52010DC0692

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.11.25

KOM(2010) 692 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Dėl 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo

{SEK(2010) 1434 galutinis}

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Dėl 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo 1

I. Įvadas. 3

II. Skatinimo politikos įgyvendinimas 2006–2010 m. 3

II.A Bendrai finansuojamos skatinimo programos 3

II.A.1 Pokyčiai nuo 2006 m. ataskaitos 3

II.A.2 Su biudžetu susiję aspektai. Ištekliai ir turimų lėšų naudojimas 4

II.A.3 Skatinimo programų analizė 5

II.B Tiesiogiai AGRI GD administruojama skatinimo veikla 6

II.B.1 Aukšto lygmens misijos 6

II.B.2 Ekologiško maisto ir ekologinio ūkininkavimo skatinimo kampanija 6

II.B.3 Kitos išlaidos, susijusios su tiesioginiu valdymu 6

III. Vertinimas 6

III.A Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir Audito Rūmų ataskaitos 6

III.B Audito Rūmų ataskaitoje išdėstyti teigiami ir neigiami skatinimo sistemos aspektai 6

III.C Įvertinimas šalių / regionų arba produktų sektorių lygmeniu 6

III.D Vertinimas bendrai finansuojamų programų lygmeniu 6

III.D.1 Po 2006 m. pradėti taikyti vertinimo elementai 6

III.D.2 Pirmasis programų poveikio vertinimas 6

III.E. Su Komisijos vykdomu tiesioginiu valdymu susijusios veiklos vertinimas 6

III.E.1 Aukšto lygmens misijos. Jų poveikio vertinimas 6

III.E.2 2006–2009 m. ekologinio ūkininkavimo skatinimo kampanijos vertinimas 6

IV. Bendros išvados 6

I. Įvadas

XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje sukurta skatinimo sistema nuo pat jos sukūrimo buvo reguliariai prižiūrima – apie vykdomą priežiūrą Komisija turi atsiskaityti teikdama Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitas. Jau pateiktos dvi ataskaitos – 2004 ir 2006 m. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 18 straipsniu reikalaujama, kad iki 2010 m. pabaigos Komisija pateiktų trečią ataskaitą[1].

Ataskaitoje aptariamas skatinimo sistemos veikimas nuo 2006 m.[2] iki 2010 m. pirmojo pusmečio pabaigos. Joje daugiausia aptariami valdymo ir poveikio vertinimo gerinimo veiksmai, taip pat paprastinimo aspektai (du atskiri reglamentai, skirti atitinkamai trečiosioms šalims ir vidaus rinkoms, sujungti į vieną reglamentą). Didžiausias dėmesys skiriamas visiems Komisijos sprendimams, priimtiems nuo paskutinės ataskaitos pateikimo, ir analizuojami turimi duomenys, susiję su žemės ūkio produktų skatinimu.

II. Skatinimo politikos įgyvendinimas 2006–2010 m.

ES skatinimo sistema – tai horizontali politikos sritis, apimanti beveik visus žemės ūkio sektorius ir pabrėžianti BŽŪP bendruosius bruožus ir pridėtinę vertę: kokybę, saugą, sveikatą, ženklinimą, specifinius gamybos būdus, aplinkos tausojimą, gyvūnų gerovę ir kt. Ja papildomos nacionalinės iniciatyvos, kuriomis remiamos arba skatinamos valstybių narių lygmens privataus ir viešojo sektoriaus skatinimo pastangos.

II.A Bendrai finansuojamos skatinimo programos

II.A.1 Pokyčiai nuo 2006 m. ataskaitos

Skatinimo sistema buvo pagerinta atsižvelgiant į paskutinės ataskaitos rekomendacijas: atliktas reikalingas reglamentų konsolidavimas – du Tarybos reglamentai sujungti į vieną (Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008), ir du Komisijos reglamentai sujungti į vieną (Komisijos reglamentą (EB) Nr. 501/2008)[3]. Be to, pagerinta valstybių narių išlaidų deklaravimo tvarka, o tai leidžia užtikrinti reguliarią biudžeto vykdymo priežiūrą. Su vykdančiąja organizacija susijusi rekomendacija įgyvendinta, ir galiausiai buvo parengtos ir patvirtintos aiškios ir patikimos skatinimo programų rengimo gairės. Per ataskaitinį laikotarpį Komisijos departamentai inicijavo daug kitų patobulinimų atsižvelgdami į Audito Rūmų rekomendacijas, kaip išdėstyta toliau III.B dalyje. Visi šie pakeitimai nurodyti prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 priede.

