28.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 182/10


2018 m. vasario 28 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X BV / Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-160/18)

(2018/C 182/11)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė ir kasatorė: X BV

Atsakovas ir kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Reglamento Nr. 1484/95 (1) 3 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys, siejamos su Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (2) 141 straipsniu, aiškintinos taip, kad tose nuostatose aprašytu kontrolės mechanizmu – ir a posteriori patikrinimo atveju – siekiama vien tik užtikrinti, kad kompetentingos institucijos laiku sužinotų apie faktus ir aplinkybes, susijusias su seka sandorių, kurių atveju gali kilti abejonių dėl nurodytų CIF importo kainų teisingumo ir kurie gali duoti pagrindą išsamesniam patikrinimui?

Ar vis dėlto teisinga priešinga samprata, t. y. kad Reglamento Nr. 1484/95 3 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse aprašytas kontrolės mechanizmas – ir a posteriori patikrinimo atveju – aiškintinas taip, kad tuo atveju, kai importuotojas vieną ar kelis kartus perparduoda Bendrijos rinkoje už žemesnę kainą nei nurodyta siuntos CIF kaina su mokėtina importo muitų suma, tai neatitinka reikalaujamų (pardavimo) Bendrijos rinkoje sąlygų, tad vien todėl mokėtini papildomi muitai? Ar atsakymui į paskutinį klausimą svarbu tai, ar importuotojas vieną ar kelis kartus perparduoda už kainą, kuri yra mažesnė už galiojančią tipinę kainą? Ar šiame kontekste reikšminga tai, kad tipinė kaina iki 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo nustatoma kitaip nei paskesniu laikotarpiu? Ar atsakymui į šiuos klausimus svarbu ir tai, ar pirkėjai Sąjungoje ir importuotojas yra susijusios įmonės?

2.

Jeigu iš atsakymo į pirmame punkte nurodytus klausimus išplaukia, kad nuostolingas perpardavimas yra pakankamas požymis, jog turi būti atmesta nurodyta CIF importo kaina, kaip tuomet reikia nustatyti mokėtinų papildomų muitų dydį? Ar mokesčio bazė turi būti nustatoma pagal metodus, kuriuos pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (3), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 29–31 straipsnius reikalaujama taikyti nustatant muitinę vertę? Ar mokesčio bazė vis dėlto turi būti nustatoma išimtinai pagal galiojančią tipinę kainą? Ar Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 141 straipsnio 3 dalis draudžia iki 2009 m. rugsėjo 11 d. remtis tuo laikotarpiu nustatyta tipine kaina?

3.

Jeigu iš atsakymo į pirmame ir antrame punktuose pateiktus klausimus išplaukia, kad įpareigojimui mokėti papildomus muitus lemiamos reikšmės turi tai, jog importuoti gaminiai Bendrijos rinkoje buvo perparduoti nuostolingai, o apskaičiuojant mokėtinų papildomų muitų dydį tipine kaina reikia remtis kaip mokesčio baze, ar tokiu atveju Reglamento (EB) Nr. 1484/95 3 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys, atsižvelgiant į 2001 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Kloosterboer Rotterdam B.V., C-317/99, EU:C:2001:681, yra suderinamos su Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 141 straipsniu?


(1)  1995 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1484/95, nustatantis išsamias papildomų importo muitų sistemos taikymo taisykles ir papildomus importo muitus paukštienos bei kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui ir panaikinantis Reglamentą Nr. 163/67/EEB (OL L 145, 1995, p. 47; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 17 t., p. 437).

(2)  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007, p. 1).

(3)  OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307.