[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.5.2007

KOM(2007) 258 galutinis

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

2007 M. KONVERGENCIJOS ATASKAITA DĖL MALTOS

(parengta remiantis Sutarties 122 straipsnio 2 dalimi ir Maltos prašymu){SEK(2007) 622}

1. PRANEšIMO TIKSLAS

Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija ir ECB ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai daroma išlyga, prašymu praneštų Tarybai apie valstybių narių pažangą, padarytą vykdant savo įsipareigojimus siekiant dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Šis pranešimas parengtas Maltos prašymu, kuris buvo gautas 2007 m. vasario 27 d. Išsamesnis Maltos konvergencijos būklės vertinimas pateikiamas šio pranešimo (SEC(2007)622) techniniame priede.

Komisijos ir ECB pranešimų turiniui taikomi Sutarties 121 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pagal šį straipsnį reikalaujama, kad pranešimuose būtų įvertinama, kaip nacionalinės teisės aktai, įskaitant centrinio banko statutą, atitinka Sutarties 108 ir 109 straipsnius ir ECBS ir ECB statutą (ECBS statutas). Pranešimuose taip pat turi būti nagrinėjama, ar atitinkama valstybė narė yra pasiekusi aukštą tvarios konvergencijos lygį, pagal tai, kaip ji atitinka konvergencijos kriterijus (kainų stabilumo, bendrojo šalies biudžeto padėties, valiutos kurso ir ilgalaikių palūkanų normų), ir atsižvelgiama į keletą kitų veiksnių, nurodytų 121 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje. Keturi konvergencijos kriterijai išsamiau aptarti prie Sutarties pridedamame Protokole (Protokole Nr. 21 dėl konvergencijos kriterijų).

Norint išanalizuoti nacionalinės teisės aktų, įskaitant nacionalinių centrinių bankų statutus, suderinamumą su Sutarties 108 ir 109 straipsniais ir ECBS statutu, būtina įvertinti, kaip laikomasi piniginio finansavimo draudimo (EB sutarties 101 straipsnis) ir draudimo naudotis privilegija (EB sutarties 102 straipsnis), ECBS tikslų (EB sutarties 105 straipsnio 1 dalis), centrinio banko nepriklausomumo (EB sutarties 108 straipsnis), nacionalinių centrinių bankų integravimo į ECBS (keletas EB sutarties ir ECBS statuto straipsnių) reikalavimų.

Kainų stabilumo kriterijus yra apibrėžtas Sutarties 121 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje: „didelis kainų stabilumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal infliacijos lygį, artimą tam, kurį yra pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios“.

Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 1 straipsnyje nustatyta, kad „kainų stabilumo kriterijus <…> reiškia, kad valstybės narės kainų stabilumas yra tvarus ir vidutinis infliacijos lygis per vienerius metus iki tyrimo neviršija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio. Infliacija matuojama taikant vartotojų kainų indeksą palyginamuoju pagrindu, atsižvelgiant į nacionalinių apibrėžimų skirtumus“. Tvarumo reikalavimas reiškia, kad priimtinas infliacijos lygis turi būti pasiektas tinkamais sąnaudų ir kitais struktūriniu būdu kainos pokyčius lemiančiais veiksniais, o ne dėl laikinų veiksnių poveikio. Dėl to, vertinant konvergenciją, nagrinėjami ir pagrindiniai infliacijos veiksniai, ir vidutinio laikotarpio prognozės. Taip pat vertinama, ar tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais šalies infliacijos lygis atitiks pamatinę vertę[1].

Apskaičiuota, kad 2007 m. kovo mėn. pamatinė infliacijos lygio vertė buvo 3 %[2]; trys valstybės narės, kuriose kainos buvo stabiliausios – Suomija, Lenkija ir Švedija.

Sutarties 121 straipsnio trečioje įtraukoje apibrėžtas valiutos kurso kriterijus : „Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis bent dvejus metus išvengiant nuvertėjimo bet kokios kitos valstybės narės valiutos atžvilgiu“.

Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 3 straipsnyje nurodoma: „Dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme kriterijus <...> reiškia, kad valstybė narė laikėsi norminių svyravimo ribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme, be didelių nukrypimų bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutos dvišalio pagrindinio kurso bet kokios kitos valstybės narės valiutos atžvilgiu savo pačios iniciatyva per tą patį laikotarpį“.

Ataskaitinis dvejų metų laikotarpis, pagal kurį šiame pranešime vertinamas valiutos kurso stabilumas, yra 2005 m. balandžio 27 d.– 2007 m. balandžio 26 d.

