[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 20.2.2006 KOM(2006)68 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ REGULIAVIMAS IR RINKOS 2005 M. (11-OJI ATASKAITA) [SEK(2006)193] . 1. ĮVADAS Komisijos iniciatyvoje i2010 [1] pabrėžiamas esminis informacijos ir ryšių technologijų (IRT) vaidmuo siekiant Lisabonos strategijos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų. Šiuos tikslus remia Europos elektroninių ryšių reguliavimo sistema, kuria siekiama skatinti konkurenciją rinkoje, pritraukti investicijas ir inovacijas bei pasiūlyti vartotojui galimybę rinktis, kokybę ir mažesnes kainas. Įgyvendindamos taisykles valstybės narės padarė didelę pažangą. Tačiau dar tebėra spragų, ir šiuo metu prioritetas − visiškai įgyvendinti reguliavimą. Šiam sektoriui visuomet buvo būdinga sparti technologijų ir rinkos kaita. Šiuo metu vis labiau nyksta ribos tarp turinio, paslaugų ir taikomųjų programų. Tuo pat metu stiprėja tradicinės rinkos, o konkurencija skatina rinkos dalyvius investuoti į naujas technologijas, kurios naudojamos teikti novatoriškas paslaugas, sukurtas sujungus plačiajuosčio ryšio tinklus, garso ir vaizdo žiniasklaidą ir elektroninius prietaisus, o vartotojai gauna naudos iš didesnės duomenų perdavimo spartos ir geresnės kokybės. Šiame komunikate nagrinėjami rinkos, reguliavimo ir su vartotojais susiję pokyčiai šiame sektoriuje 2005 m. ir nustatomi pagrindiniai vis dar dėmesio reikalaujantys įgyvendinimo klausimai. Komunikatas pagrįstas tuo pat metu priimtu Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu ir papildo paskutinius komunikatus dėl radijo spektro politikos ir rinkos apžvalgų[2]. Jis papildo ir Komisijos atliekamą valstybių narių pažangos siekiant Lisabonos strategijos tikslų stebėseną, apžvelgiamą ataskaitoje pavasario Europos Vadovų Tarybai[3]. Šiame komunikate aprašyta 2005 m. gruodžio 1 d. reguliavimo padėtis. Jei nenurodyta kitaip, pateikiami rinkos duomenys iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (2005 m. spalio 1 d. plačiajuosčio ryšio duomenų atveju). 2. PAGRINDINIAI RINKOS POKYČIAI Elektroninio ryšio paslaugų sektorius tebėra didžiausia viso IRT sektoriaus dalis, jis sudaro 44,4 % bendros vertės, palyginti su 43 % praėjusiais metais. 2005 m. sektoriaus vertė buvo 614 milijardų EUR, iš kurių 273 milijardai buvo gauti už elektroninio ryšio paslaugas. Bendras pajamų augimas ir toliau yra didelis − apytikriai nuo 3,8 %[4] iki 4,7 %[5]. IRT gamyba ir naudojimas sudaro apytikriai 40 % produktyvumo augimo ir ketvirtadalį bendro augimo Europoje. Plačiajuosčio ryšio plėtra sparčiai augo iki beveik 53 milijonų linijų, 2005 m. jų skaičius padidėjo beveik 20 milijonų. Rinkoje atsirado daugiau tiekėjų, o kainos mažėja didėjant duomenų perdavimo spartai. Dabar beveik 50 % rinkos tenka naujiems rinkos dalyviams. Nors daugelis teikdami paslaugas pasitiki esamų operatorių tinklais, gerėjant paslaugos kokybei ir didėjant diferenciacijai, vis labiau pereinama prie atsietos prieigos prie vietinių linijų. Mobiliojo ryšio sektoriuje, nors plėtra ir toliau didėja, ypač naujosiose valstybėse narėse, yra ženklų, kad stiprėja balso ryšio rinka. Vis dėlto apyvarta ir toliau didėjo apytikriai 5,9 %[6]. Nepaisant to, tarptautinio tarptinklinio ryšio kainos tebėra didelės. Šiuo metu vis plačiau teikiamos trečiosios kartos (3G) balso ir turinio paslaugos − jomis naudojasi apytikriai 15 milijonų abonentų. Tradicinių balso paslaugų pajamos toliau palaipsniui mažėja, tačiau