[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.12.2005

KOM(2005) 687 galutinis

2005/0273 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

patvirtinantis Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos sutarties Ženevos akto dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo, priimto 1999 m. liepos 2 d. Ženevoje {SEC(2005)1748}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Įvadas

2001 m. gruodžio 12 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (toliau − Bendrijos dizaino reglamentas)[1].

Bendrijos dizaino reglamentas nustato Bendrijos dizaino sistemą, kuri suteikia teisę į dizaino apsaugą, vienodai galiojančią visoje Europos bendrijos teritorijoje. Pagal Reglamentą dizainas gali būti saugomas arba pagal neregistruotąjį Bendrijos dizainą, jei dizainas viešai skelbiamas šiame reglamente nustatyta tvarka, arba pagal registruotąjį Bendrijos dizainą, jei jo registracija atlikta reglamente nustatyta tvarka.

Bendrijos dizaino reglamentu Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas), toliau − Tarnyba[2], patikima administruoti Bendrijos dizainą. 2003 m. sausio 1 d. Tarnyba pradėjo priiminėti registruotojo Bendrijos dizaino paraiškas, pirmoji paraiška buvo gauta 2003 m. balandžio 1 d.

2003 m. gruodžio 23 d. įsigaliojo 1999 m. Hagos sutarties aktas dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo (toliau − Ženevos aktas), priimtas 1999 m. liepos 2 d. Ženevoje. Pagal Ženevos aktą dizaineriai, pateikę vieną tarptautinę registraciją, gali įgyti dizaino apsaugą keliose šalyse. Tokiu būdu pagal Ženevos aktą viena tarptautinė registracija, pateikta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautiniam biurui, pakeičia kelias paraiškas, kurias, kitu atveju, išduotų skirtingos nacionalinės ar regioninės Tarnybos.

Šiuo pasiūlymu siekiama susieti Bendrijos dizaino sistemą su Ženevos akte nustatyta tarptautinės registracijos sistema. Jas susiejus dizaineriai, siekdami gauti apsaugą pagal Bendrijos dizaino sistemą, galės pateikti vieną tarptautinę paraišką PINO Tarptautiniam biurui, kurioje be kitų Susitariančiųjų šalių yra nurodoma Europos bendrija.

2. Ženevos aktas

Hagos sistema remiasi Hagos sutartimi dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo. Šį susitarimą sudaro trys skirtingi aktai. 1934 m. Londono aktas, 1960 m. Hagos aktas ir 1999 m. Ženevos aktas. Šie trys aktai yra autonomiški ir taikomi kartu, atsižvelgiant į esmines jų nuostatas. Susitariančiosios šalys gali nuspręsti prisijungti tik prie vieno, dviejų ar visų trijų Aktų. Jos automatiškai tampa Hagos sąjungos narėmis, kuriai šiuo metu priklauso 42 Susitariančiosios šalys, iš kurių 12 − ES valstybės narės[3].

Tarptautinės dizaino registracijos sistema buvo sukurta iškilus supaprastinimo ir ekonomiškumo būtinybei. Iš tikrųjų ji leidžia dizaino savininkams, įsikūrusiems Susitariančiojoje šalyje, įgyti dizaino apsaugą mažiausiomis sąnaudomis ir atliekant, kiek įmanoma, mažiau formalumų.

Tarptautinę paraišką galima užpildyti viena kalba (anglų arba prancūzų), sumokant mokesčius tik vieną kartą. Pareiškėjas turi nurodyti Susitariančiąsias šalis, kuriose siekiama įgyti apsaugą. Tarptautinė paraiška paprastai siunčiama tiesiogiai Tarptautiniam biurui. Gavęs tarptautinę paraišką, Tarptautinis biuras patikrina, ar ji atitinka nustatytus formalius reikalavimus ir tada paskelbia paraišką, tiksliau − registraciją − Tarptautiniame dizaino biuletenyje (PINO interneto tinklapyje). Po paskelbimo visos nacionalinės Tarnybos turi nustatyti tarptautines registracijas, kuriose jos buvo nurodyti, siekiant tęsti išsamų nagrinėjimą, jei to reikalauja jų teisės aktai.

Todėl visi esminiai apsaugos aspektai, ypač įskaitant kiekvienos Tarnybos atliekamą išsamų nagrinėjimą, apsaugos sąlygų vertinimą ir tos apsaugos mastą, yra kiekvienos nurodytos Susitariančiosios šalies teisės aktų dalykas.

Po nagrinėjimo Tarnyba gali pranešti Tarptautiniam biurui apie atsisakymą suteikti apsaugą savo teritorijoje. Tačiau atsisakymas suteikti tarptautinę registraciją negali būti grindžiamas oficialių reikalavimų neatitikimu. Tokie reikalavimai jau turi būti laikomi įvykdytais po Tarptautinio biuro atlikto nagrinėjimo.

Kai tarptautinė paraiška jau priimta, ji vienodai galioja kiekvienoje nurodytoje šalyje, lyg dizainas būtų deponuotas tiesiogiai toje šalyje. Todėl tarptautinė registracija apsaugos mastu ir vykdymo atžvilgiu yra lygiavertė nacionalinei teisei. Tuo pat metu tarptautinė registracija palengvina apsaugos išlaikymą: apsaugai pratęsti reikia atnaujinti tik vieną paraišką, o visi pakeitimai (pvz. nuosavybės ar adreso) registruojami viena paprasta procedūra.

Ženevos akto priėmimu 1999 m. buvos siekiama dviejų tikslų, būtent:

- padaryti Hagos sistemą patrauklesne pareiškėjams ir išplėsti sistemą priimant naujas nares; šiuo tikslu 1999 m. aktu į Hagos sistemą buvo įvesta keletas pokyčių, siekiant supaprastinti dizaino nagrinėjimo sistemas naudojančių šalių (pvz. JAV ir Japonijos) įstojimą į Hagos sąjungą;

- susieti tarptautinės registracijos sistemą ir regionines sistemas, sudarant galimybes tarpvyriausybinėms organizacijoms tapti Akto šalimi.

Antruoju tikslu Europos bendrijai suteikiama galimybė prisijungti prie Hagos sistemos. Tada ES teritorija Ženevos akto tikslais būtų laikoma viena šalimi, o Bendrijos dizaino taisyklės − atitinkamais nacionaliniais teisės aktais. OHIM taptų Tarnyba, atsakinga už išsamų tarptautinių paraiškų, kuriose nurodoma Bendrija, nagrinėjimą.

Bendrijos dizaino sistema ir tarptautinė registracijos sistema, kaip nustatyta Hagos sutartyje, gali būti laikomos papildančiomis viena kitą. Bendrijos dizaino sistema nustato užbaigtą ir vieningą regioninę dizaino registracijos sistemą, apimančią visą Europos Sąjungos teritoriją. Hagos sutartis yra sutartis, kuri sistemina procedūras, būtinas siekiant įgyti dizaino apsaugą nurodytų Susitariančiųjų šalių teritorijoje.

Ženevos akto sistema visiškai veikti pradėjo 2004 m. balandžio 1 d. Tą dieną įsigaliojo Ženevos aktas ir atnaujinti Bendrieji reglamentai prie Hagos sutarties, supaprastinantys visas procedūras.

3. Teisinis pagrindas

Bendrijos aktas dėl prisijungimo prie Ženevos akto turi remtis EB Sutarties 308 straipsniu, Sutarties nuostata, kuria yra pagrįstos bendrosios taisyklės, t. y. Bendrijos dizaino reglamentas. Be to, turėtų būti daroma nuoroda į Sutarties 300 straipsnį, kuris suteikia Europos bendrijai teisę sudaryti susitarimus tarp Europos bendrijos ir vienos ar kelių valstybių ar tarptautinėmis organizacijomis.

Nesenas precedentas intelektinės nuosavybės įgyvendinimo srityje yra 2003 m. spalio 27 d. Tarybos sprendimas 2003/793/EB, patvirtinantis Europos bendrijos prisijungimą prie Protokolo, susijusio su Madrido susitarimu dėl tarptautinės ženklų registracijos, priimtu 1989 m. birželio 27 d. Madride[4]. Šis sprendimas remiasi EB Sutarties 308 straipsniu, kartu su 300 straipsnio 2 dalies antru sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

4. Europos bendrijos prisijungimo prie Ženevos akto tvarka

Pagal Ženevos akto 27 straipsnio 1 dalies ii punktą tarpvyriausybinė organizacija gali tapti šalimi, jei ji atitinka toliau išvardytas sąlygas:

− bent viena tarpvyriausybinės organizacijos valstybė narė yra PINO narė ir

− organizacija turi Tarnybą, galinčią pramoniniam dizainui suteikti apsaugą, galiojančią teritorijoje, kurioje taikoma tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartis;

− tokios organizacijos Tarnyba nenurodoma pranešime pagal Ženevos akto 19 straipsnį.

Europos bendrija šias sąlygas atitinka. Pirma, visos valstybės narės yra PINO narės. Antra, OHIM administruoja Reglamentu Nr. 6/2002 nustatytą Bendrijos dizaino sistemą. Trečia, OHIM nenurodoma pranešime pagal Ženevos akto 19 straipsnį[5].

Pagal Ženevos akto 27 straipsnio 2 dalį, prisijungimo prie Akto raštą deponuoja bet kuri valstybė ar tarptautinė organizacija, jei ji nėra pasirašiusi šio Akto. EB nėra pasirašiusi Ženevos akto, todėl ji privalo deponuoti prisijungimo raštą. Pagal 27 straipsnio 3 dalies a punktą prisijungimo rašto deponavimas įsigalioja tą dieną, kai deponuojamas šis raštas. Pagal 28 straipsnio 3 dalies b punktą EB prisijungimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po prisijungimo rašto deponavimo datos.

5. Pareiškimai, kurie turi būti pateikti, atsižvelgiant į Bendrijos prisijungimą prie Ženevos akto

Pagal Ženevos aktą ir Bendruosius reglamentus prie Ženevos akto, Londono aktą ir Hagos aktą prie Hagos sutarties, Susitariančiosioms šalims suteikiama galimybė arba jos yra įpareigojamos pateikti tam tikrus pareiškimus dėl tarptautinės registracijos sistemos veikimo. Pareiškimas, pateiktas kartu su prisijungimo raštu, įsigalioja tą dieną, kai Susitariančiajai šaliai šis Aktas tampa privalomas.

Komisija siūlo pareiškimus PINO Generaliniam direktoriui pateikti dėl toliau išvardytų klausimų.

(i) Pagal Ženevos akto 4 straipsnio 1 dalies a punktą pareiškėjas gali pasirinkti pateikti tarptautinę paraišką tiesiogiai Tarptautiniam biurui arba per pareiškėjo Susitariančiosios šalies Tarnybą. Tačiau pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą Susitariančioji šalis gali pareiškimu pranešti, kad tarptautinės paraiškos negali būti pateikiamos per jos Tarnybą.

Pagrindinis Hagos sistemos privalumas yra jos paprastumas, o priimančių tarnybų vieta dizaino paraiškų teikimui neturi didelės reikšmės. Todėl, siekdama išvengti nereikalingo dvigubo darbo, Europos bendrija turėtų atsisakyti teikti paraišką per Tarnybą. Pirmenybė tiesioginiam paraiškos teikimui per PINO turėtų būti teikiama dar ir dėl to, kad pareiškėjai išvengtų painiavos tarp Bendrijos dizaino registravimo paraiškų ir tarptautinių registracijų paraiškų. Tokia painiava keltų dar didesnių problemų, − mokant pagrindinį mokestį už tarptautinės paraiškos pateikimą, kuris bet kuriuo atveju turi būti sumokėtas tiesiogiai Tarptautiniam biurui, − paraiškos teikimo metu. Jei pareiškėjai per klaidą sumokėtų šį mokestį OHIM, Tarnyba turėtų jį grąžinti.

Pažymėtina, kad šiuo metu PINO negauna paraiškų, pateikiamų per nacionalines tarnybas, net ir iš tų Susitariančiųjų šalių, kurios leistų atlikti šią procedūrą[6].

(ii) Ženevos akto 7 straipsnyje numatyta, kad į nustatytus mokesčius įtraukiamas standartinis nurodymo mokestis, kurį turi sumokėti kiekviena nurodytoji Susitariančioji šalis. Be to, kiekviena Susitariančioji šalis, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, gali pareiškimu pranešti, kad kiekvienos paraiškos ir kiekvienos tarptautinės paraiškos, kurioje ji yra nurodoma, pratęsimo atveju, standartinis nurodymo mokestis pakeičiamas individualiu nurodymo mokesčiu, kurio suma nurodoma pareiškime ir gali būti keičiama vėlesniuose pareiškimuose. Nustatyta suma negali viršyti sumos, kurią Susitariančioji šalis turėtų teisę gauti už nacionalinę paraišką ir pratęsimą; ši suma sumažėja dėl taupymo, susijusio su tarptautine procedūra. Nurodymo mokesčius Tarptautinis biuras perveda atitinkamoms Susitariančiosioms šalims[7].

Pajamų atžvilgiu, pasirinkimas tarp standartinio nurodymo mokesčio ir individualaus nurodymo mokesčio turės poveikį Tarnybos biudžetui. Todėl Europos bendrija turėtų teikti pirmenybę šiam pasirinkimui ir nustatyti savo individualų nurodymo mokestį.