Bendrojo šalies biudžeto padėties konvergencijos kriterijus apibrėžtas Sutarties 121 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje: „valstybės finansinės padėties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal valstybės biudžeto deficito lygį, kuris nustatomas pagal 104 straipsnio 6 dalį“. Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 2 straipsnyje taip pat nurodoma, kad šis kriterijus reiškia, jog „tyrimo metu valstybė narė nėra Tarybos sprendimo pagal šios Sutarties 104 straipsnio 6 dalį dėl perviršinio deficito buvimo atitinkamoje valstybėje narėje objektas“.

Sutarties 121 straipsnio 1 dalies ketvirtoje įtraukoje nustatytas reikalavimas – „valstybės narės pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme patvarumas, kurį atspindi ilgalaikių palūkanų normos “. Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 4 straipsnyje nustatyta, kad „palūkanų normų konvergencijos kriterijus <…> reiškia, kad vienerių metų laikotarpiu iki tyrimo valstybės narės vidutinė nominali ilgalaikių palūkanų norma neviršijo daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Palūkanų normos matuojamos ilgalaikių vyriausybės obligacijų ar palyginamų vertybinių popierių pagrindu atsižvelgiant į nacionalinių apibrėžimų skirtumus“.

2007 m. kovo mėn. apskaičiuota pamatinė palūkanų normos vertė sudarė 6,4 %.

Sutarties 121 straipsnyje taip pat reikalaujama įvertinti ir kitus ekonominei integracijai ir konvergencijai svarbius veiksnius. Tokie papildomi veiksniai apima finansinės ir prekių rinkos integraciją, einamosios sąskaitos mokėjimų balanso pokyčius bei vienam gaminiui tenkančių darbo sąnaudų ir kitų kainų rodiklių pokyčius. Pastarieji veiksniai nagrinėjami vertinant kainų stabilumą.

2006 m. gruodžio mėn. konvergencijos ataskaitoje Komisija įvertino, kad Malta atitinka vieną konvergencijos (ilgalaikių palūkanų normų) kriterijų. Kol nepriimtas Maltos centrinio banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, buvo laikoma, kad Malta nevisiškai atitinka Sutarties 109 straipsnio ir ECBS statuto nuostatas dėl centrinio banko integravimo į ECBS įvedant eurą.

2. TEISINIS SUDERINAMUMAS

Visi likę trūkumai pašalinti Parlamentui 2007 m. vasario 28 d. priėmus Maltos centrinio banko įstatymo pakeitimo įstatymą; šis įstatymas turėtų įsigalioti euro įvedimo Maltoje dieną. Visų pirma šiuo įstatymu panaikinti arba iš dalies pakeisti kai kurie straipsniai, atsižvelgiant į atitinkamas EB sutartyje ECB, ECBS ir EB Tarybai suteiktas funkcijas ir kompetenciją. Daugiausia tai susiję su nuostatomis dėl ECBS pinigų valdymo funkcijų, veiklos ir priemonių, dėl užsienio valiutos rezervų saugojimo ir valdymo ir dėl teisės leisti banknotus bei monetų kiekio.

Maltos teisės aktai, ypač Maltos centrinio banko įstatymas, atitinka EB sutarties ir ECBS statuto reikalavimus.

3. KAINų STABILUMAS

Atsižvelgimas į pamatinę vertę

Nuo 2005 m. liepos mėn. (išskyrus 2006 m. gegužės–spalio mėn. laikotarpį) metinė vidutinė infliacija Maltoje siekė pamatinę vertę arba buvo mažesnė. Iki 2007 m. kovo mėn. vidutinė 12 mėnesių infliacija Maltoje buvo 2,2 %, t.y. mažesnė už 3 % pamatinę vertę. Tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais infliacija ir toliau bus mažesnė už pamatinę vertę[3].

Pagrindiniai veiksniai ir ilgalaikiškumas

Suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacija Maltoje pastaraisiais metais svyravo apie 2,5 %. Tam tikrą svyravimą pirmiausia lėmė tai, kad Maltos ekonomika yra nedidelė ir atvira bei reaguoja į išorės sukrėtimus (ypač maisto ir energijos kainas) bei netiesioginių mokesčių pokyčius. Infliacija gerokai padidėjo 2005 m. rudenį – daugiausia dėl staigaus reguliuojamų energijos ir su ja susijusių produktų kainų šuolio dėl išaugusių naftos kainų. Nuslūgus energijos kainų poveikio bangai, 2006 m. pabaigoje infliacija labai sumažėjo – buvo mažesnė nei 1 %. Be to, šį sumažėjimą lėmė ne tik didelio pagrindinio energijos kainų infliacijos poveikio sumažėjimas, bet ir drabužių ir avalynės bei oro transporto paslaugų kainų kritimas.

