2016 m. liepos 28 d.mobile.de GmbH, buvusios mobile.international GmbH, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-322/14 ir T-325/14 mobile.international/EUIPO – Rezon

(Byla C-418/16 P)

(2016/C 419/37)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: mobile.de GmbH, buvusi mobile.international GmbH, atstovaujama advokato T. Lührig

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Rezon OOD

Apeliantės reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamas sprendimas pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 57 straipsnio 2 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 2868/95 (2) 22 taisyklės 2 dalimi ir 40 taisyklės 6 dalimi, nes jame sąvoka „naudojimo įrodymas“, apibrėžta Reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalyje ir 40 taisyklės 6 dalyje, aiškinama skirtingai, priešingai visuotinai pripažintiems teisės aiškinimo principams. Skirtingas tos pačios sąvokos, įtvirtintos Reglamento Nr. 207/2009 ir Reglamente Nr. 2868/95, aiškinimas nesuderinamas su teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principais. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Reglamento Nr. 2868/95 40 straipsnio 6 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje neleidžiamas pavėluotas naudojimo įrodymų pateikimas atmetimo procedūroje ir kad EUIPO neturi diskrecijos šiuo atžvilgiu. Reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 1 dalis netaikytina ir EUIPO juo nepasinaudojo, todėl Apeliacinės tarybos ir Bendrojo Teismo sprendimai negali būti juo grindžiami.

Skundžiamas sprendimas taip pat pažeidžia Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį, nes Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis taikytina, nors Reglamento Nr. 2868/95 40 straipsnio 6 dalis ir 22 straipsnio 2 dalis neleidžia jos taikyti negaliojimo procedūroje sistemiškai aiškinant Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies 3 punktą.

Be to, Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalies reikalavimai nebuvo įvykdyti, nes įstojusi į bylą šalis per procedūrą nenurodė jokio teisėto pagrindo vėlyvam sąskaitų pateikimui, kurios jai buvo prieinamos nuo pradžių. Todėl Bendrasis Teismas netinkamai taikė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį, nes procedūros stadija ir aplinkybės reiškė, kad į vėlai pateiktus įrodymus negalima buvo atsižvelgti. Be to, Bendrasis teismas iškraipė faktus nustatydamas faktinį pagrindą, o tai lėmė, kad apeliacinėje stadijoje pateiktos sąskaitos nėra „papildomi“ ar „aiškinamieji“ įrodymai šiuo aspektu.

Bendrasis Teismas nenagrinėjo faktiškai naudojamų žymenų fonetinių ar koncepcinių skirtumų ir apskritai nesirėmė bendru žymenų supratimu, bet veikiau atsižvelgė į individualias aplinkybes, todėl netinkamai taikė Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies a punktą.

Bendrasis Teismas atsižvelgė į akivaizdžiai nesvarbius įrodymus, nors įrodymai buvo be datos ar buvo nesusiję su bylai reikšmingu laikotarpiu. Tokiu būdu Bendrasis Teismas netinkamai taikė Reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 ir 4 dalimis.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad nebuvo reikalaujama nagrinėti prieštaravimą dėl piktnaudžiavimo teise. Bendrasis Teismas neišnagrinėjo prieštaravimo dėl senaties termino.

Galiausiai skundžiamas sprendimas pažeidžia Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalį, nes Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Apeliacinė taryba logiškai turėjo panaikinti ir grąžinti Panaikinimų skyriaus sprendimus tik tiek, kiek tai susiję su paslaugomis „reklama, susijusi su transporto priemonėmis“, o dėl likusių paslaugų, kurių atžvilgiu naudojimas nebuvo įrodytas, turėjo priimti galutinį sprendimą ir iš dalies atmesti prašymus dėl panaikinimo remiantis naudojimo įrodymų nebuvimu, priimant teisinę galią turinį sprendimą.

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

(2)  1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95 skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189).