[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.5.2006

KOM(2006) 244 galutinis

2006/0084 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS,

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų

(pateikta Komisijos) {SEK(2006) 638 }

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Priežastys ir tikslai

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) įsteigta 1999 m. Du svarbiausi Tarnybos veiklą reglamentuojančio teisinio pagrindo elementai yra 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1073/1999[1] bei (Euratomas) Nr. 1074/1999[2], nustatantys OLAF atliekamų vidaus ir išorės tyrimų taisykles, ir 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas Nr. 1999/352/EB, EAPB, Euratomas[3] dėl Tarnybos įsteigimo.

2003 m. balandžio mėn. Komisija patvirtino pirmąjį OLAF veiklos įvertinimą[4], kuriame pateikta nemažai rekomendacijų dėl tolesnio Tarnybos veiklos stiprinimo. Jame Komisija daro išvadą, kad Tarnybos sinergija ir jos institucinis statusas (t. y. nepriklausomai vykdantis savo funkcijas Komisijos padalinys) gali funkcionuoti, tačiau būtina pagerinti jos veiksmingumą ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis. Europos Parlamentas palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą parengti reikiamus teisės aktų projektus[5].

2004 m. vasario mėn. Komisija priėmė pasiūlymus, iš dalies keičiančius Reglamentus (EB) Nr. 1073/1999 ir (Euratomas) Nr. 1074/1999[6]. Jų tikslas – sustiprinti asmens procesines teises, užtikrinti geresnę tyrimų trukmės kontrolę ir pagerinti Tarybos bei susijusių valstybių narių keitimąsi informacija ir vykdomosios veiklos veiksmingumą. Prieš šių pasiūlymų svarstymą Europos Parlamentas ir Taryba paprašė papildomai įvertinti Tarnybos veiklos rezultatus. Būtent tokiomis aplinkybėmis Audito Rūmai parengė specialiąją ataskaitą[7] apie OLAF valdymą, kurioje pateikė rekomendacijų ir nuomonę apie 2004 m. vasario mėn. siūlytus pakeitimus[8]. Audito Rūmai pripažįsta, kad dabartinė Tarnybos, kaip nepriklausomai vykdančio savo funkcijas Komisijos padalinio, struktūra yra patenkinama. Tačiau Audito Rūmai siūlo dėti dar daugiau pastangų, kad padidėtų Tarnybos veiksmingumas tokiose srityse kaip tyrimų valdymas ir trukmė, bendradarbiavimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir dėmesio telkimas svarbiausioms užduotims bei Priežiūros komiteto įgaliojimams.

2005 m. liepos mėn. Biudžeto kontrolės komitetas Europos Parlamente surengė viešąjį posėdį, skirtą OLAF veiklos stiprinimui apsvarstyti, kuriame dalyvavo ir Komisijos pirmininko pavaduotojai Kallas bei Frattini, Audito Rūmų bei Teisingumo Rūmų atstovai ir žymūs ekspertai. Šio posėdžio metu Komisijos pirmininko pavaduotojas Kallas pabrėžė OLAF kovos su sukčiavimu tyrimų politinio valdymo svarbą ir būtinybę nepriklausomai kontroliuoti tyrimų eigą bei trukmę kartu užtikrinant tyrimų konfidencialumo apsaugą. Per viešąjį posėdį prieita prie išvados, kad dabartinė Tarnybos institucinė struktūra nepažeidžia OLAF nepriklausomybės ir kad turi būti sustiprinta teisė į gynybą ir apsvarstyta kontrolės funkcija.

Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į šias išvadas. Į jį įtraukiami pažangūs 2004 m. vasario mėn. pasiūlymai ir pateikiama kitų. Turint omenyje įvertinimą, Audito Rūmų auditą ir viešąjį posėdį šio pasiūlymo tikslas – ne pakeisti institucinę Tarnybos struktūrą, o tik pagerinti esamos sistemos funkcionavimą. Atsižvelgiant į įtrauktų pakeitimų apimtį šis sprendimas pakeičia 2004 m. vasario 10 d. sprendimą, kuris panaikinamas.

Valdymo sustiprinimas, patarėjo peržiūros klausimais pareigybės įsteigimas ir informacijos srautų tarp OLAF bei susijusių institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų patikslinimas padeda nustatyti reikiamą pusiausvyrą tarp nepriklausomybės ir kontrolės.

Tuo pat metu kaip ir šį pasiūlymą Komisijos tarnybos parengė vidaus sprendimo projektą, kurį komisarai pasižymėjo ir kuris bus perduotas susipažinti teisės aktų leidėjui. Į šį dokumentą bus įtrauktos išsamesnės priemonės ir naujųjų Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatų taikymo taisyklės.Vėliau jį reikės suderinti su galutiniu pagrindinio reglamento tekstu, kurį priims Europos Parlamentas ir Taryba. Prireikus jį reikės suderinti ir su 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos priimtu tarpinstituciniu susitarimu. Vėliau reikės aptarti ir kitus OLAF bendradarbiavimo su institucijomis ir tarnybomis aspektus.

Iš esmės pagrindiniai pasiūlymo tikslai yra šie:

Valdymas, institucijų ir Priežiūros komiteto bendradarbiavimas

Per 2005 m. liepos mėn. posėdį iškilo klausimų apie naująjį Priežiūros komiteto vaidmenį, Komisijos pasiūlytą 2004 m. vasario mėn. Be to, Komisija mano, kad su tyrimų veikla susijusius prioritetus reikėtų valdyti politiškai. Reikėtų iš naujo apsvarstyti santykius tarp Priežiūros komiteto, Tarnybos, institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų ir imtis glaudesnio bendradarbiavimo.

Todėl Komisija Priežiūros komitetui siūlo nuolat ar kurios nors institucijos prašymu struktūriniam dialogui į posėdžius kviesti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovus, nors ir nesikišti į tyrimų eigą. Dialogas turi sudaryti galimybę aptarti Tarnybos strateginius prioritetus, veiklos programą ir minėto komiteto bei Tarnybos generalinio direktoriaus metinę veiklos ataskaitą. Šio struktūrinio dialogo tikslas – atlikti politinę tyrimų veiklos ir Tarnybos bei Komiteto veiksmingumo kontrolę, užtikrinti gerus Tarnybos ir EB institucijų, įstaigų, tarnybų bei organizacijų santykius, ypač informacijos perdavimo srityje. Komiteto vaidmuo struktūriniame dialoge – rengti nuomones ir rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl Tarnybos generalinio direktoriaus skyrimo ir drausminės sankcijos jo atžvilgiu taikymo.

Susijusių asmenų teisių užtikrinimas

2004 m. vasario mėn. pasiūlymuose numatytos procesinės garantijos įtraukiamos į šį pasiūlymą. Pasiūlymo tikslas – kuo labiau suderinti vidaus ir išorės tyrimų atlikimo tvarką, kad jie vyktų sklandžiau ir kad būtų užtikrintas didesnis teisinis apibrėžtumas.

