52011PC0470

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pasiūlymo aplinkybės

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad maždaug 30 laukinių lašišų upių išteklių, kuriems priklauso Baltijos lašišų ištekliai, neatitinka saugių biologinių ribų ir kyla genetinės įvairovės sumažėjimo rizika. 2010 m. baigė galioti 1997 m. Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos nustatytas neprivalomas valdymo planas, o be naujo plano nebus išteklių valdymo tikslų ir žvejams bei turizmo verslo subjektams bus sunku jį prognozuoti. Todėl valstybės narės, Baltijos jūros regiono patariamoji taryba ir suinteresuotosios šalys jau ne kartą prašė Europos Komisijos pateikti pasiūlymą dėl naujos valdymo sistemos.

Pasiūlymo tikslas – nustatyti daugiametį lašišų išteklių žvejybos Baltijos jūroje valdymo planą siekiant užtikrinti, kad visų Baltijos jūros lašišų išteklių, t. y. apimančių ir visus lašišų išteklius upėse, apsaugos būklė būtų gera ir ištekliai būtų naudojami tausiai. Konkrečiais šios iniciatyvos tikslais siekiama užtikrinti, kad:

a) Baltijos lašišų ištekliai būtų naudojami tausiai, remiantis didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principu;

b) būtų išsaugotas genetinis Baltijos lašišų išteklių vientisumas ir įvairovė.

- Bendrosios aplinkybės

- Dabartinis Baltijos lašišų išteklių valdymas apima kasmetinį bendro leidžiamo sužvejoti kiekio nustatymą ir technines apsaugos priemones, pvz., ribotą sezoną ir mažiausią leidžiamą iškrauti dydį. Draudimas naudoti dreifuojančius tinklus, taikomas siekiant apsaugoti Baltijos jūros paprastųjų jūros kiaulių populiaciją, turėjo ribojamąją įtaką ir lašišų žvejybai pagrindiniame baseine. Lašišos yra ES svarbos rūšis, kaip apibrėžta Buveinių direktyvoje[1], o jos buveinės vidaus vandenyse saugomos Vandens pagrindų direktyva[2]. Be to, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM)[3] apibrėžė tam tikrus tikslus rūšims, kurioms taikomas HELCOM Baltijos jūros veiksmų planas[4].

- Remiantis bendru bendros žuvininkystės politikos (BŽP) užmoju saugoti žuvų išteklius ir ypač atsižvelgiant į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (pagrindinio reglamento), kuriame reikalaujama parengti daugiamečius planus, 5 ir 6 straipsnius, pagrindiniai plano elementai yra šie:

- tikslai ir tiksliniai rodikliai (per dešimt metų nuo šio reglamento įsigaliojimo pasiekti 75 % galimo lašišų rituolių prieaugio kiekvienoje laukinių lašišų upėje);

- bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, grindžiamas nuolatiniu mirtingumo dėl žvejybos koeficientu 0,1. Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis bus taikomas tik jūrų žvejybai, tačiau jo privalės laikytis ir nežvejybinių laivų, teikiančių rekreacinės žvejybos paslaugas, kapitonai;

- valstybių narių pareiga ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo plano įsigaliojimo apibrėžti ir įgyvendinti technines apsaugos priemones, pvz., uždaras zonas ir ribotus sezonus, siekiant apsaugoti migruojančias pateles pakrančių vandenyse;

- siekiant išsaugoti genetinę laukinių lašišų išteklių įvairovę laipsniškai mažinamas lašišų išleidimas upėse su žmogaus sudarytomis kliūtimis, kur laukinių lašišų populiacijos negali tvariai atsikurti;

- kaip laukinių lašišų apsaugos priemonė bus teikiama finansinė Europos žuvininkystės fondo (EŽF) parama laukinių lašišų išteklių tiesioginiam atkūrimui upėse, kuriose yra galimybės išsilaikyti savarankiškoms laukinių lašišų populiacijoms.

- Pasiūlymo srityje galiojančios ES nuostatos

Pagrindiniame reglamente išdėstoma bendra BŽP sistema ir įvardijami atvejai, kai Taryba priima daugiamečius planus.

- Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į artėjančią BŽP reformą, tam tikros šio pasiūlymo projekto nuostatos ateityje gali būti keičiamos.

2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2187/05 išdėstomos techninės apsaugos priemonės Baltijos jūroje, t. y. mažiausias leidžiamas iškrauti dydis ir ribotas lašišų žvejybos sezonas.

Tarybos reglamentu kasmet nustatant tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybes ir su jomis susijusias sąlygas nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti lašišų kiekis (pvz., 2010 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1124/2010 nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės).

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiu Bendrijos kontrolės sistemą žvejybai, nustatomas bendras kontrolės reikalavimas žvejybai ir konkretūs reikalavimai daugiamečiams planams.

- Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Pasiūlymo tikslai atitinka Europos Sąjungos aplinkos politiką, ypač Buveinių direktyvos, Vandens pagrindų direktyvos ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslus.

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Kadangi lašišos yra visuotinės svarbos rūšis, svarbi ne tik komercinės, bet ir rekreacinės žvejybos vykdytojams, turizmo bendrovėms ir upių interesų grupėms, stengtasi į konsultacijų procesą įtraukti visas interesų grupes. Internete buvo pateiktas atviras konsultacijų dokumentas, išverstas į visas Baltijos šalių kalbas. 2009 m. balandžio 28 d. Briuselyje vykusiame konsultaciniame posėdyje dalyvavo Baltijos jūros regiono valstybių narių žvejybos ir aplinkos administravimo institucijų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių atstovai. Sukurtoje administracinėje poveikio vertinimo iniciatyvinėje grupėje dalyvavo 6 generalinių direktoratų – Aplinkos generalinio direktorato, Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato, Regioninės politikos generalinio direktorato, Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato, Prekybos generalinio direktorato – ir generalinio sekretoriato atstovai.

Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys

Pasiūlyme remiamasi mokslinėmis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) rekomendacijomis dėl ekologiniais rodikliais[5], Suomijos medžioklės ir žvejybos mokslinių tyrimų instituto rekomendacijomis dėl socialinių ir ekonominių analizių[6] ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) vertinimais ir rekomendacijomis[7].

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Mokslinių rekomendacijų ir konsultacijų santrauka pateikiama prie šio pasiūlymo pridedamoje Poveikio vertinimo ataskaitoje.

Ekspertų patarimų paskelbimas visuomenei

Visos rekomendacijos ir įnašai į konsultavimosi procesą pateikti Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/governance/consultations_en.htm

- Poveikio vertinimas

Jeigu siūlomos priemonės bus gerai įgyvendintos ir bus taikomos kartu laikantis teisinių vidaus vandenų aplinkosaugos pareigų, jomis bus pasiekti šie tikslai:

a) susiję su Baltijos lašišų ištekliais

- ribojant žvejybos poveikį menkiems lašišų ištekliams upėse, bus atkurti visi laukinių Baltijos lašišų ištekliai upėse iki saugių biologinių ribų ir geros apsaugos būklės;

- bus atkurtos tvarios lašišų populiacijos upėse, kuriose populiacijos išnaikintos arba labai menkos, taip padidinant bendrą laukinių lašišų prieaugį;

- bus išsaugota genetinė laukinių lašišų įvairovė, nes išteklius sudarys gerokai mažiau ūkiuose išaugintų lašišų, galinčių turėti neigiamą genetinį poveikį;

b) susiję su komercinės žvejybos sektoriumi

- žvejybos galimybės taps prognozuojamos dėl aiškių žvejybos kontrolės taisyklių;

- didesnis laukinių lašišų prieaugis ir visų laukinių lašišų išteklių upėse atsikūrimas ilguoju laikotarpiu teiks didesnių žvejybos galimybių;

c) susiję su rekreacinės žvejybos sektoriumi

- didesnis laukinių lašišų prieaugis ir visų laukinių lašišų išteklių upėse atsikūrimas ilguoju laikotarpiu teiks didesnių žvejybos galimybių;

d) susiję su turizmo sektoriumi

- galimybės augti esant didesnėms laukinių lašišų žvejybos galimybėms ir jūroje, ir upėse.

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis[8].

- Subsidiarumo principas

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies d punktu, pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Nors Baltijos lašišos yra anadrominė rūšis, ji kvalifikuotina kaip „biologiniai jūrų ištekliai“, nurodyti SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Šia nuostata siekiama užtikrinti veiksmingą jūrų išteklių apsaugą per visą jų migracijos ciklą. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

- Proporcingumas

Siūlomos priemonės atitinka proporcingumo principą, nes neviršija to, kas reikalinga norint pasiekti tikslą išsaugoti Baltijos lašišų išteklius pagal bendrą žuvininkystės politiką, ir yra tinkamos ilgalaikiam žvejybos tausumui užtikrinti.

POVEIKIS BIUDžETUI

Naujo poveikio biudžetui nėra.

PAPILDOMA INFORMACIJA

- Peržiūros, persvarstymo, laikino galiojimo sąlyga

Pasiūlyme numatyta peržiūros ir persvarstymo sąlyga.

2011/0206 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[9],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[10],

perdavę pasiūlymą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1. 2010 m. baigė galioti 1997 m. Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos patvirtintas Lašišų išteklių valdymo veiksmų planas. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) šalys narės ragino ES parengti ilgalaikį Baltijos lašišų išteklių valdymo planą.

2. Naujausiose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose teigiama, kad Baltijos lašišų ištekliai upėse neatitinka saugių biologinių ribų ir kad Europos lygmeniu reikėtų parengti daugiametį planą.

3. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punktu, biologinių jūrų išteklių apsauga priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Lašišos yra anadrominė rūšis, todėl jūroje esančių Baltijos lašišų išteklių negalima apsaugoti nesiimant priemonių joms apsaugoti tuo laikotarpiu, kai jos gyvena upėse. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą jūrų išteklių apsaugą per visą jų migracijos ciklą, šios priemonės irgi priklauso išimtinei ES kompetencijai ir jų klausimas turėtų būti sprendžiamas daugiamečiame plane.

4. Direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[11] lašišos priskiriamos Europos Sąjungos svarbos rūšims, o priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių išteklių naudojimas atitiktų teigiamą apsaugos būklę. Todėl reikia užtikrinti, kad lašišų apsaugos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su priemonėmis, kurių imamasi pagal minėtąją direktyvą.

5. Direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[12], ketinama apsaugoti, išsaugoti ir gerinti vandens aplinką, kur lašišos praleidžia dalį savo gyvavimo ciklo. Įgyvendinant daugiametį Baltijos lašišų išteklių valdymo planą turėtų būti prisidedama prie Direktyvos 2000/60/EB tikslų įgyvendinimo. Priemonės, kurių pagal šią direktyvą jau reikalaujama, pvz., upių baseinų valdymo planai, neturėtų būti dubliuojamos šiuo reglamentu, tačiau reikia užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su minėtoje direktyvoje nurodytomis priemonėmis lašišų buveinėms vidaus vandenyse saugoti ir gerinti.

6. 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais suderintame įgyvendinimo plane teigiama, kad visi komerciniai ištekliai turėtų būti atkurti tiek, kad iki 2015 m. susidarytų didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. TJTT mano, kad šis kiekis, taikomas Baltijos lašišų ištekliams upėse, atitinka 60–75 % galimo prieaugio įvairiose laukinių lašišų upėse. Tokios mokslinės rekomendacijos turėtų būti daugiamečio plano tikslų ir tikslinių rodiklių nustatymo pagrindas.

7. Kaip teigiama mokslinėse rekomendacijose, genetinė Baltijos lašišų išteklių tarša gali lemti blogesnius išgyvenimo rodiklius, vietinių populiacijų gausą ir genetinio atsparumo ligoms ir kintančioms vietos aplinkos sąlygoms mažėjimą. Todėl siekiant apsaugoti šiuos išteklius genetinio Baltijos lašišų išteklių vientisumo ir įvairovės išsaugojimas atlieka itin svarbų vaidmenį ir turėtų būti įtrauktas į daugiamečio plano tikslus.

8. Mirtingumo dėl žvejybos jūroje ir upėse koeficientas turėtų būti toks, kad laikantis nustatytų tikslinių rodiklių per nustatytus laikotarpius iš laukinių lašišų išteklių būtų gaunamas didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. Mirtingumo dėl žvejybos jūroje koeficientas turėtų būti nustatytas remiantis ŽMTEK rekomendacijomis.

9. Siekiant veiksmingiau įgyvendinti planą ir tikslingiau reaguoti į kiekvieno lašišų ištekliaus upėse ypatumus, atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti lašišų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir tam tikras technines apsaugos priemones jų upėse, kaip numatyta SESV 2 straipsnio 1 dalyje.

10. Tvirtindamos priemones pagal šį reglamentą, valstybės narės turėtų visapusiškai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, ypač numatytų 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos[13] 66 straipsnyje, kuriame, inter alia , reikalaujama, kad anadrominių rūšių kilmės valstybė ir kitos atitinkamos valstybės tarpusavyje bendradarbiautų siekdamos išsaugoti ir valdyti šiuos išteklius.

11. Reikėtų numatyti, kad Komisija, vadovaudamasi daugiamečiame plane nustatytais tiksliniais rodikliais ir tikslais, periodiškai vertintų valstybių narių priemonių pakankamumą ir veiksmingumą.

12. Mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad įžuvinimo procedūros gali turėti didelių padarinių genetinei Baltijos lašišų išteklių įvairovei ir kad kyla rizika, jog didelis kasmet į Baltijos jūrą išleidžiamų užaugintų žuvų kiekis daro poveikį genetiniam laukinių lašišų vientisumui ir šios praktikos reikėtų laipsniškai atsisakyti. Todėl žuvų išleidimo sąlygos turėtų būti nustatytos daugiamečiame plane.

13. Tiesioginis išteklių atkūrimas, laikantis tam tikrų sąlygų, upėse, kuriose gali gyventi lašišos, laikomas apsaugos priemone, nes jis turės teigiamą poveikį bendram lašišų skaičiui ir žvejybai – taip gali būti atkurtos savarankiškos lašišų populiacijos. Reikėtų nustatyti, kad tiesioginis išteklių atkūrimas konkrečiomis nustatytomis sąlygomis būtų finansuotinas pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo[14] 38 straipsnio 2 dalį.

