AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Eurojustas įsteigtas Tarybos sprendimu 2002/187/TVR[1] siekiant Europos Sąjungoje stiprinti kovą su sunkiais organizuotais nusikaltimais. Nuo pat įsteigimo Eurojustas prisidėjo lengvinant nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą tiriant su įvairiomis valstybėmis narėmis susijusias bylas. Eurojustas padėjo didinti tarpusavio pasitikėjimą ir jungti įvairias ES galiojančias teisines sistemas ir tradicijas. Sparčiai spręsdamas teisines problemas ir nustatydamas kitų šalių kompetentingas institucijas, Eurojustas padėjo vykdyti prašymus dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio priemonių pripažinimo. Pastaraisiais metais organizacija nuolat plėtėsi ir dabar ji yra svarbiausia teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucija.

Kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir atskleisti nusikalstamas organizacijas tebėra pagrindinis kasdienės veiklos uždavinys. Deja, per pastarąjį dešimtmetį ypač išplito tarpvalstybinis nusikalstamumas. Prekyba narkotikais ir žmonėmis, terorizmas ir elektroniniai nusikaltimai, taip pat vaikų pornografija – tik keletas pavyzdžių. Visus šiuos nusikaltimus sieja tai, kad jie daromi nepaisant valstybių narių sienų, be to, juos daro ypač judrios ir lanksčios grupuotės, kurios veikia keliose jurisdikcijose ir keliuose nusikalstamos veiklos sektoriuose. Todėl, norint veiksmingai kovoti su šiais nusikaltimais, būtina imtis veiksmų visos Europos lygmeniu.

Dėl didėjančio tarpvalstybinio nusikalstamumo ir vis įvairesnes formas įgyjančių nusikaltimų pavienės valstybės narės, nustatydamos ir siekdamos išaiškinti tarpvalstybinius, visų pirma organizuotus, nusikaltimus, susiduria su vis didesniais sunkumais. Šiomis aplinkybėmis Eurojustas ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį gerinant valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų teisminį bendradarbiavimą ir koordinavimą ir padedant atlikti tyrimus, susijusius su trečiosiomis šalimis.

Lisabonos sutartyje numatytos naujos galimybės didinti Eurojusto veiksmingumą kovojant su šių formų nusikaltimais. Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 85 straipsnyje aiškiai apibrėžiama Eurojusto misija remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem arba daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendrais pagrindais. Todėl svarbu užtikrinti, kad Eurojustas būtų kuo geriau panaudojamas ir kad būtų pašalintos kliūtys šiai institucijai veiksmingai veikti[2].

Siekiant sustiprinti Eurojustą, 2008 m. Eurojusto sprendimas buvo iš esmės pakeistas[3]. Šis sprendimas į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltas iki 2011 m. birželio 4 d. Labai svarbu tinkamai įgyvendinti šį pakeistą sprendimą ir kartu išlaikyti Eurojusto operatyvinį veiksmingumą padėjusias padidinti nuostatas. Vis dėlto tai neturėtų trukdyti spręsti naujus uždavinius ir gerinti Eurojusto veiklą.

SESV 85 straipsnyje taip pat nustatyta Eurojusto struktūra, vykdoma veikla, veiklos sritys ir uždaviniai, kurie turi būti nustatyti pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimamuose reglamentuose. Šiame straipsnyje taip pat reikalaujama, kad minėtuose reglamentuose būtų nustatyta Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojusto veiklą tvarka.

Be to, atsižvelgdami į Komisijos komunikatą „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“[4], Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė pradėti tarpinstitucinį dialogą, kurio tikslas – aiškiau reglamentuoti decentralizuotų agentūrų veiklą ir užtikrinti didesnį jų veiksmingumą bei geresnį darbą. Šiuo tikslu 2009 m. kovo mėn. buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Ji nagrinėjo įvairius svarbius klausimus, įskaitant ES institucijų struktūrai priklausančių agentūrų vaidmens ir statuso, jų sukūrimo, struktūros ir veikimo, finansavimo, biudžeto sudarymo, priežiūros ir valdymo klausimus.

Tarpinstitucinei darbo grupei baigus darbą buvo priimtas bendras požiūris dėl ES decentralizuotų agentūrų, kuriam Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pritarė 2012 m. liepos mėn. Be to, numatyta, kad ateityje priimdamos visus sprendimus, susijusius su ES decentralizuotomis agentūromis, ir išnagrinėjusios kiekvieną konkretų atvejį, minėtos institucijos turi atsižvelgti į bendrą požiūrį.

Šiame reglamento pasiūlyme atsižvelgiama į visus šiuos aspektus ir pateikiama bendra ir atnaujinta naujos Bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto), kuri yra Tarybos sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto teisių perėmėja, teisinė sistema.

Nuostatos, kurios padėjo užtikrinti veiksmingą Eurojusto valdymą ir veiklą, išlaikytos, tačiau reglamentu vis tiek atnaujinama Eurojusto teisinė sistema ir, atsižvelgiant į Lisabonos sutartį ir bendro požiūrio reikalavimus, kiek tai įmanoma, supaprastinamas jo veikimas ir struktūra.

Kadangi šio reglamento pasiūlymas ir reglamento, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra, pasiūlymas priimami tuo pat metu, į šį reglamento pasiūlymą įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad Europos prokuratūra būtų įsteigta Eurojusto pagrindu, kaip reikalaujama pagal SESV 86 straipsnį, ir kad Eurojustas galėtų teikti jai paramą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI

Kad parengtų šį reglamentą, Komisija daug kartų plačiai konsultavosi su specialią kompetenciją turinčiais suinteresuotaisiais subjektais. Iš esmės pasiūlymo tikslas – pasinaudoti Lisabonos sutartyje numatyta galimybe atnaujinti Eurojustą ir patobulinti jo valdymo struktūrą, kad būtų sumažinta šiuo metu kolegijai tenkanti administracinė našta ir sudarytos sąlygos visą Eurojusto dėmesį skirti pagrindinei savo misijai.

2012 m. spalio 18 d. Komisija surengė konsultacinį susitikimą su valstybių narių ekspertais, Tarybos sekretoriato, Europos Parlamento ir Eurojusto atstovais, kad aptartų su galima reforma pagal SESV 85 straipsnį susijusius klausimus. Be kitų klausimų, buvo aptariami griežtesnio valdymo, Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo ir galimų papildomų įgaliojimų klausimai, taip pat Eurojusto vaidmuo kuriant Europos prokuratūrą (angl. European Public Prosecutor's Office, EPPO). Susitikime iš esmės pritarta siekiui tobulinti Eurojusto valdymo struktūrą ir didinti jo veiksmingumą.

Eurojustas taip pat tiesiogiai dalyvavo konsultacijų procese, prie kurio prisidėjo teikdamas pastabas ir dalyvaudamas susitikimuose su Komisija. Be to, apie reformą diskutuota įvairiuose seminaruose, pvz., strateginiame seminare „Eurojustas ir Lisabonos sutartis. Didesnio veiksmingumo siekis“ (seminaras vyko 2010 m. rugsėjo 20–22 d. Briugėje) ir 2012 m. lapkričio 12 ir 13 d. Hagoje vykusioje Eurojusto ir ERA konferencijoje „Eurojusto veiklos dešimtmetis. Veiklos pasiekimai ir ateities uždaviniai“. Be to, Eurojusto ateitis buvo aptarta specialiame neoficialiame 2012 m. vasario mėn. vykusiame Tarybos posėdyje minint Eurojusto veiklos dešimtmetį.

Suinteresuotųjų subjektų nuomones taip pat buvo siekiama išsiaiškinti Komisijos užsakytame Eurojusto stiprinimo tyrime[5], kuriame pateikta išsami aktualių klausimų apžvalga ir kelios politikos, susijusios su šių klausimų sprendimu, alternatyvos.

3.           PASIŪLYMAS

3.1.        Teisinis pagrindas

Pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 85 straipsnis. Jame numatyta, kad turi būti priimamas reglamentas.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

ES reikia imtis veiksmų, nes numatytos priemonės yra neatsiejamos nuo ES ir jomis sukuriamas subjektas, kurio misija – remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem arba daugiau valstybių narių, srityje arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendrais pagrindais. Šį tikslą galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu laikantis subsidiarumo principo.

Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti.

3.3.        Pasiūlymo paaiškinimas pagal skyrius

Pagrindiniai pasiūlymo tikslai:

· nustatant naują Eurojusto valdymo struktūrą, didinti jo veiksmingumą;

· vienodai apibrėžiant nacionalinių narių statusą ir įgaliojimus, didinti Eurojusto operatyvinį veiksmingumą;

· pagal Lisabonos sutartį apibrėžti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį vertinant Eurojusto veiklą;

· suderinti Eurojusto teisinę sistemą su bendru požiūriu ir kartu išlaikyti ypatingą jo vaidmenį koordinuojant atliekamus nusikaltimų tyrimus;

· užtikrinti, kad Eurojustas galėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos prokuratūra, kai tik ji bus įsteigta.

3.3.1.     I skyrius. Tikslai ir uždaviniai

Šiame skyriuje reglamentuojama Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto), kaip Tarybos sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto teisių perėmėjos, įsteigimo tvarka. Jame taip pat apibrėžiami Eurojusto uždaviniai ir kompetencija. Kompetencija atskirai apibrėžiama reglamento projekto priede.

3.3.2.     II skyrius. Eurojusto struktūra ir veiklos organizavimas

Šiame skyriuje pristatoma keletas pagrindinių reformos elementų.

II skirsnis skirtas Eurojusto nacionaliniams nariams. Vykdant reformą išlaikomas jų ryšys su kilmės valstybe nare, tačiau kartu aiškiai išvardijami visiems jiems suteikiami operatyviniai įgaliojimai. Taip bus sudarytos sąlygos jiems veiksmingiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su nacionalinėmis institucijomis.

III, IV ir V skirsniuose, nustatant atitinkamas reglamentavimo nuostatas, susijusias su kolegija, vykdomąja valdyba ir administracijos direktoriumi, sukuriama nauja Eurojusto struktūra. Eurojusto valdymas patobulinamas aiškiai atskiriant dvi kolegijos sudėtis, atsižvelgiant į tai, ar ji vykdo operatyvines, ar valdymo funkcijas. Operatyvines funkcijas vykdanti kolegija užsiima pagrindine Eurojusto veikla, susijusia su parama atliekamiems nacionaliniams tyrimams ir jų koordinavimu. Antrosios sudėties kolegija, pvz., tvirtina agentūros darbo programą, metinį biudžetą arba metinę ataskaitą. Sukuriamas naujas Eurojusto padalinys, t. y. vykdomoji valdyba, kuri rengia valdymo funkcijas vykdančios kolegijos sprendimų projektus ir tiesiogiai sprendžia tam tikrus administracinius uždavinius. Komisijos atstovai dalyvauja valdymo funkcijas vykdančioje kolegijoje ir vykdomojoje valdyboje. Galiausiai aiškiai išdėstoma administracijos direktoriaus skyrimo procedūra, jo pareigos ir užduotys.

Taip sukuriama dviejų pakopų valdymo sistema, kaip numatyta bendrame požiūryje. Be to, kartu išlaikomas ypatingas Eurojusto statusas ir užtikrinamas jo nepriklausomumas. Ši sistema taip pat yra ekonomiška ir ja padedama didinti Eurojusto veiksmingumą, nes nacionaliniams nariams bus padedama spręsti su biudžetu ir administravimu susijusius klausimus, dėl to jie galės visą dėmesį skirti operatyvinėms užduotims.

3.3.3.     III skyrius. Operatyviniai klausimai

Šiame skyriuje išlaikomi Eurojusto operatyvinį veiksmingumą padedantys užtikrinti mechanizmai, įskaitant budintį koordinavimo padalinį (BKP), Eurojusto nacionalines koordinavimo sistemas (ENKS), keitimąsi informacija ir tolesnius veiksmus, susijusius su Eurojusto prašymais. Eurojusto bylų valdymo sistemos struktūra nekeičiama.

3.3.4.     IV skyrius. Informacijos tvarkymas

Šiame skyriuje pateikiama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001[6], kuris turi būti taikomas Eurojuste tvarkant visus asmens duomenis. Be to, reglamentu patikslinamas ir papildomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, kiek tai susiję su operatyviniais asmens duomenimis, teisminio bendradarbiavimo veiklos specifika ir poreikiu nuosekliai laikytis susijusių duomenų apsaugos principų. Reglamento pasiūlyme paliekama galimybė riboti asmens duomenų tvarkymą.

Skyriaus nuostatos, susijusios su duomenų subjektų teisėmis, suderinamos su atitinkamomis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatomis ir atsižvelgiama į Komisijos 2012 m. sausio mėn. patvirtintame duomenų apsaugos reformos dokumentų rinkinyje numatytus apsaugos standartus. Be to, skyriuje numatytas svarbus priežiūros mechanizmo pakeitimas. Šiuo atveju nustatomos Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) pareigos, susijusios su visų Eurojuste tvarkomų asmens duomenų stebėsena. EDAPP perims Tarybos sprendimu dėl Eurojusto įsteigto jungtinio priežiūros organo uždavinius.

3.3.5.     V skyrius. Santykiai su partneriais

Šiame skyriuje aptariama Eurojusto ir kitų ES institucijų, įstaigų ir agentūrų partnerystės ir bendradarbiavimo svarba kovojant su nusikalstamumu. Tai visų pirma apima ryšius su Eurojustui priklausančių Europos teisminio tinklo, Jungtinių tyrimų grupių ekspertų tinklo ir Genocido tinklo sekretoriatais. Šiame skyriuje taip pat įtvirtinta konkreti nuostata dėl santykių su Europos prokuratūra.

Antra, bendradarbiavimas su Europolu ypač svarbus, visų pirma atsižvelgiant į jo vaidmenį pagal SESV 85 straipsnį teikiant informaciją Eurojustui. Šiame skyriuje įtvirtinta konkreti nuostata, kurioje aiškiai aprašomi ypatingi abiejų agentūrų santykiai, – taip siekiama padidinti jų veiksmingumą savo kompetencijos srityse kovojant su sunkiomis tarptautinio nusikalstamumo formomis. Pagal šią nuostatą agentūros naudoja savo atitinkamų informacijos sistemų kryžminės patikros mechanizmus ir tik vėliau keičiasi duomenimis. Išsamesnės taisyklės bus nustatytos atskirame susitarime.

Nagrinėjant sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo bylas labai dažnai užmezgami ryšiai su trečiosiomis šalimis, todėl labai svarbu užtikrinti, kad su jomis būtų glaudžiai bendradarbiaujama. Lisabonos sutartimi pakeistas būdas, kuriuo Europos Sąjunga įgyvendina savo kompetenciją išorės santykių srityje, jie turi įtakos ir agentūrų veiklai. Pagal Lisabonos sutartį agentūros nebegalės pačios derėtis dėl tarptautinių susitarimų – tokie susitarimai bus sudaromi pagal SESV 218 straipsnį. Tačiau Eurojustas galės sudaryti darbo susitarimus, kurie padės skatinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, įskaitant keitimąsi informacija. Anksčiau sudaryti susitarimai lieka galioti.

3.3.6.     VI skyrius. Finansinės nuostatos

Šiomis nuostatomis siekiama patobulinti Eurojusto biudžetą, jo sudarymą ir įgyvendinimą, finansinių ataskaitų teikimo ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo nuostatas.

3.3.7.     VII skyrius. Personalo nuostatos

Šiose nuostatose įtvirtinti bendro požiūrio principai ir kartu atsižvelgiama į Eurojusto specifinius bruožus. Dėl mišraus Eurojusto pobūdžio ir nacionalinių biurų ir jų kilmės valstybių narių operatyvinių ryšių svarbos darbuotojų atlyginimų ir tarnybinių išmokų išlaidas apmoka valstybės narės. Eurojusto administracijos direktorių vis dar skiria Eurojusto kolegija, tačiau tai daroma remiantis Komisijos parengtu atrinktų kandidatų sąrašu ir po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. Taip užtikrinamas agentūros savarankiškumas atliekant kruopščią kandidatų atranką. Yra numatyta panaši administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų tvarka.