Metinė SVKI infliacija, išskyrus energijos ir neperdirbto maisto kainas, sumažėjo 1,6 % 2006 m. palyginti su 2 % 2005 m. Nuosaiki bazinė infliacija reiškia, kad pagrindiniai infliaciją lemiantys veiksniai yra valdomi, o gamybos apimties atotrūkis yra neigiamas, darbo užmokesčio veiksnių poveikis – nedidelis. Nuo 2005 m. mažėjo vieneto darbo sąnaudos, tai yra privačiame ir viešajame sektoriuose buvo laikomasi griežtos darbo užmokesčių drausmės. Kol kas nėra jokių požymių, kad energijos kainos darytų šalutinį poveikį, todėl galima manyti, kad infliacija išliks tokia, kokia buvo prognozuota. Taigi 2005 ir 2006 m. iš esmės stabilizuotas galiojantis keitimo kursas išlieka beveik neutralus importo kainų atžvilgiu.

Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija liks nedidelė, nors prognozuojama, kad ji šiek tiek padidės, palyginti su dabartiniu žemu lygiu, kai atslūgs palankus energijos kainų poveikis. Rizikos veiksniai yra iš esmės subalansuoti, atsižvelgiant į esamą padėtį. Rizikos veiksniai yra susiję su naftos kainomis ir turi du aspektus. Kiti rizikos veiksniai silpnėja dėl Maltoje vykstančio energetikos sektoriaus liberalizavimo ir kitų struktūrinių reformų, gerinančių produktų rinkų veikimą. Rizikos veiksniai gali stiprėti dėl įtampos darbo rinkoje gerėjant ciklo sąlygoms.

Malta atitinka kainų stabilumo kriterijų.

4. BENDROJO VALSTYBėS BIUDžETO PADėTIS

Šiuo metu Maltai galioja Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2004 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimas)[4].

Nuo 2000 m. pradžios Maltos bendras valstybės deficitas buvo gana didelis ir 2003 m. sudarė apie 10 procentų, palyginti su BVP (daugiausia dėl vienos didelės apimties vienkartinės operacijos). Nuo to laiko įgyvendinant vyriausybės fiskalinio konsolidavimo programą biudžeto deficitas gerokai sumažėjo. Deficito ir BVP santykis 2006 m. buvo 2,6 % ir, remiantis Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognoze, 2007 m. bus 2,1 %, palyginti su BVP. Pajamų dalis didėjo, o išlaidų dalis, palyginti su BVP, didėjo iki 2003 m., tačiau vėliau sumažėjo.

Pirmąją šio dešimtmečio pusę bendroji valstybės skola smarkiai išaugo ir 2004 m. pasiekė apie 74 %. Tačiau nuo 2005 m. skolos rodiklis mažėjo ir 2006 m. pasiekė 66,5 % BVP. Remiantis Komisijos 2007 m. pavasario prognoze bendroji valstybės skola 2007 m. sudarys 65,9 % BVP.

2007 m. vasario 27 d. nuomonėje dėl 2006 m. gruodžio mėn. atnaujintos konvergencijos programos Taryba pabrėžė, kad skolos santykis mažėjo patenkinamu tempu iki pamatinės vertės – 60 % BVP, o programa atitiko perviršinio deficito koregavimą iki 2006 m. Taip pat Taryba pabrėžė, kad programoje pateiktos biudžeto prognozės gali nepasitvirtinti, ypač numatant 2008 ir 2009 m. palankias makroekonomines prielaidas. Taryba paragino Maltą neatsilikti nuo numatytos pažangos ir pasiekti vidutinės trukmės tikslą, užtikrinti, kad atitinkamai būtų sumažintas skolos ir BVP santykis, toliau kurti ir vykdyti sveikatos apsaugos reformą tam, kad būtų pasiektas didesnis viešųjų finansų ilgalaikis tvarumas.

Atsižvelgdama į šiuos pokyčius, taip pat į Komisijos 2007 m. pavasario prognozę, Komisija mano, kad Maltos perviršinis deficitas buvo ištaisytas, biudžeto deficitas patikimu ir ilgalaikį poveikį turinčiu būdu sumažintas ir yra mažesnis nei 3 % BVP, o skolos ir BVP santykis mažėja iki pamatinės 60 % vertės. Todėl Komisija rekomenduoja Tarybai panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo Maltoje (COM (2007)621). Jeigu Taryba nuspręs panaikinti Maltai perviršinio deficito procedūrą, bus laikoma, kad Malta atitinka valstybės biudžeto padėties kriterijų.

