kontrolės metodas.

Eksploatavimo nutraukimo fondai

Dauguma eksploatavimo nutraukimo fondų yra atskiri [8] ir juose sukauptos pajamos yra gautos per elektrinės eksploatacijos laiką vykdant branduolinę veiklą, pirmiausia imant mokestį. Tačiau yra keletas pažymėtinų skirtumų:

- keliose valstybėse narėse finansavimas eksploatavimui nutraukti ir atliekoms tvarkyti teikiamas naudojantis daugiau nei viena sistema. Tai būdinga, pvz., Italijai, JK, Slovakijai, Bulgarijai ir Lietuvai.

- Vokietijoje fondus viduje kontroliuoja ir valdo komerciniai operatoriai. Pažymėtina, kad nors sistema, pagal kurią veikia Vokietijos įmonės, praeityje išsiskyrė dėl daugelio suinteresuotųjų šalių reikštos kritikos, ši fondo valdymo sistema yra įrodomai veiksminga suteikiant pakankamas lėšas.

- Pasidalijamosios nuosavybės atveju reikia rasti specifinį finansavimo problemų sprendimą, ypač jei vienas iš savininkų yra iš kitos valstybės narės. Ypatingai pažymėtina, pvz., padėtis Slovakijoje, kur ENEL įsigijo įmonę „Slovenske Elektrene“, ir jungtinė Kroatijos bei Slovėnijos atsakomybė už Krško AE. Pastaruoju atveju fondo šaltiniai nepakankami, nes nesukurtas specialus fondas Kroatijoje. Nagrinėjant naujų atominių elektrinių, kurių nuosavybę dalytųsi kelios šalys, statybos pasiūlymus, ypatingą dėmesį ateityje reikia atkreipti į finansavimo aspektą.

- Yra daug pavyzdžių, kai specialus fondas nesukurtas, bet vietoj to daroma pagrindinė prielaida, kad prireikus bus skirta iždo lėšų. Nors daugelio įrenginių finansiniai įsipareigojimai yra nedideli, palyginti su jėgainių reaktorių, taip nėra perdirbimo ir plutonio tvarkymo įrenginių atveju.

Kuriant eksploatavimo nutraukimo fondą ir jam veikiant retai kada atliekamas koks nors vidinės rizikos, susijusios su ilgalaikiu veikimu, finansinių įsipareigojimų vertinimu, valdymu ir investicijomis, vertinimas. Per eksploatavimo nutraukimo finansavimo metodikų studiją gauta naudingų ir retų įžvalgų, susijusių su fondo rizikos valdymu, kurį, turint omenyje šiose srityse egzistuojantį neapibrėžtumą, reikėtų toliau vertinti.

Išlaidų sąmata ir fondo pakankamumas

Tarptautinės organizacijos keletą kartų bandė palyginti eksploatavimo nutraukimo išlaidų sąmatas, siekdamos suderinti veiksmus šioje srityje, bet iki šiol tai sunkiai sekasi. Yra pagrįstų priežasčių, kodėl sąmatos atskirose valstybėse narėse skiriasi – pvz., darbo jėgos kaina arba nacionalinė įrenginio ploto išvalymo lygio politika. Nuo 2004 m. renkama papildoma išsami informacija, bet daug operatorių nelinkę teikti visos išsamios informacijos apie tokius skaičiavimus.

Slovėnija turi aiškią fondo sistemą, kuri atitinka Rekomendacijoje minėtą gerąją patirtį, bet atsakomybę už Krško AE ji dalijasi su Kroatija, kuri dar nėra nustačiusi panašios sistemos. Dėl to – ir ne dėl valstybės narės kaltės – šiuo metu atidėta tik 50 % eksploatavimui nutraukti reikiamo finansavimo.

