[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.12.2007

KOM(2007) 781 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl 2007 m. pažangos įgyvendinant ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2005–2008 m.) apžvalgos

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl 2007 m. pažangos įgyvendinant ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2005–2008 m.) apžvalgos

I. ĮžANGA

JT duomenimis, praėjusiais metais apie 200 mln. žmonių vartoja arba vartojo narkotikus.[1] Manoma, kad praėjusiais metais Europos Sąjungoje apie 25–30 mln. suaugusiųjų nuo 15 iki 64 metų vartojo kokios nors rūšies neteisėtus narkotikus[2]. Tai labai didelis skaičius per visą Europos istoriją, nepaisant to, kad paskutiniaisiais metais jis pradėjo stabilizuotis. Manoma, kad neteisėtų narkotikų pramonė yra trečia pagal dydį pasaulyje po naftos ir ginklų.

Narkotikų vartojimo tendencijos ir modeliai bėgant laikui kinta. Heroinas vis dar pirmauja pagal sukeltą priklausomybę nuo narkotikų ir žalą sveikatai. Kanapės tebėra populiariausia neteisėta medžiaga, tačiau naujausiais duomenimis kai kuriose valstybėse narėse išaugo kokaino vartojimas. Atrodo, kad ecstasy ir amfetaminų vartojimas jau pasiekė aukščiausią lygį ir dabar stabilizuojasi arba palaipsniui mažėja. Dėl daugiau nei vieno narkotiko vartojimo (polinarkomanijos) – teisėtų ir neteisėtų medžiagų vartojimo kartu – vis sudėtingiau vykdyti prevenciją ir gydyti.

Kadangi problema yra visuotinė, norint sustabdyti nuolatinį narkotikų vartojimo ir gamybos visame pasaulyje didėjimą, reikia derinti veiksmus Europos ir tarptautiniu lygmeniu.

Paprastų šios problemos sprendimo būdų nėra. Su narkotikų vartojimu ir prekyba susijusiais nusikaltimais ir korupcija ardoma visuomenė, be to, tai vienas svarbiausių poveikį ES piliečių sveikatai darančių veiksnių, o narkotikų vartojimo sukeltos infekcinės ligos (ŽIV arba AIDS bei hepatitas) kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai Europos Sąjungoje. Pripažinus šiuos nerimą keliančius faktus, Europoje jau kurį laiką suvokiama, kad siekiant veiksmingų rezultatų vien visiškai suprantamo visuomenės susirūpinimo dėl narkotikų vartojimo nepakanka. Todėl Europos Sąjunga laikosi patirtimi grindžiamo požiūrio, kurio esmė – nuolatinė problemos analizė ir viešosios politikos atsako į ją objektyvus vertinimas. Tokiu būdu siekiama geriau suprasti, kokios politikos priemonės veiksmingiausios.

Šiuo bendru požiūriu remiamasi Europos Vadovų Tarybos 2004 m. gruodžio mėn. patvirtintoje ES kovos su narkotikais strategijoje (2005–2012 m.)[3], kuri yra Hagos programos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje[4] dalis, bei 2005 m. liepos 8 d. Tarybos patvirtintame ES kovos su narkotikais veiksmų plane (2005–2008 m.)[5]

ES kovos su narkotikais strategijoje (2005–2012 m.) nustatyti du bendri tikslai:

1. ES siekia prisidėti prie aukšto sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygio užtikrinimo, papildydama valstybių narių veiklą narkotikų vartojimo prevencijos bei mažinimo, priklausomybės nuo narkotikų ir su narkotikais susijusios žalos sveikatai bei visuomenei srityse;

2. ES ir jos valstybės narės siekia užtikrinti aukštą visuomenės saugumo lygį, imdamosi veiksmų kovoti su narkotikų gamyba, tarptautine prekyba narkotikais bei prekursorių naudojimu narkotikams gaminti ir veiksmingu bei bendru požiūriu pagrįstu bendradarbiavimu stiprindamos su prekyba narkotikais susijusių nusikaltimų prevenciją.

Strategijoje nurodyta, kad „iki 2012 m. pabaigos turėtų būti padaryta pažanga įgyvendinant visus strategijoje apibrėžtų sričių prioritetus“ .

Kovos su narkotikais veiksmų planuose nustatomas praktinis strategijos įgyvendinimas, taip pat kaip būtini šio proceso elementai numatomi stebėsena ir vertinimas. Strategijoje nurodoma, kad „Komisija, padedama valstybių narių, ENNSC (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro) ir Europolo, bus atsakinga už nuolatinį ir visapusį strategijos bei veiksmų plano vertinimą“.

