201806220131970352018/C 240/13342018CJC24020180709LT01LTINFO_JUDICIAL2018011891021

Byla C-34/18: 2018 m. sausio 18 d.Fővárosi Ítélőtábla (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ottília Lovasné Tóth / ERSTE Bank Hungary Zrt.


C2402018LT910120180118LT001391102

2018 m. sausio 18 d.Fővárosi Ítélőtábla (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ottília Lovasné Tóth / ERSTE Bank Hungary Zrt.

(Byla C-34/18)

2018/C 240/13Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Ítélőtábla

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė ir ieškovė pirmojoje instancijoje: Ottília Lovasné Tóth

Kita proceso šalis ir atsakovė pirmojoje instancijoje: ERSTE Bank Hungary Zrt.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 93/13/EEB ( 1 ) priedo 1 dalies q punktas turi būti aiškinamas taip, kad, kaip imperatyvi Sąjungos teisės nuostata, jis apskritai draudžia – ir dėl to joks tolesnis nagrinėjimas nereikalingas – tai, kad paskolos davėjas nustatytų skolininkui, kuris yra vartotojas, sutarties sąlygą – standartinę arba dėl kurios atskirai nesiderėta, kurios tikslas arba rezultatas yra perkelti įrodinėjimo pareigą?

2.

Jeigu prireiktų įvertinti sutarties sąlygos tikslą arba rezultatą remiantis Direktyvos [93/13] priedo 1 dalies q punktu, ar galima pripažinti, kad vartotojams įgyvendinti savo teises trukdo

—

sutarties sąlyga, pagal kurią skolininkas, kuris yra vartotojas, turi pagrindo manyti, jog turi vykdyti visą sutartį su visomis sąlygomis taip, kaip ir kiek to reikalauja paskolos davėjas, net jei šis skolininkas yra įsitikinęs, kad įsipareigojimai, kuriuos įvykdyti reikalauja paskolos davėjas visiškai ar iš dalies nėra vykdytini, arba

—

sutarties sąlyga, kurios rezultatas yra toks, kad apribojama vartotojo galimybė arba jam nesuteikiama galimybė pasinaudoti lojaliomis derybomis grindžiamomis ginčų sprendimo priemonėmis, nes pakanka, jog paskolos davėjas nuspręstų remtis šia sąlyga tam, kad ginčą būtų galima laikyti išspręstu?

3.

Jeigu reikia nuspręsti, ar Direktyvos [93/13] priede išvardytos sutarties sąlygos nesąžiningos atsižvelgiant į šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ar tenkina aiškios ir suprantamos formuluotės reikalavimą, nustatytą tos pačios direktyvos 5 straipsnyje, sutarties sąlyga, kuri turi įtakos vartotojo sprendimams dėl sutarties vykdymo, ginčų su paskolos davėju sprendimo būdo renkantis teismines ar neteismines teisių gynimo priemones ar dėl jo teisių įgyvendinimo, turint mintyje, kad nors gramatiškai ji suformuluota aiškiai, jos pasekmes galima nustatyti tik aiškinant nacionalinės proceso teisės normas, dėl kurių vieningos jurisprudencijos nebuvo nei sutarties sudarymo momentu, nei vėlesniais metais?

4.

Ar Direktyvos [93/13] priedo 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad sutarties sąlyga, dėl kurios atskirai nesiderėta, gali būti nesąžininga ir tuo atveju, kai joje pardavėjui ar tiekėjui, sudariusiam sutartį su vartotoju, suteikiama teisė vienašališkai nustatyti, ar vartotojo vykdomi įsipareigojimai atitinka sutarties sąlygas, ir kai vartotojas pripažįsta, kad ši sąlyga jam privaloma dar prieš vienai ar kitai šaliai pradedant vykdyti įsipareigojimus?

( 1 ) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).