5. VALIUTOS KURSO STABILUMAS

Maltos lira dalyvauja VKM II nuo 2005 m. gegužės 2 d., t. y. šios ataskaitos priėmimo dieną – 24 mėnesius. Prieš prisijungiant prie VKM II lira buvo susieta su euro, dolerio ir svaro sterlingų krepšeliu. Tuo vertinimo laikotarpiu, kai lira nedalyvavo VKM II (2005 m. balandžio 27 d.–gegužės 1d.) liros kursas buvo artimas būsimai pagrindinei vertei. Prisijungus prie VKM II, Maltos valdžios institucijos vienašališkai įsipareigojo išlaikyti pagrindinį liros kursą. Dalyvaujant VKM II, liros kursas, palyginti su pagrindiniu kursu, išliko stabilus ir smarkiai nekito. Vertinant pagal papildomus rodiklius, pavyzdžiui, ilgalaikių palūkanų normos kitimą ir užsienio valiutos rezervus, valiutos kursui pavojus negresia. Malta atitinka valiutos kurso kriterijų.

6. ILGALAIKIų PALūKANų NORMA

Vidutinė ilgalaikių palūkanų norma Maltoje vienerius metus iki 2007 m. kovo mėn. sudarė 4,3 %, t. y. buvo mažesnės už pamatinę 6,4 % vertę. Vidutinė ilgalaikių palūkanų norma Maltoje nuo pat įstojimo į ES buvo mažesnė už pamatinę vertę. Ilgalaikių pajamų skirtumas, palyginti su euro zona, pastaraisiais metais svyravo gana nedaug – apie 30 bazinių punktų 2007 m. pirmąjį ketvirtį. Stabilus pajamų skirtumas rodo, kad rinkų vertinimu likutinė šalies rizika yra nedidelė. Malta atitinka ilgalaikių palūkanų normos konvergencijos kriterijų.

7. PAPILDOMI VEIKSNIAI

Taip pat buvo ištirti papildomi veiksniai, tarp jų – prekių ir finansų rinkos integracija bei mokėjimų balanso pokyčiai. Maltos ekonomika yra glaudžiai integruota į ES ekonomiką. Ypač išplėtoti prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, o Maltos finansų sistema per finansų tarpininkus ir tarpvalstybines paslaugas labai glaudžiai susijusi su kitų šalių – ir ES valstybių narių, ir trečiųjų šalių, finansų sistemomis. Maltos einamosios sąskaitos balansas pastaraisiais metais gerokai svyravo, ir tai atspindėjo mažą ekonomikos apimtį ir siaurus sektorius. Išorinė padėtis rodo didelį skirtumą tarp grynosios prekybos prekėmis ir paslaugomis, o didelį prekių pardavimo deficitą iš dalies kompensuoja gana didelis paslaugų pardavimo perteklius. Pastaraisiais metais einamosios sąskaitos deficitas smarkiai padidėjo ir 2005 m. pasiekė 8,2 % BVP. Tokį padidėjimą lėmė susiklosčiusios sunkios rinkos sąlygos svarbiausiuose elektronikos ir turizmo sektoriuose ir gerokai padidėjusios išlaidos naftai 2005 m. 2006 m. einamosios sąskaitos deficitas nukrito iki 6,3 % BVP, nes labai padaugėjo einamųjų pervedimų dėl padidėjusių pajamų iš klestinčio interneto paslaugų sektoriaus. Bendras einamosios ir kapitalo sąskaitų deficitas sumažėjo nuo apytiksliai 4,9 % BVP 2004–2005 m. iki 3,2 % BVP 2006 m. Kalbant apie finansavimą, pajamos iš TUI padengė didelę einamosios sąskaitos deficito dalį.

* * *

Remdamasi atliktu vertinimu, kaip vykdomi konvergencijos kriterijai ir darydama prielaidą, kad Taryba parems Komisijos rekomendaciją dėl perviršinio deficito panaikinimo, Komisija mano, kad Malta pasiekė aukštą tvarios konvergencijos lygį.

[1] Pamatinės vertės prognozė gali būti netiksli, atsižvelgiant į tai, kad ji apskaičiuojama remiantis trijų valstybių narių, kuriose, kaip prognozuojama, infliacija bus mažiausia per prognozuojamą laikotarpį, infliacijos prognozėmis, todėl klaidos galimybė yra didelė.

[2] Šis pranešimas parengtas remiantis laikotarpio iki 2007 m. balandžio 26 d. duomenimis.

[3] Pagal Komisijos 2007 m. pavasario prognozę 2007 m. gruodžio mėn. vidutinė 12 mėnesių infliacija Maltoje sumažės 1,4 % , taip pat numatoma, kad pamatinė vertė bus 2,8 %.

[4] 2005/186/EB, OL L 62, 2005 3 9, p. 21.