šios paslaugos tebelieka didžiausias pajamų šaltinis fiksuotojo ryšio rinkos dalyviams. Rinkoje pasirodant daugiau naujų dalyvių, vartotojai ir toliau gauna naudos iš mažėjančių skambučių kainų. Balso signalo perdavimas internetu (VoIP) taip pat toliau apsunkina įsitvirtinusių dalyvių poziciją rinkoje. Bus matyti, kiek interneto programinės įrangos ir paieškos bendrovių teikiamos paslaugos apsunkins įsitvirtinusių dalyvių padėtį. Konkurencija skatina fiksuotojo ir mobiliojo ryšio operatorius investuoti į naujas technologijas, kad jie galėtų sumažinti išlaidas ir atrasti savo vietą konvergencinėje aplinkoje. Kad pritrauktų ir išlaikytų klientus, operatoriai pradeda siūlyti paslaugų paketus, kuriuose įvairiai derinami nebrangus balso ryšys (įskaitant mobilųjį), interneto prieiga bei garso ir vaizdo turinys. 1999−2001 m. investicijos pastebimai sumažėjo, dabar jos vėl didėja. Vertinant konservatyviai, viso sektoriaus kapitalo išlaidos ES 2005 m. viršijo 45 milijardus EUR[7], tai apytikriai 6 % daugiau nei 2004 m., ir tai treti augimo metai iš eilės. Nors esamų operatorių investicijų ir apyvartos santykis artėja prie istorinio 15 % lygio, mobiliojo ryšio sektoriaus bei kabelinio ryšio operatorių santykis yra didesnis, rodantis, kad ateityje naujų paslaugų, turinčių didelę papildomą naudą, konkurencija bus didelė. Nors verslo modeliams kilo tam tikrų sunkumų, didžiausi operatoriai užregistravo didesnį pelną iki 2005 m. vidurio; jį visų pirma skatina sąnaudų sumažinimas ir pajamų padidėjimas kai kuriuose segmentuose. Ypač mobiliojo ryšio sektoriuje pirmojo ir antrojo ketvirčių rezultatai rodo, kad daugeliui operatorių pavyko padidinti savo pelną, palyginti su 2004 m., dėl didesnio įsiskverbimo į rinką ir padidėjusių duomenų srautų bei apskritai didesnių pajamų vienam vartotojui. Pagerėjus reguliavimo aiškumui, tarpvalstybinės investicijos (kapitalo išlaidos ir įsigijimai (susijungimai)) vėl įgyja pagrindinį vaidmenį ES elektroninių ryšių rinkoje. 2005 m. ypač padaugėjo susijungimų ir įsigijimų, o tarpvalstybiniai sandoriai − skatinami masto ekonomijos paieškos ir visos Europos strategijų įgyvendinimo − gali būti atsargiai vertinami iš viso daugiau kaip 70 milijardų EUR; tai aukščiausias lygis nuo 2000 m.[8] (praeityje susijungimai ir įsigijimai pasirodė esantys geras bendro tiesioginių užsienio investicijų lygio rodiklis[9]). Didžiausiems esamiems Europos rinkos dalyviams teko vidutiniškai 15 % pajamų ne iš ES dalis − nuo 5 % iki 27 %[10]. Dauguma didesnių rinkos dalyvių veikia kitų šalių rinkose; labiau įsitvirtinę rinkos dalyviai bei visos Europos ir vietos nauji rinkos dalyviai nemažai investavo naujosiose valstybėse narėse. Daugiau rinkos dalyvių plėtoja veiklą įvairiose šalyse ir derina paslaugas. Nors tam tikrais atvejais skolos vis dar tebėra nemažos, padėtis skiriasi nuo ankstesnių įsigijimų ciklų, kai daugelis operatorių užsikrovė didelę skolų naštą. Investicijos į telekomunikacijų infrastruktūrą užima pastebimą dalį atokių ir kaimo vietovių bei kelių naujųjų valstybių narių sanglaudos politikoje. Fiksuotasis plačiajuostis ryšys 2005 m. plačiajuosčio ryšio plėtra pastebimai padidėjo: vidutinė ES skverbtis (linijų skaičius 100 gyventojų) pakilo iki 11,5 % spalį, palyginti su 7,3 % 2004 m. spalį (per tą patį laikotarpį vidutinė skverbtis 15 ES valstybių pakilo nuo 8,4 % iki 13 %). Tai prilygsta daugiau kaip 52 000 naujų plačiajuosčio ryšio linijų per dieną visoje ES, kai 2004 m. atitinkamas skaičius buvo 