1.

Ar su konkurencijos teise susijusioje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje „ne bis in idem“ principui taikyti nustatytas trečiasis kriterijus, t. y. kad turi būti pažeistas identiškas saugomas teisinis gėris, taikytinas ir tuo atveju, kai dviejų valstybių narių konkurencijos institucijos toms pačioms faktinėms aplinkybėms ir tų pačių asmenų atžvilgiu, be nacionalinės teisės normų, privalo taikyti ir tas pačias Europos teisės normas (nagrinėjamu atveju – SESV 101 straipsnį)?

Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

2.

Ar tokiu lygiagretaus Europos ir nacionalinės konkurencijos teisės taikymo atveju saugomas teisinis gėris yra identiškas?

3.

Ar, taikant „ne bis in idem“ principą, svarbu tai, ar laiko atžvilgiu ankstesniame vienos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendime dėl baudos skyrimo buvo atsižvelgta į konkurencijos pažeidimo faktines pasekmes kitai valstybei narei, kurios konkurencijos institucija sprendimą savo nagrinėtoje konkurencijos byloje priėmė vėliau?

4.

Ar ir procesas, kuriame dėl vieno iš dalyvių dalyvavimo nacionalinėje atleidimo nuo baudų programoje gali būti tik konstatuotas jo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas, yra „ne bis in idem“ principu grindžiamas procesas, ar tiesiog konstatuoti pažeidimą galima neatsižvelgiant į ankstesnio proceso, kurio metu (kitoje valstybėje narėje) buvo skirta bauda, baigtį?