1.

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad vertinant ekonominės veiklos vykdytojo teisę pagal sutartį pareikalauti iš vartotojo atlyginti žalą, kurią jis grindžia neteisėtu sutarties atsisakymu vartotojo iniciatyva, dispozityvios nacionalinės teisės taikymas atmetamas jau tuomet, kai ekonominės veiklos vykdytojo standartinėse sutarties sąlygose (toliau – standartinės sąlygos) yra nesąžininga sąlyga, pagal kurią ekonominės veiklos vykdytojui greta dispozityvios nacionalinės teisės nuostatų pasirinktinai suteikiama teisė iš sutartį pažeidusio vartotojo reikalauti fiksuoto dydžio žalos atlyginimo?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

2.

Ar toks dispozityvios nacionalinės teisės taikymas atmetamas ir tuo atveju, kai ekonominės veiklos vykdytojas vartotojui reiškiamą reikalavimą atlyginti žalą grindžia ne pirmiau minėta sąlyga?

Jei į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų atsakyta teigiamai:

3.

Ar minėtoms Sąjungos teisės nuostatoms prieštarauja tai, kad sąlygos, kurią sudaro kelios taisyklės (pavyzdžiui, alternatyvios sankcijos už neteisėtą sutarties atsisakymą), atveju sutartiniams santykiams lieka galioti tos sąlygos dalys, kurios bet kuriuo atveju atitinka dispozityvią nacionalinę teisę ir nėra laikytinos nesąžiningomis?