Ignalinos reaktoriams Lietuvoje, Bohunicės V1 Slovakijoje ir Kozlodujaus 1–4 blokams taikomas greito uždarymo įsipareigojimas, dėl kurio susiderėta prieš ES plėtrą. Tokio uždarymo padariniai pripažinti stojimo derybose, o Bendrija įsipareigojo suteikti pakankamą finansinę paramą, kurią teikiant atsižvelgiama į ilgalaikį tolesnio eksploatavimo nutraukimo proceso pobūdį. Įsteigti tarptautiniai ERPB administruojami fondai, o 2005 m. gruodžio mėn. ES sutiko 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu teikti didelį nuoseklų Bendrijos finansavimą. Šiam finansavimui įgyvendinti pagal įsipareigojimą, prisiimtą atitinkamame Stojimo akto protokole, priimti reglamentai – 2006 m. Ignalinos[7] ir 2007 m. gegužės mėn. Bohunicės[8]. Bendrijos pagalbos Bulgarijai Kozlodujaus 1–4 blokams uždaryti įgyvendinimas iki 2009 m. užtikrinamas susijusiu Stojimo aktu.

Pagrindinės diskontuotų išlaidų prielaidos atskirose ES valstybėse narėse labai skiriasi – tai yra sritis, kurioje ateityje reikėtų derinti veiksmus. Ilgas eksploatavimo nutraukimo atidėjimo laikotarpis kartu netinkamai naudojant diskonto normas kelia susirūpinimą ilgalaikiu fondo pakankamumu [13].

Visi operatoriai pripažino, kad eksploatavimo nutraukimo finansinių įsipareigojimų sąmatą per konkretaus įrenginio eksploatavimo laiką reikia iš naujo įvertinti didesniu tikslumu. Su šiuo procesu susijęs neapibrėžtumas yra didelis ir, jei į tai tinkamai neatsižvelgiama, prireikus lėšų jis gali sukelti rimtą jų trūkumą. Netiksli eksploatavimo nutraukimo išlaidų sąmata, prasti fondo veiklos rezultatai (dėl mažos grąžos arba labai rizikingų investicijų) yra pagrindiniai susirūpinimą keliantys veiksniai – dėl to reikia nepriklausomos fondo priežiūros, tiek finansiniu, tiek techniniu lygmeniu. Lieka neatsakytas klausimas dėl tokios priežiūros pakankamumo keliose valstybėse narėse [11].

Draudimas nuo greito uždarymo numatytas tik keliais atvejais (kaip pradinės garantijos, nuostatos arba specifiniai draudimo būdai). Keliose valstybėse narėse daroma prielaida, kad valstybė garantuotų bet kokį finansinį stygių, susijusį su greito uždarymo problemomis.

Fondų naudojimas

ES yra keli pavyzdžiai, kai finansiniai ištekliai naudojami tikslais, nesusijusiais su eksploatavimo nutraukimu ir atliekų tvarkymu [15]. Ypatingą susirūpinimą kelia iždo fondai, kuriuose finansiniai ištekliai nėra atskirti – dėl to gali trūkti ilgalaikio finansinio stabilumo, kuris siekiant saugiai nutraukti eksploatavimą yra esminės svarbos. Italijoje lėšos, gautos iš elektros energijos kainos tarifo, telkiamos valstybės fonde ir jų dalis, nereikalinga eksploatavimui nutraukti, naudojama kitais valstybiniais tikslais. Maždaug pusė dabartinio civilinių įrenginių finansavimo Jungtinėje Karalystėje pagal trimečius įsipareigojimus teikiama iš valstybės biudžeto. Trūkstant dabartinio veiklos pelno, iš kurio teikiamas likęs finansavimas, ir neturint atskiro fondo atsiranda galimas poreikis perorganizuoti trumpalaikę eksploatavimo nutraukimo veiklą.

Pastaruoju metu Belgija parengė naują įstatymą, pagal kurį eksploatavimo nutraukimo fondai bus naudojami visiškai su tuo nesusijusiems energijos investicijų projektams finansuoti taip, kad pirmenybė galėtų būti teikiama projektui, o ne riziką ribojančiam fondo valdymui [16].

Lietuva kai kuriais atvejais nacionaliniu fondu naudojosi energetikos sektoriaus projektams iš dalies finansuoti, kad būtų sudaryta alternatyva reaktoriui, kuris bus greitai uždarytas.

Be to, eksploatavimui nutraukti skirtus fondus naudojant kaip pigaus finansavimo išteklius gali būti smarkiai sutrikdyta ES vidaus rinka.