II.A.2 Su biudžetu susiję aspektai. Ištekliai ir turimų lėšų naudojimas

1 lentelė. Biudžeto asignavimai žemės ūkio produktams skatinti

(EUR) |

Biudžeto eilutė | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 |

Skatinimo veiksmai |

05 02 10 01 Pasidalijamasis valdymas | 42 000 000 | 38 000 000 | 45 000 000 | 56 000 000 | 56 000 000 |

Skatinimo veiksmai |

05 02 10 02 Tiesioginis valdymas | 10 000 000 | 7 295 000 | 5 371 000 | 2 119 000 | 1 210 000 |

Bendra su skatinimu susijusi suma | 52 000 000 | 45 295 000 | 50 371 000 | 58 119 000 | 57 210 000 |

Nuo 2007 m. galima pastebėti, kad labai padidėjo biudžeto valdymo institucijos asignavimai informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų skatinimo programoms. 2009 m. skirti išimtinai dideli biudžeto asignavimai siekiant atsižvelgti į 2007 ir 2008 m. patvirtintų daugiamečių skatinimo programų didesnes susikaupusias išlaidas (didesnis praėjusio laikotarpio poveikis, turint omenyje didesnį tais metais patvirtintų programų biudžetą). Tas pats pasakytina ir apie 2010 m. Minėtas išlaidų padidėjimas prieštarauja tiesioginiam valdymui skirtų biudžeto išteklių sumažėjimui. Pagrindinės minėto sumažėjimo priežastys: savanoriško įnašo į TAAT[4] nebuvimas, Europos autentiškų skonių programos (angl. European Authentic Tastes programme (EAT)), kuria skatinamas ES kokybės ženklas Šiaurės Amerikoje ir Kinijoje, įgyvendinimo pabaiga ir ekologinio ūkininkavimo skatinimo kampanijos pabaiga.

2 lentelė. Biudžeto išlaidos žemės ūkio produktams skatinti

(EUR) |

Biudžeto eilutė | 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. |

Skatinimo veiksmai |

05 02 10 01 Pasidalijamasis valdymas | 34 163 896 | 47 873 132 | 49 431 246 | 46 514 165 | Netaikoma |

Skatinimo veiksmai |

05 02 10 02 Tiesioginis valdymas | 4 733 973 | 2 723 506 | 3 753 884 | 911 554 | Netaikoma |

Bendra su skatinimu susijusi suma | 38 897 869 | 50 596 638 | 53 185 130 | 47 425 719 | Netaikoma |

Įgyvendinimo lygis (išlaidos asignavimų procentine išraiška)[5] | 75 % | 112 % | 106 % | 82 % | Netaikoma |

Reikia pabrėžti, kad buvo tokia įgyvendinimo lygio tendencija: patikimas skatinimo sektoriaus valdymas padėjo užtikrinti pakankamą vartojimą, nes iki 2006 m. šiame sektoriuje vartojimas buvo nepakankamas. Vis dėlto 2009 biudžetiniams metams neigiamo poveikio turėjo išimtiniai nenumatyti įvykiai: nebuvo pasirašytos jau 2008 m. Komisijos patvirtintos trys skatinimo programos, o 2009 m. nutrūko tarpsektorinio susivienijimo, susijusio su kelių vykdomų skatinimo programų bendru finansavimu, veikla dėl šalies, kurioje šis susivienijimas įsteigtas, nacionalinio aukščiausiojo teismo priimto sprendimo. Dėl to neplanuotai sumažėjo tų metų išlaidos ir įgyvendinimo lygis.