14. Vis dėlto lašišų išleidimas šiuo metu tam tikrose valstybėse narėse gali būti privalomas ir valstybėms narėms norima suteikti laiko prisitaikyti prie šių reikalavimų, todėl įžuvinimui ir tiesioginiam žuvų išteklių atkūrimui neskirtas lašišas turėtų būti leidžiama išleisti pereinamuoju laikotarpiu – septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

15. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiuo reglamentu nustatytų priemonių, turėtų būti numatytos specialios kontrolės priemonės, taikomos kartu su priemonėmis, numatytomis 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis[15].

16. Nemažai pakrančių laivų, žvejojančių lašišas, yra trumpesni nei 10 m. Dėl šios priežasties įpareigojimo naudoti žvejybos žurnalą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje, ir teikti išankstinį pranešimą, kaip reikalaujama to reglamento 17 straipsnyje, taikymas turėtų būti išplėstas, kad tas įpareigojimas būtų taikomas visiems laivams.

17. Siekiant užtikrinti, kad sužvejotos lašišos nebūtų klaidingai nurodomos kaip jūriniai upėtakiai ir neišvengtų deramos kontrolės, reikia įpareigojimą teikti išankstinius pranešimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį taikyti visiems laivams, kuriuose yra jūrinių upėtakių.

18. Siekiant gauti geresnių ir daugiau duomenų apie lašišų išteklius turėtų būti leidžiama elektrožūklė.

19. Remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, rekreacinė lašišų žvejyba jūroje turi didelį poveikį lašišų ištekliams, nors šios srities duomenys nėra labai tikslūs. Ypač rekreacinė žvejyba iš laivų, kuriuos eksploatuoja pelno siekiančios paslaugų įmonės, gali sudaryti didelę sužvejojamų Baltijos lašišų kiekio dalį. Todėl siekiant, kad daugiametis planas būtų veiksmingas, tikslinga į jį įtraukti konkrečias valdymo priemones šiai veiklai kontroliuoti.

20. Norint veiksmingai pasiekti šiame reglamente nustatytus tikslinius rodiklius ir sugebėti greitai reaguoti į išteklių būklės pokyčius, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl neesminių šio reglamento nuostatų, kaip numatyta jo 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose. Šie įgaliojimai turėtų apimti galimybę iš dalies keisti mirtingumo dėl žvejybos jūroje koeficientą, iš dalies keisti laukinių lašišų upių sąrašą ir tam tikrą šio reglamento prieduose nurodytą techninę informaciją, taip pat tvirtinti Baltijos upių ištekliams taikytinas priemones, kai valstybių narių priemonės pagal 9 konstatuojamojoje dalyje minėtus įgaliojimus nėra patvirtintos arba laikomos neveiksmingomis.

21. Komisija, rengdamasi deleguotiesiems aktams ir juos rengdama, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, vienu metu ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

22. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šio reglamento 12 straipsnyje numatyto įžuvinimo lašišomis nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[16].

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių apsaugos ir valdymo planas (toliau – planas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Planas taikomas:

a) komercinei žvejybai Baltijos jūroje ir su ja susisiekiančiose upėse, esančiose valstybių narių (toliau – atitinkamos valstybės narės) teritorijoje;

b) rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje, kai ši žvejyba atliekama iš paslaugas teikiančių laivų.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1. Šiame reglamente taikomos sąvokų apibrėžtys, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje, Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje.

2. Taip pat taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

23. „Baltijos jūra“ – 22–32 TJTT pakvadračiai;

24. „Baltijos upės“ – su Baltijos jūra susisiekiančios upės, esančios valstybių narių teritorijoje;

25. „Baltijos lašišų ištekliai“ – visi lašišų (ir laukinių, ir užaugintų) ištekliai Baltijos jūroje ir Baltijos upėse;

26. „laukinių lašišų upė“ – upė, kurioje gyvena savarankiškos lašišų populiacijos ir į kurią neišleidžiama išaugintų lašišų, kaip nurodyta I priede, arba šių išaugintų lašišų išleidžiama mažai;

27. „upė, kurioje gali gyventi lašišos“ – upė, kurioje istoriškai gyveno lašišų populiacijos, o natūrali reprodukcija dabar nevyksta arba ji menka, ir kurioje gali atsikurti savarankiška lašišų populiacija;

28. „galimas rituolių prieaugis“ – rituolių prieaugio galimybė, apskaičiuota kiekvienai upei remiantis atitinkamais konkrečios upės rodikliais;

29. „techninės apsaugos priemonės“ – priemonės, kuriomis reguliuojama sužvejotų žuvų kiekio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos veiklos poveikis ekosistemų komponentams nustatant žvejybos įrankių naudojimo sąlygas bei jų struktūrą ir ribojant prieigą prie žvejybos rajonų;