Naujų branduolinių įrenginių statyba

Europos Sąjungoje teisė spręsti dėl branduolinės energijos naudojimo paliekama to pageidaujančioms valstybėms narėms, o labai padidėjęs naujų branduolinės energijos reaktorių skaičius turi būti svarstomas vertinant Bendrijos veiksmų poreikį tokiose srityse, kaip eksploatavimo nutraukimo finansavimas.

Taikant principą „teršėjas moka“, operatoriai turi sukurti pakankamus fondus, kurie gali būti panaudoti, kai būtina. Šis principas ne visada griežtai taikomas, dažniausiai dėl aiškių istorinių priežasčių. Vadovaujantis Rekomendacija, būsimų statybų atvejais tokiai padėčiai neturėtų būti leista susidaryti. Šią problemą sprendžia kelios valstybės narės – Prancūzijoje priimtas naujas teisės aktas, o JK ir Nyderlandai reiškia panašią nuomonę. Rumunijoje naujos elektrinės statyba bus baigta 2007 m., o artimoje ateityje numatyta užbaigti dar tris pradėtas statyti elektrines. Rumunijos priimtos nuostatos siekiant spręsti finansinių eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimų klausimą papildomai apibrėžiamos naujais 2006 ir 2007 m. teisės aktais. Ketinimą statyti naujus branduolinius įrenginius pareiškė kelios kitos valstybės narės, o Komisija turi suvaidinti tam tikrą vaidmenį užtikrinant, kad būtų pritaikyta geriausia finansavimo patirtis.

Komisijos rekomendacijoje [5] atskirai paminėtos eksploatavimo nutraukimo finansavimo sistemos ir rekomenduojama apie finansavimo sąlygas pranešti pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį dėl naujų branduolinių įrenginių statybos. Šis savanoriškas procesas, kuriuo nepažeidžiamos Sutarties 41 straipsnio nuostatos, atitinka „švelnius“ teisės aktus ir Rekomendaciją. Šį deklaravimo ir konsultavimosi metodą Komisija turės įvertinti siekdama padaryti išvadas dėl papildomų Bendrijos teisės aktų poreikio arba jo nebuvimo.

Skaidrumas

Finansavimo klausimų skaidrumo problemą, kiek tai susiję su valstybėmis narėmis ir atskirais operatoriais, reikia vertinti tiek pagal bendradarbiavimą, tiek pagal viešai prieinamą informaciją. Informacijos prieinamumo visuomenei padėtis daugelyje valstybių narių yra toli gražu netinkama. Jungtinės Karalystės NDA veikla yra gerosios patirties šioje srityje pavyzdys – ji turi specialų tinklalapį ir teikia darbo planus (angl. Lifecycle baselines ), taip žymiai padidindama viešos informacijos, kuri paprastai būna prieinama, kiekį.

Apskritai Komisija ir valstybės narės ryšius palaiko konstruktyviai bendradarbiaudamos – pastaraisiais metais ši padėtis žymiai pagerėjo. Komisija ir toliau savo pagrindine partnere laiko valstybę narę, bet su atskirais operatoriais bendraujama panašiai. Tačiau jei apskritai ryšiai palaikomi gerai, yra keli pažymėtini išimties iš šios padėties pavyzdžiai:

- Bulgarija neatsakė į Komisijos klausimyną ir nesureagavo į atskirus prašymus pateikti informaciją. Tokią pat pastabą dažnai pateikdavo konkursų dalyviai, teikdami atsiliepimus atliekant studijas. Pažymėtina, kad dėl greito Kozlodujaus 1–4 jėgainės reaktorių uždarymo kilo didelių finansavimo problemų.

- JK pateikta informacija buvo negausi, ypač palyginti su daugelio valstybių narių, ir neproporcinga jos branduolinės pramonės dydžiui. NDA, savo tinklalapyje viešai pateikusi išsamią informaciją, atsveria šią kritiką.

- Vokietija į Komisijos klausimyną atsakė po kurio laiko, kai studija jau buvo užbaigta – dėl to vienoje iš tikslinių studijų nebuvo svarbaus lyginamojo elemento.

