KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl tinkamų ES ir Europos kosmoso agentūros santykių užmezgimo

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungai suteikta kosmoso srities kompetencija, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos. Kosmoso politika tapo priemone ES tikslams pasiekti ir savarankiška ES politikos sritimi.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 189 straipsnyje nurodyta, kad ES turi užmegzti tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA).

Šis komunikatas pagrįstas 2011 m. balandžio mėn. komunikatu[1] „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“, kuriame Komisija pateikė pradines idėjas apie ES ir EKA santykių raidą.

1.           Pagrindiniai faktai

Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjunga tapo viena iš kosmoso srities lyderių. EGNOS ir GALILEO, GMES ir pagal septintąją bendrąją programą atliekami kosmoso tyrimai yra esminiai Europos kosmoso projektai.

Su kosmosu susijusiuose Komisijos pasiūlymuose, skirtuose kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiui, nurodoma, kad Europos Sąjunga turėtų aktyviau dalyvauti kosmoso srities veikloje.

Vis svarbesnis ES vaidmuo kosmoso srityje susijęs su vis glaudesniais santykiais su valstybėmis narėmis ir EKA – kitais dviem pagrindiniais Europos kosmoso politikos veikėjais. Todėl Komisija patikėjo EKA tam tikras užduotis, susijusias su konkrečių ES kosmoso programų įgyvendinimu. Kalbant apie Europos globalias navigacijos palydovines sistemas (GNSS), EKA šiuo metu atsakinga už sistemų antžeminių ir kosmoso segmentų projektavimą, plėtojimą ir pirkimą; sistemų eksploatavimą valdyti siekiama pavesti Europos GNSS agentūrai (GSA)[2]. Plėtojant glaudesnius ryšius su EKA būtų geriau paskirstomos užduotys.

EKA – pasaulinio masto organizacija, daug prisidėjusi prie Europos pasiekimų pastaraisiais keturiais dešimtmečiais. Dėl EKA ir valstybių narių pagal nacionalines kosmoso programas vykdomos veiklos Europa dabar turi stiprią technologinę ir pramoninę bazę ir yra pripažinta patikima tarptautinių programų partnere.

ES remiasi EKA technine kompetencija, agentūrai perduota didelė kosmoso politikai skirto ES biudžeto dalis; taigi ES šiuo metu yra viena didžiausių EKA rėmėjų.

Vis dėlto, nors suformuota atskira ES lygmens kosmoso politika ir vis svarbesnės tampa ES kosmoso programos bei Europos Sąjungos priklausomybė nuo techninės EKA kompetencijos, kosmoso reikalų valdymo Europos mastu raida to dar neatspindi. Pagal 189 straipsnio nuostatas šiame komunikate nurodomos ES santykių su EKA plėtojimo trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais galimybės, siekiant tęsti veiksmingą bendradarbiavimą. Šiame komunikate pateiktos pradinės idėjos. Tolimesni pasiūlymai turės būti pagrįsti išsamia sąnaudų ir naudos analize ir poveikio vertinimu.

2.           Dabartiniai ES ir EKA santykiai. Struktūrinės kliūtys

2.1.        Finansinių taisyklių nesutapimas

ES lėšų valdymas EKA yra per daug sudėtingas, nes Europos Sąjungos ir EKA taisyklės skiriasi, tačiau agentūra į jas visas turi atsižvelgti. Pagrindinės EKA programos finansuojamos daugiausia valstybių narių įnašais. Pagal šias programas vykdomi pirkimai pramonės sektoriuje pagrįsti „geografinės grąžos“ principu, tad EKA finansinės procedūros parengtos pirmiausiai atsižvelgiant į šią taisyklę. Įgyvendindama ES programas EKA privalo laikytis ES taisyklių ir griežto ekonominiu požiūriu geriausio pasiūlymo pasirinkimo principo, nurodyto ES finansiniame reglamente[3]. Tai kelia sunkumų, ypač kai programos finansuojamos tiek iš EKA, tiek iš ES asignavimų.