38 000 linijų. [pic] Šiuo metu ES yra beveik 53 milijonai fiksuotųjų plačiajuosčio ryšio linijų. Pajamos iš fiksuotojo ryšio duomenų perdavimo paslaugų pastebimai padidėjo − apytikriai 8,3 %[11]. Nors į šį skaičių įtrauktos duomenų perdavimo paslaugos, pavyzdžiui, skirtosios linijos bei plačiajuostis ryšys, atrodytų, kad vartotojas gauna naudos dėl mažesnių plačiajuosčio ryšio kainų didėjant vartotojų skaičiui. [pic] Tačiau augimas nebuvo vienodas įvairiose valstybėse narėse, ir skverbties požiūriu šiuo metu geriausius nuo blogiausių skiria 23 procentiniai punktai. Tarp 10 ES valstybių geri Estijos ir Maltos rezultatai. Iš 2005 m. viduryje atlikto plačiajuosčio ryšio skverbties rezultatų palyginimo matyti, kad, nors visa ES atsilieka nuo kai kurių kitų EBPO šalių, penkios geriausius rezultatus pasiekusios valstybės narės (Nyderlandai, Danija, Suomija, Švedija ir Belgija) pralenkė Jungtines Amerikos Valstijas (15 %) ir Japoniją (16 %). [pic] Naujų rinkos dalyvių plačiajuosčio ryšio rinkos dalis stabiliai didėjo, ir dabar yra 49,8 % 25 ES valstybėse. Iš esmės rinkos dalis skiriasi įvairiose šalys: pavyzdžiui, JK esami operatoriai sudaro 25 % rinkos, o Kipre − 100 %. Plačiajuosčio ryšio plėtrą skatinantys veiksniai Nors daug veiksnių skatina plačiajuosčio ryšio plėtrą, konkurencija yra vienas iš svarbiausių. Atrodo, kad konkurencijos apimtis ir pobūdis labai skiriasi visoje ES. Pavyzdžiui, visos šalys, kurių skverbtis didžiausia (daugiau kaip 15 %), turi didelę kabelinio ryšio skverbtį, tačiau dažnai ir gerai išplėtotus prieigos režimus, pavyzdžiui, atsietą prieigą prie vietinės linijos arba duomenų srauto suteikimą ( angl . − bitstream). Be to, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Austrija ir Estija pasiekė nemažų laimėjimų; jose konkuruojančios infrastruktūros ir veiksmingas reguliavimas skatino konkurenciją ir sąlygojo palyginti didelę plačiajuosčio ryšio skverbtį. Didmeninė prieiga prie esamų operatorių tinklų Per metus įvyko pastebimas prieigos prie esamų operatorių tinklų modelio pokytis. Nauji rinkos dalyviai, teikdami plačiajuosčio ryšio paslaugas, po truputį pereina nuo perpardavimo ir duomenų srauto suteikimo prie vietinių linijų atsiejimo. Dėl didėjančios naujų paslaugų paklausos ir tendencijos teikti paslaugų paketus (pavyzdžiui, „trigubas pasiūlymas“, angl. − ”triple play”) atsiejimas tapo patrauklesnė alternatyva naujiems rinkos dalyviams. Tikriausiai labiausiai pastebima tai, kad per metus bendrai naudojamų prieigos linijų skaičius patrigubėjo. Tai paskatino plačiajuosčio ryšio plėtrą Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Danijoje, kuriose bendrai naudojamų prieigos linijų skaičius nepaprastai padidėjo po to, kai NRI sumažino atsiejimo mokesčius. Daugelis operatorių gali teikti pirmenybę bendrai naudojamai prieigai, nes tuomet atsiejimo procesas yra lengvesnis ir jie gali teikti IP balso ryšio paslaugas (VoIP) kaip alternatyvą balso ryšiui komutuojamomis linijomis. Mobiliojo ryšio paslaugos 2005 m. spalį vidutinė ES mobiliojo ryšio paslaugų skverbtis sudarė 92,8 %. Augimas buvo sparčiausias 10 ES valstybių, iš kurių trys − Čekija, Estija ir Lietuva − pirmą kartą viršijo teorinį 100 % lygį. Šiuo metu ES veikia 79 antrosios kartos (2G) tinklo operatoriai ir 214 paslaugų teikėjų, kurių 2004 m. buvo 166. Skverbtis paprastai yra didžiausia šalyse, kuriose yra daugiausia paslaugų teikėjų. [pic] Iki 2005 m. rugsėjo mėn. ES buvo apytikriai 15 milijonų trečiosios kartos (3G) paslaugų abonentų – daugiausia Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu 58 operatoriai teikia komercines paslaugas, pavyzdžiui, interneto prieigą, turinio paslaugas, įskaitant naujienas ir sporto apžvalgas, vaizdo telefoniją ir duomenų atsisiuntimą. Konkuruojantiems tinklo operatoriams ir paslaugų teikėjams didinant konkurencinį spaudimą, pagrindinių mobiliojo ryšio operatorių rinkos dalis toliau mažėjo beveik visose valstybėse narėse. Pagrindinę mobiliojo ryšio operatorių pajamų dalį ir toliau sudaro didmeninės ir mažmeninės balso ryšio paslaugos, nors duomenų perdavimo paslaugos, įskaitant SMS (trumpųjų pranešimų paslaugą), sudaro svarbią besivystančią sritį. Nors nešiojamųjų kompiuterių kortos šiuo metu tesudaro tik 2 % pajamų, tai vis didėjantis pajamų šaltinis. Daugumoje valstybių narių kainos vartotojams už skambučius šalies viduje pastebimai sumažėjo, ypač nedaug ir vidutiniškai dažnai skambinantiems vartotojams Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Tarptautinio tarptinklinio ryšio kainos tebėra didelės daugumoje valstybių narių; dažnai yra aukšti didmeniniai tarifai ir mažmeniniai antkainiai. Komisijos sukurta interneto svetainė pateikia pavyzdį skaidrumui vartotojo atžvilgiu šioje srityje gerinti, o reguliuotojai imasi savų iniciatyvų nacionaliniu lygmeniu globojant Europos reguliuotojų grupei. Komisija ketina toliau plėtoti šią iniciatyvą ir balandį pagerins bei atnaujins šią tinklavietę, kad padidintų skaidrumą, o kartu − konkurencinį spaudimą. Ji ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su nacionaliniais reguliuotojais gerinant atitinkamų priemonių skaidrumą. Reguliavimo požiūriu iki 2005 m. pabaigos tik vienintelė Suomijos NRI atliko pagal reguliavimo sistemą reikalaujamą atitinkamos rinkos analizę ir neaptiko dominavimo šioje rinkoje. Šioje srityje reikia daugiau pramonės sektoriaus pažangos. Komisija atidžiai stebi pokyčius ir svarstys veiksmingiausių ir tinkamiausiu laiku atliekamų veiksmų visos Europos mastu galimybes. Sąskaitų pateikimas daugelių atvejų taip pat kelia vartotojų susirūpinimą, ypač, kai nėra aišku, ar kainos skaičiuojamos minučių, ar sekundžių tikslumu, ir ar esama skambučio sujungimo mokesčio. Fiksuotojo telefono ryšio tinklų vartotojų skambučių mobiliojo telefono ryšio abonentams kainos taip pat tebėra didelės − aštuonis−dešimt kartų didesnės, palyginti su skambučių kitiems fiksuotojo telefono ryšio tinklo abonentams kainomis. Tačiau fiksuoto tarifo struktūros nebūtinai atspindi skambučių į mobiliuosius tinklus tarifo mažėjimo tendenciją. 2005 m. reguliuotojai įsikišo, kad sumažintų skambučių į mobiliuosius tinklus tarifus; nuo 2001 m., kai reguliuotojai ėmėsi rimtai spręsti šį klausimą, tarifai sumažėjo apytikriai 40 % iki 2005 m.[12]. Dauguma nacionalinių reguliavimo institucijų (NRI) nustatė laikotarpį („leidimosi trajektoriją“), kuriuo tarifai turi būti sumažinti iki į sąnaudas orientuoto lygio. Per metus dvigubai daugiau pasinaudota mobiliojo telefono numerio perkeliamumo paslauga, kuri yra svarbi konkurencijos skatinimo priemonė. Iš viso ES tiekėją keičiantys klientai išlaikė 25,1 milijono numerių. Fiksuotojo balso ryšio paslaugos Nepaisant to, kad per metus pajamos iš tradicinio fiksuotojo balso ryšio paslaugų mažėja apytikriai 1,6 %, ši rinka išlieka patraukli naujiems dalyviams. Iš tiesų ji tebėra didžiausias fiksuotųjų operatorių pajamų šaltinis – 2005 m. jos vertė buvo 85,8 milijardo EUR. Dalyvių antplūdis rinkoje po nedidelio