31.7.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 249/36

—

visiškai panaikinti 2017 m. kovo 17 d. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros apeliacinės tarybos sprendimą byloje A-001-2017 (konsoliduota versija) ir panaikinti šias 2016 m. lapkričio 17 d. ACER sprendimo Nr. 06/2016 dėl elektros perdavimo sistemos operatoriaus pasiūlymo dėl pralaidumo skaičiavimo regionų nustatymo dalis:

subsidiariai

panaikinti visą ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą Apeliacinei tarybai nagrinėti iš naujo;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai manė, jog ACER turi kompetenciją pakeisti perdavimo sistemos operatorių (toliau – PSO) pasiūlymą.

Ieškovės teigia, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, jog ACER neturi kompetencijos iš esmės pakeisti PSO pasiūlymą dėl pralaidumo skaičiavimo regionų (toliau – PSR).

2.

Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Apeliacinė taryba suklydo darydama prielaidą, jog ACER turi kompetenciją neatsižvelgti į E-Control prašymą pakeisti pasiūlymą.

Anot ieškovių, Austrijos nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) E-Control pateiktas prašymas iš dalies pakeisti visus PSO PSR projektus nebuvo nagrinėjamas pagal procedūrą, numatytą PPPV reglamento (1) 9 straipsnio 12 dalyje. Kaip teigia ieškovės, patvirtindama šį neteisėtą PPPV reglamento 9 straipsnio taikymą Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą preziumuodama, jog ACER turi kompetenciją nustatyti prekybos zonas per procedūrą pagal PPPV reglamento 15 straipsnį.

Anot ieškovių, visi įmanomi aiškinimo būdai, jurisprudencija ir autentiškas Komisijos aiškinimas aiškiai patvirtina išvadą, kad esamų prekybos zonų suskaidymas ir pareiga sukurti pajėgumų paskirstymo mechanizmą negali būti grindžiami PPPV reglamento 15 straipsniu. Priešingai, kaip teigia ieškovės, aiškinimas, už kurį pasisako ACER ir kuriam pritaria Apeliacinė taryba, yra grindžiamas neteisingu ir neišsamiu teisinių ir faktinių šios bylos aplinkybių supratimu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą aiškindama sąvoką „struktūrinė perkrova“ ir jos vykdomos kontrolės apimtį.

Anot ieškovių, PSR sprendime ACER pateikė struktūrinės perkrovos aiškinimą, kuris nėra pagrįstas PPPV reglamentu ar Reglamentu (EB) Nr. 714/2009 (2), siekdama suteikti pagrindą savo prielaidai, kad Vokietijos–Austrijos pasieniui būdinga struktūrinė perkrova. Ieškovės nurodo, kad de facto sutikdama su šiuo klaidingu taikytinos teisės aiškinimu Apeliacinė taryba priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Be to, kaip teigia ieškovės, sutikdama su ACER prielaida dėl struktūrinės perkrovos buvimo Vokietijos–Austrijos pasienyje, Apeliacinė taryba įrodinėjimo pareigą klaidingai perkėlė ieškovėms ir pažeidė savo pareigą išsamiai įvertinti bylos aplinkybes ir nurodyti motyvus.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai manė, kad Vokietijos–Austrijos prekybos zonos suskaidymas yra proporcingas.

Ieškovės teigia aiškiai įrodžiusios, kad ACER prašytas Vokietijos–Austrijos prekybos zonos suskaidymas yra neproporcingas jų teisių pažeidimas. Vis dėlto, kaip teigia ieškovės, Apeliacinė taryba visiškai neišnagrinėjo jų skunduose pateiktų argumentų. Be to, ieškovės tvirtina, kad Apeliacinė taryba suklydo padarydama išvadą, jog prekybos zonos suskaidymas ir pajėgumų paskirstymo mechanizmo sukūrimas yra tinkamos priemonės.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą konstatuodama, kad Vokietijos–Austrijos prekybos zonos sukūrimas neriboja pagrindinių laisvių.

Anot ieškovių, jos įrodė, kad, priešingai nei teigia ACER ir Apeliacinė taryba, pajėgumų paskirstymo mechanizmo sukūrimas Vokietijos–Austrijos pasienyje riboja laisvą prekių judėjimą, įtvirtintą SESV 34 ir 35 straipsniuose, ir laisvę teikti paslaugas (SESV 56 straipsnis). Ieškovės teigia, kad Apeliacinė taryba labai trumpai ir nepagrįstai atmetė jų argumentus ir nurodė, kad kiekybiniai dvišalės energijos prekybos apribojimai nesukuria jokių kliūčių pagrindinėms laisvėms. Anot ieškovių, Apeliacinė taryba pažeidė ES pirminę teisę ir savo pareigą tinkamai motyvuoti.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą manydama, jog agentūros PSR sprendimas atitinka procesines taisykles.

Ieškovės nurodo, kad savo skunduose jos įrodė, jog agentūros PSR sprendimas yra iš dalies netinkamas dėl šių priežasčių: i) agentūra peržengė savo kompetencijos ribas, kai teigė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pateikta neprivaloma ACER nuomonė 09/2015 yra privaloma, o kadangi ši nuomonė nėra konsultacijų procedūros dalis, ACER iš esmės pažeidė ieškovių procesines teises; ii) agentūros byloje, susijusioje su PSR sprendimo rengimu, buvo nepakankamai techninių tyrimų, analizių ir išsamių vertinimų: arba agentūra pateikė ieškovėms labai neišsamią informaciją ir taip pažeidė ieškovių teisę pilnai susipažinti su bylos medžiaga pagal ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, arba agentūra visiškai nerengė techninės ekspertizės ir analizės ir (arba) su jomis nesusipažino tam, kad PSR sprendimas turėtų tinkamą faktinį pagrindą; iii) agentūra neatsižvelgė į privalomus reikalavimus prekybos zonos pakeitimams, nustatytus PPPV reglamento 33 straipsnyje; iv) PSR sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo pakankamai išsiaiškintos, ir agentūra nepateikė pastabų.

Anot ieškovių, nepaisant to, kad ACER padarė šiuos rimtus teisės aktuose nustatytų procesinių taisyklių pažeidimus, Apeliacinė taryba, vėlgi labai bendrai, patvirtino PSR sprendimo teisėtumą, todėl veikė neteisėtai.