ES kovos su narkotikais veiksmų planas (2005–2008 m.)

Tai pirmasis iš dviejų veiksmų planų, skirtas pagal bendrus strategijoje numatytus tikslus ir prioritetus nustatyti konkrečius veiksmus su aiškiais rodikliais, kuriais būtų galima įvertinti pažangą.

Galutinis veiksmų plano tikslas – „didele dalimi sumažinti narkotikų vartojimą gyventojų tarpe ir sumažinti socialinę žalą bei žalą sveikatai, kurią kelia nelegalių narkotikų vartojimas ir prekyba“. Šio tikslo siekiama kuriant bendrą harmoningą mechanizmą, kuris imantis tam tikrų konkrečių veiksmų padėtų sumažinti pasiūlą ir paklausą. Veiksmai buvo pasirinkti remiantis šiais kriterijais:

- veiksmai ES lygmeniu privalo turėti akivaizdžią pridėtinę vertę , o jų rezultatai turi būti realūs bei kiekybiškai įvertinami;

- veiksmai turi būti ekonomiškai efektyvūs ir tiesiogiai padėti siekti bent vieno strategijoje nurodyto tikslo ar prioriteto;

- veiksmų skaičius kiekvienoje srityje turėtų būti tikslingas ir realus .

Komisija turi pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui pažangos įgyvendinant veiksmų planą apžvalgas ir pasiūlymus, kaip pašalinti nustatytus trūkumus ir įveikti galimus naujus sunkumus.

Pirmąją 2005–2006 m. pažangos apžvalgą Komisija pateikė tarnybų darbiniame dokumente[6], o Taryba ją patvirtino 2007 m. birželio 4 d. išvadose[7].

Šiame komunikate išdėstytos 2007 m. pažangos apžvalgoje priimtos išvados, o priede pateikta detali veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita.

Komisija 2008 m. atliks galutinį įvertinimą ir pasiūlys naują veiksmų planą. Kitame veiksmų plane bus remiamasi paskutinių trejų metų patirtimi.

II. METODIKA

Pažangos apžvalgą Komisijai padėjo rengti valstybės narės, ENNSC ir Europolas. 2007 m. įvertinime, apimančiame antrąjį 2006 m. pusmetį ir pirmąjį 2007 m. pusmetį, laikomasi veiksmų plano skyrių struktūros.

Plane aiškiai nustatyta atsakomybė už veiksmus ir galutiniai terminai. Kad įgyvendinimas vyktų sklandžiai, bus pateikiamos rekomendacijos, kaip įgyvendinti tikslus, kurių galutiniai terminai yra pasibaigę arba kurių nebus įmanoma pasiekti, arba paaiškinimai, kodėl tikslai nebuvo įgyvendinti. Veiksmų plane nurodomi kiekvienam tikslui ir veiksmui nustatyti rodikliai [8] ir įvertinimo priemonės [9] .

Taip pat analizuoti nustatytų tikslų ir vykdytų veiksmų, kurių įgyvendinimo galutinis terminas baigėsi, rezultatai. Pranešta apie vykdomus veiksmus. Pateiktos išvados apie kiekvieną veiksmų plane nustatytą tikslą. Galutinis vienuolikos tikslų ir veiksmų įgyvendinimo terminas yra 2008 m., ir jie bus įvertinti kitų metų galutiniame įvertinime.

III. PAGRINDINėS 2007 M. PAžANGOS APžVALGOS IšVADOS

Nors 2007 m. pažangos apžvalgoje nurodyta, kad didžiosios dalies tikslų yra sėkmingai siekiama, vykdant daugelį veiksmų reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi veiksmų plano. Išsamios pagrindinių išvadų ataskaitos santrauka pridedama prie šio komunikato.

3.1 Koordinavimas

ES pirmininkaujančios valstybės, planuodamos kovos su narkotikais politikos kryptis, vis labiau atsižvelgia į veiksmų plane nustatytus prioritetus bei koordinuoja veiksmus su buvusia ir būsima pirmininkaujančia valstybe. Narkotikų horizontaliosios darbo grupės (HDG) ir kitų svarbių Tarybos darbo grupių veiklos koordinavimas taip pat pagerėjo.

Reikia patobulinti valstybių narių atsiliepimų apie veiksmų plano įgyvendinimą pateikimo tvarką. Vienas iš pasiūlymų – kiekvienoje HDG delegacijoje paskirti po „atstovą įgyvendinant kovos su narkotikais veiksmų planą“ , atsakingą už su veiksmų plano įgyvendinimu susijusios informacijos koordinavimą.