30. „įžuvinimas“ – sąmoningas rituolių arba jaunų užaugintų lašišų išleidimas į laukinių lašišų upes;

31. „tiesioginis išteklių atkūrimas“ – rituolių arba jaunų užaugintų lašišų išleidimas į upes, kuriose gali gyventi lašišos;

32. „paslaugas teikiantis laivas“ – laivas, kurį rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje eksploatuoja įmonė, teikianti paslaugas, įskaitant žvejybos įrangą, transportą ir (arba) konsultacijas;

33. „bendras leidžiamas sužvejoti kiekis“ – Baltijos lašišų kiekis, kurį kasmet leidžiama sužvejoti ir iškrauti.

II SKYRIUSTIKSLAI

4 straipsnis

Tikslai

Planu siekiama užtikrinti, kad:

a) Baltijos lašišų ištekliai būtų naudojami tausiai, remiantis didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principu;

b) būtų išsaugotas genetinis Baltijos lašišų išteklių vientisumas ir įvairovė.

III SKYRIUS TIKSLINIAI RODIKLIAI

5 straipsnis

Laukinių lašišų telkiniams upėse taikytini tiksliniai rodikliai

34. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis pasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje upėje turi siekti 75 % galimo rituolių prieaugio.

35. Laukinių lašišų upėse, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo kiekvienoje upėje laukinių lašišų rituolių prieaugis turi siekti 50 %, o per dešimt metų – 75 % galimo rituolių prieaugio.

36. Praėjus dešimčiai metų nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje turi ir toliau sudaryti bent 75 % galimo laukinių lašišų rituolių prieaugio.

37. Atitinkamos valstybės narės gali kiekvienai laukinių lašišų upei nustatyti kitus griežtesnius tikslinius rodiklius.

IV SKYRIUS ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

6 straipsnis

Bendro upėse leidžiamo sužvejoti kiekio nustatymas

38. Metinis bendras upėse leidžiamas sužvejoti laukinių lašišų kiekis neviršija lygio, atitinkančio 2 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

39. Laukinių lašišų upėse esančių laukinių lašišų išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą nustato kiekviena valstybė narė, remdamasi 5 straipsnyje nustatytais tiksliniais rodikliais ir ŽMTEK bei TJTT ekspertų nuomonėmis, kurias šios organizacijos peržiūri, kai tampa prieinama daugiau informacijos arba pakinta upės savybės. Tuo tikslu valstybės narės atsižvelgia į kiekvienos upės galimą rituolių prieaugį, kurį TJTT apskaičiuoja pagal tam tikrus konkrečios upės parametrus ir reguliariai iš naujo įvertina, kai tampa prieinama daugiau informacijos arba pakinta upės savybės.

40. Atitinkamos valstybės narės laukinių lašišų upėms taikomą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą ir atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti laukinių lašišų kiekį ne vėliau kaip per metus nuo šio reglamento įsigaliojimo paskelbia pagal Reglamento 1224/2009 114 straipsnį įsteigtos savo oficialios interneto svetainės viešai prieinamoje dalyje ir kasmet juos atnaujina.

41. Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kas trejus metus vertina pagal šį straipsnį valstybių narių įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą.

42. Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino po šio reglamento įsigaliojimo datos nepaskelbia apie tokias 1, 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų mirtingumą dėl žvejybos ir (arba) atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį laukinių lašišų upėse ir (arba) nutraukti atitinkamą žvejybą.

43. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų mirtingumą dėl žvejybos ir (arba) atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį laukinių lašišų upėse ir (arba) nutraukti atitinkamą žvejybą, jei atlikus vertinimą pagal 4 dalį, nustatoma, kad valstybių narių priemonės yra nesuderinamos su 4 ir 5 straipsniuose nustatytais tikslais arba manoma, kad jomis nebus pasiekti minėti tikslai ir tiksliniai rodikliai.

44. Komisijos priimamų priemonių tikslas – užtikrinti, kad būtų pasiekti 4 ir 5 straipsnyje nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybės narės priemonės netenka galios.

7 straipsnis

Bendro jūroje leidžiamo sužvejoti kiekio nustatymas

45. Metinis bendras jūroje leidžiamas sužvejoti lašišų išteklių kiekis neviršija lygio, atitinkančio 0,1 dydžio mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

46. Kai aiškiai matyti, kad išteklių būklė pakito ir (arba) esamas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas netinkamas 4 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, Komisija pagal 26 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais gali iš dalies pakeisti 1 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

47. Jeigu staiga išplinta ligos, kritiškai neišgyvena rituoliai arba pastebimos kitos nenumatytos tendencijos, Taryba nusprendžia taikyti mažesnį bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį negu būtų taikomas atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

8 straipsnis

Kaip paslaugas teikiantys laivai naudoja nacionalinę kvotą

Paslaugas teikiančių laivų jūroje sugautos lašišos kiekis atimamas iš nacionalinės kvotos.

V SKYRIUSTECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

9 straipsnis

Valstybių narių priemonės menkiems lašišų ištekliams upėse apsaugoti

48. Laukinių lašišų upėms, kuriose iki šio reglamento įsigaliojimo rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės nustato nacionalines technines apsaugos priemones.

49. 1 dalyje nurodytos techninės apsaugos priemonės grindžiamos konkrečiai upei taikomais reikalavimais, kuriais padedama siekti 4 ir 5 straipsniuose nurodytų tikslų ir tikslinių rodiklių. Šių priemonių taikymo vieta nustatoma remiantis geriausia turima informacija apie lašišų migracijos maršrutus jūroje.

10 straipsnis

Priemonės kitiems lašišų ištekliams upėse apsaugoti

Valstybės narės gali nustatyti technines apsaugos priemones savo Baltijos upėse esantiems lašišų ištekliams, nepaminėtiems šio reglamento 9 straipsnyje. Tos priemonės turi padėti pasiekti 4 ir 5 straipsniuose nustatytus tikslus ir tikslinius rodiklius.

11 straipsnis

Komisijos priemonės

50. Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kas trejus metus vertina valstybių narių pagal 9 ir 10 straipsnius įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą, ypač tais atvejais, kai laukinių lašišų upės teka per kelias valstybes nares.

51. Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino po šio reglamento įsigaliojimo nenustato 9 straipsnyje numatytų priemonių, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų tokias reikiamas technines apsaugos priemones.

52. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų tokias reikiamas technines apsaugos priemones, jei atlikus vertinimą pagal 1 dalį, nustatoma, kad valstybių narių priemonės yra nesuderinamos su 4 ir 5 straipsniuose nustatytais tikslais arba manoma, kad jomis nebus pasiekti minėti tikslai ir tiksliniai rodikliai.

53. Komisijos priimamų priemonių tikslas – užtikrinti, kad būtų pasiekti 4 ir 5 straipsnyje nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybės narės priemonės netenka galios.

VI SKYRIUS ŽUVŲ IŠLEIDIMAS

12 straipsnis

Įžuvinimas

54. Įžuvinimas lašišomis gali būti atliekamas tik laukinių lašišų upėje. Kiekvienoje upėje išleidžiamų rituolių skaičius neturi viršyti prognozuojamo galimo rituolių prieaugio toje upėje.

55. Įžuvinimas turi būti atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė įvairių upėse esančių lašišų išteklių įvairovė, atsižvelgiant į esamas žuvų bendrijas įžuvinamoje upėje ir kaimyninėse upėse ir kartu siekiant kuo didesnio įžuvinimo poveikio.

56. Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta nagrinėjimo tvarka, gali nustatyti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

13 straipsnis

Tiesioginis išteklių atkūrimas

Tiesioginis upių, kuriose gali gyventi lašišos, išteklių atkūrimas atliekamas tik tuo atveju, jei:

a) upė turi laisvus migracinius vandens kelius, tinkamos kokybės vandenį ir buveinę, tinkamą lašišoms veistis ir augti;

b) tiesioginio išteklių atkūrimo tikslas – užveisti arba sustiprinti gyvybingą savarankišką laukinių lašišų populiaciją;

c) prieš žuvų išleidimą ir po jo vykdoma stebėjimo programa su vertinimu;

d) vykdomos tinkamos ir pakankamos apsaugos ir valdymo priemonės, kad būtų lengviau atkurti tvarią lašišų populiaciją upėje.

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo 38 straipsnio 2 dalį tiesioginis išteklių atkūrimas, atliekamas pagal 1 dalį, laikomas apsaugos priemone.

14 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

Išleisti lašišas ne pagal 12 ir 13 straipsnius galima dar septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

VII SKYRIUSKONTROLĖ IR VYKDYM O UŽTIKRINIMAS

15 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009

Šiame skyriuje numatytos kontrolės priemonės taikomos papildomai, kartu su jau nurodytomis Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, jeigu kitaip nenumatyta šio skyriaus straipsniuose.

16 straipsnis

Žurnalai

Nukrypstant nuo Reglamento 1224/2009 14 straipsnio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivai, turintys lašišų žvejybos leidimą, pildo savo operacijų žurnalą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytose taisyklėse.

17 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Nukrypstant nuo Reglamento 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra lašišų ir (arba) jūrinių upėtakių, kapitonai, baigę žvejybos operaciją, savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

18 straipsnis

Leidimai specialiajai veiklai

57. Paslaugas teikiantys laivai privalo turėti lašišų žvejybos leidimą specialiajai veiklai, išduotą remiantis šio reglamento II priedu.

