Atsakomybės apribojimas: ši santrauka įpareigoja tik ją rengiant dalyvavusias Komisijos tarnybas; nuo jos iš anksto nepriklauso joks galutinis Komisijos priimamas sprendimas.

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie dokumento

Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), projekto

1.           Problemos apibūdinimas

1.1.        Kodėl neveiksminga neteisėto acto rūgšties anhidrido naudojimo prevencija kelia problemų?

Narkotinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) – tai cheminės medžiagos, teisėtai naudojamos pagal įvairias paskirtis, bet jos taip pat gali būti naudojamos ir narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neteisėtai gaminti. Siekiant užkirsti kelią tam, kad vykdant teisėtą pirmtakų (prekursorių) prekybą jie nebūtų neteisėtai naudojami narkotinėms medžiagoms gaminti, (tarptautiniu[1] ir ES lygmeniu[2]) buvo parengta speciali reguliavimo sistema, leidžianti nustatyti įtartinus sandorius.

Remiantis taikomais narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) vidaus rinką reglamentuojančiais teisės aktais[3] pastaraisiais metais buvo nustatyta, kad daugiausia problemų kyla dėl neveiksmingos neteisėto acto rūgšties anhidrido kaip pagrindinio narkotinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) naudojimo prevencijos. Iš teisėtai Europoje vykdomos acto rūgšties anhidrido prekybos gavus šią medžiagą ji neteisėtai vežama parduoti į Afganistaną – pagrindinį heroino tiekėją pasaulyje, o vien tik Europoje jo sunaudojama per 20 %.

Toliau schematiškai pateikiami pagrindiniai problemą sukeliantys veiksniai ir jos pasekmės.

VEIKSNYS || PROBLEMA || TIESIOGINĖS PASEKMĖS || NETIESIOGINĖS PASEKMĖS

2008 m. Europos Sąjungoje buvo konfiskuota arba sulaikyta 241 tona acto rūgšties anhidrido, tokio kiekio būtų užtekę pagaminti apie 150–223 tonų heroino, kuris prilygsta apie 50 % metinės Afganistano heroino produkcijos. Nors 2009–2010 m. statistiniai duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje sulaikyto arba konfiskuoto acto rūgšties anhidrido kiekis[4] smarkiai sumažėjo, daug valstybių narių ir Tarptautinė narkotinių medžiagų kontrolės valdyba yra sunerimusios, kad Reglamente (EB) Nr. 273/2004 nustatytos acto rūgšties anhidrido kontrolės priemonės gali būti nepakankamos.

1.2.        Kam daromas poveikis?

Poveikis daromas valstybėms narėms, taikančioms vykdymo užtikrinimo priemones ir patiriančioms su heroino vartojimu susijusių sveikatos priežiūros išlaidų. Be to, visuomenė patiria didelių išlaidų dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų.

Poveikis ES piliečiams daromas dėl tiekiamo heroino, kuris gaminamas neteisėtai naudojant acto rūgšties anhidridą, ir dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų.

Bet kokiu acto rūgšties anhidrido tvarkymo, kurį atlieka jį teisėtai gaminančios ir juo prekiaujančios bendrovės, etapu gali būti bandoma neteisėtai gauti šios medžiagos. Šios bendrovės turi apsaugoti savo patalpas nuo vagysčių ir pasirūpinti, kad vagystės neįvyktų darbo procesų metu; be to, jos privalo kreiptis į atitinkamas valdžios institucijas, kad užregistruotų savo patalpas, turi neprarasti budrumo, kad galėtų kritiškai įvertinti, ar jų klientai naudoja medžiagą tik pagal numatytą teisėtą paskirtį[5]. Apie įtartinus sandorius būtina pranešti valdžios institucijoms. Galutiniai naudotojai (tik perkantys acto rūgšties anhidridą gamybos tikslais) turi mažiau prievolių: jiems nereikia šios medžiagos registruoti, bet kartu su užsakymu privalo pateikti pirkėjo deklaraciją.