Iš metinių pažangos apžvalgų tampa aišku, kad valstybių narių kovos su narkotikais politika ir požiūriai į ją iš dalies yra panašūs . Tai leidžia ES, pavyzdžiui, vis dažniau išorinių santykių srityje pareikšti vieningą nuomonę su prekyba narkotikais susijusiais klausimais.

Dvidešimt penkios valstybės narės turi vieną arba kelis nacionaliniu lygmeniu paskirtus koordinatorius ar koordinuojančias institucijas kovos su narkotikais srityje. Nors ir sunku įvertinti, ar šie kovos su narkotikais koordinavimo mechanizmai yra iki galo veiksmingi, nacionaliniu lygmeniu koordinuojančio subjekto buvimas jau reiškia, kad pripažįstama daugelį sričių apimančios kovos su narkotikais politikos svarba ir harmoningo požiūrio į šią sritį būtinybė. Visos HDG pirmininkaujančios valstybės surengė nacionalinius kovos su narkotikais koordinatorių susitikimus, o jų darbotvarkėse buvo atsižvelgta į ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2005–2008 m.).

ES kovos su narkotikais strategijoje (2005–2012 m.) pabrėžtas poreikis į ES kovos su narkotikais politikos kūrimą įtraukti pilietinę visuomenę. Sprendimas iki 2007 m. pabaigos sukurti Pilietinės visuomenės forumą narkotikų tema yra akivaizdus 2006 m. prasidėjusio konsultacijų proceso rezultatas. Komisijos nuomone, forumas palengvins galimybę veiksmingai bendrauti su pilietine visuomene.

Dėl kovos su narkotikais politikos integravimo išorinių santykių srityje, į visus ES ir trečiųjų šalių susitarimus, dėl kurių derėtasi arba kurie pasirašyti 2006 m., įtraukti konkretūs straipsniai dėl bendradarbiavimo kovojant su narkotikais. Trečiosios šalys turėtų pačios imtis bendradarbiavimu pagrįstų veiksmų, prisiimdamos atsakomybę už savo politiką ir už bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą . Tai svarbi sėkmingo šių susitarimų įgyvendinimo sąlyga.

3.2 Paklausos mažinimas

ES daro pažangą tobulindama vieningas ir racionalias kovos priemones, kad sumažintų narkotikų vartojimo keliamą socialinę žalą ir pavojų sveikatai . ES toliau plečia gerąja patirtimi pagrįstų veiksmų taikymą narkotikų prevencijai, ankstyvam įsikišimui, reabilitacijai, socialinei reintegracijai ir žalos mažinimui. Visos valstybės narės pritaria veiklos, susijusios su kova su narkotikais, stebėsenos ir vertinimo politikai, nors metodiką ir kai kuriuos atliktus įvertinimus dar reikia tobulinti.

Komisijos ataskaita dėl Tarybos rekomendacijos dėl priklausomybės nuo narkotikų sveikatai daromos žalos prevencijos ir mažinimo įgyvendinimo [10] parodoma, kad žalos mažinimas yra svarbi dabartinės kovos su narkotikais politikos visose ES valstybėse narėse dalis . Be to, nuolat kaupiama patirtis padeda vykdyti žalos mažinimo intervenciją. Vis dėlto dar daug reikia padaryti, kad žalos mažinimo priemonės būtų vieningai taikomos visose ES šalyse.

Pakaitinis priklausomybės nuo opioidų gydymas yra vienas iš pagrindinių gydymo būdų ES valstybėse narėse, kuris, kaip įrodoma vis daugiau mokslinių tyrimų , gali veiksmingai sumažinti opiatų vartojimą ir pavojingo elgesio atvejų skaičių. Šios programos taip pat veiksmingos didinant gydymo ilgalaikiškumą bei gali padėti stabilizuoti ir pagerinti ilgą laiką heroiną vartojančių asmenų sveikatą ir socialines sąlygas. Kadangi ES atsiranda vis naujų narkotikų vartojimo modelių ir tendencijų, su prevencija ir žalos mažinimu susijusią veiklą bei gydymo ir reabilitacijos priemones bei paslaugas būtina pakoreguoti atsižvelgiant į naujus klientų poreikių tipus. Nepaisant skirtingo požiūrio į šiuos elementus įvairių šalių nacionalinėje politikoje, aiškiai sutariama, kad norint sumažinti infekcinių ligų plitimą tarp narkotikus vartojančių asmenų, būtinas koordinuojamas ir aiškus požiūris į viešąją sveikatą, įskaitant žalos mažinimą.

