52010DC0771

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.17

KOM(2010) 771 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

JūRų ERDVėS PLANAVIMAS EUROPOS SąJUNGOJE. REZULTATAI IR TOLESNIS PLėTOJIMAS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

JūRų ERDVėS PLANAVIMAS EUROPOS SąJUNGOJE. REZULTATAI IR TOLESNIS PLėTOJIMAS

1. ĮžANGA

2. Politikos pagrindas ir paskirtis

ES integruotai jūrų politikai (IJP) skirtoje mėlynojoje knygoje ir veiksmų plane[1] jūrų erdvės planavimas (JEP) įvardytas kaip viena iš įvairius sektorius apimančių priemonių, kuriomis remiamas IJP įgyvendinimas.

2008 m. Komisija priėmė komunikatą „Jūrų erdvės planavimo gairės. ES bendrųjų principų nustatymas“[2], kuriame išdėstyti pagrindiniai JEP principai. Gairėse Komisija įsipareigojo parengti ataskaitą dėl 2009 m. surengtų praktinių seminarų ciklo ir pasiūlyti tolesnių veiksmų. Šiuo komunikatu Komisija vykdo savo įsipareigojimą ir siekia apibūdinti dabartinę jūrų erdvės planavimo padėtį Europos Sąjungoje.

Jūrų erdvės planavimas paprastai apibrėžiamas kaip valdžios institucijų taikomas žmogaus veiklos jūrų regionuose analizavimo ir valdymo erdvės ir laiko atžvilgiu procesas siekiant ekologinių, ekonominių ir socialinių tikslų.

3. KODėL REIKALINGI ES JūRų ERDVėS PLANAVIMO VEIKSMAI?

Komisija pabrėžia, kad, nors atsakomybė už JEP įgyvendinimą tenka valstybėms narėms, ji pasirengusi imtis bendradarbiavimą ir bendro metodo parengimą skatinančio tarpininko vaidmens. Nors ir daug ką galima padaryti nacionaliniu lygmeniu, Komisija mano, kad taip pat svarbu veikti ES lygmeniu, siekiant Europos Sąjungoje sukurti nuoseklią JEP sistemą.

- Parengus bendrą metodą būtų galima veiksmingai ir sklandžiai taikyti JEP priemonę tarpvalstybiniuose jūrų rajonuose, skatinant veiklos jūroje vystymą ir jūrų aplinkos apsaugą, remiantis bendra sistema ir panašiomis teisinėmis nuostatomis.

- Užtikrinus, kad JEP taikytų visos valstybės narės, tai paskatintų tvarų jūrų sektorių augimą. JEP yra itin svarbus teisiniam tikrumui, nuspėjamumui bei skaidrumui užtikrinti ir investuotojų bei veiklos vykdytojų, ypač vykdančių veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, išlaidoms mažinti. Šie aspektai yra itin svarbūs skatinant investicijas bei augimą ir kuriant darbo vietas pagal iniciatyvą „2020 m. Europa“[3]. Be to, jei nebūtų taikomas JEP, padidėtų rizika, kad dėl konfliktų, susijusių su jūrų erdvės naudojimu vykdyti įvairiai plečiamai veiklai, įskaitant jūrų aplinkos apsaugos veiklą, nebūtų optimaliausiu būdu suderinti augimo ir tvaraus vystymosi tikslai.

- Dėl JEP būtų paskatintas esamų ES teisės aktų įgyvendinimas (plg. 5 skyrių).

- Bendras metodas suteiktų JEP taikančioms valstybėms narėms galimybę pasidalyti savo patirtimi su kitomis.

- PRAKTINIAI SEMINARAI

Komunikate dėl gairių pradėtos diskusijos dėl JEP Europos Sąjungoje. 2009 m. buvo surengti penki JEP skirti praktiniai seminarai gairių principams su valstybėmis narėmis, regionais, NVO ir pramonės atstovais aptarti.

Šiose diskusijose bendrai sutarta, kad dešimt gairėse išdėstytų principų yra tinkami ir išsamūs ir kad jie teikia svarbų pagrindą tolesniam JEP plėtojimui ES lygmeniu, ir tai susilaukė labai palankaus dalyvių vertinimo.

