2016 m. vasario 19 d. Lenkijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. gruodžio 3 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-367/13 Lenkijos Respublika/Europos Komisija

(Byla C-105/16 P)

(2016/C 136/26)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Lenkijos Respublika prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 3 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-367/13 Lenkijos Respublika/Europos Komisija, kiek juo atmestas pirmajame ieškinio dėl 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 2436) (OL L 123, 2013 5 4, p. 11), panaikinimo pagrinde nurodytas pirmasis priekaištas, susijęs su reikalavimu skirti bent 50 % finansinės paramos restruktūrizacijai, panaikinti tą Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kiek juo taikoma 11 % Lenkijos Respublikos nurodytų išlaidų, patirtų remiant pusiau natūrinius ūkius, ekstrapoliuota pataisa, kurios dydis 4 583 950,92 EUR ir 39 583 726,30 EUR, ir priteisti iš Europos Komisijos abejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė Lenkijos Respublikos ieškinį dėl Europos Komisijos sprendimo, kuriame numatyta sumoms, Lenkijos Respublikos nurodytoms kaip parama pusiau natūriniams ūkiams, taikyti 8 292 783,94 EUR ir 71 610 559,39 EUR, dydžio finansinę pataisą, panaikinimo.

Komisija apkaltino Lenkijos Respubliką penkiais trūkumais skiriant lėšas pusiau natūriniams ūkiams remti, įskaitant reikalavimo, kad ūkininkas turi bent 50 % paramos skirti restruktūrizacijai pagal Reglamento Nr. 1257/1999 (2) 33b straipsnį, pažeidimą. Šis trūkumas tapo pagrindu Komisijai nustatyti ekstrapoliuotą pataisą, kurios dydis 11 % išlaidų, skirtų pusiau natūriniams ūkiams remti, ir kuri atitiko prašymų, netenkinančių reikalavimo skirti pusę finansinės paramos restruktūrizacijai, procentinę dalį iš Komisijos atrankiniu būdu patikrintų 100 prašymų.

Šiuo klausimu Lenkijos Respublika teigia, kad skundžiamame sprendime Reglamento Nr. 1257/1999 33b straipsnis išaiškintas klaidingai, nes padaryta išvada, kad paramos pusiau natūriniams ūkiams pripažinimo sąlyga yra bent 50 % paramos skyrimas restruktūrizacijai, nors šio reikalavimo negalima pagrįsti Sąjungos teisės nuostatomis.

Dėl klaidingo minėtos nuostatos išaiškinimo Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime Komisija teisingai nusprendė, jog Lenkijos Respublika galėjo tenkinti tik tas pradines paraiškas dėl paramos, kuriose parama ketinę pasinaudoti ūkininkai konkrečiai įsipareigojo bent 50 % šios paramos skirti restruktūrizacijai.

Trūkumas, pasireiškęs ūkininkui nustatyto reikalavimo bent 50 % paramos skirti restruktūrizacijai pažeidimu, buvo pagrindas taikyti 11 % išlaidų, skirtų pusiau natūriniams ūkiams remti, dydžio ekstapoliuotą pataisą.

Lenkijos Respublikos nuomone, Sąjungos teisėje neįtvirtintas reikalavimas ūkininkui bent 50 % paramos skirti restruktūrizacijai. Jokioje Sąjungos teisės nuostatoje, reglamentuojančioje detalias paramos pusiau natūriniams ūkiams skyrimo sąlygas, nenumatytas reikalavimas bent 50 % paramos skirti restruktūrizacijai. Tokia sąlyga nenumatyta Reglamento Nr. 1257/1999 33b straipsnyje. Tokio reikalavimo taip pat nenustatė Komisija Reglamente Nr. 141/2004 (3), apibrėžiančiame Reglamento Nr. 1257/1999 IXa skyriuje numatytų konkrečių kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo nuostatas.

Taigi Lenkijos valdžios institucijos nepažeidė pareigų, susijusių su pirmiau nurodytų paramos gavimo įgyvendinant priemonę „Parama pusiau natūriniams ūkiams“ sąlygų kontrole. Todėl šiuo tariamu pažeidimu grindžiama finansinė pataisa skirta nepagrįstai. Vadinasi, Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl Įgyvendinimo sprendimo 2013/214/ES panaikinimo, kiek juo taikoma 11 % Lenkijos Respublikos nurodytų išlaidų, patirtų remiant pusiau natūrinius ūkius, dydžio ekstrapoliuota pataisa.

(1)  OL L 123, p. 11.

(2)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, p. 80; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 391).

(3)  2004 m. sausio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 141/2004, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai taikomų pereinamojo laikotarpio kaimo plėtros priemonių taikymo taisykles (OL L 24, p. 25; 2004 m. Specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 42 t., p. 243).