Komisija siūlo į reglamentą įtraukti nuostatą, apibrėžiančią visas procesines garantijas, kurių reikia laikytis atliekant vidaus ir išorės tyrimus. Šios garantijos grindžiamos tarpinstitucinio susitarimo dėl vidaus tyrimų (ir įvairių jį įgyvendinančių sprendimų), OLAF nuostatų bei vadovo nuostatomis ir jas papildo. Jas įtraukus į patį reglamentą atsiranda galimybė sudaryti vientisą pagrindinių garantijų, taikomų visiems – vidaus ar išorės – OLAF atliekamiems tyrimams, sąrašą. 2004 m. vasario mėn. pasiūlytos šios papildomos garantijos:

- nuostatos dėl informacijos, kurią OLAF turi pateikti prieš pokalbį, ir dėl pokalbio protokolo sudarymo;

- suinteresuoto asmens teisė į jo paties pasirinkto asmens pagalbą apklausos metu;

- teisė neapkaltinti pačiam savęs.

Šių garantijų reikia laikytis ne tik prieš galutinės ataskaitos parengimą, bet ir prieš informacijos perdavimą nacionalinėms valdžios institucijoms.

Tyrimų kontrolės sustiprinimas

Reikia ne tik įtraukti nuostatas, apibrėžiančias visas vidaus ir išorės tyrimams taikomas procesines garantijas (7a straipsnis), bet ir užtikrinti jų laikymąsi sustiprinant kontrolę bei numatyti galimybę teikti prašymus dėl nuomonės. Kontrolę vykdo patarėjas peržiūros klausimais, kuris Tarnyboje savo funkcijas vykdo išimtinai nepriklausomai. Jo nepriklausomybę laiduoja pasiūlymo 14 straipsnis ir Priežiūros komiteto vaidmuo skyrimo procedūroje. Kontrolė vykdoma atsižvelgiant į tyrimų konfidencialumą, tinkamo administravimo principą, profesinę paslaptį, duomenų apsaugą ir drausminių bei teisminių institucijų atitinkamų prerogatyvų įgyvendinimą.

Sustiprinta kontrolė turi būti vykdoma visais vidaus ar išorės tyrimo etapais, taip užtikrinant vienodą visos Tarnybos tyrimų veiklos kontrolės sistemą. Procesinės patarėjo peržiūros klausimais nuomonių teikimą reglamentuojančios taisyklės turi būti nustatomos Komisijos vidaus sprendimu. Patarėjo peržiūros klausimais funkcija – tik papildomoji priemonė; ja anaiptol nesiekiama vietoj Bendrijos teisėjo vykdyti veiksmingą teisminę priežiūrą, šios priemonės tikslas – tik papildyti ją.

Siūlomos nuostatos įteisina naująją ilgalaikių tyrimų sistemą. Su tyrimu „susijusios“ institucijos ir Priežiūros komitetas turi būti informuojami apie patarėjo peržiūros klausimais nuomonę, kai ją gavusi OLAF nusprendžia tyrimą tęsti ilgiau nei dvylika mėnesių. Savo ruožtu Komisija ir Priežiūros komitetas gauna nuolat patarėjo peržiūros klausimais rengiamas statistines ir analitines ataskaitas dėl vidaus ir išorės tyrimų trukmės.

Kol vyksta tyrimas, tyrimų kontrolė visų pirma reiškia greitai Tarnyboje atliktą kontrolę. Patarėjas peržiūros klausimais turi teikti nuomones:

- dėl šio reglamento 6 straipsnio 5 dalyje (priimtina tyrimo trukmė) ir 7a straipsnyje numatytų procesinių garantijų bet kurio asmeniškai su atliekamu tyrimu susijusio EB pareigūno, tarnautojo ar ekonominės veiklos vykdytojo prašymu. Dėl nuomonės gali būti kreipiamasi bet kuriuo tyrimo metu;

- dėl dvylika mėnesių viršijančios tyrimo trukmės ir dėl pakartotinio tyrimo pratęsimo daugiau nei aštuoniolika mėnesių Tarnybos generalinio direktoriaus prašymu; ši nuomonė perduodama su tyrimu susijusiai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai ir Priežiūros komitetui;

- kai reikia atidėti įsipareigojimo asmeniškai susijusį asmenį pakviesti pareikšti savo nuomonę apie veikas, susijusias su juo, vykdymą;

- bet kuriuo tyrimo metu Tarnybos generalinio direktoriaus prašymu, susijusiu su tyrimų kontrole.

Pagal siūlomą sistemą paskutiniu tyrimo etapu EB pareigūnas, tarnautojas, fizinis asmuo ar ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę iš Tarnybos gauti galutinės tyrimo ataskaitos išvadas ir rekomendacijas; ji suteikia teisę suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad tyrimo metu nebuvo laikomasi procesinių garantijų, pateikti patarėjui peržiūros klausimais prašymą dėl nuomonės. Teisei būti informuotam paskutiniu tyrimo etapu taikoma išimtis, kai reikia palaikyti visišką slaptumą ir apsaugoti tyrimo baudžiamąjį nagrinėjimą bei OLAF bendradarbiavimo su policijos ir teisminėmis institucijomis veiksmingumą.

Informacijos sklaidos gerinimas

a) Tarp OLAF ir Europos institucijų bei įstaigų

Informacijos perdavimą susijusiai institucijai ar įstaigai reglamentuojančios nuostatos yra būtinos, kad Europos institucijos galėtų vykdyti savo politinius įsipareigojimus, kai pareigūnai įtariami padarę nusikaltimą ir (arba) kai administracija turi imtis veiksmų, kad apsaugotų Sąjungos interesus. Tokiais atvejais OLAF privalo informuoti susijusią instituciją ar įstaigą. Be to, susijusi institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija turi būti informuojama tuomet, kai OLAF informaciją perduoda teisminėms institucijoms. Atitinkamos 2004 m. vasario mėn. nuostatos į reglamentą įtraukiamos visa apimtimi.

Be to, būtų pagrįsta reikalauti, kad ne tik valstybės narės, bet ir Komisija, kaip už Bendrijų finansinių interesų apsaugą atsakinga institucija, galėtų prašyti pradėti išorės tyrimus, būti informuota, kai reikia imtis priemonių Bendrijų finansiniams interesams apsaugoti tyrimo metu, ir būtų informuota apie jų rezultatus.

Siekiant veiksmingesnės kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kenkiančia Europos Bendrijų finansiniams interesams, taip pat reikia, kad OLAF ir Europol bei Eurojusto keitimasis informacija vyktų sklandžiau.

b) Tarp OLAF ir valstybių narių

Pasiūlymo tikslas – dar labiau sustiprinti OLAF ir valstybių narių bendradarbiavimą išorės tyrimų ir informacijos perdavimo srityje. Jis numato, kad visų tyrimų atveju Tarnyba informuojama apie nacionalinių teisminių institucijų priimtus veiksmus, joms gavus informaciją OLAF tyrimo metu ar jai užbaigus tyrimą.

c) Tarp OLAF ir informatorių

Bet kuris institucijoje, įstaigoje, tarnyboje arba organizacijoje dirbantis ar nedirbantis asmuo, perduodantis Tarnybai informaciją apie sukčiavimo ar pažeidimų atvejus, bus informuojamas, ar remiantis šia informacija pradėtas tyrimas.