Vienas iš dažniausiai išsakytų požiūrių – kad JEP yra integruota ir subalansuota priemonė, dėl kurios gali būti užtikrintas ilgalaikis stabilumas bei nuspėjamumas ir sudarytos sąlygos valdyti konkurenciją dėl erdvės intensyviai naudojamuose rajonuose. Šios sąlygos yra absoliučiai būtinos visiems ekonomikos sektoriams, tokiems kaip jūrų transporto, naftos ir dujų, smėlio ir žvyro, atsinaujinančiosios energijos, žuvininkystės, akvakultūros, turizmo ir aplinkos apsaugos.

Remdamasi šiomis diskusijomis Komisija padarė šias išvadas.

4. Ekosisteminis metodas

Gairėse pabrėžiama, kad ekosisteminis metodas yra svarbiausias JEP principas. Diskusijose patvirtintas Komisijos vertinimas, kad bendroji JEP sistema turi būti visapusiškai grindžiama ekosisteminiu požiūriu.

Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (JSPD) reikalaujama, kad būtų taikomas ekosisteminis žmogaus veiklos valdymo metodas (plg. 5.2 skirsnį). Praktiniuose seminaruose pabrėžta, kad tam tikri JSPD aspektai gali būti naudingi taikant JEP, o JEP aspektai – taikant JSPD.

5. JEP taikymas pagal rajonus ir veiklos pobūdį

Planuojant jūrų erdvę turi būti atsižvelgiama į visus tam tikro rajono ypatumus (dydį, jūros naudojimo intensyvumą ir pobūdį, ekologinį pažeidžiamumą, administracinę ir politinę struktūrą). Taip pat turi būti atitinkamai nustatyti valdymo rajonai. Rajonuose, kuriuose vykdoma įvairi ir intensyvi veikla jūroje, reikalingas išsamesnis JEP procesas nei rajonuose, kuriuose veiklos vykdoma nedaug.

6. JEP tikslų nustatymas

JEP tikslų nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu nustatymą reikėtų vertinti kaip procesą, kuris pradedamas nuo sutarimo dėl strateginių tikslų, kurie tada toliau apibrėžiami nustatant aiškiai išmatuojamus ir kiekybinius veiklos tikslus. Pirma nustačius bendrą viziją ir tikslus daugiau erdvės paliekama deryboms, tačiau būtini aiškiai nustatyti tikslai, kad būtų galima parengti ir įgyvendinti planą bei stebėti jo vykdymą.

Tikslai turi būti grindžiami ilgalaike perspektyva ir turi būti orientuoti į ateitį.

Planavimo tikslais turi būti atsižvelgiama ne tik į visos regioninės jūros ar jūrų baseino aspektą, bet ir į globalų aspektą. Ta pati planavimo sistema turėtų apimti visus skirtingu lygmeniu (pasauliniu, Europos, regioniniu, nacionaliniu, vietos) rengiamus strateginius ar veiklos tikslus.

7. Skaidrus JEP rengimas

Skaidrumas yra būtina sąlyga atskaitingumui ir teisėtumui užtikrinti. Turi būti nustatyti visi atitinkami sprendimus priimantys subjektai ir suinteresuotosios šalys, o visi proceso etapai turi būti suprantami. Siekiant tinkamai pateisinti su sprendimų priėmimo procesu susijusius lūkesčius, proceso metu priimtų sprendimų priežastis būtina pranešti atitinkamoms suinteresuotosioms šalims ir jas pagrįsti.

8. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

Visos suinteresuotosios šalys į JEP procesą turi būti įtrauktos jau ankstyvuoju etapu. Tai yra būtina siekiant užtikrinti sąveiką ir skatinti inovacijas bei aiškiai nustatyti proceso tikslus ir naudą. Turi vykti atviros įvairių sektorių atstovų diskusijos, kad būtų galima nustatyti konfliktines sritis ir bendros veiklos galimybes.