sumažėjimo 2001−2003 m. sąlygojo tolesnį esamų operatorių rinkos dalies mažėjimą. Tačiau esami operatoriai ir toliau išlaiko didžiulę rinkos dalį, ypač vietinės prieigos ir skambučių srityje. Šiuo metu nauji rinkos dalyviai, naudodami kabelinį ryšį, atsietas vietines linijas arba kitas, pavyzdžiui, bevieles technologijas, gali tiesiogiai pasiekti tik 8,3 % abonentų. Tokiu būdu konkurencija didžia dalimi pagrįsta operatoriaus pasirinkimu ir išankstiniu pasirinkimu, nustatytu pereinamojo laikotarpio nuostatose arba atlikus rinkos tyrimą. Daugelis NRI taip pat nustatė didmeninės linijos nuomos pareigą, kad nauji rinkos dalyviai galėtų teikti vienos bendros sąskaitos paslaugą savo klientams. Alternatyvių operatorių paslaugomis besinaudojančių abonentų skaičiaus augimo tempas ėmė lėtėti. Tai, ko gero, sąlygoja esamų operatorių susigrąžinimo kampanijos, tačiau taip pat tai, kad rinkai siūlant vis daugiau integruotųjų paslaugų paketų, apimančių pavyzdžiui, balso paslaugą, interneto prieigą ir garso bei vaizdo turinį, vien balso paslaugos teikimas per iš anksto pasirinktą operatorių gali būti nepakankamai patrauklus pasiūlymas. Dėl rinkos dinamikos išlieka spaudimas NRI labai tiksliai pasverti sprendimus, susijusius su produktų, susijusių su reguliuojama prieiga, kainų nustatymu, kad būtų užtikrinta, jog nauji rinkos dalyviai, investuojantys į priartėjimą prie kliento, pavyzdžiui, per vietinių linijų atsiejimą, gautų atitinkamos naudos pagal savo mokamą kainą. Šiuo metu IP telefonijos paslaugos (pvz., VoIP) yra teikiamos daugumoje valstybių narių. Nors jos dar neturėjo didžiulio poveikio tradicinėms fiksuotojo balso ryšio pajamoms, galimų naujų ir stiprių VoIP paslaugų teikėjų atėjimas į rinką verčia esamus operatorius kaip atsakomąjį žingsnį pateikti savus VoIP produktus arba paketus, į kuriuos įtraukta balso ryšio paslauga. Komisija remia nedidelį reguliavimą ir sveikina tai, kad keletas NRI pasirinko Komisijos požiūrį atitinkančią, į ateitį orientuotą poziciją dėl VoIP paslaugų reguliavimo. Komisija ir kelios NRI sutiko su tuo, kad VoIP yra skambučių rinkos dalis, ir pageidavo, kad reguliavimas būtų nedidelis. Atitinkamai VoIP paslaugų reguliavimas valstybėse narėse iki šiol buvo labai nedidelis, ir atrodo, kad praktikoje kliūtys patekimui į rinką nėra didelės. 3. REGULIAVIMO APLINKA Kai kurios valstybės narės iš esmės baigė reguliavimo sistemos įgyvendinimą užtikrinantį įstatymų leidybos ir reglamentavimo procesą; likusios padarė svarbią pažangą. Graikija priėmė pirmines perkėlimo į nacionalinę teisę priemones tik 2006 m. sausio mėn., o keliose valstybėse narėse dar turi būti priimti kai kurie antrinės teisės aktai. Be to, keletas valstybių narių dar nepradėjo pranešti apie rinkos apžvalgas, o jos sudaro pagrindinę sistemos dalį; taip pat susirūpinimą kelia tai, kiek laiko kai kuriais atvejais gali praeiti nuo rinkos apžvalgos pradžios iki baigimo. NRI nepriklausomumas Apskritai NRI nepriklausomumas nuo komercinių interesų yra užtikrinamas, nors susirūpinimą tebekelia nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimas Kipre, Slovakijoje ir Slovėnijoje; ši problema vėl tapo aktuali Belgijoje. Svarbu, kad NRI kasdienis sprendimų priėmimo darbas būtų neapsunkintas, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus nešališkai ir skaidriai. Su NRI nešališkumu susijusios abejonės tebelieka neišsklaidytos nedaugelyje šalių, ir Komisija jas atidžiai tiria. NRI galios Komisija ir toliau budriai stebi, ar