Be to, visi, įskaitant minėtąjį, asmenys jų pačių prašymu gali būti Tarnybos informuojami apie tyrimo užbaigimą ir prireikus apie galutinės tyrimo ataskaitos perdavimą kompetentingoms institucijoms, jei ši informacija nepažeidžia susijusių asmenų teisių ir nekenkia tyrimo konfidencialumui bei tolesniems veiksmams.

OLAF darbo našumo didinimas

Siūlomos nuostatos, kurios leis OLAF sutelkti dėmesį savo veiklos prioritetams. Svarbu pažymėti, kad OLAF pati sprendžia, ar pradėti tyrimą ir ar prašyti susijusių valdžios institucijų nagrinėti nesvarbias arba tyrimo atžvilgiu neprioritetines bylas ir informuoti Tarnybą apie veiksmus, kurių jos imasi, gavusios tokius prašymus.

Apskritai tyrimų pradėjimo bei baigimo tvarka ir ryšiai tarp Europos institucijų bei įstaigų vidaus veiksmų ir OLAF tyrimų turi būti aiškiau apibrėžti. Tol, kol vyksta OLAF vidaus tyrimas, institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos neturi pradėti paralelių tyrimų.

Kaip ir anksčiau, atsižvelgdama į savo prioritetus, tyrimų veiklos programą ir proporcingumo principą, sprendimą pradėti tyrimą priima OLAF; Tarnybos funkcinė nepriklausomybė atliekant tyrimus ir toliau bus gerbiama bei užtikrinama Priežiūros komiteto.

OLAF tyrimų veiksmingumo didinimas

Atsižvelgiant į įvertinimo ataskaitoje dėl netiesioginių išlaidų pateiktas rekomendacijas, siūloma aiškiau apibrėžti OLAF įgaliojimus atlikti išorės tyrimus apie ekonominės veiklos vykdytojų, gaunančių Bendrijos lėšų pagal sutartis, susitarimus ar sprendimus dėl subsidijų skyrimo, veiklą. Aiškiau apibrėžus būtų padidintas ir OLAF tyrimų netiesioginių išlaidų srityje veiksmingumas.

Atlikdama išorės tyrimus, OLAF turėtų turėti geresnes sąlygas naudotis Europos institucijų ir įstaigų turima informacija. Atlikdama išorės tyrimus, OLAF taip pat turėtų turėti geresnes sąlygas naudotis ekonominės veiklos vykdytojųturima informacija.

Tarnybos generalinio direktoriaus kadencija

Siekiant sustiprinti jo nepriklausomybę, nuspręsta, kad Tarnybos generalinio direktoriaus kadencija nepratęsiama.

Siekiant palengvinti tarpinstitucinių konsultacijų procedūrą numatyta, kad sprendimą priima Komisija, pasitarusi su kitų institucijų atstovais ir Priežiūros komitetu, pakviestais struktūriniam dialogui.

Šiame dokumente aiškiai numatyta, kad generalinis direktorius gali neperduoti nacionalinėms valdžios institucijoms informacijos apie veikas, už kurias galėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė, jei šios informacijos perdavimas nepateisinamas teisminio persekiojimo proporcingumo ir veiksmingumo atžvilgiu. Priežiūros komitetas ir patarėjas peržiūros klausimais informuojamas apie tokį sprendimą.

Susijusios teisinės nuostatos

Reikia pažymėti, kad Komisija kartu siūlo iš dalies keisti Reglamentą (Euratomas) Nr. 1074/1999, kuris sudaro OLAF tyrimų, atliekamų pagal Euratomo sutartyje apibrėžtą Bendrijos teisę, teisinį pagrindą.

Teisinis pagrindas

Komisijos pasiūlymo tikslas – iš dalies keisti esamą Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999, todėl jis grindžiamas Europos bendrijos steigimo sutarties 280 straipsniu.

Subsidiarumas ir proporcingumas

Šis reglamentas yra visiškai suderinamas su subsidiarumo principu. Iš tiesų, kaip ir pirmuoju Reglamentu (EB) Nr. 1073/1999, šiuo jį iš dalies keičiančiu reglamentu anaiptol nemažinami valstybių narių įgaliojimai ir įsipareigojimai imtis priemonių kovai su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu. OLAF veiklos priemonės išorės tyrimams atlikti aiškiau apibrėžiamos ir sustiprinamos tik pavieniais atvejais, tuomet, kai nustatoma esamos sistemos teisinių spragų ir kur patikimus išorės tyrimus, kuriuos galėtų panaudoti valstybių narių valdžios institucijos, gali užtikrinti tik veiksmingesni OLAF veiksmai. Be to, pagrindinės procesinės garantijos turi būti taikomos ir išorės tyrimams, kad visi OLAF atliekami tyrimai turėtų vienodą teisinį pagrindą. Kadangi aiškios, pačioje Bendrijos teisėje numatytos taisyklės minėtose srityse yra reikalingos, kad OLAF veikla būtų veiksminga teisinio apibrėžtumo atžvilgiu, šios taisyklės taip pat suderinamos su proporcingumo principu.

Pagrindinės teisės

Kaip patvirtino Teisingumo Teismas (2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje C-11/00 Komisija prieš ECB 139 punktas), jau pradinis Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 variantas perteikia teisės aktų leidėjo pasiryžimą teikti OLAF įgaliojimus tik su sąlyga, kad visiškai gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Reikia dar labiau nei dabartiniuose susitarimuose sustiprinti procesines garantijas ir taikyti jas visiems OLAF atliekamiems – ir vidaus, ir išorės – tyrimams. Šios garantijos nepažeidžia pagrindinių teisių, pripažintų visų pirma Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir net užtikrina didesnį nei Chartijoje numatytą apsaugos lygį.

Poveikis biudžetui

Kaip nurodyta pasiūlymo priede pateikiamoje finansinėje pažymoje, poveikio biudžetui nėra.

2006/0084 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS,

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 280 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[9],

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[10],

kadangi:

(1) Reikia nustatyti aiškias taisykles, kuriomis būtų ne tik patvirtinta Kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – Tarnyba) pirmumo teisė atlikti vidaus tyrimus, bet ir sukurta sistema, sudaranti institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir organizacijoms sąlygas greitai perimti bylas, kurių Tarnyba nusprendžia netirti.

(2) Reikia patikslinti, kad Tarnyba pradeda tyrimą, vadovaudamasi savalaikiškumo principu, t. y. nepradeda tyrimo nesvarbiais atvejais arba tokiais atvejais, kurie neįeina į kasmet Tarnybos nustatomus tyrimų prioritetus. Todėl, remdamosi kiekvienoje valstybėje narėje taikytinomis taisyklėmis, tokius atvejus, kai kalbama apie vidaus tyrimą, turi nagrinėti institucijos, o kai kalbama apie išorės tyrimą – kompetentingos nacionalinės institucijos.