Šis mokestis turės būti nustatytas remiantis keletu aplinkybių. Mokestis turi būti pakankamas, kad jo užtektų padengti išlaidas, atsiradusias dėl procedūrų, susijusių su dizaino apsauga, kurios siekiama ES. Tai apima ne tik išlaidas, susijusias su tokio dizaino nagrinėjimu OHIM, bet ir kitas procedūras, pvz., paskelbimą negaliojančiu ar skundus. Kadangi pirmiau reikia atlikti finansinę analizę, mokestis dar nėra nustatytas. Siekiant atlikti tokią analizę, reikės išsamiai išnagrinėti pagrindines prisijungimo prie Hagos sutarties sąlygas. Komisijai taip pat reikia susidaryti tikslesnį vaizdą dėl galimų paskelbimų negaliojančiu ir skundų, kurie būtų pateikti dėl tarptautinių paraiškų ir tokiu būdu darbo, kurį teks atlikti OHIM, krūvį.

Remdamasi šiais tyrimais Komisija siūlys Mokesčių reglamento pakeitimą, kuriame bus nurodytas mokesčių, kurie bus nustatyti už Europos bendrijos nurodymą pagal Ženevos aktą, dydis ir struktūra.

(iii) Ženevos akto 17 straipsnio 3 dalies c punktu kiekviena Susitariančioji šalis yra įpareigojama pranešti Tarptautinio biuro Generaliniam direktoriui apie didžiausią apsaugos, suteiktos pagal jos teisę, trukmę. Bendrijos dizaino reglamento 12 straipsnyje numatyta didžiausia apsaugos trukmė yra 25 metai. Europos bendrija apie tai praneša Generaliniam direktoriui.

Pareiškimai dėl kitų klausimų nei nurodyta Ženevos akte ir Bendrosiose taisyklėse yra netinkami ir neteikiami. Keli šie galimi pareiškimai nėra susiję su Europos bendrija, kadangi jie yra susiję su konkrečiais nacionalinės teisės aspektais, neegzistuojančiais Bendrijos dizaino reglamente arba jam netaikomais, arba jie yra susiję tik su Ekspertizių tarnybomis[8]. Galimi pareiškimai dėl nuosavybės teisės ir dokumentų apsikeitimo turi būti paaiškinti išsamiau.

- Pagal Ženevos akto 16 straipsnio 2 dalį kiekviena Susitariančioji šalis gali pareiškimu pranešti PINO Generaliniam direktoriui, kad nuosavybės teisės pakeitimas tarptautiniame registre neturi tokios pat galios kaip jos Registre atliktas įrašas, kol ji negavo šiame pareiškime nurodytų duomenų ar dokumentų. Tačiau, siekdama kiek įmanoma išlaikyti tarptautinės sistemos paprastumą ir veiksmingumą, Bendrija neturėtų teikti tokių pareiškimų. Tokiu būdu tarptautinis registras visiškai ir tiesiogiai galios ES.

- Ženevos akto 10 straipsnio 5 dalies a punkte numatyta, kad kiekvienos Susitariančiosios šalies Tarnyba gali pareiškimu pranešti Tarptautiniam biurui, norinti gauti kiekvienos tarptautinės registracijos, kurioje ji yra nurodyta, kopiją, iškart po registracijos įsigaliojimo su atitinkamais pranešimais, dokumentais ar pavyzdžiais, pridėtais prie tarptautinės registracijos. Bendrija neturėtų reikalauti tokių kopijų, kadangi atsisakymo pagrindai (viešoji tvarka, moralė ir dizaino apibrėžimas) gali būti išnagrinėti remiantis Tarptautinio biuro tarptautinių registracijų paskelbimu. Taigi, nėra būtinybės OHIM gauti parengtas PINO paraiškas.

6. Pastabos apie straipsnius

1 straipsnis

1 straipsnyje Tarybos prašoma patvirtinti Ženevos aktą. Ženevos akto tekstas pridedamas prie šio sprendimo visomis oficialiosiomis Europos bendrijos kalbomis.

2 straipsnis

2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priėmus šį pasiūlymą, Tarybos pirmininkas deponuoja prisijungimo raštą PINO Generaliniam direktoriui pagal Ženevos akto 27 straipsnį. Siekiant išvengti bet kokių Ženevos akto įgyvendinimo Europos bendrijoje sunkumų, buvo patikslinta, kad prisijungimo raštas gali būti priimtas nuo tos dienos, kai Taryba ir Komisija priima būtinas įgyvendinimo priemones (Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino; Komisijos reglamentas, iš dalies keičiantis įgyvendinimo Reglamentą 2245/2002; Komisijos reglamentas, iš dalies keičiantis Mokesčių reglamentą 2246/2002).

Antroje straipsnio dalyje nurodoma, kad pareiškimai teikiami kartu su prisijungimo raštu.

3 straipsnis

Prisijungusi prie Ženevos akto Europos bendrija taps Hagos sąjungos asamblėjos nare (Ženevos akto 20 ir 21 straipsniai). Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Europos bendrija gali balsuoti už savo valstybes nares, turėdama šių valstybių narių, kurios yra šio Akto šalys, skaičiui prilygstantį balsų skaičių; ir Europos bendrija negali dalyvauti balsavime, jei kuri nors jos valstybė narė naudojasi savo balsavimo teise ir vice versa .

Be kitų užduočių, Asamblėja sprendžia visus su Sąjungos plėtra ir Ženevos akto įgyvendinimu susijusius klausimus; duoda nurodymus dėl persvarstymui skirtų konferencijų rengimo ir sprendžia, kada sušaukti tokią konferenciją; ir iš dalies keičia Bendruosius reglamentus prie Ženevos akto.

Pagal Sutarties 300 straipsnį Europos Komisija atstovauja Europos bendrijai Hagos sąjungos asamblėjoje. Europos bendrijos delegacijų sudėtyje taip pat gali būti ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos atstovų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir siekiant išvengti nereikalingų sudėtingų procedūrų vykstant būsimiems Hagos sąjungos asamblėjos posėdžiams, pasiūlymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Taryba įgalioja Europos Komisiją atstovauti Europos bendrijai būsimuose Hagos sąjungos asamblėjos posėdžiuose ir Bendrijos vardu derėtis dėl klausimų, kurie pagal Ženevos akto 21 straipsnį priklauso Asamblėjos kompetencijai. 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Europos bendrijos poziciją parengs Europos Komisija ir valstybės narės kompetentingoje Tarybos darbo grupėje ar vietoje vykstančiuose posėdžiuose, sušaukiamuose PINO darbo proceso eigoje.

7. Papildomos priemonės, kurių reikia imtis, atsižvelgiant į Bendrijos prisijungimą prie Ženevos akto

Europos bendrijos prisijungimas prie Ženevos akto reikalauja tam tikrų įgyvendinimo priemonių Bendrijos lygiu.

Pirma, Bendrijos teisės aktų leidėjas turi nustatyti taisykles, pritaikančias Bendrijos dizaino sistemą prie tarptautinių paraiškų sistemos pagal Ženevos aktą.

Siūloma įtraukti Europos bendrijos prisijungimą prie Ženevos akto patvirtinančias priemones į Bendrijos dizaino reglamentą, pakeičiant galiojančias nuostatas ir įtraukiant naują atskirą antraštinę dalį dėl „Tarptautinės dizaino registracijos”.

Antra, siekiant patvirtinti prisijungimą prie Ženevos akto, reikia iš dalies pakeisti įgyvendinimo taisykles. Tam reikalinga iš dalies pakeisti 2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2245/2002, įgyvendinantį Bendrijos dizaino reglamentą[9].

Trečia, reikia iš dalies pakeisti 2002 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2246/2002 dėl mokesčių, mokamų Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) už Bendrijos dizainų registraciją[10]. Iš dalies pakeistas Mokesčių reglamentas turėtų nustatyti individualių mokesčių sistemą tarptautinėms registracijoms pagal šiame Sprendime pateiktą pareiškimą.

Kadangi Europos bendrija taps įpareigota Ženevos aktu trys mėnesiai po prisijungimo rašto deponavimo datos, būtinos įgyvendinimo priemonės turėtų įsigalioti iki pasibaigiant trijų mėnesių laikotarpiui.

8. Išvados

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Taryba prašoma priimti pridedamą sprendimą, Europos bendrijos vardu patvirtinantį Ženevos aktą, leidžiantį Tarybos pirmininkui deponuoti prisijungimo prie Ženevos akto raštą PINO Generaliniam direktoriui ir leidžiantį Europos Komisijai atstovauti Europos bendrijai Hagos sąjungos asamblėjos posėdžiuose, kurie bus rengiami vadovaujant PINO bei Europos bendrijos vardu derėtis ir spręsti Asamblėjos kompetencijai priklausančius klausimus.

2005/0273 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

patvirtinantis Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos sutarties Ženevos akto dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo, priimto 1999 m. liepos 2 d. Ženevoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antruoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[11],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[12],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[13],

kadangi:

(1) 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino[14], kuris remiasi Sutarties 308 straipsniu, siekiama sukurti tinkamai veikiančią rinką, kuri siūlytų sąlygas, panašias į nacionalinėje rinkoje esančias sąlygas. Siekiant sukurti tokią rinką, kuri palaipsniui taptų vieninga rinka, tuo Reglamentu buvo sukurta Bendrijos dizaino sistema, pagal kurią bendrovėms vienos procedūros pagalba gali būti suteiktas Bendrijos dizainas, kuris galioja vienodai ir kuriam taikoma vienoda apsauga visoje Bendrijos teritorijoje.

(2) Po Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) inicijuoto ir užbaigto pasirengimo, dalyvaujant valstybėms narėms, esančioms Hagos sąjungos narėmis, valstybės narės, kurios nėra Hagos sąjungos ir Europos bendrijos narės, 1999 m. liepos 2 d. tuo tikslu Ženevoje sušauktoje diplomatinėje konferencijoje priėmė Hagos sutarties Ženevos aktą dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo (toliau − Ženevos aktas).

(3) Ženevos aktas buvo priimtas siekiant įvesti tam tikras naujoves tarptautinio pramoninio dizaino deponavimo sistemoje, nustatytoje 1934 m. birželio 2 d. priimtu Londono aktu ir 1960 m. lapkričio 28 d. priimtu Hagos aktu.

(4) Ženevos aktu siekiama išplėsti Hagos tarptautinės registracijos sistemą, įtraukiant naujas nares, ir padaryti sistemą patrauklesne pareiškėjams. Lyginant su Londono aktu ir Hagos aktu, viena pagrindinių naujovių yra tai, kad tarpvyriausybinė organizacija, turinti tarnybą, kuri gali suteikti dizaino apsaugą, galiojančią organizacijos teritorijoje, gali tapti Ženevos akto šalimi.

(5) Galimybė tarpvyriausybinei organizacijai, turinčiai regioninę tarnybą, kuri registruoja dizainą, tapti Ženevos akto šalimi, buvo įvesta ypač siekiant Bendrijos prisijungimo prie šio Akto ir tokiu būdu, prie Hagos sąjungos.

(6) Ženevos aktas įsigaliojo 2003 m. gruodžio 23 d. ir pradėjo veikti 2004 m. balandžio 1 d. 2003 m. sausio 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklai ir dizainas) pradėjo priiminėti Bendrijos dizaino paraiškas; pirma paraiška buvo gauta 2003 m. balandžio 1 d.

(7) Bendrijos dizaino sistema ir tarptautinės registracijos sistema, kaip nustatyta Ženevos akte, papildo viena kitą. Bendrijos dizaino sistema nustato užbaigtą ir vieningą regioninę dizaino registracijos sistemą, apimančią visą Bendrijos teritoriją. Hagos sutartis yra sutartis, kuri sistemina procedūras, būtinas siekiant įgyti dizaino apsaugą nurodytų Susitariančiųjų šalių teritorijoje.

(8) Susiejus šias sistemas, dizaineriai, pateikdami tik vieną tarptautinę paraišką, pagal Bendrijos dizaino sistemą galėtų gauti dizaino apsaugą Bendrijoje ir Ženevos akte numatytose teritorijose, esančiose ir nesančiose Bendrijos sudėtyje.

(9) Be to, susiejus Bendrijos dizaino sistemą ir tarptautinės registracijos sistemą pagal Ženevos aktą, bus skatinama darni ekonominės veiklos plėtra, pašalinamas konkurencijos iškraipymas, mažinamos sąnaudos ir didės vidaus rinkos veikimo ir integracijos lygis. Todėl siekiant didesnio Bendrijos dizaino sistemos patrauklumo, Bendrijai reikia prisijungti prie Ženevos akto.

(10) Bendrijai prisijungus prie Ženevos akto, Komisija turėtų būti įgaliota atstovauti Bendrijai Hagos sąjungos asamblėjoje.

(11) Šis Sprendimas neturi poveikio valstybių narių teisei dalyvauti Hagos sąjungos asamblėjoje, kai tai yra susiję su jų nacionaliniu dizainu.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Hagos sutarties Ženevos aktas dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo, priimtas Ženevoje 1999 m. liepos 2 d. (toliau − Ženevos aktas), yra patvirtinamas Bendrijos vardu, atsižvelgiant į jos kompetencijai priklausančius klausimus.

Ženevos akto tekstas yra pridedamas prie šio Sprendimo.

2 straipsnis

1. Tarybos pirmininkas yra įgaliojamas deponuoti prisijungimo raštą Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Generaliniam direktoriui nuo tos dienos, kurią Taryba ir Komisija priėmė priemones, būtinas siekiant susieti Bendrijos dizaino teisę ir Ženevos aktą.

2. Prie šio Sprendimo pridedami pareiškimai pateikiami prisijungimo rašte.

3 straipsnis

1. Komisija yra įgaliojama atstovauti Europos bendriją Hagos sąjungos asamblėjos posėdžiuose, rengiamuose vadovaujant Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijai.