II.A.3 Skatinimo programų analizė

- Patvirtintos arba atmestos skatinimo programos

Šioje ataskaitoje aptariamu laikotarpiu visos valstybės narės vykdė skatinimo veiksmus ir rodė didelį susidomėjimą šia sistema. Po pirmosios nacionalinių valdžios institucijų vykdytos atrankos Komisijos departamentai iš viso gavo 430 programų pasiūlymų, o jų bendras biudžetas – 505,6 mln. EUR; 183 iš jų patvirtintos Bendrijos bendram finansavimui (iš viso 248,6 mln. EUR) gauti. Iš jų 134 pasiūlymai susiję su vidaus rinka, o 49 – su trečiųjų šalių rinkomis.

3 lentelė. 2006 m. liepos mėn.–2010 m. birželio mėn. laikotarpiu patvirtintos programos

[pic]

150 (82 %) programų trunka 3 metus (žr. 1 diagramą). Iš 2 diagramos matyti, kad 20 % programų biudžetas yra mažesnis negu 1 mln. EUR, 25 % – nuo 1 mln. EUR iki 2 mln. EUR, 36 % – nuo 2 mln. EUR iki 4 mln. EUR ir 19 % – daugiau negu 4 mln. EUR.

[pic] | [pic] |

Iš toliau pateiktos 4 lentelės matyti, kad šios skatinimo pastangos buvo naudingos beveik visiems Reglamento (EB) Nr. 501/2008 1 priede išvardytiems produktams. Vertinant pagal patvirtintų programų skaičių, didžiausia nauda buvo pieno produktams (36 programos), po jų – kokybiškiems produktams (SKVN, SGN, ekologiški produktai ir atokiausių regionų produktai – 32 programos), šviežiems ir perdirbtiems vaisiams ir daržovėms (30), mėsos, įskaitant paukštieną, produktams (23), vynui ir spiritiniams gėrimams (20), alyvuogių aliejui (8) ir kt.

4 lentelė

Patvirtintos programos (vidaus rinka ir trečiosios šalys) pagal sektorių ir biudžetą

Produktai | Bendras biudžetas (mln. EUR) | ES bendro finansavimo dalis (mln. EUR) | % | Patvirtintų programų skaičius |

Jautiena ir kiauliena (perdirbta arba neperdirbta) | 9.3 | 4.6 | 1.86 % | 5 |

Pluoštiniai linai | 3.3 | 1.7 | 0.67 % | 1 |

Švieži vaisiai ir daržovės, | 89.0 | 44.6 | 17.93 % | 24 |

Medus ir bitininkystės produktai, | 4.3 | 2.1 | 0.86 % | 8 |

Kiaušinių ženklinimas | 1.0 | 0.5 | 0.20 % | 1 |

Pienas ir pieno produktai | 116.4 | 56.6 | 22.76 % | 36 |

Mišrūs produktai | 34.3 | 17.2 | 6.90 % | 14 |

Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės | 34.2 | 15.5 | 6.22 % | 8 |

