13.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/1

1.

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (1) (toliau – direktyva), 5 straipsniu reguliuojamas aktuarinių su lytimi susijusių veiksnių naudojimas teikiant draudimo ir kitas susijusias finansines paslaugas. 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujose sutartyse, sudarytose po 2007 m. gruodžio 21 d., dėl lyties kaip aktuarinio veiksnio naudojimo apskaičiuojant įmokas bei išmokas negali atsirasti individualių įmokų ir išmokų skirtumų (toliau – vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklė). 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuo šios taisyklės nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią valstybės narės gali išlaikyti proporcingus individualių įmokų ir išmokų skirtumus, jei lytis yra lemiamas veiksnys atliekant rizikos vertinimą, pagrįstą svarbiais ir tiksliais aktuariniais bei statistiniais duomenimis.

2.

2011 m. kovo 1 d. Sprendime (2) (toliau – sprendimas Test-Achats) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) paskelbė 5 straipsnio 2 dalį negaliojančia nuo 2012 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismas mano, kad 5 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžianti valstybėms narėms neribotą laiką taikyti 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklės išimtį, prieštarauja direktyvos tikslui užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus skaičiuojant draudimo įmokas ir išmokas, kurio teisės aktų leidėjas siekė draudimo srityje, ir todėl yra nesuderinama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniais.

3.

Šiuo metu visos valstybės narės leidžia lyčių diferencijavimą teikiant bent vienos rūšies draudimą. Tiksliau, visose valstybėse narėse draudikams leidžiama naudoti lytį kaip rizikos vertinimo veiksnį teikiant gyvybės draudimą (3). Todėl sprendimas Test-Achats turės poveikį visose valstybėse narėse.

4.

Šiomis gairėmis siekiama padėti suderinti nacionalinės teisės aktus su sprendimu Test-Achats. Tačiau Komisijos pozicija nedaroma įtakos jokiam galimam Teisingumo Teismo 5 straipsnio aiškinimui ateityje.

5.

Nuo 2012 m. gruodžio 21 d. 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklė privalo būti taikoma be jokių galimų išimčių skaičiuojant individualias įmokas ir išmokas naujose sutartyse.

6.

Sprendime Test-Achats Teisingumo Teismas daro išvadą, kad direktyvos 5 straipsnio 2 dalis „turi būti laikoma neteisėta pasibaigus atitinkamam pereinamajam laikotarpiui“, kuris baigsis 2012 m. gruodžio 21 d. (4). Tai reiškia, kad nuo tos dienos 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus reikia taikyti be išimčių.

7.

Pereinamasis laikotarpis turi būti aiškinamas pagal 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą direktyvos tikslą, kad vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklė turi būti taikoma tik naujoms sutartims, sudarytoms pasibaigus direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, t. y. po 2007 m. gruodžio 21 d. Kaip paaiškinta direktyvos 18 konstatuojamoje dalyje, šios taisyklės tikslas – išvengti staigaus rinkos persiorientavimo. Sprendimu Test-Achats šis tikslas nekeičiamas ir nedaromas poveikis vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklės taikymui tik naujoms sutartims, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalyje. Sprendimas Test-Achats reiškia, kad nuo 2012 m. gruodžio 21 d. sudarytoms naujoms sutartims ši taisyklė turi būti taikoma be jokių išimčių, nes nuo tos datos nebegalioja 5 straipsnio 2 dalis.

8.

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tiek dėl vienodo Europos Sąjungos teisės taikymo poreikio, tiek dėl lygybės principo reikalavimų išplaukia, jog tuomet, kai Europos Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nenukreipiama į valstybių narių teisę, taikomą norint nustatyti jos prasmę bei apimtį, jos turinys visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinamas autonomiškai ir vienodai (5).

9.

