52012DC0727

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Jaunimo užimtumo didinimas

I.            Įžanga        

Nuo 2008 m. Europoje besitęsiančios krizės poveikį itin jaučia jaunimas, ir tas poveikis didėja: jaunimo nedarbo lygis 2012 m. trečiąjį ketvirtį buvo 22,7 proc. – dvigubai didesnis už suaugusiųjų nedarbo lygį[1], ir nėra jokių gerėjimo ženklų. Perėjimas iš mokyklos į darbo rinką ilgas ir sudėtingas ne tik dėl tiesioginio krizės poveikio, bet ir dėl švietimo sistemos ir darbo rinkos struktūrinių problemų. Jau gana ilgai jaunimo padėtis yra gerokai sudėtingesnė negu suaugusiųjų. Jauno žmogaus nedarbas gali turėti jam ilgalaikį neigiamą poveikį – lieka randai. Tokiems jauniems žmonėms kyla didesnis pavojus ateityje neturėti darbo, be to, jie susiduria su atskirties, skurdo ir sveikatos problemų rizika[2]. Skubiai reikia veiksmingų priemonių.

Prieš metus Komisija patvirtino Jaunimo galimybių iniciatyvą[3], kuria skatinami ES ir valstybių narių veiksmai jaunimo užimtumui didinti. Jaunimo paramai didinti buvo sutelktos ES struktūrinių fondų lėšos, taigi politikos priemonėms ir investiciniams projektams dabar skiriami finansiniai ištekliai. Tiek Europos Vadovų Taryba[4], tiek Europos Parlamentas[5] pakartotinai pabrėžia, kad labai svarbu kuo skubiau spręsti jaunimo nedarbo problemas, ir akcentuoja „Jaunimo garantijų“ iniciatyvų ir stažuočių kokybės sistemų potencialą. Be to, neseniai Komisija priėmė dokumentų rinkinį „Švietimo persvarstymas“[6].

Komunikate ir su juo pateikiamame Tarnybų darbiniame dokumente[7] pristatomi veiksmai, kurių ES ir nacionaliniu lygmenimis imtasi Jaunimo galimybių iniciatyvai įgyvendinti (įskaitant 28 šalių duomenų suvestines). Komunikate pristatoma daugiau konkrečių Komisijos siūlomų su įvairių trumpalaikių ir struktūrinių problemų, kilusių dėl jaunimo užimtumo krizės, sprendimu susijusių iniciatyvų, kurias turėtų įgyvendinti valstybės narės ir socialiniai partneriai.

Baigusiems mokyklą ir norintiems patekti į darbo rinką jaunuoliams kyla nemažai problemų. Daugelyje šalių stabilų darbą jaunimui sunkiau rasti dėl neveiksmingo darbo rinkos reguliavimo ar prastos institucijų veiklos. Labai daug mokyklą metusių ar negalinčių rasti darbo jaunuolių negauna jokios pagalbos. Palankesnė darbo rinkos padėtis yra šalyse, kuriose daugiau besimokančiųjų tampa stažuotojais ar atlieka aukštos kokybės profesinę praktiką kartu besimokydami pirminio švietimo ir mokymo įstaigose, arba šalyse, kuriose puikiai veikia gamybinės praktikos sistemos[8]. Su nevienoda darbo vietų jauniems darbuotojams pasiūla ir paklausa susijusias vietos problemas gali padėti išspręsti geografinis judumas. 1 lentelėje pateikiama sutrumpinta įvairių rūšių priemonių, kuriomis būtų galima spręsti kiekvieną iš šių problemų, apžvalga. Komisijos pristatytos naujos iniciatyvos toliau išsamiau aptariamos.

1 lentelė. Šiame rinkinyje nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduriama jaunimo užimtumo srityje, ir galimi ES lygmens veiksmai

Problema || Galimas sprendimas || ES lygmens priemonės / veiksmai

Jaunimui darbo rinkoje sunku rasti patikimą atramos tašką. || Imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama jaunimo įtrauktis į darbo rinką, pavyzdžiui palengvinamas perėjimas iš mokyklos į darbo rinką, reformuojamas darbo rinkos reguliavimas ir (arba) institucijos, kad jos būtų palankesnės užimtumui, sprendžiamos rinkos segmentacijos problemos. || Per Europos semestrą priimti ir įgyvendinti atitinkamas šalims skirtas rekomendacijas. (Tarnybų darbinio dokumento III skirsnis ir II priedas).

Mokyklą ar darbą metantys jaunuoliai, ypač iš pažeidžiamų arba blogesnėje padėtyje esančių asmenų grupių; atsirandantis ilgalaikis nedarbas ir neveiklumas. || Kurti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvas; joms įgyvendinti veiksmingai naudoti ESF finansavimą. || Remti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvas (taip pat keičiantis gerąja patirtimi ir naudojantis ESF finansavimu). à Komisija siūlo Tarybos rekomendaciją dėl „Jaunimo garantijų“ nustatymo (IV skirsnis).

Sunkus perėjimas iš mokyklos į darbo rinką. || Didinti aukštos kokybės stažuočių ir gamybinės praktikos pasiūlą. || Imtis ryžtingų veiksmų aukštos kokybės stažuotėms ir gamybinei praktikai skatinti. à Komisija pradeda antro etapo socialinių partnerių konsultacijas dėl stažuočių kokybės sistemų (V skirsnio 1 dalis). à Komisija sudarys Europos gamybinės praktikos aljansą (V skirsnio 2 dalis).

Tai, kad esant aukštam nedarbo lygiui ir gerėjant įgūdžiams kartu yra ir daug laisvų darbo vietų; geografinis neatitikimas. || Mažinti judumo kliūtis, kad bendrovės galėtų samdyti darbuotojus, praktikantus ir stažuotojus iš kitų ES šalių. || Tobulinti ES finansines priemones, susijusias su judumu ES. à Komisija 2013 m. pirmąjį pusmetį pradės konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl būsimos EURES darbo vietų jaunimui programos (V skirsnio 3 dalis).