Airijoje, Maltoje ir Nyderlanduose savo nurodymais NRI galių neapriboja ministerija, apie kurią nebuvo pranešta, kad ji yra NRI. Taip pat susirūpinimą kelia tai, kad NRI galia užtikrinti sprendimų įgyvendinimą galbūt ribojama nustatant baudų, kurias galima skirti, dydžio ribas. Vokietijoje apribota reguliuotojo galia nustatyti visas pareigas, susijusias su mažmenine ir didmenine rinkomis, o Suomijoje panašus apribojimas visų pirma susijęs su skambučių į mobiliuosius tinklus rinka. NRI ir konvergencija Daugumoje valstybių narių buvo įsteigti reguliuotojai, kurių galios apima visą elektroninių ryšių sektorių (nors nebūtinai turinio sritį). Kur tai nebuvo padaryta, esama reguliavimo neaiškumo pavojaus konvergencinėje aplinkoje, apimančioje tradicines telekomunikacijas ir transliavimo perdavimą. Taip yra visų pirma Belgijoje. Apeliacijos Tampa vis svarbiau, kaip valstybės narės įgyvendino pareigą sukurti veiksmingą apeliacijų mechanizmą, nes ne tik operatoriai, bet ir kelių valstybių narių valdžios institucijos išreiškė susirūpinimą šiuo klausimu. Komisija svarsto įvairius su tuo susijusius klausimus, įskaitant apeliacijų sprendimo lėtumą ir tai, kad keliose valstybėse narėse NRI sprendimo įsigaliojimas dažnai automatiškai sustabdomas pagal nacionalinę praktiką. Po Komisijos pateikto ieškinio dėl pažeidimų automatinio sustabdymo praktika naikinama Lenkijoje. Ekonominis reguliavimas Jei atlikus rinkos tyrimą arba pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas yra nustatomi reguliavimo įpareigojimai, konkurencija bus galima tik tuomet, jei įpareigojimai bus visapusiškai įgyvendinami. Apskritai NRI veiksmingai užtikrino, kad būtų įgyvendinami būtini reguliavimo teisės aktai, ir, pavyzdžiui, dabar visoje ES galimi standartiniai pasiūlymai dėl atsietos prieigos. Labiausiai dėmesį traukiantys klausimai, kuriuos tiria Komisija, yra susiję su - vietinių linijų atsiejimu, kuris, atrodo, neveikia praktiškai Estijoje, Kipre, Lietuvoje, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje; - veiksmingu sujungimu, kuris tebekelia problemų Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje; - sąnaudų apskaitos sistemomis, tinkamomis sąnaudas atitinkantiems sujungimo mokesčiams užtikrinti Liuksemburge, Maltoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Komisija mano, kad keliose kitose valstybėse narėse įdiegtos sąnaudų apskaitos sistemos vis dar nėra išvystytos arba joms trūksta skaidrumo. NRI dalyvavimas Rinkos dalyviams ir vartotojams svarbu, kad NRI vykdytų gerai organizuotas viešąsias konsultacijas, susijusias su reguliuojamojo pobūdžio sprendimais. Keliose valstybėse narėse konsultacijose rinkos dalyviams nepateikiama pakankamai grįžtamosios informacijos arba jos nėra skaidrios pateiktų pastabų požiūriu. NRI dalyvavimas yra nepaprastai svarbus užtikrinant, kad, rinkos dalyviams kuriant savo infrastruktūrą ir pereinant nuo vieno reguliuojamo produkto prie kito, kartu stiprinant vartotojams siūlomo produkto kokybės kontrolę, jie galėtų be nereikalingų kliūčių “perkelti” tuos vartotojus į naują infrastruktūrą. Tai apima ir kainų nustatymo, ir praktinių procesų ištyrimą. Ispanijoje ir Italijoje šiuo klausimu buvo priimti atskiri teisės aktai; Jungtinėje Karalystėje NRI paskyrė „telekomunikacijų arbitrą“, kurio pagrindinis vaidmuo − prižiūrėti perėjimą prie atsiejimo. Priėjimo teisė Teikiant priėjimo teisę vis svarbesnis tampa reguliavimo funkcijų ir nuosavybės atskyrimas, nes kai kuriose valstybėse narėse pastebima tendencija, kad vietos valdžios institucijos dalyvauja įdiegiant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. ES taisyklių, susijusių su skaidriu ir nediskriminuojančiu priėjimo teisės suteikimu, įgyvendinimas vis dar kelia susirūpinimą keliose valstybėse narėse. Komisija tiria, ar esama rinkos dalyvių diskriminacijos Kipre ir Graikijoje bei ar tų šalių atitinkamų valstybės institucijų sprendimų priėmimas yra skaidrus. 