Svarbu nustatyti vaidmenis ir atsakomybės sritis ir skatinti ne tik politikos formuotojų ir suinteresuotųjų šalių, bet ir suinteresuotųjų grupių savitarpio bendravimą.

Tam turi būti skiriama pakankamai laiko, nes procesas pailgėja jame dalyvaujant dideliam skaičiui suinteresuotųjų šalių. Šis laikas bus sutaupytas vėliau įgyvendinimo etapu, nes dėl nuolatinio dalyvavimo procese dalyviai įgaus didesnį atsakomybės jausmą.

9. Valstybių narių veiksmų koordinavimas. Sprendimų priėmimo proceso paprastinimas

JEP procesui būtų naudinga, jei būtų vienas procesui vadovaujantis administracinis subjektas („vieno langelio“ principu veikiantis subjektas), galintis išaiškinti atsakomybės sritis ir įgaliojimų lygmenis (pvz., nacionalinis ar regioninis lygmuo). Tai nereiškia, kad turi būti sukurtas naujas subjektas – šį tikslą galėtų pasiekti „vieno langelio“ principu veikiantis ir esamomis valdymo struktūromis pagrįstas subjektas.

10. Nacionalinio JEP teisinio poveikio užtikrinimas

JEP turi būti taikomas remiantis tarptautine teise.

Siekiant užtikrinti nacionalinio jūrų erdvės planavimo teisinį poveikį, reikėtų užtikrinti institucijų bendradarbiavimą ir aiškiai nustatyti administracines kompetencijos ribas. Išskirtinėse ekonominėse zonose sudaromos palankesnės sąlygos veiksmingai įgyvendinti JEP, nes jose lengviau užtikrini JEP vykdymą.

Siekiant parengti jūrų erdvės planą gali būti naudojamos ir teisiškai privalomos priemonės, ir labiau orientacinio pobūdžio priemonės. Tačiau būtina išaiškinti, kam planas yra privalomas (pvz., ūkio subjektams, valdžios institucijoms, plačiajai visuomenei).

11. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir konsultavimasis

Būtina, kad bendravimas, konsultavimasis ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis prasidėtų ankstyvuoju etapu. Susijusiose šalyse turi būti nustatyti atitinkami kontaktiniai asmenys ir grupės (politikos formuotojai, suinteresuotosios šalys, mokslo darbuotojai ir pan.). Kad tarpvalstybinis JEP būtų veiksmingas, būtina parengti bendrą viziją, paremtą bendrų interesų (pavyzdžiui, dėl elektros energijos tinklo jūroje, žuvininkystės, laivybos) tyrimu.

Tvirta politinė valia yra būtina bendradarbiavimo sąlyga.

12. Stebėsenos ir vertinimo įtraukimas į planavimo procesą

Siekiant užtikrinti jūrų rajonų pritaikomąjį valdymą būtina socialinė, ekonominė, aplinkos ir valdymo stebėsena ir vertinimas. Ankstyvuoju proceso etapu turi būti nustatyti rodikliai. Šis darbas turėtų būti grindžiamas esamomis sistemomis (pasaulinėmis, Europos, regioninėmis, nacionalinėmis, vietos). Stebėsenos ir vertinimo sistemose turėtų būti visiškai atsižvelgiama į tai, kad natūralūs jūrų aplinkos procesai ir įvairi veikla jūros erdvėje yra skirtingi erdvės ir (arba) laiko atžvilgiu.

13. Sausumos ir jūrų erdvės planavimo sąsajos užtikrinimas. Ryšys su IPZV

Asmens nuosavybės teisės jūroje taikomos skirtingai nei sausumoje, todėl planavimo jūroje ir sausumoje sąlygos yra skirtingos. Itin svarbu užtikrinti sausumos ir jūrų erdvės planavimą ir jūrų ir sausumos strategijų bei planų derėjimą ir nuoseklų jų įgyvendinimą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tarpinei erdvei tarp sausumos ir jūros – šį aspektą apima integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) procesas.

Taigi pakrančių vandenų jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas yra glaudžiai susiję (plg. 5.4 skirsnį).