II.        Prastėjančios jaunimo užimtumo perspektyvos       

Jaunimo nedarbo lygis[9] daugiau negu dvigubai aukštesnis už suaugusiųjų nedarbo lygį (2012 m. trečiojo ketvirčio duomenimis – 22,7 proc. palyginti su 9,2 proc.), ir ypač padidėjo pastaruosius ketverius metus. Panaši didėjimo tendencija pastebima ir vertinant jaunimo ir bendrojo nedarbo santykį[10]. Jauni žmonės dažniausiai įdarbinami paskiausiai, o atleidžiami pirmiausiai. Ilgalaikis nedarbas[11] daug didesnis tarp jaunų žmonių, o dėl krizės jis dar labiau didėja: 2008–2012 m. nedarbo lygis padidėjo 3,7 procentiniais punktais (iki 7,3 proc. jaunimo darbo jėgos), palyginti su 1,8 procentiniais punktais padidėjusiu suaugusiųjų nedarbu (iki 4,3 proc.). Bendras jaunimo užimtumo lygis[12] per pastaruosius ketverius metus sumažėjo beveik penkiais procentiniais punktais (nuo 37,3 proc. iki 32,8 proc.), t. y. tris kartus labiau negu suaugusiųjų.

Darbo neturinčio jaunuolio galimybės gauti darbą menkos. Tik 29,7 proc. 15–24 metų darbo 2010 m. neturėjusių asmenų jį gavo 2011 m., per trejus metus šis skaičius sumažėjo beveik 10 proc.[13]

Net kai jaunuoliai gauna darbą, jų darbas paprastai būna nelabai stabilus. Neproporcingai daug jaunuolių dirba laikiną darbą arba ne visą darbo dieną[14]: 2012 m. 42,0 proc. darbą turinčių jaunuolių dirbo pagal laikinas darbo sutartis (jų buvo keturis kartus daugiau negu suaugusiųjų) ir 32,0 proc. dirbo ne visą darbo dieną (jų buvo beveik dvigubai daugiau negu suaugusiųjų[15]). Pirmąjį darbą sunkiau rasti jaunoms moterims, be to, joms ypač sunku derinti laikiną darbą ir ne visos darbo dienos darbą[16]. Laikini darbai gali būti viena iš galimybių vėliau gauti nuolatinį darbą, tačiau dėl laikinų darbų gausos kyla ekonominių ir socialinių problemų, be to, tai rodo, kad darbo rinkos yra sutrikusios. Perėjimas iš laikino darbo į nuolatinį gali būti net dar sunkesnis šalyse, kuriose galioja griežti užimtumo apsaugos įstatymai ir yra didelė darbo rinkos segmentacija[17].

Didelės rizikos grupėn patenka mokyklos nebaigę asmenys: ES 54,2 proc. švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų neturi darbo, maždaug 70 proc. tos grupės asmenų nori dirbti. Nebaigusių mokyklos asmenų daugiau tarp gimusiųjų užsienyje ir vyrų. Iš naujausių tendencijų matyti, kad abiejų grupių atotrūkis nuo vidurkio didėja, ir tai darys poveikį jų darbo rinkos perspektyvoms.

Vis didesnį susirūpinimą kelia jaunimo susitaikymas su padėtimi: 2012 m. antrajame ketvirtyje 12,4 proc. neveiklaus jaunimo dirbti norėjo, bet darbo neieškojo[18]. Be to, jaunų žmonių, kurie nei dirba, nei mokosi, procentas didėja. 2011 m. 12,9 proc. jaunimo nei dirbo, nei mokėsi, ir tai 2 procentiniais punktais daugiau negu prieš ketverius metus.[19]

Europos darbo rinkoje egzistuoja didelis įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Daugelio jaunų darbuotojų oficiali kvalifikacija aukštesnė negu reikia darbui, kurį jie gali gauti (per aukšta kvalifikacija), bet kartu mažiau tikėtina, kad jų įgūdžiai bus tinkami, palyginti su vyresniais darbuotojais (atitikties lygis)[20]. Nors apskritai didžiausia nedarbo rizika kyla nekvalifikuotiems darbuotojams[21], labiausiai sumažėjo būtent aukštos kvalifikacijos jaunuolių užimtumas (9,5 procentiniais punktais, beveik dvigubai daugiau negu nekvalifikuotų). Ilgą laiką darbo vis dažniau neturi net ir labai kvalifikuoti jauni asmenys. Šis įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimas kelia vis didesnį susirūpinimą Europos pramonės konkurencingumu ir ES gebėjimu spręsti visuomenei kylančius uždavinius [22].

Nepaisant krizės, ES yra daugiau kaip du milijonai laisvų darbo vietų, nes vietos darbo rinkoje nėra reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Be to, sektoriuose, kuriuose yra didelis darbo vietų kūrimo potencialas, pavyzdžiui, žaliosios ekonomikos, sveikatos priežiūros ir IRT, ateinančiais metais reikės vis daugiau kvalifikuotų darbuotojų. Preliminari 2011 m. srautų analizė patvirtina, kad padidėjo judumas iš Pietų Europos šalių į Šiaurės Europos šalis, nors tie srautai tebėra riboti. Judumą stabdantys veiksniai – įperkamo būsto trūkumas, darbo užsienyje patirties neturėjimas, silpnos užsienio kalbų žinios, menkas vietos teisės aktų ir darbuotojų teisių išmanymas, kvalifikacijų pripažinimo sunkumai.

Nors jaunimo darbo perspektyvos visoje ES nepatenkinamos, problema ne visose ES šalyse vienodai sudėtinga. Prasčiausių rodiklių šalyse nedarbo lygis[23] yra daugiau negu penkis kartus didesnis už tų šalių, kurių rodikliai geriausi. Per pastaruosius metus nedarbo lygis daugelyje šalių padidėjo daugiau kaip 30 proc., Graikijoje ir Ispanijoje – daugiau kaip 50 proc. Tik keturiose šalyse jaunimo nedarbo lygis nesiekė 15 proc.   

III.         Jaunimo galimybių iniciatyvai – metai   

Veiksmai įgyvendinami ES lygmeniu...