2.2.        Narių asimetrija

Šiuo metu EKA narės yra 17 ES valstybių narių[4]. EKA narės yra ir Norvegija su Šveicarija, kurios nėra ES valstybės narės. Kanada su EKA sudarė dvišalę bendradarbiavimo sutartį. Dėl vis aktyvesnio ES ir EKA bendradarbiavimo ir šios asimetrinės struktūros bei balsavimo sistemos, pagal kurią kiekviena valstybė narė EKA taryboje turi vieną balsą, o pagrindiniai sprendimai šioje organizacijoje priimami vieningai, ES nepriklausančios EKA narės gali daryti neproporcingai didelį poveikį nagrinėjant ES svarbius klausimus. Be to, dėl narių asimetrijos sudėtingiau spręsti klausimus, ypač susijusius su saugumu ir gynyba, kaip nurodyta toliau.

2.3.        Su saugumo ir gynybos klausimais susijusi asimetrija

Priėmus Lisabonos sutartį ir įkūrus Europos išorės veiksmų tarnybą ES įgijo didesnę saugumo ir gynybos srities kompetenciją. Kosmoso pajėgumai dažnai gali būti naudojami civilinėms ir gynybos reikmėms. Siekdama prisidėti prie bendros saugumo ir gynybos politikos tikslų įgyvendinimo, ES turi užtikrinti, kad vykdant kosmoso politiką civilinės ir gynybos reikmės būtų dar labiau susietos ir suderintos. Todėl valstybių narių ir EKA bendradarbiavimas yra itin svarbus. Tačiau tai, kad EKA narės yra ne tik ES valstybės narės, sunkina ES ir EKA santykius ir iš esmės kelia akivaizdžias problemas, kurios tampa dar sudėtingesnės sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus.

2.4.        Politikos koordinavimo priemonių nebuvimas.

EKA kosmoso srities veiklai trūksta struktūrinės jungties ir koordinavimo su platesne Europos Sąjungos politikos formavimo sistema. 2004 m. ES ir EKA bendrajame susitarime[5], nepaisant plačios jo taikymo srities, tokių priemonių nenumatyta. Programų lygmeniu būtina ilgai derėtis, kol susitariama dėl konkrečių koordinavimo ir bendradarbiavimo būdų. Politikos sprendimų priėmimo lygmeniu nėra jokio oficialaus mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinama, kad EKA iniciatyvos derėtų su ES politikos kryptimis. Ši problema itin aktuali kalbant apie tarptautinius santykius.

2.5.        EKA politinės atskaitomybės trūkumas

Galiausiai, ES ir EKA santykiams įtakos turi ir politinės atskaitomybės asimetriškumas. EKA, kaip Europos agentūra, nėra formaliai susijusi su Europos Parlamentu, todėl neturi tiesioginio ryšio su piliečiais, kaip įprasta vykdant bet kurią kitą ES politiką.

3.           Tolesnė veikla

ES gali pasirūpinti politika (įskaitant tarptautinę politiką) ir teisėtumu, taip pat susiejimu su kitomis politikos sritimis. Su didesnio veiklos veiksmingumo, gynybos ir saugumo reikalų darnumo, politinio koordinavimo ir atskaitomybės poreikiu susiję klausimai gali būti išspręsti tik EKA palaikant glaudesnius ilgalaikius ryšius su Europos Sąjunga.

Komisija mano, kad tiksli šio ilgalaikio tikslo įgyvendinimo data turėtų būti apie 2020–2025 m. Glaudžiai bendradarbiaudama su EKA, Komisija iki 2013 m. pabaigos galėtų pristatyti valstybėms narėms keletą glaudesnių santykių užmezgimo galimybių. Tarp jų būtų pasiūlytos šios galimybės: stiprinti bendradarbiavimą, išlaikant status quo; Europos Sąjungai perduoti EKA, kaip tarpvyriausybinės organizacijos, vadovavimą (iš dalies atsižvelgiant į Europos gynybos agentūros modelį); pertvarkyti EKA į ES agentūrą (pagal esamų reguliavimo agentūrų modelį). Artimai bendradarbiaudama su EKA, Komisija atliks išsamią šių įvairių galimybių sąnaudų ir naudos bei rizikos analizę, siekdama didinti įvairių veikėjų, įskaitant Europos GNSS agentūrą, sąveiką.