3.3.8.     VIII skyrius. Vertinimas ir ataskaitų teikimas

Šio skyriaus nuostatomis Eurojusto teisinė sistema suderinama su Lisabonos sutartyje nustatytu reikalavimu užtikrinti didesnį Eurojusto demokratinį legitimumą. Skyriuje aiškiai aprašoma Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojusto veiklą tvarka. Šiuo atveju taip pat užtikrinamas ekonomiškumas, nes veikla vertinama teikiant metinę ataskaitą ir užtikrinant Eurojusto operatyvinį nepriklausomumą. Pagal bendrą požiūrį taip pat teikiama periodinė Eurojusto veiklos apžvalga.

3.3.9.     IX skyrius. Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

Šio skyriaus nuostatomis siekiama suderinti Eurojusto reglamentą su bendru požiūriu, taip pat pateikiamos su reglamento įsigaliojimu susijusios nuostatos.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Valdymo reforma biudžetui poveikio neturi (valdybos funkcijas perima kolegija), be to, šiame pasiūlyme Eurojustui nenumatyti jokie nauji uždaviniai, išskyrus paramą Europos prokuratūrai, kuri bus teikiama nemokamai.

2013/0256 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 85 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Eurojustas buvo įsteigtas Tarybos sprendimu 2002/187/TVR[7] kaip Europos Sąjungos įstaiga, turinti teisinį subjektiškumą, siekiant skatinti ir gerinti valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą, visų pirma sunkių organizuotų nusikaltimų srityje. Eurojusto teisinė sistema buvo iš dalies pakeista Tarybos sprendimu 2003/659/TVR[8] ir Tarybos sprendimu 2009/426/TVR[9] dėl Eurojusto stiprinimo;

(2)       Sutarties 85 straipsnyje nustatyta, kad Eurojustas turi būti reglamentuojamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimamu reglamentu. Šiame straipsnyje taip pat reikalaujama nustatyti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojusto veiklą tvarką;

(3)       Sutarties 85 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Eurojusto misija yra remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybių narių vadžios institucijų ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija;

(4)       kadangi Eurojusto pagrindu turėtų būti įsteigta Europos prokuratūra, šiame reglamente pateikiamos nuostatos, būtinos siekiant užtikrinti tinkamą Eurojusto ir Europos prokuratūros santykių reglamentavimą;

(5)       nors Europos prokuratūra turėtų turėti išimtinę kompetenciją tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus ir dėl jų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, Eurojustui šiuo atveju turėtų būti suteikiama galimybė remti nacionalines institucijas pagal reglamentą, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra, tiriančias tokios formos nusikaltimus ir dėl jų vykdančias baudžiamąjį persekiojimą;

(6)       siekiant, kad Eurojustas galėtų vykdyti savo misiją ir pasinaudoti visomis jam suteiktomis galimybėmis kovoti su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, jo operatyvinės funkcijos turėtų būti sustiprintos sumažinant nacionalinių narių administracinio darbo krūvį, o Eurojusto europinis aspektas turėtų būti didinamas Komisijai prisidedant prie agentūros valdymo ir Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams aktyviau dalyvaujant vertinant Eurojusto veiklą;

(7)       Tarybos sprendimas 2002/187/TVR turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu, kuriuo nustatoma Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo tvarka, atnaujinama Eurojusto struktūra ir supaprastinama dabartinė jo teisinė sistema, kartu išlaikant nuostatas, kurios buvo naudingos užtikrinant veiksmingą Eurojusto veiklą;

(8)       šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi visuotinai pripažintų principų, visų pirma nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(9)       turėtų būti nustatytos Eurojusto tyrimo kompetencijai priklausančių sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, formos. Be to, turėtų būti nurodytos bylos, kurios nėra susijusios su dviem arba daugiau valstybių narių, tačiau dėl kurių reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendrais pagrindais. Tokioms byloms turėtų priklausyti tyrimai ir baudžiamieji persekiojimai, susiję tik su viena valstybe nare ir trečiąja šalimi, taip pat atvejai, susiję su viena valstybe nare ir Sąjunga;

(10)     valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva vykdydamas operatyvines funkcijas, susijusias su konkrečiomis baudžiamosiomis bylomis, Eurojustas turėtų veikti per vieną arba daugiau nacionalinių narių arba kaip kolegija;

(11)     siekiant užtikrinti, kad Eurojustas galėtų tinkamai remti ir koordinuoti tarpvalstybinius tyrimus, visiems nacionaliniams nariams būtina suteikti vienodus operatyvinius įgaliojimus, leidžiančius jiems veiksmingiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su nacionalinėmis institucijomis. Nacionaliniams nariams turėtų būti suteikiami tokie įgaliojimai, kurie sudarytų sąlygas Eurojustui tinkamai vykdyti savo misiją. Šie įgaliojimai turėtų apimti susijusios informacijos, pateikiamos nacionaliniuose viešuose registruose, vertinimą, prašymų dėl savitarpio pagalbos ir pripažinimo pateikimą ir vykdymą, tiesioginių ryšių su jungtinėse tyrimų grupėse dalyvaujančiomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis palaikymą ir keitimąsi informacija su jomis, taip pat, laikantis susitarimo su kompetentinga nacionaline institucija arba skubos atveju, sprendimo dėl tyrimo priemonių ir kontroliuojamųjų gabenimų priėmimą;

(12)     būtina nustatyti Eurojusto administracinę ir valdymo struktūrą, leidžiančią jam veiksmingiau atlikti uždavinius ir padedančią užtikrinti Sąjungos agentūroms taikomų principų laikymąsi, kartu išlaikant Eurojusto specifinius bruožus ir užtikrinant jo nepriklausomumą vykdant operatyvines funkcijas, todėl turėtų būti priimtos išsamesnės nuostatos dėl kolegijos ir administracijos direktoriaus, be to, turėtų būti įsteigta vykdomoji valdyba;

(13)     turėtų būti įtvirtintos nuostatos, kuriomis būtų aiškiai atskiriamos kolegijos operatyvinės ir valdymo funkcijos ir taip kuo labiau sumažinama nacionaliniams nariams tenkanti administracinė našta, kad jie galėtų daugiau dėmesio skirti Eurojusto operatyviniam darbui. Kolegijos valdymo uždaviniai visų pirma turėtų apimti Eurojusto darbo programų, biudžeto, metinės veiklos ataskaitos, atitinkamų finansinių taisyklių priėmimą ir darbo susitarimų su partneriais sudarymą. Kolegija turėtų atlikti paskyrimų tarnybos funkcijas skiriant agentūros darbuotojus, įskaitant administracijos direktorių;

(14)     siekiant patobulinti Eurojusto valdymą ir supaprastinti procedūras, turėtų būti įsteigta vykdomoji valdyba, kuri padėtų kolegijai atlikti valdymo funkcijas ir paprasčiau priimti sprendimus neoperatyviniais ir strateginiais klausimais;

(15)     siekiant užtikrinti neoperatyvinę priežiūrą ir strateginį Eurojusto valdymą, kolegijoje, kai ji vykdo valdymo funkcijas, ir vykdomojoje valdyboje turėtų būti Komisijos atstovų;

(16)     siekiant užtikrinti veiksmingą kasdienį Eurojusto administravimą, administracijos direktorius turėtų būti Eurojusto teisinis atstovas ir valdytojas, atskaitingas kolegijai ir vykdomajai valdybai. Administracijos direktorius turėtų rengti kolegijos ir vykdomosios valdybos sprendimų projektus ir įgyvendinti priimtus sprendimus;

(17)     įsteigti Eurojusto budintį koordinavimo padalinį (BKP) būtina siekiant užtikrinti, kad su Eurojustu būtų galima susisiekti visą parą, ir sudaryti sąlygas jo intervencijai neatidėliotinais atvejais. Kiekviena valstybė narė turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų užtikrintos jų atstovų BKP galimybės imtis veiksmų visą savaitę ir visą parą;

(18)     valstybėse narėse turėtų būti sukurtos Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos, kad būtų galima koordinuoti Eurojusto nacionalinių korespondentų, Eurojusto nacionalinio korespondento terorizmo klausimais, Eurojusto teisminio tinklo nacionalinio korespondento ir bent trijų kitų kontaktinių asmenų, taip pat Jungtinių tyrimų grupių tinklo ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimu 2002/494/TVR, įsteigiančiu Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti[10], 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje[11] ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimu 2008/852/TVR dėl kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo[12] sukurtų tinklų atstovų darbą;

(19)     siekiant skatinti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą, labai svarbu, kad Eurojustas iš nacionalinių institucijų gautų susijusią informaciją, būtiną jo uždaviniams atlikti. Šiuo tikslu kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų informuoti savo nacionalinius narius apie jungtinių tyrimų grupių sudarymą ir jų darbo rezultatus, Eurojusto kompetencijai priklausančias bylas, kurios susijusios bent jau su trimis valstybėmis narėmis ir kuriose bent jau dviem valstybėms narėms buvo perduoti prašymai arba sprendimai dėl teisminio bendradarbiavimo, taip pat tam tikromis aplinkybėmis informuoti apie atvejus, susijusius su jurisdikcijos kolizijomis, kontroliuojamaisiais gabenimais ir pasikartojančiais teisminio bendradarbiavimo sunkumais;

(20)     Eurojustui tvarkant asmens duomenis taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[13], valstybių narių institucijos asmens duomenis tvarko ir tokius duomenis Eurojustui perduoda pagal Europos Tarybos konvenciją Nr. 108 [bus pakeista atitinkama nuoroda į reglamento priėmimo metu galiojančią direktyvą];

(21)     Eurojustui, remiantis Sutarties 218 straipsniu sudarytais tarptautiniais susitarimais, trečiosios šalies institucijai, tarptautinei organizacijai arba Interpolui perduodant asmens duomenis ir nustatant apsaugos priemones, kuriomis apsaugomas asmenų privatumas ir pagrindinės teisės, turi būti užtikrinamas šiame reglamente nustatytų duomenų apsaugos nuostatų laikymasis;

(22)     Eurojustas turėtų būti įgaliotas tvarkyti asmenų, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės aktus įtariami darę nusikalstamą veiką ar dalyvavę darant nusikalstamą veiką, priklausančią Eurojusto kompetencijai, arba kurie yra nuteisti už tokią veiką, tam tikrus asmens duomenis. Nenumatoma, kad Eurojustas atliktų automatizuotą DNR analičių ar pirštų atspaudų palyginimą;

(23)     Eurojustui turėtų būti suteikta galimybė, atsižvelgiant į visose Eurojusto veiklos srityse tvarkomiems asmens duomenims taikomą tikslo ribojimo principą, pratęsti asmens duomenų saugojimo laikotarpį, kad galėtų pasiekti savo tikslus. Tokie sprendimai turėtų būti priimami kruopščiai įvertinus visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant duomenų subjektus, interesus. Sprendimas pratęsti asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, kai visose atitinkamose valstybėse narėse baudžiamajam persekiojimui pradedamas taikyti senaties terminas, turėtų būti priimamas tik tada, jei konkrečiai reikia suteikti pagalbą pagal šio reglamento nuostatas;

(24)     turėtų būti išlaikomi ypatingi Eurojusto santykiai su Europos teisminiu tinklu, pagrįsti konsultavimusi ir veiklos papildomumu. Šis reglamentas turėtų padėti paaiškinti atitinkamus Eurojusto ir Europos teisminio tinklo vaidmenis ir jų tarpusavio santykius, kartu išlaikant Europos teisminio tinklo specifiką;

(25)     Eurojustas turėtų išlaikyti bendradarbiavimo santykius su kitomis Sąjungos įstaigomis ir agentūromis, Europos prokuratūra, trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek tokie santykiai reikalingi jo uždaviniams vykdyti;

(26)     siekiant didinti Eurojusto ir Europolo operatyvinį bendradarbiavimą, visų pirma nustatyti sąsajas tarp abiejų įstaigų turimų duomenų, Eurojustas turėtų suteikti Europolui prieigą prie Eurojusto turimų duomenų ir užtikrinti galimybę atlikti duomenų paiešką;

(27)     Eurojustas turėtų turėti galimybę keistis asmens duomenimis su kitomis Sąjungos įstaigomis tiek, kiek tai yra reikalinga jo uždaviniams vykdyti;

(28)     Eurojustas turėtų turėti galimybę į trečiąsias šalis komandiruoti teismo ryšių palaikymo teisėjus, kad galėtų pasiekti tikslus, panašius į valstybių narių pagal 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos bendruosius veiksmus 96/277/TVR dėl pasikeitimo ryšių palaikymo teisėjais ir prokurorais, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos valstybių narių teisminį bendradarbiavimą, mechanizmo[14] komandiruotiems teismo ryšių palaikymo teisėjams nustatytus tikslus;

(29)     Eurojustas turėtų turėti galimybę koordinuoti trečiosios šalies pateiktų prašymų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymą, kai tokie prašymai yra susiję su vienu tyrimu ir turi būti vykdomi bent dviejose valstybėse narėse;

(30)     siekiant užtikrinti visišką Eurojusto savarankiškumą ir nepriklausomumą, jam turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų įnašas iš Sąjungos biudžeto, išskyrus nacionalinių narių ir jų padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas, kurias apmoka jų kilmės valstybė narė. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji susijusi su Sąjungos įnašu ir kitomis subsidijomis, mokėtinomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

(31)     siekiant didinti Eurojusto skaidrumą ir demokratinę priežiūrą, būtina nustatyti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimo vertinant Eurojusto veiklą mechanizmus. Tokiais mechanizmais neturėtų būti pažeidžiami nepriklausomumo principai, atsižvelgiant į veiksmus, kurių buvo imtasi konkrečiose operatyvinėse bylose, arba diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimai;

(32)     reikėtų reguliariai įvertinti, kaip taikomas šis reglamentas;

(33)     Eurojustui turėtų būti taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[15];

(34)     Eurojustui turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[16];

(35)     būtinos nuostatos dėl Eurojusto įkurdinimo valstybėje narėje, kurioje bus steigiama jo būstinė (Nyderlanduose), ir visiems Europolo darbuotojams bei jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės turėtų būti nustatytos susitarime dėl būstinės. Be to, priimančioji valstybė narė turėtų sudaryti Eurojustui kuo geresnes sąlygas tinkamai veikti, įskaitant sąlygas, susijusias su mokyklomis ir transportu, kad būtų pritraukta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų iš kuo platesnės geografinės teritorijos;

(36)     šiuo reglamentu įsteigtas Eurojustas pakeičia Eurojustą, įsteigtą sprendimu 2002/187/TVR. Naujasis Eurojustas turėtų būti visų ankstesnio Eurojusto sudarytų sutarčių, įskaitant darbo sutartis, prisiimtų įsipareigojimų ir įgyto turto teisių perėmėjas. Minėtu sprendimu įsteigto Europolo tarptautiniai susitarimai turėtų likti galioti;

(37)     kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti subjektą, atsakingą už nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimo ir bendradarbiavimo dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem arba daugiau valstybių narių, arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais rėmimą ir stiprinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų apimties ir poveikio šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(38)     [pagal Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėti prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnį minėtos valstybės narės pranešė pageidaujančios dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] ARBA [nepažeisdamos Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėti prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir joms nėra privalomas jo taikymas, jos nėra šio reglamento įpareigotos];

(39)     pagal Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jai nėra privalomas jo taikymas, ji nėra šio reglamento įpareigota,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

1 straipsnis Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra

1.           Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas).

2.           Šiuo reglamentu įsteigtas Eurojustas yra Tarybos sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto teisių perėmėjas.

3.           Kiekvienoje valstybėje narėje Eurojustas turi plačiausią teisinį subjektiškumą, kuris pagal tos valstybės narės įstatymus yra suteikiamas juridiniams asmenims. Visų pirma jis gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, juo disponuoti ir būti teismo proceso šalis.

2 straipsnis Uždaviniai

1.           Eurojustas remia ir stiprina nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių, srityje arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendrais pagrindais, remiantis valstybių narių vadžios institucijų ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.

2.           Įgyvendindamas savo uždavinius Eurojustas:

a)      atsižvelgia į visus valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktus prašymus arba visą bet kurios įstaigos, kuri yra kompetentinga pagal nuostatas, priimtas įgyvendinant Sutartis, suteiktą informaciją, arba paties Eurojusto surinktą informaciją;

b)      padeda vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas.

3.           Eurojustas savo uždavinius vykdo valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva.

3 straipsnis Eurojusto kompetencija

1.           Eurojusto kompetencijai priklauso 1 priede nurodytos nusikaltimų rūšys. Tačiau į jo kompetenciją neįeina Europos prokuratūros kompetencijai priskirti nusikaltimai.