2. Visais su Bendrijos dizainu susijusiais klausimais, priklausančiais Bendrijos kompetencijai, Komisija Bendrijos vardu veda derybas Hagos sąjungos asamblėjoje toliau nurodyta tvarka:

(a) nuomonė, kurią Bendrija gali priimti Asamblėjoje, yra rengiama atitinkamos Tarybos darbo grupės arba, jei tai neįmanoma, vietoje vykstančiuose posėdžiuose, šaukiamuose Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos darbo proceso eigoje;

(b) dėl sprendimų, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 6/2002 pakeitimais, ar kitais Tarybos teisės aktais, reikalaujančiais balsų vieningumo, Taryba vieningai priima Bendrijos poziciją, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

(c) dėl kitų sprendimų, turinčių poveikį Bendrijos dizaino teisei, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima Bendrijos poziciją.

Priimta Briuselyje, [data]

Tarybos vardu

Pirmininkas

1999 m. liepos 2 d. Ženevos aktas

TURINYS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis: Sutrumpinimai

2 straipsnis: Kitų apsaugos priemonių, numatytų Susitariančiųjų šalių įstatymuose ir tam tikrose tarptautinėse sutartyse, taikymo sąlygos

1 SKYRIUS: TARPTAUTINĖ PARAIŠKA IR

TARPTAUTINĖ REGISTRACIJA

3 straipsnis: Teisė pateikti tarptautinę paraišką

4 straipsnis: Tarptautinės paraiškos pateikimo tvarka

5 straipsnis: Tarptautinės paraiškos turinys

6 straipsnis: Prioriteto teisė

7 straipsnis: Nurodymo mokesčiai

8 straipsnis: Pažeidimų ištaisymas

9 straipsnis: Tarptautinės paraiškos pateikimo data

10 straipsnis: Tarptautinė registracija, tarptautinės registracijos data, tarptautinės registracijos paskelbimas ir konfidencialios kopijos

11 straipsnis: Paskelbimo atidėjimas

12 straipsnis: Atsisakymas pripažinti galiojimą

13 straipsnis: Su dizaino vienumu susiję specialūs reikalavimai

14 straipsnis: Tarptautinės registracijos galia

15 straipsnis: Galiojimo panaikinimas

16 straipsnis: Pakeitimų ir kitų duomenų, susijusių su tarptautinėmis registracijomis, įrašymas

17 straipsnis: Tarptautinės registracijos pirminis apsaugos laikotarpis, jos pratęsimas ir apsaugos trukmė

18 straipsnis: Informacija apie paskelbtas tarptautines registracijas

II SKYRIUS ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

19 straipsnis: Kelių valstybių bendroji Tarnyba

20 straipsnis: Narystė Hagos sąjungoje

21 straipsnis: Asamblėja

22 straipsnis: Tarptautinis biuras

23 straipsnis: Finansai

24 straipsnis: Taisyklės

III SKYRIUS: PESVARSTYMAS IR DALINIS PAKEITIMAS

25 straipsnis: Šio Akto persvarstymas

26 straipsnis: Tam tikrų straipsnių dalinis pakeitimas Asamblėjoje

IV SKYRIUS: BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis: Teisė tapti šio Akto šalimi

28 straipsnis: Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimo data

29 straipsnis: Draudimas daryti išlygas

30 straipsnis: Susitariančiųjų šalių pareiškimai

31 straipsnis: 1934 m. ir 1960 m. Aktų taikomumas

32 straipsnis: Šio Akto denonsavimas

33 straipsnis: Šio Akto kalbos; Pasirašymas

34 straipsnis: Depozitaras

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sutrumpinimai

Šio Akto tikslais:

(i) „Hagos sutartis“ reiškia Hagos sutartį dėl tarptautinio pramoninio dizaino deponavimo, nuo šiol vadinamą Hagos sutartimi dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo;

(ii) „šis Aktas“ reiškia Hagos sutartį, kaip ji yra pateikta šiame Akte;

(iii) „Taisyklės“ − šio Akto Taisyklės;

(iv) „nustatytas“ − nustatytas Taisyklėse;

(v) „Paryžiaus konvencija“ − 1883 m. kovo 20 d. Paryžiuje pasirašyta Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, persvarstyta ir iš dalies pakeista;

(vi) „tarptautinė registracija“ − pramoninio dizaino tarptautinis įregistravimas pagal šį Aktą;

(vii) „tarptautinė paraiška“ − paraiška dėl tarptautinės registracijos;

(viii) „Tarptautinis registras“ − Tarptautinio biuro oficialiai renkami duomenys apie tarptautines registracijas, kurie turi arba gali būti registruojami remiantis šiuo Aktu arba Taisyklėmis, neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje šie duomenys yra kaupiami;

(ix) „asmuo“ − fizinis arba juridinis asmuo;

(x) „pareiškėjas“ − asmuo, kurio vardu pateikta tarptautinė paraiška;

(xi) „savininkas“ − asmuo, kurio vardu Tarptautiniame registre įrašoma tarptautinė registracija;

(xii) „tarpvyriausybinė organizacija“ − tarpvyriausybinė organizacija, kuri pagal 27 straipsnio 1 dalies ii punktą turi teisę tapti šio Akto šalimi;

(xiii) „Susitariančioji šalis“ − bet kuri prie šio Akto prisijungusi valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija;

(xiv) „pareiškėjo Susitariančioji šalis“ − Susitariančioji šalis arba viena iš Susitariančiųjų šalių, suteikianti teisę pareiškėjui pateikti tarptautinę paraišką jam išpildžius bent vieną 3 straipsnyje nustatytą su ta Susitariančiąja šalimi susijusią sąlygą; esant dviems arba daugiau Susitariančiųjų šalių, galinčių pagal 3 straipsnį suteikti pareiškėjui teisę pateikti tarptautinę paraišką, sąvoka „pareiškėjo Susitariančioji šalis“ žymi tą Susitariančiąją šalį, kuri yra nurodyta tarptautinėje paraiškoje;

(xv) „Susitariančiosios šalies teritorija“ − valstybės teritorija, jei Susitariančioji šalis yra valstybė, arba teritorija, kurioje taikoma tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartis, jei Susitariančioji šalis yra tarpvyriausybinė organizacija;

(xvi) „Tarnyba“ − agentūra, kurią Susitariančioji šalis įgaliojo teikti apsaugą pramoniniam dizainui šios šalies teritorijoje;

(xvii) „Ekspertizės tarnyba“ − tarnyba, ex officio atliekanti paraiškų, pateiktų apsaugos suteikimo pramoniniam dizainui tikslais, ekspertizę, kad galėtų bent nustatyti, ar pramoninis dizainas atitinka naujumo reikalavimą;

(xviii) „nurodymas“ − prašymas, kad tarptautinė registracija galiotų Susitariančioje šalyje; taip pat tokio prašymo įrašymas į Tarptautinį registrą;

(xix) „nurodytoji Susitariančioji šalis“ ir „nurodytoji Tarnyba“ − Susitariančioji šalis ir Susitariančiosios šalies Tarnyba, kurioms taikomas nurodymas;

(xx) „1934 m. Aktas“ − 1934 m. birželio 2 d. Londone pasirašytas Hagos sutarties Aktas;

(xxi) „1960 m. Aktas“ − 1960 m. lapkričio 28 d. Hagoje pasirašytas Hagos sutarties Aktas;

(xxii) „1961 m. papildomas Aktas“ − 1961 m. lapkričio 18 d. Monake pasirašytas 1934 m. Akto papildomas Aktas;

(xxiii) „1967 m. papildantis Aktas“ − 1967 m. liepos 14 d. Stokholme pasirašytas Hagos sutartį papildantis Aktas su pakeitimais;

(xxiv) „Sąjunga“ − Hagos sąjunga, įkurta 1925 m. lapkričio 6 d. Hagos sutartimi, patvirtinta 1934 m. ir 1960 m. Aktais, 1961 m. papildomu Aktu, 1967 m. papildančiu Aktu ir šiuo Aktu;

(xxv) „Asamblėja“ − 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta Asamblėja arba šią Asamblėją pavaduojantis kitas organas;

(xxvi) „Organizacija“ − Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija;

(xxvii) „Generalinis direktorius“ − Organizacijos Generalinis direktorius;

(xxviii) „Tarptautinis biuras“ − Organizacijos Tarptautinis biuras;

(xxix) „ratifikavimo priemonės“ − prie jų taip pat priskiriamos priėmimo ar tvirtinimo priemonės.

2 straipsnis

Kitų apsaugos priemonių, numatytų Susitariančiųjų šalių įstatymuose ir tam tikrose tarptautinėse sutartyse, taikymo sąlygos

(1) [ Susitariančiųjų šalių įstatymai ir tam tikros tarptautinės sutartys ] Šio Akto nuostatos neturi įtakos bet kurių kitų platesnių apsaugos priemonių, kurios gali būti nustatytos Susitariančiosios šalies įstatymais, taikymui. Jos taip pat neturi jokios įtakos tarptautinėmis autorių teisės sutartimis ir konvencijomis meno kūriniams ir taikomojo meno kūriniams suteiktai apsaugai ar pagal prie Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties pridėtą Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, pramoniniam dizainui suteiktai apsaugai.

(2) [ Įsipareigojimas laikytis Paryžiaus konvencijos ] Kiekviena Susitariančioji šalis laikosi su pramoniniu dizainu susijusių Paryžiaus konvencijos nuostatų.

I SKYRIUS

TARPTAUTINĖ PARAIŠKA IR TARPTAUTINĖ REGISTRACIJA

3 straipsnis

Teisė pateikti tarptautinę paraišką

Teisę pateikti tarptautinę paraišką turi kiekvienas asmuo, esantis valstybės, kuri yra Susitariančioji šalis, arba tarpvyriausybinės organizacijos, kuri yra Susitariančioji šalis, valstybės narės pilietis, arba asmenys, turintys Susitariančios šalies teritorijoje nuolatinę gyvenamąją vietą ar tikrą ir veikiančią pramonės arba prekybos įmonę.

4 straipsnis

Tarptautinės paraiškos pateikimo tvarka

(1) [ Tiesioginis arba netiesioginis pateikimas ] a) Pareiškėjas gali pasirinkti pateikti tarptautinę paraišką tiesiogiai Tarptautiniam biurui arba per pareiškėjo Susitariančiosios šalies Tarnybą.

(b) Nepaisydama a punkto nuostatų, kiekviena Susitariančioji šalis gali pareiškimu pranešti Generaliniam direktoriui, kad tarptautinės paraiškos negali būti pateikiamos per jos Tarnybą.

(2) [ Perdavimo mokestis paraiškas pateikiant netiesiogiai ] Kiekvienos Susitariančiosios šalies Tarnyba gali pareikalauti, kad pareiškėjas jai sumokėtų perdavimo mokestį už kiekvieną per ją pateiktą tarptautinę paraišką.

5 straipsnis

Tarptautinės paraiškos turinys

(1) [ Privalomas tarptautinės paraiškos turinys ] Tarptautinė paraiška užpildoma nustatyta arba viena iš nustatytų kalbų ir joje pateikiama arba prie jos pridedama:

(i) prašymas dėl tarptautinės registracijos pagal šį Aktą;

(ii) nustatyti duomenys apie pareiškėją;

(iii) vieno arba pareiškėjo pageidavimu kelių skirtingų pramoninių dizainų, dėl kurių pateikiama paraiška, nustatytu būdu pateikiamų vaizdų kopijų nustatytas skaičius; jei pramoninis dizainas yra dvimatis, ir pagal 5 dalį pateikiamas prašymas atidėti paskelbimą, prie tarptautinės paraiškos vietoj joje pateikiamų dizaino vaizdų gali būti pridėtas nustatytas pramoninio dizaino pavyzdžių skaičius;

(iv) nuoroda apie produktą arba produktus, iš kurio (-ių) yra sudarytas pramoninis dizainas arba su kuriuo (-iais) yra susijęs pramoninio dizaino naudojimas, kaip numatyta Taisyklėse;

(v) nuoroda apie nurodytąsias Susitariančiąsias šalis;

(vi) nustatyti mokesčiai;

(vii) visi kiti nustatyti duomenys.

(2) [ Papildomas privalomas tarptautinės paraiškos turinys ] a) Kiekviena Susitariančioji šalis, kurios Tarnyba yra Ekspertizės tarnyba ir kurios įstatymuose, Susitariančiajai šaliai tapus šio Akto šalimi, reikalaujama, kad paraiškoje dėl apsaugos suteikimo pramoniniam dizainui būtų nurodytas vienas iš b punkte apibrėžtų elementų, siekiant pagal tuos įstatymus nustatyti šios paraiškos pateikimo datą, gali apie tuos elementus pareiškimu pranešti Generaliniam direktoriui.

(b) Pagal a punktą galima pranešti apie šiuos elementus:

(i) duomenis apie asmens, sukūrusio pramoninį dizainą, dėl kurio pateikiama paraiška, tapatybę;

(ii) trumpą pramoninio dizaino, dėl kurio pateikiama paraiška, vaizdo arba pagrindinių savybių aprašymą;

(iii) reikalavimą.

(c) Jei tarptautinėje paraiškoje nurodoma pagal a punktą pranešimą pateikusi Susitariančioji šalis, šioje paraiškoje nustatyta tvarka taip pat nurodomas kiekvienas pranešime minimas elementas.

(3) [ Kitas galimas tarptautinės paraiškos turinys ] Tarptautinėje paraiškoje gali būti pateikiami arba prie jos pridedami kiti Taisyklėse apibrėžti elementai.

(4) [ Keli pramoniniai dizainai vienoje tarptautinėje paraiškoje ] Atsižvelgiant į sąlygas, kurios gali būti nustatytos, tarptautinėje paraiškoje gali būti nurodyti du pramoniniai dizainai ar daugiau.