Ekologinis ūkininkavimas ir ekologiški produktai | 35.7 | 17.9 | 7.18 % | 15 |

Dekoratyvinė sodininkystė | 14.9 | 7.4 | 2.99 % | 9 |

Atokiausių regionų produktai | 16.1 | 7.5 | 3.03 % | 2 |

SKVN, SGN ir GTG | 39.4 | 19.7 | 7.93 % | 15 |

Paukštiena | 13.3 | 6.6 | 2.67 % | 6 |

Perdirbti vaisiai ir daržovės | 16.9 | 8.4 | 3.39 % | 6 |

Kokybiška mėsa | 30.2 | 15.1 | 6.08 % | 11 |

Rūšinė paukštiena | 1.7 | 0.8 | 0.34 % | 1 |

Augaliniai aliejai | 1.3 | 0.6 | 0.26 % | 1 |

Spiritiniai gėrimai | 4.2 | 2.1 | 0.84 % | 2 |

Vynai | 39.1 | 19.6 | 7.87 % | 18 |

Iš viso | 504.6 | 248.6 | 100.00 % | 183 |

Pagrindinės atmetimo referenciniu laikotarpiu priežastys: nepakankamai išsamiai apibūdinti veiksmai, kad Komisija galėtų susidaryti aiškų programos vaizdą; nepakankamai detalizuotas biudžetas, kad būtų galima įvertinti programos ekonominį veiksmingumą, kaip reikalaujama Komisijos reglamento (EB) Nr. 3/2008 7 straipsnio 2 dalyje. nepateiktos priežastys, kodėl siūloma programa; trūksta informacijos, pagrindžiančios, kad tinkamai pasirinkta vykdančioji organizacija. Vėlesniais metais kita svarbi atmetimo priežastis buvo ta, kad nebuvo nurodyti SMART[6] tikslai arba metodai, naudotini programai ir poveikiui vertinti.

- Trečiosioms šalims skirtos programos

Nepaisant Komisijos pareikšto įsipareigojimo aktyviau vykdyti skatinimą trečiosiose šalyse, per referencinį laikotarpį šios programos sudarė tik 27 % visų siūlytų programų (48/183). Joms suteikta 23 % Bendrijos lėšų, skirtų patvirtintoms skatinimo programoms (57,6 mln. EUR / 250,5 mln. EUR).

Pagrindiniai sektoriai, kurie gavo daugiausia lėšų: šviežių ir perdirbtų vaisių ir daržovių, vyno, kokybiškų produktų ir pieno produktų sektoriai. Pagal patvirtintų programų skaičių pagrindinės tikslinės vietovės buvo Šiaurės Amerika (21), Rusija (20), Kinija (13) ir Japonija (11).

[pic]

- Vidaus rinkos skatinimo programos

2006–2010 m. laikotarpiu gerokai sumažėjo vidaus rinkai skirtų per metus patvirtinamų programų (išskyrus 2009 m. patvirtintas su pieno sektoriaus krize susijusias programas) (žr. 3 lentelę). Taip yra todėl, kad Komisijos departamentai per atranką taikė griežtesnius kriterijus. Tačiau, kaip parodyta 3 lentelėje, Bendrijos įnašas didėjo, visų pirma 2006–2009 m. – tuo metu jis padidėjo 50,1 % nuo 30,4 mln. EUR iki 45,8 mln. EUR. Į šiuos skaičius įtrauktos programos, kurios specialiai skirtos paukštienos (1 programa) ir pieno produktų (13 programų) skatinimui; jos patvirtintos dviem ad hoc Komisijos sprendimais siekiant sušvelninti krizės poveikį šiuose sektoriuose. Tokią tendenciją iš esmės lėmė tai, kad buvo priimtos platesnio masto programos, kuriomis skatinamas daugiau negu vienas produktas, arba kad kelios organizacijos iš vienos ar kelių valstybių narių susivienijo ir pasiūlė bendrą programą.

[pic]Pagal patvirtintų programų skaičių pagrindiniai naudos gavėjai yra iš IT (17), FR (11), NL (10), DE (9). Pagal produktų rūšį daugiausia paramos suteikta pieno produktams (48,3 mln. EUR), šviežiems ir perdirbtiems vaisiams ir daržovėms (45 mln. EUR), kokybiškiems produktams, įskaitant ekologiškų produktų ir atokiausių regionų produktų logotipais ženklinamus produktus, (35,8 mln. EUR).

II.B Tiesiogiai AGRI GD administruojama skatinimo veikla

II.B.1 Aukšto lygmens misijos

Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 2 straipsnio 3 dalimi, nuo 2007 iki 2010 m. buvo organizuotos šios aukšto lygmens misijos arba skatinamieji renginiai:

- Aukšto lygmens prekybos misija į Indiją (2007 m. kovo 6–10 d.)

- Skatinamasis renginys Kinijoje (2008 m. gegužės 14–16 d.)

- Skatinamasis renginys Keiptaune, Pietų Afrikoje (2008 m. rugsėjo 8–10 d.)

- Aukšto lygmens prekybos misija į Kiniją (2009 m. gegužės 18–22 d.)

- Skatinamasis renginys Honkonge (2009 m. gegužės 4–6 d.)