Su narkotikų vartojimu susijusi mirtis akivaizdžiai yra pati didžiausia narkotikų daroma žala visuomenei , todėl būtina vykdyti nuolatinę stebėseną ir imtis naujų veiksmų bei stiprinti veiksmingas žalos mažinimo ir reintegracijos priemones.

Visoje ES padaryta akivaizdi pažanga didinat kovos su narkotikais tarnybų skaičių ir jų prieinamumą; svarbu ir toliau vystyti šias tarnybas bei tobulinti gydymo ir žalos mažinimo priemonių veiksmingumą nustatančius rodiklius.

Visoms paslaugoms ir priemonėms – nuo prevencijos iki priklausomybės nuo narkotikų gydymo ir žalos mažinimo – reikia nustatyti kokybės standartus. Vis dėlto informacijos, ar valstybėse narėse veikia kokybės užtikrinimo mechanizmai mažinant paklausą, turima nedaug. Be to, standarto arba gairių apibrėžtis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Detalioje priede pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad vis dar daug reikia padaryti daugelyje su veiksmų plane numatytu paklausos mažinimu susijusių sričių, o kai kuriuos veiksmus ir rodiklius būtina suderinti, kad būtų galima išmatuoti šių veiksmų poveikį.

Jau dabar yra daug kitų būdų nei įkalinti narkotikus vartojančius asmenis , bet vis dar neįmanoma įvertinti jų naudos ir (arba) veiksmingumo. Beveik visos ES šalys turi priemonių, kaip išvengti infekcinių ligų plitimo, bet bendruomenėje ir kalėjime teikiamos žalos mažinimo paslaugos yra labai skirtingos. Būtini tolesni veiksmai šioje srityje.

ES pirmininkaujanti valstybė savo išvadose, susijusiose su 2003 m. Tarybos rekomendacija dėl priklausomybės nuo narkotikų sveikatai daromos žalos prevencijos ir mažinimo, patvirtino būtinybę gerinti žalos mažinimo priemones kalėjimuose. Komisija buvo paprašyta „pateikti pasiūlymą priimti rekomendaciją dėl narkotikų vartojimo kalėjime, kaip numatyta ES veiksmų plano (2005–2008 m.) 13 veiksmo 2 dalyje [11] “.

Siekiant prisidėti prie valstybių narių veiklos šioje srityje pagal Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.)[12] tęsiama parama įvairiems projektams narkotikų paklausos mažinimo srityje, įskaitant prevenciją, žalos mažinimą ir gydymą. Tokia veikla toliau bus finansuojama pagal antrąją Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2008–2012 m.) ir skatinama remiantis specialiąja programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos (2007–2013 m.)[13]“ bei Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąja bendrąja programa (2007–2013 m.)[14] .

3.3 Pasiūlos mažinimas

ES teisėsaugos agentūros toliau labai aktyviai veikia, kad aptiktų narkotikų ir prekursorių kontrabandą ir užkirstų jai kelią . 2006 m. tokių atvejų padaugėjo. Komisija su valstybėmis narėmis parengė gaires operatoriams, teisėtai prekiaujantiems prekursoriais, kurie gali būti panaudoti neteisėtiems narkotikams gaminti. Šiame dokumente pateikiamos rekomendacijos, kaip teisėtiems pardavėjams nustatyti įtartinus sandorius ir apie juos informuoti.

Valstybės narės prisideda rengiant Europolo analizei skirtas darbo bylas, kurias Europolas naudoja savo vykdomuose projektuose COLA (kokainas), MUSTARD (heroinas) ir SYNERGY (sintetiniai narkotikai). Europolas atitinkamai prisideda teikdamas informaciją, reikalingą valstybių narių vykdomiems tyrimams ir operacijoms. Komisija neturėjo galimybės patikrinti, kaip įgyvendinama 2001 m. priimta Tarybos rekomendacija dėl Narkotikų ir narkotikų gamybai panaudotų prekursorių konfiskavimo statistikos suderinimo [15]. Apie jos įgyvendinimą ES lygmeniu neturima jokios informacijos.

Valstybių narių ir Europolo bei Eurojusto bendradarbiavimą naudojantis jau turimomis priemonėmis būtų galima plėtoti toliau . Atrodo, kad tokios priemonės kaip bendros tyrimų grupės (BTG) ir bendros mutinių operacijos (BMO) šiuo metu naudojamos ribotai. 2005 ir 2006 m. įgyvendintos tik dvi BTG ir keturios BMO. Europolas ir Eurojustas rengia specialius mokymus ir vadovą, kaip kurti bendrų tyrimų grupių projektus ir juos naudoti.