Aštuoniolikos ES lygmens veiksmų, suplanuotų pagal Jaunimo galimybių iniciatyvą, įgyvendinimas įsibėgėjo[24]. Komisija teikia Europos socialinio fondo remiamą techninę pagalbą, kad padėtų sukurti sistemas, panašias į gamybinės praktikos, sudarytų sąlygas tarptautiniam besimokančiųjų judumui ir į jaunimą orientuotiems socialinių inovacijų projektams. Taip pat atsiranda daugiau savanorystės galimybių, galimybių finansuoti tarpvalstybines stažuotes ir verslininkų mainus. Remiamas darbo rinkos judumas, visų pirma per tokias iniciatyvas kaip „Tavo pirmasis EURES darbas“, tiriamos priemonės, kurių Europoje imamasi sprendžiant jaunimo nedarbo problemas ir gerinant švietimą ir mokymą.

1 lentelė. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis ir jo pokyčiai lyginant įvairių metų to pat laikotarpio rezultatus, 2012 m. rugsėjo mėn.

...veiksmų imasi ir valstybės narės...

Daugelis valstybių narių ėmėsi priemonių jaunimo užimtumui didinti, parengė jaunimo užimtumo planus, patobulino švietimo ir mokymo programas, taip pat ėmėsi veiksmų reaguodamos į Darbo grupės[25] vizitus ir dvišalius susitikimus, surengtus paskelbus Jaunimo galimybių iniciatyvą. Darbo neturintis jaunimas paprastai patenka į vieną pagrindinių tikslinių grupių, kurioms taikomos didelio masto užimtumo priemonės. Pridedamame Tarnybų darbiniame dokumente[26] pateikiamos duomenų suvestinės, iš kurių matyti, kokių priemonių imtasi visose 27 valstybėse narėse ir Kroatijoje. Paramos priemonės paprastai yra darbo užmokesčio subsidijos, darbo paieškos pagalba, stažuotės ir tolesnis mokymasis, kartais prireikia reformų, skirtų sumažinti darbo rinkos segmentaciją. Gamybinės praktikos tendencijos ne tokios vienodos. Nors keliose valstybėse narėse dualiosios gamybinės praktikos sistemos veikia gerai, yra šalių, kurios dar tik pradeda tokias sistemas laipsniškai diegti. Jaunimo verslumo ir verslo pradėjimo skatinimo priemonės daugelyje valstybių narių jau įsibėgėja[27].

Pavyzdžiai, kaip naudojamos perskirstytos ESF lėšos Darbo grupės valstybėse narėse[28]: · ES. 294,2 mln. EUR nukreipta veiksmams, kuriais remiamos jaunimo užimtumo galimybės, viešosios užimtumo tarnybos, įgyvendinančios aktyvias darbo rinkos priemones, skirtas ir jaunimui, ir tobulinamos kovos su mokyklos metimu bei profesinio mokymo skatinimo priemonės. · IT. 1 mlrd. EUR nukreipta išsilavinimui skatinti ir užimtumui didinti pietiniuose regionuose, įskaitant mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimą. · IE. 25 mln. EUR nukreipta mokyklą metusiems asmenims skirtoms 3 700 mokymo vietoms išsaugoti iki 2013 m. pabaigos. · LT. 18,3 mln. EUR skirta tam, kad per ateinančius dvejus metus būtų galima paremti dvigubai daugiau, t. y. 21 000, jaunų bedarbių, remiamų iš tiesioginės ES paramos. · PT. Priimtas sprendimas perskirstyti 143,3 mln. EUR ir paremti 89 510 jaunuolių, įgyvendinant programos „Impulso Jovem“ priemones, pavyzdžiui, susijusias su stažuotėmis. · SK. 70 mln. EUR skirta 13 000 darbo vietų sukurti didžiausio nedarbo Slovakijos regionuose. Dauguma šių darbo vietų skirtos jaunimui. Iš skirtos paramos padengiama dalis darbo jėgos sąnaudų. · EL. Perskirstyta 250 mln. EUR; rengiamas veiksmų planas, pagal kurį 333 000 jaunuolių būtų teikiamas mokymas, padedama įgyti darbo patirties, sudaromos sąlygos imtis verslo. · LV. 26,3 mln. EUR iš valstybės biudžeto skirta ESF veiklai, susijusiai su jaunimo konkurencingumu ir užimtumu, įgyvendinti.

...naudojamasi sutelktomis lėšomis...

Europos socialinis fondas (ESF) – pagrindinė priemonė, kuria remiamos didelio masto ES lygmens jaunimo užimtumo priemonės, o kelias į jaunimą orientuotas programas remia kiti ES fondai, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Apskritai, per praėjusius 12 mėnesių pagal Jaunimo galimybių iniciatyvą aštuoniose Veiksmų grupės šalyse perskirstyta arba paspartintai paskirta bent 10 mlrd. EUR, iš kurių padengtos, pavyzdžiui, darbo subsidijos, profesinis mokymas ir mokyklos metimo prevencija. Šios pastarųjų metų finansavimo programų korekcijos bus greičiausiai naudingos dar 56 000 MVĮ ir 658 000 jaunuolių.

Dvidešimt viena valstybė narė didelius išteklius, skirtus ESF, ERPF ir (arba) EŽŪFKP veiksmų programoms, jau perskirstė priemonėms, kuriomis siekiama padidinti įsidarbinimo galimybes ir kovoti su jaunimo nedarbu bei užkirsti jam kelią. Pirmenybė dabar teikiama visiškam modifikuotų finansavimo programų įgyvendinimui valstybių narių lygmeniu.

... ir matoma, kokias struktūrines problemas reikia spręsti per Europos semestrą

Europos semestrai ir konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos – politikos koordinavimo priemonės, kuriomis gerinamas ekonomikos politikos valdymas ir koordinavimas ES lygmeniu. Tai ­– užimtumo politikos ir struktūrinių reformų daugiašalio stebėjimo sistema, vertinanti ES pažangą siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų.

2012 m. beveik visoms valstybėms narėms pateiktos rekomendacijos, kuriomis konkrečiai siekta pagerinti jaunimo padėtį darbo rinkoje. Pridedamame Tarnybų darbiniame dokumente[29] pateikta išsami konkrečiai jaunimo reikalams skirtų rekomendacijų apžvalga[30].       

2013 m. metinėje augimo apžvalgoje[31], kuria pradedamas 2013 m. Europos semestras, pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų labiau stengtis kovoti su nedarbu, didinti įsidarbinimo galimybes, remti jaunimo darbo paieškas ar pastangas grįžti į darbo rinką.

IV.         lengvinti perėjimą visiems jaunuoliams. „Jaunimo garantijų“ iniciatyva 

„Jaunimo garantijų“ iniciatyva...

