AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Stokholmo programoje patvirtinta, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtra išlieka Europos Sąjungos prioritetu. Nors šioje srityje jau padaryta didelė pažanga, teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose vis dar nepakankamas. Priėmus Lisabonos sutartį ir panaikinus trečiąjį ramstį teisingumo erdvė intensyviai vystoma, kad būtų reaguojama į visas kylančias problemas. Teisinės ir politinės priemonės, taip pat nuoseklus jų įgyvendinimas yra svarbiausi dalykai. Finansavimas, skirtas teisės aktų leidybai ir politikos formavimui remti ir jų įgyvendinimui skatinti, gali prisidėti prie pokyčių šioje srityje.

Komunikate dėl ES biudžeto peržiūros[1] įtvirtintas naujas požiūris į turimas finansavimo priemones ir įgyvendinimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas papildomai Europos naudai, ir sukurti racionalius ir paprastus finansavimo mechanizmus. „Strategijos „Europa 2020“ biudžete“[2] Komisija nustatė, kad, siekiant išspręsti dėl programų struktūrų sudėtingumo ir daugybės įgyvendinamų programų kylančias problemas, reikia paprastesnio ir skaidresnio biudžeto. Teisingumo sritis, kurioje turėtų būti imtasi veiksmų, buvo paminėta kaip sritis, kuriai būdingas susiskaidymas.

Atsižvelgiant į šią sistemą ir siekiant supaprastinimo ir racionalizavimo, Teisingumo programa pratęsiamos trys dabartinės programos:

– Civilinės teisenos programa (JCIV);

– Baudžiamojo teisingumo programa (JPEN);

– programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ (DPIP).

DPIP buvo grindžiama visuomenės sveikatos teisės aktais ir dėl šios priežasties apėmė sveikatos problemas, pirmiausia dėl narkotikų vartojimo kylančio pavojaus sveikatai mažinimą, o Teisingumo programa skirta kovos su narkotikais politikai, sutelkiant dėmesį į nusikaltimų prevencijos aspektą. Pagal naują programą skiriamas narkotikų srities finansavimas bus sutelktas į neteisėtą prekybą narkotikais – vieną iš nusikalstamumo sričių, kurioje Europos teisės aktų leidėjas gali priimti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo pagal SESV 83 straipsnį, – ir kitą su narkotikais susijusią neteisėtą veiklą.

Sujungus šias programas, kurioms visoms taikoma SESV V antraštinės dalies III dalis, šioje srityje bus galima pritaikyti visapusiško finansavimo būdą ir veiksmingiau skirti lėšas horizontaliems klausimams, pvz., mokymui.

Bendrasis šio pasiūlymo tikslas – padėti sukurti tikrą teisingumo erdvę, skatinant teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Kad šis bendrasis tikslas būtų pasiektas, pasiūlyme siekiama skatinti veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje, stiprinant teisę kreiptis į teismą ir užkertant kelią narkotikų paklausai ir pasiūlai bei jas mažinant.

To galima pasiekti remiant mokymą ir didinant informuotumą, stiprinant tinklus ir palengvinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Be to, Europos Sąjunga turi parengti patikimą analitinį pagrindą, kad galėtų remti politikos formavimą ir teisės aktų leidybą teisingumo srityje.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis dėl būsimo veiklos teisingumo, pagrindinių laisvių ir lygybės erdvės srityje finansavimo po 2013 m.[3] pradėtos 2011 m. balandžio 20 d. Konsultacijose internetu visos suinteresuotosios šalys ir fiziniai asmenys galėjo dalyvauti du mėnesius. Savo atsakymus pateikė 187 respondentai, įskaitant nemažą nevyriausybinių organizacijų dalį, iš daugumos valstybių narių.

Respondentai teigiamai įvertino politinius programų tikslus ir patvirtino finansavimo poreikį aptariamose srityse. Buvo pripažinta papildoma Europos nauda ir nenurodyta jokia sritis, kuriai finansavimas turėtų būti nutrauktas. Buvo pripažintas poreikis supaprastinti ir pagerinti, o dauguma pasiūlytų priemonių, įskaitant programų skaičiaus mažinimą ir procedūrų paprastinimą, buvo įvertintos teigiamai.

Suinteresuotosios šalys palankiai vertino tokią veiklą, kaip gerosios patirties mainai, specialistų mokymas, informacijos teikimo ir informuotumo didinimo veikla, parama tinklams, tyrimai ir t. t., finansavimą. Visų rūšių veikla, kuriai pritarė respondentai, aiškiai numatyta pasiūlymo 6 straipsnyje. Respondentai pritarė Komisijos pasiūlymams dėl veikėjų, kurie gali gauti finansavimą, ir finansavimo mechanizmų, kurie galėtų būti naudojami, rūšių.

2.2. Poveikio vertinimas

Atliktas vienas būsimo visos veiklos teisingumo, teisių ir lygybės erdvėje, kurią dabar sudaro šešios programos, finansavimo poveikio vertinimas[4]. Šis poveikio vertinimas yra svarbus tiek pasiūlymui dėl Teisingumo programos, tiek pasiūlymui dėl Teisių ir pilietybės programos. Atliekant poveikio vertinimą remiamasi tarpiniais dabartinių programų vertinimais[5], kuriais buvo patvirtintas bendras programų efektyvumas ir veiksmingumas, tačiau juose taip pat buvo nustatyti kai kurie trūkumai ir galimybė atlikti patobulinimus. Poveikio vertinime pateikiamos trys galimybės:

A galimybė: toliau įgyvendinti šešias programas ir išspręsti kai kurias nustatytas problemas pakeičiant programų vidinį valdymą. Pagerinus valdymą ir skatinant tvirtą programų sąveiką būtų galima išspręsti kai kuriuos klausimus. Tačiau pagrindinė problemų priežastis, t. y. didelis programų skaičius, nebūtų tiesiogiai pašalinta, todėl pagal šią galimybę atlikti patobulinimai būtų riboti.

B galimybė: išsaugoti visas A galimybės priemones ir, be to, dabartines šešias programas sujungti į dvi programas. Ši galimybė leistų lanksčiai naudoti lėšas ir padėtų įgyvendinti metinius politikos prioritetus. Ji padėtų labiau supaprastinti programas (paramos gavėjų atžvilgiu ir administravimo požiūriu) ir padidinti jų veiksmingumą, nes reikėtų daug mažiau procedūrų. Programų veiksmingumas taip pat būtų padidintas, nes suskaidyto ir nenuoseklaus lėšų paskirstymo problema būtų geriau sprendžiama įgyvendinant dvi programas. Galėtų atsirasti daugiau laisvų žmogiškųjų išteklių, nes dėl mažesnio procedūrų skaičiaus sumažėtų administracinė našta ir šiuos žmogiškuosius išteklius būtų galima panaudoti veikloje, kuria siekiama padidinti programų veiksmingumą (rezultatų sklaida, stebėjimas, informacijos teikimas ir t. t.).

C galimybė: įgyvendinti tik vieną programą. Ši galimybė padeda išspręsti visas problemas, kurias sukėlė daugybė teisinių priemonių ir padidėjusi administracinė našta, susijusi su daugybės programų valdymu. Tačiau dėl teisinių apribojimų, susijusių su šios programos taikymo sritimi, nebūtų galima patenkinti visų politikos sričių finansavimo poreikių. Reikėtų pasirinkti tarp teisingumo srities ir teisių ir pilietybės srities. Nors šis sprendimo būdas galėtų duoti maksimalią naudą valdymo požiūriu, juo naudojantis nebūtų įmanoma pakankamai įgyvendinti politikos prioritetų ir patenkinti visos politikos srities poreikių.