Iki šiol neturima informacijos apie jokius didelius projektus valstybių narių ar ES lygmeniu, konkrečiai skirtus išsiaiškinti prekybos neteisėtais narkotikais finansinius išteklius. Komisija rekomenduoja valstybėms narėms iki galo išnaudoti finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) NET tinklą (angl. NET Platform). Šiuo metu Komisija rengia ataskaitą dėl 2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimo dėl valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo susitarimų dėl keitimosi informacija[16]. Valstybės narės taip pat kviečiamos daugiau naudotis ES finansuojamomis programomis, kaip antai Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programa (2007–2013 m.)[17] , kai tiria sąsajas tarp narkotikų gamybos ir terorizmo finansavimo.

Septynios valstybės narės šiuo metu dalyvauja MAOC-N – Lisabonoje įkurto Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centro – veikloje. Jo veikla pagrįsta glaudžiu valstybių narių teisėsaugos agentūrų ir institucijų, jūros ir oro pajėgų bendradarbiavimu kovoje su kokaino kontrabanda per Atlanto vandenyną ir Vakarų Afriką. Šis centras bendradarbiauja su panašiomis JAV agentūromis, kaip antai Floridoje įkurta Joint Interagency Task Force South . Šis bendradarbiavimas pagrįstas požiūriu, kad su visame pasaulyje veikti prisitaikiusiais prekiautojais narkotikais viso pasaulio teisėsauga turi kovoti bendrai.

Pasiūlos mažinimas yra sritis, kurioje vis dar sunku išmatuoti teigiamus pokyčius ES lygmeniu. Dauguma šios srities veiksmų paprastai vertinami naudojant ne kokybinius, bet kiekybinius rodiklius , o ES lygmeniu prieinami duomenys dažnai yra padriki ir juos sunku palyginti. Tokią situaciją iš dalies lėmė tai, kad nėra bendrų duomenų registraciją ir rinkimą nustatančių standartų, kita priežastis – sutampanti atskaitomybės struktūra.

Bendradarbiaudama su Europolu ir ENNSC, Komisija 2008 m. galutiniame dabartinio ES kovos su narkotikais veiksmų plano įvertinime ketina išnagrinėti situaciją dėl pasiūlos mažinimo. Siekiama nustatyti, kokie yra dabartinės politikos trūkumai, atsižvelgiant į teisėsaugos problemų nustatymą ir statistiką , ir kiek šie duomenys jau yra ar gali būti standartizuoti ir tapti prieinami ES lygmeniu.

Galiausiai 2007 m. buvo įgyvendintas Tarybos sprendimas dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės[18]. Pirmą kartą nuo 2005 m., kai buvo priimtas šis sprendimas, atliktas naujos psichoaktyvios, stimuliuojančios medžiagos – 1-benzilpiperazino (BZP) – rizikos įvertinimas . Po įvertinimo procedūros Komisija pasiūlė įtraukti BZP į atitinkamus teisės aktus. Taryba nuspręs dėl šio pasiūlymo, pasitarusi su Europos Parlamentu.

3.4 Tarptautinis bendradarbiavimas

„TVR išorės aspektui skirta strategija: visuotinė laisvė, saugumas ir teisingumas“ pabrėžiama, kad bendradarbiaujant šiose srityse su trečiosiomis šalimis būtinos ilgalaikės pastangos, pagrįstos institucijų ir gebėjimų stiprinimu, taip pat ilgalaikiai abipusiai įsipareigojimai. Pirmojoje 2006 m. strategijos pažangos ataskaitoje nutarta, kad vyko nuolatinė pažanga, taip pat su prekyba narkotikais susijusiose srityse[19].

Tarptautiniame bendradarbiavime narkotikų klausimais ES tenka esminis vaidmuo. Ji aktyviai palaiko ryšius su didžiąja dalimi pagrindinių narkotikų gamybos bei kontrabandos ir su tuo susijusių problemų turinčių šalių ir aktyviai jas remia, teikdama finansinę ir techninę pagalbą. ES įsipareigojimas skatinti harmoningą požiūrį , kuriuo remiantis narkotikų paklausos ir pasiūlos problemas reikia spręsti kartu, yra pagrįstas pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis bei principais ir laikomas pavyzdžiu kitoms šalims visame pasaulyje. Harmoningas požiūris taip pat vis labiau įtraukiamas į bendradarbiavimo, asociacijos ir partnerystės sutarčių su trečiosiomis šalimis straipsnius, susijusius su prekyba narkotikais.