Norint išbristi iš gilios jaunimo užimtumo krizės ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiu laikotarpiu užtikrinti tvarų ir integracinį augimą, būtina investuoti į jaunų europiečių žmogiškąjį kapitalą. Žinodama, kad jaunimui sudėtinga iš mokyklos pereiti į darbo rinką Komisija ragina visas valstybes nares sparčiai įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą ir teikia pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kurią parengti Taryba ragino kelis kartus[32].

„Jaunimo garantijų“ iniciatyva turi būti įgyvendinama kaip išsami ir vientisa sistema, kuria užtikrinama, kad jaunimas turėtų galimybių gauti geros kokybės darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo. Išsamios informacijos apie sudedamąsias „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos dalis, jos sąnaudas ir naudą, taip pat priemones, kuriomis bus siekiama, kad ši iniciatyva būtų sėkminga, pateikta prie Tarybos rekomendacijos pasiūlymo pridedamame Tarnybų darbiniame dokumente[33]. Šio Tarnybų darbinio dokumento prieduose aprašytos jaunimo užimtumo rėmimo priemonės, jau įgyvendinamos valstybėse narėse, taip pat pateikta veiksmų ir intervencijų, kuriuos gali remti ESF, pavyzdžių.

„Jaunimo garantijų“ iniciatyva turi būti pagrįsta šešių sričių paramos priemonėmis: tai į partnerystę orientuoto požiūrio formavimas, ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemonės, integraciją į darbo rinką skatinančios priemonės, ES struktūrinių fondų lėšų naudojimas, sistemos vertinimas ir nuolatinis tobulinimas, greitas įgyvendinimas. Komisija palieka valstybėms narėms spręsti dėl šios „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos institucinės sistemos.

...teikia ilgalaikės naudos...

„Jaunimo garantijų“ iniciatyvai reikia biudžeto lėšų. Reikiamų lėšų kiekis priklauso nuo nacionalinių aplinkybių ir to, kokia bus iniciatyvos struktūra ir kaip iniciatyva bus įgyvendinama. Šalims, kuriose daug jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, arba aukštas jaunimo nedarbo lygis, lėšų reikės daugiau. Įtakos turės ir jaunimo nedarbo trukmė, taip pat skirtinga pradinė esamų paramos priemonių padėtis (pvz., puikiai parengti valstybinių užimtumo tarnybų darbuotojai, žinantys jaunimo poreikius).

Tačiau šios išlaidos sugrįš, nes bus išvengta ilgalaikių nedarbo, neveiklumo ir sumažėjusio produktyvumo išlaidų[34]. Tai reiškia, kad investicijų į „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą grąža bus teigiama[35]. Jauno žmogaus nedarbas padaro jam ilgalaikį neigiamą poveikį (lieka randai) ir būsimų pajamų lygio, ir nedarbo rizikos ateityje atžvilgiu. „Jaunimo garantijų“ sistema, kuria jaunimui suteikiama realių, apčiuopiamų galimybių, padės išvengti ilgalaikio ir žalingo nebuvimo darbo rinkoje, išsaugoti ir padidinti jaunimo žmogiškąjį kapitalą, užtikrinti jaunimo užimtumą ir tolesnes karjeros perspektyvas, gauti didesnį atlyginimą, ir tai svarbu siekiant ateityje padidinti bendrą paklausą ir bendrus ekonominės veiklos rezultatus.

2013 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija teigia, kad pirmumas turi būti teikiamas investicijoms į švietimą, ir visais galimais atvejais tos investicijos turi būti didinamos, kartu užtikrinant tokių išlaidų efektyvumą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti užimtumo tarnybų veikimo sričiai ir veiksmingumui, taip pat aktyviai darbo rinkos politikai išlaikyti ar stiprinti, pavyzdžiui, bedarbių mokymui ar „Jaunimo garantijų“ iniciatyvoms.

Dabar investavus į tinkamus įgūdžius, jaunimas bus darbingas ir galės užpildyti laisvas darbo vietas ir sukurti ekonominę vertę. Kylant marginalizacijos ir susitaikymo su padėtimi pavojui, jaunimui būtina suteikti perspektyvų, kad jie neprarastų pasitikėjimo valdžios institucijomis, vyriausybės struktūromis ir visuomene.

...kurią ES finansuos

Nedarbo lygis paprastai didžiausias tose valstybėse narėse, kurioms kyla didžiausių problemų dėl jų viešųjų finansų tvarumo. ES jau gali teikti valstybėms narėms finansinę paramą „Jaunimo garantijų“ iniciatyvai įgyvendinti per sanglaudos politikos finansavimo priemones, visų pirma per ESF. Komisija ragins valstybes nares kuo geriau pasinaudoti tomis ir visomis būsimomis priemonėmis.

Komisijos pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pabrėžiamas ESF – ES pagrindinės investicijų į žmogiškąjį kapitalą rėmimo priemonės – vaidmuo. Siūloma, kad bent 25 proc. būsimo sanglaudos finansavimo būtų skirta ESF ir bent 20 proc. to finansavimo ­– socialinės įtraukties politikai. Jaunimo užimtumo problemos gali būti sprendžiamos įgyvendinant kelis ESF investicinius prioritetus, taip pat siūloma, kad ypatingas dėmesys būtų skirtas tvariam jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, integravimui į darbo rinką.

V.           Tikslinės ES iniciatyvos 

Be „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos, šiame skyriuje pristatomos trys Komisijos tikslinės iniciatyvos, susijusios su stažuočių kokybe, gamybinės praktikos visoje ES skatinimu, taip pat jaunimo judumo palengvinimu.

1.           Stažuočių kokybės sistema

Stažuotės gali padėti padidinti jaunimo įsidarbinimo galimybes...

Stažuotės – tam tikras laikotarpis, praleistas darbo vietoje dar studijuojant ar jau baigus studijas – vis dažniau tampa jaunimo karjeros kelio dalimi. Stažuotės dažnai padidina jaunimo galimybes įsidarbinti, kartu įvairios naudos gauna ir priimančiosios organizacijos, sprendžiamos įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo problemos, gaunama naujausių žinių ir palengvinamas įsidarbinimas ateityje.