2.           Subsidiarumo analizė

Reglamentas (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) grindžiamas SESV 114 straipsniu (anksčiau – Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu). Reglamentu buvo nustatyti bendri reikalavimai dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) prekybos stebėsenos ir kontrolės siekiant užtikrinti Europos Sąjungoje laisvą teisėtą prekybą šiomis cheminėmis medžiagomis. Reglamento 10 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės priimtų nacionalines priemones tam, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti savo kontrolės ir stebėjimo pareigas, tačiau siekiant nesudaryti nereikalingų kliūčių narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) teisėtai prekybai Europos Sąjungoje, bet koks kontrolės ir stebėsenos mechanizmo pakeitimas turėtų būti patvirtintas Europos lygiu.

3.           Tikslai

Bendrieji politikos tikslai

· Prisidėti pasauliniu mastu kovojant su neteisėta narkotinių medžiagų prekyba. Narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėto naudojimo prevencija yra svarbi veikla, kurią vykdydama ES įvykdo savo prievoles pagal 1988 m. JT konvencijos 12 straipsnį.

· Užtikrinti tinkamą narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) vidaus rinkos veikimą, užtikrinant, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų taikomos ES mastu suderintos taisyklės, ir kartu nesukuriant įmonėms ir kompetentingoms institucijoms nereikalingos administracinės naštos.

Konkretūs politikos tikslai

· Siekti, kad ES vidaus rinkoje nebūtų bandoma neteisėtai gauti acto rūgšties anhidrido, taip mažinant ES kilmės acto rūgšties anhidrido kiekį, kuris neteisėtai naudojamas narkotinėms medžiagoms, visų pirma heroinui, gaminti.

· Išvengti rinkos iškraipymų, atsirandančių dėl ES mastu nesuderintų narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės priemonių ir taip sumažinti narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) vertės grandinėje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų išlaidas.

Veiklai skirti politikos tikslai

· Siekti, kad Europos Sąjungoje mažėtų atvejų, kai bandoma neteisėtai gauti minėtą medžiagą, ir jos konfiskavimo atvejų skaičius.

· Visoje ES vidaus rinkoje nustatyti vienodas, veiksmingas ir našias standartines narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės priemones.

4.           Politikos priemonės

1 priemonė. Veiksmų nesiimama, ES teisės aktai nekeičiami (pradinė politikos priemonė)

Reglamentas (EB) Nr. 273/2004 nebus iš dalies pakeistas. Komisija ir valstybės narės toliau dės pastangas, kad galiojančios taisyklės būtų geriau įgyvendinamos. Valstybės narės galėtų priimti tolesnius nacionalinės teisės aktus, jeigu jie laikomi būtinais pagal reglamento 10 straipsnį, laikantis pranešimo ir tikrinimo reikalavimų pagal Direktyvą 98/34/EB.

2 priemonė. Sugriežtinti prievoles teikti ataskaitas

Būtų sugriežtintos ekonominės veiklos vykdytojams nustatytos prievolės teikti ataskaitas, kad valstybės narės turėtų daugiau informacijos ir taip galėtų tikslingiau atlikti patikrinimus ir kitą vykdymo užtikrinimo veiklą. Dvi tarpinės priemonės galėtų būti taikomos atskirtai arba kartu: a) nustatyti, kad ataskaitos būtų teikiamos dažniau, b) išplėsti ataskaitų aprėptį.

3 priemonė. Sugriežtinti ekonominės veiklos vykdytojams taikomas prievoles, susijusias su galutinių naudotojų teikiamomis pirkėjo deklaracijomis

Ekonominės veiklos vykdytojams nebūtų leidžiama tiekti į oficialų 2 kategorijos sąrašą įtrauktų medžiagų, jeigu kartu su užsakymu gauta pirkėjo deklaracija nėra iki galo užpildyta ir jie nepatikrino, ar galutinis naudotojas užsakymą pateikė vedinas dorų ketinimų. Prireikus ekonominės veiklos vykdytojai turėtų kreiptis į savo valdžios institucijas. Informacijos tikrinimo rezultatai turėtų būti įforminti dokumentais. Be to, kartu su pristatytomis medžiagomis turėtų būti pateikiama pirkėjo deklaracija. Šią priemonę būtų galima sustiprinti sumažinus arba panaikinus reglamento 6 straipsnyje numatytą mažiausią ribinį kiekį. Galima išskirti dvi tarpines priemones: a) prievolės taikomos tik acto rūgšties anhidrido atžvilgiu arba b) prievolės taikomos tik visų 2 kategorijos medžiagų atžvilgiu.