- Keli operatoriai finansinių įsipareigojimų sąmatos, surinktų lėšų arba abiejų šių rodiklių skelbimui toliau taiko konfidencialumo sąlygą. Dažniausiai argumentuojama, kad tai – neskelbtina komercinė informacija. Turint omenyje tai, kad šioje srityje išsami informacija yra prieinama ir daug operatorių neprieštaraudami teikia tokią informaciją, toks argumentas nepagrįstas.

- Rumunija priėmė teisės aktus, kuriais reikalaujama sukurti du atskirus fondus: vieną branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti ir kitą panaudotam branduoliniam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti. Dėl naujų teisės aktų įgyvendinimo iš Rumunijos bus paprašyta papildomos informacijos.

Tolesni veiksmai

Pažymėtina, kad 2002 m. komunikato[9] priede Komisija atkreipė ypatingą dėmesį į finansavimo sistemas Prancūzijoje ir Vokietijoje, nes tai buvo vieninteliai atvejai, kuriems reikėjo ypatingo dėmesio. Toks požiūris buvo pagrįstas pasiūlymo įsteigti išorės fondus poveikiu, o paskutinės dvi ES plėtros bangos išvadai didelės įtakos neturėtų.

Išsamiau išnagrinėjus padėtį valstybėse narėse ir plačiau pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, padėties supratimas labai pasikeitė. Finansavimo metodika negali būti tiesiog padalyta į vidaus arba išorės fondus – tiek metodika, tiek lėšų atskyrimo pagal įvairius mechanizmus, ypač išorės fondų atveju, laipsnis labai skiriasi. Operatorius, kuris išlaiko visą atsakomybę už eksploatavimo nutraukimą ir atliekų tvarkymą, pageidauja išlaikyti teisę į finansinį šiuo tikslu sukurtų fondų valdymą. Tokia padėtis gali būti nepriimtina; dėmesį reikia sutelkti į įvairius veiksnius, kurie turi įtakos fondo pakankamumui, likvidumui ir saugumui, kartu su griežtais fondo naudojimo ir skaidraus valdymo apribojimais.

Dabar susirūpinimą daugiausia kelia tai, kad ne iki galo taikomi nacionalinės teisės aktų reikalavimai ir geroji patirtis. Šios problemos būtų geriau sprendžiamos įvedus nepriklausomą eksploatavimo nutraukimo fondų priežiūrą, o ne priimant papildomus teisės aktus, nesvarbu, ar nacionalinius, ar viršvalstybinius.

Naujausias atitinkamo Prancūzijos įstatymo pakeitimas išryškina išorės įstaigos vaidmenį prižiūrint šiuos aspektus. Audito Rūmų ataskaitos turėjo įtakos teisės aktų pakeitimams, o Komisijos darbas taip pat pripažintas aiškinamajame naujojo įstatymo memorandume. Kitos valstybės narės panašiai stiprina išorės priežiūros vaidmenį. Pažymėtina, kad naujuoju teisės aktu reikalaujama praktikos, pagrįstos reikalavimais dėl rizikos ribojimo ir saugaus valdymo, kurie nėra aiškiai apibrėžti, bet kuriems taikoma nepriklausoma priežiūra.

Komisija žino, kad siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą, kai prireiks, ir tų lėšų skaidrų ir saugų valdymą, reikia dar kai ką tobulinti. Komisija šiuos klausimus spręs tolesniais veiksmais po Rekomendacijos paskelbimo kartu su patariamąja grupe, atstovaujančia visoms valstybėms narėms.

IŠVADOS

Atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo svarba ateityje vis didės. Iš tikrųjų galima daryti pagrįstą prielaidą, kad iki 2025 metų reikės nutraukti maždaug trečdalio šiuo metu Europos Sąjungoje veikiančių reaktorių eksploatavimą.

Nors yra specialūs nacionalinės teisės aktai, reikėtų siekti pažangos keliais lėšų pakankamumo, valdymo ir naudojimo aspektais, visų pirma taikant išsamią stebėseną ir teikiant ataskaitas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu.