Komisija ir toliau per ESF teiks finansinę paramą valstybėms narėms, norinčioms pagerinti jaunimo užimtumo padėtį per stažuočių sistemą.

...jei tik jos aukštos kokybės...

Labai svarbu užtikrinti, kad pereinamieji laikotarpiai, pavyzdžiui, stažuotės, padėtų jaunuoliams tobulėti, darbo rinkoje kuo greičiau taptu jiems tvirtu pagrindu. Tačiau stažuočių kokybė turi būti tinkama ir mokymosi turinio, ir tinkamų darbo sąlygų atžvilgiu. Yra rizikos, kad stažuotėmis, kaip pigios ar nemokamos darbo jėgos šaltiniu, gali būti piktnaudžiaujama ir, atsižvelgiant į vis svarbesnį jų vaidmenį sustingusioje darbo rinkoje, stažuotės gali paskatinti atsirasti užburtą abejotino užimtumo ratą ar net atimti jaunimo norą pirmiausia rinktis stažuotę. Didelė dalis stažuočių yra be aukštos kokybės mokymo turinio ir (arba) neužtikrinama tinkama socialinė apsauga ir kompensacija ar darbo užmokestis, ypač atviros rinkos stažuočių atveju[36]. Stažuotėse taip pat akivaizdus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas: didesnė dalis moterų gauna neapmokamas ar menkai apmokamas pareigas.

Susirūpinimas dėl stažuočių kokybės ne kartą pareikštas politiniu lygmeniu: 2010 m. Europos Parlamentas paragino Komisiją pasiūlyti parengti Europos stažuočių kokybės chartiją[37], o Taryba paprašė Komisijos pateikti gaires dėl aukštos kokybės stažuočių sąlygų[38].

... ir paskatinti tarpvalstybines stažuotes

Tarpvalstybinės stažuotės turi daug pranašumų, bet dar per mažai paplitusios. Tai, kad nėra struktūrinės kokybės sistemos ir gairių, greičiausiai stabdo tarpvalstybinių stažuočių plėtrą. Tarpvalstybinės stažuotės kliūtys yra ir skaidrumo, lengvai gaunamos informacijos apie teisines ir administracines sąlygas stoka, sunkumai, susiję su priimančiųjų organizacijų radimu ir pasirinkimu. Be to, atsižvelgiant į persikėlimo į užsienį išlaidas, nesėkmingos stažuotės kaina yra gerokai didesnė stažuotojams iš užsienio, be to, jiems sunkiau pakeisti priimančiąją organizaciją.

Komisijos pasiūlymu dėl Direktyvos dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo modernizavimo[39] direktyvos taikymo sritis išplečiama ir įtraukiamos kitose valstybėse narėse atliekamos stažuotės. Tačiau direktyva taikoma tik stažuotėms, privalomoms norint įgyti reglamentuojamąją profesiją, o ne atviros rinkos stažuotėms, dėl kurių kyla daugiausiai problemų.

Svarbus socialinių partnerių vaidmuo užtikrinant stažuočių kokybę

2012 m. balandžio mėn. Komisija pradėjo konsultacijas dėl stažuočių kokybės sistemos[40]. Po šių konsultacijų 2012 m. rugsėjo mėn. pradėtas pirmas konsultacijų su socialiniais partneriais etapas. Tiek iš vienų, tiek iš kitų konsultacijų tapo aišku, kad sutariama dėl stažuočių vaidmens svarbos, bet matyti, kad stažuočių kokybė nėra gera, be to, visoje Europoje stažuotojais dažnai piktnaudžiaujama, taigi aišku, kad reikia imtis veiksmų šioms problemoms spręsti. Tačiau skyrėsi požiūris į veiksmų aprėptį ir galimą formą. Dabar Komisija laukia socialinių partnerių nuomonės pagal SESV 154 straipsnį dėl numatomo ES lygmens veiksmo – Kokybės sistemos nustatymo ­– turinio[41]. Jei socialiniai partneriai nenorės dalyvauti derybose, savo pasiūlymą Komisija pateiks 2013 m.

2.           Europos gamybinės praktikos aljansas

Gera gamybinė praktika palengvina perėjimą iš mokyklos į darbo rinką...

Įmonėse atliekama gamybine praktika (taip pat vadinama dualiąja arba dvejopa gamybine praktika) jaunuoliams sudaromos sąlygos įgyti darbo patirties ir praktinių įgūdžių, dirbant pagal darbo sutartį įmonėje, taip pat įgyti teorinių žinių, dažniausiai švietimo įstaigoje. Keliose valstybėse narėse yra gerų pavyzdžių, kaip optimaliai taikyti gamybinės praktikos sistemas, kad perėjimas iš mokyklos į darbo rinką būtų sklandus.

Poreikis gerinti gamybinės praktikos pasiūlą ir kokybę jaučiamas daug kur: 2012 m. Taryba septynioms valstybėms narėms pateikė šaliai skirtas rekomendacijas dėl gamybinės praktikos, trims valstybėms narėms – dėl profesinio mokymo. Tačiau ir kitose valstybėse narėse gamybinės sistemos veikimą galima gerokai patobulinti ir geriau panaudoti tuo tikslu skirtą ESF finansavimą.

Gamybinės praktikos sėkmės veiksnius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Pirma, svarbus sėkmingos gamybinės praktikos veiksnys yra veiksminga profesinio rengimo ir mokymo įstaigų ir bendrovių partnerystė. Profesinio rengimo ir mokymo įstaigos ir vietos įmonės turi kurti tinklus. Apskritai reikia kuo glaudžiau bendradarbiauti su socialiniais partneriais, norint užtikrinti, kad gamybinė praktika atitiktų laikmetį ir kad įgyti įgūdžiai atitiktų poreikius. Reikia reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti mokymo ir profesinius standartus, naudingos informacijos tam gali suteikti socialiniai partneriai. Antra, ir įgyta kvalifikacija, ir mokymo procesas turi būti aukštos kokybės, turi būti panaudojamas visas gamybinės praktikos potencialas ir užtikrinama, kad šis modelis būtų pripažintas kaip vertingas mokymosi kelias, kertantis valstybių sienas ir atveriantis galimybes gauti kvalifikuotą darbą. Trečia, gamybinė praktika turi būti gerai integruota į nacionalinę ar regioninę švietimo ir mokymo sistemą, taip pat ji turi būti grindžiama aiškia reguliavimo sistema. Šioje sistemoje turėtų būti aiškiai nurodyta kiekvienos dalyvaujančios šalies atsakomybė, teisės ir pareigos, be to dalyvauti ir prisiimti įsipareigojimus turi būti skatinami labai įvairūs suinteresuotieji subjektai. Galiausiai, taip pat reikia pabrėžti, kad itin svarbu remti mokyklą metusius jaunuolius arba jaunuolius, kuriems kyla tokia rizika, kad jie galėtų atlikti gamybinę praktiką.