Dėl šių vizitų buvo galima įgyvendinti labai daug suplanuotų renginių, įskaitant seminarus, susitikimus su spaudos atstovais, dalyvavimą prekybos mugėse, verslo atstovų susitikimus ir renginius vietos prekybos rūmuose. Visais atvejais papildomai buvo vykdoma sisteminga viešųjų ryšių veikla tiek per misiją, tiek po jos. Per ataskaitinį laikotarpį biudžeto asignavimai aukšto lygmens misijoms buvo 1 mln. EUR per metus. 2010 m. planuojamas aukšto lygmens skatinamasis renginys Maskvoje per Pasaulinę maisto produktų mugę (2010 m. rugsėjo 14–17 d.).

II.B.2 Ekologiško maisto ir ekologinio ūkininkavimo skatinimo kampanija

Su šia kampanija susijęs darbas pradėtas 2006 m. remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 (vėliau panaikintas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3/2008) siekiant tęsti pagal Europos veiksmų plano, skirto ekologiškam maistui ir ekologiniam ūkininkavimui, 1 veiksmą vykdomą veiklą. Ši kampanija, kurios maksimalus biudžetas siekė 3 mln. EUR per trejus metus ir kuri buvo vykdoma 27 valstybėse narėse, buvo skirta nacionalinei skatinimo veiklai papildyti. Ji pradėta 2008 m. liepos 25 d.

II.B.3 Kitos išlaidos, susijusios su tiesioginiu valdymu

Skatinimo programų atranką vykdantys išorės ekspertai

- Vertinimo tyrimai

Prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 priede išsamiai apibūdinta visa veikla, susijusi su AGRI GD vykdomu tiesioginio valdymu.

III. Vertinimas

III.A Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir Audito Rūmų ataskaitos

2009 m. žemės ūkio produktų skatinimo sistemai daug dėmesio buvo skirta dviejose audito ataskaitose – Audito rūmų ataskaitoje ir AGRI GD vidaus audito skyriaus ataskaitoje.

2009 m. gegužės 13 d. AGRI GD vidaus audito skyriaus ataskaitoje, be kitų dalykų, pažymėta, kad „esamos sistemos ... patenkinamai atitinka taikomas taisykles ir procedūras“, ir kad „nuo 2005 m. atrankos procedūros kokybė nuolat didėjo“.

2009 m. liepos 8 d. paskelbtoje specialioje Audito Rūmų ataskaitoje Nr. 10/09 įvertintas įvairių programų poveikis ir nustatyta, kad „daugeliu atvejų atlikto darbo santraukos buvo pakankamai išsamios ir iš jų buvo galima įsitikinti, kad išleistos lėšos ir įvykdytos priemonės atitinka skatinimo tikslą“. Be to, kalbant apie priežiūros išlaidas, Teisingumo Rūmai nustatė, kad praėjusius dvejus metus Komisija diegė arba stiprino kasdienei valstybių narių programų ir mokėjimo paraiškų priežiūrai skirtas procedūras ir priemones.

Vis dėlto abejose ataskaitose pažymėta, kad dar galima būtų gerinti veiksmingumą, našumą ir mažinti poveikį aplinkai. Taip pat pabrėžta, kad Komisijai reikia ir toliau gerinti keletą skatinimo sistemos aspektų.

Audito Rūmai taip pat paragino valstybes nares padėti gerinti atrankos procedūrą tikrinant pasiūlymų tinkamumą bei griežtinant atranką. Valstybės narės taip pat paragintos teikti Komisijai informaciją apie esamas nacionalines ir regionines skatinimo priemones. Be to, valstybės narės paragintos gerinti viešųjų pirkimų procedūras, kurios taikomos vykdant vykdančiųjų organizacijų atranką, kad visų pirma nebūtų labai trumpų terminų ir kad oficialios procedūros būtų taikomos sistemiškiau, taip pat užtikrinti, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos atitiktų atrankos kriterijus.