Atsižvelgiant į galimybių analizę ir jas palyginus, pasirinkta galimybė – dviejų programų, kurios apimtų visų politikos sričių finansavimo poreikius (B galimybė), įgyvendinimas. Palyginti su status quo padėtimi, B galimybė turi aiškių privalumų ir neturi jokių trūkumų. A galimybė nėra tokia naudinga kaip B galimybė, o C galimybė taikoma tik daliai politikos sričių, todėl yra netinkama.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalimi ir 84 straipsniu.

81 ir 82 straipsniai kartu suteikia galimybę laikytis visapusiško požiūrio remiant teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose plėtrą, ypač sprendžiant su abiem teisingumo sritimis susijusius bendrus ir horizontaliuosius klausimus.

84 straipsnyje numatyta galimybė sukurti priemones, kuriomis skatinami ir remiami valstybių narių veiksmai nusikaltimų prevencijos srityje. Programa nesiekiama apimti visos nusikaltimų prevencijos srities, bet tik kovos su narkotikais politikos sritį. Ja siekiama sukurti visapusišką požiūrį į kovą su narkotikų paklausa ir pasiūlą ir įtraukiama finansinė parama valstybių narių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui vykdymo srityje.

Siūloma finansavimo veikla bus užtikrintas papildomos Europos naudos ir subsidiarumo principų laikymasis. Didžiausias Sąjungos biudžeto finansavimas skiriamas veiklai, kurios tikslų valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali pakankamai pasiekti ir kurioje Sąjungos intervencija galima suteikti papildomos naudos, palyginti su pavieniais valstybių narių veiksmais. Veikla, kuriai taikomas šis reglamentas, prisidedama prie veiksmingo acquis taikymo skatinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, didinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei kuriant daugiau tinklų ir siekiant teisingai, aiškiai ir nuosekliai visoje Sąjungoje taikyti Sąjungos teisę. Europos Sąjunga turi geresnes nei valstybės narės sąlygas spręsti tarpvalstybinius klausimus ir sukurti tarpusavio mokymosi Europos programą. Bus remiamas patikimas analitinis pagrindas remti ir plėtoti politikos sritis. Europos Sąjungos intervencija leidžia nuosekliai vykdyti šią veiklą visoje Sąjungoje ir ja užtikrinama masto ekonomija.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą – juo neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti Europos lygiu.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Teisingumo programai įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. skirtas finansinis paketas yra 472 mln. EUR (dabartinėmis kainomis).

5. PAGRINDINIAI PASIŪLYMO ELEMENTAI

Siūlomu požiūriu siekiama finansavimo procedūrų supaprastinimą, kaip to reikalauja visos dalyvaujančios šalys, derinti su labiau į rezultatus orientuotu požiūriu. Toliau pateikiami pagrindiniai šio požiūrio elementai:

– Pasiūlyme apibrėžiami bendrieji ir konkretūs tikslai, kuriuos siekiama įgyvendinti šia programa (4 ir 5 straipsniai) ir veiksmų sritys, kurioms programoje bus skiriamas didžiausias dėmesys (6 straipsnis). Bendraisiais ir konkrečiais tikslais apibūdinama programų taikymo sritis (politikos sritys), tuo tarpu veiklos rūšys yra orientuotos į finansavimą, jos taikomos visoms susijusioms politikos sritims ir jais horizontaliai apibūdinami rezultatai, kuriuos galima pasiekti skyrus finansavimą. Kartu šiais tikslais apibūdinamos sritys, kuriose finansavimu galima iš tikrųjų suteikti papildomos naudos siekiant politinių tikslų. Įgyvendindama šį reglamentą Komisija kasmet nustatys atitinkamų politikos sričių finansavimo prioritetus. Įgyvendinant programą galima pasinaudoti visomis Finansiniame reglamente numatytomis finansinėmis priemonėmis. Dalyvauti gali visi juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti valstybėse narėse arba programoje dalyvaujančioje trečiojoje šalyje, nenustatant jokių papildomų ribojimų, susijusių su galimybe dalyvauti programoje. Šia struktūra sudaromos sąlygos supaprastinti ir geriau pritaikyti programą prie politikos poreikių ir pokyčių. Be to, ji suteikia tvirtą vertinimo pagrindą, nes konkretūs tikslai yra tiesiogiai susiję su vertinimo rodikliais, kurie išliks vienodi per visą programos trukmę ir bus reguliariai stebimi ir vertinami. Siūloma nenumatyti konkrečios sumos kiekvienai programos politikos sričiai siekiant užtikrinti lankstumą ir geriau įgyvendinti programą.

– Dalyvavimas atviras šioms trečiosioms šalims: EEE šalims, narystės siekiančioms šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms. Kitos trečiosios šalys, tiksliau, šalys, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika, gali prisijungti prie programos veiksmų, jei tai tikslinga šių veiksmų atžvilgiu.

– Metiniai programos prioritetai bus apibrėžti metinėje darbo programoje. Kadangi tai susiję su politika grindžiamu pasirinkimu, metinė darbo programa tvirtinama atsižvelgus į valstybių narių komiteto nuomonę taikant patariamąją procedūrą.

– Įgyvendindama programą Komisija gali, remdamasi sąnaudų ir naudos analize, naudotis veikiančia vykdomąja įstaiga, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 58/2003, nustatančiame vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus.

Teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų sąvoka

Teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymas yra esminis teisingumo politikos elementas. Teisininkų mokymas didina valstybių narių, specialistų ir piliečių tarpusavio pasitikėjimą, ir jam skirtame Komisijos komunikate „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“ nustatyti konkretūs mokymo tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m.[6] SESV 81 straipsnio 2 dalies h punkte ir 82 straipsnio 1 dalies c punkte kalbama būtent apie teisėjus ir teisminių institucijų darbuotojus. Pagal Komisijos komunikatą advokatų profesija yra atskira, tačiau jie būtini ir neatsiejami nuo teismų veiklos; įgyvendinant Europos Sąjungos teisę jie atlieka labai svarbų vaidmenį. Kalbant apie notarus, kai kuriose valstybėse narėse jiems suteikti dideli teisėsaugos srities įgaliojimai, taigi jie taip pat dalyvauja įgyvendinant Sąjungos teisę. Atsižvelgiant į Sutarties nuostatų pobūdį ir tikslus, šios nuostatos išplečiamos, kad būtų taikomos ir šioms dviem profesijoms.

2011/369 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 1 ir 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalį ir 84 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatoma sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje asmenys gali laisvai judėti. Šiuo tikslu Sąjunga gali priimti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatintų bei remtų valstybių narių veiksmus nusikaltimų prevencijos srityje, visų pirma narkotikų paklausos ir pasiūlos prevencijos ir mažinimo srityje;

(2) Stokholmo programoje[7] dar kartą patvirtinamas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtros prioritetas ir konkrečiai nurodoma, kad vienas iš jos politikos prioritetų – teisės ir teisingumo Europos kūrimas. Finansavimas nurodomas kaip viena svarbiausių priemonių Stokholmo programos politikos prioritetams sėkmingai įgyvendinti;

(3) Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“[8] nustatyta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Siekiant paremti ir skatinti strategijos „Europa 2020“ konkrečius tikslus ir pavyzdines iniciatyvas, reikėtų sukurti gerai veikiančią teisingumo erdvę, kurioje panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys;

(4) patirtis, įgyta vykdant veiksmus Sąjungos lygmeniu, parodė, kad siekiant šių tikslų praktikoje reikia derinti priemones, įskaitant teisės aktus, politines iniciatyvas ir finansavimą. Finansavimas yra svarbi teisėkūros priemones papildanti priemonė. Todėl turėtų būti nustatyta finansavimo programa;