2.           Eurojusto kompetencijai priklauso susijusios nusikalstamos veikos. Nusikalstamomis veikomis laikomos šios veikos:

a)      nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama gauti lėšų 1 priede nurodytoms veikoms daryti;

b)      nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama prisidėti prie 1 priede nurodytų veikų darymo arba jas padaryti;

c)      nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama užtikrinti nebaudžiamumą už 1 priede nurodytas veikas.

3.           Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Eurojustas taip pat gali padėti atlikti tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, susijusį tik su šia valstybe nare ir trečiąja šalimi, jeigu su šia trečiąja šalimi pagal 43 straipsnį yra sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo arba jeigu konkrečiu atveju iš esmės svarbu suteikti tokią pagalbą.

4.           Valstybės narės kompetentingos institucijos arba Komisijos prašymu Eurojustas gali padėti atlikti tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, susijusį tik su šia valstybe nare ir Sąjunga.

4 straipsnis Eurojusto operatyvinės funkcijos

1.           Eurojustas:

a)      informuoja kompetentingas valstybių narių institucijas apie jam žinomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurie turi didelį atgarsį Sąjungos lygmeniu arba galėtų daryti įtaką valstybėms narėms, kurios nėra tiesiogiai su jais susijusios;

b)      padeda kompetentingoms valstybių narių institucijoms užtikrinti patį geriausią tyrimų ir baudžiamųjų persekiojimų koordinavimą;

c)      teikia pagalbą, kad būtų pagerintas kompetentingų valstybių narių institucijų bendradarbiavimas, ypač remiantis Europolo analize;

d)      bendradarbiauja ir konsultuojasi su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose, įskaitant naudojimąsi jo dokumentų baze ir jos gerinimą;

e)      valstybėms narėms vykdant tarpvalstybines operacijas ir tyrimus teikia operatyvinę, techninę ir finansinę paramą, įskaitant jungtinių tyrimų grupių sudarymą.

2.           Vykdydamas savo uždavinius Eurojustas gali paprašyti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų (nurodęs prašymo priežastis):

a)      pradėti tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų;

b)      pripažinti, kad viena iš jų yra palankesnėje padėtyje pradėti tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų;

c)      koordinuoti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų darbą;

d)      vadovaujantis atitinkamais bendradarbiavimo dokumentais, sudaryti jungtinę tyrimų grupę;

e)      suteikti jam visą informaciją, būtiną jo uždaviniams vykdyti;

f)       imtis specialių tyrimo priemonių;

g)      imtis bet kurių kitų tyrimui arba baudžiamajam persekiojimui reikalingų pagrįstų priemonių.

3.           Eurojustas taip pat gali:

a)      teikti Europolui nuomones, pagrįstas Europolo atlikta analize;

b)      teikti logistinę paramą, įskaitant vertimo raštu ir žodžiu pagalbą bei koordinavimo susitikimų organizavimą.

4.           Kai dvi arba daugiau valstybių narių nesutaria, kuri iš jų turėtų atlikti tyrimą arba vykdyti baudžiamąjį persekiojimą remdamasi pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą pateiktu prašymu, Eurojustas pateikia nuomonę raštu. Ši nuomonė nedelsiant perduodama atitinkamoms valstybėms narėms.

5.           Kompetentingos institucijos prašymu Eurojustas raštu pateikia nuomonę dėl pasikartojančių atsisakymų arba sunkumų, susijusių su prašymų ir sprendimų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymu, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas, jeigu tokio bendradarbiavimo nebuvo galima užtikrinti susijusių kompetentingų nacionalinių institucijų tarpusavio susitarimu arba padedant atitinkamiems nacionaliniams nariams. Nuomonė nedelsiant perduodama atitinkamoms valstybėms narėms.

5 straipsnis Operatyvinių funkcijų vykdymas

1.           Imdamasis bet kurių iš 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytų veiksmų, Eurojustas veikia per vieną arba kelis atitinkamus nacionalinius narius.

2.           Eurojustas veikia kaip kolegija:

a)      imdamasis bet kurių iš 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytų veiksmų:

(i)      jeigu to prašo vienas arba keletas nacionalinių narių, susijusių su Eurojusto tiriama byla;

(ii)      jeigu byla susijusi su tyrimu arba baudžiamuoju persekiojimu, kuris turi didelį atgarsį Sąjungos lygmeniu arba galėtų daryti įtaką valstybėms narėms, kurios nėra tiesiogiai su juo susijusios;

b)      imdamasis bet kurių iš 4 straipsnio 3, 4 arba 5 dalyje nurodytų veiksmų;

c)      jeigu tai susiję su bendruoju klausimu, kuris yra svarbus siekiant jo operatyvinių tikslų;

d)      jeigu šiame reglamente numatyta kitaip.

3.           Vykdydamas savo uždavinius, Eurojustas nurodo, ar jis veikia per vieną arba keletą nacionalinių narių, ar kaip kolegija.

II SKYRIUS EUROJUSTO STRUKTŪRA IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

I skirsnis Struktūra

6 straipsnis Eurojusto struktūra

Eurojusto struktūra:

a)           nacionaliniai nariai;

b)           kolegija;

c)           vykdomoji valdyba;

d)           administracijos direktorius.

II skirsnis Nacionaliniai nariai

7 straipsnis Nacionalinių narių statusas

1.           Eurojustą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pagal jos teisinę sistemą komandiruotą nacionalinį narį, kurio nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto būstinėje.

2.           Kiekvienam nacionaliniam nariui padeda vienas pavaduotojas ir padėjėjas. Pavaduotojo ir padėjėjo nuolatinė darbo vieta yra Eurojuste. Nacionaliniam nariui gali padėti daugiau pavaduotojų ir padėjėjų, kurie, prireikus bei kolegijai pritarus, gali turėti nuolatinę darbo vietą Eurojuste.

3.           Nacionaliniai nariai ir jų pavaduotojai turi prokuroro, teisėjo arba lygiavertės kompetencijos policijos pareigūno statusą. Kad jie galėtų vykdyti savo uždavinius, kompetentingos nacionalinės institucijos jiems suteikia šiame reglamente nustatytus įgaliojimus.

4.           Pavaduotojas turi turėti įgaliojimus veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti. Padėjėjas taip pat gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti, jei atitinka vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų statuso rūšių.

5.           Operatyvinė informacija, kuria keičiasi Eurojustas ir valstybės narės, perduodama per nacionalinius narius.

6.           Nacionaliniai nariai palaiko tiesioginius ryšius su savo valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

7.           Nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas apmoka jų kilmės valstybė narė.

8.           Jeigu nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir padėjėjai veikia vykdydami Eurojusto uždavinius, atitinkamos su šia veikla susijusios išlaidos laikomos veiklos išlaidomis.

8 straipsnis Nacionalinių narių įgaliojimai

1.           Nacionaliniai nariai įgaliojami:

a)      padėti arba kitaip remti teikiant ir vykdant bet kokį savitarpio teisinės pagalbos arba tarpusavio pripažinimo prašymą arba patys pateikti ir vykdyti tokius prašymus;

b)      tiesiogiai susisiekti su bet kuria valstybės narės kompetentinga institucija ir keistis su ja informacija;

c)      tiesiogiai susisiekti su bet kuria kompetentinga tarptautine institucija ir keistis su ja informacija pagal savo valstybės narės tarptautinius įsipareigojimus;

d)      dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse, įskaitant jų sudarymą.

2.           Gavę kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimą, nacionaliniai nariai:

a)      nurodo imtis tyrimo priemonių;

b)      suteikia leidimą jų valstybėje narėje vykdyti ir koordinuoti kontroliuojamuosius gabenimus pagal nacionalinės teisės aktus.

3.           Neatidėliotinais atvejais, kai neįmanoma laiku gauti sutikimo, nacionaliniams nariams suteikiama kompetencija imtis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Tokiu atveju jie nedelsdami informuoja apie tai kompetentingą nacionalinę instituciją.

9 straipsnis Prieiga prie nacionalinių registrų

Nacionaliniai nariai pagal nacionalinę teisę turi prieigą prie toliau nurodytų rūšių jų valstybėje narėje esančių registrų arba bent jau gali gauti šiuose registruose pateikiamą informaciją:

a)           nuosprendžių registrai;

b)           suimtų asmenų registrai;

c)           tyrimų registrai;

d)           DNR registrai;

e)           kiti jų valstybių narių valdžios institucijų registrai, jei juose esanti informacija būtina nacionalinių narių uždaviniams vykdyti.

III skirsnis Kolegija

10 straipsnis Kolegijos sudėtis

1.           Kolegiją sudaro:

a)      visi nacionaliniai nariai, kai kolegija pagal 4 straipsnį vykdo operatyvines funkcijas;

b)      visi nacionaliniai nariai ir du Komisijos atstovai, kai kolegija pagal 14 straipsnį vykdo valdymo funkcijas.

2.           Narių ir jų pavaduotojų kadencija – bent ketveri metai. Šią kadenciją galima vieną kartą pratęsti. Pasibaigus narių kadencijai arba jiems atsistatydinus, nariai toliau eina savo pareigas tol, kol jų kadencija pratęsiama arba jie pakeičiami.

3.           Administracijos direktorius dalyvauja kolegijos valdymo posėdžiuose, tačiau neturi balso teisės.

4.           Kolegija gali stebėtojo teisėmis į savo posėdį kviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.

5.           Laikantis darbo tvarkos taisyklių kolegijos nariams gali padėti konsultantai arba ekspertai.

11 straipsnis Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas

1.           Kolegija renka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. Pirmininkas ir jo pavaduotojai dviejų trečdalių narių balsų dauguma išrenkami iš nacionalinių narių.

2.           Pirmininko pavaduotojai pakeičia pirmininką, jei jis negali eiti savo pareigų.

3.           Pirmininko ir pirmininko pavaduotojų kadencija – ketveri metai. Juos galima perrinkti vieną kartą. Eurojusto pirmininku arba pirmininko pavaduotoju išrinkto nacionalinio nario kadencija pratęsiama, kad jis galėtų eiti pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pareigas.

12 straipsnis Kolegijos posėdžiai

1.           Kolegijos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.           Per mėnesį rengiamas bent vienas kolegijos operatyvinis posėdis. Valdymo funkcijoms vykdyti kolegija kasmet rengia ne mažiau kaip du eilinius posėdžius. Be to, kolegija posėdžiauja pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba ne mažiau kaip vieno trečdalių savo narių prašymu.

3.           Kolegijos posėdžių darbotvarkės taip pat siunčiamos Europos prokurorui, kuris turi teisę dalyvauti tokiuose posėdžiuose, kai juose aptariami klausimai, jo nuomone, yra svarbūs Europos prokuratūros veikimui. Šiuose posėdžiuose Europos prokuroras balso teisės neturi.

13 straipsnis Balsavimas kolegijoje

1.           Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, sprendimus kolegija priima savo narių balsų dauguma.

2.           Kiekvienas narys turi vieną balsą. Jeigu balso teisę turinčio nario nėra, teisė balsuoti suteikiama jo pavaduotojui.

3.           Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai turi balso teisę.

14 straipsnis Kolegijos valdymo funkcijos

1.           Vykdydama valdymo funkcijas kolegija:

a)      kasmet dviejų trečdalių narių balsų dauguma ir vadovaudamasi 15 straipsniu priima Eurojusto programavimo dokumentą;

b)      dviejų trečdalių narių balsų dauguma patvirtina metinį Eurojusto biudžetą ir vykdo kitas funkcijas, susijusias su Eurojusto biudžetu pagal VI skyrių;

c)      priima Eurojusto veiklos konsoliduotą metinę ataskaitą ir iki kitų metų [finansiniame pagrindų reglamente nurodytos datos] siunčia ją Europos Parlamentui, nacionaliniams parlamentams, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat viešai skelbia šią konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą;

d)      programavimo dokumente numato personalo išteklių programą;

e)      vadovaudamasi 52 straipsniu, priima Eurojustui taikomas finansines taisykles;

f)       priima nariams taikomas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

g)      vadovaudamasi šio straipsnio 2 dalimi, agentūros darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai, įgaliotai sudaryti sutartis, suteikti pagal Tarnybos nuostatus[17] ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas[18] (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

h)      vadovaudamasi 17 straipsniu, skiria administracijos direktorių ir prireikus pratęsia jo kadenciją arba atleidžia jį iš pareigų;

i)       skiria apskaitos pareigūną ir duomenų apsaugos pareigūną, kurie eidami savo pareigas veikia nepriklausomai;

j)       rengia pagal 43 straipsnį sudaromus darbo susitarimus;

k)      vadovaudamasi 11 straipsniu, renka pirmininką ir pirmininko pavaduotojus;

l)       priima darbo tvarkos taisykles.

2.           Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, kolegija priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo administracijos direktoriui ir tų įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygų nustatymo. Administracijos direktoriui leidžiama šiuos įgaliojimus subdeleguoti.

3.           Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių kolegija gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą administracijos direktoriui bei administracijos direktoriaus subdeleguotus tokius įgaliojimus ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kitam nei administracijos direktorius.

4.           Sprendimus dėl administracijos direktoriaus paskyrimo, kadencijos pratęsimo ir atleidimo iš pareigų kolegija priima dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

15 straipsnis Metinis ir daugiametis programavimas

1.           Kolegija, remdamasi administracijos direktoriaus pateiktu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, kasmet ne vėliau kaip iki [lapkričio 30 d.] priima programavimo dokumentą, kuriame pateikiamos daugiamečio ir metinio programavimo nuostatos. Kolegija perduoda programavimo dokumentą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šis dokumentas tampa galutinis galutinai patvirtinus bendrąjį biudžetą ir prireikus gali būti tikslinamas.

2.           Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus. Metinė darbo programa turi derėti su šio straipsnio 4 dalyje nurodyta daugiamete programa. Joje aiškiai nurodoma, kokie uždaviniai nuo praėjusių finansinių metų buvo pridėti, pakeisti ar išbraukti.

3.           Priimtą metinę darbo programą Kolegija iš dalies pakeičia, kai agentūrai pavedamas naujas uždavinys. Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pat tvarkos kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Kolegija gali pavesti administracijos direktoriui atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.           Daugiametėje darbo programoje išdėstomos bendros strateginio programavimo nuostatos, įskaitant tikslus, laukiamus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat pateikiamos išteklių programavimo nuostatos, įskaitant daugiametį biudžetą ir personalą. Išteklių programavimo nuostatos kasmet yra atnaujinamos. Strateginio programavimo nuostatos atnaujinamos, kai to reikia, ir visų pirma siekiant atsižvelgti į 56 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

IV skirsnis Vykdomoji valdyba

16 straipsnis Vykdomosios valdybos veikla

1.           Kolegijai padeda vykdomoji valdyba. Vykdomoji valdyba nedalyvauja Eurojustui vykdant 4 ir 5 straipsniuose nurodytas operatyvines funkcijas.

2.           Vykdomoji valdyba taip pat:

a)      rengia sprendimus, kuriuos pagal 14 straipsnį tvirtina kolegija;

b)      atsižvelgdama į įgyvendintų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

c)      vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

d)      gavusi vidaus ar išorės audito, įskaitant Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, ataskaitų, vertinimų ir tyrimų išvadas bei rekomendacijas, užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus;

e)      priima visus sprendimus dėl Eurojusto vidaus administravimo struktūrų sukūrimo ir prireikus – keitimo;

f)       nepažeisdama administracijos direktoriaus pareigų, kaip nustatyta 18 straipsnyje, padeda ir pataria jam įgyvendinant kolegijos sprendimus, siekiant stiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą;

g)      priima visus kitus sprendimus, kurie 5 arba 14 straipsnyje kolegijai aiškiai nėra priskirti arba pagal 18 straipsnį nepriklauso administracijos direktoriaus kompetencijai;

h)      priima darbo tvarkos taisykles.

3.           Skubiai prireikus, vykdomoji valdyba gali kolegijos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus administravimo ir biudžeto klausimais, kuriuos vėliau turi patvirtinti kolegija.

4.           Vykdomąją valdybą sudaro kolegijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, vienas Komisijos atstovas ir vienas kolegijos narys. Vykdomosios valdybos pirmininkas yra ir kolegijos pirmininkas. Sprendimai vykdomojoje valdyboje priimami jos narių balsų dauguma kiekvienam nariui turint vieno balso teisę. Administracijos direktorius dalyvauja vykdomosios valdybos posėdžiuose, tačiau neturi balso teisės.

