EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0759
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL establishing for the period 2014 to 2020 the Justice Programme
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa
/* KOM/2011/0759 galutinis - 2011/369 (COD) */
Relation | Act | Comment | Subdivision concerned | From | To |
---|---|---|---|---|---|
Adopted by | 32013R1382 |
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa /* KOM/2011/0759 galutinis - 2011/369 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Stokholmo
programoje patvirtinta, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės
plėtra išlieka Europos Sąjungos prioritetu. Nors šioje srityje jau
padaryta didelė pažanga, teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir
baudžiamosiose bylose vis dar nepakankamas. Priėmus Lisabonos sutartį
ir panaikinus trečiąjį ramstį teisingumo erdvė
intensyviai vystoma, kad būtų reaguojama į visas kylančias
problemas. Teisinės ir politinės priemonės, taip pat nuoseklus
jų įgyvendinimas yra svarbiausi dalykai. Finansavimas, skirtas
teisės aktų leidybai ir politikos formavimui remti ir jų
įgyvendinimui skatinti, gali prisidėti prie pokyčių šioje
srityje. Komunikate dėl ES biudžeto peržiūros[1] įtvirtintas naujas
požiūris į turimas finansavimo priemones ir įgyvendinimo
mechanizmus siekiant užtikrinti, kad didžiausias dėmesys būtų
skiriamas papildomai Europos naudai, ir sukurti racionalius ir paprastus
finansavimo mechanizmus. „Strategijos „Europa 2020“ biudžete“[2] Komisija nustatė, kad, siekiant
išspręsti dėl programų struktūrų sudėtingumo ir
daugybės įgyvendinamų programų kylančias problemas,
reikia paprastesnio ir skaidresnio biudžeto. Teisingumo sritis, kurioje
turėtų būti imtasi veiksmų, buvo paminėta kaip sritis,
kuriai būdingas susiskaidymas. Atsižvelgiant į šią sistemą ir
siekiant supaprastinimo ir racionalizavimo, Teisingumo programa
pratęsiamos trys dabartinės programos: – Civilinės teisenos programa (JCIV); – Baudžiamojo teisingumo programa (JPEN); – programa „Narkotikų prevencija ir
informacija apie juos“ (DPIP). DPIP buvo grindžiama visuomenės sveikatos
teisės aktais ir dėl šios priežasties apėmė sveikatos
problemas, pirmiausia dėl narkotikų vartojimo kylančio pavojaus
sveikatai mažinimą, o Teisingumo programa skirta kovos su narkotikais
politikai, sutelkiant dėmesį į nusikaltimų prevencijos
aspektą. Pagal naują programą skiriamas narkotikų srities
finansavimas bus sutelktas į neteisėtą prekybą narkotikais
– vieną iš nusikalstamumo sričių, kurioje Europos teisės
aktų leidėjas gali priimti minimalias taisykles dėl
nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo pagal SESV 83
straipsnį, – ir kitą su narkotikais susijusią
neteisėtą veiklą. Sujungus šias programas, kurioms visoms
taikoma SESV V antraštinės dalies III dalis, šioje srityje bus galima
pritaikyti visapusiško finansavimo būdą ir veiksmingiau skirti
lėšas horizontaliems klausimams, pvz., mokymui. Bendrasis šio pasiūlymo tikslas –
padėti sukurti tikrą teisingumo erdvę, skatinant teisminį
bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Kad šis
bendrasis tikslas būtų pasiektas, pasiūlyme siekiama skatinti
veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės
taikymą teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose
srityje, stiprinant teisę kreiptis į teismą ir užkertant
kelią narkotikų paklausai ir pasiūlai bei jas mažinant. To galima pasiekti
remiant mokymą ir didinant informuotumą, stiprinant tinklus ir
palengvinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Be to, Europos
Sąjunga turi parengti patikimą analitinį pagrindą, kad
galėtų remti politikos formavimą ir teisės aktų
leidybą teisingumo srityje. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis Viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis
šalimis dėl būsimo veiklos teisingumo, pagrindinių laisvių
ir lygybės erdvės srityje finansavimo po 2013 m.[3] pradėtos 2011 m.
balandžio 20 d. Konsultacijose internetu visos suinteresuotosios šalys ir
fiziniai asmenys galėjo dalyvauti du mėnesius. Savo atsakymus
pateikė 187 respondentai, įskaitant nemažą nevyriausybinių
organizacijų dalį, iš daugumos valstybių narių. Respondentai teigiamai įvertino
politinius programų tikslus ir patvirtino finansavimo poreikį
aptariamose srityse. Buvo pripažinta papildoma Europos nauda ir nenurodyta
jokia sritis, kuriai finansavimas turėtų būti nutrauktas. Buvo
pripažintas poreikis supaprastinti ir pagerinti, o dauguma pasiūlytų
priemonių, įskaitant programų skaičiaus mažinimą ir
procedūrų paprastinimą, buvo įvertintos teigiamai. Suinteresuotosios šalys palankiai vertino
tokią veiklą, kaip gerosios patirties mainai, specialistų
mokymas, informacijos teikimo ir informuotumo didinimo veikla, parama tinklams,
tyrimai ir t. t., finansavimą. Visų rūšių veikla,
kuriai pritarė respondentai, aiškiai numatyta pasiūlymo
6 straipsnyje. Respondentai pritarė Komisijos pasiūlymams
dėl veikėjų, kurie gali gauti finansavimą, ir finansavimo
mechanizmų, kurie galėtų būti naudojami, rūšių. 2.2. Poveikio vertinimas Atliktas vienas būsimo visos veiklos
teisingumo, teisių ir lygybės erdvėje, kurią dabar sudaro
šešios programos, finansavimo poveikio vertinimas[4]. Šis poveikio vertinimas yra
svarbus tiek pasiūlymui dėl Teisingumo programos, tiek
pasiūlymui dėl Teisių ir pilietybės programos. Atliekant
poveikio vertinimą remiamasi tarpiniais dabartinių programų
vertinimais[5],
kuriais buvo patvirtintas bendras programų efektyvumas ir veiksmingumas,
tačiau juose taip pat buvo nustatyti kai kurie trūkumai ir
galimybė atlikti patobulinimus. Poveikio vertinime pateikiamos trys
galimybės: A galimybė: toliau
įgyvendinti šešias programas ir išspręsti kai kurias nustatytas
problemas pakeičiant programų vidinį valdymą. Pagerinus
valdymą ir skatinant tvirtą programų sąveiką
būtų galima išspręsti kai kuriuos klausimus. Tačiau
pagrindinė problemų priežastis, t. y. didelis programų
skaičius, nebūtų tiesiogiai pašalinta, todėl pagal šią
galimybę atlikti patobulinimai būtų riboti. B galimybė: išsaugoti
visas A galimybės priemones ir, be to, dabartines šešias programas
sujungti į dvi programas. Ši galimybė leistų lanksčiai
naudoti lėšas ir padėtų įgyvendinti metinius politikos
prioritetus. Ji padėtų labiau supaprastinti programas (paramos
gavėjų atžvilgiu ir administravimo požiūriu) ir padidinti
jų veiksmingumą, nes reikėtų daug mažiau
procedūrų. Programų veiksmingumas taip pat būtų
padidintas, nes suskaidyto ir nenuoseklaus lėšų paskirstymo problema
būtų geriau sprendžiama įgyvendinant dvi programas. Galėtų
atsirasti daugiau laisvų žmogiškųjų išteklių, nes dėl
mažesnio procedūrų skaičiaus sumažėtų
administracinė našta ir šiuos žmogiškuosius išteklius būtų
galima panaudoti veikloje, kuria siekiama padidinti programų
veiksmingumą (rezultatų sklaida, stebėjimas, informacijos
teikimas ir t. t.). C galimybė: įgyvendinti
tik vieną programą. Ši galimybė padeda išspręsti visas
problemas, kurias sukėlė daugybė teisinių priemonių ir
padidėjusi administracinė našta, susijusi su daugybės
programų valdymu. Tačiau dėl teisinių apribojimų,
susijusių su šios programos taikymo sritimi, nebūtų galima
patenkinti visų politikos sričių finansavimo poreikių.
Reikėtų pasirinkti tarp teisingumo srities ir teisių ir
pilietybės srities. Nors šis sprendimo būdas galėtų duoti
maksimalią naudą valdymo požiūriu, juo naudojantis
nebūtų įmanoma pakankamai įgyvendinti politikos
prioritetų ir patenkinti visos politikos srities poreikių. Atsižvelgiant į galimybių
analizę ir jas palyginus, pasirinkta galimybė – dviejų
programų, kurios apimtų visų politikos sričių
finansavimo poreikius (B galimybė), įgyvendinimas.