4 priemonė. Nustatyti reikalavimą ekonominės veiklos vykdytojams sistemingai pranešti valdžios institucijoms apie naujus galutinius naudotojus, kad jos galėtų juos patikrinti

Ekonominės veiklos vykdytojai, tiekiantys rinkai į 2 kategorijos sąrašus įtrauktas medžiagas, turėtų sistemingai pranešti valdžios institucijoms apie pirmą kartą pateiktus galutinių vartotojų užsakymus ir jiems būtų leidžiama pristatyti prekes tik gavus valdžios institucijų sutikimą. Valdžios institucijos patikrintų, ar galutinių naudotojų ketinimai yra teisėti, o prireikus bendradarbiautų su kitų valstybių narių valdžios institucijomis. Šią priemonę būtų galima sustiprinti sumažinus arba panaikinus reglamento 6 straipsnyje numatytą mažiausią ribinį kiekį. Galima išskirti dvi tarpines priemones: a) prievolės taikomos tik acto rūgšties anhidrido atžvilgiu arba b) prievolės taikomos tik visų 2 kategorijos medžiagų atžvilgiu.

5 priemonė. Nustatyti reikalavimą gautiniams vartotojams registruotis ir sugriežtinti su registracija susijusius reikalavimus

Būtų reikalaujama, kad galutiniai į 2 kategorijos sąrašą įtrauktų medžiagų naudotojai užsiregistruotų. Ant kiekvienos pirkėjo deklaracijos turėtų būti nurodytas registracijos numeris, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų patikrinti užsakymų teisėtumą. Valdžios institucijos, prieš užregistruodamos galutinių vartotojų įmones, turės jas patikrinti, kad registracijos numeris būtų suteikiamas teisėtai. Europos teisės aktuose būtų nurodyti išsamesni reikalavimai ir sąlygos dėl galutinių naudotojų (ir apskritai ekonominės veiklos vykdytojų) registravimo, atsisakymo registruoti ar registracijos galiojimo panaikinimo. Šią priemonę būtų galima sustiprinti sumažinus arba panaikinus reglamento 6 straipsnyje numatytą mažiausią ribinį kiekį ir (arba) tam tikrų kategorijų galutiniams naudotojams (universitetams ar tyrimų institucijoms) būtų galima numatyti išimtis. Galima išskirti dvi tarpines priemones: a) prievolės taikomos tik acto rūgšties anhidrido atžvilgiu arba b) prievolės taikomos tik visų 2 kategorijos medžiagų atžvilgiu.

6 priemonė. Perkelti acto rūgšties anhidridą iš 2 kategorijos į 1 kategoriją

Acto rūgšties anhidridas būtų perkeltas iš 2 kategorijos į 1 kategoriją, tai reikštų, kad visi su acto rūgšties anhidrido prekyba ir naudojimu susiję subjektai prieš įsigydami ar pateikdami rinkai šią medžiagą turėtų gauti licenciją ir turėtų įvykdyti visus kitus reikalavimus, kurie taikomi licenciją turintiems ekonominės veiklos vykdytojams.

5.           Poveikio vertinimas

Buvo kiekybiškai įvertintos dėl padidėjusios administracinės naštos susidariusios išlaidos, šis vertinimas pateikiamas 6 skirsnio lyginamojoje lentelėje. Nauda aprašoma atsižvelgiant į kokybę.

5.1.        1 priemonė. Veiksmų nesiimama

Nei įmonėms, nei kompetentingoms institucijoms Europos lygiu nebūtų sukurta papildomos administracinės naštos, bet, jeigu valstybės narės nustatytų papildomas nacionalines priemones, administracinė našta nacionaliniu lygiu galėtų padidėti.

Dėl neteisėto naudojimo prevencijos veiksmingumo – naujausi statistiniai duomenys akivaizdžiai rodo, kad konfiskuotų ir sulaikytų siuntų mažėja, tai reiškia, kad pradėjus geriau įgyvendinti galiojančius teisės aktus jie jau faktiškai leido veiksmingiau užtikrinti neteisėto naudojimo prevenciją.

