2021 6 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/29


2021 m. balandžio 2 d. Europos investicijų banko pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. sausio 27 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-9/19 ClientEarth / EIB

(Byla C-212/21 P)

(2021/C 217/39)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas T. Gilliams, G. Faedo ir K. Carr

Kitos proceso šalys: ClientEarth, Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu,

panaikinti visa skundžiamą sprendimą, visų pirma jo rezoliucinę dalį,

atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad toje bylos stadijoje tai galima daryti,

nurodyti ClientEarth padengti abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šį apeliacinį skundą ir vykstant procesui pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas remiasi trimis apeliacinio skundo pagrindais.

Pirma, skundžiamame sprendime klaidingai pripažinti nepriimtinais EIB gynybos argumentai dėl nepriklausomumo, kurį EIB turi savo finansinių operacijų srityje. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ES pirminės teisės nuostatas, kuriomis grindžiami EIB gynybos argumentai, klaidingai taikė pareigą motyvuoti ir iškraipė EIB atsakymą į ClientEarth prašymą atlikti vidinę peržiūrą pagal Orhuso reglamento (1) 10 straipsnį. Todėl Bendrasis Teismas klaidingai aiškino sąvoką „administracinis aktas“, vartojamą Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punkte.

Antra, skundžiamame sprendime klaidingai nuspręsta, kad 2018 m. balandžio 12 d. EIB direktorių valdybos priimtas nutarimas patvirtinti biomasės elektrinės statybų projekto Curtis (Ispanija) finansavimo pasiūlymą yra administracinis aktas, kuris yra „teisiškai įpareigojantis ir turintis išorinį poveikį“, kaip tai suprantama pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą. Bendrasis Teismas pažeidė ES pirminės teisės viršenybės prieš ES antrinę teisę ir tarptautinius susitarimus principą, nepaisė SESV 271 straipsnio c punkto ir 263 straipsnio 4 dalies bei klaidingai taikė SESV 263 straipsnį.

Trečia, skundžiamame sprendime klaidingai nuspręsta, kad 2018 m. balandžio 12 d. EIB direktorių valdybos nutarimas yra administracinis aktas, kuris buvo „priimtas pagal aplinkos teisę“, kaip tai suprantama pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą. Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punkte pateiktą sąvoką, nenustatė minėto nutarimo tinkamo teisinio pagrindo ir nenuosekliai aiškino Orhuso reglamentą, atsižvelgdamas į Orhuso konvenciją.


(1)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13).