(5) [ Prašymas atidėti paskelbimą ] Tarptautinėje paraiškoje gali būti pateikiamas prašymas atidėti paskelbimą.

6 straipsnis

Prioriteto teisė

(1) [ Prašymas suteikti prioriteto teisę ] a) Tarptautinėje paraiškoje gali būti pateikiamas pareiškimas, kuriame pagal Paryžiaus konvencijos 4 straipsnį prašoma suteikti prioriteto teisę vienai ar kelioms ankstesnėms paraiškoms, kurios buvo pateiktos kurioje nors šios konvencijos dalyve esančioje šalyje ar kuriai nors tokiai šaliai dalyvei arba kurioje nors Pasaulio prekybos organizacijos narėje ar kuriai nors tokiai šios organizacijos narei.

(b) Taisyklėse gali būti nustatyta, kad a punkte nurodytas pareiškimas gali būti pateikiamas padavus tarptautinę paraišką. Tokiu atveju Taisyklėse nustatoma vėliausia data, iki kurios gali būti pateikiamas toks pareiškimas.

(2) [ Tarptautinė paraiška kaip prašymo suteikti prioriteto teisę pagrindas ] Tarptautinė paraiška nuo jos pateikimo datos ir neatsižvelgiant į tolesnę jos nagrinėjimo raidą įgauna taisyklingai pagal Paryžiaus konvencijos 4 straipsnį pateiktos paraiškos statusą.

7 straipsnis

Nurodymo mokesčiai

(1) [ Nustatyti nurodymo mokesčiai ] Atsižvelgiant į 2 dalies nuostatas, į nustatytus mokesčius įtraukiamas nurodymo mokestis už kiekvieną nurodytąją Susitariančiąją šalį.

(2) [ Individualus nurodymo mokestis ] Kiekviena Susitariančioji šalis, kurios Tarnyba yra Ekspertizės tarnyba, ir kiekviena Susitariančioji šalis, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, gali pareiškimu pranešti Generaliniam direktoriui, kad dėl kiekvienos tarptautinės paraiškos, kurioje ji yra nurodoma, ir kiekvienos tarptautinės registracijos, susijusios su tokia tarptautine paraiška, 1 dalyje apibrėžtas nustatytas nurodymo mokestis pakeičiamas individualiu nurodymo mokesčiu, kurio suma nurodoma pareiškime ir gali būti keičiama vėlesniuose pareiškimuose. Šią sumą nurodytoji Susitariančioji šalis gali nustatyti pirminiam apsaugos laikotarpiui ir kiekvienam pratęsimo laikotarpiui arba jos leistinam maksimaliam apsaugos laikotarpiui. Ši suma vis dėlto negali viršyti sumos, kurią Susitariančiosios šalies Tarnyba turėtų teisę gauti iš pareiškėjo už apsaugos suteikimą tam pačiam pramoninio dizaino skaičiui atitinkamam laikotarpiui; ši suma sumažėja dėl taupymo, susijusio su tarptautine procedūra.

(3) [ Nurodymo mokesčių pervedimas ] 1 ir 2 dalyje minimus nurodymo mokesčius Tarptautinis biuras perveda Susitariančiosioms šalims, kurioms buvo skirti šie sumokėti mokesčiai.

8 straipsnis

Pažeidimų ištaisymas

(1) [ Tarptautinės paraiškos ekspertizė ] Tarptautiniam biurui nustačius, kad tarptautinė paraiška jos gavimo Tarptautiniame biure dieną neatitinka šio Akto ir Taisyklių reikalavimų, Tarptautinis biuras paprašo pareiškėjo per nustatytą laikotarpį atlikti reikalaujamus ištaisymus.

(2) [ Neištaisyti pažeidimai ] a) Jei pareiškėjas per nustatytą laikotarpį neįvykdo prašymo, remiantis b punktu laikoma, kad tarptautinė paraiška buvo atsiimta.

(b) Esant pažeidimams, susijusiems su 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis arba konkrečiais reikalavimais, apie kuriuos Susitariančioji šalis remdamasi Taisyklėmis pranešė Generaliniam direktoriui, ir pareiškėjui per nustatytą laikotarpį neįvykdžius prašymo ištaisyti šiuos pažeidimus, laikoma, kad tarptautinėje paraiškoje ši Susitariančioji šalis yra nenurodyta.

9 straipsnis

Tarptautinės paraiškos pateikimo data

(1) [ Tiesiogiai pateikta tarptautinė paraiška ] Jei tarptautinė paraiška pateikiama tiesiogiai Tarptautiniam biurui, remiantis 3 dalies nuostatomis pateikimo data laikoma ta diena, kurią Tarptautinis biuras gauna tarptautinę paraišką.

(2) [ Netiesiogiai pateikta tarptautinė paraiška ] Jei tarptautinė paraiška pateikiama per pareiškėjo Susitariančiosios šalies Tarnybą, pateikimo data nustatoma nustatyta tvarka.

(3) [ Tarptautinė paraiška su tam tikrais pažeidimais ] Jei tarptautinėje paraiškoje jos gavimo Tarptautiniame biure dieną yra pažeidimų, dėl kurių, kaip nustatyta Taisyklėse, turi būti atidėta tarptautinės paraiškos pateikimo data, pateikimo data laikoma ta diena, kai Tarptautinis biuras gauna šio pažeidimo ištaisymą.

10 straipsnis[15]

Tarptautinė registracija, tarptautinės registracijos data, tarptautinės registracijos paskelbimas ir konfidencialios kopijos

(1) [ Tarptautinė registracija ] Tarptautinis biuras kiekvieną pramoninį dizainą, dėl kurio pateikiama paraiška, registruoja iš karto po to, kai gauna tarptautinę paraišką, arba, jei pagal 8 straipsnį prašoma atlikti ištaisymus, netrukus po to, kai gauna reikalaujamus ištaisymus. Registracija atliekama ir tuo atveju, jei paskelbimas atidedamas pagal 11 straipsnį.

(2) [ Tarptautinės registracijos data ] a) Atsižvelgiant į b punktą, tarptautinės registracijos data laikoma tarptautinės paraiškos pateikimo data.

(b) Jei tarptautinėje paraiškoje jos gavimo Tarptautiniame biure dieną yra su 5 straipsnio 2 dalimi susijusių pažeidimų, tarptautinės registracijos data laikoma diena, kurią Tarptautinis biuras gauna šių pažeidimų ištaisymus, arba tarptautinės paraiškos pateikimo diena, nelygu, kuri yra vėlesnė.

(3) [ Paskelbimas ] a) Tarptautinę registraciją paskelbia Tarptautinis biuras. Tokį paskelbimą visos Susitariančiosios šalys laiko pakankamu, ir iš savininko nereikalaujama jokio kito paskelbimo.

(b) Tarptautinis biuras tarptautinės registracijos paskelbimo kopiją siunčia kiekvienai nurodytajai Tarnybai.

(4) [ Laikymas paslaptyje iki paskelbimo ] Atsižvelgdamas į 5 dalį ir 11 straipsnio 4 dalies b punktą, Tarptautinis biuras iki paskelbimo laiko paslaptyje kiekvieną tarptautinę paraišką ir kiekvieną tarptautinę registraciją.

(5) [ Konfidencialios kopijos ] a) Tarptautinis biuras po registracijos nedelsdamas siunčia tarptautinės registracijos kopiją su atitinkamais pranešimais, dokumentais ar pavyzdžiais, pridėtais prie tarptautinės paraiškos, kiekvienai Tarnybai, kuri Tarptautiniam biurui yra pranešusi norinti gauti tokią kopiją ir kuri yra nurodyta tarptautinėje paraiškoje.

(b) Iki tol, kol Tarptautinis biuras nepaskelbia tarptautinės registracijos, Tarnyba laiko paslaptyje kiekvieną tarptautinę registraciją, kurios kopiją jai atsiuntė Tarptautinis biuras. Šią kopiją Tarnyba gali panaudoti tik tarptautinės registracijos bei paraiškų dėl apsaugos pramoniniam dizainui suteikimo ekspertizės tikslais, pateiktą Susitariančiojoje šalyje arba Susitariančiajai šaliai, kurios atžvilgiu Tarnyba yra kompetentinga. Tarnyba jokiu būdu negali atskleisti tokių tarptautinių registracijų turinio asmenims, kurie nėra Tarnybos darbuotojai, išskyrus tarptautinės registracijos savininką, nebent administracinių ar teisinių procedūrų, susijusių su ginčais dėl teisės pateikti tarptautinę paraišką, kuri yra tarptautinės registracijos pagrindas, tikslais. Administracinių ar teisinių procedūrų atveju tarptautinės registracijos turinys gali būti slaptai atskleistas tik procedūrų dalyviams, kurie įpareigojami gerbti atskleidimo konfidencialumą.

11 straipsnis

Paskelbimo atidėjimas

(1) [ Susitariančiųjų šalių įstatymų nuostatos dėl paskelbimo atidėjimo ] a) Jei Susitariančiosios šalies įstatymuose numatyta atidėti pramoninio dizaino paskelbimą trumpesniam nei numatytam laikotarpiui, ta Susitariančioji šalis pareiškimu praneša Generaliniam direktoriui apie leistiną atidėjimo laikotarpį.

(b) Jei Susitariančiosios šalies įstatymuose pramoninio dizaino paskelbimo atidėjimas nenumatytas, Susitariančioji šalis apie tai pareiškimu praneša Generaliniam direktoriui.

(2) [ Paskelbimo atidėjimas ] Jei tarptautinėje paraiškoje prašoma paskelbimą atidėti, pramoninis dizainas paskelbiamas,

(i) jei nei viena tarptautinėje paraiškoje nurodytųjų Susitariančiųjų šalių iki nurodyto laikotarpio pabaigos pagal 1 dalį nepateikia pareiškimo arba

(ii) jei kuri nors tarptautinėje paraiškoje nurodytoji Susitariančioji šalis pagal 1 dalies a punktą pateikė pareiškimą iki šiame pareiškime nurodyto laikotarpio pabaigos, arba jei yra kelios tokios nurodytosios Susitariančiosios šalys, pateikusios pareiškimus iki jų pareiškimuose nurodyto trumpiausio laikotarpio pabaigos.

(3) [ Prašymo dėl atidėjimo tvarkymas, kai atidėjimas pagal taikomus įstatymus yra neįmanomas ] Jei pateikiamas prašymas atidėti paskelbimą, ir kuri nors tarptautinėje paraiškoje nurodytoji Susitariančioji šalis pagal 1 dalies b punktą pateikia pareiškimą, kuriame teigiama, kad pagal jos įstatymus paskelbimo atidėti negalima,

(i) Tarptautinis biuras atsižvelgdamas į ii) punktą atitinkamai informuoja pareiškėją; jei per nustatytą laikotarpį pareiškėjas nepateikia raštiško pranešimo Tarptautiniam biurui ir juo nepanaikina šios Susitariančiosios šalies nurodymo, Tarptautinis biuras neatsižvelgia į prašymą atidėti paskelbimą;

(ii) jei prie tarptautinės paraiškos vietoj joje pateikiamų pramoninio dizaino vaizdų pridedami pramoninio dizaino pavyzdžiai, Tarptautinis biuras neatsižvelgia į šios Susitariančiosios šalies nurodymą ir atitinkamai apie tai praneša pareiškėjui.

(4) [ Prašymas dėl išankstinio paskelbimo arba dėl specialios prieigos prie tarptautinės registracijos ] a) Bet kuriuo pagal 2 dalį taikytinu laikotarpiu savininkas gali paprašyti paskelbti kurį nors arba visus pramoninius dizainus, dėl kurių pateikta paraiška; tokiu atveju su tokiu (-iais) pramoniniu (-iais) dizainu (-ais) susijęs atidėjimo laikotarpis laikomas pasibaigusiu tą dieną, kai Tarptautinis biuras gauna tokį prašymą.

(b) Savininkas taip pat gali bet kuriuo pagal 2 dalį taikytinu atidėjimo laikotarpiu paprašyti, kad Tarptautinis biuras pateiktų savininko nurodytai trečiajai šaliai kurio nors arba visų pramoninių dizainų, susijusių su tarptautine registracija, išrašą arba sudarytų galimybę šiai šaliai jais naudotis.

(5) [ Atsisakymas ir apribojimas ] a) Jei bet kuriuo pagal 2 dalį taikytinu atidėjimo laikotarpiu savininkas atsisako tarptautinės registracijos visų nurodytųjų Susitariančiųjų šalių atžvilgiu, pramoninis (-iai) dizainas (-ai), susijęs (-ę) su tarptautine registracija, neskelbiamas (-i).

(b) Jei bet kuriuo pagal 2 dalį taikytinu atidėjimo laikotarpiu savininkas apriboja vieno arba kelių su tarptautine registracija susijusių tarptautinių dizainų tarptautinę registraciją visų nurodytųjų Susitariančiųjų šalių atžvilgiu, kitas -i) pramoninis (-iai) dizainas (-ai), susijęs (-ę) su tarptautine registracija, neskelbiamas (-i).

(6) [ Paskelbimas ir vaizdų pateikimas ] a) Pasibaigus pagal šio straipsnio nuostatas taikytinam atidėjimo laikotarpiui, Tarptautinis biuras, sumokėjus nustatytus mokesčius, paskelbia tarptautinę registraciją. Jei mokesčiai yra nesumokami taip, kaip nustatyta, tarptautinė registracija panaikinama ir neskelbiama.