Direktyvoje neapibrėžiama sąvoka „nauja sutartis“ ir nepateikiama jokios nuorodos į nacionalinę teisę, kiek tai susiję su tokioms sąlygoms suteiktina prasme. Todėl taikant direktyvą šią sąvoką reikėtų laikyti autonomiška Europos Sąjungos teisės sąvoka, kurią Sąjungos teritorijoje reikia aiškinti vienodai. Šis vienodas aiškinimas atitinka direktyvos tikslą draudimo srityje – pasibaigus pereinamajam laikotarpiui įgyvendinti vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklę. 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka „nauja sutartis“ yra esminė praktiškai įgyvendinant šią nuostatą. Skirtingas šios sąvokos aiškinimas pagal nacionalinę sutarčių teisę sukeltų pavojų, kad bus nustatyti skirtingi pereinamieji laikotarpiai (todėl būtų vėluojama visuotinai taikyti vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklę) ir sudarytos nevienodos sąlygos draudimo bendrovėms. Tai trukdytų siekti direktyva nustatyto tikslo skaičiuojant individualias draudimo įmokas ir išmokas visuotinai garantuoti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus visose valstybėse narėse nuo tos pačios datos, kuri nustatyta tos direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje (6).

10.

Įgyvendinant 5 straipsnio 1 dalį būtina aiškiai atskirti galiojančias ir naujas sutartis. Šis atskyrimas turi atitikti teisinio tikrumo poreikį ir būti grindžiamas kriterijais, kuriais išvengiama nereikalingo kišimosi į taikomas teises ir apsaugomi visų šalių teisėti lūkesčiai. Šis požiūris atitinka direktyvos tikslą – išvengti staigaus rinkos persiorientavimo, vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklę taikant tik naujoms sutartims.

11.

Atitinkamai vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklė pagal 5 straipsnio 1 dalį taikoma, kai: a) sudaroma sutartis, dėl kurios visos šalys turi pareikšti savo sutikimą, įskaitant galiojančios sutarties pakeitimą; ir b) paskutinis šalies sutikimas, kuris būtinas sudarant tą susitarimą, pareiškiamas nuo 2012 m. gruodžio 21 d.

12.

Todėl naujomis sutartimis, kurioms taikytina vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklė, turėtų būti laikomos (-i) (7):

13.

Priešingai, toliau nurodyti atvejai (9) neturėtų būti laikomi naujomis sutartimis:

14.

5 straipsnio 1 dalimi draudžiama tokia praktika, kai atsiranda individualių įmokų ir išmokų skirtumų dėl to, kad jas skaičiuojant kaip veiksnys naudojama lytis. Juo nedraudžiamas bendras lyties kaip rizikos vertinimo veiksnio naudojimas. Toks naudojimas leidžiamas skaičiuojant apibendrintas įmokas ir išmokas, t. y. kol nediferencijuojama asmeniniu lygiu. Taigi po sprendimo Test-Achats vis dar galima rinkti, laikyti ir naudoti lyties veiksnį ar su lytimi susijusią informaciją šiose srityse:

—

—

—

—

15.

Komisija taip pat mano, kad pagal direktyvos 4 straipsnio 5 dalies sąlygas draudikai ir toliau gali siūlyti konkrečioms lytims skirtus draudimo produktus (arba tokias galimybes sutartyse), kad įtrauktų atvejus, kurie išimtinai ar pirmiausia būdingi vyrams arba moterims (14). Tačiau ši galimybė netaikoma nėštumui ir motinystei, atsižvelgiant į 5 straipsnio 3 dalimi nustatytą specialų solidarumo mechanizmą.

16.

Sprendime Test-Achats sprendžiamas tik lyties kaip rizikos vertinimo veiksnio naudojimas, o ne kitų draudikų naudojamų veiksnių priimtinumas. Tačiau pagal direktyvos 2 straipsnio b dalį netiesiogiai diskriminuojama, kai dėl iš pirmo žvilgsnio neutralaus rizikos veiksnio vienos lyties asmenys patenka į mažiau palankią padėtį. Priešingai nei tiesioginę diskriminaciją, netiesioginę diskriminaciją galima pateisinti, jei tikslas teisėtas ir jo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

17.

Todėl rizikos veiksnius, kuriuos galima susisieti su lytimi, galima ir toliau naudoti, kol jie yra atskiri realūs rizikos veiksniai (15).

18.

Sprendime Test-Achats lyties veiksnio naudojimas nagrinėjamas tik tais atvejais, kai atitinkamą vyrų ir moterų padėtį teisės aktų leidėjas pripažino panašia. Juo nedaromas poveikis kitų rizikos vertinimo veiksnių, kaip antai amžiaus ar negalios, naudojimui, kuris ES lygiu kol kas nereguliuojamas.

19.