14. Tvirta duomenų ir žinių bazė

Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (angl. EMODNET) grindžiamas tinkamais struktūros principais, kurie atitinka kitų iniciatyvų, kurios gali būti taikomos JEP, principus (plg. 5.1 skirsnį)[4].

Duomenys turėtų būti valdomi atitinkamu lygmeniu (pasauliniu, Europos, regioniniu, nacionaliniu, vietos). Pavyzdžiui, rajonams prie kranto reikalingi išsamesni duomenys ir šiame procese turi būti atsižvelgiama į įvairių lygmenų duomenis. Reikalingos įvairių rūšių žinios (aplinkosaugos, socialinės, ekonominės ir pan.). Moksliniai tyrimai, kuriais siekiama duomenis paversti integruotomis žiniomis, kad jomis būtų galima paremti JEP projektus skirtingais lygmenimis, gali būti vykdomi pagal projektus, kuriems teikiama parama pagal ES jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją[5].

Duomenys ir atitinkamos žinios turėtų būti renkami užtikrinant bendradarbiavimą pajūrio regionuose ne tik tarp ES valstybių narių, bet ir su kitomis šių regionų šalimis, trečiosiomis šalimis, regioninėmis organizacijomis bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

15. JEP PLėTOJIMAS NUO KOMUNIKATO DĖL GAIRIŲ PRIėMIMO

16. Nacionalinis lygmuo

Daugelyje valstybių narių ir skirtinguose jūrų rajonuose įvyko reikšmingų su JEP susijusių pokyčių ir buvo vykdoma labai įvairi žmogaus veikla – dėl visų šių aplinkybių susiklostė skirtingi požiūriai į JEP. Dėl skirtingų administracinių struktūrų ir teisinių sistemų politikos kryptys labai skiriasi – vienose šalyse nėra jokių politikos nuostatų ar teisės aktų, kitose IPZT politikos nuostatos taip pat taikomos jūros sritims, o JEP taikomas iš dalies, dar kitose JEP taikomas visa apimtimi teritoriniuose vandenyse ir (arba) išskirtinėse ekonominėse zonose. Taip pat smarkiai skiriasi JEP valdymo sistema (t. y. vienose šalyse ją valdo centrinės valdžios institucijos, kitose – regioninės ir (arba) vietos, taip pat skirtingu mastu įtraukiamos suinteresuotosios šalys ir pan.).

Bendra tendencija – JEP taikyti daugiau. Pokyčių tempas skirtingose valstybėse narės nevienodas, todėl tikėtina, kad susiję JEP procesai valstybėse narėse greičiausiai vienas nuo kito labai skirsis. Tai sustiprina Komisijos padarytą išvadą, kad būtų naudinga kuo greičiau sukurti bendrą JEP metodą ar sistemą ES lygmeniu.

Ypač svarbus vaidmuo tenka tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Valstybės narės vis labiau siekia bendradarbiauti, taip pat vykdydamos projektus, kuriais tiriamos JEP teikiamos galimybės regioninių jūrų baseinuose. Toks bendradarbiavimas yra būtinas atsižvelgiant į poreikius, kurie atsiranda dėl pastaruoju metu plėtojamos ekonominės veiklos, pavyzdžiui, dėl vadinamojo elektros energijos supertinklo Šiaurės jūroje, taip pat dėl ES teisės aktų, pvz., paskirstymo erdvės atžvilgiu priemonių pagal JSPD, įgyvendinimo. Tai savo ruožtu sustiprina bendros sistemos ES lygmeniu poreikį siekiant paremti valstybių narių bendradarbiavimą JEP srityje.

Panašios tendencijos pastebimos ir trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje ir Australijoje.

17. Tarptautinis lygmuo

JEP vis daugiau dėmesio skiriama įvairiuose tarptautiniuose forumuose, kaip antai UNESCO Tarpvyriausybinės okeanografijos komisijoje, Biologinės įvairovės konvencijos šalių grupėje ir Tarptautinėje jūrų tyrinėjimo taryboje.

ES svarbu vadovautis regioninėmis jūrų konvencijomis[6], atsižvelgiant į jų vaidmenį, susijusį su tarptautiniu jūrų baseinų aplinkos valdymu ir JSPD įgyvendinimu. JEP taip pat įtrauktas į kelių konvencijų darbo sritį[7]. Tokia raida atitinka gairėse nustatytą metodą.

