8.2.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 48/14 |
2015 m. lapkričio 18 d.Spetsializiran nakazatelen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Kolev ir kt.
(Byla C-612/15)
(2016/C 048/22)
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Spetsializiran nakazatelen sad
Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje
Kolev ir kt.
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar nacionalinis įstatymas suderinamas su valstybės narės pareiga užtikrinti veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą už muitinės pareigūnų padarytus nusikaltimus, jeigu tame įstatyme numatyta, kad baudžiamoji byla, iškelta muitinės pareigūnams dėl dalyvavimo nukalstamame susivienijime tikslu daryti korupcinius nusikaltimus vykdant tarnybos pareigas (imti kyšius už muitinės patikrinimų nevykdymą), dėl konkrečių kyšio ėmimo atvejų ir dėl gautų kyšių slėpimo, nutraukiama teismui nenagrinėjant pareikštų kaltinimų iš esmės, esant šios sąlygoms: a) nuo kaltinimo pareiškimo praėjo dveji metai; b) kaltinamasis pateikė prašymą užbaigti ikiteisminį tyrimą; c) teismas skyrė prokurorui trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti; d) per tą terminą prokuroras padarė „esminių proceso pažeidimų“ (netinkamai pareiškė papildytą kaltinimą, neleido susipažinti su tyrimo medžiaga ir surašė prieštaringą kaltinamąjį aktą); e) teismas skyrė prokurorui naują vieno mėnesio terminą „esminiams proceso pažeidimams“ pašalinti; [f)] per tą terminą prokuroras nepašalino „esminių proceso pažeidimų“; dėl pažeidimų, padarytų per pirminį trijų mėnesių terminą ir nepašalintų per paskesnį vieno mėnesio terminą, atsakomybė tenka ir prokurorui (nepašalino kaltinamajame akte esančių prieštaravimų; nesiėmė realių veiksmų per didesnę šių terminų dalį), ir gynybai (tinkamai nebendradarbiavo reiškiant kaltinimą ir susipažįstant su tyrimo medžiaga, nes kaltinamieji gulėjo ligoninėje, o advokatai tariamai vykdė kitus profesinius įsipareigojimus); [g)] kaltinamieji įgijo subjektinę teisę į tai, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta dėl per nustatytus terminus nepašalintų „esminių proceso pažeidimų“? |
2. |
Jeigu atsakymas būtų neigiamas, kokią nurodyto nacionalinio teisinio reglamentavimo dalį nacionalinis teismas turi netaikyti, kad užtikrintų veiksmingą Sąjungos teisės taikymą: 2.1. dėl baudžiamosios bylos nutraukimo pasibaigus vieno mėnesio terminui; 2.2. dėl nurodytų trūkumų kvalifikavimo kaip „esminių proceso pažeidimų“; 2.3. dėl [g] punkte nurodytos subjektinės teisės gynimo, jeigu yra galimybė veiksmingai pašalinti šiuos pažeidimus per teismo procesą.
|
3. |
Ar reikia taikyti palankesnį nacionalinį reglamentavimą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą, teisės į informaciją ir teisės turėti advokatą, jeigu dėl šio reglamentavimo, atsižvelgiant į kitas aplinkybes (aprašytas 1 punkte), baudžiamoji byla būtų nutraukta? |
4. |
Ar Direktyvos 2013/48/ES 3 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad pagal ją nacionalinis teismas turi teisę neleisti dalyvauti procese advokatui, atstovavusiam dviem kaltinamiesiems, vienas iš kurių davė parodymus dėl faktų, turinčių įtakos parodymų nedavusio kito kaltinamojo interesams? |
Jeigu atsakymas būtų teigiamas, ar šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė turėti advokatą bus užtikrinta, jeigu teismas, leidęs dalyvauti procese advokatui, ginusiam priešingus interesus turinčius du kaltinamuosius, kiekvienam jų ex officio paskiria naują atskirą gynėją.
(1) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, p. 1).
(2) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, p. 1).