5.           Vykdomosios valdybos narių kadencija – ketveri metai, išskyrus kolegijos narį, kuris skiriamas kas dvejus metus. Vykdomosios valdybos narių kadencija baigiasi pasibaigus jų kaip nacionalinių narių kadencijai.

6.           Eiliniai vykdomosios valdybos posėdžiai rengiami bent kartą per tris mėnesius. Be to, ji gali posėdžiauti pirmininko iniciatyva arba bent dviejų savo narių prašymu.

7.           Vykdomosios valdybos posėdžių darbotvarkės taip pat siunčiamos Europos prokurorui, kuris turi teisę dalyvauti tokiuose posėdžiuose, kai juose aptariami klausimai, jo nuomone, yra svarbūs Europos prokuratūros veikimui. Šiuose posėdžiuose Europos prokuroras balso teisės neturi.

8.           Europos prokuroras gali raštu teikti vykdomajai valdybai nuomones, į kurias vykdomoji valdyba nedelsdama atsako raštu.

V skirsnis Administracijos direktorius

17 straipsnis Administracijos direktoriaus statusas

1.           Pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą administracijos direktorius įdarbinamas kaip laikinasis Eurojusto darbuotojas.

2.           Administracijos direktorių skiria kolegija iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. Sudarant sutartį su administracijos direktoriumi Eurojustui atstovauja kolegijos pirmininkas.

3.           Administracijos direktoriaus kadencija – penkeri metai. Baigiantis kadencijai Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į administracijos direktoriaus darbo rezultatus.

4.           Komisijos siūlymu ir atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą įvertinimą, kolegija gali vieną kartą pratęsti administracijos direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

5.           Administracijos direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje dalyvauti negali.

6.           Administracijos direktorius yra atskaitingas kolegijai ir vykdomajai valdybai.

7.           Administracijos direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik kolegijos sprendimu, priimtu Komisijai pasiūlius.

18 straipsnis Administracijos direktoriaus pareigos

1.           Eurojusto veiklą administruoja administracijos direktorius.

2.           Nepažeisdamas Komisijos, kolegijos ar vykdomosios valdybos įgaliojimų, administracijos direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai, jis nesiekia gauti jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų ir jų nesilaiko.

3.           Administracijos direktorius veikia kaip Eurojusto teisinis atstovas.

4.           Administracijos direktorius atsako už Eurojustui pavestų administracinių uždavinių įgyvendinimą. Visų pirma administracijos direktorius atsako už:

a)      kasdienį Eurojusto administravimą;

b)      kolegijos ir vykdomosios valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)      programavimo dokumento rengimą ir jo pateikimą, pasikonsultavus su Komisija, vykdomajai valdybai ir kolegijai;

d)      programavimo dokumento įgyvendinimą ir jo įgyvendinimo ataskaitų teikimą vykdomajai valdybai ir kolegijai;

e)      metinės Eurojusto veiklos ataskaitos rengimą ir teikimą vykdomajai valdybai užbaigti ir kolegijai tvirtinti;

f)       veiksmų planų rengimą vadovaujantis vidaus ar išorės audito ataskaitų, įskaitant Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir OLAF ataskaitas, vertinimų ir tyrimų išvadomis, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus vykdomajai valdybai, Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

g)      Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, nustačius pažeidimus, susigrąžinant neteisingai sumokėtas sumas ir prireikus imantis veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių ir finansinių sankcijų;

h)      Eurojusto kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir pateikimą vykdomajai valdybai tvirtinti;

i)       Eurojustui taikomų finansinių taisyklių projekto rengimą;

j)       Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir jo biudžeto įgyvendinimą.

III SKYRIUS OPERATYVINIAI KLAUSIMAI

19 straipsnis Budintis koordinavimo padalinys (BKP)

1.           Kad galėtų vykdyti savo uždavinius neatidėliotinais atvejais, Eurojustas valdo budintį koordinavimo padalinį, galintį bet kuriuo metu gauti jam siunčiamus prašymus ir juos tvarkyti. Su budinčiu koordinavimo padaliniu turi būti galima susisiekti per Eurojuste esantį vieną bendrą budinčio koordinavimo padalinio kontaktinį asmenį visą parą ir visą savaitę.

2.           Budinčiame koordinavimo padalinyje dirba po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą (budinčio koordinavimo padalinio atstovas), kuris gali būti arba nacionalinis narys ar jo pavaduotojas, arba padėjėjas, turintis teisę pakeisti nacionalinį narį. Šis budinčio koordinavimo padalinio atstovas turi turėti galimybę imtis veiksmų visą parą ir visą savaitę.

3.           Budinčio koordinavimo padalinio atstovai nedelsdami imasi veiksmų, susijusių su prašymo vykdymu jų valstybėje narėje.

20 straipsnis Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema

1.           Kiekviena valstybė narė į Eurojustą skiria vieną ar daugiau nacionalinių korespondentų.

2.           Kiekviena valstybė narė sukuria Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad užtikrintų, jog bus koordinuojamas darbas, kurį vykdo:

a)      Eurojusto nacionaliniai korespondentai;

b)      Eurojusto nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais;

c)      Europos teisminio tinklo nacionalinis korespondentas ir ne daugiau kaip kiti trys Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys;

d)      Jungtinių tyrimų grupių tinklo ir Tarybos sprendimais 2002/494/TVR, 2007/845/TVR ir 2008/852/TVR įsteigtų tinklų nacionaliniai nariai ar kontaktiniai asmenys.

3.           Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys išlaiko savo pareigas ir statusą pagal nacionalinę teisę.

4.           Eurojusto nacionaliniai korespondentai yra atsakingi už Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą. Jei yra paskirti keli Eurojusto korespondentai, vienas jų turi būti atsakingas už Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą.

5.           Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema padeda valstybėje narėje vykdyti Eurojusto uždavinius, visų pirma:

a)      užtikrina, kad 24 straipsnyje nurodyta bylų valdymo sistema veiksmingai ir patikimai gautų su atitinkama valstybe nare susijusią informaciją;

b)      padeda nustatyti, ar byla turėtų būti nagrinėjama padedant Eurojustui, ar Europos teisminiam tinklui;

c)      padeda nacionaliniam nariui nustatyti susijusias institucijas, kurios turi vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis padedama įgyvendinti tarpusavio pripažinimo principą;

d)      palaiko glaudžius santykius su Europolo nacionaliniu padaliniu.

6.           Tam, kad būtų pasiekti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti tikslai, šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a, b ir c punktuose nurodyti asmenys pagal šį straipsnį ir 24, 25, 26 ir 30 straipsnius prijungiami (o šio straipsnio 2 dalies d punkte nurodyti asmenys gali būti prijungti) prie bylų valdymo sistemos. Prijungimas prie bylų valdymo sistemos yra finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

7.           Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos sukūrimas ir nacionalinių korespondentų paskyrimas neturi jokio poveikio nacionalinio nario tiesioginių ryšių su jo valstybės narės kompetentingomis institucijomis palaikymui.

21 straipsnis Keitimasis informacija su valstybėmis narėmis ir tarp nacionalinių narių

1.           Kompetentingos valstybių narių institucijos su Eurojustu visa jo uždaviniams vykdyti būtina informacija keičiasi vadovaudamosi 2 ir 4 straipsniais, taip pat šiame reglamente nustatytomis duomenų apsaugos taisyklėmis. Tai apima bent šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytą informaciją.

2.           Informacijos perdavimas Eurojustui suprantamas kaip prašymas, kad Eurojustas suteiktų pagalbą atitinkamoje byloje tik tuo atveju, jei kompetentinga institucija tai nurodo.

3.           Nacionaliniai nariai be išankstinio leidimo tarpusavyje arba su savo valstybių narių kompetentingomis institucijomis keičiasi visa informacija, būtina Eurojusto uždaviniams vykdyti. Visų pirma kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos informuoja nacionalinius narius apie su jais susijusias bylas.

4.           Kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie jungtinių tyrimų grupių sudarymą ir tokių grupių darbo rezultatus.

5.           Kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos informuoja savo nacionalinius narius apie visas Eurojusto kompetencijai priklausančias nusikaltimų bylas, susijusias bent su trimis valstybėmis narėmis, dėl kurių bent dviem valstybėms narėms buvo perduoti prašymai arba sprendimai dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas.

6.           Nacionalinės kompetentingos institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie:

a)      bylas, kuriose kilo ar tikėtina, kad gali kilti jurisdikcijos kolizija;

b)      kontroliuojamuosius gabenimus, susijusius su ne mažiau kaip trimis šalimis, iš kurių bent dvi yra valstybės narės;

c)      pasikartojančius sunkumus ar atsisakymus vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis padedama įgyvendinti tarpusavio pripažinimo principą.

7.           Nacionalinės institucijos neprivalo konkrečiu atveju pateikti informacijos, jei dėl to:

a)      būtų pakenkta esminiams nacionalinio saugumo interesams arba

b)      būtų keliamas pavojus asmenų saugumui.

8.           Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant trečiųjų šalių nustatytas perduotos informacijos naudojimo sąlygas.

9.           Šiame straipsnyje nurodyta informacija Eurojustui perduodama struktūrizuota forma.

22 straipsnis Eurojusto teikiama informacija kompetentingoms nacionalinėms institucijoms

1.           Eurojustas teikia kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją apie informacijos tvarkymo rezultatus, įskaitant apie tai, ar esama sąsajų su bylų valdymo sistemoje jau saugomomis bylomis. Šioje informacijoje gali būti pateikiami asmens duomenys.

2.           Kompetentingai nacionalinei institucijai paprašius Eurojusto suteikti jai informaciją, Eurojustas perduoda informaciją per tos institucijos nurodytą terminą.

23 straipsnis Tolesni veiksmai, susiję su Eurojusto prašymais ir nuomonėmis

Kompetentingos nacionalinės institucijos nepagrįstai nedelsdamos atsako į Eurojusto pagal 4 straipsnį pateiktus prašymus ir nuomones. Jei atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia nevykdyti 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo arba neatsižvelgti į 4 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytą rašytinę nuomonę, apie savo sprendimą ir jo priežastis jos nedelsdamos informuoja Eurojustą. Jei negalima nurodyti atsisakymo patenkinti prašymą priežasčių, nes būtų pakenkta esminiams nacionaliniams saugumo interesams arba būtų sukeltas pavojus asmenų saugumui, valstybių narių kompetentingos institucijos gali nurodyti operatyvines priežastis.

24 straipsnis Bylų valdymo sistema, rodyklė ir laikinosios darbo bylos

1.           Eurojustas nustato bylų valdymo sistemą, sudarytą iš laikinųjų darbo bylų ir rodyklės, kurioje yra 2 priede nurodyti asmens ir kiti duomenys.

2.           Bylų valdymo sistemos tikslas yra:

a)      padėti valdyti ir koordinuoti tyrimus ir baudžiamuosius persekiojimus, kuriuos vykdyti padeda Eurojustas, visų pirma sukuriant dalines nuorodas į informaciją;

b)      sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su informacija apie atliekamus tyrimus ir vykdomus baudžiamuosius persekiojimus;

c)      palengvinti teisėtumo ir šio reglamento nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo laikymosi stebėseną.

3.           Bylų valdymo sistema gali būti susieta su saugiu telekomunikacijų ryšiu, nurodytu Sprendimo 2008/976/TVR 9 straipsnyje.

4.           Rodyklėje pateikiamos nuorodos į Eurojusto tvarkomas laikinąsias darbo bylas ir jame negali būti 1 dalies a–i, k, m punktuose ir 2 priedo 2 punkte nurodytų asmens duomenų.

5.           Eidami savo pareigas, nacionaliniai nariai gali tvarkyti laikinojoje darbo byloje pateiktus duomenis apie atskiras bylas, su kuriomis jie dirba. Jie leidžia duomenų apsaugos pareigūnui susipažinti su laikinąja darbo byla. Atitinkamas nacionalinis narys informuoja duomenų apsaugos pareigūną kiekvieną kartą, kai sukuriama nauja laikinoji darbo byla, kurioje yra asmens duomenų.

6.           Operatyvinių asmens duomenų tvarkymo tikslais Eurojustas negali nustatyti kokių nors automatinių duomenų bylų, išskyrus bylų valdymo sistemoje naudojamas bylas arba laikinąsias darbo bylas.

7.           Europos prokuratūrai sudaromos galimybės naudotis bylų valdymo sistema ir laikinosiomis darbo bylomis.

8.           Prieigą prie bylų valdymo sistemos ir laikinųjų darbo bylų reglamentuojančios nuostatos mutatis mutandis taikomos Europos prokuratūrai. Tačiau informacija, kurią Europos prokuratūra įvedė į bylų valdymo sistemą, laikinąsias darbo bylas ir rodyklę, nacionaliniu lygmeniu nėra prieinama.

25 straipsnis Laikinųjų darbo bylų ir rodyklės veikimas

1.           Atitinkamas nacionalinis narys sukuria laikinąją darbo bylą kiekvienai bylai, su kuria susijusi informacija yra jam perduodama, jei ji perduodama pagal šį reglamentą arba kitas taikytinas teisines priemones. Nacionalinis narys yra atsakingas už savo sukurtų laikinųjų darbo bylų tvarkymą.

2.           Laikinąją darbo bylą sukūręs nacionalinis narys kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar laikinosios darbo bylos duomenys turėtų būti išlaikyti paslaptyje, ar prireikus kitiems nacionaliniams nariams arba administracijos direktoriaus įgaliotiems Eurojusto darbuotojams būtų suteikta teisė susipažinti su visais laikinosios darbo bylos duomenimis ar jų dalimis, kad Eurojustas galėtų vykdyti savo uždavinius.

3.           Laikinąją darbo bylą sukūręs nacionalinis narys nusprendžia, kuri su laikinąja darbo byla susijusi informacija yra nurodoma rodyklėje.

26 straipsnis Prieiga prie bylų valdymo sistemos nacionaliniu lygmeniu

1.           20 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, suteikiama prieiga tik prie:

a)      rodyklės, jeigu nacionalinis narys, kuris nusprendė įvesti duomenis į rodyklę, aiškiai neuždraudė tokios prieigos;

b)      jų valstybės narės nacionalinio nario sukurtų arba tvarkomų laikinųjų darbo bylų;

c)      kitų valstybių narių nacionalinių narių sukurtų laikinųjų darbo bylų, prie kurių prieiga buvo suteikta valstybės narės nacionaliniam nariui, jeigu laikinąją darbo bylą sukūręs nacionalinis narys aiškiai neuždraudė tokios prieigos.

2.           Nacionalinis narys, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų, sprendžia, kokią prieigą prie laikinųjų darbo bylų savo valstybėje narėje suteikti 20 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos.

3.           Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su nacionaliniu nariu, sprendžia, kokią prieigą prie rodyklės toje valstybėje narėje suteikti 20 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Komisijai apie savo sprendimą dėl šios dalies įgyvendinimo. Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

4.           Asmenims, kuriems prieiga suteikta pagal šio straipsnio 2 dalį, suteikiama prieiga bent prie rodyklės, jeigu tai būtina jiems naudojantis jiems suteikta prieiga prie laikinųjų darbo bylų.

IV SKYRIUS INFORMACIJOS TVARKYMAS

27 straipsnis Asmens duomenų tvarkymas

1.           Kad įgyvendintų aiškiai nurodytą uždavinį, Eurojustas, remdamasis savo kompetencija ir siekdamas vykdyti operatyvines funkcijas, pagal šį reglamentą gali automatinėmis priemonėmis arba susistemintose rankinėse rinkmenose tvarkyti tik 2 priedo 1 punkte nurodytus asmens duomenis, susijusius su asmenimis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės aktus įtariami padarę arba dalyvavo darant Eurojusto kompetencijai priklausančią nusikalstamą veiką arba kurie yra nuteisti už tokios veikos padarymą.

2.           Eurojustas gali tvarkyti tik 2 priedo 2 punkte išvardytus asmens duomenis, susijusius su asmenimis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės aktus yra laikomi atliekamo nusikaltimo tyrimo arba vykdomo baudžiamojo persekiojimo dėl vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų nusikaltimo rūšių ir veikų liudytojais arba nukentėjusiaisiais arba nėra sulaukę 18 metų. Tokie asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jei tai būtina aiškiam Eurojusto kompetencijai priklausančiam uždaviniui įgyvendinti ir siekiant vykdyti operatyvines funkcijas.