(3) Turi būti tiksliai nustatytas Tarnybos įsipareigojimas laiku informuoti tyrimus atliekančias institucijas, įstaigas, tarnybas ir organizacijas, kai su tiriamomis veikomis asmeniškai susijęs jų narys, vadovas, pareigūnas, tarnautojas ar kiti darbuotojai arba kai galėtų būti priimamos administracinės priemonės Sąjungos interesams apsaugoti.

(4) Siekiant padidinti Tarnybos tyrimų veiklos veiksmingumą ir atsižvelgiant į institucijų atliktus Tarnybos veiklos įvertinimus, ypač į 2003 m. balandžio mėn. Komisijos įvertinimo ataskaitą ir specialiąją Audito Rūmų ataskaitą Nr. 1/2005 apie Tarnybos valdymą, reikia aiškiau apibrėžti tam tikrus aspektus ir patobulinti tam tikras priemones, kurias Tarnyba gali priimti, atlikdama tyrimus. Pavyzdžiui, Tarnybai atliekant vidaus tyrimus ir sukčiavimo, susijusio su sutartimis dėl Bendrijos lėšų skyrimo, atvejais jai turi būti sudarytos sąlygos atlikti patikrinimus ir inspektavimus, kaip numatyta 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[11], o atliekant išorės tyrimus – naudotis Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų turima informacija.

(5) Siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą reikia aiškiau apibrėžti OLAF atliekamiems vidaus ar išorės tyrimams taikomas procesines garantijas. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio didesniam apsaugos lygiui, galėtų būti numatytas sutarčių taisyklėse, nuostatų nuostatose ir taikytinose nacionalinėse nuostatose.

(6) Siekiant sustiprinti tiriamų asmenų apsaugą ir nepažeidžiant Europos Bendrijų pareigūnų nuostatų 90a straipsnio bei Sutartyje numatytų Europos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų, asmeniškai susijęs asmuo paskutiniu tyrimo etapu turi teisę gauti galutinės tyrimo ataskaitos išvadas bei rekomendacijas ir, jeigu, jo nuomone, procesinių garantijų jo atžvilgiu nebuvo laikomasi, jam turi būti sudaryta galimybė kreiptis nuomonės į patarėją peržiūros klausimais, kurio pareigybė įsteigta šiuo reglamentu.

(7) Siekiant didesnio skaidrumo reikia užtikrinti tinkamą informatoriaus informavimą: jis turi būti informuojamas apie pradinį sprendimą pradėti tyrimą ar jo nepradėti ir, jo prašymu, apie galutinius veiksmų, kurių imtasi gavus informacijos, rezultatus.

(8) Kai paaiškėja, kad galutinėje tyrimo ataskaitoje faktų, galinčių sudaryti baudžiamąją veiką, atvejais veiksminga teisminė priežiūra negali būti taikoma visų pirma dėl jų pobūdžio, lengvumo ar nedidelių finansinių nuostolių, reikėtų, kad Tarnybos generalinis direktorius galutinę ataskaitą perduotų tiesiogiai susijusiai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai, kad ši imtųsi tinkamesnių veiksmų. Būtina, kad jis informuotų Priežiūros komitetą ir patarėją peržiūros klausimais apie visus sprendimus neperduoti teisminėms institucijoms galutinės ataskaitos, tinkamai juos pagrįsdamas.

(9) Atsižvelgiant į Tarnybos darbo patirtį, reikia generaliniam direktoriui sudaryti sąlygas pavesti tam tikrų jo funkcijų vykdymą vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų parengiant rašytinį aktą, kuriame būtų nustatytos tokio pavedimo sąlygos.

(10) Reikėtų sustiprinti Priežiūros komiteto kontrolę, visų pirma susijusią su Tarnybos ir institucijų, įstaigų, tarnybų bei organizacijų keitimosi informacija užtikrinimu ir procesinių garantijų taikymo bei tyrimų trukmės pokyčiais. Be to, reikia, kad Priežiūros komitetas imtų bendradarbiauti su Europos Parlamentu, Taryba bei Komisija ir taip, nepažeidžiant jo narių nepriklausomybės statuso, būtų sudaryta galimybė jiems susitikti su šių institucijų atstovais struktūriniam dialogui.

(11) Siekiant sustiprinti Tarnybos vadovavimo funkcijų nepriklausomybę, generalinis direktorius turi būti skiriamas septynerių metų kadencijai, kuri nepratęsiama.

(12) Siekiant užtikrinti veiksmingesnį procesinių garantijų laikymąsi, patarėją peržiūros klausimais reikia įpareigoti priimti sprendimą visiškai nepriklausomai paties iniciatyva arba prašymų dėl nuomonės pagrindu dėl klausimų, susijusių su šiomis garantijomis, o tam tikrais kitais atvejais, pavyzdžiui, kai asmeniškai susijęs asmuo to prašo, pateikti savo nuomonę.

(13) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[12].

(14) Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 reikia iš dalies pakeisti.

(15) Šiame reglamente Tarnybos veiklos priemonės išorės tyrimams atlikti aiškiau apibrėžiamos ir sustiprinamos tik pavieniais atvejais, tuomet, kai nustatoma esamos sistemos teisinių spragų ir kur patikimus išorės tyrimus, kuriuos galėtų panaudoti valstybių narių valdžios institucijos, gali užtikrinti tik veiksmingesni Tarnybos veiksmai. Be to, procesinės garantijos turi būti taikomos ir išorės tyrimams, kad visi OLAF atliekami tyrimai turėtų vienodą teisinį pagrindą. Todėl šis reglamentas visiškai atitinka Sutarties 5 straipsniu įteisintą subsidiarumo principą. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nesiekiama daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(16) Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 47 ir 48 straipsniuose,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 iš dalies keičiamas taip:

1) 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis Išorės tyrimai

1. Tarnyba vykdo Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Komisijai suteiktus įgaliojimus atlikti inspektavimus ir patikrinimus vietoje valstybėse narėse ir pagal galiojančius susitarimus trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

Tarnyba atlieka Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 1 dalyje ir minėto reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytose atskirų sektorių taisyklėse numatytus inspektavimus ir tyrimus, kurie yra jos tyrimo funkcijos dalis, valstybėse narėse ir pagal galiojančius bendradarbiavimo susitarimus trečiosiose šalyse.

2. Siekdama nustatyti 1 straipsnyje nurodyt sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos, susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl subsidijų skyrimo ar sutartimi dėl Bendrijos finansavimo, atvejus, Tarnyba Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 numatytomis sąlygomis gali inspektuoti finansavimą gavusių ekonominės veiklos vykdytojų patalpas.

3. Atlikdama išorės tyrimą ir kai būtina nustatyti 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veikos atvejus, Tarnyba gali naudotis institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų turima svarbia informacija, susijusia su tiriamomis veikomis. Šiam tikslui taikomos 4 straipsnio 2 ir 4 dalys.