Pagal šias alternatyvas dabartinės esminės EKA ypatybės būtų išsaugotos (pvz., valstybių narių galimybė dalyvauti pasirenkamosiose programose), tačiau ji įgytų ir pagrindinių ES skiriamųjų požymių, kaip antai, sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma arba atskaitomybė Europos Parlamentui.

Tuo tarpu galima užtikrinti veiksmingą ES ir EKA sambūvį, kuris galėtų padėti pasiekti ilgalaikį glaudesnių ryšių užmezgimo tikslą. ES ir EKA sudarytais įgaliojimo susitarimais jau prisidėta prie glaudesnių EKA ir ES ryšių užmezgimo; geriausias to pavyzdys – įgyvendinant GALILEO įkurtas EKA Navigacijos direktoratas.

2011 m. balandžio mėn. komunikate[6] Komisija pasiūlė EKA toliau vystytis kaip tarpvyriausybinei ir ES lygmens organizacijai, kuri tuo pačiu metu galėtų vykdyti karines ir civilines programas. Agentūra turėtų toliau kurti išimtinai ES programoms vykdyti skirtus valdymo padalinius. Narystės struktūra taip pat turėtų būti lanksti, kad, pritarus ES, Šveicarija ir Norvegija galėtų dalyvauti tam tikrose programose.

Remdamasi šiomis pradinėmis idėjomis, Komisija siūlo Europos Sąjungai:

– taikant atvirąjį koordinavimo metodą per Europos Sąjungos Tarybą užtikrinti nuoseklumą Europos Sąjungoje ir EKA priklausančių ES valstybių narių pozicijų bei ES politikos suderinamumą;

– sistemingai naudotis EKA projektuojant ir plėtojant ES kosmoso infrastruktūrą, kurios eksploatavimas būtų kitų organų, kaip antai Europos GNSS agentūra, užduotis;

– nustatyti ES finansinio reglamento nuostatas atitinkantį vieningą požiūrį, pagal kurį EKA būtų perduota atsakomybė už ES kosmoso programas, kad ji pasirengtų vykdyti veiklą pagal ES modelį ir, prireikus, būtų užmegzta partnerystė su valstybėmis narėmis.

EKA galėtų:

– prireikus pritaikyti savo struktūrą (finansinių ir vidaus sprendimų priėmimo srityje), siekdama užtikrinti, kad Komisijos perduota veikla būtų valdoma pagal panašų į ES modelį (pvz., įkūrus specialų direktoratą, atsakingą už ES programų valdymą EKA);

– atlikti reikiamus pakeitimus, kad Europos Komisija galėtų nevaržomai dalyvauti svarbių teisės aktais nustatytų EKA organų (pvz., EKA tarybos ir jai pavaldžių organų) veikloje ir taip galėtų prie jos prisidėti, taip pat užtikrinti koordinavimą su ES politikos kryptimis, naudodamasi EKA turimomis priemonėmis.

4.           Išvada

Komisija prašo Tarybos ir Europos Parlamento nuomonės apie šiuos pasiūlymus, susijusius su ES ir EKA santykiais ir ilgalaikiu glaudesnių EKA ir ES ryšių užmezgimo tikslu. Į tai atsižvelgdama, Komisija galėtų pateikti išsamią galimų alternatyvų sąnaudų ir naudos analizę.

[1]               COM(2011) 152.

[2]               COM(2011) 814.

[3]               Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, iš dalies pakeistas Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1081/2010.

[4]               Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Lenkija baigia ratifikavimo procesą, siekdama būti 20–ąja valstybe, tapsiančia EKA nare.

[5]               OL L 261, 2004 8 6, p. 64.

[6]               COM(2011) 152.