(b) Jei prie tarptautinės paraiškos buvo pridėti vienas ar keli pramoninio dizaino pavyzdžiai pagal 5 straipsnio 1 dalies iii punktą, savininkas per nustatytą laikotarpį Tarptautiniam biurui pateikia kiekvieno pramoninio dizaino, dėl kurio pateikta ta paraiška, vaizdo nustatytą kopijų skaičių. Jei savininkas to neatlieka, tarptautinė registracija panaikinama ir neskelbiama.

12 straipsnis

Atsisakymas pripažinti galiojimą

(1) [ Teisė atsisakyti pripažinti galiojimą ] Bet kurios nurodytosios Susitariančiosios šalies Tarnyba gali iš dalies arba visiškai atsisakyti pripažinti tarptautinės registracijos galiojimą Susitariančiosios šalies teritorijoje, jei neįvykdomos šios Susitariančiosios šalies įstatymuose numatytos apsaugos suteikimo sąlygos kurio nors arba visų pramoninių dizainų, susijusių su tarptautine registracija, atžvilgiu; vis dėlto jokia Tarnyba negali iš dalies ar visiškai nepripažinti tarptautinės registracijos galiojimo remdamasi tuo, kad pagal susijusios Susitariančiosios šalies įstatymus nebuvo įvykdyti šiame Akte ar Taisyklėse nurodyti su tarptautinės paraiškos forma ar turiniu susiję reikalavimai arba papildomi, taip pat kitokie reikalavimai.

(2) [ Pranešimas apie atsisakymą pripažinti galiojimą ] a) Apie atsisakymą pripažinti tarptautinės registracijos galiojimą Tarnyba per nustatytą laikotarpį pranešimu dėl atsisakymo suteikti apsaugą informuoja Tarptautinį biurą.

(b) Pranešime dėl atsisakymo pripažinti galiojimą nurodomos visos šio atsisakymo priežastys.

(3) [ Pranešimo apie atsisakymą pripažinti galiojimą perdavimas ; Teisės gynimo priemonės ] a) Pranešimo apie atsisakymą pripažinti galiojimą kopiją Tarptautinis biuras nedelsdamas perduoda savininkui.

(b) Pramoninio dizaino, susijusio su tarptautine registracija, savininkas turi teisę į tas pačias teisės gynimo priemones kaip pramoninio dizaino, dėl kurio buvo pateikta paraiška dėl apsaugos suteikimo pagal Tarnybai, kuri pranešė apie atsisakymą pripažinti galiojimą, taikytinus įstatymus, savininkas. Savininkas mažiausiai turi teisę į šias teisės gynimo priemones: galimybę iš naujo išnagrinėti ar peržiūrėti atsisakymą arba pateikti dėl jo apeliaciją.

(4)[16] [ Atsisakymo pripažinti galiojimą atšaukimas ] Tarnyba, pranešusi apie atsisakymą pripažinti galiojimą, gali bet kuriuo metu iš dalies ar visiškai atšaukti šį atsisakymą.

13 straipsnis

Su dizaino vienumu susiję specialūs reikalavimai

(1) [ Pranešimas apie specialius reikalavimus ] Jei kurios nors Susitariančiosios šalies įstatymuose jos prisijungimo prie šio Akto metu reikalaujama, kad dizainai, dėl kurių pateikiama ta pati paraiška, atitiktų dizaino vienumo, gamybos vienumo ar panaudojimo vienumo reikalavimą, arba reikalaujama, kad dizainai priklausytų tam pačiam elementų rinkiniui ar tai pačiai elementų sandarai, arba nurodoma, kad paraiška gali būti pateikiama tik dėl vieno atskiro ir aiškiai atskiriamo dizaino, Susitariančioji šalis gali apie tai pareiškimu pranešti Generaliniam direktoriui. Vis dėlto joks toks pareiškimas neturi įtakos pareiškėjo teisei pagal 5 straipsnio 4 dalį į tarptautinę paraišką įtraukti du ar daugiau pramoninių dizainų, taip pat tuo atveju, jei paraiškoje nurodoma pareiškimą padavusi Susitariančioji šalis.

(2) [ Pareiškimo galia ] Kiekvienas toks pareiškimas suteikia teisę šį pareiškimą pateikusiai Susitariančiosios šalies Tarnybai pagal 12 straipsnio 1 dalį atsisakyti pripažinti tarptautinės registracijos galiojimą iki tol, kol bus įvykdytas Susitariančiosios šalies reikalavimas.

(3) [ Papildomi mokėtini mokesčiai atskirtos registracijos atveju ] Jei pagal 2 dalį pateikus pranešimą apie atsisakymą pripažinti galiojimą tarptautinė registracija atskiriama susijusioje Tarnyboje siekiant panaikinti pranešime nurodytą atsisakymo pagrindą, ši Tarnyba turi teisę reikalauti mokesčio už kiekvieną papildomą tarptautinę paraišką, kuri būtų buvusi reikalinga siekiant išvengti atsisakymo pripažinti galiojimą pagrindo.

14 straipsnis

Tarptautinės registracijos galia

(1) [ Tokia pati kaip pagal taikomus įstatymus pateiktos paraiškos galia ] Tarptautinė registracija nuo tarptautinės registracijos datos kiekvienoje nurodytoje Susitariančioje šalyje turi bent jau tą pačią galią kaip pagal Susitariančiosios šalies įstatymus taisyklingai pateikta paraiška dėl apsaugos suteikimo pramoniniam dizainui.

(2) [ Tokia pati kaip apsaugos suteikimo pagal įstatymus galia ] a) Kiekvienoje nurodytoje Susitariančioje šalyje, kurios Tarnyba nepranešė pagal 12 straipsnį apie atsisakymą pripažinti galiojimą, tarptautinė registracija turi tą pačią galią kaip apsaugos pramoniniam dizainui suteikimas pagal Susitariančiosios šalies įstatymus vėliausiai nuo laikotarpio, per kurį Susitariančioji šalis turėjo pranešti apie atsisakymą, termino pabaigos arba, jei Susitariančioji šalis pateikė atitinkamą pareiškimą pagal Taisykles, vėliausiai tame pareiškime nurodytu laiku.

(b)[17] Jei nurodytosios Susitariančiosios šalies Tarnyba pranešė apie atsisakymą pripažinti galiojimą, o vėliau šį atsisakymą iš dalies arba visiškai atšaukė, tarptautinė registracija, jei atsisakymas pripažinti galiojimą yra atšaukiamas, vėliausiai nuo šio atsisakymo atšaukimo dienos toje Susitariančioje šalyje turi tą pačią galią kaip apsaugos pramoniniam dizainui suteikimas pagal aptariamos Susitariančiosios šalies įstatymus.

(c) Pagal šią dalį tarptautinei registracijai suteikta galia taikoma pramoniniam (-s) dizainui (-ams), susijusiam (-iems) su šia registracija, kaip juos nurodytoji Tarnyba gauna iš Tarptautinio biuro, arba, prireikus, kaip jie yra iš dalies pakeisti Tarnybos atlikta procedūra.

(3) [ Su pareiškėjo Susitariančiosios šalies nurodymo galia susijęs pareiškimas ] a) Kiekviena Susitariančioji šalis, kurios Tarnyba yra Ekspertizės tarnyba, gali pranešimu informuoti Generalinį direktorių, jei ji yra pareiškėjo Susitariančioji šalis, kad šios Susitariančiosios šalies nurodymas tarptautinėje registracijoje neturi galios.

(b) Jei Susitariančioji šalis, pateikusi a punkte nurodytą pareiškimą, tarptautinėje paraiškoje pažymėta kaip pareiškėjo Susitariančioji šalis ir kaip nurodytoji Susitariančioji šalis, Tarptautinis biuras neatsižvelgia į šios Susitariančiosios šalies nurodymą.

15 straipsnis

Galiojimo panaikinimas

(1) [ Su galimybe ginti savo teises susijęs reikalavimas ] Nurodytosios Susitariančiosios šalies kompetentingos institucijos negali iš dalies arba visiškai panaikinti tarptautinės registracijos galiojimo tos Susitariančiosios šalies teritorijoje, jei savininkui laiku nesuteikiama galimybė ginti savo teises.

(2) [ Pranešimas apie galiojimo panaikinimą ] Susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje buvo panaikintas tarptautinės registracijos galiojimas, Tarnyba, sužinojusi apie galiojimo panaikinimą, apie jį praneša Tarptautiniam biurui.

16 straipsnis

Su tarptautinėmis registracijomis susijusių

pakeitimų ir kitų duomenų įrašymas

(1) [ Pakeitimų ir kitų duomenų įrašymas ] Tarptautinis biuras, kaip nurodyta Taisyklėse, į Tarptautinį registrą įrašo šiuos duomenis:

(i) visus tarptautinės registracijos nuosavybės teisės pakeitimus kurios nors ar visų nurodytųjų Susitariančiųjų šalių atžvilgiu ir kurio nors ar visų su tarptautine registracija susijusių pramoninių dizainų atžvilgiu, jei naujasis savininkas turi teisę pagal 3 straipsnį pateikti tarptautinę paraišką,

(ii) visus savininko vardo, pavardės ir adreso pakeitimus,

(iii) apie pareiškėjo arba savininko atstovo paskyrimą ir visus kitus su šiuo atstovu susijusius duomenis,

(iv) apie bet kokį savininko atsisakymą tarptautinės registracijos kurios nors ar visų nurodytųjų Susitariančiųjų šalių atžvilgiu,

(v) apie bet kokius vienam ar keliems tarptautiniams dizainams, kurie yra susiję su tarptautine registracija, savininko taikomus tarptautinės registracijos apribojimus vienos ar visų nurodytųjų Susitariančiųjų šalių atžvilgiu,

(vi) apie nurodytosios Susitariančiosios šalies kompetentingų institucijų atliktą tarptautinės registracijos galiojimo panaikinimą Susitariančiosios šalies teritorijoje vieno ar visų tarptautinių dizainų, susijusių su tarptautine registracija, atžvilgiu,

(vii) visi kiti atitinkami Taisyklėse nustatyti duomenys, susiję su teisėmis į vieną ar visus pramoninius dizainus, kurie yra susiję su tarptautine registracija.

(2) [ Įrašo Tarptautiniame registre galia ] Kiekvienas 1 dalies i, ii, iv, v, vi, ir vii punktuose nurodytas įrašas turi tą pačią galią kaip kiekvienos susijusios Susitariančiosios šalies Tarnybos registre atliktas įrašas; vis dėlto Susitariančioji šalis gali pareiškimu pranešti Generaliniam direktoriui, kad 1 dalies i punkte nurodytas įrašas neturi šioje Susitariančioje šalyje galios tol, kol jos Tarnyba negavo šiame pareiškime nurodytų duomenų arba dokumentų.

(3) [ Mokesčiai ] Už kiekvieną pagal 1 dalį atliktą įrašą gali būti reikalaujamas mokestis.

(4) [ Paskelbimas ] Tarptautinis biuras paskelbia pranešimą apie kiekvieną pagal 1 dalį padarytą įrašą. Jis siunčia paskelbto pranešimo kopiją kiekvienos susijusios Susitariančiosios šalies Tarnybai.

17 straipsnis

Tarptautinės registracijos pirminis apsaugos laikotarpis, jos pratęsimas ir apsaugos trukmė

(1) [ Tarptautinės registracijos pirminis galiojimo laikotarpis ] Tarptautinės registracijos pirminis galiojimo laikotarpis apima penkerius metus nuo tarptautinės registracijos datos.

(2) [ Tarptautinės registracijos pratęsimas ] Tarptautinę registraciją galima pratęsti papildomam penkerių metų laikotarpiui pagal nustatytą tvarką ir su sąlyga, kad būtų sumokėti nustatyti mokesčiai.

(3) [ Apsaugos trukmė nurodytosiose Susitariančiosiose šalyse ] a) Jei tarptautinė registracija yra pratęsiama, atsižvelgiant į b punktą, apsaugos trukmė kiekvienoje nurodytojoje Susitariančioje šalyje yra 15 metų, skaičiuojant nuo tarptautinės registracijos datos.

(b) Jei nurodytosios Susitariančiosios šalies įstatymuose pramoniniam dizainui, kuriam pagal šiuos įstatymus suteikta apsauga, numatytas ilgesnis nei 15 metų apsaugos laikotarpis, pratęsiant tarptautinę registraciją apsaugos laikotarpis yra toks pat, kaip numatyta šios Susitariančiosios šalies įstatymuose.

(c) Kiekviena Susitariančioji šalis pareiškimu praneša Generaliniam direktoriui apie jos įstatymuose numatytą ilgiausią apsaugos laikotarpį.

(4) [ Riboto pratęsimo galimybė ] Tarptautinės registracijos pratęsimas gali būti susijęs su viena ar visomis nurodytosiomis Susitariančiosiomis šalimis ir su vienu arba visais pramoniniais dizainais, kurie yra susiję su tarptautine registracija.

(5) [ Pratęsimo įregistravimas ir paskelbimas ] Tarptautinis biuras pratęsimus įregistruoja Tarptautiniame registre ir apie tai paskelbia pranešimą. Jis siunčia paskelbto pranešimo kopiją kiekvienos susijusios Susitariančiosios šalies Tarnybai.

18 straipsnis

Informacija apie paskelbtas tarptautines registracijas

(1) [ Galimybė gauti informaciją ] Tarptautinis biuras kiekvienam prašymą pateikusiam ir nustatytą mokestį sumokėjusiam asmeniui pateikia su kiekviena paskelbta tarptautine registracija susijusius išrašus iš Tarptautinio registro arba informaciją apie Tarptautinio registro turinį.

(2) [ Atleidimas nuo įteisinimo ] Tarptautinio biuro pateiktiems išrašams iš Tarptautinio registro kiekvienoje Susitariančiojoje šalyje netaikomi jokie įteisinimo reikalavimai.

II SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

19 straipsnis

Kelių valstybių bendroji Tarnyba

(1) [ Pranešimas apie bendrąją Tarnybą ] Jei kelios prie šio Akto ketinančios prisijungti valstybės suvienodino su pramoniniu dizainu susijusius nacionalinius teisės aktus arba jei kelios šio Akto šalimis esančios valstybės susitaria dėl tokio nacionalinių teisės aktų suvienodinimo, jos gali pranešti Generaliniam direktoriui, kad:

(i) vietoj kiekvienos šalies nacionalinių Tarnybų įsteigiama bendroji Tarnyba,

(ii) jų atitinkamų teritorijų visuma, kurioje taikomi suvienodinti teisės aktai, laikoma viena Susitariančiąja šalimi šio Akto 1, 3−18 ir 31 straipsnių taikymo tikslais.

(2) [ Pranešimo pateikimo laikas ] 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas,

(i) jei kalbama apie valstybes, ketinančias prisijungti prie šio Akto, 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų raštų pateikimo metu;

(ii) jei kalbama apie valstybes, kurios yra šio Akto šalys, bet kuriuo metu po jų nacionalinių teisės aktų suvienodinimo.

(3) [ Pranešimo įsigaliojimo data ] 1 ir 2 dalyse nurodytas pranešimas įsigalioja,

(i) jei kalbama apie valstybes, ketinančias prisijungti prie šio Akto, tuo metu, kai šios valstybės įsipareigoja laikytis šio Akto nuostatų;

(ii) jei kalbama apie valstybes, kurios yra šios Akto šalys, trys mėnesiai po to, kai Generalinis direktorius apie šį pranešimą informuoja kitas Susitariančiąsias šalis, arba bet kurią vėlesnę pranešime nurodytą dieną.

20 straipsnis

Narystė Hagos sąjungoje

Susitariančiosios šalys yra tos pačios Sąjungos narės kaip valstybės, esančios 1934 m. ir 1960 m. Aktų šalys.

21 straipsnis

Asamblėja

(1) [ Sudėtis ] a) Susitariančiosios šalys yra tos pačios Asamblėjos narės kaip valstybės, kurios privalo laikytis 1967 m. papildančio Akto 2 straipsnio.

(b) Kiekvienai Asamblėjos narei Asamblėjoje atstovauja vienas delegatas, kuris gali turėti pavaduotojų, patarėjų ir ekspertų; kiekvienas delegatas gali atstovauti tik vienai Susitariančiajai šaliai.

(c) Asamblėjos narėmis nesančioms Sąjungos narėms suteikiama galimybė dalyvauti Asamblėjos posėdžiuose kaip stebėtojoms.

(2) [Uždaviniai] a) Asamblėja

(i) nagrinėja visus klausimus, susijusius su Sąjungos išsaugojimu bei plėtra ir šio Akto įgyvendinimu;

(ii) naudojasi tokiomis teisėmis ir vykdo tokius uždavinius, kurie yra jai ypatingai suteikti ar pavesti pagal šį Aktą arba 1967 m. papildantį Aktą;

(iii) duoda Generaliniam direktoriui nurodymus dėl persvarstymui skirtų konferencijų rengimo ir sprendžia, kada sušaukti tokią konferenciją;

(iv) iš dalies keičia Taisykles;

(v) nagrinėja ir tvirtina su Sąjunga susijusias Generalinio direktoriaus ataskaitas ir veiklą bei pateikia jam visus reikalingus nurodymus Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais;

(vi) nustato Sąjungos programą, tvirtina jos dvejų metų biudžetą ir galutines finansines ataskaitas;

(vii) tvirtina Sąjungos finansinius reglamentus;

(viii) steigia tokius komitetus ir darbo grupes, kurios, jos nuomone, reikalingos Sąjungos tikslams įgyvendinti;

(ix) vadovaudamasi 1 dalies 1 punktu nusprendžia, kurioms valstybėms, tarpvyriausybinėms organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms suteikti galimybę dalyvauti jos posėdžiuose kaip stebėtojoms;

(x) imasi visų kitų atitinkamų veiksmų Sąjungos tikslams pasiekti ir vykdo visas kitas funkcijas, numatytas šiame Akte.

(b) Išklausiusi Organizacijos Koordinavimo komiteto nuomonę, Asamblėja priima sprendimus klausimais, dominančiais taip pat kitas Sąjungas, kurioms vadovauja Organizacija.

(3) [ Kvorumas ] a) Pusė Asamblėjos narių, kurios yra valstybės ir turi balsavimo teisę tam tikru klausimu, sudaro kvorumą balsavimo tuo klausimu tikslais.

(b) Nepaisant a punkto nuostatų, jei kurioje nors sesijoje atstovaujamų Asamblėjos narių, kurios yra valstybės ir turi balsavimo teisę svarstomu klausimu, yra mažiau nei pusė, bet trečdalis arba per trečdalį Asamblėjos narių, kurios yra valstybės ir turi balsavimo teisę tuo klausimu, Asamblėja gali priimti sprendimus; tačiau visi Asamblėjos sprendimai, išskyrus sprendimus, kurie susiję su jos procedūromis, įsigalioja tik tuomet, jei išpildomos toliau nurodytos sąlygos. Tarptautinis biuras siunčia minėtus sprendimus Asamblėjos narėms, kurios yra valstybės, turi balsavimo teisę svarstomu klausimu ir kurioms nebuvo atstovaujama sesijoje, ir prašo pranešti raštu per tris mėnesius nuo sprendimų išsiuntimo datos, ar jos balsuoja už tuos sprendimus ar susilaiko. Jeigu praėjus nustatytam laikui, narių, tokiu būdu balsavusių arba pranešusių, kad jos susilaiko, skaičius yra toks, kokio trūko kvorumui pačioje sesijoje, tokie sprendimai įsigalioja, jei tuo pat metu yra pasiekiama reikalinga dauguma.

(4) [ Sprendimų priėmimas Asamblėjoje ] a) Asamblėja stengiasi priimti sprendimus bendru sutarimu.

(b) Jei sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, sprendimas svarstomu klausimu priimamas balsavimo būdu. Tokiu atveju:

(i) kiekviena Susitariančioji šalis, kuri yra valstybė, turi vieną balsą ir balsuoja tik savo vardu,

(ii) kiekviena Susitariančioji šalis, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, gali balsuoti už savo valstybes nares, turėdama šių valstybių narių, kurios yra šio Akto šalys, skaičiui prilygstantį balsų skaičių; jokia tarpvyriausybinė organizacija negali dalyvauti balsavime, jei kuri nors jos valstybė narė naudojasi savo balsavimo teise ir vice versa .

(c) Priimant sprendimus dėl klausimų, susijusių tik su tomis valstybėmis, kurios privalo laikytis 1967 m. papildančio Akto 2 straipsnio, Susitariančiosios šalys, kurios neprivalo laikytis šio straipsnio, balsavimo teisės neturi, o priimant sprendimus dėl klausimų, susijusių tik su Susitariančiosiomis šalimis, balsavimo teisę turi tik Susitariančiosios šalys.

(5) [ Balsų daugumos ] a) Atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, Asamblėja savo sprendimus priima dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma.

(b) Susilaikiusiųjų balsai neįskaitomi.

(6) [ Sesijos ] a) Asamblėja renkasi į eilinę sesiją kartą per dvejus kalendorinius metus Generaliniam direktoriui sušaukus ir, išskyrus išimtinius atvejus, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip Organizacijos Generalinė Asamblėja.

(b) Asamblėja renkasi į neeilinę sesiją, sušaukiamą Generalinio direktoriaus, kai to pareikalauja vienas ketvirtadalis Asamblėjos narių arba kai ją savo iniciatyva sušaukia Generalinis direktorius.

(c) Kiekvienos sesijos darbotvarkę parengia Generalinis direktorius.

(7) [ Darbo tvarkos taisyklės ] Asamblėja priima savas darbo tvarkos taisykles.

22 straipsnis

Tarptautinis biuras

(1) [ Administraciniai uždaviniai ] a) Tarptautinę registraciją ir su ja susijusias užduotis, taip pat kitus su Sąjunga susijusius administracinius uždavinius vykdo Tarptautinis biuras.

(b) Tarptautinis biuras ypač rengia Asamblėjos, ekspertų komitetų ir darbo grupių, kuriuos (-ias) gali įsteigti Asamblėja, posėdžius bei atlieka šių organų sekretoriato funkcijas.

(2) [ Generalinis direktorius ] Generalinis direktorius yra vyriausiasis Sąjungos pareigūnas ir atstovauja Sąjungai.

(3) [ Kiti Asamblėjos posėdžiai, išskyrus sesijas ] Visus Asamblėjos įsteigtus komitetus ir darbo grupes bei visus kitus posėdžius, kuriuose svarstomi su Sąjunga susiję klausimai, sušaukia Generalinis direktorius.

(4) [ Tarptautinio biuro vaidmuo Asamblėjoje ir kituose posėdžiuose ] a) Generalinis direktorius ir jo paskirtieji asmenys be balsavimo teisės dalyvauja visuose Asamblėjos ir jos įsteigtų komitetų bei darbo grupių posėdžiuose, taip pat visuose kituose Generalinio direktoriaus sušauktuose posėdžiuose globojant Sąjungai.

(b) Generalinis direktorius arba jo paskirtasis personalo narys ex officio yra Asamblėjos ir a punkte nurodytų komitetų, darbo grupių ir kitų posėdžių sekretorius.

(5) [ Konferencijos ] a) Tarptautinis biuras, vadovaudamasis Asamblėjos nurodymais, rengia persvarstymui skirtas konferencijas.

(b) Tarptautinis biuras gali konsultuotis su tarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis bei nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis dėl persvarstymui skirtų konferencijų rengimo.

(c) Generalinis direktorius ir jo paskirtieji asmenys be balsavimo teisės dalyvauja persvarstymo konferencijų diskusijose.

(6) [ Kiti uždaviniai ] Tarptautinis biuras vykdo visus kitus jam pavestus su šiuo Aktu susijusius uždavinius.

23 straipsnis

Finansai

(1) [ Biudžetas ] a) Sąjunga turi biudžetą.

(b) Sąjungos biudžetą sudaro Sąjungos įplaukos ir išlaidos, taip pat jos įnašai į Organizacijos vadovaujamų Sąjungų bendrų išlaidų biudžetą.

(c) Bendromis Sąjungų išlaidomis laikomos tokios išlaidos, kurios nepriklauso išimtinai Sąjungai, bet taip pat kitai ar kelioms kitoms Organizacijos vadovaujamoms Sąjungoms. Sąjungos dalis bendrose išlaidose atitinka jos suinteresuotumą tomis išlaidomis.

(2) [ Koordinavimas su kitų Sąjungų biudžetais ] Sąjungos biudžetas priimamas atsižvelgiant į koordinavimo su kitų Sąjungų, kurioms vadovauja Organizacija, biudžetais reikalavimus.

(3) [ Biudžeto finansavimo šaltiniai ] Sąjungos biudžetas finansuojamas iš šių šaltinių:

(i) su tarptautinėmis registracijomis susiję mokesčiai;

(ii) mokesčiai už paslaugas, kurios susijusios su Sąjunga ir kurias teikia Tarptautinis biuras;

(iii) įplaukos už parduotas Tarptautinio biuro publikacijas, susijusias su Sąjunga, ir už teisių į tokias publikacijas perleidimą;

(iv) dovanos, palikimai ir subsidijos;

(v) nuoma, palūkanos ir kitos įvairios pajamos.

(4) [ Mokesčių ir rinkliavų nustatymas ; biudžeto dydis ] a) 3 dalies i punkte nurodytų mokesčių sumą nustato Asamblėja, remdamasi Generalinio direktoriaus pasiūlymu. 3 dalies ii punkte nurodytus mokesčius nustato Generalinis direktorius; jie taikomi laikinai su sąlyga, kad Asamblėja juos patvirtins ateinančios sesijos metu.

(b) 3 dalies i punkte nurodytų mokesčių suma nustatoma taip, kad Sąjungos pajamų iš mokesčių ir kitų šaltinių bent jau pakaktų visoms Tarptautinio biuro išlaidoms, susijusioms su Sąjungos reikalais, padengti.

(c) Jei biudžetas nepriimamas iki naujo finansinio laikotarpio pradžios, pagal finansinių reglamentų numatytą tvarką biudžeto dydis yra toks pats kaip ankstesniaisiais metais.

(5) [ Apyvartinių lėšų fondas ] Sąjunga turi apyvartinių lėšų fondą, kuris sudaromas iš įplaukų pertekliaus ir, jei šio pertekliaus nepakanka, iš vienkartinių kiekvienos Sąjungos narės mokamų mokesčių. Jei apyvartinių lėšų fondo neužtenka, Asamblėja sprendžia klausimą dėl jo padidinimo. Šią proporciją ir mokėjimo sąlygas nustato Asamblėja Generalinio direktoriaus siūlymu.

(6) [ Priimančios valstybės išankstinės išmokos ] a) Sutartyje dėl centrinės būstinės, sudaromos su valstybe, kurios teritorijoje yra Organizacijos centrinė būstinė, numatoma, kad tuomet, kai apyvartinių lėšų fondo išteklių nepakanka, ši valstybė teikia išankstines išmokas. Šių išankstinių išmokų dydis ir teikimo sąlygos kiekvienu atveju yra numatomi atskirose sutartyse tarp tokios valstybės ir Organizacijos.

(b) Ir a punkte nurodyta valstybė, ir Organizacija turi teisę raštišku pranešimu denonsuoti įsipareigojimą teikti išankstines išmokas. Denonsavimas įsigalioja 3 metai po tų metų, kuriais buvo pranešta apie denonsavimą, pabaigos.