(5) Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[9] pabrėžiamas poreikis racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos finansavimą. Iš esmės supaprastinti finansavimą ir užtikrinti veiksmingą jo valdymą galima mažinant programų skaičių ir racionalizuojant, paprastinant ir derinant finansavimo taisykles ir procedūras;

(6) atsižvelgiant į poreikį supaprastinti ir veiksmingai valdyti finansavimą, šiuo reglamentu nustatoma Teisingumo programa, pagal kurią bus tęsiama ir plėtojama veikla, vykdyta remiantis trimis ankstesnėmis programomis, nustatytomis 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1149/2007/EB[10], 2007–2013 m. laikotarpiui patvirtinančiu specialiąją programą „Civilinė teisena“ kaip Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalį; 2007 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimu 2007/126/TVR[11], 2007–2013 m. laikotarpiui įkuriančiu specialiąją programą „Baudžiamasis teisingumas“ kaip Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalį, ir 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1150/2007/EB[12] dėl Specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ kaip Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui;

(7) programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ buvo grindžiama visuomenės sveikatos teisės aktais ir dėl šios priežasties apėmė sveikatos problemas, pirmiausia dėl narkotikų vartojimo kylančio pavojaus sveikatai mažinimą, o Teisingumo programa reikėtų vykdyti kovos su narkotikais politiką, dėmesį sutelkiant į nusikaltimų prevencijos aspektą. Pagal naują programą skiriamas narkotikų srities finansavimas turėtų būti sutelktas į kovą su neteisėta prekyba narkotikais ir kita su narkotikais susijusia neteisėta veikla;

(8) Komisijos komunikatuose „ES biudžeto peržiūra“[13] ir „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiama, kad labai svarbu visų pirma finansuoti tuos veiksmus, kurie turi aiškią papildomą Europos naudą, t. y. veiksmus, kurie dėl Sąjungos intervencijos gali suteikti papildomos naudos, palyginti su pavienių valstybių narių veiksmais. Veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, reikėtų prisidėti prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, skatinant abipusio pripažinimo principą, stiprinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, didinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą ir siekiant, kad Sąjungos teisė būtų taikoma teisingai, aiškiai ir nuosekliai. Finansavimo priemonė taip pat turėtų padėti siekiant užtikrinti tikras ir geresnes visų susijusių asmenų žinias apie Sąjungos teisę ir politikos sritis ir užtikrinti patikimą analitinį pagrindą remti ir plėtoti Sąjungos teisės aktus ir politikos sritis. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti šią veiklą nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga turi geresnes nei valstybės narės sąlygas spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus ir sukurti tarpusavio mokymosi Europos programą;

(9) narkotikų paklausa ir pasiūla yra didelė grėsmė, kurios valstybės narės negali tvariai įveikti veikdamos vienos. Sąjungos intervencija pagal šį reglamentą turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią narkotikų paklausai ir pasiūlai ir jas sumažinti, visų pirma remiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą vykdymo srityje;

(10) siekiant įgyvendinti patikimo finansų valdymo principą, šiame reglamente turėtų būti numatytos tinkamos jo taikymo vertinimo priemonės. Šiuo tikslu jame turėtų būti apibrėžiami bendrieji ir konkretūs tikslai. Siekiant išmatuoti šių konkrečių tikslų pasiekimo lygį, turėtų būti nustatytas rodiklių, galiosiančių visą programos trukmę, rinkinys;

(11) šiuo reglamentu daugiametei programai nustatomas finansinis paketas, kuris biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto rengimo procedūros metu yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta XX Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte;

(12) šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas visiškai laikantis XX Reglamento (ES, Euratomas) Nr. XX/XX dėl Europos Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių. Įgyvendinant šį reglamentą visų pirma turėtų būti naudojamasi minėtame reglamente nustatytomis supaprastinimo priemonėmis. Be to, kriterijai, kurie naudojami nustatant remtinus veiksmus, turėtų padėti paskirstyti turimus finansinius išteklius taip, kad jais būtų finansuojami veiksmai, turintys didžiausią poveikį siekiant politinio tikslo;

(13) Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus priimti metines darbo programas. Komisija šiais įgaliojimais turėtų naudotis vadovaudamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[14]. Atsižvelgiant į atitinkamas metines sumas, poveikis biudžetui gali būti laikomas neesminiu. Todėl turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(14) kad Sąjungos biudžeto lėšos būtų skirstomos veiksmingai, reikėtų užtikrinti finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumą, papildomumą ir sąsajas, pirmiausia šios programos ir XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos Teisių ir pilietybės programos[15], XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos Policijos bendradarbiavimo, nusikaltimų prevencijos ir kovos su tarpvalstybiniais, sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu finansinės paramos priemonės[16], XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos programos „Sveikata augimui skatinti“[17], XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos programos „Erasmus visiems“[18], XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos bendrosios programos „Horizontas 2020“[19] ir XX Reglamentu (ES) Nr. XX/XX sukurtos Pasirengimo narystei pagalbos priemonės[20] nuoseklumą, papildomumą ir sąsajas;

(15) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir 10 straipsnius į moterų ir vyrų lygybės aspektą ir kovos su diskriminacija tikslus turėtų būti atsižvelgiama įgyvendinant visus programos veiksmus. Siekiant nustatyti, kaip įgyvendinamos programos veiksmais prisidedama sprendžiant lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimus, turėtų būti atliekamas nuolatinis stebėjimas ir vertinimas;

(16) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, sankcijas. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) turėtų būti suteikti įgaliojimai Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[21] nustatyta tvarka atlikti ūkinės veiklos vykdytojų tyrimus ir patikrinimus vietoje, siekiant nustatyti sukčiavimo, korupcijos arba bet kurios kitos neteisėtos veiklos, susijusios su programos finansavimu ir turinčios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atvejus;

(17) kadangi šio reglamento tikslo – prisidėti prie Europos teisingumo erdvės sukūrimo – pakankamai gerai valstybės narės pasiekti negali ir šio tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(18) [pagal Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnį šios valstybės narės pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] ARBA [nepažeidžiant Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvaus priimant šį reglamentą ir jis nebus joms privalomas ar taikomas][22];

(19) pagal Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Programos nustatymas ir trukmė

1. Šiuo reglamentu nustatoma Europos Sąjungos teisingumo programa, toliau vadinama programa.

2. Programa įgyvendinama 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) valstybės narės – valstybės narės, išskyrus [Daniją] ARBA [Daniją, Jungtinę Karalystę ir Airiją, nepažeidžiant Protokolo Nr. 21 4 straipsnio];

b) teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai – teisėjai, prokurorai, advokatai, solisitoriai, notarai, teismų pareigūnai, antstoliai, teismo vertėjai žodžiu ir kiti su teismų sistema susiję specialistai.

3 straipsnis Papildoma Europos nauda

Programa finansuojami papildomos Europos naudos turintys veiksmai. Tuo tikslu Komisija užtikrina, kad finansavimui atrinktais veiksmais būtų siekiama sukurti papildomos Europos naudos turinčius rezultatus, ir tikrina, ar pasiekus galutinius pagal programą finansuojamų veiksmų rezultatus iš tikrųjų suteikta papildoma Europos nauda.

4 straipsnis Bendrasis tikslas

Bendrasis programos tikslas – padėti sukurti Europos teisingumo erdvę, skatinant teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

5 straipsnis Konkretūs tikslai

Siekiant 4 straipsnyje nurodyto bendrojo tikslo, programoje nustatomi šie konkretūs tikslai:

a) Skatinti veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje.

Rodiklis, pagal kurį vertinamas šio tikslo vykdymas, yra, inter alia, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atvejų skaičius.

b) Paprastinti teisę kreiptis į teismą.