3.           Išimtiniais atvejais Eurojustas ribotą laiką, neviršijantį laikotarpio, reikalingo susijusiai bylai, kurioje tvarkomi duomenys, užbaigti, taip pat gali tvarkyti kitus, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, su veikos aplinkybėmis susijusius asmens duomenis, kai jie turi tiesioginę reikšmę atliekamiems tyrimams, kuriuos Eurojustas koordinuoja arba padeda koordinuoti, ir yra naudojami tokiuose tyrimuose ir kai tvarkyti tokius duomenis yra būtina siekiant 1 dalyje nurodytų tikslų. 31 straipsnyje nurodytas duomenų apsaugos pareigūnas nedelsiant informuojamas apie šios dalies taikymą ir konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiama būtinybė tvarkyti tokius asmens duomenis. Kai tokie kiti duomenys yra susiję su šio straipsnio 2 dalyje minimais liudytojais arba nukentėjusiaisiais, sprendimą juos tvarkyti bendrai priima bent du nacionaliniai nariai.

4.           Automatinėmis arba kitomis priemonėmis tvarkomi asmens duomenys, kuriais atskleidžiama rasinė arba etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai arba filosofiniai įsitikinimai, priklausymas profesinei sąjungai, ir duomenys apie sveikatą arba lytinį gyvenimą gali būti Eurojusto tvarkomi tik tuo atveju, kai šie duomenys reikalingi atitinkamiems nacionaliniams tyrimams ir jiems koordinuoti Eurojuste ir jeigu šiais duomenimis papildomi kiti jau tvarkomi asmens duomenys. Duomenų apsaugos pareigūnas nedelsiant informuojamas apie šios dalies taikymą. Tokie duomenys negali būti tvarkomi 24 straipsnio 4 dalyje nurodytoje rodyklėje. Kai tokie kiti duomenys yra susiję su šio straipsnio 3 dalyje minimais liudytojais arba nukentėjusiaisiais, sprendimą juos tvarkyti priima kolegija.

5.           Vykdydamas savo veiklą, Eurojustas duomenis tvarko laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 45/2001. Šiuo reglamentu Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 patikslinamas ir papildomas tiek, kiek yra susijęs su Eurojusto operatyviniais uždaviniais.

28 straipsnis Asmens duomenų saugojimo terminai

1.           Eurojusto tvarkomi asmens duomenys negali būti saugomi ilgiau kaip pasibaigus:

a)      dienai, nuo kurios pagal visų atitinkamų valstybių narių senaties termino įstatymus tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijos nebegali vykdyti baudžiamojo persekiojimo;

b)      dienai, kai asmuo buvo išteisintas, o teismo sprendimas tapo galutinis;

c)      trejiems metams po dienos, kurią paskutinės tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą atlikusios atitinkamos valstybės narės teismo sprendimas tapo galutinis;

d)      dienai, kurią Eurojustas ir atitinkamos valstybės narės bendrai pripažino arba susitarė, kad Eurojustui nebūtina toliau koordinuoti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo, išskyrus atvejus, kai pagal 21 straipsnio 5 arba 6 dalį privaloma teikti šią informaciją Eurojustui;

e)      trejiems metams po dienos, kurią duomenys buvo perduoti pagal 21 straipsnio 6 arba 7 dalį.

2.           Šio straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų saugojimo terminų laikymasis nuolat tikrinamas naudojantis tinkamu automatiniu tvarkymu. Nepaisant to, poreikis saugoti duomenis tikrinamas kas trejus metus po jų įvedimo. Jei su 27 straipsnio 4 dalyje nurodytais asmenimis susiję duomenys saugomi ilgiau nei penkerius metus, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atitinkamai informuojamas apie tai.

3.           Pasibaigus vienam iš šio straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų saugojimo terminų, Eurojustas tikrina poreikį duomenis saugoti ilgiau, kad jam būtų sudarytos sąlygos vykdyti savo uždavinius, be to, taikydamas išimtį, Eurojustas gali nuspręsti saugoti šiuos duomenis iki kito patikrinimo. Nuolatinio duomenų saugojimo priežastys turi būti pagrįstos ir įrašomos. Jeigu sprendimas dėl nuolatinio asmens duomenų saugojimo nepriimamas, šie duomenys po trejų metų automatiškai ištrinami. Tačiau jei pagal visų atitinkamų valstybių narių įstatymus baudžiamajam persekiojimui suėjo senaties terminas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies a punkte, duomenys gali būti saugomi tik jei jie reikalingi, kad Eurojustas galėtų teikti pagalbą pagal šį reglamentą.

4.           Jei pagal šio straipsnio 3 dalį duomenys saugomi ilgiau nei iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytų datų, poreikį saugoti šiuos duomenis kas trejus metus tikrina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

5.           Jeigu byloje yra neautomatizuotų arba nestruktūrizuotų duomenų, pasibaigus paskutinio bylos automatizuotų duomenų punkto saugojimo terminui visi byloje esantys dokumentai grąžinami juos pateikusiai institucijai, o visos jų kopijos sunaikinamos.

6.           Jeigu Eurojustas koordinavo tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą, atitinkami nacionaliniai nariai Eurojustui ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms praneša apie visus su byla susijusius galutiniais tapusius teismo sprendimus, kad, inter alia, būtų galima taikyti šio straipsnio 1 dalies b punktą.

29 straipsnis Įrašų registravimas ir dokumentavimas

1.           Duomenų tvarkymo teisėtumo kontrolės, vidaus stebėsenos ir duomenų vientisumo bei saugumo užtikrinimo tikslais Eurojustas registruoja įrašus apie operatyviniais tikslais naudojamų asmens duomenų rinkimą, keitimą, prieigą, atskleidimą, sujungimą ar ištrynimą. Tokie įrašai arba dokumentai ištrinami po 18 mėnesių, išskyrus atvejus, kai duomenys reikalingi nuolatinei kontrolei vykdyti.

2.           Pagal šio straipsnio 1 dalį padaryti įrašai ar parengti dokumentai paprašius pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Šią informaciją Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas naudoja tik siekdamas užtikrinti duomenų apsaugos kontrolę, tinkamą duomenų tvarkymą ir duomenų vientisumą ir saugumą.

30 straipsnis Sankcionuota prieiga prie asmens duomenų

Prieiga prie asmens duomenų, kuriuos Eurojustas tvarko vykdydamas savo operatyvines užduotis, pagal 24, 25 ir 26 straipsniuose nustatytus apribojimus suteikiama tik nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, 20 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, ir įgaliotiems Eurojusto darbuotojams, kad jie vykdytų savo užduotis.

31 straipsnis  Duomenų apsaugos pareigūno skyrimas

1.           Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsniu, vykdomoji valdyba skiria duomenų apsaugos pareigūną.

2.           Laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsnyje nustatytų pareigų, duomenų apsaugos pareigūnas:

a)      užtikrina, kad būtų saugomi rašytiniai įrašai raštu apie duomenų perdavimą;

b)      bendradarbiauja su Eurojusto darbuotojais, atsakingais už duomenų tvarkymo procedūras, mokymą ir konsultavimą duomenų tvarkymo klausimais;

c)      rengia metinę ataskaitą ir teikia ją kolegijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

3.           Eidamas savo pareigas, duomenų apsaugos pareigūnas gali susipažinti su visais Eurojusto ir jo patalpose tvarkomais duomenimis.

4.           Eurojusto darbuotojai, padedantys duomenų apsaugos pareigūnui vykdyti savo pareigas, gali susipažinti su visais Eurojusto tvarkomais duomenimis ir patekti į jo patalpas, kiek tai yra būtina jų užduotims vykdyti.

5.           Jeigu duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 45/2001 arba šio reglamento nuostatų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, jis apie tai informuoja administracijos direktorių ir prašo jo per nustatytą terminą pašalinti pažeidimą. Administracijos direktoriui per nustatytą terminą duomenų tvarkymo pažeidimo nepašalinus, duomenų apsaugos pareigūnas informuoja apie tai kolegiją ir suderina su ja konkretų terminą atsakomosioms priemonėms įgyvendinti. Kolegijai per nustatytą terminą nepašalinus duomenų tvarkymo pažeidimo, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda šį klausimą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

6.           Vykdomoji valdyba priima Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsnio 8 dalyje nurodytas įgyvendinimo taisykles.

32 straipsnis Teisės susipažinti su duomenimis įgyvendinimo būdai

1.           Bet kuris duomenų subjektas, norėdamas įgyvendinti teisę susipažinti su asmens duomenimis, gali šiuo tikslu nemokamai pateikti pasirinktos valstybės narės institucijai atitinkamą prašymą. Ši institucija nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, perduoda jį Eurojustui.

2.           Eurojustas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo atsako į jį.

3.           Priimdamas sprendimą, Eurojustas konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Sprendimas leisti susipažinti su duomenimis priimamas tik Eurojustui glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurios yra tiesiogiai susijusios su tokių duomenų perdavimu. Visais atvejais, kai valstybė narė nesutinka su siūlomu Eurojusto atsakymu, ji praneša Eurojustui tokio nesutikimo priežastis.

4.           Jeigu galimybė susipažinti su duomenimis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 20 straipsnio 1 dalį ribojama, Eurojustas pagal minėto reglamento 20 straipsnio 3 dalį atitinkamai raštu informuoja duomenų subjektą. Informacijos apie pagrindines apribojimo taikymo priežastis galima neatskleisti, jeigu pateikiant tokią informaciją nustatytasis apribojimas netektų savo poveikio. Duomenų subjektas bent jau informuojamas, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atliko visas būtinas patikras.

5.           Eurojustas dokumentais pagrindžia, kuo remiantis atsisakyta atskleisti pagrindines šio straipsnio 4 dalyje nurodyto apribojimo priežastis.

6.           Gavę prašymą, atitinkami nacionaliniai nariai jį nagrinėja ir sprendimą priima Eurojusto vardu. Prašymas išsamiai išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo gavimo. Jeigu nariai nesutaria dėl sprendimo, jie perduoda klausimą kolegijai, kuri sprendimą dėl prašymo priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

7.           Pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 ir 47 straipsnius, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui tikrinant Eurojusto atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, duomenų subjektas informuojamas bent apie tai, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atliko visas būtinas patikras.

33 straipsnis Teisė ištaisyti, ištrinti duomenis ir riboti jų tvarkymą

1.           Jeigu trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų, privačių šalių ar asmenų Eurojustui pateiktus asmens duomenis arba Eurojustui atliekant analizę gautus asmens duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 14, 15 arba 16 straipsnį reikia ištaisyti, ištrinti arba riboti jų tvarkymą, Eurojustas ištaiso, ištrina tokius duomenis arba riboja jų tvarkymą.

2.           Jeigu valstybių narių tiesiogiai Eurojustui pateiktus asmens duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 14, 15 ir 16 straipsnį reikia ištaisyti, ištrinti arba riboti jų tvarkymą, Eurojustas, ištaiso, ištrina tokius duomenis arba riboja jų tvarkymą.

3.           Jeigu kitomis tinkamomis priemonėmis buvo perduoti neteisingi duomenys arba jeigu klaidos valstybių narių pateiktuose duomenyse atsirado dėl netinkamo jų perdavimo arba perdavimo pažeidžiant šį reglamentą arba dėl to, kad duomenys buvo Eurojusto netinkamai, pažeidžiant šį reglamentą, įvesti, perimti ar saugomi, Eurojustas, bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybėmis narėmis, tokius duomenis ištaiso arba ištrina.

4.           Reglamento (EB) Nr. 45/2001 14, 15 arba 16 straipsnyje nurodytais atvejais visiems tokių duomenų gavėjams nedelsiant apie tai pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 17 straipsnį. Gavėjai, vadovaudamiesi jiems taikomomis taisyklėmis, tuomet savo sistemose ištaiso, ištrina šiuos duomenis arba riboja jų tvarkymą.

5.           Nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo Eurojustas duomenų subjektą raštu informuoja, kad jo duomenys ištaisyti, ištrinti arba jų tvarkymas apribotas.

6.           Eurojustas raštu informuoja duomenų subjektą apie atsisakymą ištaisyti, ištrinti duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie galimybę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir ginti savo teises teisme.

34 straipsnis Atsakomybė už duomenų apsaugą

1.           Eurojustas tvarko asmens duomenis taip, kad būtų galima nustatyti duomenis pateikusią instituciją arba šaltinį, iš kurio buvo gauti asmens duomenys.

2.           Atsakomybė už asmens duomenų kokybę tenka asmens duomenis Eurojustui pateikusiai valstybei narei, o už ES įstaigų, trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų pateiktų asmens duomenų, taip pat Eurojusto iš viešųjų šaltinių surinktų asmens duomenų kokybę – Eurojustui.

3.           Atsakomybė už Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir šio reglamento laikymąsi tenka Eurojustui. Atsakomybė už valstybių narių Eurojustui pateiktų asmens duomenų teisėtumą tenka asmens duomenis teikiančiai valstybei narei, o Eurojustui – už valstybėms narėms, ES įstaigoms ir trečiosioms šalims ar organizacijoms pateiktus asmens duomenis.

4.           Atsižvelgiant į kitas šio reglamento nuostatas, Eurojustas atsako už visus savo tvarkomus duomenis.

35 straipsnis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų bendradarbiavimas

1.           Iškilus konkretiems klausimams, kuriuos sprendžiant turi dalyvauti valstybės narės, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis duomenų apsaugos priežiūros srityje kompetentingomis institucijomis, ypač jeigu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba nacionalinė duomenų apsaugos priežiūros srityje kompetentinga institucija nustato didelių skirtumų tarp valstybių narių praktikos, galimą neteisėtą duomenų perdavimą naudojant Eurojusto ryšių palaikymo kanalus arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus klausimų dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros srityje kompetentingos institucijos, neviršydami savo atitinkamos kompetencijos, prireikus gali keistis atitinkama informacija, padėti viena kitai atlikti auditą ir patikras, nagrinėti šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, tirti nepriklausomos priežiūros vykdymo ar duomenų subjektų teisių įgyvendinimo problemas, rengti suderintus bendrų problemų sprendimų pasiūlymus ir didinti informuotumą apie su duomenų apsaugos teises.

3.           Prireikus nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, siekdami šiame straipsnyje nurodytų tikslų, rengia posėdžius. Tokių posėdžių išlaidas apmoka ir juos organizuoja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Darbo tvarkos taisyklės priimamos pirmame posėdyje. Prireikus bendru sutarimu nustatomi kiti darbo metodai.

36 straipsnis Teisė pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui

1.           Jeigu duomenų subjekto pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 32 straipsnio 2 dalį pateiktas skundas yra susijęs su 32 arba 33 straipsnyje nurodytu sprendimu, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas konsultuojasi su duomenis pateikusios arba tiesiogiai susijusios valstybės narės nacionalinėmis priežiūros įstaigomis arba kompetentinga teismine institucija. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimas, kuriuo gali būti atsisakoma suteikti kokią nors informaciją, priimamas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaline priežiūros įstaiga arba kompetentinga teismine įstaiga.

2.           Jeigu skundas susijęs su valstybės narės Eurojustui pateiktų duomenų tvarkymu, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad bendradarbiaujant su duomenis pateikusios valstybės narės nacionaline priežiūros įstaiga būtų tinkamai atliktos visos būtinos patikros.

3.           Jeigu skundas susijęs su ES įstaigų, trečiųjų šalių ar organizacijų arba privačių šalių Eurojustui pateiktų duomenų tvarkymu, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad Eurojustas būtų atlikęs visus būtinus patikrinimus.

37 straipsnis Atsakomybė už nesankcionuotą arba neteisingą duomenų tvarkymą

1            Eurojustas pagal Sutarties 340 straipsnį atsako už bet kokią žalą asmeniui dėl nesankcionuoto arba neteisingo duomenų tvarkymo.

2.           Skundus dėl Eurojusto, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakomybe, pagal Sutarties 268 straipsnį nagrinėja Teisingumo Teismas.

3.           Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionaline teise, atsako už bet kokią žalą asmeniui dėl nesankcionuoto arba neteisingo Eurojustui perduotų duomenų tvarkymo.

V SKYRIUS SANTYKIAI SU PARTNERIAIS

I SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis Bendrosios nuostatos

1.           Jei tai reikalinga Eurojusto uždaviniams vykdyti, jis gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su Sąjungos įstaigomis ir agentūromis, atsižvelgdamas į jų tikslus, trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu).

2.           Jeigu tai reikalinga Eurojusto uždaviniams vykdyti, jis, atsižvelgdamas į 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus apribojimus, gali su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais tiesiogiai keistis visa informacija, išskyrus asmens duomenis.