(7) [ Sąskaitų auditas ] Sąskaitų auditą pagal finansinių reglamentų nuostatas atlieka viena arba kelios Sąjungos valstybės narės arba išorės auditoriai. Sutinkančius dirbti auditorius skiria Asamblėja.

24 straipsnis

Taisyklės

(1) [ Objektas ] Taisyklėmis nustatomi šio Akto įgyvendinimo aspektai. Į juos yra ypač įtrauktos nuostatos dėl:

(i) klausimų, kurie pagal šio Akto nuostatas turi būti būtinai apibrėžti;

(ii) kitos su šio Akto nuostatomis susijusios arba šių nuostatų įgyvendinimui naudingos informacijos;

(iii) administracinių reikalavimų, klausimų ar procedūrų.

(2) [ Taisyklių tam tikrų nuostatų dalinis pakeitimas ] a) Taisyklėse gali būti numatyta, kad tam tikros Taisyklių nuostatos gali būti iš dalies pakeistos tik balsuojant vieningai arba pasiekus keturių penktadalių balsų daugumą.

(b) Siekiant, kad ateityje nebebūtų taikomas balsų vieningumo arba keturių penktadalių daugumos reikalavimas, norint iš dalies pakeisti Taisyklių nuostatą, reikalaujama balsų vieningumo.

(c) Siekiant, kad ateityje būtų taikomas balsų vieningumo arba keturių penktadalių daugumos reikalavimas, norint iš dalies pakeisti Taisyklių nuostatą, reikalaujama keturių penktadalių balsų daugumos.

(3) [ Šio Akto ir Taisyklių nesuderinamumas ] Jei šio Akto nuostatos nesuderinamos su Taisyklių nuostatomis, taikomos šio Akto nuostatos.

III SKYRIUS

PESVARSTYMAS IR DALINIS PAKEITIMAS

25 straipsnis

Šio Akto persvarstymas

(1) [ Persvarstymui skirtos konferencijos ] Šis Aktas gali būti persvarstytas Susitariančiųjų šalių konferencijos metu.

(2) [ Tam tikrų straipsnių persvarstymas arba dalinis pakeitimas ] 21, 22, 23 ir 26 straipsnius galima iš dalies pakeisti persvarstymui skirtoje konferencijoje arba Asamblėjoje pagal 26 straipsnio nuostatas.

26 straipsnis

Tam tikrų straipsnių dalinis pakeitimas Asamblėjoje

(1) [ Pasiūlymai dėl dalinių pakeitimų ] a) Pasiūlymus dėl 21, 22, 23 ir šio straipsnio dalinių pakeitimų Asamblėjoje gali pateikti bet kuri Susitariančioji šalis arba Generalinis direktorius.

(b) Tokius pasiūlymus Generalinis direktorius siunčia Susitariančiosioms šalims ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų nagrinėjimo Asamblėjoje.

(2) [ Balsų daugumos ] Kiekvienas 1 dalyje nurodytų straipsnių dalinis pakeitimas priimamas trijų ketvirtadalių balsų dauguma, tačiau kiekvienas 21 straipsnio ir šios dalies dalinis pakeitimas priimamas keturių penktadalių balsų dauguma.

(3) [ Įsigaliojimas ] a) Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas b punktas, kiekvienas straipsnių, nurodytų 1 dalyje, dalinis pakeitimas įsigalioja vienas mėnuo po to, kai raštiškus pranešimus apie tokio pakeitimo priėmimą pagal atitinkamas konstitucines procedūras Generalinis direktorius gauna iš trijų ketvirtadalių Susitariančiųjų šalių, kurios dalinio pakeitimo priėmimo metu buvo Asamblėjos narės ir turėjo teisę balsuoti dėl šio pakeitimo.

(b) 21 straipsnio 3 ir 4 dalies arba šios dalies dalinis pakeitimas neįsigalioja, jei kuri nors Susitariančioji šalis per šešis mėnesius nuo jo priėmimo Asamblėjoje praneša Generaliniam direktoriui, kad ji dėl tokio dalinio pakeitimo nesutinka.

(c) Kiekvienas dalinis pakeitimas, įsigaliojantis pagal šios dalies nuostatas, yra privalomas visoms valstybėms ir tarpvyriausybinėms organizacijoms, kurios dalinio pakeitimo įsigaliojimo metu yra Susitariančiosios šalys arba jomis tampa vėliau.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Teisė tapti šio Akto šalimi

(1) [ Teisė tapti šio Akto šalimi ] Atsižvelgiant į 2 ir 3 dalis, taip pat į 28 straipsnį,

(i) kiekviena Organizacijos valstybė narė gali pasirašyti šį Aktą ir tapti jo šalimi;

(ii) kiekviena tarpvyriausybinė organizacija, turinti Tarnybą, galinčią pramoniniam dizainui suteikti apsaugą, galiojančią teritorijoje, kurioje taikoma tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartis, gali pasirašyti šį Aktą ir tapti jo šalimi, jei bent viena tarptautinės organizacijos valstybė narė yra Organizacijos narė ir jei tokia Tarnyba nenurodoma pranešime pagal 19 straipsnį.

(2) [ Ratifikavimas arba prisijungimas ] Kiekviena 1 dalyje nurodyta valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija gali deponuoti:

(i) ratifikavimo raštą, jei ji pasirašė šį Aktą, arba

(ii) prisijungimo raštą, jei ji nepasirašė šio Akto.

(3) [ Deponavimo įsigaliojimo data ] a) Atsižvelgiant į b−d punktus, ratifikavimo arba prisijungimo raštų deponavimas įsigalioja tą dieną, kai deponuojami šie raštai.

(b) Valstybės, kurios atžvilgiu apsaugą pramoniniam dizainui gali suteikti tik tarpvyriausybinės organizacijos, kurios narė yra ta valstybė, Tarnyba, ratifikavimo arba prisijungimo raštų deponavimo įsigaliojimo data yra ta diena, kai deponuojami tos tarpvyriausybinės organizacijos raštai, jei ji yra vėlesnė nei diena, kurią buvo deponuoti aptariamos valstybės raštai.

(c) Ratifikavimo arba prisijungimo raštų, kuriuose yra arba prie kurių pridėtas 19 straipsnyje nurodytas pranešimas, deponavimo įsigaliojimo data yra ta diena, kurią deponuojamas minėtą pranešimą pateikusios valstybių grupės valstybių narių paskutinis raštas.

(d) Kiekviename valstybės ratifikavimo arba prisijungimo rašte gali būti arba prie jo gali būti pridėtas pareiškimas, kuriame nurodoma sąlyga, kad šis raštas laikomas deponuotu tik tada, jei kitos valstybės ar tarpvyriausybinės organizacijos raštas, dviejų kitų valstybių raštai ar kitos valstybės ir tarpvyriausybinės organizacijos raštai yra taip pat deponuoti; nurodomi valstybių ir tarpvyriausybinių organizacijų, turinčių teisę tapti šio Akto šalimis, pavadinimai. Raštas, kuriame yra arba prie kurio pridėtas toks pareiškimas, laikomas deponuotu tą dieną, kai įvykdoma pareiškime nurodyta sąlyga. Tačiau jei pareiškime, nurodytame pačiame rašte, yra arba prie jo yra pridėtas minėto turinio pareiškimas, šis raštas laikomas deponuotu tą dieną, kai išpildoma šio rašto pareiškime nurodyta sąlyga.

(e) Kiekvieną pagal d punktą pateiktą pareiškimą galima bet kuriuo laiku visiškai arba iš dalies atšaukti. Kiekvienas toks atšaukimas įsigalioja tą dieną, kai Generalinis direktorius gauna pranešimą apie atšaukimą.

28 straipsnis

Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimo data

(1) [ Raštai, į kuriuos reikia atsižvelgti ] Šios straipsnio tikslais atsižvelgiama tik į tuos ratifikavimo ar prisijungimo raštus, kuriuos deponavo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės arba tarpvyriausybinės organizacijos ir kurių įsigaliojimo data atitinka 27 straipsnio 3 dalyje numatytą datą.

(2) [ Šio Akto įsigaliojimas ] Šis Aktas įsigalioja trys mėnesiai po to, kai šešios valstybės deponuoja savo ratifikavimo ir prisijungimo raštus, su sąlyga, kad pagal naujausius Tarptautinio biuro surinktus metinius statistinius duomenis mažiausiai trys minėtos valstybės įvykdo bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

(i) susijusioje valstybėje arba susijusiai valstybei buvo pateikta mažiausiai 3000 paraiškų dėl pramoninio dizaino apsaugos arba

(ii) susijusioje valstybėje arba susijusiai valstybei kitų valstybių nuolatiniai gyventojai pateikė mažiausiai 1000 paraiškų dėl pramoninio dizaino apsaugos.

(3) [ Ratifikavimo ir prisijungimo įsigaliojimas ] a) Kiekviena prieš tris arba daugiau mėnesių iki šio Akto įsigaliojimo datos savo ratifikavimo arba prisijungimo raštą deponavusi valstybė ar tarpvyriausybinė organizacija įpareigojama šiuo Aktu jo įsigaliojimo dieną.

(b) Bet kuri kita valstybė arba tarpvyriausybinė organizacija įpareigojama šiuo Aktu trys mėnesiai po ratifikavimo arba prisijungimo rašto deponavimo datos arba bet kurią vėlesnę rašte nurodytą dieną.

29 straipsnis

Draudimas daryti išlygas

Išlygų šio akto atžvilgiu daryti negalima.

30 straipsnis

Susitariančiųjų šalių pareiškimai

(1) [ Pareiškimų pateikimo laikas ] Pareiškimus pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą, 5 straipsnio 2 dalies a punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį arba 17 straipsnio 3 dalies c punktą galima pateikti:

(i) 27 straipsnio 2 dalyje nurodyto rašto deponavimo metu; tokiu atveju pareiškimas įsigalioja tą dieną, kai pareiškimą pateikusiai valstybei ar tarpvyriausybinei organizacijai šis Aktas tampa privalomas, arba

(ii) po 27 straipsnio 2 dalyje nurodyto rašto deponavimo; tokiu atveju pareiškimas įsigalioja trys mėnesiai po to, kai jį gauna Generalinis direktorius arba bet kurią vėlesnę pareiškime nurodytą dieną; pareiškimas yra susijęs tik su tarptautinėmis registracijomis, kurių data yra ta pati arba vėlesnė kaip pareiškimo įsigaliojimo data.

(2) [ Bendrą Tarnybą turinčių valstybių pareiškimai ] Nepaisant 1 dalies nuostatų, bet kuris šioje dalyje nurodytas pareiškimas, kurį pateikė valstybė, kartu su kita valstybe ar kitomis valstybėmis pagal 19 straipsnio 1 dalį pranešusi Generaliniam direktoriui apie bendros Tarnybos įsteigimą vietoj jų nacionalinių Tarnybų, įsigalioja tik tada, jei ta kita valstybė arba tos kitos valstybės pateikia atitinkamą pareiškimą arba atitinkamus pareiškimus.

(3) [ Pareiškimų atšaukimas ] Kiekvieną 1 dalyje nurodytą pareiškimą galima bet kuriuo metu atšaukti apie tai pranešant Generaliniam direktoriui. Toks atšaukimas įsigalioja trys mėnesiai po to, kai Generalinis direktorius gauna pranešimą, arba bet kurią vėlesnę pranešime nurodytą dieną. Jei pareiškimas pateikiamas pagal 7 straipsnio 2 dalį, atšaukimas neturi įtakos prieš šio atšaukimo įsigaliojimo dieną pateiktoms tarptautinėms paraiškoms.

31 straipsnis

1934 m. ir 1960 m. Aktų taikomumas

(1) [ Valstybių, kurios yra tiek šio Akto, tiek 1934 m. arba 1960 m. Akų šalys, santykiai ] Valstybių, kurios yra tiek šio Akto, tiek 1934 m. arba 1960 m. Aktų šalys, abipusius santykius reglamentuoja tik šio Akto nuostatos. Tačiau tokios valstybės abipusių santykių srityje taiko 1934 m. arba 1960 m. Aktų nuostatas tais atvejais, kai pramoniniai dizainai Tarptautiniame biure deponuojami prieš šio Akto taikymo jų abipusių santykių srityje datą.

(2) [ Valstybių, kurios yra tiek šio Akto, tiek 1934 m. arba 1960 m. Aktų šalys, ir valstybių, kurios yra 1934 m. arba 1960 m. Aktų šalys, tačiau nėra šio Akto šalys, santykiai ] a) Kiekviena valstybė, kuri yra šio Akto ir 1934 m. Akto šalis, tebetaiko 1934 m. Akto nuostatas santykiuose su valstybėmis, kurios yra 1934 m. Akto šalys, tačiau nėra 1960 m. Akto arba šio Akto šalys.

(b) Kiekviena valstybė, kuri yra šio Akto ir 1960 m. Akto šalis, tebetaiko 1960 m. Akto nuostatas santykiuose su valstybėmis, kurios yra 1960 m. Akto šalys, tačiau nėra šio Akto šalys.

32 straipsnis

Šio Akto denonsavimas

(1) [ Pranešimas ] Bet kuri Susitariančioji šalis gali denonsuoti šį Aktą, nusiųsdama pranešimą Generaliniam direktoriui.

(2) [ Įsigaliojimo data ] Denonsavimas įsigalioja vieneri metai po to, kai Generalinis direktorius gauna pranešimą, arba bet kurią vėlesnę pranešime nurodytą dieną. Denonsavimas neturi įtakos su jokia nagrinėjama tarptautine paraiška susijusiam šio Akto taikymui ir jokiai galiojančiai tarptautinei registracijai denonsuojančios Susitariančiosios šalies atžvilgiu denonsavimo įsigaliojimo metu.