Sprendime Test-Achats Teisingumo Teismas nurodo, kad „pagal bendrą vienodo požiūrio principą (…) reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas“ ir kad „situacijų panašumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Sąjungos akto, kuriuo nustatomas nagrinėjamas skirtumas, dalyką ir tikslą“ (16).

20.

Amžiaus ir negalios veiksnių naudojimas būtų ir toliau leidžiamas pagal Direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, pasiūlymą (17), nes toks naudojimas nebūtų laikomas diskriminuojamuoju. Kai teisės aktų leidėjas nustato, kad tam tikromis sąlygomis konkreti praktika nėra diskriminuojamoji, jis nenukrypsta nuo vienodo požiūrio į panašias situacijas principo (ką būtų galima pateisinti tik pereinamuoju laikotarpiu). Tai iš esmės atitinka vienodo požiūrio principą, pripažįstant, kad konkrečios situacijos nėra panašios ir todėl jas reikėtų vertinti skirtingai (arba kad, nepaisant panašumo, yra objektyvus pateisinimas jas vertinti skirtingai).

21.

Kai kuriais draudimo produktais, pvz., anuitetais, papildomos pensinės pajamos. Tačiau direktyva taikoma tik draudimui ir pensijoms, kurie yra privatūs, savanoriški ir nesusiję su darbo santykiais, o užimtumas ir darbas aiškiai neįtraukti į direktyvos taikymo sritį (18). Vienodas požiūris į moteris ir vyrus, kiek tai susiję su profesinėmis pensijomis, įtrauktas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (19).

22.

Kai kuriomis profesinės pensijos sistemomis numatyta speciali išmokų mokėjimo forma, pavyzdžiui, anuitetai. Tokiais atvejais atitinkamai schemai bus taikoma Direktyva 2006/54/EB, net jei išmoką turi sumokėti draudikas. Priešingu atveju, jei atskiras darbuotojas turi sudaryti draudimo sutartį tiesiogiai su draudiku darbdaviui nedalyvaujant, pvz., vienkartinę įmoką pakeisti į anuitetą, šiai situacijai bus taikoma direktyva 2004/113/EB. Direktyvos 2006/54/EB 8 straipsnio 1 dalies c punkte konkrečiai nurodoma, kad ji netaikoma darbuotojų sudarytoms draudimo sutartims, kuriose darbdavys nėra sutarties šalis.

23.

Direktyvos 2006/54/EB 9 straipsnio 1 dalies h punkte leidžiama nustatyti skirtingus išmokų dydžius vyrams ir moterims, kai būtina atsižvelgti į aktuarinio skaičiavimo veiksnius. Komisija mano, kad sprendimas Test-Achats neturi jokių teisinių pasekmių šiai nuostatai, kuri taikoma kitame ir aiškiai atskiriamame profesinių pensijų kontekste ir kuri išdėstyta visai kitaip nei direktyvos 5 straipsnio 2 dalis. Iš tiesų pagal Direktyvos 2006/54/EB 9 straipsnio 1 dalies h punktą skirtingų išmokų dydžių nustatymas vyrams ir moterims nelaikomas diskriminuojamu, kai tai pateisinama aktuariniais duomenimis.

24.

Valstybės narės turi įvertinti sprendimo Test-Achats pasekmes ir iki 2012 m. gruodžio 21 d. pritaikyti savo teisės aktus, kad užtikrintų, jog draudikai taikytų vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklę, kaip to reikalaujama sprendime. Komisija stebės padėtį, užtikrindama, kad po tos dienos nacionaliniai draudimo srities teisės aktai visapusiškai atitiktų Teismo sprendimą pagal šiose gairėse nustatytus kriterijus.

25.

Komisija norėtų paskatinti konkurencingą ir novatorišką draudimo sektorių atlikti reikiamus pakeitimus ir siūlyti patrauklius vienodus produktus abiejų lyčių asmenims, nepagrįstai nekeičiant bendro kainų lygio. Komisija atidžiai stebės draudimo rinkos pokyčius, kad aptiktų bet kokias dėl sprendimo Test-Achats nepagrįstai padidintas kainas, taip pat taikydama konkurencijos teisės aktais (20) nustatytas priemones, jeigu būtų įtarta antikonkurencinė veikla.

26.

2014 m. Komisija, rengdama bendrą direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, taip pat pateiks sprendimo Test-Achats įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir draudimo praktikoje ataskaitą.