18. DABARTINĖS APLINKYBĖS ES LYGMENIU

Bendras ES lygmens jūrų erdvės planavimo metodas yra aktualus įvairioms ES politikos kryptims ir gali būti jose naudingai taikomas.

19. ES integruota jūrų politika, regioniniai ypatumai ir jūrų srities duomenys bei žinios

JEP ypač svarbūs šie du integruotos jūrų politikos įgyvendinimo aspektai.

- Dėl ES supančių jūrų baseinų įvairovės Komisija priėmė skirtingus regioninių jūrų baseinų metodus, taikomus integruotai jūrų politikai įgyvendinti, kaip antai regioninius Arkties regionui[8] ir Viduržemio jūros regionui[9] taikomus metodus ir Baltijos jūros regiono makroregioninę strategiją[10]. JEP taip pat nepaprastai svarbu atsižvelgti į kiekvieno jūrų baseino ypatumus.

- Komisijos žinių apie jūras ir jūrų duomenų iniciatyva[11] siekiama, kad privatusis sektorius, viešieji sprendimus priimantys subjektai ir jūrų mokslinių tyrimų organizacijos (kurių visų vaidmuo plėtojant JEP yra labai svarbus) galėtų gauti patikrintos kokybės ir lengvai prieinamų žinių apie jūras ir jūrų duomenų.

- Jūrų strategijos pagrindų direktyva (JSPD)

JSPD[12] – tai IJP aplinkosaugos ramstis. Jos tikslas – kad iki 2020 m. būtų pasiekta arba išlaikyta gera jūrų aplinkos būklė, siekti, kad žmogaus veikla jūrų rajonuose būtų valdoma taikant ekosisteminį metodą ir paskatinti aplinkos klausimų integravimą į kitas politikos sritis[13]. Direktyvoje nurodoma, kad priemonių programa, kurią siekdamos šio tikslo valstybės narės turi parengti iki 2015 m., gali apimti erdvės apsaugos priemones[14], pasiskirstymo laiko ir erdvės atžvilgiu kontrolę ir valdymo koordinavimo priemones[15]. Taigi JEP gali būti svarbi priemonė, padedanti valstybėms narėms remti tam tikrų JSPD aspektų įgyvendinimą, įskaitant susijusių su tarpvalstybiniu jūrų strategijų koordinavimu. Tiek JEP, tiek JSPD svarbūs patikimi duomenys ir žinios (plg. 3.11 skirsnį). Taip pat pažymėtinas JSPD erdvės apsaugos priemonių bei Paukščių ir Buveinių direktyvų[16] įgyvendinimo pakrantės ir jūrų rajonuose ryšys.

20. Europos veikla jūroje

Žvejyba yra viena iš seniausiai ES vandenyse vykdomų ūkinės veiklos rūšių. Be problemų, susijusių su pernelyg dideliais laivyno pajėgumais, mažėjančiais žuvų ištekliais ir sumažėjusiu pelningumu, žvejybos sektorius taip pat susiduria su didėjančia konkurencija dėl erdvės. Tam tikri jūros rajonai turi būti rezervuoti su akvakultūra susijusiai veiklai. Kad žvejybos sektorius galėtų reaguoti į žuvų išteklių pasiskirstymo pokyčius, jam turi būti sudarytos lankstaus priėjimo prie žuvų išteklių galimybės. Abiems sektoriams turi būti sudaryta ilgalaikė galimybė aiškiai nustatytomis sąlygomis naudotis jūrų erdve – tam būtina JEP sistema, į kurią būtų įtrauktos suinteresuotosios šalys, ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Be to, pasinaudojant žvejų žiniomis apie jūrą, būtų galima lengviau nustatyti, pavyzdžiui, saugomų jūrų rajonų ir vėjo jėgainių vietas bei sumažinti išlaidas. Atsižvelgiant į išteklių judumą ir tai, kad sprendimai pagal bendrąją žuvininkystės politiką priimami ES lygmeniu, jūrų rajonų erdvės planų nuoseklumo užtikrinimo poreikis tampa akivaizdus žuvininkystės valdymo srityje. Akivaizdi nuoseklaus ir lankstaus erdvės panaudojimo būtinybė jūrų aplinkos apsaugos srityje, pavyzdžiui, nustatant saugomus jūrų rajonus ir jų ribas.