...tačiau turi dalyvauti ir darbdaviai...

Geras mokymosi darbo rinkoje valdymas reiškia, kad sąnaudų ir naudos santykis turi būti toks, kad darbdaviai būtų suinteresuoti dalyvauti. Mokymasis darbo rinkoje galimas tik toje šalyje, kurioje bendrovės susidomi šia koncepcija ir siūlo gamybinės praktikos vietas, besimokančiųjų apgyvendinimą ar bendradarbiauja su mokyklomis.

Reguliavimo sistema turėtų būti užtikrintos tinkamos paskatos darbdaviams, kad jie suteiktų pakankamai gamybinės praktikos vietų. Reguliavimo sistemoje turi būti atsižvelgta į specifinius MVĮ poreikius, nes joms kyla specifinių problemų ir jų ištekliai yra riboti. Paskatos gali būti finansinės, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos, subsidijos ar panašiai, tačiau reikia ir nefinansinių paskatų, pavyzdžiui tam tikros pagalbos paslaugos – bendrovėms gali būti padedama priimti praktikantus. Taigi, teigiamą poveikį šiuo atveju gali turėti ERPF parama MVĮ.

Gamybinės praktikos rėmimas yra ne tik puikus būdas atrinkti galimus kandidatus į naujas darbo vietas, bet ir duoda platesnės ekonominės per ilgesnį laikotarpį, kartu taip demonstruojama socialinė atsakomybė.

...o ją sustiprinti gali ES aspektas

Atsižvelgdama į poreikį greitai pagerinti gamybinės praktikos kokybę ir pasiūlą ir paremti valstybių narių bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje Komisija sudarys Europos gamybinės praktikos aljansą. Komisija jau pripažino, kad geras visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas labai svarbus, kad tokios iniciatyvos būtų sėkmingos[42]. Šis aljansas sutelks valdžios institucijų, verslo ir socialinių partnerių suinteresuotuosius subjektus, profesinio rengimo ir mokymo tyrėjus ir specialistus, taip pat jaunimo atstovus. Įvairūs pavieniai dabar vykdomi veiksmai būtų sutelkti, be to, būtų reklamuojama sėkmingos gamybinės praktikos sistemos nauda ir būdai, taip pat būtų informuojama, kaip tokias sistemas kurti. Aljansas taip pat padėtų sukurti bendrą dualiąją įvairioms profesijoms skirtą mokymo programą, palengvintų užsienyje atliktos gamybinės praktikos pripažinimą ir propaguotų tinkamą reguliavimo sistemą.

Sukūrusi šį aljansą Komisija taip pat skatins nacionalinę dualiojo mokymosi plėtojimo partnerystę. Partnerystė sutelktų verslo atstovus, už švietimą ir užimtumą atsakingas valdžios institucijas, ESF vadovaujančiąsias institucijas ir socialinius partnerius ir padėtų rasti būdų gamybinės praktikos vaidmeniui valstybių narių darbo rinkoje ir švietimo sistemoje didinti ir kaip planuojant ir įgyvendinant dualiojo mokymosi sistemas būtų galima naudotis nacionaliniais ESF asignavimais.

Sektorių lygmeniu jau vykdoma veikla, panaši į gamybinės praktikos aljanso vykdytiną veiklą. ES lygmens aljansas formuojamas IRT sektoriuje[43]. 

3.           Judumas jaunimui   

Didesnis judumas suteiktų daugiau įsidarbinimo galimybių...

Tai, kad labai skiriasi jaunimo nedarbo lygis, kartu su kai kuriose valstybėse narėse didėjančiu laisvų darbo vietų skaičiumi, rodo, kad judumas ES gali suteikti jaunimui daugiau galimybių gauti darbą. Tarpvalstybinė stažuotė ir gamybinė praktika šiuo atžvilgiu turi daug pranašumų ir kartu suteikia galimybę pabandyti dirbti kitoje šalyje neprivalant iš karto prisiimti ilgalaikių darbo įsipareigojimų. Tačiau tokia praktika dar nėra paplitusi. Taip yra nepaisant to, kad jaunimas yra atviras judumui, ir sėkmingos studijų užsienyje programų, pavyzdžiui, „Erasmus“ ir „Leonardo veiklos.

...ES priemonėmis judumas remiamas...

Naujasis EURES sprendimas[44], kuriuo Europos darbo vietų tinklas transformuojamas į darbo paieškos ir įdarbinimo priemonę, orientuotą į rezultatus, turi tiesioginio poveikio jaunimui, nes aišku, kad jis bus išplėstas ir bus įtraukta su darbu susijusi gamybinė praktika ir stažuotės. Be to, Komisija ketina toliau plėtoti savo iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“ ir padėti 18–30 metų ES piliečiams dirbti kitose valstybėse narėse. Įgyvendinant šią iniciatyvą darbo paieškos ir įdarbinimo tarnyboms teikiamos specialiai joms pritaikytos ES paskatos (kompensuojamos kelionės į darbo pokalbio vietą išlaidos, apmokoma prieš pradedant dirbti, vykdoma integracinė veikla). Komisija šiuos veiksmus grįs 2013 m. pradedama įgyvendinti viešųjų užimtumo tarnybų iniciatyva, kuria bus siekiama pagerinti Europos darbo rinkos veikimą. Šios tarnybos bus raginamos atlikti svarbų vaidmenį išnaudojant visas galimybes įsidarbinti, kokių tik gali būti dėl darbo jėgos judumo ES, ir užtikrinti ES piliečių, visų pirma jaunimo, užimtumo perspektyvas. Taigi, Europos darbo rinka taps veiksmingesnė, nes sumažės įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo pavojus, be to siekiama ateityje išvengti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo.