58. Atitinkamos valstybės narės leidimus specialiajai veiklai įtraukia į žvejybos leidimų sąrašą, esantį elektroninėje duomenų bazėje, sukurtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnio 1 dalies d punktą. Be to, jos duomenis apie leidimus specialiajai veiklai įtraukia į kompiuterizuotą patvirtinimo sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnyje.

19 straipsnis

Laimikio deklaracija

59. Paslaugas teikiančio laivo kapitonas pagal III priedą užpildo laimikio deklaraciją ir iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos pateikia ją paslaugas teikiančio laivo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai.

60. Iki kiekvieno mėnesio 15 dienos atitinkamos valstybės narės praėjusio mėnesio laimikio deklaracijose įrašytą informaciją užregistruoja savo elektroninėje duomenų bazėje, sukurtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnio 1 dalies f punktą, ir kompiuterizuotoje patvirtinimo sistemoje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnyje. Elektroniniai duomenys ir laimikio deklaracijos saugomos 3 metus.

20 straipsnis

Iškrovimo patikrinimai

Atitinkamos valstybės narės tikrina laimikio deklaracijose įrašytos informacijos tikslumą atlikdamos iškrovimo patikrinimus. Tikrinama bent 10 % visų iškrovimų.

21 straipsnis

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

Nacionalinėse kontrolės veiksmų programose, numatytose Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnyje, nurodoma atlikti bent jau šiuos veiksmus:

a) taikyti technines apsaugos priemones, nustatytas vadovaujantis šio reglamento V skyriumi;

b) paslaugas teikiantiems laivams – laikytis kvotos panaudojimo, leidimo veiklai ir laimikio deklaravimo taisyklių;

c) kontroliuoti, kaip laikomasi įžuvinimo ir tiesioginio išteklių atkūrimo taisyklių.

VIII SKYRIUSDUOMENŲ RINKIMAS

22 straipsnis

Siekiant surinkti duomenis visose laukinių lašišų upėse kiekvienas lašišų jauniklių būrys gali būti stebimas prieš virtimą rituoliais naudojant elektrožūklės aparatą.

IX SKYRIUS TOLESNI VEIKSMAI

23 straipsnis

Valstybių narių ataskaitos

61. Trečiaisiais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – kas trejus metus, atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie technines apsaugos priemones, patvirtintas pagal V skyrių, ir apie tai, kaip jos įgyvendina 4 straipsnyje išdėstytus tikslus.

62. Šeštaisiais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – kas šešerius metus atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie šio reglamento įgyvendinimą ir 5 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Valstybės narės ataskaitoje visų pirma pateikiama ši informacija:

a) nacionalinės žvejybos raida, įskaitant informaciją, kokia sužvejojamų žuvų dalis sužvejojama atviroje jūroje, pakrančių vandenyse ir upėse, kokią jo dalį sužvejoja komerciniai žvejai, paslaugas teikiantys laivai ir kiti rekreaciniai žvejai;

b) margiukių ir rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje ir geriausia turima galimo rituolių prieaugio prognozė;

c) turima genetinė informacija apie kiekvieną laukinių lašišų išteklių upėse;

d) įžuvinimas lašišomis ir tiesioginis jų išteklių atkūrimas;

e) nacionalinės kontrolės veiksmų programos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnyje, įgyvendinimas.

24 straipsnis

Plano vertinimas

Remdamasi šio reglamento 23 straipsnyje nurodytomis valstybių narių ataskaitomis ir mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija kitais metais, negu gautos valstybių narių ataskaitos, įvertina valdymo priemonių poveikį Baltijos lašišų ištekliams ir tų išteklių žvejybai.

X SKYRIUSPRIEDŲ PAKEITIMAI

25 straipsnis Priedų pakeitimai

63. 1. Komisija pagal 26 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais gali iš dalies keisti I priede išvardytų laukinių lašišų upių sąrašą, kad jis atitiktų naujausią mokslinę informaciją.

64. 2. Komisija pagal 26 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais gali iš dalies keisti II ir III priedus siekdama užtikrinti veiksmingą kontrolę.

XI SKIRSNISPROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

26 straipsnis

Deleguotų įgaliojimų vykdymas

65. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

66. Įgaliojimai priimti 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.

67. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną . Jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui jis poveikio neturi.

68. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija iškart ir vienu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

69. Pagal 6, 7, 11 ir 25 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per 2 mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo arba jeigu prieš baigiantis tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27 straipsnis

Įgaliojimų panaikinimas

Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino nenustato arba nepaskelbia 6 arba 11 straipsnyje nurodytų priemonių, arba jei, atlikus vertinimą pagal 6 straipsnio 4 dalį arba 11 straipsnio 1 dalį, paaiškėja, kad tos priemonės yra nepakankamos arba neveiksmingos, Komisija panaikina atitinkamų valstybių narių įgaliojimus, nurodytus 6 arba 11 straipsnyje. Sprendime dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po to sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę tame sprendime nurodytą dieną.