Palyginti su status quo padėtimi, B galimybė turi aiškių
privalumų ir neturi jokių trūkumų. A galimybė
nėra tokia naudinga kaip B galimybė, o C galimybė taikoma tik
daliai politikos sričių, todėl yra netinkama. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Pasiūlymas pagrįstas Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
82 straipsnio 1 dalimi ir 84 straipsniu. 81 ir 82 straipsniai kartu suteikia
galimybę laikytis visapusiško požiūrio remiant teisminio
bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose plėtrą,
ypač sprendžiant su abiem teisingumo sritimis susijusius bendrus ir
horizontaliuosius klausimus. 84 straipsnyje numatyta galimybė sukurti
priemones, kuriomis skatinami ir remiami valstybių narių veiksmai
nusikaltimų prevencijos srityje. Programa nesiekiama apimti visos
nusikaltimų prevencijos srities, bet tik kovos su narkotikais politikos
sritį. Ja siekiama sukurti visapusišką požiūrį į
kovą su narkotikų paklausa ir pasiūlą ir įtraukiama
finansinė parama valstybių narių tarpvalstybiniam
bendradarbiavimui vykdymo srityje. Siūloma finansavimo veikla bus
užtikrintas papildomos Europos naudos ir subsidiarumo principų laikymasis.
Didžiausias Sąjungos biudžeto finansavimas skiriamas veiklai, kurios
tikslų valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali pakankamai
pasiekti ir kurioje Sąjungos intervencija galima suteikti papildomos
naudos, palyginti su pavieniais valstybių narių veiksmais. Veikla,
kuriai taikomas šis reglamentas, prisidedama prie veiksmingo acquis
taikymo skatinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą,
didinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei kuriant daugiau
tinklų ir siekiant teisingai, aiškiai ir nuosekliai visoje Sąjungoje
taikyti Sąjungos teisę. Europos Sąjunga turi geresnes nei
valstybės narės sąlygas spręsti tarpvalstybinius klausimus
ir sukurti tarpusavio mokymosi Europos programą. Bus remiamas patikimas
analitinis pagrindas remti ir plėtoti politikos sritis. Europos
Sąjungos intervencija leidžia nuosekliai vykdyti šią veiklą
visoje Sąjungoje ir ja užtikrinama masto ekonomija. Pasiūlymas
atitinka proporcingumo principą – juo neviršijama to, kas būtina
nurodytam tikslui pasiekti Europos lygiu. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Teisingumo programai įgyvendinti
2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. skirtas
finansinis paketas yra 472 mln. EUR (dabartinėmis kainomis). 5. PAGRINDINIAI PASIŪLYMO ELEMENTAI Siūlomu
požiūriu siekiama finansavimo procedūrų supaprastinimą,
kaip to reikalauja visos dalyvaujančios šalys, derinti su labiau į
rezultatus orientuotu požiūriu. Toliau pateikiami pagrindiniai šio
požiūrio elementai: – Pasiūlyme
apibrėžiami bendrieji ir konkretūs tikslai, kuriuos siekiama
įgyvendinti šia programa (4 ir 5 straipsniai) ir veiksmų sritys,
kurioms programoje bus skiriamas didžiausias dėmesys (6 straipsnis). Bendraisiais
ir konkrečiais tikslais apibūdinama programų taikymo sritis
(politikos sritys), tuo tarpu veiklos rūšys yra orientuotos į
finansavimą, jos taikomos visoms susijusioms politikos sritims ir jais
horizontaliai apibūdinami rezultatai, kuriuos galima pasiekti skyrus
finansavimą. Kartu šiais tikslais apibūdinamos sritys, kuriose
finansavimu galima iš tikrųjų suteikti papildomos naudos siekiant
politinių tikslų. Įgyvendindama šį reglamentą Komisija
kasmet nustatys atitinkamų politikos sričių finansavimo prioritetus.
Įgyvendinant programą galima pasinaudoti visomis Finansiniame
reglamente numatytomis finansinėmis priemonėmis. Dalyvauti gali visi
juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti valstybėse narėse arba
programoje dalyvaujančioje trečiojoje šalyje, nenustatant jokių
papildomų ribojimų, susijusių su galimybe dalyvauti programoje.
Šia struktūra sudaromos sąlygos supaprastinti ir geriau pritaikyti
programą prie politikos poreikių ir pokyčių. Be to, ji suteikia
tvirtą vertinimo pagrindą, nes konkretūs tikslai yra tiesiogiai
susiję su vertinimo rodikliais, kurie išliks vienodi per visą
programos trukmę ir bus reguliariai stebimi ir vertinami. Siūloma
nenumatyti konkrečios sumos kiekvienai programos politikos sričiai
siekiant užtikrinti lankstumą ir geriau įgyvendinti programą. – Dalyvavimas
atviras šioms trečiosioms šalims: EEE šalims, narystės
siekiančioms šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims
kandidatėms. Kitos trečiosios šalys, tiksliau, šalys, kuriose vykdoma
Europos kaimynystės politika, gali prisijungti prie programos
veiksmų, jei tai tikslinga šių veiksmų atžvilgiu. – Metiniai
programos prioritetai bus apibrėžti metinėje darbo programoje.
Kadangi tai susiję su politika grindžiamu pasirinkimu, metinė darbo
programa tvirtinama atsižvelgus į valstybių narių komiteto
nuomonę taikant patariamąją procedūrą. –
Įgyvendindama programą Komisija gali, remdamasi sąnaudų ir
naudos analize, naudotis veikiančia vykdomąja įstaiga, kaip
nustatyta 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB)
Nr. 58/2003, nustatančiame vykdomųjų įstaigų,
kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys,
įstatus. Teisėjų
ir teisminių institucijų darbuotojų sąvoka Teisėjų
ir teisminių institucijų darbuotojų mokymas yra esminis
teisingumo politikos elementas. Teisininkų mokymas didina valstybių
narių, specialistų ir piliečių tarpusavio
pasitikėjimą, ir jam skirtame Komisijos komunikate „Naujas Europos
teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje
didinimas“ nustatyti konkretūs mokymo tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki
2020 m.[6]
SESV 81 straipsnio 2 dalies h punkte ir 82 straipsnio
1 dalies c punkte kalbama būtent apie teisėjus ir
teisminių institucijų darbuotojus. Pagal Komisijos komunikatą
advokatų profesija yra atskira, tačiau jie būtini ir neatsiejami
nuo teismų veiklos; įgyvendinant Europos Sąjungos teisę jie
atlieka labai svarbų vaidmenį. Kalbant apie notarus, kai kuriose
valstybėse narėse jiems suteikti dideli teisėsaugos srities
įgaliojimai, taigi jie taip pat dalyvauja įgyvendinant Sąjungos
teisę. Atsižvelgiant į Sutarties nuostatų pobūdį ir
tikslus, šios nuostatos išplečiamos, kad būtų taikomos ir šioms
dviem profesijoms. 2011/369 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 1 ir 2 dalis,
82 straipsnio 1 dalį ir 84 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo
numatoma sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje
asmenys gali laisvai judėti. Šiuo tikslu Sąjunga gali priimti
priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą
civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatintų bei remtų
valstybių narių veiksmus nusikaltimų prevencijos srityje,
visų pirma narkotikų paklausos ir pasiūlos prevencijos ir
mažinimo srityje; (2)
Stokholmo programoje[7]
dar kartą patvirtinamas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės
plėtros prioritetas ir konkrečiai nurodoma, kad vienas iš jos
politikos prioritetų – teisės ir teisingumo Europos kūrimas.
Finansavimas nurodomas kaip viena svarbiausių priemonių Stokholmo
programos politikos prioritetams sėkmingai įgyvendinti; (3)
Komisijos komunikate dėl strategijos
„Europa 2020“[8]
nustatyta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Siekiant
paremti ir skatinti strategijos „Europa 2020“ konkrečius tikslus ir
pavyzdines iniciatyvas, reikėtų sukurti gerai veikiančią
teisingumo erdvę, kurioje panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso ir
teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus
kliūtys; (4)
patirtis, įgyta vykdant veiksmus Sąjungos
lygmeniu, parodė, kad siekiant šių tikslų praktikoje reikia
derinti priemones, įskaitant teisės aktus, politines iniciatyvas ir
finansavimą. Finansavimas yra svarbi teisėkūros priemones
papildanti priemonė. Todėl turėtų būti nustatyta
finansavimo programa; (5)
Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“[9]
pabrėžiamas poreikis racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos
finansavimą. Iš esmės supaprastinti finansavimą ir užtikrinti
veiksmingą jo valdymą galima mažinant programų skaičių
ir racionalizuojant, paprastinant ir derinant finansavimo taisykles ir
procedūras; (6)
atsižvelgiant į poreikį supaprastinti ir
veiksmingai valdyti finansavimą, šiuo reglamentu nustatoma Teisingumo
programa, pagal kurią bus tęsiama ir plėtojama veikla, vykdyta
remiantis trimis ankstesnėmis programomis, nustatytomis 2007 m.