III.B Audito Rūmų ataskaitoje išdėstyti teigiami ir neigiami skatinimo sistemos aspektai

Audito rūmų ataskaitoje pateiktos šios išvados ir rekomendacijos, kurios pabrėžia pagrindinius skatinimo sistemos privalumus ir trūkumus, išryškėjusius bent jau ataskaitoje aptartu laikotarpiu:

- Komisija jau keletą metų daro pažangą gerindama su žemės ūkio produktams skirtomis informavimo ir skatinimo priemonėmis susijusių išlaidų valdymo ir kontrolės mechanizmus. Tokie pagerinimai turi būti toliau diegiami ir plėtojami.

- Įdiegta sistema neleidžia įvertinti šios politikos efektyvumo. Šiuo metu sunku kiekybiškai įvertinti politikos poveikį, nors greičiausiai tas poveikis yra teigiamas. Turi būti konkrečiai įvardyti politikos tikslai ir nustatyti tinkami veiklos rodikliai, tuo pačiu užtikrinant deklaruotų užmojų ir skirtų biudžetų suderinamumą.

- Turėtų būti įdiegta formali konsultavimosi su visomis suinteresuotosiomis šalimis procedūra siekiant padėti apibrėžti bendrą strategiją ir užtikrinti jos suderinamumą su įvairiomis taikomomis skatinimo priemonėmis. Paskelbus šią rekomendaciją 2009 m. rugsėjo 28 d. sukurta speciali grupė, sudaryta iš Patariamojo komiteto skatinimo klausimais atstovų.

- Komisija ėmė griežčiau vykdyti bendro finansavimo programų atranką. Šie patobulinimai turėtų būti ir toliau įgyvendinami, ypač dėl reikalavimo teikti informaciją apie numatomą programos poveikį ir poveikio nustatymo būdus. Valstybės narės taip pat turėtų griežčiau vykdyti atranką.

- Kalbant apie programų įgyvendinimą ir išlaidų tvarkingumą, daugiausia pastangų reikėtų skirti vykdančiųjų organizacijų, kurioms tenka pagrindinis vaidmuo, atrankos patikrinimams – tokių patikrinimų atliekama per mažai. Nors Komisija sustiprino vėliau vykdomą išlaidų kontrolę, tam tikrose valstybėse narėse tebėra didelių kontrolės trūkumų. Reikėtų imtis atitinkamų veiksmų šiems trūkumams kuo greičiau pašalinti.

III.C Įvertinimas šalių / regionų arba produktų sektorių lygmeniu

2006–2008 m. išorės konsultantai (pagal pagrindų sutartį) atliko ES bendrai finansuojamų informavimo ir skatinimo programų vertinimus, minimus II.B.3 dalyje.

Keturi vertinimai buvo susiję su vidaus rinka :

- Ekologiškų produktų sektoriaus (2006 m. lapkričio mėn.)

- Vyno sektoriaus (2007 m. balandžio mėn.)

- Vaisių ir daržovių sektoriaus (2007 m. lapkričio mėn.)

- Pieno produktų sektoriaus (2008 m. rugsėjo mėn.)

Kiti keturi vertinimai buvo susiję su įvairių produktų sektoriais trečiosiose šalyse / regionuose :

- Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje (2006 m. lapkričio mėn.)

- Šveicarijoje ir Norvegijoje (2007 m. gegužės mėn.)

- Rusijoje ir Japonijoje (2007 m. lapkritis)

- Indijoje, Kinijoje, Pietryčių Azijoje (2008 m. gruodžio mėn.).

Kiekvieno vertinimo metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nuo 2002 m. įgyvendinamų ES bendrai finansuojamų informavimo ir skatinimo programų nuoseklumui, efektyvumui, veiksmingumui, poveikiui ir papildomumui vertinti.

Be to, kiekvienas vertinimas buvo pagrįstas programų imtimi – ji buvo sudaryta atrinkus įvairių ES valstybių narių programas; kiekvienu atveju į imtį įtrauktos programos sudarė daugiau negu pusę konkrečiam sektoriui skirtų įsipareigojimų lėšų. Informacija buvo gauta iš įvairių šaltinių – daugiausia remiantis turimais dokumentais ir statistiniais duomenimis, pokalbiais ir seminarais su suinteresuotosiomis šalimis, taip pat išsamiais tyrimais, kuriuos atliko darbuotojų komanda.

