|
23.3.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 96/4 |
2014 m. gruodžio 22 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. spalio 21 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-453/11, Szajner/VRDT
(Byla C-598/14 P)
(2015/C 096/06)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. Folliard-Monguiral
Kitos proceso šalys: Gilbert Szajner, Forge de Laguiole
Apeliantės reikalavimai
|
— |
Panaikinti skundžiamą sprendimą. |
|
— |
Priteisti iš ieškovės Bendrajame Teisme Tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė remiasi dviem pagrindais, t. y. 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 65 straipsnio ir to paties reglamento 8 straipsnio 4 dalies, siejamos su Prancūzijos intelektinės nuosavybės kodekso L 711-4 straipsniu, pažeidimu.
Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas gali panaikinti ar pakeisti [Apeliacinės tarybos] sprendimą, tik jeigu jo priėmimo momentu jam galima taikyti vieną iš panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, įtvirtintų Reglamento (EB) Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalyje. [Jos teigimu,] Bendrasis Teismas pažeidė minėto reglamento 65 straipsnio 2 dalį, kai nesilaikė jo vykdomos teisėtumo kontrolės apimties, kuri turi apimti tik teisines aplinkybes (įskaitant teismų praktiką, priimtą iki tos dienos, iki kurios [Apeliacinės tarybos] sprendimas buvo priimtas) ir Apeliacinei tarybai pateiktas faktines aplinkybes. Bendrasis Teismas nenustatė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Apeliacinė taryba padarė klaidą. Bendrasis Teismas pakeitė Apeliacinės tarybos vertimą savuoju ir vertino 2012 m. liepos 10 d. Prancūzijos kasacinio teismo sprendimą, dėl kurio Apeliacinė taryba negalėjo apibrėžti savo pozicijos.
Be to, Bendrasis Teismas iškraipė 2012 m. liepos 10 d. Prancūzijos kasacinio teismo sprendimą, kai pripažino, jog jis „nėra dviprasmiškas dėl įmonės pavadinimui suteiktos apsaugos apimties ir turi būti taikomas bendrai“, ir kai, palyginti su kita bylos medžiaga, jam suteikė tokios reikšmės, kurios jis akivaizdžiai neturi atsižvelgiant į Prancūzijos intelektinės nuosavybės kodekso L 711-4 straipsnį.
Galiausiai Bendrasis Teismas padarė klaidą, nustatydamas bendrovės Forge de Laguiole veiklos sektorius taikydamas su prekių ženklų teise susijusius kriterijus. Bendrasis Teismas turėjo nustatyti bendrovės Forge de Laguiole veiklos sektorius atsižvelgdamas į jos parduodamų prekių paskirtį ir naudojimą, o ne tik į prekių pobūdžio kriterijų.