Siekiant ES kovos su klimato kaita politikos bei kitų ES nustatytų tikslų ypatingai svarbus vaidmuo tenka atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui. 2009 m. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje[17] nustatytas tikslas iki 2020 m. energijos iš tokių išteklių dalį padidinti iki 20 %. Siekti šio tikslo ypač galėtų padėti jūros atsinaujinančiųjų energijos išteklių, visų pirma jūros vėjo energijos, panaudojimas. Jūros vėjo jėgainės ir kiti atsinaujinančiosios energijos šaltiniai turi būti sujungti su sausumos energijos perdavimo tinklu. Komisijos energetikos infrastruktūros pakete, kurį Komisija netrukus priims, bus nustatyti nauji tinklo infrastruktūros reikalavimai. Šiems įrenginiams reikės daug erdvės, įskaitant tarpvalstybinėse teritorijose. Tikėtina, kad bendras metodas duotų didelės naudos ir pagerintų tarpvalstybinį koordinavimą JEP srityje. ES finansuojamais tyrimais pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą siekiama paremti jūrų atsinaujinančiosios energijos vystymą ir JEP optimizavimą.

Kai kurios vandenų prie ES krantų dalys intensyviai naudojamos naftos ir dujų gavybai. ES gyvybiškai svarbu užtikrinti naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje saugą . Avarija naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“ paskatino Komisiją parengti išsamius naftos platformoms taikomus teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus. 2010 m. komunikate dėl naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje saugos[18] pabrėžiamas faktas, kad valdžios institucijos yra atsakingos už tinkamos veiklos atviroje jūroje reguliavimo sistemos, kurioje būtų atsižvelgiama į JEP principus, nustatymą.

ES supančiuose vandenyse vykdoma intensyvi jūrų transporto veikla. Jūros naudojimas jūrų transportui ir eismo atskyrimo schemos reglamentuojamos tarptautiniu lygmeniu, daugiausia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), SOLAS konvencijos ir Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucijomis. Direktyva 2002/59/EB reikalaujama, kad valstybės narės ir Komisija kartu kurtų privalomąsias jūrų eismo tarnybas ir tinkamas laivų maršrutų parinkimo sistemas[19]. Šiuo atžvilgiu JEP galėtų būti naudingas, nes juo atsižvelgiama į tarptautiniu ir ES mastu sutartus laivybos kelius ir jų valdymą, taip pat į laivų judėjimą ne tais keliais. Trumpųjų nuotolių jūrų transporto privalumai aplinkosaugos ir energijos srityse davė stimulą Komisijai skatinti šią transporto rūšį vykdant „Jūrų greitkelių“ ir „Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių“ iniciatyvas[20]. Siekiant įgyvendinti veiksmus pagal šias iniciatyvas bus reikalinga koordinuoti susijusias erdvės priemones.

21. Integruotas pakrančių zonų valdymas (IPZV)

Pagal integruoto pakrantės zonų valdymo priemonę siekiama parengti visapusišką visos pakrantės zonos valdymo sistemą, kuri apimtų aplinkos politiką, erdvės planavimą, pramonės politiką ir kitas politikos sritis ir priemones, kurios daro poveikį pakrančių regionams. IPZV priemone siekiama pagerinti ekonominę ir socialinę pakrančių zonų gerovę; ji taip pat padeda plėtoti visą šių zonų potencialą. Praktiškai daugiausia dėmesio pagal IPZV priemonę skiriama žemei ir zonoms šalia kranto. O pagal JEP daugiausia dėmesio skiriama erdvės skyrimui ir įvairios veiklos jūrų rajonuose pusiausvyros erdvės atžvilgiu užtikrinimui, nors ir yra panašumų, susijusių su suinteresuotųjų šalių įtraukimu.