4. VARTOTOJO INTERESAI Universalioji paslauga Valstybės narės turi užtikrinti, kad universaliųjų paslaugų teikėjo skyrimo mechanizmas būtų veiksmingas, objektyvus, skaidrus bei nediskriminuojantis ir kad jokia įmonė nebūtų neįtraukiama a priori . Komisijai kyla abejonių, kad Prancūzijoje, Vengrijoje ir Suomijoje operatoriai gali būti neįtraukiami a priori , ji tiria panašias problemas Belgijoje, Kipre, Lietuvoje ir Austrijoje bei stebi procedūrą, kurios laikomasi Lenkijoje ir Nyderlanduose. Jai kelia susirūpinimą tai, kad Portugalijoje esamas operatorius buvo paskirtas iki 2025 m., be konkurso procedūros. Komisija pastebi, kad visose valstybėse narėse, kuriose buvo paskirtas universaliųjų paslaugų teikėjas, buvo pasirinktas esamas fiksuotojo ryšio operatorius. Specialūs socialiniai poreikiai i2010 visa apimančios informacinės visuomenės vizija atsispindi reguliavimo sistemoje NRI nustatytuose tiksluose ir paslaugose, kurių, kaip universaliųjų paslaugų dalies, gali tikėtis specialių socialinių poreikių turintys žmonės. Nors šie tikslai paprastai yra gerai perkeliami į nacionalinę teisę, dažniau yra skatinama , o ne įpareigojama imtis veiksmų. Kainų neįgaliesiems vartotojams atveju, dauguma valstybių narių, atrodo, priima atitinkamas nuostatas. Tačiau reikėtų pagerinti paslaugų gavimą praktikoje. Valstybės narės aktyviai atsižvelgia į vartotojus, turinčius mažas pajamas. Pavyzdžiui, Austrijos Respublika finansuoja specialiųjų tarifų schemas, o Vengrijoje įsteigtas fondas, skirtas padėti nedideles pajamas turintiems abonentams. Su vartotojais susijęs reguliavimas Patirtis parodė, kad fiksuotojo ir mobiliojo telefono numerio perkeliamumas bei operatoriaus pasirinkimas ir išankstinis pasirinkimas padidino konkurencinį spaudimą. Šiuo metu numerio perkeliamumo sistema visiškai veikia daugumoje valstybių narių, išskyrus Čekiją, Latviją, Lietuvą, Maltą, Lenkiją, Slovakiją ir Slovėniją. Šiuo metu pasirinkti ir iš anksto pasirinkti operatorių galima visoje ES, išskyrus Slovakiją, nors kai kuriose valstybėse narėse susirūpinimą kelia tai, kad su pasirinkimu susijusios sujungimo sąnaudos gali trukdyti paslaugos plėtrai. Informacijos apie abonentus teikimo paslaugos Vartotojai pageidauja tiesioginės prieigos prie abonentų knygos ir informacijos apie abonentus teikimo paslaugos, aprėpiančios visus abonentus, nepageidavusius, kad jų numeris liktų slaptas. Daugėja abonentų, atsisakančių fiksuotojo ryšio linijos ir naudojančių tik mobiliojo ryšio paslaugas, ir jie greičiausiai nori galimybės, kad jų mobiliojo telefono numeris būtų įtrauktas į abonentų knygą. Komisijai susirūpinimą kelia tai, kad išsami abonentų knygos ir (arba) informacijos apie abonentus teikimo paslauga neteikiama Čekijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Kipre, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Taip pat problemų kelia tai, kad konkuruojantiems informacijos apie abonentus teikimo paslaugos teikėjams tenka mokėti didelę kainą operatoriams už išsamių duomenų gavimą. Europos Teisingumo