Rodiklis, pagal kurį vertinamas šio tikslo vykdymas, yra, inter alia, europiečių suvokimas, ar jiems užtikrinama teisė kreiptis į teismą.

c) Užkirsti kelią narkotikų paklausai ir pasiūlai ir jas sumažinti.

Rodiklis, pagal kurį vertinamas šio tikslo vykdymas, yra, inter alia, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atvejų skaičius.

Visais pagal programą vykdomais veiksmais siekiama skatinti moterų ir vyrų lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

6 straipsnis Veiksmai

1. Pagal 4 ir 5 straipsniuose nustatytus tikslus įgyvendinant programos veiksmus didžiausias dėmesys skiriamas veiksmams šiose srityse:

a) visuomenės informuotumo ir žinių apie Sąjungos teisę ir politikos sritis didinimas;

b) Sąjungos teisės ir politikos sričių įgyvendinimo valstybėse narėse rėmimas;

c) tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimo ir tarpusavio pažinimo ir pasitikėjimo didinimas;

d) žinių ir supratimo apie galimus klausimus, turinčius įtakos sklandžiam Europos teisingumo erdvės veikimui, gerinimas, siekiant užtikrinti įrodymais pagrįstos politikos formavimą ir teisės aktų leidybą.

2. Pagal programą, inter alia, finansuojamos toliau nurodytos veiksmų rūšys:

(a) analitinė veikla, pvz., duomenų ir statistikos rinkimas; bendrų metodikų ir atitinkamais atvejais – rodiklių arba gairių tobulinimas; tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos; vertinimai ir poveikio vertinimai; vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas; ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo bei Sąjungos politikos įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas; praktiniai užsiėmimai, seminarai, ekspertų susitikimai, konferencijos;

(b) teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo veikla, pvz., darbuotojų mainai, praktiniai užsiėmimai, seminarai, mokytojų mokymo renginiai, internetinių ir kitokių mokymo modulių tobulinimas;

(c) tarpusavio mokymosi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo ir informacijos sklaidos veikla, pvz., gerosios patirties, novatoriškų metodų ir patirties nustatymas bei mainai, tarpusavio peržiūros ir tarpusavio mokymosi organizavimas; konferencijų ir seminarų organizavimas; informuotumo didinimo ir informacinių kampanijų, žiniasklaidos kampanijų ir renginių organizavimas, įskaitant Europos Sąjungos politikos prioritetų koordinuotą komunikacijos veiklą; informacijai ir programos rezultatams skirtos medžiagos rinkimas ir skelbimas; informacinių ir ryšių technologijų sistemų ir priemonių tobulinimas, naudojimas ir priežiūra;

(d) parama pagrindiniams dalyviams, pvz., parama valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę ir politikos sritis; parama pagrindiniams Europos lygmens tinklams, kurių veikla susijusi su programos tikslų įgyvendinimu; specializuotų įstaigų ir organizacijų, nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų tinklų kūrimas Europos lygmeniu; ekspertų tinklų finansavimas; Europos lygmens stebėjimo centrų finansavimas.

7 straipsnis Dalyvavimas

1. Galimybe dalyvauti programoje gali pasinaudoti visos viešos ir (arba) privačios įstaigos ir juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti:

a) valstybėse narėse;

b) ELPA šalyse, kurios yra EEE susitarimo susitariančiosios šalys, laikantis EEE susitarime nustatytų sąlygų;

c) narystės siekiančiose šalyse, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, laikantis bendrųjų principų ir sąlygų, nustatytų su šiomis šalimis sudarytuose susitarimuose dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose;

d) Danijoje, remiantis tarptautiniu susitarimu.

2. Viešos ir (arba) privačios įstaigos ir juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti kitose trečiosiose šalyse, tiksliau, šalyse, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika, gali prisijungti prie programos veiksmų, jei tai tikslinga šių veiksmų atžvilgiu.

3. Pagal programą Komisija gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, aktyviai veikiančiomis programos finansuojamose srityse, pvz., Europos Taryba, Jungtinėmis Tautomis ir Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija. Šios tarptautinės organizacijos gali dalyvauti programoje.

8 straipsnis Biudžetas

1. Programai įgyvendinti skirtas finansinis paketas yra 472 mln. EUR.

2. Šiai programai skirta finansavimo suma taip pat gali būti naudojama padengti išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, stebėjimo, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra reikalinga programai valdyti ir joje nustatytiems tikslams pasiekti; visų pirma su tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir publikavimo veikla, įskaitant Europos Sąjungos politikos prioritetų koordinuotą komunikacijos veiklą, kiek ji susijusi su bendraisiais šio reglamento tikslais, taip pat išlaidoms, susijusioms su IT tinklais, skirtais daugiausia informacijai apdoroti ir ja keistis, taip pat visoms kitoms techninės ir administracinės pagalbos išlaidoms, kurias Komisija gali patirti valdydama programą.

3. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama XX Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. XX/XX, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, nustatytos daugiametės finansinės programos ribų.

9 straipsnis Įgyvendinimo priemonės

1. Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę paramą laikydamasi XX Reglamento (ES, Euratomas) Nr. XX/XX dėl Europos Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių.

2. Siekdama įgyvendinti programą Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

3. Metinėse darbo programose nustatomos joms įgyvendinti reikalingos priemonės, kvietimų teikti paraiškas prioritetai ir visi kiti elementai, kurių reikalaujama pagal XX Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. XX/XX dėl Europos Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių.

10 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

11 straipsnis Papildomumas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sąsajas su kitomis Sąjungos priemonėmis, inter alia, Teisių ir pilietybės programa, Policijos bendradarbiavimo, nusikaltimų prevencijos ir kovos su tarpvalstybiniais, sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu finansinės paramos priemone, programa „Sveikata augimui skatinti“, programa „Erasmus visiems“, bendrąja programa „Horizontas 2020“ ir Pasirengimo narystei pagalbos priemone.

2. Programos ištekliais gali būti dalijamasi su kitomis Sąjungos priemonėmis, visų pirma Teisių ir pilietybės programa, siekiant įgyvendinti veiksmus, atitinkančius abiejų programų tikslus. Veiksmas, kuriam skirtas programos finansavimas, taip pat gali būti finansuojamas Teisių ir pilietybės programos lėšomis, jeigu abiejų programų lėšomis nėra finansuojama ta pati veikla.

12 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų procedūrų, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

Nepažeidžiant pirmos ir antros pastraipų nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje.

13 straipsnis Stebėjimas ir vertinimas

1. Komisija reguliariai stebi programą siekdama sekti pagal ją įgyvendinamų veiksmų, kurie vykdomi 6 straipsnio 1 dalyje nurodytose veiksmų srityse, eigą ir 5 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų pasiekimo lygį. Ją stebint taip pat bus galima įvertinti, kaip programos veikloje atsižvelgiama į lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimus. Prireikus rodikliai turėtų būti išskaidomi pagal lytį, amžių ir negalią.

2. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia:

a) tarpinę vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio;

b) ex post vertinimo ataskaitą.

3. Tarpinio vertinimo ataskaitoje pateikiama informacija apie programos tikslų pasiekimo lygį, veiksmingą lėšų naudojimą ir papildomą Europos naudą siekiant nustatyti, ar finansavimą srityse, kuriose įgyvendinama programa, po 2020 m. reikia atnaujinti, pakeisti ar sustabdyti. Joje taip pat turi būti aptariamos visos programos supaprastinimo galimybės, jos vidinis ir išorinis nuoseklumas, taip pat visų jos tikslų ir veiksmų aktualumas. Joje atsižvelgiama į 14 straipsnyje nurodytų programų ex post vertinimų rezultatus.