4. Kai, prieš pradėdama tyrimą, Tarnyba turi informacijos apie galimus 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejus, Tarnybos generalinis direktorius gali apie juos informuoti susijusių valstybių narių kompetentingas institucijas, o šios, nepažeisdamos atskirų sektorių taisyklių, imasi reikiamų veiksmų ir prireikus pagal taikytinas nacionalinės teisės nuostatas atlieka tyrimus, kuriuose gali dalyvauti Tarnybos darbuotojai. Susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie rezultatus, pasiektus gavus šią informaciją.“

2) 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka Tarnyba gali inspektuoti ekonominės veiklos vykdytojų patalpas, kad galėtų susipažinti su svarbia informacija, susijusia su veikomis, dėl kurių atliekamas vidaus tyrimas.

b) 5 dalis panaikinama.

3) 5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis Tyrimų pradėjimas

1. Tarnyba gali pradėti tyrimą, kai turi pakankamai rimtų įtarimų dėl 1 straipsnyje nurodyto sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos. Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas atsižvelgiant į Tarnybos tyrimų politikos ir tyrimų veiklos programos prioritetus, nustatytus pagal 11a straipsnį ir 12 straipsnio 5 dalį. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į Tarnybos išteklių panaudojimo veiksmingumą bei įgyvendinamų priemonių proporcingumą.

2. Išorės tyrimai pradedami Tarnybos generalinio direktoriaus, veikiančio savo iniciatyva arba suinteresuotos valstybės narės arba Komisijos prašymu, sprendimu.

Vidaus tyrimai pradedami Tarnybos generalinio direktoriaus sprendimu, veikiančio savo iniciatyva arba institucijos prašymu arba įstaigos, tarnybos ar organizacijos, kurioje tyrimas turi būti atliktas, prašymu.

Tol, kol Tarnyba pagal šį reglamentą atlieka vidaus tyrimą, institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos nepradeda paralelių tyrimų dėl tų pačių veikų.

3. Kai institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija numato pradėti tyrimą, vadovaudamasi savo administracine nepriklausomybe, ji Tarnybos klausia, ar dėl minėtų veikų jau neatliekamas vidaus tyrimas. Tarnyba, gavusi tokį prašymą, per 15 darbo dienų nurodo, ar tyrimas jau pradėtas arba ar Tarnyba numato pradėti tyrimą remiantis 4 dalimi. Atsakymo nepateikimas prilyginamas Tarnybos sprendimui nepradėti vidaus tyrimo.

4. Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas per du mėnesius nuo to, kai OLAF gauna 2 ar 3 dalyje nurodytą prašymą. Apie jį nedelsiant informuojama prašymą pateikusi institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija arba valstybė narė. Sprendimas nepradėti tyrimo pagrindžiamas.

Kai institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos pareigūnas ar tarnautojas, veikdamas pagal tarnybos nuostatų 22a straipsnį arba atitinkamas kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatas, Tarnybai pateikia informacijos apie įtarimus sukčiavimu ar padarius pažeidimą, Tarnyba informuoja jį apie sprendimą pradėti tyrimą ar jo nepradėti dėl minėtų veikų.

5. Jei Tarnyba, vadovaudamasi savalaikiškumo principu arba tyrimų prioritetais, nusprendžia nepradėti vidaus tyrimo, ji nedelsdama perduoda turimą informaciją susijusiai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai, kad ši pagal jai taikomas taisykles galėtų imtis reikiamų veiksmų. Tarnyba prireikus susitaria su institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija dėl priemonių, reikalingų informacijos šaltinių konfidencialumui apsaugoti, ir, jei reikia, prašo būti informuota apie priimtus veiksmus.

Jei Tarnyba, vadovaudamasi savalaikiškumo principu arba tyrimų prioritetais, nusprendžia nepradėti išorės tyrimo, taikoma 3 straipsnio 4 dalis.“

4) 6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 ir 3 dalyse žodis „direktorius“ pakeičiamas žodžiais „generalinis direktorius“.

b) Įterpiama 5 a dalis:

„5 a . Kai tik tyrimų metu nustatoma, kad institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos narys, vadovas, pareigūnas, tarnautojas ar kitas joje dirbantis asmuo gali būti su juo susijęs, arba kai reikia imtis apsaugos ar administracinių priemonių Sąjungos interesams apsaugoti, susijusi institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija informuojama apie atliekamą tyrimą. Į perduodamą informaciją įtraukiami šie duomenys:

a) tiriamo (-ų) asmens (-ų) tapatybės duomenys ir susijusių veikų santrauka;

b) bet kokia informacija, galinti padėti institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai nuspręsti, ar tinka imtis apsaugos ar administracinių priemonių Sąjungos interesams apsaugoti;

c) prireikus rekomenduojamos ypatingos konfidencialumo priemonės.

. Institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija prireikus svarsto, ar tinka imtis apsaugos arba administracinių priemonių, reikiamai atsižvelgdama į tyrimo eigos veiksmingumo užtikrinimo svarbą ir į Tarnybos rekomenduojamas ypatingas konfidencialumo priemones.“

c) Papildoma 7 dalimi:

„7. Kai paaiškėja, kad tyrimas negali būti baigtas per dvylika mėnesių nuo jo pradžios, Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti pratęsti šį terminą iki šešių papildomų mėnesių. Prieš priimdamas šį sprendimą, jis kreipiasi nuomonės į 14 straipsnyje nurodytą patarėją peržiūros klausimais. Patarėjas peržiūros klausimais per penkiolika darbo dienų Tarnybos generaliniam direktoriui pateikia nuomonę dėl atliekamo tyrimo suderinamumo su 6 straipsnio 5 dalimi bei dėl Tarnybos generalinio direktoriaus nurodomų tyrimo pratęsimo priežasčių ir prireikus pateikia rekomendacijų dėl tolesnės tyrimo eigos. Patarėjas peržiūros klausimais savo nuomonės kopiją perduoda susijusios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos generaliniam sekretoriui ir Priežiūros komitetui.

. Prireikus sprendimas dėl pratęsimo priimamas kelis kartus tokiomis pat sąlygomis.“

5) Įterpiami 7 a ir 7 b straipsniai:

„7a straipsnis Procesinės garantijos

1. Tyrimo metu Tarnyba ieško asmens kaltės ir nekaltumo įrodymų.

2. Kai tik tyrimų metu nustatoma, kad institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos narys, vadovas, pareigūnas, tarnautojas ar kitas joje dirbantis asmuo arba ekonominės veiklos vykdytojas gali būti susijęs su byla, susijęs asmuo informuojamas apie atliekamą tyrimą, jei ši informacija nekenkia tyrimo eigai.

Bet kuriuo atveju atlikus tyrimą išvados, susijusios su konkrečiu fiziniu ar juridiniu asmeniu, negali būti daromos, jei šis tiesiogiai su tyrimu susijęs asmuo neturėjo galimybės pateikti savo pastabas dėl veikų, kurios su juo susijusios. Su šių veikų santrauka jam turi būti siunčiamas kvietimas teikti pastabas. Jam gali padėti jo paties pasirinktas asmuo. Visi asmeniškai su tyrimu susiję asmenys turi teisę išreikšti savo nuomonę pasirinkta oficialia Bendrijos kalba, tačiau Bendrijų pareigūnai arba tarnautojai gali būti raginami išreikšti savo nuomonę oficialia Bendrijos kalba, kurią puikiai moka. Asmeniškai su tyrimu susijęs asmuo turi teisę neapkaltinti paties savęs.