Veiksmai, skirti spręsti narkotikų problemą, nuolat aptariami susitikimuose su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis bei su Komisijos Europos kaimynystės partneriais. Šalys kandidatės vis dažniau dalyvauja ENNSC, Europolo ir Eurojusto veikloje. Naudodamasi sukurtais įvairiais projektais ir struktūromis ES gali padėti šioms šalims vystyti gebėjimą įgyvendinti acquis ir imtis su tuo susijusių veiksmų , kaip antai tobulinti nacionalinius kovos su narkotikais veiksmų planus ir strategijas.

2007 m. pagrindine pažanga tarptautinio bendradarbiavimo srityje galima laikyti pirmąjį paklausos ir pasiūlos mažinimo temai skirtą ekspertų susitikimą, kuris yra viena iš „Paryžiaus pakto“ dėl prekybos heroinu proceso dalių. Taip pat susitarta peržiūrėti 1999 m. ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų regiono šalių pasirašytą Panamos veiksmų planą. 2007 m. gegužės mėn. Port of Speino deklaracijoje paskelbti nauji prioritetai bendradarbiaujant paklausos ir pasiūlos mažinimo bei kitose su narkotikais susijusiose srityse, kaip antai pinigų plovimas, ir vykdant muitinių, policijos ir teisminį bendradarbiavimą.

Taip pat pradedama speciali partnerystė su Žaliuoju Kyšuliu, kurios svarbiausias aspektas – bendradarbiavimas narkotikų prevencijos srityje. Taip pat pagerėjo ES ir Rusijos bendradarbiavimo veiksmai su prekyba narkotikais susijusioje srityje. 2007 m. spalio mėn. Rusijos federalinė narkotikų kontrolės tarnyba ir ENNSC pasirašė Susitarimo memorandumą dėl keitimosi informacija ir gerąja patirtimi piktnaudžiavimo narkotikais srityje. Narkotikų prekybos klausimus sprendžianti ES troika susitiko su Vakarų Balkanų regionu, Rusija, Afganistanu, JAV ir pirmą kartą – su Ukraina.

Iš daugiausiai pagalbos teikiančių šalių sudaryta Dublino grupė ir toliau yra svarbi priemonė, padedanti valstybėms narėms ir Komisijai analizuoti tarptautines narkotikų problemas ir keistis požiūriais. Tačiau Dublino grupės regionų vadovybės turėtų pranešti, kaip sekasi įgyvendinti rekomendacijas. 2007 m. Dublino grupė susitiko su Iranu – tai buvo pirmas kartas, kai ji į savo susitikimą pakvietė svečią.

Imantis su narkotikų problema susijusių veiksmų ar vykdant veiksmų planus, vis dažniau suteikiama parama, taip pat daugėja skiriamų lėšų.

Iki 2005 m. pabaigos ES tarptautinio bendradarbiavimo projektų narkotikų srityje vertė pasiekė beveik 760 milijonų eurų; ES teko didžiausias vaidmuo imantis visuotinių veiksmų prieš narkotikus .

Iki šiol mažiau nei pusė ES valstybių narių dalyvauja paramos trečiosioms šalims projektuose, o Komisijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos dabar vykdomi projektai sudaro daugiau kaip 80 % visų projektų vertės.

Daugiausia finansinės narkotikų problemai spręsti skirtos paramos skiriama Afganistanui – ji sudaro beveik du trečdalius viso ES išorės finansavimo (452 mln. eurų). EB pagalba remiant kovos su narkotikais strategijas siekiama skatinti šalies šiaurės ir šiaurės rytų provincijų socialinę ir ekonominę plėtrą. Šiuo tikslu remiama kaimo plėtra, įskaitant alternatyvius pragyvenimo šaltinius, ir teikiama pagalba sveikatos sektoriui. EB yra pagrindinė Teisėtvarkos patikos fondo, Afganistano rekonstrukcijos patikos fondo ir naujo 2007 m. pradėto 200 mln. eurų vertės projekto „Teisinė valstybė“ finansinės paramos teikėja.

Parama trims kokos krūmus auginančioms Andų regiono šalims sudaro beveik trečdalį viso ES finansavimo (200 mln. EUR). Likusios paramą gaunančios šalys yra išsidėsčiusios visame pasaulyje, ypač Viduržemio ir Balkanų regionuose, Pietryčių Azijoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje; remiamas alternatyvusis vystymasis (du trečdaliai paramos), institucijų kūrimas, teisėsaugos ir paklausos mažinimo projektai.