Eksploatavimo nutraukimo strategijų ir lėšų valdymo skirtumai gali sutrikdyti liberalizuotas ES energijos rinkas. Eksploatavimo nutraukimo išlaidos, įskaitant galutinį atliekų laidojimą, turi būti traktuojamos kaip elektros energijos gamybos sąnaudų dalis ir turėtų atitikti valstybės pagalbos teikimo taisykles.

Valstybės narės turi užtikrinti didesnį skaidrumą atsiskaitydamos apie finansinius išteklius eksploatavimui nutraukti. Finansiniai įsipareigojimai turėtų būti vertinami laikantis sutartų apskaitos principų kartu su viešai prieinamomis sąmatomis ir nuostatomis.

Skirtumai atskirose valstybėse narėse iš dalies atsiranda dėl energetikos įmonių struktūros ir nuosavybės prieš sukuriant elektros energijos vidaus rinką. Liberalizavus energijos rinkas, padidėjo skaidrumo ir didesnio šių finansinių išteklių valdymo derinimo poreikis. Komisijos nuomone, svarbu toliau dėti pastangas ir bendradarbiauti su visomis susijusiomis šalimis. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad finansiniai ištekliai atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo poreikiams patenkinti būtų atidedami ir kad jie faktiškai būtų prieinami, kai jų prireiks. Išteklius valdyti reikia visiškai skaidriai ir užtikrinant pakankamas lėšas, reikalingas aukšto lygio branduolinei saugai užtikrinti, kiek tai susiję su eksploatavimo nutraukimu ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu. Informacija apie eksploatavimo nutraukimo finansavimą negali būti neteikiama dėl konfidencialumo. Reikėtų ištirti suderintos eksploatavimo nutraukimo finansavimo metodikos Europos Sąjungoje privalumus. Šiame vertinime reikėtų atsižvelgti į strategijų atskirose valstybėse narėse skirtumus, neaukojant saugos ir saugumo. Statant naujas elektrines reikėtų griežtai laikytis bendrųjų koncepcijų.

Komisija turėtų dėmesį sutelkti į finansavimo pakankamumą, jo finansinį saugumą ir lėšų paskirties sprendimų priėmimą siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tik pagal nustatytą paskirtį. Ateityje statant branduolinius įrenginius reikėtų nustatyti bendrą metodikos koncepciją, bet dabar veikiančių sistemų atžvilgiu Komisijos veiklą reikia grįsti nepriklausomu vertinimu ir teikiamomis ataskaitomis.

Prie šios ataskaitos pridedamame darbiniame dokumente pateikiama lentelė, kurioje pateiktos sukauptos lėšos pagal visus finansinius įsipareigojimus ir elektrinės eksploatacijos laiką. Darbinio dokumento turinys pagrįstas nuo 2004 m. rengiant orientacines studijas rinkta ir valstybių narių pateikta informacija. Valstybių narių prašoma pateiktą informaciją pataisyti, jei būtina, o Komisija dokumentą tinkamais intervalais pateiks iš naujo.

Pridedamas darbinis dokumentas bus naudojamas kaip būsimos nuoseklios konsultacijos su valstybių narių ekspertais pagrindas.

Šioje ataskaitoje pateiktos informacijos šaltinius galima rasti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Eksploatavimo nutraukimo ES finansavimo duomenys“[10].

[1] Atominių elektrinių išmontavimui skirtų finansinių išteklių naudojimo ataskaita, COM(2004)719, galutinis, 2004 10 26.

[2] Europos Parlamento rezoliucija dėl atominių elektrinių išmontavimui skirtų finansinių išteklių naudojimo (2005/2027(INI)), P6_TA-PROV(2005)0432.

[3] OL L 330, 2006 11 28.

[4] Tinklalapyje http://ec.europa.eu/energy/energy_policy/index_en.htm.

[5] Angl. Technical Group for Decommissioning , TEGDE (TATENA).

[6] Angl. Working party for dismantling and decommissioning , WPDD (NEA).

[7] OL L 411/10 (2006 12 30).

[8] OL L 131/1 (2007 5 23).

[9] Branduolinė sauga Europos Sąjungoje. COM(2002) 605, galutinis, 2002 11 6.

[10] SEC(2007) 1654.