...bet reikia daugiau pastangų

Tačiau, atsižvelgiant į didžiulę jaunimo nedarbo problemą, būtina dėti daugiau pastangų. Komisija ragina ES biudžeto valdymo instituciją užtikrinti, kad 2013 m. ir vėliau būtų pakankamų išteklių tikslinėms judumo iniciatyvoms, pavyzdžiui, „Tavo pirmasis darbas“, remti, o valstybių narių viešąsias užimtumo tarnybas – toliau plėtoti EURES grįstas programas ir perkelti jų įgyvendinimą į įprastas įmones.

Artimoje ateityje pirmumas turėtų būti teikiamas labiau tikslinių ir individualizuotų veiksmų, skirtų visiems ieškantiems darbo, įskaitant jaunimą, plėtojimui. 2013 m. Komisija, remdamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant iniciatyvą ir švietimo programas („Erasmus“, „Leonardo da Vinci“) svarstys, ar nebūtų perspektyvi platesnė EURES darbo vietų jaunimui programa, kaip būsima Socialinių pokyčių ir inovacijų programos EURES dalis. Tai galėtų padėti jaunimui rasti ir išlaikyti darbą, įgyti darbo patirties, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę kitoje valstybėje narėje[45].

VI.         Tolesni žingsniai  

Nepaisant to, kad ES ir nacionaliniu lygmeniu dedama daug pastangų, pastaraisiais metais Europos jaunimo užimtumo perspektyvos dar suprastėjo. Skubiai reikia ryžtingesnio atsako. Šiame komunikate bendrais bruožais aprašoma Komisijos atlikta padėties analizė ir apžvelgiama, ką tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu galima padaryti užimtumo politikos priemonėmis, kad padėtis pagerėtų. Veiksmų reikia imtis kartu, reikia stiprinti partnerystę su visais suinteresuotaisiais subjektais – užimtumo tarnybomis, švietimo paslaugų teikėjais, socialiniais partneriais, darbdaviais ar jaunimo organizacijomis. Ant kortos pastatyta Europos ekonominė ir socialinė ateitis.     

Komisija:

· ragina valstybes nares greitai patvirtinti Tarybos rekomendacijos dėl „Jaunimo garantijų“ kūrimo pasiūlymą, kuris būtų dalis šio dokumentų rinkinio, ir jau 2013 m. pradėti įgyvendinti savo „Jaunimo garantijų“ iniciatyvas;

· ragina socialinius partnerius siekti sukurti stažuočių kokybės sistemą, siekiant užtikrinti, kad stažuotėmis jaunimui saugiomis sąlygomis būtų leidžiama įgyti aukštos kokybės darbo patirties;

· sukurs Europos gamybinės praktikos aljansą siekdama pagerinti gamybinės praktikos kokybę ir pasiūlą ir skatinti nacionalinę dualiojo profesinio mokymo sistemų partnerystę; taip pat

· pirmąjį 2013 m. pusmetį pradės konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl EURES darbo vietų jaunimui programos plėtojimo ir pristatys iniciatyvą dėl ES judumo priemonių, finansavimo ir valdymo grindimo struktūrizuota sistema, atitinkančią jų svarbą.

[1]               Taikant Eurostato darbo jėgos pagrindinius rodiklius (remiantis pagal sezoną koreguotais ketvirtiniais duomenimis), jaunimas yra jaunesni negu 25 metų asmenys, suaugusieji – vyresni negu 25 metų.

[2]               2012 m. rugsėjo 10 d. dokumentas „Jaunimo padėtis“ (angl. Status of the situation of young people) (pateikiamas su ES jaunimo ataskaita), SWD(2012)257.

[3]               2011 m. gruodžio 20 d. COM(2011) 933.

[4]               Europos Vadovų Tarybos išvados, 2012 m. birželio 29 d. EUCO76/12 ir 2012 m. spalio 19 d. EUCO 156/12.

[5]               2012 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos (2012/2617(RSP)).

[6]               2012 m. lapkričio 20 d. COM(2012) 669. Derinti Europos pastangas šveitimo, mokymo ir jaunimo užimtumo srityse taip pat galima remiantis Tarybos išvadomis dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje (ET 2020) (2009 m. gegužės 28 d. 2009/C 119/02) ir ES jaunimo strategija (2009 m. balandžio 27 d. COM (2009) 200 galutinis).

[7]               2012 m. gruodžio 5 d. SWD(2012) 406.

[8]               Europos Komisija atliktas Išsamios stažuočių tvarkos valstybėse narėse apžvalgos tyrimas (2012 m.) ir parengta ataskaita „Gamybinės praktikos pasiūla Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (2012 m.).

[9]               Taikant Eurostato darbo jėgos pagrindinius rodiklius (remiantis pagal sezoną koreguotais ketvirtiniais duomenimis), jaunimas yra jaunesni negu 25 metų asmenys, suaugusieji – vyresni negu 25 metų.

[10]             Nedarbo santykis (apibrėžiamas kaip darbo neturinčio jaunimo dalis visoje jaunimo populiacijoje) apima didelę tos amžiaus grupės neveiklių asmenų, daugiausia besimokančių, grupę, taigi galima geriau matyti nedarbo problemos mastą. Tai aktualu lyginant šalis, kuriose labai skiriasi jaunimo neveiklumas (daugiau išsamios informacijos galima rasti Europos Komisijos užimtumo Europoje ataskaitos (2007 m.) 1 skyriuje).

[11]             Eurostato darbo statistika, pagal sezoną nekoreguoti ketvirtiniai (lfsq_pganws) ir antrojo ketvirčio (lfsq_upgal) duomenys . Jaunimas – nuo 15 iki 24 metų, suaugusieji – nuo 25 iki 64 metų.

[12]             Eurostato darbo statistika, pagal sezoną nekoreguoti ketvirtiniai (lfsq_eppqa) ir antrojo ketvirčio (lfsq_etpga) duomenys. Jaunimas – nuo 15 iki 24 metų, suaugusieji – nuo 25 iki 64 metų.

[13]             13 Europos šalių duomenys. Europos Komisijos parengtos Europos užimtumo ir socialinės tendencijos (2012 m.), dar nepaskelbtos.

[14]             Žr. 12 išnašą.

[15]             Žr. 12 išnašą.