2002 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė rekomendaciją[21], kurioje išdėstomi veiksmai, kurių turi imtis valstybės narės nacionalinėms IPZV strategijoms parengti. 2010 m. ES ratifikavo Barselonos protokolą dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo[22].

22. JEP KONCEPCIJOS PLėTOJIMAS ES LYGMENIU

Siekdama paskatinti JEP koncepcijos plėtojimą Komisija pradėjo įvairų JEP aspektų tyrimus:

- 2008 m. JEP teisinių aspektų tyrimą[23],

- 2010 m. JEP ekonominio poveikio tyrimą, kuriame buvo padaryta išvada, kad JEP ekonominis poveikis – mažesnės su nauja veikla jūroje susijusių operacijų išlaidos ir geresnė aplinka investicijoms[24],

- 2010 m. tyrimą, kuriame nagrinėjamos JEP Viduržemio jūroje galimybės[25].

Be to, 2009 m. pradėtas didelis 7-osios bendrosios programos projektas, kuriuo siekiama parengti integruotas valdymo priemones erdvės atžvilgiu valdomų rajonų stebėsenai, vertinimui ir įgyvendinimui.

Be to, ES bendrai finansuos du JEP bandomuosius projektus Baltijos jūroje ir Šiaurės Rytų Atlante, įskaitant Šiaurės jūrą ir Lamanšo sąsiaurio sritis. Abiejuose projektuose dalyvauja bent dviejų valstybių narių subjektai ir jais siekiama surinkti praktinę JEP taikymo tarpvalstybinėse srityse patirtį[26]. Komisija taip pat priėmė reglamento, kuriuo siekiama paremti tolesnį IJP plėtojimą, pasiūlymą, kuriuo bus prisidedama prie JEP vystymo 2011–2013 m. Konkrečiai pasiūlyme siūloma vykdyti daugiau tarpvalstybiniams JEP skirtų bandomųjų projektų atrinktuose jūrų rajonuose[27].

Galiausiai, svarbių JEP aspektų įtraukta į kelias INTERREG programas[28]. Programa LIFE remiamos erdvės valdymo priemonės, atsižvelgiant į „Natura 2000“ tinklą ir ekosisteminio metodo taikymą įgyvendinant JSPD. Šie projektai labai svarbūs siekiant užtikrinti gerosios patirties tarpvalstybiniu mastu JEP srityje plėtojimą.

23. IšVADOS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS

Remdamasi nuo ES integruotos jūrų politikos vykdymo pradžios ir komunikato „Jūrų erdvės planavimo gairės“ priėmimo JEP srityje įgyta patirtimi Komisija daro tris pagrindines išvadas:

- Po gairių paskelbimo vykęs konsultacijų procesas parodė, jog visuotinai sutariama, kad reikalingas bendras požiūris į JEP, ir patvirtino susidomėjimą toliau plėtoti JEP Europos Sąjungos lygmeniu dėl 2 skyriuje išdėstytų priežasčių.

- Valstybės narės plėtoja JEP, tačiau tai vyksta ad hoc pagrindu, taikant skirtingus metodus ir nustatant skirtingus laikotarpius. Nuoseklesnis bendras metodas gerokai padidintų JEP galimą vertę tiek visai ES, tiek atskiriems jūrų baseinams.

- Kadangi, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį ir ES politikos ir teisės aktų vykdymą, didėja koordinuoto jūrų baseinų planavimo poreikis, šiuo atžvilgiu JEP būtų ypač naudingas, nes šia politika nustatomi parametrai, pagal kuriuos skatinamas valstybių narių tarpvalstybinis bendradarbiavimas JEP srityje.