rugsėjo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu
Nr. 1149/2007/EB[10],
2007–2013 m. laikotarpiui patvirtinančiu specialiąją
programą „Civilinė teisena“ kaip Pagrindinių teisių ir teisingumo
bendrosios programos dalį; 2007 m. vasario 12 d. Tarybos
sprendimu 2007/126/TVR[11],
2007–2013 m. laikotarpiui įkuriančiu specialiąją
programą „Baudžiamasis teisingumas“ kaip Pagrindinių teisių ir
teisingumo bendrosios programos dalį, ir 2007 m. rugsėjo
25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1150/2007/EB[12] dėl Specialiosios
programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ kaip Bendrosios
programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalies sukūrimo
2007–2013 m. laikotarpiui; (7)
programa „Narkotikų prevencija ir informacija
apie juos“ buvo grindžiama visuomenės sveikatos teisės aktais ir
dėl šios priežasties apėmė sveikatos problemas, pirmiausia
dėl narkotikų vartojimo kylančio pavojaus sveikatai
mažinimą, o Teisingumo programa reikėtų vykdyti kovos su
narkotikais politiką, dėmesį sutelkiant į nusikaltimų
prevencijos aspektą. Pagal naują programą skiriamas
narkotikų srities finansavimas turėtų būti sutelktas į
kovą su neteisėta prekyba narkotikais ir kita su narkotikais
susijusia neteisėta veikla; (8)
Komisijos komunikatuose „ES biudžeto peržiūra“[13] ir „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos
veiksmus, kurie turi aiškią papildomą Europos naudą, t. y.
veiksmus, kurie dėl Sąjungos intervencijos gali suteikti papildomos
naudos, palyginti su pavienių valstybių narių veiksmais.
Veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, reikėtų prisidėti
prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, skatinant abipusio pripažinimo
principą, stiprinant valstybių narių tarpusavio
pasitikėjimą, didinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir
tinklų kūrimą ir siekiant, kad Sąjungos teisė
būtų taikoma teisingai, aiškiai ir nuosekliai. Finansavimo
priemonė taip pat turėtų padėti siekiant užtikrinti tikras
ir geresnes visų susijusių asmenų žinias apie Sąjungos
teisę ir politikos sritis ir užtikrinti patikimą analitinį
pagrindą remti ir plėtoti Sąjungos teisės aktus ir
politikos sritis. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti šią
veiklą nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto
ekonomijos. Be to, Sąjunga turi geresnes nei valstybės narės
sąlygas spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus ir sukurti
tarpusavio mokymosi Europos programą; (9)
narkotikų paklausa ir pasiūla yra
didelė grėsmė, kurios valstybės narės negali tvariai
įveikti veikdamos vienos. Sąjungos intervencija pagal šį
reglamentą turėtų būti remiami valstybių narių
veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią narkotikų paklausai ir
pasiūlai ir jas sumažinti, visų pirma remiant tarpvalstybinį
bendradarbiavimą vykdymo srityje; (10)
siekiant įgyvendinti patikimo finansų
valdymo principą, šiame reglamente turėtų būti numatytos
tinkamos jo taikymo vertinimo priemonės. Šiuo tikslu jame turėtų
būti apibrėžiami bendrieji ir konkretūs tikslai. Siekiant
išmatuoti šių konkrečių tikslų pasiekimo lygį,
turėtų būti nustatytas rodiklių, galiosiančių
visą programos trukmę, rinkinys; (11)
šiuo reglamentu daugiametei programai nustatomas
finansinis paketas, kuris biudžeto valdymo institucijai kasmetinės
biudžeto rengimo procedūros metu yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip
apibrėžta XX Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio
susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo
finansų valdymo 17 punkte; (12)
šis reglamentas turėtų būti
įgyvendinamas visiškai laikantis XX Reglamento (ES, Euratomas)
Nr. XX/XX dėl Europos Sąjungos metiniam biudžetui taikomų
finansinių taisyklių. Įgyvendinant šį reglamentą
visų pirma turėtų būti naudojamasi minėtame reglamente
nustatytomis supaprastinimo priemonėmis. Be to, kriterijai, kurie naudojami
nustatant remtinus veiksmus, turėtų padėti paskirstyti turimus
finansinius išteklius taip, kad jais būtų finansuojami veiksmai,
turintys didžiausią poveikį siekiant politinio tikslo; (13)
Komisijai reikėtų suteikti
įgyvendinimo įgaliojimus priimti metines darbo programas. Komisija
šiais įgaliojimais turėtų naudotis vadovaudamasi 2011 m.
vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)
Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos
Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės
mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[14]. Atsižvelgiant į
atitinkamas metines sumas, poveikis biudžetui gali būti laikomas
neesminiu. Todėl turėtų būti taikoma patariamoji
procedūra; (14)
kad Sąjungos biudžeto lėšos
būtų skirstomos veiksmingai, reikėtų užtikrinti finansavimo
programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys,
nuoseklumą, papildomumą ir sąsajas, pirmiausia šios programos ir
XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos Teisių ir pilietybės programos[15], XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos
Policijos bendradarbiavimo, nusikaltimų prevencijos ir kovos su
tarpvalstybiniais, sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu
finansinės paramos priemonės[16],
XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos programos „Sveikata augimui skatinti“[17], XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX
sukurtos programos „Erasmus visiems“[18],
XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos bendrosios programos „Horizontas 2020“[19] ir XX Reglamentu (ES) Nr.
XX/XX sukurtos Pasirengimo narystei pagalbos priemonės[20] nuoseklumą,
papildomumą ir sąsajas; (15)
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 8 ir 10 straipsnius į moterų ir vyrų lygybės
aspektą ir kovos su diskriminacija tikslus turėtų būti
atsižvelgiama įgyvendinant visus programos veiksmus. Siekiant nustatyti,
kaip įgyvendinamos programos veiksmais prisidedama sprendžiant
lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimus, turėtų
būti atliekamas nuolatinis stebėjimas ir vertinimas; (16)
Sąjungos finansiniai interesai
turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per
visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų
prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai
išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų
susigrąžinimą ir, kai tinkama, sankcijas. Europos kovos su
sukčiavimu tarnybai (OLAF) turėtų būti suteikti
įgaliojimai Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[21] nustatyta tvarka atlikti
ūkinės veiklos vykdytojų tyrimus ir patikrinimus vietoje,
siekiant nustatyti sukčiavimo, korupcijos arba bet kurios kitos
neteisėtos veiklos, susijusios su programos finansavimu ir turinčios
neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atvejus; (17)
kadangi šio reglamento tikslo – prisidėti prie
Europos teisingumo erdvės sukūrimo – pakankamai gerai valstybės
narės pasiekti negali ir šio tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu,
Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje
nustatyto subsidiarumo principo, gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje
nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas
būtina nurodytam tikslui pasiekti; (18)
[pagal Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės
Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir
teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnį šios
valstybės narės pranešė apie savo norą dalyvauti priimant
ir taikant šį reglamentą] ARBA [nepažeidžiant Protokolo Nr. 21
dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl
laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos
Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 4
straipsnio, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvaus priimant šį
reglamentą ir jis nebus joms privalomas ar taikomas][22]; (19)
pagal Protokolo Nr. 22 dėl Danijos
pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja
priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Programos nustatymas
ir trukmė 1. Šiuo reglamentu nustatoma
Europos Sąjungos teisingumo programa, toliau vadinama programa. 2. Programa įgyvendinama
2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. 2 straipsnis
Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų
apibrėžtys: a) valstybės narės –
valstybės narės, išskyrus [Daniją] ARBA [Daniją,
Jungtinę Karalystę ir Airiją, nepažeidžiant Protokolo
Nr. 21 4 straipsnio]; b) teisėjai ir teisminių
institucijų darbuotojai – teisėjai, prokurorai, advokatai,
solisitoriai, notarai, teismų pareigūnai, antstoliai, teismo
vertėjai žodžiu ir kiti su teismų sistema susiję specialistai. 3 straipsnis
Papildoma Europos nauda Programa finansuojami papildomos Europos
naudos turintys veiksmai. Tuo tikslu Komisija užtikrina, kad finansavimui
atrinktais veiksmais būtų siekiama sukurti papildomos Europos naudos
turinčius rezultatus, ir tikrina, ar pasiekus galutinius pagal
programą finansuojamų veiksmų rezultatus iš tikrųjų
suteikta papildoma Europos nauda. 4 straipsnis
Bendrasis tikslas Bendrasis programos tikslas – padėti
sukurti Europos teisingumo erdvę, skatinant teisminį
bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. 5 straipsnis
Konkretūs tikslai Siekiant 4 straipsnyje nurodyto bendrojo
tikslo, programoje nustatomi šie konkretūs tikslai: a) Skatinti veiksmingą,
visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą
teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje. Rodiklis, pagal kurį vertinamas šio
tikslo vykdymas, yra, inter alia, tarpvalstybinio bendradarbiavimo