4. Ex post vertinimo ataskaitoje pateikiama informacija apie ilgalaikį programos poveikį ir jos rezultatų tvarumą siekiant turėti tam tikrą pagrindą, kai bus priimamas sprendimas dėl vėlesnės programos.

14 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės

Veiksmai, kuriuos pradėta įgyvendinti iki 2014 m. sausio 1 d. remiantis Sprendimu 1149/2007/EB, Sprendimu 2007/126/TVR arba Sprendimu 1150/2007/EB, toliau reglamentuojami tų sprendimų nuostatomis, kol bus užbaigti. Atsižvelgiant į tuos veiksmus, nuorodos į komitetus, pateiktos Sprendimo 1149/2007/EB 10 ir 11 straipsniuose, Sprendimo 2007/126/TVR 9 straipsnyje ir Sprendimo 1150/2007/EB 10 straipsnyje, suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento 10 straipsnyje nurodytą komitetą.

15 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 20-ą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4. Tikslas (-ai)

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

1.7. Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa, pasiūlymas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[23]

33 antraštinė dalis – Teisingumas

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[24]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Programa siekiama padėti sukurti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, visų pirma Europos teisingumo erdvę, skatinant teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Gerai veikianti teisingumo erdvė, kurioje panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso kliūtys, taip pat padės įgyvendinti ir propaguoti strategijos „Europa 2020“ konkrečius tikslus ir pavyzdines iniciatyvas.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs tikslai

Kad būtų pasiektas bendrasis tikslas – padėti sukurti Europos teisingumo erdvę, programoje nustatyti toliau nurodyti konkretūs tikslai:

a) skatinti veiksmingą, visapusišką ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje;

b) paprastinti teisę kreiptis į teismą;

c) užkirsti kelią narkotikų paklausai ir pasiūlai ir jas sumažinti.

Atitinkama VGV / VGB veikla

VGB 33 03 ir 33 04.

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymu bus prisidėta prie acquis įgyvendinimo, sudarius sąlygas Sąjungos piliečiams ir įmonėms visapusiškai naudotis galiojančiais teisės aktais. Jie bus geriau informuoti apie savo teises, o valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turės geresnes informacijos, susijusios su gerąja patirtimi, mainų ir tarpusavio bendradarbiavimo priemones. Pasiūlymo rezultatai paramos gavėjams ir tikslinėms grupėms išsamiau aprašomi poveikio vertinimo 4.1.2 skirsnyje.

Be to, siūlomi finansavimo programų pakeitimai turės aiškų naudingą poveikį būsimiems finansinės paramos valdymo procesams. Visų pirma programose būtų taikomas integruotas požiūris į su paraiškomis susijusius procesus, reikalingus pateikti dokumentus ir IT sistemas, kurios turės būti naudojamos. Tai savaime leis faktiškai sutaupyti laiko, nes daugumai suinteresuotųjų šalių, veikiančių srityse, kurioms taikomos kai kurios dabartinės kartos programos, nebereikėtų perprasti skirtingų reikalavimų ir jos galėtų didesnį dėmesį skirti turinio ir kokybės požiūriu geresniems pasiūlymams rengti.

Be to, dėl suderinto ir supaprastinto bendro projektų atrankos proceso smarkiai sumažėtų laikotarpis nuo paraiškų pateikimo iki rezultatų gavimo ir todėl trumpiau truktų neapibrėžta paraišką teikiančios organizacijos padėtis. Taip būtų sukurta papildoma pridėtinė projektų, kurie prasidėtų daug greičiau nuo jų koncepcijos sukūrimo, nauda ir todėl juose būtų daug veiksmingiau atsižvelgiama į konkrečius poreikius, kuriuos šiais projektais siekiama patenkinti laikantis Sąjungos politikos prioritetų.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Rodikliai, pagal kuriuos bus vertinamas pirmiau nurodytų konkrečių tikslų vykdymas, yra, inter alia, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atvejų skaičius (a ir c tikslai) ir europiečių suvokimas, ar užtikrinama jų teisė kreiptis į teismą (b tikslas).

Teisingumo generalinis direktoratas neturi pakankamai informacijos apie dabartinę padėtį, kad galėtų nustatyti reikšmingus ilgalaikius arba vidutinės trukmės tikslus, tačiau prieš pradedant įgyvendinti programą Teisingumo generalinis direktoratas stengsis surinkti daugiau informacijos apie dabartinę padėtį, kad būtų galima nustatyti gaires ir tikslus.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Kadangi teisės aktai yra pagrindinė priemonė Sąjungos tikslams teisingumo srityje įgyvendinti, ji turi būti papildoma kitomis priemonėmis. Šiuo atveju finansavimas atlieka svarbų vaidmenį. Finansavimu visų pirma turėtų būti prisidėta prie didesnio teisės aktų veiksmingumo didinant piliečių, specialistų ir suinteresuotųjų šalių žinias, informuotumą ir gebėjimus, dėl to remiant:

informacijos teikimą ir visuomenės informuotumo didinimą, įskaitant paramą nacionalinėms ir Europos kampanijoms, skirtoms informuoti žmones apie jų teises, kurios užtikrinamos Sąjungos teisėje, ir kaip jas įgyvendinti praktikoje;

teisės specialistų (pvz., teisėjų ir prokurorų) ir kitų specialistų mokymą ir kompetencijos didinimą siekiant aprūpinti juos priemonėmis, kurias taikant Sąjungos teises ir politikos sritis būtų galima veiksmingai įgyvendinti praktikoje.

Finansavimas taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir didinant tarpusavio pasitikėjimą, kai:

stiprinant tinklus, t. y. padedant visoje Sąjungoje veikiančioms organizacijoms rengti būsimas iniciatyvas šioje srityje, taip pat skatinti nuosekliai jas įgyvendinti visoje ES;

tarpvalstybiniu lygmeniu bendradarbiaujant vykdymo srityje, pvz., sukuriant įspėjimo apie vaiko dingimą sistemas, koordinuojant operatyvinę ir tarpvalstybinę prieš narkotikus nukreiptą bendradarbiavimo veiklą.

Be to, finansavimas turėtų būti skiriamas:

moksliniams tyrimams, analizėms ir kitokiai paramos veiklai siekiant suteikti įstatymų leidėjui aiškią ir išsamią informaciją apie problemas ir faktinę padėtį. Šios veiklos rezultatai suteiks informacijos tobulinant ir įgyvendinant Sąjungos politikos sritis ir užtikrinant, kad jos būtų pagrįstos įrodymais, turėtų aiškius tikslus ir tinkamą struktūrą.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Skiriant finansavimą pagal Teisingumo programą didžiausias dėmesys skiriamas veiklai, kurią atliekant Sąjungos intervencija gali turėti papildomos naudos, palyginti su pavienių valstybių narių veiksmais. Veikla, kuriai taikomas šis reglamentas, prisidedama prie veiksmingo acquis taikymo skatinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, didinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei kuriant daugiau tinklų ir siekiant teisingai, aiškiai ir nuosekliai visoje Sąjungoje taikyti Sąjungos teisę. Tik veikiant Sąjungos lygmeniu galima užtikrinti koordinuotą veiklą, kuri gali būti įgyvendinama visose Sąjungos valstybėse narėse. Europos Sąjunga turi geresnes nei valstybės narės sąlygas spręsti tarpvalstybinius klausimus ir kurti tarpusavio mokymosi Europos programą. Be Sąjungos paramos suinteresuotosios šalys būtų linkusios panašias problemas spręsti pavieniui ir nekoordinuotai. Bendradarbiaudamos ir kurdamos tarpusavio tinklus jos galės dalytis gerąja patirtimi, visų pirma skirtingose valstybėse narėse taikomais novatoriškais ir integruotais metodais. Šios veiklos dalyviai tuomet veiks kaip tarpininkai atitinkamoje savo profesinės veiklos srityje ir savo valstybėse narėse platesniu mastu skleis gerąją patirtį.