3.           Jeigu tai reikalinga Eurojusto uždaviniams vykdyti, jis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnį ir laikydamasis IV skirsnio nuostatų gali gauti ir tvarkyti asmens duomenis, kuriuos jam pateikė šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai.

4.           Eurojustas, laikydamasis šio reglamento, perduoti asmens duomenis trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ir Interpolui gali tik tuomet, kai tai būtina tam, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams, patenkantiems į Eurojusto kompetenciją, ir kovojant su jais. Jeigu duomenis, kuriuos reikia perduoti, pateikia valstybė narė, Eurojustas prašo tos valstybės narės sutikimo, išskyrus atvejus, kai:

a)      galima daryti prielaidą, kad valstybė narė su tuo sutinka, nes nėra tiesiogiai apribojusi galimybės toliau perduoti informaciją, arba

b)      valstybė narė, iš esmės ar nustačiusi konkrečias sąlygas, jau yra suteikusi išankstinį leidimą toliau perduoti informaciją. Toks sutikimas bet kada gali būti atšauktas.

5.           Valstybės narės, Sąjungos įstaigos ar agentūros, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos arba Interpolas negali tretiesiems asmenims toliau perduoti iš Eurojusto gautų asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai Eurojustas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, yra davęs aiškų sutikimą toliau perduoti asmens duomenis konkrečiu tikslu, suderinamu su pradiniu duomenų perdavimo tikslu.

II SKIRSNIS SANTYKIAI SU PARTNERIAIS

39 straipsnis Bendradarbiavimas su Europos teisminiu tinklu ir kitais Europos Sąjungos tinklais, susijusiais su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose

1.           Eurojustas palaiko ypatingus santykius su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose, grindžiamus konsultacijomis ir papildomumu, visų pirma tarp nacionalinio nario, tos pačios valstybės narės Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų ir Eurojusto bei Europos teisminio tinklo nacionalinių korespondentų. Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, imamasi šių priemonių:

a)      nacionaliniai nariai kiekvienu atveju atskirai informuoja Europos teisminio tinklo kontaktinius asmenis apie visas bylas, kurias nagrinėti, jų nuomone, geresnes galimybes turi Europos teisminis tinklas;

b)      Europos teisminio tinklo sekretoriatas priklauso Eurojusto personalui. Jis veikia kaip atskiras vienetas. Jis gali naudotis Eurojusto administraciniais ištekliais, kurie būtini Europos teisminio tinklo uždaviniams vykdyti, įskaitant tinklo plenarinių posėdžių išlaidoms padengti;

c)      Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys kiekvienu atveju atskirai gali būti kviečiami dalyvauti Eurojusto posėdžiuose.

2.           Jungtinių tyrimų grupių tinklo ir tinklo, įsteigto Sprendimu 2002/494/TVR, sekretoriatai yra Eurojusto personalo dalis. Šie sekretoriatai veikia kaip atskiri vienetai. Jie gali naudotis administraciniais Eurojusto ištekliais, kurie būtini jų uždaviniams vykdyti. Eurojustas užtikrina sekretoriatų veiklos koordinavimą. Ši dalis taikoma visų naujų tinklų, įsteigtų Tarybos sprendimu, sekretoriatams, jeigu steigimo sprendime numatyta, kad už sekretoriatą yra atsakingas Eurojustas.

3.           Sprendimu 2008/853/TVR įsteigtas tinklas gali Eurojusto prašyti teikti sekretoriato paslaugas šiam tinklui. Jei pateikiamas toks prašymas, taikoma šio straipsnio 2 dalis.

40 straipsnis Santykiai su Europolu

1.           Eurojustas imasi visų tinkamų priemonių sudaryti sąlygas Europolui, naudojantis savo įgaliojimais, turėti netiesioginę prieigą (naudojantis galimybe atlikti atitikties paiešką) prie Eurojusto pateiktos informacijos, jei dėl to nepažeidžiami informaciją pateikusių valstybių narių, Sąjungos įstaigų, trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų arba Interpolo nustatyti apribojimai. Jeigu atitikties paieškos rezultatas teigiamas, Eurojustas pradeda procedūrą, pagal kurią, Sąjungos įstaigai, trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai arba Interpolui priėmus sprendimą, paieškos užklausą atitinkanti informacija gali būti perduodama ją pateikusiai valstybei narei.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informacijos paiešką galima atlikti tik siekiant nustatyti, ar Eurojusto turima informacija atitinka Europolo tvarkomą informaciją.

3.           Atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informacijos paiešką Eurojustas leidžia tik gavęs iš Europolo informaciją apie tai, kurie Eurojusto darbuotojai yra paskirti atlikti tokią paiešką.

4.           Jeigu Eurojustui tvarkant konkrečiam tyrimui reikalingą informaciją Eurojustas ar valstybė narė nustato, kad būtina koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ar prašyti paramos pagal Europolo įgaliojimus, Eurojustas jiems apie tai praneša ir informacijos perdavimo procedūrą pradeda informaciją pateikusiai valstybei narei priėmus atitinkamą sprendimą. Tokiu atveju Eurojustas konsultuojasi su Europolu.

5.           Europolas laikosi valstybių narių, Sąjungos įstaigų ar agentūrų, trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų arba Interpolo nustatytų bendrų ar konkrečių apribojimų.

41 straipsnis Santykiai su Europos prokuratūra

1.           Eurojustas su Europos prokuratūra užmezga ir palaiko ypatingus santykius, grindžiamus glaudžiu bendradarbiavimu ir tarpusavio operatyvinių administracinių ir valdymo ryšių plėtojimu, kaip nurodyta toliau. Šiuo tikslu Europos prokuroras ir Eurojusto pirmininkas reguliariai susitinka ir aptaria bendrus aktualius klausimus.

2.           Eurojustas nedelsdamas nagrinėja bet kokį Europos prokuratūros pateiktą prašymą suteikti paramą ir šiuos prašymus, kai tinkama, nagrinėja taip pat, kaip ir už teisminį bendradarbiavimą atsakingos nacionalinės institucijos pateiktus prašymus.

3.           Prireikus Eurojustas, siekdamas remti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendradarbiavimą, naudojasi pagal 20 straipsnį sukurtomis nacionalinėmis koordinavimo sistemomis, taip pat užmegztais santykiais su trečiosiomis šalimis, įskaitant ryšių palaikymo teisėjus.

4.           Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, įskaitant asmens duomenis. Taip perduoti duomenys naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo perduoti. Duomenis kitais tikslais leidžiama naudoti tik tuomet, kai tai atitinka duomenis gaunančios įstaigos įgaliojimus ir gavus išankstinį duomenis pateikusios įstaigos leidimą.

5.           Siekdamas nustatyti, ar Eurojusto turima informacija atitinka Europos prokuratūros tvarkomą informaciją, Eurojustas nustato į jo bylų valdymo sistemą įrašomų duomenų automatinės kryžminės patikros mechanizmą. Nustačius atitikį tarp Europos prokuratūros į bylų valdymo sistemą įrašytų duomenų ir Eurojusto įrašytų duomenų, apie tai bus pranešama Eurojustui ir Europos prokuratūrai, taip pat Eurojustui duomenis pateikusiai valstybei narei. Jeigu duomenis pateikė trečioji šalis, Eurojustas, gavęs Europos prokuratūros sutikimą, apie nustatytą atitiktį informuos tik šią trečiąją šalį.

6.           Eurojustas skiria darbuotojus, kuriems leidžiama susipažinti su kryžminės patikros mechanizmo rezultatais, ir praneša apie tai Europos prokuratūrai.

7.           Eurojustas remia Europos prokuratūros veiklą pasitelkdamas savo darbuotojus. Tokia parama bet kuriuo atveju apima:

a)      techninę pagalbą rengiant metinį biudžetą, programavimo dokumentą, kuriame pateikiamas metinis ir daugiametis programavimas, ir valdymo planą;

b)      techninę pagalbą įdarbinant darbuotojus ir karjeros valdymo klausimais;

c)      apsaugos paslaugas;

d)      informacinių technologijų paslaugas;

e)      finansų valdymo, apskaitos ir audito paslaugas;

f)       visas kitas bendro intereso paslaugas.

Išsami informacija apie teikiamas paslaugas nustatoma Eurojusto ir Europos prokuratūros susitarime.

8.           Europos prokuroras gali raštu teikti kolegijai nuomones, į kurias kolegija nedelsdama atsako taip pat raštu. Tokios nuomonės raštu visuomet teikiamos kolegijai priimant metinį biudžetą ir darbo programą.

42 straipsnis Santykiai su kitomis Sąjungos įstaigomis ir agentūromis

1.           Eurojustas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su Europos teisėjų mokymo tinklu.

2.           OLAF gali padėti atlikti Eurojustui koordinavimo darbą, susijusį su Sąjungos finansinių interesų apsauga, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. .../2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 1074/1999, OLAF suteiktus įgaliojimus.

3.           Kad Eurojustas ir OLAF galėtų gauti ir perduoti informaciją, nepažeisdamos 8 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai Eurojusto nariai valstybių narių kompetentingomis institucijomis būtų laikomi tik taip, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 1074/1999[19]. OLAF ir nacionalinių narių keitimasis informacija nedaro įtakos pagal šiuos reglamentus nustatytai pareigai teikti informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms.

III SKIRSNIS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

43 straipsnis Santykiai su trečiųjų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.           Eurojustas gali sudaryti darbo susitarimus su 38 straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais.

2.           Eurojustas, suderinęs su kompetentingomis institucijomis, trečiosiose šalyse gali paskirti kontaktinius asmenis, kurie padėtų bendradarbiauti.

IV SKIRSNIS ASMENS DUOMENŲ PERDAVIMAS

44 straipsnis Asmens duomenų perdavimas Sąjungos įstaigoms ar agentūroms

Laikydamasis 21 straipsnio 8 dalyje nustatytų apribojimų, Eurojustas gali perduoti asmens duomenis tiesiogiai Sąjungos įstaigoms ar agentūroms, jei tai reikalinga jo arba duomenis gaunančios Sąjungos įstaigos ar agentūros uždaviniams vykdyti.

45 straipsnis Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms

1.           Jeigu tai reikalinga Eurojusto uždaviniams vykdyti, jis gali perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai, tarptautinei organizacijai arba Interpolui, remdamasis:

a)      pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB[20] 25 ir 31 straipsnius priimtu Komisijos sprendimu, kuriuo pripažįstama, kad toje šalyje ar tarptautinėje organizacijoje arba tos šalies ar tarptautinės organizacijos informacijos tvarkymo sektoriuje užtikrinama tinkama duomenų apsauga (sprendimas dėl tinkamumo), arba

b)      Sąjungos ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos pagal Sutarties 218 straipsnį sudarytu tarptautiniu susitarimu, kuriuo užtikrinamas tinkamas privatumo ir pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugos lygis, arba

c)      bendradarbiavimo susitarimu, pagal Sprendimo 2002/187/TVR 27 straipsnį sudarytu Eurojusto ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos.

Tokiam perdavimui papildomo leidimo nereikia. Eurojustas gali sudaryti darbo susitarimus šiems susitarimams arba sprendimams dėl tinkamumo įgyvendinti.

2.           Nukrypdamas nuo šio straipsnio 1 dalies, Eurojustas gali leisti perduoti asmens duomenis trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms arba Interpolui atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, jeigu:

a)      duomenis perduoti tikrai būtina, kad būtų apsaugoti svarbiausi vienos ar kelių valstybių narių interesai, atitinkantys Eurojusto tikslus;

b)      duomenis perduoti tikrai būtina, kad būtų išvengta gresiančio su nusikaltimais ar teroristiniais nusikaltimais susijusio pavojaus;

c)      kitais atvejais duomenis perduoti tikrai būtina ar teisiškai privaloma dėl svarbaus Sąjungos arba jos valstybių narių viešojo intereso, kuris tokiu pripažįstamas Sąjungos arba nacionalinėje teisėje, arba siekiant pagrįsti, pareikšti arba apginti teisinius reikalavimus, arba

d)      duomenis perduoti būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito asmens interesai.

3.           Be to, Eurojustas, suderinęs su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, gali leisti perduoti duomenis pagal šio straipsnio 2 dalies a–d punktus, atsižvelgdamas į asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijų buvimą, ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas.

4.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pranešama apie šio straipsnio 3 dalies taikymo atvejus.

5.           Pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnį Eurojustas gali perduoti administracinio pobūdžio asmens duomenis.

46 straipsnis Į trečiąsias šalis komandiruoti ryšių palaikymo teisėjai

1.           Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis tais atvejais, kai Eurojustas teikia pagalbą pagal šį reglamentą, kolegija gali komandiruoti ryšių palaikymo teisėjus į trečiąją šalį, jei su ja sudarytas 43 straipsnyje nurodytas darbo susitarimas.

2.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai turi turėti darbo Eurojuste patirties ir pakankamai žinių apie teisminį bendradarbiavimą ir Eurojusto veikimo būdą. Ryšių palaikymo teisėjai komandiruojami Eurojusto vardu iš anksto pritarus jo valstybės narės teisėjui.

3.           Jei Eurojusto komandiruotas ryšių palaikymo teisėjas yra išrinktas iš nacionalinių narių, jų pavaduotojų ar padėjėjų:

a)      valstybė narė į jo, kaip nacionalinio nario, jo pavaduotojo ar padėjėjo, pareigas paskiria kitą asmenį;

b)      jis netenka teisės vykdyti pagal 8 straipsnį suteiktų įgaliojimų.

4.           Nepažeisdama Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, kolegija, pasikonsultavusi su Komisija, parengia ryšių palaikymo teisėjų komandiravimo taisykles ir šiuo tikslu prireikus priima būtinas įgyvendinimo taisykles.

5.           Eurojusto komandiruotų ryšių palaikymo teisėjų veiklą prižiūri Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Ryšių palaikymo teisėjai teikia ataskaitą kolegijai, kuri metinėje ataskaitoje Europos Parlamentą ir Tarybą tinkamai informuoja apie jų veiklą. Ryšių palaikymo teisėjai informuoja nacionalinius narius ir nacionalines kompetentingas institucijas apie visas su jų valstybe nare susijusias bylas.

6.           Valstybių narių kompetentingos institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai gali vienas į kitą kreiptis tiesiogiai. Tokiais atvejais ryšių palaikymo teisėjas apie tokius ryšius informuoja atitinkamą nacionalinį narį.

7.           Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai turi galimybę prisijungti prie bylų valdymo sistemos.

47 straipsnis Teisminio bendradarbiavimo prašymai trečiosioms šalims ir trečiųjų šalių teisminio bendradarbiavimo prašymai

1.           Eurojustas koordinuoja iš trečiųjų šalių gautų teisminio bendradarbiavimo prašymų vykdymą, jei tokie prašymai yra to paties tyrimo dalis ir prašymus reikia vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Tokius prašymus Eurojustui taip pat gali perduoti kompetentinga nacionalinė institucija.

2.           Neatidėliotinais atvejais ir pagal 19 straipsnį šio straipsnio 1 dalyje nurodytus trečiųjų šalių, kurios su Eurojustu yra sudariusios darbo susitarimus, prašymus gali gauti ir tvarkyti budintis koordinavimo padalinys (BKP).

3.           Nepažeidžiant 3 straipsnio 3 dalies, kai pateikiami teisminio bendradarbiavimo prašymai, susiję su tuo pačiu tyrimu, kuriuos reikia vykdyti trečiojoje šalyje, Eurojustas taip pat sudaro palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su ta trečiąja šalimi.

VI SKYRIUS FINANSINĖS NUOSTATOS

48 straipsnis Biudžetas

1.           Visų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Eurojusto biudžete.

2.           Eurojusto biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.           Neatmetant kitų išteklių galimybės, Eurojusto pajamas sudaro:

a)      į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b)      bet kokie valstybių narių savanoriški finansiniai įnašai;

c)      rinkliavos už leidinius ir visas kitas Eurojusto teikiamas paslaugas;

d)      vienkartinės dotacijos.

4.           Eurojusto išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos bei veiklos išlaidos.

49 straipsnis Biudžeto sudarymas

1.           Kiekvienais metais administracijos direktorius parengia kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant etatų planą, ir išsiunčia jį kolegijai.