atvejų skaičius. b) Paprastinti teisę kreiptis į
teismą. Rodiklis, pagal kurį vertinamas šio
tikslo vykdymas, yra, inter alia, europiečių suvokimas, ar
jiems užtikrinama teisė kreiptis į teismą. c) Užkirsti kelią narkotikų
paklausai ir pasiūlai ir jas sumažinti. Rodiklis, pagal kurį vertinamas šio
tikslo vykdymas, yra, inter alia, tarpvalstybinio bendradarbiavimo
atvejų skaičius. Visais pagal
programą vykdomais veiksmais siekiama skatinti moterų ir vyrų
lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba
etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus
arba seksualinės orientacijos. 6 straipsnis
Veiksmai 1. Pagal 4 ir 5 straipsniuose
nustatytus tikslus įgyvendinant programos veiksmus didžiausias
dėmesys skiriamas veiksmams šiose srityse: a) visuomenės informuotumo ir
žinių apie Sąjungos teisę ir politikos sritis didinimas; b) Sąjungos teisės ir politikos
sričių įgyvendinimo valstybėse narėse rėmimas; c) tarpvalstybinio bendradarbiavimo
skatinimo ir tarpusavio pažinimo ir pasitikėjimo didinimas; d) žinių ir supratimo apie galimus
klausimus, turinčius įtakos sklandžiam Europos teisingumo erdvės
veikimui, gerinimas, siekiant užtikrinti įrodymais pagrįstos
politikos formavimą ir teisės aktų leidybą. 2. Pagal programą, inter alia,
finansuojamos toliau nurodytos veiksmų rūšys: (a)
analitinė veikla, pvz., duomenų ir
statistikos rinkimas; bendrų metodikų ir atitinkamais atvejais –
rodiklių arba gairių tobulinimas; tyrimai, moksliniai tyrimai,
analizė ir apklausos; vertinimai ir poveikio vertinimai; vadovų,
ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas; ES teisės
aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo
bei Sąjungos politikos įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas;
praktiniai užsiėmimai, seminarai, ekspertų susitikimai,
konferencijos; (b)
teisėjų ir teisminių
institucijų darbuotojų mokymo veikla, pvz., darbuotojų mainai,
praktiniai užsiėmimai, seminarai, mokytojų mokymo renginiai,
internetinių ir kitokių mokymo modulių tobulinimas; (c)
tarpusavio mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo
didinimo ir informacijos sklaidos veikla, pvz., gerosios patirties,
novatoriškų metodų ir patirties nustatymas bei mainai, tarpusavio
peržiūros ir tarpusavio mokymosi organizavimas; konferencijų ir seminarų
organizavimas; informuotumo didinimo ir informacinių kampanijų,
žiniasklaidos kampanijų ir renginių organizavimas, įskaitant
Europos Sąjungos politikos prioritetų koordinuotą komunikacijos
veiklą; informacijai ir programos rezultatams skirtos medžiagos rinkimas
ir skelbimas; informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir
priemonių tobulinimas, naudojimas ir priežiūra; (d)
parama pagrindiniams dalyviams, pvz., parama
valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę ir
politikos sritis; parama pagrindiniams Europos lygmens tinklams, kurių
veikla susijusi su programos tikslų įgyvendinimu; specializuotų
įstaigų ir organizacijų, nacionalinių, regioninių ir
vietos institucijų tinklų kūrimas Europos lygmeniu;
ekspertų tinklų finansavimas; Europos lygmens stebėjimo centrų
finansavimas. 7 straipsnis
Dalyvavimas 1. Galimybe dalyvauti programoje
gali pasinaudoti visos viešos ir (arba) privačios įstaigos ir
juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti: a) valstybėse narėse; b) ELPA šalyse, kurios yra EEE susitarimo
susitariančiosios šalys, laikantis EEE susitarime nustatytų
sąlygų; c) narystės siekiančiose šalyse,
šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, laikantis
bendrųjų principų ir sąlygų, nustatytų su šiomis
šalimis sudarytuose susitarimuose dėl jų dalyvavimo Sąjungos
programose; d) Danijoje, remiantis tarptautiniu
susitarimu. 2. Viešos ir (arba)
privačios įstaigos ir juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti
kitose trečiosiose šalyse, tiksliau, šalyse, kuriose vykdoma Europos
kaimynystės politika, gali prisijungti prie programos veiksmų, jei
tai tikslinga šių veiksmų atžvilgiu. 3. Pagal programą Komisija
gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, aktyviai
veikiančiomis programos finansuojamose srityse, pvz., Europos Taryba,
Jungtinėmis Tautomis ir Hagos tarptautinės privatinės
teisės konferencija. Šios tarptautinės organizacijos gali dalyvauti
programoje. 8 straipsnis
Biudžetas 1. Programai įgyvendinti
skirtas finansinis paketas yra 472 mln. EUR. 2. Šiai programai skirta
finansavimo suma taip pat gali būti naudojama padengti išlaidoms,
susijusioms su parengiamąja, stebėjimo, kontrolės, audito ir
vertinimo veikla, kuri yra reikalinga programai valdyti ir joje nustatytiems
tikslams pasiekti; visų pirma su tyrimais, ekspertų susitikimais,
informavimo ir publikavimo veikla, įskaitant Europos Sąjungos
politikos prioritetų koordinuotą komunikacijos veiklą, kiek ji
susijusi su bendraisiais šio reglamento tikslais, taip pat išlaidoms,
susijusioms su IT tinklais, skirtais daugiausia informacijai apdoroti ir ja keistis,
taip pat visoms kitoms techninės ir administracinės pagalbos
išlaidoms, kurias Komisija gali patirti valdydama programą. 3. Metinius asignavimus tvirtina
biudžeto valdymo institucija, neviršydama XX Tarybos reglamente (ES, Euratomas)
Nr. XX/XX, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė
finansinė programa, nustatytos daugiametės finansinės programos
ribų. 9 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės 1. Komisija įgyvendina
Sąjungos finansinę paramą laikydamasi XX Reglamento (ES,
Euratomas) Nr. XX/XX dėl Europos Sąjungos metiniam biudžetui
taikomų finansinių taisyklių. 2. Siekdama įgyvendinti
programą Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines
darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 10 straipsnio
2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. 3. Metinėse darbo
programose nustatomos joms įgyvendinti reikalingos priemonės,
kvietimų teikti paraiškas prioritetai ir visi kiti elementai, kurių
reikalaujama pagal XX Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. XX/XX dėl
Europos Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių
taisyklių. 10 straipsnis
Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas.
Šis komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES)
Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. 11 straipsnis
Papildomumas 1. Komisija, bendradarbiaudama
su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą,
papildomumą ir sąsajas su kitomis Sąjungos priemonėmis, inter
alia, Teisių ir pilietybės programa, Policijos bendradarbiavimo,
nusikaltimų prevencijos ir kovos su tarpvalstybiniais, sunkiais
nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu finansinės paramos priemone,
programa „Sveikata augimui skatinti“, programa „Erasmus visiems“, bendrąja
programa „Horizontas 2020“ ir Pasirengimo narystei pagalbos priemone. 2. Programos ištekliais gali
būti dalijamasi su kitomis Sąjungos priemonėmis, visų pirma
Teisių ir pilietybės programa, siekiant įgyvendinti veiksmus,
atitinkančius abiejų programų tikslus. Veiksmas, kuriam skirtas
programos finansavimas, taip pat gali būti finansuojamas Teisių ir
pilietybės programos lėšomis, jeigu abiejų programų
lėšomis nėra finansuojama ta pati veikla. 12 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga 1. Komisija tinkamomis
priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus
veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant
prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika
priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų,
atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant
veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. 2. Komisijai arba jos atstovams
ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų
dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių
Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir
auditą vietoje. Europos kovos su
sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr.
2185/96 nustatytų procedūrų, atlikti ūkinės veiklos
vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu
finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar
vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį
dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos
finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar
kitos neteisėtos veikos atvejų. Nepažeidžiant pirmos ir
antros pastraipų nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su
trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir
dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse,
sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito
Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį
auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje. 13 straipsnis
Stebėjimas ir vertinimas 1. Komisija reguliariai stebi
programą siekdama sekti pagal ją įgyvendinamų veiksmų,
kurie vykdomi 6 straipsnio 1 dalyje nurodytose veiksmų srityse, eigą
ir 5 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų pasiekimo
lygį. Ją stebint taip pat bus galima įvertinti, kaip programos
veikloje atsižvelgiama į lyčių lygybės ir kovos su
diskriminacija klausimus. Prireikus rodikliai turėtų būti išskaidomi
pagal lytį, amžių ir negalią. 2. Komisija Europos Parlamentui
ir Tarybai teikia: a) tarpinę vertinimo ataskaitą ne
vėliau kaip iki 2018 m. vidurio; b) ex post vertinimo ataskaitą. 3. Tarpinio vertinimo
ataskaitoje pateikiama informacija apie programos tikslų pasiekimo
lygį, veiksmingą lėšų naudojimą ir papildomą
Europos naudą siekiant nustatyti, ar finansavimą srityse, kuriose
įgyvendinama programa, po 2020 m. reikia atnaujinti, pakeisti ar sustabdyti.