Bus remiamas patikimas analitinis pagrindas remti ir plėtoti politikos sritis. Europos Sąjungos intervencija leidžia nuosekliai vykdyti šią veiklą visoje Sąjungoje ir ja užtikrinama masto ekonomija. Nacionaliniu finansavimu nebūtų pasiekti tokie patys rezultatai, dėl jo tik atsirastų suskaidytas ir ribotas požiūris, kuriame nebūtų atsižvelgiama į visos Europos Sąjungos poreikius.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Atlikus šiuo metu teisingumo srityje įgyvendinamų programų laikotarpio vidurio vertinimus paaiškėjo, kad programos iš esmės yra veiksmingos, tačiau taip pat buvo atskleista keletas problemų, pvz., nenuoseklus daugybės mažos apimties projektų, turinčių ribotą poveikį, finansavimas (pranc. saupoudrage). Nors finansavimas skiriamas daugybei projektų, nėra subalansuoto geografinio pasiskirstymo tarp finansavimą gaunančių organizacijų. Laikotarpio vidurio vertinimuose pripažįstama, kad reikėtų labiau stengtis geriau skleisti finansuojamos veiklos rezultatus ir padarinius bei geriau juos išnaudoti. Didesnė sklaida neatsiejama nuo geresnio vertinimo ir stebėjimo. Veiksmingumo požiūriu laikotarpio vidurio vertinimai ir viešos konsultacijos atskleidė sudėtingas biurokratines procedūras, su kuriomis susiduria pareiškėjai. Administraciniu požiūriu dėl pagausėjusių procedūrų, naudojamų skirtingose programose, sukuriama didelė administracinė našta Komisijai. Dėl pagausėjusių procedūrų ir didelės administracinės naštos procedūros ilgiau trunka. Sujungus programas būtų išspręstas šis klausimas ir sukurta programų sąveika.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Programa siekiama sąveikos, nuoseklumo ir papildomumo su kitomis Sąjungos priemonėmis, inter alia, su vidaus reikalų, sveikatos ir vartotojų, švietimo ir mokslinių tyrimų programomis. Šių kitų programų veiklos dubliavimo bus išvengta, o siekiant visoms programoms bendrų tikslų gali būti dalijamasi Teisingumo programos ir Teisių ir pilietybės programos ištekliais.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– þ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

– þ Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2020 m. ir vėliau

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[25]

þ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– þ vykdomosioms įstaigoms

– þ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[26]

– ¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

þ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (kaip nurodyta toliau)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Galimybė naudotis veikiančia vykdomąja įstaiga visiškai arba iš dalies įgyvendinant programą paaiškinama aiškinamajame memorandume. Šiame etape šiuo klausimu nepriimtas joks sprendimas ir jokia sąnaudų ir naudos analizė nebuvo atlikta, tačiau galimybė neatmetama.

Jungtinis valdymas yra kita galimybė, kuri šiuo metu nenaudojama, bet galėtų būti numatyta ateityje. Tai visų pirma susiję su 7 straipsnio 2 dalyje nurodytomis tarptautinėmis organizacijomis: Europos Taryba, Jungtinėmis Tautomis ir Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pasiūlyme nustatytos stebėjimo ir vertinimo pareigos. Pasiekimai, susiję su konkrečiais uždaviniais, bus stebimi kasmet remiantis pasiūlyme nustatytais rodikliais.

Be to, ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio Komisija pateiks programos tikslų pasiekimo lygio, išteklių naudojimo veiksmingumo ir programos suteikiamos papildomos Europos naudos tarpinę vertinimo ataskaitą. Ilgalaikio poveikio ir programos padarinių tvarumo ex post vertinimas bus atliktas baigiant programą.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Teisingumo generalinis direktoratas nesusidūrė su didele išlaidų programų klaidų rizika. Tai matyti iš pastarųjų metų Audito Rūmų ataskaitų, kuriose nenustatyta didelių klaidų, ir Teisingumo generalinio direktorato (buvusio Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato) metinių veiklos ataskaitų, kuriose neaptiktųjų klaidų buvo ne daugiau kaip 2 proc. (išskyrus vienintelę išimtį „Daphne“ programoje 2009 m.).

Nustatytos šios pagrindinės rizikos rūšys:

– blogos atrinktų projektų kokybės ir projekto prasto techninio įgyvendinimo rizika, dėl kurios mažėja programų poveikis (dėl netinkamų atrankos procedūrų – kompetencijos stokos arba nepakankamo stebėjimo rizika);

– neveiksmingo arba neekonomiško skirtų lėšų, tiek susijusių su dotacijomis (sudėtingas tinkamų finansuoti faktinių išlaidų grąžinimas ir ribotos galimybės tinkamas finansuoti išlaidas tikrinti remiantis dokumentais), tiek susijusių su pirkimais (kartais mažai ekonominės veiklos vykdytojų turi reikiamų atitinkamos srities žinių, dėl to neįmanoma palyginti siūlomų kainų), naudojimo rizika;

– rizika, susijusi su (ypač) mažesnių organizacijų gebėjimu veiksmingai kontroliuoti išlaidas ir užtikrinti operacijų skaidrumą;

– Komisijos reputacijai kylanti rizika, jei atskleidžiami sukčiavimo atvejai ar nusikaltimai; dėl gana gausių rangovų ir paramos gavėjų, kurių kiekvienas taiko savą, neretai gana mažo masto kontrolės sistemą, įvairovės pasitikėjimą kelia tik dalis trečiųjų šalių vidaus kontrolės sistemų.

Tikimasi, kad tokia rizika sumažės geriau apibrėžiant pasiūlymų tikslus ir atsižvelgiant į supaprastintas nuostatas, įtrauktas į kas trejus metus atliekamą Finansinio reglamento peržiūrą.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Vidaus kontrolės sistemos aprašymas

Ateities programai numatyta kontrolės sistema – dabartinės kontrolės sistemos tęsinys. Ją sudaro keturios skirtingos sudedamosios dalys: programos valdymo skyriaus atliekama veiklos priežiūra, centrinio biudžeto ir kontrolės skyriaus atliekama ex ante kontrolė (finansinė patikra), vidaus viešųjų pirkimų komitetas (JPC), ex post dotacijų kontrolė ir vidaus audito skyriaus ir (arba) vidaus audito tarnybos atliekami auditai.

Programų valdymo skyrius atlieka visų sandorių ex ante patikrą, o biudžeto ir kontrolės skyrius atlieka šių sandorių finansinę patikrą (išskyrus nedidelės rizikos išankstinį finansavimą). Dotacijų atveju prašymai kompensuoti išlaidas yra išsamiai tikrinami ir prireikus remiantis rizikos vertinimu prašoma pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Visos atviros ir ribotos viešųjų pirkimų procedūros ir visos derybų būdu vykdomos procedūros, kurių vertė didesnė nei 60 000 EUR, yra pateikiamos vidaus viešųjų pirkimų komitetui patikroms atlikti prieš patvirtinant sprendimą dėl laimėtojo.

Ex post kontrolės sritis taikoma „nustatymo strategijai“, kurios tikslas – nustatyti maksimalų anomalijų skaičių siekiant atgauti nepagrįstai išmokėtas sumas. Remiantis šia strategija auditai atliekami keliuose projektuose, kurie iš esmės būna atrinkti remiantis rizikos analize.