2.           Remdamasi šiuo projektu, kolegija sudaro preliminarų kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.           Preliminarus Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 31 d. išsiunčiamas Europos Komisijai. Iki kovo 31 d. kolegija išsiunčia Komisijai galutinį sąmatos projektą, kuriame taip pat pateikiamas etatų plano projektas.

4.           Sąmatą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (biudžeto valdymo institucija).

5.           Remdamasi šia sąmata Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį pagal Sutarties 313 ir 314 straipsnius pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, reikalingas etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.           Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Eurojustui skirtam įnašui.

7.           Biudžeto valdymo institucija tvirtina Eurojusto etatų planą.

8.           Eurojusto biudžetą tvirtina kolegija. Jis tampa galutinis galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

9.           Apie visus statybos projektus, kurie gali turėti didelį poveikį Eurojusto biudžetui, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 203 straipsnį kuo anksčiau informuojami Europos Parlamentas ir Taryba.

10.         Išskyrus Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 203 straipsnyje nurodytus nenugalimos jėgos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl statybos projekto priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo.

Laikoma, kad pasibaigus šiam keturių savaičių laikotarpiui statybos projektas buvo patvirtintas, jei Europos Parlamentas arba Taryba per tą laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.

Jei Europos Parlamentas arba Taryba per keturių savaičių laikotarpį išreiškia tinkamai pagrįstą susirūpinimą, tas laikotarpis vieną kartą pratęsiamas dviem savaitėms.

Jei Europos Parlamentas arba Taryba priima sprendimą, kuriuo prieštaraujama statybos projektui, Eurojustas atsiima savo pasiūlymą ir gali teikti naują pasiūlymą.

11.         Eurojustas, iš anksto gavęs biudžeto valdymo institucijos patvirtinimą ir vadovaudamasis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 203 straipsniu, gali imti paskolą nekilnojamajam turtui biudžeto lėšomis įsigyti.

50 straipsnis Biudžeto vykdymas

Administracijos direktorius veikia kaip Eurojusto įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas ir vykdo Eurojusto biudžetą savo atsakomybe ir neviršydamas biudžete nustatytų apribojimų.

51 straipsnis Finansinių ataskaitų teikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.           Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Eurojusto apskaitos pareigūnas iki kovo 1 d. išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams laikinąsias finansines ataskaitas.

2.           Iki kiekvienų finansinių metų kovo 31 d. Europolas išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

3.           Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Komisijos apskaitos pareigūnas iki kovo 31 d. Eurojusto laikinąsias finansines ataskaitas kartu su Komisijos finansinėmis ataskaitomis išsiunčia Audito Rūmams.

4.           Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnio 1 dalį Audito Rūmai ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 1 d. pateikia savo pastabas dėl Eurojusto laikinųjų finansinių ataskaitų.

5.           Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnį gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Eurojusto laikinųjų finansinių ataskaitų, administracijos direktorius, prisiimdamas atsakomybę, parengia galutines Eurojusto finansines ataskaitas ir pateikia jas kolegijai, kad ji pareikštų savo nuomonę.

6.           Kolegija pateikia nuomonę dėl Eurojusto galutinių finansinių ataskaitų.

7.           Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, administracijos direktorius iki kiekvienų finansinių metų liepos 1 d. galutines finansines ataskaitas kartu su kolegijos nuomone išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

8.           Galutinės Eurojusto finansinės ataskaitos iki kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.           Administracijos direktorius ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo 30 d. išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų metinėje ataskaitoje pateiktas pastabas. Administracijos direktorius šį atsakymą išsiunčia kolegijai ir Komisijai.

10.         Administracijos direktorius paprašytas atsiskaito Europos Parlamentui už įvykdytą veiklą. Taryba gali paprašyti administracijos direktorių atsiskaityti už įvykdytą veiklą.

11.         Administracijos direktorius, paprašytas Europos Parlamento, pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui užtikrinti pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalį.

12.         Atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas kvalifikuota balsų dauguma iki N+2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad administracijos direktorius įvykdė N metų biudžetą.

52 straipsnis Finansinės taisyklės

Eurojustui taikytinas finansines taisykles, pasikonsultavusi su Komisija, pagal [2002 m. gruodžio 23 d. Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje] tvirtina kolegija. Jomis negali būti nukrypstama nuo [Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002], išskyrus atvejus, kai to konkrečiai reikia Eurojusto veiklai ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

VII SKYRIUS PERSONALO NUOSTATOS

53 straipsnis Bendrosios nuostatos

Eurojusto personalui taikomi Europos Sąjungos tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Europos Sąjungos institucijų susitarimu priimtos šių Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

54 straipsnis Komandiruotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.           Eurojustas gali naudotis komandiruotųjų nacionalinių ekspertų ir kitų jo neįdarbintų asmenų paslaugomis.

2.           Kolegija priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų komandiravimo į Eurojustą taisyklės.

VIII SKYRIUS VERTINIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

55 straipsnis Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas

1.           Eurojustas perduoda savo metinę ataskaitą Europos Parlamentui, kuris dėl jos gali pateikti pastabas ir išvadas.

2.           Kolegijos pirmininkas Europos Parlamento prašymu atvyksta į jį aptarti su Eurojustu susijusių klausimų, visų pirma pristatyti savo metinių ataskaitų; šiuo atveju laikomasi diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimų. Per diskusijas tiesiogiai ar netiesiogiai nenurodomi konkretūs su specifinėmis operatyvinėmis bylomis susiję veiksmai.

3.           Eurojustas ne tik vykdo kitus šiame reglamente nustatytus informavimo ir konsultavimo įsipareigojimus, bet ir Europos Parlamentui perduoda:

a)      Eurojusto užsakytų arba atliktų tyrimų ir vertinimų rezultatus;

b)      su trečiosiomis šalimis sudarytus darbo susitarimus;

c)      Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno metinę ataskaitą.

4.           Eurojustas perduoda nacionaliniams parlamentams savo metinę ataskaitą. Eurojustas taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus.

56 straipsnis Vertinimas ir peržiūra

1.           Ne vėliau kaip per [penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo] ir toliau kas penkerius metus Komisija paveda atlikti šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio, taip pat Eurojusto ir jo darbo metodų veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą. Visų pirma yra vertinama, ar reikia keisti Eurojusto įgaliojimus ir koks būtų bet kurio tokio pakeitimo finansinis poveikis.

2.           Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis Komisija perduoda Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams, Tarybai ir kolegijai. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

3.           Kas antrame tokiame vertinime Komisija taip pat įvertina Eurojusto pasiektus rezultatus, atsižvelgdama į jo tikslus, įgaliojimus ir uždavinius.

IX SKYRIUS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis Privilegijos ir imunitetas

Eurojustui ir jo darbuotojams taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imuniteto.

58 straipsnis

Kalbos

1.           Eurojustui taikomas Reglamentas Nr. 1[21].

2.           Eurojusto veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

59 straipsnis Konfidencialumas

1.           7 straipsnyje nurodytiems nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, Eurojusto darbuotojams, nacionaliniams korespondentams ir duomenų apsaugos pareigūnui yra privalomas konfidencialumo įsipareigojimas, taikomas visai informacijai, kurią jie sužinojo vykdydami savo uždavinius.

2.           Konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visiems pakviestiems dirbti su Eurojustu asmenims ir įstaigoms.

3.           Konfidencialumo įsipareigojimas taip pat taikomas asmenims nustojus eiti pareigas, nutrūkus darbo santykiams arba jiems nutraukus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą.

4.           Konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visai Eurojusto gautai informacijai, išskyrus atvejus, kai tokia informacija jau yra paskelbta arba visuomenei leidžiama susipažinti su ja.

5.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nariai ir darbuotojai laikosi konfidencialumo įsipareigojimo, taikomo visai informacijai, kurią jie sužinojo vykdydami savo uždavinius.

60 straipsnis Skaidrumas

1.           Su Eurojusto administracinėmis užduotimis susijusiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.           Kolegija per šešis mėnesius nuo pirmojo posėdžio datos priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

3.           Eurojusto pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimti sprendimai gali būti skundžiami ombudsmenui arba, laikantis atitinkamai Sutarties 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų, dėl jų gali būti pareiškiamas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

61 straipsnis OLAF ir Europos Audito Rūmai

1.           Siekdamas padėti kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999, Eurojustas per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodamas to susitarimo priede pateiktą šabloną, priima atitinkamas visiems agentūros darbuotojams taikytinas nuostatas.

2.           Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Europolo, dokumentų auditą ir patikrą vietoje.

3.           Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[22] nuostatomis ir laikydamasi juose nustatytų procedūrų, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, kad nustatytų, ar dėl Eurojusto finansuojamų išlaidų nebuvo padaryta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių pažeidimų.

4.           Nepažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, Eurojusto darbo susitarimuose su trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir Interpolu, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir dotacijų sprendimuose Europos Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokį auditą ir tyrimus.

62 straipsnis Įslaptintos informacijos apsaugai taikytinos taisyklės

Eurojustas taiko saugumo principus, įtvirtintus Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai taikomose Komisijos saugumo taisyklėse, nustatytose Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede[23]. Jose, be kita ko, įtvirtinamos nuostatos dėl tokios informacijos mainų, tvarkymo ir saugojimo.

63 straipsnis Administraciniai tyrimai

Eurojusto administracinės veiklos priežiūrą, atlikdamas tyrimus pagal Sutarties 228 straipsnį, vykdo Europos ombudsmenas.

64 straipsnis Atsakomybė, išskyrus atsakomybę už neteisėtą arba neteisingą duomenų tvarkymą

1.           Eurojusto sutartinei atsakomybei taikoma atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.           Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi kompetenciją priimti sprendimą pagal bet kurią Eurojusto sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.           Deliktinės atsakomybės atveju Eurojustas, laikydamasis valstybių narių įstatymams bendrų bendrųjų principų, neatsižvelgdamas į atsakomybę pagal 37 straipsnį, turi atlyginti bet kokią žalą, padarytą dėl kolegijos arba Eurojusto darbuotojų kaltės jiems vykdant savo pareigas.

4.           Šio straipsnio 3 dalis taip pat taikoma žalai, padarytai dėl nacionalinio nario, jo pavaduotojo ar padėjėjo kaltės jiems vykdant savo pareigas. Tačiau kai jie veikia vykdydami pagal 8 straipsnį suteiktus įgaliojimus, jų kilmės valstybė narė kompensuoja Eurojustui sumas, kurias jis sumokėjo tokiai žalai atlyginti.

5.           Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi kompetenciją spręsti ginčus dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

6.           Valstybių narių nacionaliniai teismai, kurie turi kompetenciją spręsti ginčus dėl šiame straipsnyje nurodytos Eurojusto atsakomybės, nustatomi vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001[24].

7.           Asmeninė Eurojusto darbuotojų atsakomybė reglamentuojama jiems taikomomis Tarnybos nuostatų arba įdarbinimo sąlygų nuostatomis.

65 straipsnis Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

Eurojusto būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose.

Susitarime dėl būstinės, kurį Eurojustas, gavęs kolegijos patvirtinimą, sudaro su Nyderlandais, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų Eurojustui suteikimo Nyderlanduose, taip pat Nyderlanduose administracijos direktoriui, kolegijos nariams, Eurojusto darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

Nyderlandai sudaro kuo geresnes sąlygas Eurojusto veiklai, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

66 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Eurojustas yra visų Tarybos sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto sudarytų sutarčių, prisiimtų įsipareigojimų ir įgyto turto bendras teisių perėmėjas.

2.           Kiekvienos valstybės narės pagal Sprendimą 2002/187/TVR komandiruoti Eurojusto nacionaliniai nariai perima Eurojusto nacionalinių narių įgaliojimus pagal šio reglamento II skirsnį. Įsigaliojus šiam reglamentui, jų kadencija gali būti vieną kartą pratęsiama pagal šio reglamento 10 straipsnio 2 dalį, nepaisant to, ar ji anksčiau buvo pratęsta.

3.           Įsigaliojus šiam reglamentui, Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai perima Eurojusto pirmininko ir pirmininko pavaduotojų įgaliojimus pagal 11 straipsnį iki baigsis jų kadencija pagal Sprendimą 2002/187/TVR. Įsigaliojus šiam reglamentui, pagal 11 straipsnio 3 dalį jie gali būti dar kartą perrinkti, nepaisant to, ar anksčiau buvo perrinkti.

4.           Vėliausiai pagal Sprendimo 2002/187/TVR 29 straipsnį paskirtas administracijos direktorius perima administracijos direktoriaus statusą, nustatytą 17 straipsnyje, iki baigsis jo kadencija, nustatyta pagal Sprendimą 2002/187/TVR. Įsigaliojus šiam reglamentui, administracijos direktoriaus kadencija gali būti pratęsta vieną kartą.

5.           Šis reglamentas neturi įtakos Sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto sudarytų susitarimų teisinei galiai. Visų pirma toliau lieka galioti visi prieš įsigaliojant šiam reglamentui Eurojusto sudaryti tarptautiniai susitarimai.

67 straipsnis Panaikinimas

1.           Šiuo reglamentu pakeičiami ir panaikinami sprendimai 2002/187/TVR, 2003/659/TVR ir 2009/426/TVR.

2.           Nuorodos į 1 dalyje nurodytus Tarybos sprendimus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

68 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

1 PRIEDAS

Eurojusto kompetencijai pagal 3 straipsnio 1 dalį priklausančių nagrinėti sunkių nusikaltimų formų sąrašas:

– organizuotas nusikalstamumas;

– terorizmas;

– prekyba narkotikais;

– pinigų plovimas;

– korupcija;

– nusikaltimai Sąjungos finansiniams interesams;

– nužudymas, sunkus kūno sužalojimas;

– pagrobimas, neteisėtas sulaikymas ir įkaitų grobimas;

– seksualinė prievarta prieš moteris ir vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, vaikų pornografija ir ryšių su vaikai mezgimas seksualiniais tikslais;

– rasizmas ir ksenofobija;

– organizuoti plėšimai;

– su variklinėmis transporto priemonėmis susiję nusikaltimai;

– apgaulė ir sukčiavimas;

– reketas ir turto prievartavimas;

– klastojimas ir gaminių piratavimas;

– administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais;

– pinigų ir mokėjimo priemonių klastojimas;

– elektroniniai nusikaltimai;

– prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas finansų rinkoje;

– neteisėtas imigrantų gabenimas;

– prekyba žmonėmis;

– neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais;

– neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis;

– neteisėta prekyba kultūros objektais, įskaitant antikvarinius objektus ir meno kūrinius;

– neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis;

– neteisėta prekyba nykstančių rūšių gyvūnais;

– neteisėta prekyba nykstančių rūšių ir veislių augalais;

– ekologiniai nusikaltimai;

– vandens tarša iš laivų;

– nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis;

– genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.

2 PRIEDAS

27 straipsnyje nurodytų asmens duomenų kategorijos

1.           a)       Pavardė, mergautinė pavardė, vardas ir bet koks slapyvardis ar išgalvotas vardas;

b)      gimimo data ir vieta;

c)      pilietybė;

d)      lytis;

e)      atitinkamo asmens gyvenamoji vieta, profesija ir buvimo vieta;

f)       socialinio draudimo numeriai, vairuotojo pažymėjimai, asmens tapatybės dokumentai ir paso duomenys, muitinės ir mokesčių mokėtojo kodai;

g)      informacija apie juridinius asmenis, jeigu ji apima informaciją, susijusią su asmenimis, kurių tapatybė yra arba gali būti nustatyta ir dėl kurių yra atliekamas teismo tyrimas ar vykdomas baudžiamasis persekiojimas;

h)      banko sąskaitos ir sąskaitos kitose finansų įstaigose;

i)       įtariamų nusikaltimų apibūdinimas ir pobūdis, jų padarymo data, nusikaltimų kategorija ir tyrimo eiga;

j)       faktinės aplinkybės, rodančios tarptautinį bylos mastą;

k)      duomenys, susiję su įtariamu dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje;

l)       telefono numeriai, e. pašto adresai, srauto ir buvimo vietos duomenys, taip pat susiję duomenys, būtini abonento ar naudotojo tapatybei nustatyti;

m)     transporto priemonės registracijos duomenys;

n)      DNR profiliai, nustatyti pagal neužkoduotą DNR dalį, nuotraukos ir pirštų atspaudai.

2.           a)       Pavardė, mergautinė pavardė, vardas ir bet koks slapyvardis ar išgalvotas vardas;

b)      gimimo data ir vieta;

c)      pilietybė;

d)      lytis;

e)      atitinkamo asmens gyvenamoji vieta, profesija ir buvimo vieta;

f)       su jais susijusių nusikaltimų apibūdinimas ir pobūdis, jų padarymo diena, nusikaltimų kategorija ir tyrimo eiga.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslai

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindai

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto).