Joje taip pat turi būti aptariamos visos programos supaprastinimo
galimybės, jos vidinis ir išorinis nuoseklumas, taip pat visų jos
tikslų ir veiksmų aktualumas. Joje atsižvelgiama į
14 straipsnyje nurodytų programų ex post vertinimų
rezultatus. 4. Ex post vertinimo
ataskaitoje pateikiama informacija apie ilgalaikį programos poveikį
ir jos rezultatų tvarumą siekiant turėti tam tikrą
pagrindą, kai bus priimamas sprendimas dėl vėlesnės
programos. 14 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės Veiksmai, kuriuos pradėta
įgyvendinti iki 2014 m. sausio 1 d. remiantis Sprendimu
1149/2007/EB, Sprendimu 2007/126/TVR arba Sprendimu 1150/2007/EB, toliau
reglamentuojami tų sprendimų nuostatomis, kol bus užbaigti.
Atsižvelgiant į tuos veiksmus, nuorodos į komitetus, pateiktos
Sprendimo 1149/2007/EB 10 ir 11 straipsniuose, Sprendimo 2007/126/TVR
9 straipsnyje ir Sprendimo 1150/2007/EB 10 straipsnyje, suprantamos kaip
nuorodos į šio reglamento 10 straipsnyje nurodytą komitetą. 15 straipsnis
Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja 20-ą
dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS FINANSINĖ TEISĖS
AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas
(-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė (-s) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo
programa, pasiūlymas
1.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje[23]
33 antraštinė dalis – Teisingumas
1.3.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
þ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[24]
¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę
1.4.
Tikslai
1.4.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Programa
siekiama padėti sukurti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo
erdvę, visų pirma Europos teisingumo erdvę, skatinant
teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
Gerai veikianti teisingumo erdvė, kurioje panaikintos tarpvalstybinio
teismo proceso kliūtys, taip pat padės įgyvendinti ir propaguoti
strategijos „Europa 2020“ konkrečius tikslus ir pavyzdines iniciatyvas.
1.4.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla
Konkretūs tikslai Kad
būtų pasiektas bendrasis tikslas – padėti sukurti Europos
teisingumo erdvę, programoje nustatyti toliau nurodyti konkretūs
tikslai: a) skatinti
veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės
taikymą teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose
bylose srityje; b) paprastinti
teisę kreiptis į teismą; c) užkirsti
kelią narkotikų paklausai ir pasiūlai ir jas sumažinti. Atitinkama VGV / VGB veikla VGB 33 03 ir 33 04.
1.4.3.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį,
kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams
gavėjams (tikslinėms grupėms). Pasiūlymu
bus prisidėta prie acquis įgyvendinimo, sudarius sąlygas
Sąjungos piliečiams ir įmonėms visapusiškai naudotis
galiojančiais teisės aktais. Jie bus geriau informuoti apie savo
teises, o valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turės
geresnes informacijos, susijusios su gerąja patirtimi, mainų ir
tarpusavio bendradarbiavimo priemones. Pasiūlymo rezultatai paramos
gavėjams ir tikslinėms grupėms išsamiau aprašomi poveikio
vertinimo 4.1.2 skirsnyje. Be
to, siūlomi finansavimo programų pakeitimai turės aiškų
naudingą poveikį būsimiems finansinės paramos valdymo
procesams. Visų pirma programose būtų taikomas integruotas
požiūris į su paraiškomis susijusius procesus, reikalingus pateikti
dokumentus ir IT sistemas, kurios turės būti naudojamos. Tai savaime
leis faktiškai sutaupyti laiko, nes daugumai suinteresuotųjų
šalių, veikiančių srityse, kurioms taikomos kai kurios
dabartinės kartos programos, nebereikėtų perprasti
skirtingų reikalavimų ir jos galėtų didesnį
dėmesį skirti turinio ir kokybės požiūriu geresniems
pasiūlymams rengti. Be
to, dėl suderinto ir supaprastinto bendro projektų atrankos proceso
smarkiai sumažėtų laikotarpis nuo paraiškų pateikimo iki
rezultatų gavimo ir todėl trumpiau truktų neapibrėžta
paraišką teikiančios organizacijos padėtis. Taip būtų
sukurta papildoma pridėtinė projektų, kurie prasidėtų
daug greičiau nuo jų koncepcijos sukūrimo, nauda ir todėl
juose būtų daug veiksmingiau atsižvelgiama į konkrečius poreikius,
kuriuos šiais projektais siekiama patenkinti laikantis Sąjungos politikos
prioritetų.
1.4.4.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Rodikliai,
pagal kuriuos bus vertinamas pirmiau nurodytų konkrečių
tikslų vykdymas, yra, inter alia, tarpvalstybinio bendradarbiavimo
atvejų skaičius (a ir c tikslai) ir europiečių suvokimas,
ar užtikrinama jų teisė kreiptis į teismą (b tikslas). Teisingumo
generalinis direktoratas neturi pakankamai informacijos apie dabartinę
padėtį, kad galėtų nustatyti reikšmingus ilgalaikius arba
vidutinės trukmės tikslus, tačiau prieš pradedant
įgyvendinti programą Teisingumo generalinis direktoratas stengsis
surinkti daugiau informacijos apie dabartinę padėtį, kad
būtų galima nustatyti gaires ir tikslus.
1.5.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Kadangi
teisės aktai yra pagrindinė priemonė Sąjungos tikslams
teisingumo srityje įgyvendinti, ji turi būti papildoma kitomis
priemonėmis. Šiuo atveju finansavimas atlieka svarbų vaidmenį.
Finansavimu visų pirma turėtų būti prisidėta prie
didesnio teisės aktų veiksmingumo didinant piliečių,
specialistų ir suinteresuotųjų šalių žinias,
informuotumą ir gebėjimus, dėl to remiant: informacijos
teikimą ir visuomenės informuotumo didinimą, įskaitant
paramą nacionalinėms ir Europos kampanijoms, skirtoms informuoti
žmones apie jų teises, kurios užtikrinamos Sąjungos teisėje, ir
kaip jas įgyvendinti praktikoje; teisės
specialistų (pvz., teisėjų ir prokurorų) ir kitų
specialistų mokymą ir kompetencijos didinimą siekiant
aprūpinti juos priemonėmis, kurias taikant Sąjungos teises ir
politikos sritis būtų galima veiksmingai įgyvendinti praktikoje. Finansavimas
taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant tarpvalstybinį
bendradarbiavimą ir didinant tarpusavio pasitikėjimą, kai: stiprinant
tinklus, t. y. padedant visoje Sąjungoje veikiančioms
organizacijoms rengti būsimas iniciatyvas šioje srityje, taip pat skatinti
nuosekliai jas įgyvendinti visoje ES; tarpvalstybiniu
lygmeniu bendradarbiaujant vykdymo srityje, pvz., sukuriant įspėjimo
apie vaiko dingimą sistemas, koordinuojant operatyvinę ir
tarpvalstybinę prieš narkotikus nukreiptą bendradarbiavimo
veiklą. Be
to, finansavimas turėtų būti skiriamas: moksliniams
tyrimams, analizėms ir kitokiai paramos veiklai siekiant suteikti
įstatymų leidėjui aiškią ir išsamią informaciją
apie problemas ir faktinę padėtį. Šios veiklos rezultatai
suteiks informacijos tobulinant ir įgyvendinant Sąjungos politikos
sritis ir užtikrinant, kad jos būtų pagrįstos įrodymais,
turėtų aiškius tikslus ir tinkamą struktūrą.
1.5.2.
Papildoma ES dalyvavimo nauda
Skiriant
finansavimą pagal Teisingumo programą didžiausias dėmesys
skiriamas veiklai, kurią atliekant Sąjungos intervencija gali
turėti papildomos naudos, palyginti su pavienių valstybių
narių veiksmais. Veikla, kuriai taikomas šis reglamentas, prisidedama prie
veiksmingo acquis taikymo skatinant valstybių narių tarpusavio
pasitikėjimą, didinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei
kuriant daugiau tinklų ir siekiant teisingai, aiškiai ir nuosekliai visoje
Sąjungoje taikyti Sąjungos teisę. Tik veikiant Sąjungos
lygmeniu galima užtikrinti koordinuotą veiklą, kuri gali būti
įgyvendinama visose Sąjungos valstybėse narėse. Europos
Sąjunga turi geresnes nei valstybės narės sąlygas
spręsti tarpvalstybinius klausimus ir kurti tarpusavio mokymosi Europos
programą. Be Sąjungos paramos suinteresuotosios šalys būtų
linkusios panašias problemas spręsti pavieniui ir nekoordinuotai.