Tokiais atvejais, kai tyrimo dėlei reikia palaikyti visišką slaptumą ir kai taikomos tyrimo procedūros, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos arba – išorės tyrimo atveju – atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos kompetencijai, Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti atidėti įsipareigojimo asmeniškai susijusį asmenį pakviesti pareikšti savo pastabas vykdymą. Jis iš anksto apie tai informuoja patarėją peržiūros klausimais, kuris pateikia 14 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą nuomonę. Vidaus tyrimo atveju Tarnybos generalinis direktorius šį sprendimą suderina su institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija, kuriai priklauso susijęs asmuo.

3. Liudytojui ar asmeniškai su tyrimu susijusiam asmeniui, kaip apibrėžta 2 dalyje, kvietimas į apklausą turi būti siunčiamas, apie tai pranešant ne vėliau kaip prieš aštuonias darbo dienas; apklausiamam asmeniui pritariant šis terminas gali būti sumažintas. Kvietime pateikiamas apklausiamo asmens teisių sąrašas. Tarnyba sudaro kiekvienos apklausos protokolą ir suteikia apklausiamam asmeniui galimybę susipažinti su protokolu, kad jis galėtų jį patvirtinti arba pateikti pastabų.

Jei iš apklausos paaiškėja, kad apklausiamas asmuo gali būti susijęs su tiriamomis veikomis, nedelsiant taikomos 2 dalyje numatytos procesinės taisyklės.

4. Šiame straipsnyje numatytos procesinės garantijos taikomos:

a) tačiau didesnis apsaugos lygis galėtų būti numatytas sutarčių taisyklėse ir taikytinose nacionalinėse nuostatose;

b) nepažeidžiant pareigūnų nuostatuose numatytų teisių ir įsipareigojimų.

7b straipsnis Informavimas apie tyrimo baigimą nesiimant tolesnių veiksmų

Jei, baigus tyrimą, nerandama institucijos, įstaigos tarnybos ar organizacijos nario, vadovo, pareigūno, tarnautojo ar kito joje dirbančio asmens arba ekonominės veiklos vykdytojo kaltės įrodymų, Tarnybos generalinio direktoriaus sprendimu, apie kurį jis raštu informuoja atitinkamą asmenį ir prireikus jo instituciją, įstaigą, tarnybą ar organizaciją, su juo susijęs tyrimas baigiamas nesiimant tolesnių veiksmų.“

6) 8 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Tarnyba laikosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Bendrijos ir nacionalinių nuostatų, visų pirma tų, kurios numatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001*.

4. Tarnybos generalinis direktorius užtikrina, kad būtų taikomos šio straipsnio ir EB sutarties 287 straipsnio nuostatos.

_____________

* OL L 8, 2001 1 12, p. 1.“

7) Įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis Galutinės ataskaitos perdavimas baigus tyrimą

Prieš perduodama galutinę tyrimo ataskaitą susijusioms institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar organizacijoms arba susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Tarnyba galutinės ataskaitos išvadas ir rekomendacijas perduoda asmeniškai su veikomis, dėl kurių atliktas vidaus ar išorės tyrimas, susijusiam asmeniui.

Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti neperduoti galutinės ataskaitos, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, tik tokiais atvejais, kai reikia palaikyti visišką slaptumą ir taikyti tyrimų procedūras, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai. Vidaus tyrimo atveju jis šį sprendimą suderina su institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija, kuriai priklauso susijęs asmuo.

Kai asmeniškai su tyrimu susijęs asmuo mano, kad į 6 straipsnio 5 dalyje ir 7a straipsnyje numatytas procesines garantijas neatsižvelgta ir kad todėl tai galėjo turėti įtakos tyrimo išvadoms, per dešimt darbo dienų nuo galutinės ataskaitos išvadų gavimo jis gali pateikti prašymą dėl nuomonės patarėjui peržiūros klausimais.“

8) 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„ 1. Baigusi tyrimą, Tarnyba generaliniam direktoriui vadovaujant parengia ataskaitą, pateikdama procedūros eigos aprašą ir nurodydama teisinį pagrindą, nustatytas veikas ir jų teisinę kvalifikaciją, finansinius nuostolius, jeigu jie buvo padaryti, ir tyrimo išvadas, įskaitant Tarnybos generalinio direktoriaus rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi.“

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Po išorės tyrimo parengta ataskaita ir visi vertingi su šiuo tyrimu susiję dokumentai perduodami susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai laikantis išorės tyrimus reglamentuojančių taisyklių. Jei nacionalinės teisės nuostatos tam neprieštarauja, susijusių valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, kurių buvo imtasi gavus tyrimų ataskaitas.“

c) Įterpiama 3a dalis:

„3a. Kai atlikus vidaus tyrimą, nustatoma veikų, už kurias galėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė, po jo parengta galutinė ataskaita perduodama susijusios valstybės narės teisminėms institucijoms. Tačiau Tarnybos generalinis direktorius gali nuspręsti neperduoti galutinės ataskaitos teisminėms institucijoms, jei jis mano, kad atsižvelgiant visų pirma į veikų pobūdį, jų lengvumą ir padarytus nedidelius finansinius nuostolius, nacionalinės priemonės sudaro tinkamesnes sąlygas tolesniems veiksmams. Bet kuriuo atveju, vadovaudamasis 4 dalimi, jis perduoda galutinę ataskaitą susijusiai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai. Patarėjas peržiūros klausimais ir Priežiūros komitetas informuojami apie visus sprendimus neperduoti teisminėms institucijoms galutinės ataskaitos, tinkamai pagrįstus Tarnybos generalinio direktoriaus.“

d) Įterpiama 5 dalis:

„5. Informatorius, Tarnybai perdavęs informaciją, susijusią su įtarimais sukčiavimu ar padarius pažeidimą, jo paties prašymu gali būti Tarnybos informuojamas apie tyrimo baigimą ir apie galutinės ataskaitos perdavimą kompetentingoms institucijoms. Tačiau Tarnyba gali atmesti prašymą, jei ji mano, kad toks prašymas gali pažeisti susijusių asmenų teisėtus interesus ir pakenkti tyrimo ir tolesnių veiksmų veiksmingumui ar konfidencialumui.“

9) 10 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 10 straipsnis Tarnybos ir valstybių narių valdžios institucijų keitimasis informacija

1. Nepažeisdama šio reglamento 8 ir 9 straipsnių bei Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatų, Tarnyba gali bet kada siųsti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms išorės tyrimų metu gautą informaciją.

2. Nepažeisdamas šio reglamento 8 ir 9 straipsnių, Tarnybos generalinis direktorius susijusios valstybės narės teisminėms institucijoms perduoda vidaus tyrimų metu Tarnybos gautą informaciją apie veikas, kurių atveju reikia taikyti tyrimų procedūras, priklausančias nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai arba kurie yra pakankamai rimti, kad būtų skubiai iškelta baudžiamoji byla. Šiuo atveju jis iš anksto apie tai informuoja susijusią instituciją, įstaigą, tarnybą ar organizaciją. Į perduodamą informaciją įtraukiami su tyrimu susijusio asmens tapatybės duomenys, nustatytų veikų santrauka ir nurodoma preliminari teisinė kvalifikacija bei galimi finansiniai nuostoliai.