Kita vertus, nepavyktų pašalinti nustatytų Reglamento (EB) Nr. 273/2004 trūkumų, nors geriau įgyvendinant teisės aktus šiuos trūkumus būtų galima sumažinti. Valstybės narės vis tiek gali nuspręsti, kad norint sustiprinti narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) prekybos kontrolę[6] reikia nustatyti papildomas nacionalines priemones. Tai trukdytų siekti tikslo išsaugoti vidaus rinką. Galiausiai, Europos Sąjunga būtų toliau kritikuojama tarptautiniu mastu (šiai kritikai taip pat pritaria ir kai kurios valstybės narės), kad nepaisant raginimų stiprinti vidaus rinkos kontrolei skirtus teisės aktus ES toliau išlieka inertiška.

5.2.        2 priemonė. Sugriežtinti prievoles teikti ataskaitas

Kad būtų veiksmingiau kovojama su neteisėtu naudojimu, kompetentingos institucijos galėtų turėti daugiau informacijos apie teisėtos prekybos srautus. Taip būtų galima lengviau nustatyti neįprastą prekybos praktiką, kuri rodytų, kad medžiagos naudojama neteisėtai. Tačiau siekiant suderinti visų ES ekonominės veiklos vykdytojų vykdomos prekybos duomenis, reikėtų surinkti labai didelį duomenų kiekį ir šis duomenų derinimas Europos Sąjungoje turėtų vykti tarpvalstybiniu mastu. Net ir toks ES masto kryžminis patikrinimas galėtų būti neveiksmingas, nes neteisėtai panaudojama tik 0,2 % viso pagaminamo acto rūgšties anhidrido kiekio, todėl toks visų sandorių patikrinimas teikia mažiau vilčių nei tiksliniai rizika grindžiami veiksmai.

Valstybės narės vis tiek galėtų nuspręsti, kad norint sustiprinti narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) prekybos kontrolę būtina nustatyti papildomas nacionalines priemones. Tai trukdytų siekti tikslo išvengti vidaus rinkos susiskaidymo.

5.3.        3 priemonė. Sugriežtinti ekonominės veiklos vykdytojams taikomas prievoles, susijusias su galutinių vartotojų teikiamomis pirkėjo deklaracijomis

Apskaičiuojant dėl šios priemonės patiriamas išlaidas išskiriami 2 scenarijai (6 skirsnio apžvalginėje lentelėje pateikiama išsamesnės informacijos). Pagal 1 scenarijų jau šiuo metu ekonominės veiklos vykdytojai prekiauja tik su tais pirkėjais, kurie jiems yra žinomi ir kuriuos jie yra patikrinę. Todėl pagal 3 priemonę pagrindinė prievolė tikrinti pirkėjo deklaracijas būtų laikoma esamos padėties išlaikymu. Papildomos administracinės išlaidos būtų patiriamos dėl pirkėjo deklaracijos kopijos siuntimo. Ekonominės veiklos vykdytojai gali patys patikrinti savo klientus, kad valdžios institucijoms nesusidarytų papildomų išlaidų.

30 % ekonominės veiklos vykdytojų dar nesiima visų reikiamų priemonių, todėl pagal 2 scenarijų jiems reikėtų labiau pasistengti. Be to, manoma, kad valdžios institucijoms reikėtų patikrinti apie 10 % visų pirkėjo deklaracijų, nes ekonominės veiklos vykdytojai patys negali atlikti visiško patikrinimo.

Dėl kovos su neteisėtu naudojimu veiksmingumo – pasirinkus 3 priemonę išaugtų ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybė pasirenkant klientus. Nors pareigingi ekonominės veiklos vykdytojai jau dabar atlieka būtiną patikrinimą, patikslinus teisės akto tekstą ekonominės veiklos vykdytojai būtų budresni ir dažniau kreiptųsi į savo valdžios institucijas.

Vidaus rinkai tenkanti nauda greičiausiai būtų panaši į tą, kuri būtų gauta pagal 1 priemonę. Valstybės narės vis tiek galėtų nuspręsti, kad norint sustiprinti narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) prekybos kontrolę būtina nustatyti papildomas nacionalines priemones, o tai kenktų vidaus rinkai.