Bendradarbiaudamos ir kurdamos tarpusavio tinklus jos galės dalytis
gerąja patirtimi, visų pirma skirtingose valstybėse narėse
taikomais novatoriškais ir integruotais metodais. Šios veiklos dalyviai tuomet
veiks kaip tarpininkai atitinkamoje savo profesinės veiklos srityje ir
savo valstybėse narėse platesniu mastu skleis gerąją patirtį. Bus
remiamas patikimas analitinis pagrindas remti ir plėtoti politikos sritis.
Europos Sąjungos intervencija leidžia nuosekliai vykdyti šią
veiklą visoje Sąjungoje ir ja užtikrinama masto ekonomija.
Nacionaliniu finansavimu nebūtų pasiekti tokie patys rezultatai,
dėl jo tik atsirastų suskaidytas ir ribotas požiūris, kuriame
nebūtų atsižvelgiama į visos Europos Sąjungos poreikius.
1.5.3.
Panašios patirties išvados
Atlikus
šiuo metu teisingumo srityje įgyvendinamų programų laikotarpio
vidurio vertinimus paaiškėjo, kad programos iš esmės yra veiksmingos,
tačiau taip pat buvo atskleista keletas problemų, pvz., nenuoseklus
daugybės mažos apimties projektų, turinčių ribotą
poveikį, finansavimas (pranc. saupoudrage). Nors finansavimas
skiriamas daugybei projektų, nėra subalansuoto geografinio pasiskirstymo
tarp finansavimą gaunančių organizacijų. Laikotarpio
vidurio vertinimuose pripažįstama, kad reikėtų labiau stengtis
geriau skleisti finansuojamos veiklos rezultatus ir padarinius bei geriau juos
išnaudoti. Didesnė sklaida neatsiejama nuo geresnio vertinimo ir
stebėjimo. Veiksmingumo požiūriu laikotarpio vidurio vertinimai ir
viešos konsultacijos atskleidė sudėtingas biurokratines
procedūras, su kuriomis susiduria pareiškėjai. Administraciniu
požiūriu dėl pagausėjusių procedūrų,
naudojamų skirtingose programose, sukuriama didelė
administracinė našta Komisijai. Dėl pagausėjusių
procedūrų ir didelės administracinės naštos procedūros
ilgiau trunka. Sujungus programas būtų išspręstas šis klausimas
ir sukurta programų sąveika.
1.5.4.
Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis
atitinkamomis priemonėmis
Programa
siekiama sąveikos, nuoseklumo ir papildomumo su kitomis Sąjungos
priemonėmis, inter alia, su vidaus reikalų, sveikatos ir
vartotojų, švietimo ir mokslinių tyrimų programomis. Šių
kitų programų veiklos dubliavimo bus išvengta, o siekiant visoms
programoms bendrų tikslų gali būti dalijamasi Teisingumo
programos ir Teisių ir pilietybės programos ištekliais.
1.6.
Trukmė ir finansinis poveikis
þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota – þ Pasiūlymas
(iniciatyva) galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m.
gruodžio 31 d. – þ Finansinis
poveikis nuo 2014 m. iki 2020 m. ir vėliau ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota – Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM, – vėliau – visavertis taikymas.
1.7.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[25]
þ Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: – þ vykdomosioms
įstaigoms – þ Bendrijų
įsteigtoms įstaigoms[26]
– ¨ nacionalinėms
viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms
įstaigoms – ¨ asmenims,
atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos
Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame
pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49
straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis þ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (kaip nurodyta toliau) Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio
punkto pastabų skiltyje. Pastabos Galimybė
naudotis veikiančia vykdomąja įstaiga visiškai arba iš dalies
įgyvendinant programą paaiškinama aiškinamajame memorandume. Šiame
etape šiuo klausimu nepriimtas joks sprendimas ir jokia sąnaudų ir naudos
analizė nebuvo atlikta, tačiau galimybė neatmetama. Jungtinis
valdymas yra kita galimybė, kuri šiuo metu nenaudojama, bet
galėtų būti numatyta ateityje. Tai visų pirma susiję
su 7 straipsnio 2 dalyje nurodytomis tarptautinėmis organizacijomis: Europos
Taryba, Jungtinėmis Tautomis ir Hagos tarptautinės privatinės
teisės konferencija.
2.
VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.
Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės
Nurodyti dažnumą
ir sąlygas. Pasiūlyme
nustatytos stebėjimo ir vertinimo pareigos. Pasiekimai, susiję su
konkrečiais uždaviniais, bus stebimi kasmet remiantis pasiūlyme
nustatytais rodikliais. Be
to, ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio Komisija pateiks programos
tikslų pasiekimo lygio, išteklių naudojimo veiksmingumo ir programos
suteikiamos papildomos Europos naudos tarpinę vertinimo ataskaitą.
Ilgalaikio poveikio ir programos padarinių tvarumo ex post
vertinimas bus atliktas baigiant programą.
2.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.
Nustatyta rizika
Teisingumo
generalinis direktoratas nesusidūrė su didele išlaidų
programų klaidų rizika. Tai matyti iš pastarųjų metų
Audito Rūmų ataskaitų, kuriose nenustatyta didelių
klaidų, ir Teisingumo generalinio direktorato (buvusio Teisingumo,
laisvės ir saugumo generalinio direktorato) metinių veiklos
ataskaitų, kuriose neaptiktųjų klaidų buvo ne daugiau kaip
2 proc. (išskyrus vienintelę išimtį „Daphne“ programoje
2009 m.). Nustatytos
šios pagrindinės rizikos rūšys: –
blogos atrinktų projektų kokybės ir projekto prasto techninio
įgyvendinimo rizika, dėl kurios mažėja programų poveikis (dėl
netinkamų atrankos procedūrų – kompetencijos stokos arba
nepakankamo stebėjimo rizika); –
neveiksmingo arba neekonomiško skirtų lėšų, tiek susijusių
su dotacijomis (sudėtingas tinkamų finansuoti faktinių
išlaidų grąžinimas ir ribotos galimybės tinkamas finansuoti
išlaidas tikrinti remiantis dokumentais), tiek susijusių su pirkimais
(kartais mažai ekonominės veiklos vykdytojų turi reikiamų
atitinkamos srities žinių, dėl to neįmanoma palyginti
siūlomų kainų), naudojimo rizika; –
rizika, susijusi su (ypač) mažesnių organizacijų gebėjimu
veiksmingai kontroliuoti išlaidas ir užtikrinti operacijų skaidrumą; –
Komisijos reputacijai kylanti rizika, jei atskleidžiami sukčiavimo atvejai
ar nusikaltimai; dėl gana gausių rangovų ir paramos
gavėjų, kurių kiekvienas taiko savą, neretai gana mažo
masto kontrolės sistemą, įvairovės pasitikėjimą
kelia tik dalis trečiųjų šalių vidaus kontrolės
sistemų. Tikimasi,
kad tokia rizika sumažės geriau apibrėžiant pasiūlymų
tikslus ir atsižvelgiant į supaprastintas nuostatas, įtrauktas į
kas trejus metus atliekamą Finansinio reglamento peržiūrą.
2.2.2.
Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)
Vidaus kontrolės sistemos aprašymas Ateities
programai numatyta kontrolės sistema – dabartinės kontrolės
sistemos tęsinys. Ją sudaro keturios skirtingos sudedamosios dalys:
programos valdymo skyriaus atliekama veiklos priežiūra, centrinio biudžeto
ir kontrolės skyriaus atliekama ex ante kontrolė
(finansinė patikra), vidaus viešųjų pirkimų komitetas
(JPC), ex post dotacijų kontrolė ir vidaus audito skyriaus ir
(arba) vidaus audito tarnybos atliekami auditai. Programų
valdymo skyrius atlieka visų sandorių ex ante patikrą, o
biudžeto ir kontrolės skyrius atlieka šių sandorių
finansinę patikrą (išskyrus nedidelės rizikos išankstinį
finansavimą). Dotacijų atveju prašymai kompensuoti išlaidas yra
išsamiai tikrinami ir prireikus remiantis rizikos vertinimu prašoma pateikti
patvirtinamuosius dokumentus. Visos atviros ir ribotos viešųjų
pirkimų procedūros ir visos derybų būdu vykdomos
procedūros, kurių vertė didesnė nei 60 000 EUR, yra
pateikiamos vidaus viešųjų pirkimų komitetui patikroms atlikti
prieš patvirtinant sprendimą dėl laimėtojo. Ex post kontrolės
sritis taikoma „nustatymo strategijai“, kurios tikslas – nustatyti
maksimalų anomalijų skaičių siekiant atgauti
nepagrįstai išmokėtas sumas. Remiantis šia strategija auditai
atliekami keliuose projektuose, kurie iš esmės būna atrinkti
remiantis rizikos analize. Kontrolės mechanizmų sąnaudos ir
nauda Atsižvelgdami
į apytikslius apskaičiavimus manome, kad 50–70 proc. visų
darbuotojų, dalyvaujančių valdant dabartines finansines
programas, vykdo kontrolės funkcijas plačiąja prasme (nuo
paramos gavėjų arba rangovų atrankos iki audito
rekomendacijų įgyvendinimo). Tam reikalingų išlaidų dydis
svyruoja nuo 2,1 mln. EUR (50 proc. 2014 m. išlaidų
žmogiškiesiems ištekliams, nurodytiems 3.2.3 skirsnyje) iki 3,2 mln. EUR
(70 proc. 2020 m. išlaidų žmogiškiesiems ištekliams, nurodytiems
3.2.3 skirsnyje). Be to, ex post auditams atlikti samdant išorės
audito įmones kasmet išleidžiama vidutiniškai 75 000–100 000 EUR
suma, kuri finansuojama iš asignavimų administracinei pagalbai. Šios
išlaidos sudaro 6–3 proc. bendro programos biudžeto ir jos per
septynerių metų laikotarpį sumažėja dėl to, kad
metiniai asignavimai 2014–2020 m. iš esmės padidėja, o išlaidos
kontrolei išlieka gana stabilios. Dėl
ex ante ir ex post kontrolės kombinacijos, taip pat
dokumentų patikrų ir vietoje atliekamo audito pastaraisiais metais
kiekybiškai įvertinamas likutinis klaidų lygis buvo mažesnis nei
2 proc., išskyrus vieną išimtį „Daphne“ programoje 2009 m.,
kurioje klaidų lygis šiek tiek viršijo 2 proc. Ši problema buvo
išspręsta po metų padidinus vietoje atliekamos ex post
kontrolės dažnumą. Atliekant šią kontrolę šioje programoje
nustatytos ir ištaisytos likusios klaidos. Todėl, Teisingumo generalinio
direktorato nuomone, vidaus kontrolės sistema, taip pat jos išlaidos yra
tinkamos siekiant užtikrinti žemą klaidų lygį. Tačiau,
atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Teisingumo generalinis direktoratas
toliau nagrinės galimybes sustiprinti valdymą ir siekti didesnio
supaprastinimo. Sumažinus programų skaičių, bus taikomos
suderintos taisyklės ir procedūros, ir tai padės sumažinti
klaidų riziką. Be to, bus kuo daugiau naudojamasi supaprastinimo
priemonėmis, kurios nustatomos kas trejus metus peržiūrint
Finansinį reglamentą, nes tikimasi, kad jos padės sumažinti
paramos gavėjų administracinę naštą ir kartu sumažinti
klaidos riziką ir administracinę naštą Komisijai. Kontrolės (dabar vykdomos kontrolės)
pobūdžio ir intensyvumo suvestinė Kontrolės suvestinė || Suma mln. EUR || Paramos gavėjų / sandorių skaičius (proc., palyginti su visa suma) || Kontrolės išsamumas* (vertinimas 1–4) || Aprėptis (vertė, proc.) Visų finansinių sandorių ex ante kontrolė || nėra duomenų || 100 % || 1–4, remiantis sandorio rizika ir rūšimi || 100 % Teisingumo viešųjų pirkimų komiteto atliekama sprendimų dėl viešųjų pirkimų kontrolė || nėra duomenų || 100 % viešųjų pirkimų procedūrų, kai suma didesnė nei 125 000 EUR, ir derybų būdu vykdomų procedūrų, kai suma didesnė nei 60 000 EUR || 4 || 100 % viešųjų pirkimų procedūrų, kai suma didesnė nei 125 000 EUR, ir derybų būdu vykdomų procedūrų, kai suma didesnė nei 60 000 EUR Dotacijų galutinio išmokėjimo ex post kontrolė || nėra duomenų || Bent 10 % || 4 || 5–10 % *Kontrolės
išsamumas: 1. Minimali administracinė / aritmetinė
kontrolė, nedarant nuorodos į patvirtinamuosius dokumentus. 2. Kontrolė darant nuorodą į
patvirtinamąją informaciją, kurioje numatytas nepriklausomos
priežiūros aspektas (pvz., audito sertifikatas ar kitas patvirtinimas), bet
nedarant nuorodos į pagrindžiamuosius dokumentus. 3. Kontrolė darant nuorodą į visiškai
nepriklausomą patvirtinamąją informaciją (pvz.,
duomenų bazę, kurioje patvirtinami tam tikri prašymo elementai,
trečioji šalis ar Komisijos atliktas pasiektų laimėjimų
įvertinimas ir pan.). 4. Kontrolė darant nuorodą į
pagrindžiamuosius dokumentus, kurie prieinami atitinkamame proceso etape,
dėl visų sąnaudų ir rezultatų (pvz., darbo laiko
apskaitos žiniaraščiai, sąskaitos, fizinis patikrinimas ir pan.), ir
suteikiant galimybę su jais susipažinti; t. y. tokio paties
intensyvumo sandorio testavimo, kaip tų, kuriuos atliko Audito Rūmai
DAS audito metu, kontrolė.
2.3.
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės
Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Būsimoje
Teisingumo programoje yra arba bus nustatytos įvairios priemonės
siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams. Pasiūlymo 12
straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl Europos Sąjungos
finansinių interesų apsaugos. Laikydamasis 2011 m. birželio
mėn. Komisijos priimtos kovos su sukčiavimu strategijos Teisingumo
generalinis direktoratas kuria kovos su sukčiavimu strategiją,
apimančią visą išlaidų grandinę, atsižvelgdamas į
priemonių, kurios turės būti įgyvendintos,
proporcingumą ir sąnaudų ir naudos analizę. Ši strategija
pagrįsta dviem ramsčiais: prevencija, pagrįsta veiksmingomis
patikromis, ir tinkamu atsaku nustačius sukčiavimo atvejį arba
pažeidimus, kurį sudaro neteisėtai išmokėtų sumų
susigrąžinimas ir, kai tinkama, skiriamos veiksmingos, proporcingos ir
atgrasančios sankcijos. Kovos su sukčiavimu strategijoje aprašyta ex
ante ir ex post kontrolės sistema, pagrįsta „raudonomis
vėliavėlėmis“, ir joje konkrečiai nurodytos
procedūros, kuriomis turi vadovautis darbuotojai, nustatę
sukčiavimo atvejį arba pažeidimus. Joje taip pat pateikiama
informacija apie darbo su OLAF tvarką.
3.
NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.
Atitinkama (-os) daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė
(-s)
·
Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą [3…] || [33 01 04.YY] [Teisingumo programa] || [NDA...] || TAIP || TAIP || TAIP[27] || NE [3…] || [33 YY YY YY] [Teisingumo programa] || [DA...] || TAIP || TAIP || TAIP || NE || || || || || ||
3.2.
Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.
Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || [3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė] Teisingumo GD || || || 2014 metai[28] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Po 2020 m. || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris – 33 xx xx || Įsipareigojimai || (1) || 45,800 || 52,800 || 59,300 || 66,300 || 73,800 || 80,800 || 84,800 || || 463,600 Mokėjimai || (2) || 18,300 || 30,400 || 43,600 || 53,700 || 64,400 || 71,500 || 77,100 || 104,600 || 463,600 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[29] || || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris 33 01 04 yy* || || (3) || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || || 8,400 IŠ VISO asignavimų TEISINGUMO GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 47,000 || 54,000 || 60,500 || 67,500 || 75,000 || 82,000 || 86,000 || || 472,000 Mokėjimai || =2+2a +3 || 19,500 || 31,600 || 44,800 || 54,900 || 65,600 || 72,700 || 78,300 || 104,600 || 472,000 Komisija gali numatyti (dalies) programos
įgyvendinimą perduoti veikiančioms išorės vykdomosioms
įstaigoms. Prireikus sumos ir įvertinimai bus pataisyti pagal
perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus. IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 45,800 || 52,800 || 59,300 || 66,300 || 73,800 || 80,800 || 84,800 || || 463,600 Mokėjimai || (5) || 18,300 || 30,400 || 43,600 || 53,700 || 64,400 || 71,500 || 77,100 || 104,600 || 463,600 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || || 8,400 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 47,000 || 54,000 || 60,500 || 67,500 || 75,000 || 82,000 || 86,000 || || 472,000 Mokėjimai || =5+ 6 || 19,500 || 31,600 || 44,800 || 54,900 || 65,600 || 72,700 || 78,300 || 104,600 || 472,000 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Po 2020 m. || IŠ VISO TEISINGUMO GD || Žmogiškieji ištekliai || 4,185 || 4,247 || 4,165 || 4,254 || 4,344 || 4,433 || 4,522 || || 30,150 Kitos administracinės išlaidos || 0,054 || 0,055 || 0,056 || 0,057 || 0,059 || 0,060 || 0,061 || || 0,402 IŠ VISO TEISINGUMO GD || Asignavimai || 4,239 || 4,302 || 4,221 || 4,311 || 4,403 || 4,493 || 4,583 || || 30,552 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 4,239 || 4,302 || 4,221 || 4,311 || 4,403 || 4,493 || 4,583 || || 30,552 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Po 2020 m. || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 51,239 || 58,302 || 64,721 || 71,811 || 79,403 || 86,493 || 90,583 || || 502,552 Mokėjimai || 23,739 || 35,902 || 49,021 || 59,211 || 70,003 || 77,193 || 82,883 || 104,600 || 502,552
3.2.2.