Kontrolės mechanizmų sąnaudos ir nauda

Atsižvelgdami į apytikslius apskaičiavimus manome, kad 50–70 proc. visų darbuotojų, dalyvaujančių valdant dabartines finansines programas, vykdo kontrolės funkcijas plačiąja prasme (nuo paramos gavėjų arba rangovų atrankos iki audito rekomendacijų įgyvendinimo). Tam reikalingų išlaidų dydis svyruoja nuo 2,1 mln. EUR (50 proc. 2014 m. išlaidų žmogiškiesiems ištekliams, nurodytiems 3.2.3 skirsnyje) iki 3,2 mln. EUR (70 proc. 2020 m. išlaidų žmogiškiesiems ištekliams, nurodytiems 3.2.3 skirsnyje). Be to, ex post auditams atlikti samdant išorės audito įmones kasmet išleidžiama vidutiniškai 75 000–100 000 EUR suma, kuri finansuojama iš asignavimų administracinei pagalbai. Šios išlaidos sudaro 6–3 proc. bendro programos biudžeto ir jos per septynerių metų laikotarpį sumažėja dėl to, kad metiniai asignavimai 2014–2020 m. iš esmės padidėja, o išlaidos kontrolei išlieka gana stabilios.

Dėl ex ante ir ex post kontrolės kombinacijos, taip pat dokumentų patikrų ir vietoje atliekamo audito pastaraisiais metais kiekybiškai įvertinamas likutinis klaidų lygis buvo mažesnis nei 2 proc., išskyrus vieną išimtį „Daphne“ programoje 2009 m., kurioje klaidų lygis šiek tiek viršijo 2 proc. Ši problema buvo išspręsta po metų padidinus vietoje atliekamos ex post kontrolės dažnumą. Atliekant šią kontrolę šioje programoje nustatytos ir ištaisytos likusios klaidos. Todėl, Teisingumo generalinio direktorato nuomone, vidaus kontrolės sistema, taip pat jos išlaidos yra tinkamos siekiant užtikrinti žemą klaidų lygį.

Tačiau, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Teisingumo generalinis direktoratas toliau nagrinės galimybes sustiprinti valdymą ir siekti didesnio supaprastinimo. Sumažinus programų skaičių, bus taikomos suderintos taisyklės ir procedūros, ir tai padės sumažinti klaidų riziką. Be to, bus kuo daugiau naudojamasi supaprastinimo priemonėmis, kurios nustatomos kas trejus metus peržiūrint Finansinį reglamentą, nes tikimasi, kad jos padės sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą ir kartu sumažinti klaidos riziką ir administracinę naštą Komisijai.

Kontrolės (dabar vykdomos kontrolės) pobūdžio ir intensyvumo suvestinė

Kontrolės suvestinė || Suma mln. EUR || Paramos gavėjų / sandorių skaičius (proc., palyginti su visa suma) || Kontrolės išsamumas* (vertinimas 1–4) || Aprėptis (vertė, proc.)

Visų finansinių sandorių ex ante kontrolė || nėra duomenų || 100 % || 1–4, remiantis sandorio rizika ir rūšimi || 100 %

Teisingumo viešųjų pirkimų komiteto atliekama sprendimų dėl viešųjų pirkimų kontrolė || nėra duomenų || 100 % viešųjų pirkimų procedūrų, kai suma didesnė nei 125 000 EUR, ir derybų būdu vykdomų procedūrų, kai suma didesnė nei 60 000 EUR || 4 || 100 % viešųjų pirkimų procedūrų, kai suma didesnė nei 125 000 EUR, ir derybų būdu vykdomų procedūrų, kai suma didesnė nei 60 000 EUR

Dotacijų galutinio išmokėjimo ex post kontrolė || nėra duomenų || Bent 10 % || 4 || 5–10 %

*Kontrolės išsamumas:

1. Minimali administracinė / aritmetinė kontrolė, nedarant nuorodos į patvirtinamuosius dokumentus.

2. Kontrolė darant nuorodą į patvirtinamąją informaciją, kurioje numatytas nepriklausomos priežiūros aspektas (pvz., audito sertifikatas ar kitas patvirtinimas), bet nedarant nuorodos į pagrindžiamuosius dokumentus.

3. Kontrolė darant nuorodą į visiškai nepriklausomą patvirtinamąją informaciją (pvz., duomenų bazę, kurioje patvirtinami tam tikri prašymo elementai, trečioji šalis ar Komisijos atliktas pasiektų laimėjimų įvertinimas ir pan.).

4. Kontrolė darant nuorodą į pagrindžiamuosius dokumentus, kurie prieinami atitinkamame proceso etape, dėl visų sąnaudų ir rezultatų (pvz., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, sąskaitos, fizinis patikrinimas ir pan.), ir suteikiant galimybę su jais susipažinti; t. y. tokio paties intensyvumo sandorio testavimo, kaip tų, kuriuos atliko Audito Rūmai DAS audito metu, kontrolė.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Būsimoje Teisingumo programoje yra arba bus nustatytos įvairios priemonės siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams. Pasiūlymo 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Laikydamasis 2011 m. birželio mėn. Komisijos priimtos kovos su sukčiavimu strategijos Teisingumo generalinis direktoratas kuria kovos su sukčiavimu strategiją, apimančią visą išlaidų grandinę, atsižvelgdamas į priemonių, kurios turės būti įgyvendintos, proporcingumą ir sąnaudų ir naudos analizę. Ši strategija pagrįsta dviem ramsčiais: prevencija, pagrįsta veiksmingomis patikromis, ir tinkamu atsaku nustačius sukčiavimo atvejį arba pažeidimus, kurį sudaro neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimas ir, kai tinkama, skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos. Kovos su sukčiavimu strategijoje aprašyta ex ante ir ex post kontrolės sistema, pagrįsta „raudonomis vėliavėlėmis“, ir joje konkrečiai nurodytos procedūros, kuriomis turi vadovautis darbuotojai, nustatę sukčiavimo atvejį arba pažeidimus. Joje taip pat pateikiama informacija apie darbo su OLAF tvarką.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[3…] || [33 01 04.YY] [Teisingumo programa] || [NDA...] || TAIP || TAIP || TAIP[27] || NE

[3…] || [33 YY YY YY] [Teisingumo programa] || [DA...] || TAIP || TAIP || TAIP || NE

|| || || || || ||

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || [3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė]

Teisingumo GD || || || 2014 metai[28] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Po 2020 m. || IŠ VISO

Veiklos asignavimai || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris – 33 xx xx || Įsipareigojimai || (1) || 45,800 || 52,800 || 59,300 || 66,300 || 73,800 || 80,800 || 84,800 || || 463,600

Mokėjimai || (2) || 18,300 || 30,400 || 43,600 || 53,700 || 64,400 || 71,500 || 77,100 || 104,600 || 463,600

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[29] || || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 33 01 04 yy* || || (3) || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || || 8,400

IŠ VISO asignavimų TEISINGUMO GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 47,000 || 54,000 || 60,500 || 67,500 || 75,000 || 82,000 || 86,000 || || 472,000

Mokėjimai || =2+2a +3 || 19,500 || 31,600 || 44,800 || 54,900 || 65,600 || 72,700 || 78,300 || 104,600 || 472,000

Komisija gali numatyti (dalies) programos įgyvendinimą perduoti veikiančioms išorės vykdomosioms įstaigoms. Prireikus sumos ir įvertinimai bus pataisyti pagal perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 45,800 || 52,800 || 59,300 || 66,300 || 73,800 || 80,800 || 84,800 || || 463,600

Mokėjimai || (5) || 18,300 || 30,400 || 43,600 || 53,700 || 64,400 || 71,500 || 77,100 || 104,600 || 463,600

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || || 8,400

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 47,000 || 54,000 || 60,500 || 67,500 || 75,000 || 82,000 || 86,000 || || 472,000