28 straipsnis

Komiteto procedūra

70. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsniu įsteigtas Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tas komitetas reiškia ir Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytą komitetą.

71. Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

XII SKYRIUSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

2 9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Šis reglamentas taikomas nuo XXX.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Laukinių lašišų upės Baltijos jūros regione

Suomija

- Simojoki

Suomija/Švedija

- Tornionjoki/Torneälven

Švedija

- Kalixälven, Råneälven, Piteälven, Åbyälven, Byskeälven, Rickleån, Sävarån, Ume/Vindelälven, Öreälven, Lögdeälven, Emån, Mörrumsån, Ljungan

Estija

- Pärnu, Kunda, Keila, Vasalemma

Latvija

- Salaca, Vitrupe, Peterupe, Irbe, Uzava, Saka

Latvija/Lietuva

- Barta/Bartuva

Lietuva

- Nemuno upės baseinas (Žeimena)

II PRIEDAS

BŪTINOJI INFORMACIJA DĖL LEIDIMŲ SPECIALIAJAI VEIKLAI

1. DUOMENYS APIE LAIVĄ

Laivo pavadinimas[17]

Vėliavos valstybė

Registracijos uostas (pavadinimas ir nacionalinis kodas)

Išorinis žymėjimas

Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS[18])

2. LEIDIMO TURĖTOJAS, LAIVO SAVININKAS IR KAPITONAS[19]

Fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas

3. LAIVO CHARAKTERISTIKOS

Variklio galia (kW)[20]

Tonažas (GT)

Bendras ilgis

4. ŽVEJYBOS SĄLYGOS

1. Išdavimo data:

2. Galiojimo laikotarpis

3. Leidimo sąlygos, kai aktualu, įskaitant rūšis, zoną ir žvejybos įrankį:

III PRIEDAS

LAIMIKIO DEKLARACIJOS

Kiekviena atitinkama valstybė narė savo paslaugas teikiantiems laivams išduoda oficialią laimikio deklaracijos formą, kurią reikia užpildyti. Šioje formoje nurodoma bent jau tokia informacija:

a) leidimo specialiajai veiklai, išduoto remiantis šio reglamento 18 straipsniu, numeris;

b) fizinio arba juridinio asmens, turinčio leidimą specialiajai veiklai, išduotą remiantis šio reglamento 18 straipsniu, vardas ir pavardė (pavadinimas);

c) paslaugas teikiančio laivo kapitono vardas, pavardė ir parašas;

d) išvykimo iš uosto ir atvykimo į jį data bei laikas ir žvejybos kelionės trukmė;

e) kiekvienos žvejybos kelionės laimikio iškrovimo vieta ir laikas;

f) žvejybos operacijoms naudojamas įrankis;

g) kiekvienos rūšies žuvų, iškrautų po kiekvienos žvejybos kelionės, kiekis;

h) kiekvienos rūšies žuvų, išmestų atgal į jūrą per kiekvieną žvejybos kelionę, kiekis;

i) kiekvienos žvejybos kelionės laimikio sužvejojimo plotas, išreikštas TJTT statistiniais stačiakampiais.

[1] OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368).

[2] OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

[3] 1992 m. Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija (įsigaliojo 2000 m. sausio 17 d.).

[4] Priimtas 2007 m. lapkričio 15 d. Krokuvoje (Lenkija) vykusiame neeiliniame HELCOM ministrų susitikime.

[5] 2008 m. ICES specialiosios rekomendacijos, 8.3.3.3: prašymas ICES pateikti rekomendacijas dėl Baltijos jūros lašišų išteklių valdymo.

[6] Suomijos medžioklės ir žvejybos mokslinių tyrimų institutas, 2008 m. Duomenų analizė siekiant padėti parengti Baltijos jūros lašišų išteklių valdymo veiksmų planą, SI2.491891, FISH/2007/03 – Lot 6.

[7] Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto 31-ojo plenarinio posėdžio ataskaita: (PLEN-09-02), 2009 m. liepos 13–17 d., Kopenhaga.

[8] OL NO C, 2008 5 9, p. 1.

[9] OL C , , p. .

[10] OL C , , p. .

[11] OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368).

[12] OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

[13] OL L 179, 1998 6 23, p. 1–2.

[14] OL L 223, 2006 8 15, p. 1–44.

[15] OL L 343, 2009 12 22, p. 1–50.

[16] OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[17] Kai laivas turi pavadinimą.

[18] Kai laivas privalo turėti tarptautinį radijo šaukinį.

[19] Nurodyti kiekvieną asmenį, kuriam tai taikytina.

[20] Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2930/86.