2006 m. narkotikų problemai spręsti skirta „šiaurės–pietų“ biudžeto eilute, kurioje numatytas lėšas valdo Europos Komisija, suteikta daugiau kaip 7,5 mln. eurų paramos bendradarbiavimui su šalimis, per kurias eina kokaino kontrabandos keliai iš LAKR šalių per Afriką, ES ir LAKR miestų bendradarbiavimo iniciatyvai narkotikų paklausos mažinimo srityje, taip pat ES ir LAKR keitimosi žvalgybos duomenimis projektui, kitai narkotikų paklausos mažinimo iniciatyvai Viduržemio jūros regiono pietinėje dalyje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Pietvakarių Azijoje bei žalos mažinimo besivystančiose šalyse tyrimui.

Iš 2006 m. biudžeto eilutės taip pat finansuotos kai kurios bendros iniciatyvos, įgyvendintos per Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biurą (UNODC) ir skirtos finansuoti visuotinę pasėlių stebėsenos sistemą, teikti paramą „Paryžiaus pakto“ procesui, JT NVO forumui narkotikų tema ir paremti ekspertų grupę, pateiksiančią 1998 m. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos specialiosios sesijos dešimtmečio įvertinimą. Parama taip pat suteikta 2005 m. pradėtam UNESCO projektui, skirtam gerinti NVO teikiamas paslaugas ir stiprinti gebėjimus siekiant žalos mažinimo besivystančiosiose šalyse.

ES vis dažniau priima bendrąją poziciją su Jungtinių Tautų Narkotikų komisija (NK). Vienas iš pavyzdžių – 50-ojoje NK sesijoje priimtas ES rezoliucijos projektas dėl neteisėtų narkotikų gamyboje naudojamų prekursorių kilmės. ES, veikdama kaip vienas subjektas, prisidėjo finansuojant dar dešimt NK narkotikų problemai skirtų rezoliucijų.

ES siekia išlaikyti koordinavimo srityje pasiektą pažangą, palaikydama bendrąją poziciją dėl UNGASS 2008 m. įvertinimo ir tolesnių veiksmų 2009 m.

Finansavimu, skirtu UNODC suformuoti ekspertų, turinčių įvertinti UNGASS 1998 m. deklaraciją, darbo grupę, patvirtinamas ES įsipareigojimas JT lygmeniu vystyti ir įgyvendinti kovos su narkotikais politiką, kurią vykdant vis dažniau galima remtis moksliniais vertinimais ir geriausiais turimais duomenimis.

3.5 Informacija, moksliniai tyrimai ir įvertinimas

Kaip niekad svarbu vykdyti kovos su narkotikais politiką remiantis patikimais moksliniais įrodymais. Tą rodo valstybių narių noras išplėsti ES bendradarbiavimą su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų srityje.

Europolo ir ENNSC pagalba stiprinant ES žinias apie narkotikų problemą tebėra labai svarbi politikos kūrėjams ir profesionalams. 2006 ir 2007 m. ENNSC ir Europolas pateikė ataskaitų dėl narkotikų paklausos ir pasiūlos Europoje rinkinį, suteikdami politikos kūrėjams ir vykdančiosioms agentūroms naujausios informacijos apie situaciją narkotikų srityje ir nurodydami sprendimo būdus.

Vis dėlto bendra situacija, susijusi su 27 valstybių narių narkotikų srityje atliekamais moksliniais tyrimais, išlieka sudėtinga ir padrika ; trūksta informacijos apie mokslinius tyrimus, bendradarbiavimo tinklus, esamas ir potencialias su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų sritis. Komisija atliks išsamią mokslinių tyrimų neteisėtų narkotikų srityje lyginamąją analizę, kuri bus paskelbta 2008 m.

Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) savo 2007–2013 m. veiklos programoje skiria daugiau dėmesio su saugumu susijusiems moksliniams tyrimams. 2007 m. Komisijos lygmeniu pasiektas susitarimas, kad valstybėms narėms būtų leista naudotis JTC kaip žinių baze, kuriant galimą Europos tinklą neteisėtų narkotikų charakteristikos ekspertizės srityje . Tai papildytų dabartinius ir ankstesnius Komisijos šioje srityje finansuotus projektus.

Kitos Komisijos vykdomos iniciatyvos apima projektą DRUID, skirtą kurti pakelės kontrolės sistemą siekiant nustatyti apsvaigusius nuo narkotikų vairuotojus, ir projektą EURITRACK (angl. European Illicit Trafficking Countermeasure Kit ), skirtą sukurti saugų metodą gabenimo konteineriuose paslėptoms neteisėtoms medžiagoms aptikti.