Mokėjimai || =5+ 6 || 19,500 || 31,600 || 44,800 || 54,900 || 65,600 || 72,700 || 78,300 || 104,600 || 472,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Po 2020 m. || IŠ VISO

TEISINGUMO GD ||

Žmogiškieji ištekliai || 4,185 || 4,247 || 4,165 || 4,254 || 4,344 || 4,433 || 4,522 || || 30,150

Kitos administracinės išlaidos || 0,054 || 0,055 || 0,056 || 0,057 || 0,059 || 0,060 || 0,061 || || 0,402

IŠ VISO TEISINGUMO GD || Asignavimai || 4,239 || 4,302 || 4,221 || 4,311 || 4,403 || 4,493 || 4,583 || || 30,552

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 4,239 || 4,302 || 4,221 || 4,311 || 4,403 || 4,493 || 4,583 || || 30,552

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Po 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 51,239 || 58,302 || 64,721 || 71,811 || 79,403 || 86,493 || 90,583 || || 502,552

Mokėjimai || 23,739 || 35,902 || 49,021 || 59,211 || 70,003 || 77,193 || 82,883 || 104,600 || 502,552

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip: Teisingumo generalinis direktoratas negali pateikti baigtinio visų rezultatų, siektinų panaudojant finansinės intervencijos iš programos lėšas, jų vidutinių išlaidų ir duomenų, sąrašo, kaip reikalaujama šiame skirsnyje. Šiuo metu nėra statistinių priemonių, pagal kurias būtų galima nustatyti vidutines išlaidas remiantis dabartinėmis programomis, be to, tikslus išlaidų nustatymas prieštarautų principui, pagal kurį būsima programa turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie 2014–2020 m. politinių prioritetų. Tačiau pateikiamas (neišsamus) rezultatų, kuriuos tikimasi pasiekti, sąrašas:

– tikslinės grupės asmenų, dalyvavusių informuotumo didinimo veikloje, skaičius;

– tikslinei grupei priklausančių teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų, dalyvavusių mokymo veikloje, skaičius;

– teisės specialistų, dalyvaujančių, inter alia, kuriant tinklus, vykdant mainus, mokomosiose kelionėse, skaičius;

– tarpvalstybinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą naudojant IT priemones ir Europos procedūras, atvejų skaičius;

– remiantis vertinimais, poveikio vertinimais ir išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis ir ekspertais sukurtos politikos iniciatyvos;

– su programos įgyvendinimu susijusių atliktų vertinimų ir poveikio vertinimų skaičius.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[30] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[31] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai[32] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 4,185 || 4,247 || 4,165 || 4,254 || 4,344 || 4,433 || 4,522 || 30,150

Kitos administracinės išlaidos || 0,054 || 0,055 || 0,056 || 0,057 || 0,059 || 0,060 || 0,061 || 0,402

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 4,239 || 4,302 || 4,221 || 4,311 || 4,403 || 4,493 || 4,583 || 30,552

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[33] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 8,400

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 1,200 || 8,400

IŠ VISO || 5,439 || 5,502 || 5,421 || 5,511 || 5,603 || 5,693 || 5,783 || 38,952

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalentais sveikaisiais skaičiais

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))

33 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 30,75 || 30,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[34]

33 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0,5 || 0,5 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 yy[35] || - būstinėje[36] || || || || || ||

- delegacijose || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO || 31,25 || 31,25 || 29,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75 || 29,75

33 yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Sumos ir įvertinimai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Vykdytinos užduotys apima visas užduotis, reikalingas finansinei programai valdyti, pvz.: - prisidėti prie biudžetinės procedūros; - rengti metines darbo programas ir (arba) finansavimo sprendimus, nustatyti metinius prioritetus; - administruoti kvietimus teikti paraiškas ir kvietimus dalyvauti konkursuose ir su jais susijusias atrankos procedūras; - bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis (galimais arba dabartiniais paramos gavėjais, valstybėmis narėmis ir kt.); - administruoti einamuosius ir finansinius projektų klausimus; - vykdyti minėtas patikras (ex ante patikra, pirkimų komitetas, ex post auditas, vidaus auditas); - tvarkyti apskaitą; - rengti ir administruoti dotacijų valdymo IT priemones; - stebėti ir atsiskaityti, kaip įgyvendinami tikslai, įskaitant veiksmų įvykdymo ataskaitą ir metinę veiklos ataskaitą.

Išorės personalas || Užduotys panašios į pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų vykdomas užduotis, išskyrus tas, kurių išorės personalas negali vykdyti.

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka kitą daugiametę finansinę programą

– ¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– þ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– ¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Numatomas poveikis įplaukoms

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– þ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

· ¨ nuosaviems ištekliams

· þ įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[38]

2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Straipsnis 6xxxx…………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[33 yyyyyy…] Įplaukų eilutė

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Šiame etape įplaukos nėra žinomos ir priklausys nuo šalių kandidačių dalyvavimo programoje.

[1] Komunikatas dėl ES biudžeto peržiūros, COM(2010) 700 galutinis, 2010 10 19.

[2] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas. Dabartinė finansavimo sistema, būsimi iššūkiai, konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai ir skirtingos galimybės, susijusios su horizontaliais ir sektorių aspektais“, SEC(2011) 868 galutinis, pridedamas prie komunikato „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, COM(2011) 500 galutinis, 2011 6 29.

[3] http://ec.europa.eu/justice/news/consulting_public/news_consulting_0010_en.htm.

[4] Civilinės teisenos programa (JCIV), Baudžiamosios teisenos programa (JPEN), Pagrindinių teisių ir pilietybės programa (FRC), programa „Daphne III“ (DAP), programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ (DPIP) ir Užimtumo ir socialinio solidarumo programos (PROGRESS) skirsniai „Kova su diskriminacija ir įvairovė“ ir „Lyčių lygybė“.

[5] „Civilinės teisenos“ finansinės programos įgyvendinimo rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių aspektų tarpinio įvertinimo ataskaita, COM(2011) 351 galutinis, 2011 6 15; Baudžiamosios teisenos programos tarpinio vertinimo ataskaita, COM(2011) 255 galutinis, 2011 5 11; 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės programos tarpinio vertinimo ataskaita, COM(2011) 249 galutinis, 2011 5 5; Tarpinio „Daphne III“ programos 2007–2013 m. vertinimo ataskaita, COM(2011) 254 galutinis, 2011 5 11; Tarpinio 2007–2013 m. specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ vertinimo ataskaita, COM(2011) 246 galutinis, 2011 5 5.

[6] 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatas COM(2011) 551 galutinis.

[7] OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

[8] COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[9] COM(2011) 500, 2011 6 29.

[10] OL L 257, 2007 10 3, p. 16.

[11] OL L 58, 2007 2 24, p. 13.

[12] OL L 257, 2007 10 3, p. 23.

[13] COM(2010) 700, 2010 10 19.

[14] OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[15] OL L XX, XX, p. XX.

[16] OL L XX, XX, p. XX.

[17] OL L XX, XX, p. XX.

[18] OL L XX, XX, p. XX.

[19] OL L XX, XX, p. XX.

[20] OL L XX, XX, p. XX.

[21] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[22] Galutinis šios reglamento konstatuojamosios dalies tekstas priklausys nuo to, kokios pozicijos Jungtinė Karalystė ir Airija faktiškai laikysis pagal protokolo Nr. 21 nuostatas.

[23] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[24] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[25] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[26] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[27] Galbūt DK.

[28] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[29] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[30] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[31] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“.

[32] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[33] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[34] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[35] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[36] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[37] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[38] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

Įvairi informacija

Procedūra

Sąryšis tarp dokumentų

Tekstas

52011PC0759

Pavadinimas ir nuoroda

Tekstas

Datos

Klasifikacija