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[25]

Politikos sritis – 33: Teisingumas.

Veikla – 33 03: Teisingumas baudžiamosiose ir civilinėse bylose (nuo 2014 m.: 33 03: Teisingumas).

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[26]

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-iai) strateginis tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Eurojustas sukurtas valstybių narių iniciatyva priėmus Sprendimą 2002/187/TVR. Šiame sprendime nustatyta, kad Eurojustas, kaip Sąjungos įstaiga, turinti teisinį subjektiškumą, sukurtas siekiant stiprinti kovą su sunkiais organizuotais nusikaltimais. SESV 85 straipsnyje nustatyta, kad Eurojustas turi būti reglamentuojamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimant reglamentą. Jo misija – remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su viena arba daugiau Europos Sąjungos valstybių narių. Šiame reglamento pasiūlyme numatyta bendra atnaujinta naujos Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros, kuri yra Eurojusto teisių perėmėja, teisinė sistema.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

2 konkretus tikslas: pagerinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir taip padėti sukurti tikrą Europos teisingumo erdvę.

Atitinkama VGV / VGB veikla

33.03: Teisingumas baudžiamosiose ir civilinėse bylose.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Vienydamas visų ES valstybių narių vyresniuosius prokurorus ir teisėjus, Eurojustas atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant Europos teisingumo erdvę. Jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ES, nes sudaro palankias sąlygas teisminiam bendradarbiavimui, kuriuo vis dažniau siekia pasinaudoti teisės specialistai. Numatomas poveikis:

1. Eurojusto operatyvinis darbas

Eurojustas remia ir stiprina teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Nacionaliniai nariai, veikdami pavieniui arba kaip kolegija, įsikiša į konkrečias baudžiamąsias bylas, kai reikia užtikrinti geresnį nacionalinių institucijų koordinavimą arba išspręsti problemas, susijusias su praktiniu teisminio bendradarbiavimo arba tarpusavio pripažinimo priemonių naudojimu. Eurojustas, greitai spręsdamas kalbos ar teisines problemas arba nustatydamas kitose šalyse kompetentingas institucijas, padėjo sujungti įvairias ES teisines sistemas ir tradicijas bei skatinti tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra labai svarbus tarpusavio pripažinimo priemonių pagrindas.

2. Eurojustas – teisminės veiklos centras, padedantis imtis veiksmingų priemonių kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais

Eurojustas atlieka svarbų vaidmenį kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Jis rengia koordinavimo susitikimus, kuriuose dalyvauja nacionalinės institucijos, ir susitaria dėl bendrų tyrimo metodų, rengia pagalbos prašymus, sprendžia rūpimus teisinius klausimus arba numato galimus atsakymus į juos arba priima sprendimus dėl vienu metu vykdomų operacijų. Eurojustas dalyvauja sudarant jungtines tyrimų grupes ir jų veikloje ir taip teikia paramą valstybėms narėms.

3. Eurojusto bendradarbiavimas su partneriais

Eurojustas pagal Tarybos sprendimą bendradarbiauja su kitomis agentūromis, visų pirma Europolu, OLAF, taip pat su trečiosiomis šalimis ir yra atsakingas už Europos teisminio tinklo, Jungtinių tyrimų grupių ekspertų tinklo ir Genocido tinklo sekretoriatų veiklą.

4. Eurojusto santykiai su Europos prokuratūra

Pagal SESV 86 straipsnį „Eurojusto pagrindu“ įsteigiama Europos prokuratūra. Todėl šiuo pasiūlymu taip pat siekiama reglamentuoti Eurojusto ir Europos prokuratūros santykius. Administracinė parama Europos prokuratūrai bus teikiama nemokamai.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Vadovaudamasi bendro požiūrio dėl agentūrų įgyvendinimo veiksmų planu, Komisija rengia gaires, kurios padės apibrėžti svarbiausius agentūrų veiklos rodiklius. Šias gaires planuojama parengti 2013 m.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindai

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Tikimasi, kad trumpalaikiu laikotarpiu Eurojustas toliau vykdys savo pagrindinę veiklą, visų pirma tiesiogiai susijusią su tiesioginiu nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimo ir bendradarbiavimo dėl sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų rėmimu ir stiprinimu. Būtina stiprinti informacijos srautą ir ryšius tarp nacionalinių institucijų ir Eurojusto.

Priėmus šį SESV 85 straipsniu grindžiamą pasiūlymą, Eurojusto struktūra, veikla, uždaviniai ir parlamentinė priežiūra vidutinės trukmės laikotarpiu bus sustiprinta. Taip pat galioja reikalavimai, susiję su SESV 86 straipsniu ir Europos prokuratūros įkūrimu Eurojusto pagrindu: Eurojustas turės teikti Europos prokuratūrai administracinę paramą.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Papildoma Eurojusto vykdomų veiksmų nauda: valstybių narių nacionalinių institucijų teisminio bendradarbiavimo palengvinimas ir didesnis koordinavimas siekiant veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu iš esmės yra būdingas ES ir šį tikslą galima pasiekti tik ES lygmeniu.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Eurojusto metinėse ataskaitose patvirtinama, kad sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų srityje yra nuolatinis poreikis užtikrinti koordinavimą ir paramą ES ir tarptautiniu lygmenimis. Per pastarąjį dešimtmetį ypač suklestėjo organizuotas nusikalstamumas, pvz., prekyba narkotikais ir žmonėmis, terorizmas ir elektroniniai nusikaltimai, įskaitant vaikų pornografiją. Nusikalstamame pasaulyje vyksta pokyčiai – atsiranda vis daugiau judrių ir lanksčių įvairioms jurisdikcijoms priklausančių ir įvairiuose nusikalstamos veiklos sektoriuose veikiančių grupuočių, kurios savo veikloje neteisėtais tikslais plačiai naudojasi internetu. Valstybės narės negali veiksmingai kovoti su šiais nusikaltimais nacionaliniu lygmeniu, todėl koordinavimas ir pagalba yra labai svarbūs. Eurojustas yra vienintelė ES agentūra, teikianti nacionalinėms teisminėms institucijoms paramą, kad šie nusikaltimai būtų tinkamai tiriami ir būtų vykdomas jų baudžiamasis persekiojimas.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siekiant sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę labai svarbu stiprinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Eurojusto misija palengvinant koordinavimą ir bendradarbiavimą taip pat aptariama kituose teisiniuose dokumentuose, pvz., 2000 m. Konvencijoje dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, Tarybos pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio arba Tarybos pagrindų sprendime dėl jurisdikcijos kolizijų. Taip pat reikia atsižvelgti į sąveika su kitomis TVR agentūromis, visų pirma Europolu, būtinybę išvengti uždavinių dubliavimo ir bendradarbiavimo skatinimą. Aiški sąveika taip pat bus svarbi Eurojusto ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo dalis.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[27]

Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

– per savo departamentus, įskaitant savo darbuotojus Sąjungos delegacijose;

– ¨  per vykdomąsias įstaigas;

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

X Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– ¨ EIB ir Europos investicijų fondui;

– X Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;

– ¨ viešojo sektoriaus įstaigoms;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių veiksmų vykdymas BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

– Jeigu nurodomas daugiau nei vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiama atnaujinti Eurojusto teisinę sistemą ir supaprastinti jo veikimą.

Pasiūlymo projektas parengtas laikantis biudžeto neutralumo principo. Todėl Eurojusto finansinio programavimo nuostatas, kurias 2013 m. liepos mėn. Komisija patvirtino 2014–2020 m. laikotarpiui, taikomos ir šiam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Vis dėlto šiame reglamente įtvirtinamas naujas aspektas, susijęs su Eurojusto ir Europos prokuratūros santykiais: kaip apibrėžta šiame reglamente, Eurojustas turėtų teikti administracinę paramą Europos prokuratūrai, įskaitant lėšas, žmogiškuosius išteklius, saugumą ir IT.

Pažymėtina, kad Eurojustas nebevykdys veiklos, susijusios su ES finansinius interesus pažeidžiančiomis veikomis, kurios sudaro 5–10 proc. dabartinio darbinio bylų krūvio. Todėl dabartinės agentūros pareigybės gali būti perkeliamos paramos Europos prokuratūrai teikimo funkcijoms vykdyti.

Todėl šio pasiūlymo finansinis poveikis biudžetui yra neutralus ir dėl jo bendras pareigybių, nurodytų 2014–2020 m. finansiniame programavime, skaičius nėra keičiamas.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Kasmet Eurojusto pirmininkas kolegijos vardu perduoda Europos Parlamentui Eurojusto atliktų darbų ataskaitą, taip pat informaciją apie su trečiosiomis šalimis sudarytus darbo susitarimus ir metinę Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ataskaitą.

Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos ir toliau kas penkerius metus Komisija paveda atlikti nepriklausomą šio reglamento įgyvendinimo ir Eurojusto veiklos išorės vertinimą.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Šiame etape jokia konkreti valdymo ir kontrolės sistemų rizika nenustatyta.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Eurojustui taikomos administracinės kontrolės priemonės, įskaitant biudžeto kontrolę, vidaus auditą, Europos Audito Rūmų metines ataskaitas ir metinę ES biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, agentūrai be apribojimų taikomos Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatos.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija 9-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija………………………...……….] || DA / NDA ([28]) || ELPA šalių[29] || šalių kandidačių[30] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

3 || 33.0304 Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) || DA || NE || TAIP Sudarius susitarimą || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija……………………………………..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| || DA || NE || NE || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris 3 || Saugumas ir pilietiškumas

Eurojustas || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

1 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || (1) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2) || || || || || || || ||

2 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || (1a) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Mokėjimai || (2a) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

3 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || (3a) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Mokėjimai || (3b) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO asignavimų Eurojustui || Įsipareigojimai || =1+1a +3a || || || || || || || ||

Mokėjimai || =2+2a +3b || || || || || || || ||

Teisingumo programa || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

33 03 02 – Teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose gerinimas || Įsipareigojimai || (1) || || || || || || 0,400 || || 0,400

Mokėjimai || (2) || || || || || || 0,400 || || 0,400

IŠ VISO Teisingumo programai[31] || Įsipareigojimai || (1) || || || || || || 0,400 || || 0,400

Mokėjimai || (2) || || || || || || 0,400 || || 0,400

Dabartiniai apskaičiavimai atlikti remiantis prielaida, kad administracinė parama, kurią Eurojustas teiks Europos prokuratūrai, įskaitant lėšas, žmogiškuosius išteklius, saugumą ir IT, biudžeto atžvilgiu bus neutrali ir šiam tikslui, atsižvelgiant į Eurojusto pareigybių planą, nereikės papildomų darbuotojų. Kadangi Europos prokuratūrai, kai tik ji bus įsteigta, bus perduotos tam tikros Eurojusto funkcijos, Eurojuste numatoma atlikti vidinį pareigybių perskirstymą.

Tai reiškia, kad Eurojusto administracinė struktūra turėtų būti pajėgi patenkinti tiek Eurojusto, tiek Europos prokuratūros poreikius. Ši administracinė struktūra turėtų padėti užtikrinti koordinuotą biudžeto planavimą ir vykdymą, įvairių personalo klausimų sprendimą ir visos kitos rūšies paramos teikimą.

Tikimasi, kad Eurojusto apskaitininkas bus ir Europos prokuratūros apskaitininkas.

Naujoje Teisingumo programoje turėtų būti numatytos išlaidos, susijusios su vertinimu, kurio tikslas – įvertinti visų pirma šio reglamento taikymą ir įgyvendinimą ir Eurojusto veiksmingumą ir efektyvumą.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

TEISINGUMO GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO TEISINGUMO GD || Asignavimai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || 0,400 || || 0,400

Mokėjimai || || || || || || 0,400 || || 0,400

3.2.2.     Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami        Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis[32] || Vidutinės išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Numeris || Išlaidos || Iš viso || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[33] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

– Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS … || || || || || || || || || || || || || || || ||

– Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

3 KONKRETUS TIKSLAS || || || || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || . || || || || || ||

3.2.3.     Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.  Suvestinė

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami.

– o  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)

Žmogiškieji ištekliai || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Etatų plano pareigybės (nurodomas darbuotojų skaičius) || || || || || || || ||

 – iš jų pareigūnai (AD) || || || || || || || ||

 – iš jų pareigūnai (AST) || || || || || || || ||

Išorės darbuotojai (FTE) || || || || || || || ||

 – iš jų sutartininkai || || || || || || || ||

– iš jų komandiruotieji nacionaliniai ekspertai (SNE) || || || || || || || ||

Iš viso darbuotojams || || || || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidos darbuotojams || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 202 m. 0 || Iš viso

Etatų plano pareigybės || || || || || || || ||

 – iš jų pareigūnai (AD) || || || || || || || ||

 – iš jų pareigūnai (AST) || || || || || || || ||

Išorės darbuotojai || || || || || || || ||

 – iš jų sutartininkai || || || || || || || ||

– iš jų komandiruotieji nacionaliniai ekspertai (SNE) || || || || || || || ||

Iš viso išlaidų darbuotojams || || || || || || || ||

3.2.3.2.  numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || || || || || ||

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės darbuotojai (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[34] ||

|| XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

|| XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[35] || – būstinėje[36] || || || || || || ||

|| – delegacijose || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || || || || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus GD, įskaitant prireikus visus papildomus darbuotojus, kurie gali būti skiriami valdymo GD pagal paskyrimo procedūrą atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Politinė agentūros priežiūra ir konsultavimas, agentūros konsultavimas biudžeto ir finansiniais klausimais, faktiniai mokėjimai, biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir biudžeto projekto rengimo procedūros.

Išorės darbuotojai ||

Visos darbo dienos ekvivalento sąnaudų apskaičiavimo aprašymas turėtų būti įtrauktas į priedo 3 skirsnį.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė: || Einamųjų finansinių metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[38]

2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2003/659/TVR ir 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimus 2009/426/TVR dėl Eurojusto stiprinimo.                OL L 063, 2002 3 6, p. 1.

[2]               Tvirtesnio policijos bendradarbiavimo ir pagalbos vykdant sunkių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais klausimai sprendžiami pasiūlymo dėl naujo Europolo reglamento projekte.

[3]               2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2009/426/TVR, OL L 138, 2009 6 4, p. 14.

[4]               Žr. COM(2008) 135.

[5]               GHK atliktas Eurojusto stiprinimo tyrimas.

[6]               OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[7]               OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

[8]               OL L 245, 2003 9 29, p. 44.

[9]               OL L 138, 2009 6 4, p. 14.

[10]             OL L 167, 2002 6 26, p. 1.

[11]             OL L 332, 2007 12 18, p. 103.

[12]             OL L 301, 2008 11 12, p. 38.

[13]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[14]             OL L 105, 1996 4 27, p. 1.

[15]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[16]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[17]             1961 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas Nr. 31 (EEB), 11 (EAEB), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas, OL P 45, 1962 6 14, p. 1385, iš dalies pakeistas visų pirma 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu Nr. 259/68 (OL L 56, 1968 3 4, p. 1), kuris vėliau taip pat buvo iš dalies pakeistas.

[18]             1961 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas Nr. 31 (EEB), 11 (EAEB), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas, OL P 45, 1962 6 14, p. 1385, iš dalies pakeistas visų pirma 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu Nr. 259/68 (OL L 56, 1968 3 4, p. 1), kuris vėliau taip pat buvo iš dalies pakeistas.

[19]             OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

[20]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[21]             OL L 17, 1958 10 6, p. 385.

[22]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[23]             OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

[24]             OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Nuo 2015 m. sausio 10 d. Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 pakeičiamas Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012.

[25]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[26]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[27]             Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[28]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[29]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[30]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[31]             Reglamento projekto 56 straipsnyje numatyta Komisijos pareiga teikti reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita grindžiama išorės tyrimu.

[32]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[33]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“.

[34]             CA – sutartininkas (Contract Agent); LA – vietinis darbuotojas (Local Agent); SNE – komandiruotasis nacionalinis ekspertas (Seconded National Expert); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas (Intérimaire); SNE – komandiruotasis nacionalinis ekspertas (Seconded National Expert).

[35]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[36]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fonde kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fonde (EŽF).

[37]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[38]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atėmus 25 proc. surinkimo išlaidų).