Atsižvelgdama į šias išvadas, Komisija mano, kad būtina toliau veikti siekiant parengti bendrą JEP metodą, ir pažymi, kad bendras metodas suteiktų pridėtinės vertės. Tolesni JEP srities veiksmai ES lygmeniu turi būti grindžiami didele valstybėse narėse, taip pat tarptautiniuose forumuose ir trečiosiose šalyse sukaupta patirtimi. Komisija taip pat mano, kad tolesni JEP srities veiksmai ES lygmeniu gali teikti didelės pridėtinės vertės, jei dėmesys būtų sutelktas į tarpvalstybinius aspektus ir sukurta bendra į procesą orientuota sistema, pagal kurią valstybės narės galėtų vykdyti JEP optimaliausiu būdu. Todėl Komisija 2011 m. pasiūlys tolesnius JEP srities veiksmus.

Bet kokie tolesni JEP srities veiksmai ES lygmeniu turi būti rengiami visapusiškai koordinuojant ir remiant esamos ir būsimos politikos kryptis ir iniciatyvas jūrų politikos srityje, įskaitant visų pirma JSPD įgyvendinimą ir tolesnį IPZV plėtojimą, taip pat visiškai atsižvelgiant į esamą atitinkamų institucijų kompetenciją ir jurisdikciją.

Siekdama nustatyti tolesnius veiksmus Komisija pradėjo poveikio vertinimą, įskaitant viešas konsultacijas, kad nustatytų įvairias tolesnio JEP skatinimo ir plėtojimo galimybes, taip pat IPZV tolesnio plėtojimo galimybes, kartu atsižvelgdama į kitas ES politikos kryptis. Iš esmės pasirinktys yra tokios:

- neprivalomos priemonės, pavyzdžiui, keitimasis gerąja patirtimi, tarpvalstybiniai projektai, studijos ir moksliniai tyrimai, gairės ir (arba) rekomendacijos;

- teisinės priemonės, skirtos bendram metodui ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui suteikti tvirtą teisinį pagrindą, įgyvendinimą paliekant valstybėms narėms.

- [pic][pic][pic]

[1] Komisijos komunikatas „Integruota Europos Sąjungos jūrų politika“, COM(2007) 575 galutinis, 2007 10 10, ir SEC(2007) 1278, 2007 10 10.

[2] COM(2008) 791 galutinis, 2008 11 25.

[3] Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020, 2010 3 3.

[4] http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/emodnet_en.html.

[5] COM(2008) 534 galutinis dėl ES jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategijos.

[6] Visų pirma OSPAR Šiaurės Atlanto konvencija, Helsinkio Baltijos jūros konvencija (HELCOM), Barselonos Viduržemio jūros konvencija ir Bukarešto Juodosios jūros konvencija.

[7] http://www.helcom.fi/Recommendations/en_GB/rec28E_9/.

[8] Komisijos komunikatas „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“, COM(2008) 763 galutinis, 2008 11 20.

[9] Komisijos komunikatas „Integruotos jūrų politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo“, COM(2009) 466 galutinis, 2009 9 11.

[10] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, COM(2009) 248 galutinis, SEC(2009) 712.

[11] Komisijos komunikatas „Žinios apie jūrą 2020 m. Jūrų duomenys ir stebėjimas pažangaus ir tvaraus augimo labui“, COM(2010) 461 galutinis, 2010 9 9.

[12] 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, OL L 164, 2008 6 25.

[13] JSPD 1 straipsnis.

[14] JSPD 13 straipsnio 4 dalis.

[15] JSPD VI priedas.

[16] 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, OL L 206, 1992 7 22, ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos, OL L 20, 2010 1 26.

[17] 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, OL L 140, 2009 6 5.

[18] Komisijos komunikatas „Naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje saugos problemos“, COM(2010) 560 galutinis, 2010 10 12.

[19] 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB, OL L 208, 2002 8 5.

[20] 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB.

[21] 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos įgyvendinimo Europoje, 2002/413/EB, OL L 148, 2002 6 6.

[22] 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimas (2010/631/ES).

[23] http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/spatial_planning_en.html#6.

[24] http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/study_msp_en.html.

[25] http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/spatial_planning_en.html.

[26] http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/call_proposals_tenders_en.html.

[27] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa, pasiūlymas, COM(2010) 494 galutinis, 2010 9 29.

[28] http://www.plancoast.eu/files/baltcoast_final_report.pdf; http://www.balance-eu.org; http://www.plancoast.eu/; http://www.baltseaplan.eu.