33 straipsnis

Šio Akto kalbos; Pasirašymas

(1) [ Originalūs tekstai ; oficialūs tekstai ] a) Šis Aktas pasirašomas vienu originaliu egzemplioriumi anglų, arabų, kinų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

(b) Generalinis direktorius, pasikonsultavęs su suinteresuotomis vyriausybėmis, parengia oficialiuosius tekstus kitomis kalbomis, kurias gali nustatyti Asamblėja.

(2) [ Pasirašymo terminas ] Šį Aktą galima pasirašyti Organizacijos centrinėje būstinėje vienerių metų po jo priėmimo dienos laikotarpyje.

34 straipsnis

Depozitaras

Generalinis direktorius yra šio Akto depozitaras.

PAREIŠKIMAS

dėl tiesioginio pateikimo

Tarybos pirmininkas, deponuojantis šį prisijungimo raštą PINO Generaliniam direktoriui, prideda šį pareiškimą prie prisijungimo rašto:

„Europos bendrija pareiškia, kad tarptautinės registracijos negali būti teikiamos per josTarnybą“.

PAREIŠKIMAS

dėl individualaus mokesčio sistemos

Tarybos pirmininkas, deponuojantis šį prisijungimo raštą PINO Generaliniam direktoriui, prideda šį pareiškimą prie prisijungimo rašto:

„Europos bendrija pareiškia, kad teikiant kiekvieną tarptautinę registraciją, kurioje ji yra nurodyta, ir atnaujinant kiekvieną tarptautinę registraciją, gautą pateikus tokią tarptautinę paraišką, Ženevos akto 7 straipsnio 1 dalyje minimas nustatytas nurodymo mokestis pakeičiamas individualiu nurodymo mokesčiu, kuris turi būti: tokio dydžio: ….. ”[18]

PAREIŠKIMAS

dėl Europos bendrijos apsaugos trukmės

Tarybos pirmininkas, deponuojantis šį prisijungimo instrumentą PINO Generaliniam direktoriui, prideda šį pareiškimą prie prisijungimo rašto:

„Europos bendrija pareiškia, kad didžiausia pagal jos teisę suteikiamos apsaugos trukmė yra 25 metai“.

TEISINĘ GALIĄ TURINTI FINANSINĖ PAŽYMA

Politikos sritis: Prekių ir paslaugų vidaus rinka Veikla: Parengti Europos bendrijos prisijungimą prie Ženevos akto dėl tarptautinio dizaino registravimo |

VEIKSMO PAVADINIMAS: TARYBOS SPRENDIMO PASIūLYMAS, PATVIRTINANTIS EUROPOS BENDRIJOS PRISIJUNGIMą PRIE HAGOS SUTARTIES ŽENEVOS AKTO DėL TARPTAUTINIO PRAMONINIO DIZAINO REGISTRAVIMO, PRIIMTO 1999 M. LIEPOS 2 D. ŽENEVOJE. |

1. BUDGET LINE(S) + HEADING(S)

2. BENDRI FINANSINIAI DUOMENYS

2.1. Visas priemonei skirtas asignavimas (B dalis): mln. EUR įsipareigojimui

Netaikoma

2.2. Taikymo laikotarpis:

(nurodyti priemonės taikymo laikotarpio pradžią ir pabaigą)

Pradžia: Įsigaliojimo data

Pabaiga: Neapibrėžta

2.3. Bendroji daugiametė išlaidų sąmata:

(a) Įsipareigojimų asignavimų ir (arba) mokėjimų asignavimų tvarkaraštis (finansinė intervencija) ( žr. 6.1.1.punktą )

Nėra

(b) Techninė ir administracinė pagalba bei veiklos rėmimo išlaidos ( žr. 6.1.2 punktą )

Nėra

(c) Bendras finansinis poveikis žmogiškiesiems ištekliams ir kitos administracinės išlaidos (žr. 7.2 ir 7.3 punktus)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | Iš viso |

Įsipareigojimai (mokėjimai) | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

IŠ VISO a+b+c |

Įsipareigojimai | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

Mokėjimai | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.054 | 0.324 |

2.4. Suderinamumas su finansinėmis programomis ir finansine perspektyva

[X] Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti tarpinstitucinio susitarimo nuostatas.

2.5. Finansinis poveikis įplaukoms:

[X] Pasiūlymas neturi finansinio poveikio (įskaitant techninius aspektus, susijusius su priemonės įgyvendinimu)

ARBA

Pasiūlymas turi finansinį poveikį, poveikis pajamoms yra toks:

Netaikoma

3. BIUDŽETINĖS CHARAKTERISTIKOS

Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

NPI | Skirt. | NE | NE | NE | Nr. 5 |

4. TEISINIS PAGRINDAS

EB Sutarties 308 straipsnis, kartu su EB Sutarties 300 straipsnio 2 ir 3 dalimis

5. APRAŠYMAS IR SPRENDIMO PAGRINDAS

5.1. Bendrijos intervencijos poreikis

5.1.1. Tikslai

Šiuo pasiūlymu siekiama susieti Bendrijos dizaino sistemą su Hagos sistemos Ženevos akte nustatyta tarptautinės registracijos sistema. Jas susiejus dizaineriai galės pateikti vieną tarptautinę paraišką PINO Tarptautiniam biurui, be kitų Susitariančiųjų šalių, nurodančią Europos bendriją, siekiant gauti apsaugą pagal Bendrijos dizaino sistemą.

5.1.2. Priemonės, susijusios su ex ante vertinimu

Europos bendrija jau parodė didelį susidomėjimą Hagos sistema, nuspręsdama aktyviai dalyvauti tarptautinėse derybose, pasibaigusiose diplomatine konferencija 1999 m. Ženevoje, kurios metu buvo priimtas naujas aktas. Organizacijos, atstovaujančios potencialius Bendrijos dizaino sistemos ir tarptautinės registracijos sistemos vartotojus, keletą kartų pareiškė esančios suinteresuotos susieti šias dvi sistemas. 2004 m. Komisija pradėjo konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis (valstybėmis narėmis, verslo ir profesinėmis sąjungomis bei privačiomis įmonėmis) dėl galimo poveikio verslui EB prisijungiant prie Hagos sistemos. Didžioji dauguma beveik vieningai pritarė minčiai, kad Bendrija artimiausiu metu turėtų prisijungti prie Ženevos akto.

5.1.3. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus ex post vertinimą

Netaikoma

5.2. Numatomi veiksmai ir susitarimai dėl biudžetinės intervencijos

Siūlomu Sprendimu Tarybos pirmininkas yra įgaliojamas deponuoti prisijungimo prie Ženevos akto raštą PINO Generaliniam direktoriui, bei yra įtraukiami pareiškimus, kurie turi būti pateikti prisijungimo rašte. Remiantis pasiūlymu, Bendrijai prisijungus prie Ženevos akto, Komisija įgaliojama atstovauti Bendrijai Hagos sąjungos Asamblėjoje. Finansinė parama nenumatyta.

5.3. Įgyvendinimo metodai

Atsižvelgdama į atitinkamos Tarybos darbo grupės koordinavimą, arba vietoje vykstančiuose posėdžiuose, rengiamuose PINO darbo proceso eigoje, Komisija Bendrijos vardu turės derėtis Hagos sąjungos asamblėjoje.

6. FINANSINIS POVEIKIS

6.1. Bendras finansinis poveikis B daliai (per visą programos laikotarpį)

Netaikoma

6.2. Išlaidų apskaičiavimas kiekvienai B dalyje numatytai priemonei (per visą programos laikotarpį)

Netaikoma

7. POVEIKIS PERSONALO IR ADMINISTRACINĖMS IŠLAIDOMS

7.1. Poveikis žmogiškiesiems ištekliams

Pareigų rūšys | Personalas, skiriamas priemonei įgyvendinti iš esamų ir (arba) papildomų išteklių | Iš viso | Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas |

Nuolatinių pareigų skaičius | Laikinų pareigų skaičius |

Pareigūnai arba laikinas personalas | A B C | 0,5 A | 0 | 0,5 A | Jei reikia, gali būti pridedamas išsamesnis užduočių aprašymas. Tarybos ir Parlamento posėdžių rengimas ir dalyvavimas juose siekiant derėtis dėl pasiūlymo priėmimo. Hagos sąjungos posėdžių rengimas ir dalyvavimas juose bei pozicijų derinimas su valstybėmis narėmis. |

Kiti žmogiškieji ištekliai | 0 | 0 | 0 |

Iš viso | 0,5 | 0 | 0,5 |

7.2. Bendras finansinis poveikis žmogiškiesiems ištekliams

Žmogiškųjų išteklių rūšis | Suma (€) | Apskaičiavimo metodas * |

Pareigūnai Laikinasis personalas | 54.000 | Metinės išlaidos pareigūnui: 108.00 € |

Kiti žmogiškieji ištekliai (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso | 54.000 |

Nurodytos sumos yra visos 12 mėn. išlaidos.

7.3. Kitos administravimo išlaidos, susijusios su priemone

Netaikoma

I. Iš viso per metus (7.2 + 7.3) II. Priemonės trukmė III. Bendra priemonės išlaidų suma (I x II) | €54.000 2006-2011 €324.000 |

8. TOLESNI VEIKSMAI IR ĮVERTINIMAS

8.1. Tolesni veiksmai

Netaikoma

8.2. Numatyto įvertinimo tvarka ir tvarkaraštis

Tolesnis vertinimas bus atliekamas stebint tarptautinių registracijų, kuriose nurodoma Bendrijos dizaino sistema, kiekį.

9. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Finansinė parama nenumatyta.

[1] OL L 3, 2002 1 5, p. 1.

[2] OHIM įsteigta 2003 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo , OL L 11, 1994 1 14, p. 1.

[3] Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovėnija, ir Ispanija. Penkios ES valstybės narės iš visų 18 šalių yra prisijungusios prie Ženevos akto (Estija, Vengrija, Latvija, Slovėnija ir Ispanija). Atnaujinta informacija bus paskelbta PINO tinklapyje: www.wipo.int.

[4] OL L 296, 2003 11 14, p. 20.

[5] Ši nuostata taikoma šalims, kurios turi bendrą Tarnybą, pvz., Beneliukso šalims.

[6] Šiuo atžvilgiu Ženevos aktas skiriasi nuo Madrido protokolo dėl tarptautinės ženklų registracijos, kurio 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tarptautinės paraiškos yra teikiamos Tarptautiniam biurui per biuro tarpinę tarnybą, kuriai buvo pateikta pagrindinė paraiška arba kuri ją įregistravo.

[7] Visus mokesčius, kuriuos privaloma sumokėti už tarptautinę paraišką, sudaro pagrindinis mokestis; (i), (ii) standartinis nurodymo mokestis arba individualus nurodymo mokestis, (iii) paskelbimo mokestis. Šie mokesčiai mokami teikiant tarptautinę paraišką, išskyrus atvejus, kai prašoma paskelbimą atidėti. Žr. Bendrųjų reglamentų 12 taisyklę.

[8] Šie klausimai yra susiję su paskelbimo atidėjimu (11 straipsnis); dizaino vienumu (13 straipsnis); su tam tikru dizaino vaizdu susijusiais reikalavimais (9 taisyklė); konkrečiais reikalavimais pareiškėjui (8 taisyklė); patikimumo patikrinimu (13 taisyklė); draudimu nurodyti savo šalį (14 straipsnis); privalomu tarptautinės paraiškos turiniu (5 straipsnis ir 7 taisyklė); laikotarpio, skirto atsisakymui pripažinti galiojimą, pratęsimu ir data, nuo kurios pramoninis dizainas yra saugomas (18 taisyklė); bendromis kelių šalių tarnybomis (19 straipsnis) ir, netiesiogiai, kalbos režimu tarp nacionalinės tarnybos ir Tarptautinio biuro (6 taisyklė).

[9] OL L 341, 2002 12 17, p. 28.

[10] OL L 341, 2002 12 17, p. 54.

14 OL C […], […], p. […].

15 OL C […], […], p. […].

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL L 3, 2002 1 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[13] Priimdama 10 straipsnį, Diplomatinė konferencija susitarė, kad jokia šio straipsnio nuostata negali trukdyti pareiškėjui, savininkui, arba pareiškėjo ar savininko įgaliotajam asmeniui pateikti tarptautinę paraišką arba atlikti tarptautinę registraciją.

[14] Priimdama 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 2 dalies b punktą ir 18 Taisyklės 4 dalį, Diplomatinė konferencija susitarė, kad Tarnyba, pranešusi apie atsisakymą pripažinti galiojimą, pareiškime apie atsisakymo atšaukimą gali pažymėti, jog Tarnyba nusprendė pripažinti visų arba tam tikrų pramoninių dizainų, susijusių su pranešimu dėl atsisakymo, galiojimą. Taip pat buvo susitarta, kad Tarnyba per leistiną pranešimo apie atsisakymą pateikimo laikotarpį gali nusiųsti pareiškimą apie tai, kad ji nusprendė pripažinti tarptautinės registracijos galiojimą net ir tais atvejais, jei ji nepateikė tokio pranešimo apie atsisakymą.

[15] Žr. 19 išnašą.

[16] Remiantis Europos bendrijos prisijungimo prie Ženevos akto poveikio finansine analize, Europos Komisija siūlys iš dalies pakeisti 2002 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2246/20002 dėl mokesčių, mokamų Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) už Bendrijos dizainų registraciją (OL L 341, 2002 12 17, p. 54).