Teismas (ETT) nutarė[13], kad tokie duomenys turėtų būti teikiami atsižvelgiant į sąnaudas. Komisija nagrinės jos dėmesį patrauksiančius atvejus. Europos bendrasis pagalbos numeris 112 Nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjungoje keliaujantys piliečiai galėtų skambinti pagalbos tarnyboms naudodami vieną numerį. Šiuo metu šiuo numeriu galima skambinti nemokamai visoje ES iš fiksuotojo ryšio arba mobiliojo ryšio telefonų. Daugelis valstybių narių taip pat pertvarko savo pagalbos tarnybų sistemas, kad teiktų geresnes paslaugas skambinantiems šiuo numeriu. Pavyzdžiui, Suomijoje pagalbos centrai yra centralizuoti, juose ilgiausia atsako į skambutį trukmė − 90 sekundžių. Čekijos pagalbos linijos operatorius gali perjungti skambučius į kitus centrus priklausomai nuo to, kokias kalbas moka įvairių centrų operatoriai. Ispanijoje regionai labai pagerino reagavimo į skubaus iškvietimo skambučius kokybę užtikrindami, kad pagalbos tarnybos turėtų duomenis apie skambinančiojo buvimo vietą. Komisija tiria, ar kelios valstybės narės laikosi Universaliųjų paslaugų direktyvos reikalavimų šiuo požiūriu. Ji taip pat stebi padėtį siekdama užtikrinti, kad piliečiai būtų tinkamai informuojami apie numerį 112, ypač, kad jie galėtų juo naudotis keliaudami kitose valstybėse narėse. 5. IŠVADOS Reguliavimo sistemai įgyvendinti reikėjo, kad valstybės narės padarytų esminių šalių įstatymų ir praktikų pakeitimų. Nors šis komunikatas rodo, kad įgyvendinant šią sistemą esama kai kurių trūkumų, didžioji būtino darbo dalis yra atlikta. Faktai rodo, kad stiprėjanti konkurencija yra vis naudingesnė vartotojams ir kad inovacijų bei investicijų valstybėse narėse ir tarp valstybių perspektyvos yra teigiamos. Reguliavimo sistema piliečiui užtikrinamos pagrindinės paslaugos už priimtiną kainą ir atsižvelgiama į ypatingus socialinius poreikius. Šiuo metu jau atliekama dabartinės sistemos peržiūra, nors teisės akte nustatytas reikalavimas, kad peržiūrą reikia pradėti 2006 m., dabartinės sistemos įgyvendinimo pažanga suteikia gerą pagrindą vartotojams, rinkos dalyviams ir visoms pagrindinėms suinteresuotosioms šalims įvertinti reformos poreikį, ypač atsižvelgiant į būsimus technologijų, rinkos ir visuomenės pokyčius. [1] KOM(2005) 229. [2] KOM(2005) 411; KOM(2006) 28. [3] „Laikas judėti sparčiau: naujoji partnerystė ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ (KOM(2006) 30, 2006 m. sausio 25 d.). [4] EITO, 2005 m. [5] IDATE. [6] EITO, 2005 m. [7] Remiantis iš ETNO (Europos telekomunikacijų tinklų operatorių asociacijos), ECTA (Europos konkurencingų telekomunikacijų asociacijos), ECCA (Europos kabelinio ryšio asociacijos), EBPO ir Infonetics Research gautais duomenimis. [8] Remiantis duomenimis, gautais iš Thomson Financial , Dealogic and UNCTAD (Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos). [9] Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra platesnė matavimo priemonė nei paprastas investicijų portfelis arba susijungimų ir įsigijimų sandoriai, jos apima, pavyzdžiui, kapitalo išlaidas materialiajam turtui. [10] Reikia pažymėti, kad tarp mažesnių esamų operatorių rinkos dalių dažnai yra dar didesnių skirtumų ES mastu. Be to, siekiant išvengti iškraipymų, nebuvo atsižvelgta į didžiausią mobiliojo ryšio operatorių (antrąją pagal dydį bendrovę pasaulyje, klasifikuojant pagal užsienio turtą). [11] EITO, 2005 m. [12] Didelę įtaką rinkoje turintys operatoriai. [13] Byla C-109/03 KPN Telecom BV prieš OPTA [2004].