[16]             Apskaičiavo Europos lyčių lygybės ekspertų tinklas, remdamasis 2009 m. darbo jėgos tyrimo ad hoc perėjimo iš mokyklos į darbo rinką moduliu.

[17]             Dualiosiose darbo rinkose didelė dalis laikinų sutarčių, pagal kurias daugiausia dirba jauni darbuotojai, egzistuoja kartu su neterminuotomis sutartimis, užtikrinančiomis didesnį užimtumo saugumą. Įvardyta, kad užimtumo apsaugos teisių, suteikiamų pagal neterminuotas ir terminuotas sutartis, skirtumai yra pagrindinis segmentacijos šaltinis.

[18]             Eurostato darbo statistika, antrojo ketvirčio pagal sezoną nekoreguoti [lfsq_igaww] ketvirtiniai duomenys. 15–24 metų jaunimas, neįtraukti atsakymai, kuriuose informacija nepateikta.

[19]             Eurostat, Darbo jėgos statistika, [edat_lfse_20].

[20]             Europos užimtumo ir socialinių tendencijų apžvalgos dokumentas, 2012 m., dar nepaskelbtas.

[21]             Nekvalifikuotiems darbuotojams taip pat kyla didžiausia nedarbo rizika, ir greičiausiai jų perspektyvos dar blogės. Remiantis naujausia Cedefop įgūdžių prognoze (http://www.cedefop.europa.eu/EN/about-cedefop/projects/forecasting-skill-demand-and-supply/skills-forecasts.aspx), visoje ES darbo vietų, kurios tiktų tik pagrindinę mokyklą baigusiems asmenims, skaičius 2000–2010 m. jau sumažėjo 20,4 proc., o 2010–2020 m. sumažės dar 18,9 proc.

[22]             2012 m. spalio 10 d. „Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“, COM(2012) 582. Pavyzdžiui, iki 2015 m. ES bus iki 700 000 neužpildytų IRT darbuotojų vietų. Žr. Europos Komisijos ataskaitą „E. įgūdžių pasiūlos ir paklausos Europoje raidos prognozė (2010–2015 m.)“ (Anticipating the Evolution of the Supply and Demand of e-Skills in Europe (2010-2015)), Empirica and IDC Europe, 2009. Atnaujinta prognozė, pateikta Europos konferencijoje e. įgūdžių klausimais 2011 m. gruodžio 13 d. Briuselyje. Spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo problemą labai svarbu sveikatos ir socialinės priežiūros, taip pat žaliosios ekonomikos srityse.

[23]             Taikant Eurostato darbo jėgos antrojo ketvirčio pagal sezoną koreguotus pagrindinius rodiklius, jaunimas yra jaunesni negu 25 metų asmenys.

[24]             Informacija apie jau įgyvendinamus ir būsimus veiksmus pateikta kartu pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, 2012 m. gruodžio 5 d. SWD(2012).

[25]             2012 m. sausio 30 d. surengtame neoficialiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Pirmininkas J. M. Barrosas pasiūlė bandomąjį projektą, kuriuo būtų padedama aštuonioms didžiausio jaunimo nedarbo valstybėms narėms perskirstyti jų ES struktūrinių lėšų asignavimus jaunimo nedarbo problemoms spręsti.

[26]             2012 m. gruodžio 5 d. SWD(2012) 406.

[27]             Vis labiau pripažįstama, kad savarankiškas darbas jaunimui galėtų būti viena iš karjeros galimybių, taip pat žr. „Verslumo ugdymas Europos mokyklose“ (Entrepreneurship Education at School in Europe), Europos Komisija, 2012 m.

[28]             Šioje lentelėje pateikti skaičiai yra laikini ir atspinti 2012 m. lapkričio mėn. turėtą informaciją.

[29]             2012 m. gruodžio 5 d. SWD(2012) 406.

[30]             Be to, Bendroji užimtumo ataskaita (2012 m. lapkričio 28 d. COM(2012) 750 priedas), kuria pagrįsta ir išplėsta metinė augimo apžvalga, yra dalis Komisijos dokumentų rinkinio, kuriuo pradedamas 2013 M. Europos semestras. Ji pagrįsta Europos užimtumo ir socialine padėtimi, Užimtumo gairių įgyvendinimu, taip pat šalių Nacionalinių reformų programų apžvalgos, po kurios parengtos 2012 m. šalims skirtos rekomendacijos, rezultatais ir rekomendacijų įgyvendinimo vertinimu.

[31]             2012 m. lapkričio 28 d. COM(2012) 750.

[32]             Tarybos rekomendacijos dėl „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos nustatymo pasiūlymas, 2012 m. gruodžio 5 d. COM(2012) 729.

[33]             2012 m. gruodžio 5 d. SWD(2012) 409.

[34]             Europai jaunuoliai, kurie nei dirba, nei mokosi, dabar kainuoja 1,2 proc. BVP arba 153 mlrd. EUR, žr.: Eurofound (2012), NEETs – Young people not in employment, education, or training: Characteristics, costs and policy responses in Europe (Nedirbantis ir nesimokantis jaunimas. Būdingi bruožai, išlaidos ir politinė reakcija), Europos Sąjungos leidinių biuras , Liuksemburgas.

[35]             Investicijos į „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą nacionalinėse sąskaitose nepatenka į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kategoriją.

[36]             Išsamios stažuočių tvarkos ES valstybėse narėse apžvalgos tyrimas (Study on a comprehensive overview of traineeship arrangements in the EU Member States), Europos Komisija (2012 m.).

[37]             „Jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimas, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimas“, EP 2009/2221 (INI), 2010 6 14.

[38]             2011 6 17 Tarybos išvados.

[39]             Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą, 2011 m. gruodžio 19 d. COM(2011)883 galutinis.

[40]             SWD(2012) 99, 2010 4 18.

[41]             COM(2012) 728, 2012 12 5.

[42]             2012 m. lapkričio 20 d. COM(2012) 669.

[43]             Didžiąja IRT darbo vietų koalicija siekiama jungti suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų spręsti įgūdžių trūkumo ir jų pasiūlos bei paklausos neatitikimo problemas IRT specialistų darbo rinkoje.

[44]             2012 m. lapkričio 26 d. C(2012) 8548.

[45]             Jaunimo judumui palaikyti komisija taip pat ketina pristatyti „Judaus jaunimo“ kortelės iniciatyvą.