Prieš išsiųsdama informaciją, kaip numatyta pirmojoje pastraipoje, Tarnyba 7a straipsnio 2 dalies antrojoje ir trečiojoje pastraipoje numatytomis sąlygomis ir tvarka su tyrimu susijusiam asmeniui suteikia galimybę išreikšti savo nuomonę dėl su juo susijusių veikų.

3. Jei nacionalinės teisės nuostatos tam neprieštarauja, susijusios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybos generalinį direktorių apie veiksmus, priimtus gavus pagal šį straipsnį perduotą informaciją.“

10) 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros komitetas įtvirtina Tarnybos nepriklausomumą, nuolat kontroliuodamas, kaip atliekama tyrimų funkcija.

. Priežiūros komitetas užtikrina, kad būtų laikomasi Tarnybos ir institucijų, įstaigų, tarnybų bei organizacijų keitimąsi informacija reglamentuojančių taisyklių.

. Priežiūros komitetas kontroliuoja procesinių garantijų taikymo ir tyrimų trukmės pokyčius, remdamasis Tarnybos generalinio direktoriaus nuolat pateikiama statistika, patarėjo peržiūros klausimais nuolat šiais klausimais rengiamomis analitinėmis nuomonėmis bei ataskaitomis ir glaudžiai bendradarbiaudamas su Tarnybos generaliniu direktoriumi.

. Priežiūros komitetas Tarnybos generaliniam direktoriui teikia nuomones savo iniciatyva arba Tarnybos generalinio direktoriaus ar institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos prašymu, tačiau nekliudo tyrimų eigai. Prašytojui siunčiama šios nuomonės kopija.“

b) 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7. Tarnybos generalinis direktorius Priežiūros komitetui kasmet siunčia Tarnybos veiklos programą. Jis nuolat informuoja Priežiūros komitetą apie Tarnybos veiklą, tyrimų funkcijos vykdymą ir veiksmus, kurių buvo imtasi po tyrimų.

. Generalinis direktorius informuoja Priežiūros komitetą apie:

a) atvejus, kai susijusi institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija nesilaiko jo pateiktų rekomendacijų;

b) atvejus, kai informaciją reikia perduoti valstybės narės teisminėms institucijoms.

8. Priežiūros komitetas per metus parengia bent vieną savo veiklos ataskaitą apie procesinių garantijų taikymo ir tyrimų trukmės pokyčius; šios ataskaitos siunčiamos institucijoms. Komitetas gali teikti ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams apie Tarnybos tyrimų rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi.“

11) Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis Struktūrinis dialogas su institucijomis

Priežiūros komitetas bent du kartus per metus vienos iš institucijų prašymu surengia posėdį, į kurį politinio lygio struktūriniam dialogui, kurio tikslas – nustatyti bendras gaires, kviečiami atitinkamai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskirti atstovai.

Struktūrinio dialogo tema – Tarnybos tyrimų funkcijos vykdymas, visų pirma:

a) Priežiūros komiteto ir Tarnybos generalinio direktoriaus metinė veiklos ataskaita;

b) Tarnybos tyrimų veiklos programa;

c) Tarnybos tyrimų politikos prioritetų aspektai;

d) geri Tarnybos ir institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų santykiai;

e) Tarnybos ir Priežiūros komiteto tyrimo veiklos veiksmingumas.

Struktūrinis dialogas nekliudo tyrimų eigai.

Atsižvelgdama į struktūrinio dialogo metu išreikštas nuomones, Tarnyba imasi reikiamų veiksmų.

12) 12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) pavadinimas ir 1 dalis pakeičiami taip:

„12 straipsnis Generalinis direktorius

1. Pasitarusi su struktūriniam dialogui pakviestais kitų institucijų atstovais ir Priežiūros komitetu, Komisija skiria Tarnybos generalinį direktorių septynerių metų kadencijai, kuri nepratęsiama. Pasitarimas vyksta atsižvelgiant į Komisijos po kvietimo teikti paraiškas sudarytą kandidatų sąrašą.“

b) 2 dalis išbraukiama.

c) 3 dalyje žodis „direktorius“ pakeičiamas žodžiais „generalinis direktorius“.

d) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Prieš imdamasi drausminės sankcijos generalinio direktoriaus atžvilgiu, Komisija konsultuojasi su struktūriniam dialogui pakviestu Priežiūros komitetu ir kitų institucijų atstovais.

. Priemonės, susijusios su drausminėmis sankcijomis generalinio direktoriaus atžvilgiu, turi būti pagrįstos motyvuotais sprendimais, kurie siunčiami susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Priežiūros komitetui.“

e) Papildoma 5 ir 6 dalimis:

„5. Priežiūros komitetui pateikus nuomonę, generalinis direktorius kiekvienais metais nustato Tarnybos tyrimų veiklos programą ir tyrimų politikos prioritetus.

6. Remiantis 5 straipsniu, 6 straipsnio 3 dalimi, 7b straipsniu ir 10 straipsnio 2 dalimi Tarnybos generalinis direktorius gali pavesti savo funkcijų vykdymą vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų, tam sudarydamas raštą, kuriame nustatomos tokio pavedimo sąlygos ir ribos.“

13) 13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis Finansavimas

Asignavimai Tarnybai, kurių bendra suma įtraukiama į atskirą Komisijai skirto Bendrijų bendrojo biudžeto skirsnio eilutę, išdėstomi šio skirsnio priede.

Tarnybos personalo planas pridedamas prie Komisijos personalo plano.“

14) 14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis Patarėjas peržiūros klausimais

1. Priežiūros komiteto siūlymu Tarnybos generalinis direktorius penkerių metų kadencijai, kuri nepratęsiama, skiria patarėją peržiūros klausimais. Priežiūros komitetas savo pasiūlymą rengia, atsižvelgdamas į kelių po kvietimo teikti paraiškas atrinktų kandidatų sąrašą.

2. Patarėjas peržiūros klausimais vykdo savo funkcijas visiškai nepriklausomai. Eidamas savo pareigas, jis nesiekia gauti ir neklauso niekieno nurodymų. Tarnyboje jis vykdo tik tokias užduotis, kurios susijusios su procedūrų laikymusi.

Prieš imdamasis drausminės sankcijos patarėjo peržiūros klausimais atžvilgiu, Tarnybos generalinis direktorius konsultuojasi su Priežiūros komitetu.

3. Bet koks su tyrimu asmeniškai susijęs asmuo patarėjo peržiūros klausimais gali prašyti nuomonės dėl 6 straipsnio 5 dalyje ir 7a straipsnyje numatytų procesinių garantijų. Patarėjas peržiūros klausimais gali savo iniciatyva teikti nuomones šiais klausimais.