5.4.        4 priemonė. Nustatyti reikalavimą ekonominės veiklos vykdytojams sistemingai pranešti valdžios institucijoms apie naujus galutinius vartotojus, kad jos galėtų juos patikrinti

Dėl kovos su neteisėtu naudojimu veiksmingumo – pasirinkus 4 priemonę ekonominės veiklos vykdytojai daugiau dėmesio skirtų naujiems pirkėjams, ypač tiems, kurie teigia esą galutiniai vartotojai be registracijos numerio ir kuriuos sunkiau patikrinti, ar jie užsakymą pateikė vedini dorų ketinimų. Jeigu valdžios institucijoms bus pranešama apie visus naujus pirkėjus, jos galės atlikti visus reikiamus patikrinimus. Prireikus jos galės uždrausti pristatyti medžiagas ir (arba) stebės jų pristatymą. Tačiau perdavus atsakomybę valdžios institucijoms, kurios pačios spręstų dėl galimų naujų verslo santykių, sumažėtų ekonominės veiklos vykdytojų budrumas.

Pasirinkus 4 priemonę valdžios institucijos gautų daugiau informacijos apie galutinius naudotojus, greičiausiai sumažėtų tikimybė, kad valstybės narės nustatys papildomas nacionalines priemones. Tačiau kai kurios iš jų vis tiek galėtų nuspręsti, kad 4 priemonė nėra pakankama ir nustatytų kontrolės priemonės, kurios kenktų vidaus rinkai.

5.5.        5 priemonė. Nustatyti reikalavimą gautiniams vartotojams registruotis ir sugriežtinti su registracija susijusius reikalavimus

Nustačius reikalavimą registruotis, būtų veiksmingiau kovojama su neteisėtu medžiagų naudojimu, nes prieš galutiniams naudotojams pateikiant pirmą užsakymą valstybės narės galėtų patikrinti, ar jų ketinimai yra dori. Taip ekonominės veiklos vykdytojai galėtų lengviau patikrinti savo klientus, nes pirkėjo deklaracijose būtų nurodomas oficialus registracijos numeris.

Pasirinkus 5 priemonę valdžios institucijos gautų gerokai daugiau informacijos apie visus galutinius naudotojus ir taip smarkiai sumažėtų tikimybė, kad valstybės narės nuspręs, jog būtina nustatyti papildomas nacionalines priemones. Dėl to 5 priemonė būtų labai veiksminga siekiant išsaugoti vidaus rinką.

5.6.        6 priemonė. Perkelti acto rūgšties anhidridą iš 2 kategorijos į 1 kategoriją

Dėl neteisėto naudojimo prevencijos veiksmingumo – tikėtina, kad nauda būtų tokia pati kaip ir pasirinkus 5 priemonę arba dar didesnė, nes visiems galutiniams acto rūgšties anhidrido naudotojams ir šia medžiaga prekiaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų taikoma griežta licencijų išdavimo tvarka, kurią tiesiogiai kontroliuotų valdžios institucijos. Dėl šios priežasties smarkiai sumažėtų tikimybė, kad valstybės narės priims papildomas nacionalines priemones, todėl 6 priemonė būtų labai veiksminga siekiant išsaugoti vidaus rinką.

6.           Priemonių palyginimas

1 lentelėje[7] glaustai pateikiama informacija apie kiekvienos (tarpinės) priemonės tikėtiną naudą (kaip veiksmingai ji padės siekti veiklos tikslų) ir išlaidas.

4a ir 5a tarpinių priemonių teikiama ekonominė nauda yra didžiausia. Vertinant pagal valdžios institucijoms ir bendrovėms kartu tenkančias bendras išlaidas pirmenybė teikiama 4a tarpinei priemonei. Tačiau atmetus vienkartines visų esamų galutinių naudotojų registravimosi išlaidas pagal 5a tarpinę priemonę, skirtumas tarp einamųjų metinių išlaidų tampa ne toks žymus: bendroves mažiau apsunkintų 5a tarpinė priemonė, valdžios institucijoms tektų mažesnė našta pasirinkus 4a tarpinę priemonę.

5a tarpinė priemonė ne tik leistų sumažinti bendrovių metines išlaidas – per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais jai pritarė dauguma valstybių narių. 5a tarpinė priemonė leistų geriau atremti tarptautiniu mastu išsakytą kritiką, kad Europos Sąjungoje acto rūgšties anhidrido galutinių naudotojų kontrolė nėra pakankama.