Numatomas poveikis veiklos asignavimams
– ¨ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami – þ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip: Teisingumo
generalinis direktoratas negali pateikti baigtinio visų rezultatų,
siektinų panaudojant finansinės intervencijos iš programos
lėšas, jų vidutinių išlaidų ir duomenų, sąrašo,
kaip reikalaujama šiame skirsnyje. Šiuo metu nėra statistinių
priemonių, pagal kurias būtų galima nustatyti vidutines išlaidas
remiantis dabartinėmis programomis, be to, tikslus išlaidų nustatymas
prieštarautų principui, pagal kurį būsima programa
turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima
prisitaikyti prie 2014–2020 m. politinių prioritetų. Tačiau
pateikiamas (neišsamus) rezultatų, kuriuos tikimasi pasiekti,
sąrašas: –
tikslinės grupės asmenų, dalyvavusių informuotumo didinimo
veikloje, skaičius; – tikslinei
grupei priklausančių teisėjų ir teisminių
institucijų darbuotojų, dalyvavusių mokymo veikloje,
skaičius; – teisės
specialistų, dalyvaujančių, inter alia, kuriant tinklus,
vykdant mainus, mokomosiose kelionėse, skaičius; –
tarpvalstybinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą
naudojant IT priemones ir Europos procedūras, atvejų skaičius; – remiantis vertinimais, poveikio vertinimais ir
išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis ir ekspertais
sukurtos politikos iniciatyvos; – su programos įgyvendinimu susijusių
atliktų vertinimų ir poveikio vertinimų skaičius. Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis[30] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS[31] ... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || 2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || 2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||
3.2.3.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio
asignavimams
3.2.3.1.
Suvestinė
– ¨ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami – þ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai[32] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 4,185 || 4,247 || 4,165 || 4,254 || 4,344 || 4,433 || 4,522 || 30,150 Kitos administracinės išlaidos || 0,054 || 0,055 || 0,056 || 0,057 || 0,059 || 0,060 || 0,061 || 0,402 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 4,239 || 4,302 || 4,221 || 4,311 || 4,403 || 4,493 || 4,583 || 30,552 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[33] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 8,400 Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 8,400 IŠ VISO || 5,439 || 5,502 || 5,421 || 5,511 || 5,603 || 5,693 || 5,783 || 38,952 Komisija gali numatyti (dalies) programos
įgyvendinimą perduoti veikiančioms išorės vykdomosioms
įstaigoms. Prireikus sumos ir įvertinimai bus pataisyti pagal
perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.
3.2.3.2.
Numatomi
žmogiškųjų išteklių poreikiai
– ¨ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami – þ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: Sąmatą nurodyti visos darbo dienos
ekvivalentais sveikaisiais skaičiais || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)) 33 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 30,75 || 30,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75 XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[34] 33 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0,5 || 0,5 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 yy[35] || - būstinėje[36] || || || || || || - delegacijose || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO || 31,25 || 31,25 || 29,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75 33 yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Sumos ir
įvertinimai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo
išorės subjektams proceso rezultatus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Vykdytinos užduotys apima visas užduotis, reikalingas finansinei programai valdyti, pvz.: - prisidėti prie biudžetinės procedūros; - rengti metines darbo programas ir (arba) finansavimo sprendimus, nustatyti metinius prioritetus; - administruoti kvietimus teikti paraiškas ir kvietimus dalyvauti konkursuose ir su jais susijusias atrankos procedūras; - bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis (galimais arba dabartiniais paramos gavėjais, valstybėmis narėmis ir kt.); - administruoti einamuosius ir finansinius projektų klausimus; - vykdyti minėtas patikras (ex ante patikra, pirkimų komitetas, ex post auditas, vidaus auditas); - tvarkyti apskaitą; - rengti ir administruoti dotacijų valdymo IT priemones; - stebėti ir atsiskaityti, kaip įgyvendinami tikslai, įskaitant veiksmų įvykdymo ataskaitą ir metinę veiklos ataskaitą. Išorės personalas || Užduotys panašios į pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų vykdomas užduotis, išskyrus tas, kurių išorės personalas negali vykdyti.
3.2.4.
Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine
programa
– þ Pasiūlymas
(iniciatyva) atitinka kitą daugiametę finansinę
programą – ¨ Atsižvelgiant
į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės
finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos
programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. – ¨ Įgyvendinant
pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo
priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37] Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti
atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.5.
Trečiųjų šalių įnašai
– þ Pasiūlyme
(iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo – ¨ Pasiūlyme
(iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip: Numatomas poveikis įplaukoms – ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms – þ Pasiūlymas
(iniciatyva) turi finansinį poveikį: ·
¨ nuosaviems ištekliams ·
þ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[38] 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai Straipsnis 6xxxx…………. || || || || || || || || Įvairių asignuotųjų
įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es),
kuriai (-oms) daromas poveikis. [33
yyyyyy…] Įplaukų eilutė Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. Šiame
etape įplaukos nėra žinomos ir priklausys nuo šalių
kandidačių dalyvavimo programoje. [1] Komunikatas dėl ES biudžeto peržiūros,
COM(2010) 700 galutinis, 2010 10 19. [2] Komisijos
tarnybų darbinis dokumentas, „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas.
Dabartinė finansavimo sistema, būsimi iššūkiai,
konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai ir skirtingos
galimybės, susijusios su horizontaliais ir sektorių aspektais“,
SEC(2011) 868 galutinis, pridedamas prie komunikato „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“, COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29. [3] http://ec.europa.eu/justice/news/consulting_public/news_consulting_0010_en.htm.
[4] Civilinės
teisenos programa (JCIV), Baudžiamosios teisenos programa (JPEN),
Pagrindinių teisių ir pilietybės programa (FRC), programa
„Daphne III“ (DAP), programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie
juos“ (DPIP) ir Užimtumo ir socialinio solidarumo programos (PROGRESS)
skirsniai „Kova su diskriminacija ir įvairovė“ ir „Lyčių
lygybė“. [5] „Civilinės
teisenos“ finansinės programos įgyvendinimo rezultatų ir
kokybinių bei kiekybinių aspektų tarpinio įvertinimo
ataskaita, COM(2011) 351 galutinis, 2011 6 15; Baudžiamosios teisenos
programos tarpinio vertinimo ataskaita, COM(2011) 255 galutinis,
2011 5 11; 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir
pilietybės programos tarpinio vertinimo ataskaita, COM(2011) 249
galutinis, 2011 5 5; Tarpinio „Daphne III“ programos
2007–2013 m. vertinimo ataskaita, COM(2011) 254 galutinis, 2011 5 11;
Tarpinio 2007–2013 m. specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir
informacija apie juos“ vertinimo ataskaita, COM(2011) 246 galutinis,
2011 5 5. [6] 2011 m.
rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatas COM(2011) 551 galutinis. [7] OL
C 115, 2010 5 4, p. 1. [8] COM(2010)
2020 galutinis, 2010 3 3. [9] COM(2011) 500,
2011 6 29. [10] OL L 257,
2007 10 3, p. 16. [11] OL L 58, 2007 2 24, p. 13. [12] OL L 257,
2007 10 3, p. 23. [13] COM(2010) 700, 2010 10 19. [14] OL
L 55, 2011 2 28, p. 13. [15] OL L XX,
XX, p. XX. [16] OL L XX,
XX, p. XX. [17] OL L XX,
XX, p. XX. [18] OL L XX,
XX, p. XX. [19] OL L XX,
XX, p. XX. [20] OL L XX,
XX, p. XX. [21] OL
L 292, 1996 11 15, p. 2. [22] Galutinis
šios reglamento konstatuojamosios dalies tekstas priklausys nuo to, kokios
pozicijos Jungtinė Karalystė ir Airija faktiškai laikysis pagal
protokolo Nr. 21 nuostatas. [23] VGV
– veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [24] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte. [25] Informacija
apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą
pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [26] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [27] Galbūt
DK. [28] N
metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [29] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [30] Rezultatai
– tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų
mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.). [31] Kaip
apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs)
tikslas (-ai)...“. [32] N
metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [33] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [34] CA
– sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą
įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos
ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local
Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National
Expert“). [35] Neviršijant
viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš
veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių). [36] Būtina
struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo
plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [37] Žr. Tarpinstitucinio
susitarimo 19 ir 24 punktus. [38] Tradiciniai
nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi
grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo
išlaidų.