4. Patarėjo peržiūros klausimais nuomonės Tarnybos generalinis direktorius prašo 6 straipsnio 7 dalyje ir 7a straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nurodytais atvejais. Be to, Tarnybos generalinis direktorius jam gali teikti bet kokį su tyrimų kontrole susijusį prašymą.

5. Patarėjas peržiūros klausimais Priežiūros komitetui nuolat atsiskaito už savo veiklą; jis Komitetui ir Komisijai nuolat teikia statistines ir analitines ataskaitas apie tyrimų trukmę ir procesines garantijas. Patarėjo peržiūros klausimais ataskaitose nenagrinėjami konkretūs tiriami atvejai.“

15) 15 straipsnis išbraukiamas.

16) Įterpiami 15a ir 15b straipsniai.

„15a straipsnis Įgyvendinimo priemonės

Procesinių garantijų taikymo šiame reglamente numatytuose Tarnybos administraciniuose tyrimuose įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 15b straipsnio 2 dalyje nurodytos reglamentavimo tvarkos.

15b straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 43 straipsnį*.

2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Komitetas tvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

_______________

* OL L 82, 1997 3 22, p. 1.“

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 12 straipsnio 1 dalies nuostatos su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, netaikomos šio reglamento įsigaliojimo metu pareigas einančiam Tarnybos generaliniam direktoriui, kurio kadencija buvo pratęsta penkeriems metams.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja [...] dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

[…] […]

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Reglamentų (EB) Nr. 1073/1999 ir (Euratomas) Nr. 1074/1999 daliniai pakeitimai

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

24.01 Politinės srities „Kova su sukčiavimu“ administracinės išlaidos

24.02 Kova su sukčiavimu

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir susijusios techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)), su pavadinimais:

24.010600.03.01.00 Priežiūros komiteto narių įgaliojimų vykdymo išlaidos

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Neribota trukmė. Neturi poveikio.

3.3. Biudžeto ypatybės ( prireikus įterpti eilučių ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

24.0106 | NPI | NDIF[13] | NE | NE | NE | Nr. 5 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai | n +1 | n + 2 | n +3 | n +4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[14] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[15] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c |

Mokėjimų asignavimai | b+c |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[16] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0,972 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | e | 0,200 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 1,172 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 1,172 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

–

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

x Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[17] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

x Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

–

Mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 9 | 9 | 9 | 9 | 9 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pažymos skirsnyje turi būti pateikta ši konkreti papildoma informacija:

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai.

Po 2003 m. balandžio mėn. Tarnybos veiklos ataskaitos ir pirmininko Prodi 2003 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. Europos Parlamente pasakytų kalbų Komisija 2004 m. vasario 10 d. priėmė Reglamentų (EB) Nr. 1073/1999 ir (Euratomas) Nr. 1074/1999 dalinius pakeitimus.

Taryba 2003 m. gruodžio 22 d. išvadose taip pat pažymėjo pagrindinių teisių apsaugos taisyklių laikymosi svarbą.

Vėliau Audito Rūmai priėmė specialiąją ataskaitą Nr. 1/2005 apie Tarnybos valdymą, kurioje pateikia rekomendacijų, ir nuomonę Nr. 6/2005 dėl 2004 m. vasario mėn. pasiūlymų.

Be to, 2005 m. liepos 12–13 d. Europos Parlamentas surengė viešąjį posėdį, skirtą Tarnybos veiklos stiprinimui apsvarstyti, kurio metu Komisijos pirmininko pavaduotojas Kallas pranešė apie teisės akto pasiūlymą. Teisės aktų leidėjas tikisi gauti šį pasiūlymą artimiausiu metu.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija.

Įvairių iš dalies pakeistų pasiūlymų aspektų tikslas – palyginti su dabartine padėtimi, sukurti Bendrijos lygiu papildomos naudos, visų pirma:

- institucijų ir Priežiūros komiteto bendradarbiavimas (11a straipsnis)

- patarėjo peržiūros klausimais skyrimas (14 straipsnis).

Suderinamumas su Finansiniu reglamentu (ypač 13 straipsnis).

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

Toliau nurodykite metodą (-us)[19], kurį (-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

X Centralizuotas valdymas

X Tiesioginis, vykdomas Komisijos

( Netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms), teikiančiai (-ioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Europos Parlamentas ir Taryba įvertins OLAF padėtį, atsižvelgdami visų pirma į būsimas ataskaitas.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis).

Žr. 5.1. punktą.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Patarėjas peržiūros klausimais ne tik vykdys įsipareigojimus, kurių šie pasiūlymai nekeičia, bet ir nuolat atsiskaitys apie savo veiklą Priežiūros komitetui, kuriam savo ruožtu Tarnybos generalinis direktorius nuolat atsiskaitys apie Tarnybos tyrimų veiklą.

7. Kovos su SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Įgyvendinamos atsižvelgiant į naująjį finansinį reglamentą.

Taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai9 (XX 01 01) | A*/AD | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 |

B*, C*/AST | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 |

Darbuotojai, finansuojami10 pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai, finansuojami11 pagal XX 01 04/05 str. | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

IŠ VISO | 9 | 9 | 9 | 9 | 9 |

Šiuo metu Priežiūros komitetas turi 8 darbo vietas (3 A, 2 C, 3A.T) + 1 pagalbinį darbuotoją.

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Kol kas neketinama numatyti papildomų išteklių patarėjo peržiūros klausimais užduotims vykdyti.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių darbo vietų skaičių).

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams.

( Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant susijusias išlaidas darbuotojams) |

Vykdomosios agentūros12 |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

– intra muros |

– extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,864 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0,108 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,972 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

9 x 108 000 = 972 000

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str .

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

{0><}100{>Metai <0}{0><}100{>n<0} | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai13 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Priežiūros komiteto posėdžiai: 10 x 20 000 = 200 000

[1] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[2] OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

[3] OL L 136, 1999 5 31, p. 20.

[4] COM(2003) 154 galutinis.

[5] 2003 m. lapkričio 4 d. Rezoliucija dėl Kovos su sukčiavimu tarnybos veiklos įvertinimo, COM(2003) 154 – 2002/2237 (INI). 2004 m. sausio 29 d. Rezoliucija dėl Komisijos priemonių, priimtų pateikus pastabas dėl 2001 m. biudžeto įvykdymo, COM(2003) 651 - C5-0536/2003 – 2003/2200 (DEC).

[6] COM(2004) 103 ir 104.

[7] Specialioji ataskaita Nr. 1/2005 (OL C 202, 2005 8 18, p. 1), Tarybos patvirtinta 2005 m. lapkričio 8 d. išvadose.

[8] Nuomonė Nr. 6/2005, OL C 202, 2005 8 18, p. 33.

[9] OL C [...], [...], p. [...].

[10] OL C [...], [...], p. [...].

[11] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[12] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[13] Nediferencijuoti asignavimai

[14] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[15] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[16] Išlaidos, pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 ir xx 01 05 straipsniams.

[17] ˇr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[18] Jeigu būtina, t. y. jei priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[19] Jei nurodomas daugiau kaip vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

8 Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje

9 Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

10 Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

11 Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

12 Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

13 Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.