Pagal Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programą (2007–2013 m.)[20] toliau bus teikiama finansinė parama projektams ir tyrimams narkotikų paklausos mažinimo srityje bei politikos priemonių analizei.

IV. IšVADOS

Neabejotina, kad ES kovos su narkotikais strategija ir veiksmų planai, kaip politikos kūrimo ir įgyvendinimo proceso dalis, skatina valstybes nares labiau suartėti.

2007 m. pažangos apžvalgoje pateikiamos dvi svarbios išvados:

3. kovos su narkotikais politikos kryptys Europos Sąjungoje vis labiau panašėja, bet kartu atsižvelgiama į skirtingus valstybių narių kultūrinius ir politinius modelius;

4. dėl priimto veiksmų plane taikomo metodo yra lengviau nustatyti tobulintinas sritis.

Nors dar per anksti spręsti, koks bus 2008 m. įvertinimas, tam tikri aspektai jau aiškėja:

- būtina patobulinti nacionalinių duomenų, ypač pasiūlos mažinimo ir teisėsaugos srityse, rinkimą ir keitimąsi jais (tai buvo aišku 2006 m. paskelbus pirmąją metinę apžvalgą);

- reikia sukurti metodiką, skirtą kokybiškai susieti konkrečius veiksmų plano veiksmus su narkotikų gamybos, prekybos jais ir jų vartojimo lygiais bei modeliais;

- reikėtų suderinti veiksmų plane numatytus rodiklius, nes iš kai kurių rodiklių neaišku, kuriems veiksmams jie taikytini;

- be to, su informacijos ir duomenų apie kovos su narkotikais veiksmų poveikį trūkumu yra susijusi didesnė problema – kaip išmatuoti viešosios politikos poveikį konkrečioms sudėtingoms socialinėms problemoms . Iš turimų duomenų ne visada aišku, ar pagal veiksmų planą vykdomi veiksmai iš tikrųjų padėjo spręsti problemą, kaip tai numatyta plane.

Komisija šiuos klausimus plačiau nagrinės galutiniame ES kovos su narkotikais veiksmų plano (2005–2008 m.) įvertinime. Komisija pasiūlyme dėl kito ES kovos su narkotikais veiksmų plano (2009–2012 m.) ypatingą dėmesį skirs tikslesniam konkrečių veiksmų derinimui su juos išmatuoti skirtais rodikliais ir įvertinimo priemonėmis.

Metinės ES kovos su narkotikais veiksmų plano 2006–2007 m. apžvalgos sustiprino tvirtą Komisijos įsitikinimą, kad siekiant sukurti veiksmingą ir ekonomiškai efektyvią kovos su narkotikais politiką, ją būtina pagrįsti objektyviais ir geriausiais turimais duomenimis, kad kovos su narkotikais politika turėtų būti grindžiama pagrindinėmis vertybėmis, kuriomis remiantis sukurta Europos Sąjunga, ir kad politikos priemonės turi apimti proporcingas ir kartu ryžtingas teisėsaugos pastangas kovoti su neteisėta prekyba bei gamyba ir imtis visapusiškų veiksmų prevencijos, žalos mažinimo, gydymo ir reabilitacijos srityse. Tai mūsų pareiga Europos piliečiams.

Komisija rekomenduoja Tarybai patvirtinti šią pažangos apžvalgą.

[1] Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuras, 2007 m.

[2] Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2007 m.

[3] CORDROGUE 77, 2004 11 22 .

[4] COM(2005) 184 galutinis, 2005 5 10.

[5] OL C 168, 2005 7 8.

[6] SEC (2006) 1803.

[7] CORDROGUE 32, 2007 6 4.

[8] Rodiklis yra priemonė, kuria remiantis galima išmatuoti pažangą arba pasiekimus vykdant veiksmą ar siekiant tikslo.

[9] Įvertinimo priemonė yra būdas, kuriuo galima patvirtinti su įgyvendinamu veiksmu susijusią pažangą ar pasiekimus.

[10] COM (2007) 199 galutinis.

[11] CORDROGUE 43, 2007 7 2.

[12] OL L 271, 2002 10 9.

[13] OL L 257, 2007 10 3.

[14] OL L 412, p. 1, 2006 12 30.

[15] 13618/01 STUP 29.

[16] OL L 271, 2000 10 24.

[17] OL L 58, 2007 2 24.

[18] 2005/387/TVR, 2005 5 10.

[19] Tarybos dokumentas 14366/3/05 REV 3; 2005 11 30.

[20] OL L 257, 2007 10 3.