a)

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (1), 220 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad mokesčių administratoriaus nustatyti muitai laikomi įtraukti į apskaitą nuo sprendimo dėl įtraukimo į apskaitą arba sprendimo dėl įpareigojimo sumokėti muitus priėmimo momento, nesvarbu, ar minėtas sprendimas apskundžiamas administracine arba teismine tvarka?

b)

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 236 ir 239 straipsnius reikia aiškinti taip, kad tuomet, kai mokesčių administratorius priėmė sprendimą dėl atitinkamo dydžio muitų sumos įtraukimo į apskaitą ir įpareigojo skolininką juos sumokėti (šioje byloje valstybės administracijos priimtas sprendimas), tačiau minėtas skolininkas administracine ir teismine tvarka apskundė šį sprendimą, iš karto reikia prašyti atsisakyti šiuos muitus išieškoti ar juos grąžinti pagal Reglamento 236 arba 239 straipsnį (ar gali būti laikoma, kad šiuo atveju prašymas panaikinti minėto administratoriaus sprendimą taip pat laikytinas prašymu atsisakyti išieškoti mokėtinus muitus ar juos grąžinti)? Jeigu atsakymas būtų teigiamas, kuo iš esmės skiriasi klausimas dėl administracinio sprendimo dėl įtraukimo į apskaitą ir administracinio sprendimo dėl įpareigojimo sumokėti muitus teisėtumo priežiūros nuo klausimo, į kurį reikia atsakyti remiantis 236 straipsniu?

c)

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 236 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo įpareigojama sumokėti muitus, apskundimo ir teismo proceso trukmės prašymo atsisakyti išieškoti muitus arba juos grąžinti pateikimo laikotarpis turi būti pratęstas (arba tai pateisina jo nesilaikymą)?

d)

Jei įtraukimo į apskaitą arba atsisakymo juos išieškoti pagrindas šioje byloje turi būti nagrinėjamas neatsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimą, kuris buvo priimtas dėl kitos valstybės narės (šiuo atveju – Suomijos), ar muitinės tarnyba ar teismas, atsižvelgdami į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 869 straipsnio b punktą, ir į galimai šioje nagrinėjamoje byloje mokėtinų muitų dydį, turi pateikti Europos Komisijai klausimą, susijusį su muitų neįtraukimu į apskaitą arba atsisakymu juos išieškoti?

a)

Ar, taikant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punktą, reikia atlikti paskesnį aplinkybių, susijusių su trečiosios šalies (šioje byloje – Kambodža) valstybės institucijų ir eksportuotojo veiksmais, tikrinimą pagal OLAF įgyvendinamą misiją? Arba, ar bendrą OLAF ataskaitoje pateiktą aplinkybių, susijusių su minėtais veiksmais, aprašymą reikia suprasti taip, kad jis turi įrodomąjį pobūdį?

b)

Ar atliekant paskesnį tikrinimą gauti duomenys, nors jie ir susiję su konkrečios valstybės narės atveju, turi lemiamą reikšmę OLAF ataskaitai?

c)

Ar 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 875 straipsnį reikia aiškinti taip, kad Europos Komisijos sprendimas, priimtas remiantis minėta dėl kitos valstybės narės (šiuo atveju – Suomija) priimta OLAF ataskaita, yra privaloma valstybei narei?

d)

Ar reikia atlikti papildomą tikrinimą ir vadovautis atliekant jį gauta informacija tuomet, kai remdamasi OLAF ataskaita Europos Komisija dėl kitos valstybės narės priėmė sprendimą neįtraukti į apskaitą muitų ir taikė Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 875 straipsnį?