Kadangi kiekvienos priemonės atveju patiriamos išlaidos santykinai būtų mažos palyginti su Europos acto rūgšties anhidrido (ARA) produkcijos bendra rinkos verte, nėra tikėtina, kad jos turėtų apčiuopiamo poveikio Europos pramonės konkurencingumui[8].

1 lentelė. palyginamoji ekonominės naudos lentelė

Priemonė || Nauda/veiksmingumas || Įmonių išlaidos || Valdžios institucijų išlaidos || Bendros išlaidos

Neteisėto naudojimo prevencija || Vidaus rinkos išsaugojimas

1 || 0 || 0 || 0 EUR Rinkos susiskaidymo rizika || 0 EUR || 0 EUR

2 || 2a || 0 || 0 || 5,6 mln. EUR per metus || 1 mln. EUR per metus || 6,6 mln. EUR per metus

|| 2b || 0 || 0 || 1,5 mln. EUR per metus || 0,3 mln. EUR per metus || 1,8 mln. EUR per metus

|| 2a+2b || 0 || 0 || 11,4 mln. EUR per metus || 2,1 mln. EUR per metus || 12,5 mln. EUR per metus

3 || 3a (tik ARA) || + || 0 || 1 scen.: (100% esama padėtis): 2 scen.: (70% esama padėtis): || 0,2 mln. EUR per metus 4,7 mln. EUR per metus || 1 scen.: (valdžios institucijos nedalyvauja) 2 scen.: (valdžios institucijos dalyvauja 10% atvejų) || 0 EUR 0,2 mln. EUR per metus || 1 scen.: 2 scen.: || 0,2 mln. EUR per metus 4,9 mln. EUR per metus

|| 3b || + || 0 || 1 scen.: 2 scen.: || 1 mln. EUR per metus 26,3 mln. EUR per metus || 1 scen.: 2 scen.: || 0 EUR 1,2 mln. EUR per metus || 1 scen.: 2 scen.: || 1 mln. EUR per metus 27,5 mln. EUR per metus

4 || 4a (tik ARA) || +[+] || ++ || 0,04 mln. EUR per metus || 0,005 mln. EUR per metus || 0,05 mln. EUR per metus

|| 4b || +[+] || ++ || 0,5 mln. EUR per metus || 0,03 mln. EUR per metus || 0,53 mln. EUR per metus

5 || 5a (tik ARA) || ++ || +++ || Alt. scen.: (bendrovių registracijos mokesčiai) || 0,16 mln. EUR + 0,01 mln. EUR per metus 0,55 mln. EUR + 0,06 mln. EUR per metus || Alt. scen.: || 0,39 mln. EUR + 0,05 mln. EUR per metus 0 EUR || Alt. scen.: || 0,55 mln. EUR + 0,06 mln. EUR per metus 0,55 mln. EUR + 0,06 mln. EUR per metus

|| 5b || ++ || +++ || Alt. scen.: (bendrovių registracijos mokesčiai) || 0,5 mln. EUR + 0,07 mln. EUR per metus 2,3 mln. EUR + 0,3 mln. EUR per metus || Alt. scen.: || 1,8 mln. EUR + 0,2 mln. EUR per metus 0 EUR || Alt. scen.: || 2,3 mln. EUR per metus + 0,3 mln. EUR per metus 2,3 mln. EUR + 0,3 mln. EUR per metus

6 || (tik ARA) || +++ || +++ || [arba: įskaitant išor. prekybą Alt. scen.:(bendrovių licencijų mokesčiai) || 0,3 mln. EUR + 0,2 mln. EUR per metus + 0,5 mln. EUR per metus] 2,0 mln. EUR + 0,3 [arba + 0,9] mln. EUR per metus || [arba: įskaitant išor. prekybą Alt. scen.: || 1,7 mln. EUR + 0,1 mln. EUR per metus + 0,4 mln. EUR per metus] 0 EUR || [arba įskaitant išor. prekybą Alt. scen.: || 2,0 mln. EUR + 0,3 mln. EUR per metus + 0,9 mln. EUR per metus ] 2,0 mln. EUR + 0,3 [arba + 0,9] mln. EUR per metus

Priimtiniausios priemonės turėtų poveikio MVĮ, kurios dažniausiai yra acto rūgšties anhidrido galutinės naudotojos. Per konsultacijas 5 priemonė buvo antroje priimtiniausių priemonių vietoje (pirmoji – išlaikyti esamą padėtį). Tokie rezultatai atitinka dabartinę analizę, pagal kurią matyti, pasirinkus 5 priemonę įmonėms tektų mažesnė našta.

Pasirinkus bet kurią iš priimtiniausių priemonių labai mažos įmonės neliktų nuošaly, nes priešingu atveju būtų sudaryta lengva galimybė išvengti teisės aktais nustatytos kontrolės. Tačiau labai mažoms įmonėms yra naudingos šiuo metu teisės aktuose nustatytos ribinės vertės[9]. Galiausiai, pagal 5a tarpinę priemonę būtų numatyta speciali labai mažų MVĮ apsauga, kad valstybės narės, siekdamos kompensuoti savo patirtas išlaidas, negalėtų labai mažoms MVĮ nustatyti registravimo mokesčių[10].

7.           Stebėjimas ir vertinimas

Komisija

· renka, analizuoja valstybių narių metinius statistinius duomenis apie konfiskuotas ir sulaikytas siuntas ir pateikia apie juos ataskaitas;

· stebi valstybių narių papildomus nacionalinius teisės aktus;

· padeda įgyvendinti pakeistą reglamentą (atnaujina esamas gaires, e. mokymosi priemones, dokumentus su dažniausiai užduodamais klausimais);

· užtikrina, kad veiktų duomenų bazė, kuri šiuo metu yra kuriama siekiant sudaryti palankesnes sąlygas statistiniams duomenims rengti ir analizuoti;

· praėjus penkeriems metams po pakeistų teisės aktų įgyvendinimo: pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais įvertina pakeistus teisės aktus.

Valstybės narės:

· toliau stebi, ar teisės aktai įgyvendinami teisingai.

[1]               1988 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, adresas internete:. http://www.incb.org/pdf/e/conv/1988_convention_en.pdf.

[2]               2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 273/2004 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005, nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, 32 straipsnis.

[3]               Komisijos ataskaita dėl galiojančių ES teisės aktų dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), adresas internete: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0709:FIN:lt:PDF.

[4]               2009 m. 33 tonos, o 2010 m. 21 tona.

[5]               Acto rūgšties anhidridas yra teisėtai naudojamas chemijos, fotografijos ir farmacijos pramonėje kaip acetilinimo agentas. Jis naudojamas plastikui, tekstilei, dažams, fotocheminiams agentams, kvepalams, sprogmenims ir aspirinui gaminti.

[6]               Pvz., Belgija, Vengrija ir Italija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai prieš pristatydami užsakymus praneštų valdžios institucijoms apie kiekvieną sandorį dėl acto rūgšties anhidrido.

[7]               Šioje lentelėje bendros išlaidos grindžiamos tikslių atskirų elementų suma. Todėl jos ne visiškai atitinka šioje lentelėje pateiktų suapvalintų elementų verčių bendras sumas.

[8]               Susumuotos bendros išlaidos, kurios būtų patirtos dėl kiekvienos priemonės (0,05 mln. EUR 4a priemonės atveju ir 0,06 mln. EUR 5a priemonės atveju), santykinai yra labai nedidelės palyginti su Europos acto rūgšties anhidrido produkcijos bendra rinkos verte (> 257 mln. EUR per metus) . Vienkartinės išlaidos, kurias patirtų bendrovės (0,16 mln. EUR) ir valdžios institucijos (0,29 mln. EUR), irgi yra santykinai nedidelės.

[9]               Reglamento (EB) Nr. 273/2004 6 straipsnyje numatyta, kad dauguma teisės aktais nustatytų prievolių netaikomos bendrovėms, kurių metinis parduodamas/perkamas acto rūgšties anhidrido kiekis yra mažesnis nei 100 l.

[10]             Pagal 5 priemonę potencialaus valdžios institucijų išlaidų perkėlimo bendrovėms poveikis buvo apskaičiuotas kaip „alternatyvus scenarijus“.