Pagrindinės rekomendacijos vidaus rinkos srityje buvo šios:

- Programos turėtų būti pagrįstos tiek visos rinkos, tiek tikslinių rinkų analizėmis atsižvelgiant į jų dydį ir aiškiai nustatant siūlomos informavimo ir (arba) skatinimo kampanijos kiekybiškai įvertinamų tikslų hierarchiją.

- Turėtų būti nustatytas numatomas poveikis paklausai tiek bendru, tiek kiekvienos vartotojų grupės mastu pagal konkrečius rinkos ypatumus ir esamus išteklius, taip pat turėtų būti parengta tokio poveikio vertinimo programų įgyvendinimo metu ir po jų užbaigimo metodika vadovaujantis naujausiomis gairėmis.

- Reikėtų labiau paaiškinti Komisijos ir valstybių narių pareigas. Komisijos vykdomo programų galutinio patvirtinimo arba jų atmetimo procedūros turėtų būti geriau paaiškintos tiek valstybių narių kompetentingoms institucijoms, tiek potencialioms pasiūlymus teikiančioms organizacijoms.

- Turėtų būti tęsiama konkursų (kvietimų teikti pasiūlymus) praktika siekiant optimalaus sąnaudų ir naudos santykio remiantis nacionalinių rinkų standartais.

- Vykdant dideles programas arba kampanijas turėtų būti privalomi ex post ir laikotarpio vidurio arba einamieji vertinimai, ir tokių programų biudžeto dokumentuose turėtų būti įtraukta nuostata dėl vertinimų.

- Turėtų būti labiau skatinami: viena vertus, skirtingų valstybių narių bendrai finansuojamų programų, kita vertus, ES bendrai finansuojamų ir privačiojo sektoriaus programų sinergija ir papildomumas.

Pagrindinės rekomendacijos, susijusios su trečiosiomis šalimis:

- Bendrais ES skatinimo priemonių tikslais daugiausia dėmesio turėtų būti skirta tam, kad Europos gamintojai ir prekybos organizacijos galėtų eksportuoti į trečiąsias šalis.

- ES priemonėmis turėtų būti labiau padedama užtikrinti gamintojų ir programų sinergiją.

- Reikalingos tam tikros specifinės nuostatos naujokams remti.

- Planuojant programą ir skatinamuosius veiksmus turėtų būti labiau atsižvelgiama į besivystančių ir (arba) labai nutolusių rinkų ypatumus.

- Turėtų būti patobulinta bendra ES priemonių sistema, siekiant išvengti dviprasmybių, susijusių su geografinės kilmės vietos ir prekės ženklų minėjimu.

- Nustatant administracinius reikalavimus turėtų būti atsižvelgta į programoms taikomus suvaržymus.

III.D Vertinimas bendrai finansuojamų programų lygmeniu

III.D.1 Po 2006 m. pradėti taikyti vertinimo elementai

Pirmaisiais šios sistemos įgyvendinimo metais bendrai finansuojamos skatinimo programos buvo laikomos sėkmingomis vien dėl to, kad jos buvo įgyvendintos taip, kaip planuota pirminiame pasiūlyme: nebuvo reikalaujama jokio oficialaus vertinimo ir galiausiai vertinimo išlaidos (jei buvo atliekamas bet koks vertinimas) nebuvo finansuojamos.

Dėl to buvo imtasi kelių veiksmų:

2007 m. spalio mėn. nacionalinėms valdžios institucijoms buvo išplatintas dokumentas, kuriame išdėstytos programų vertinimo gairės – šis dokumentas skirtas pasiūlymus teikiančių organizacijų dėmesiui. Jame atsižvelgta į visas rekomendacijas – į tas, kurios buvo pateiktos atlikus sektoriaus auditą, ir į tas, kurias pateikė konsultantai. Vėliau dokumentas buvo perrašytas, ir su vertinimo nuostatomis susijusi dalis dabar yra įtraukta į aiškinimą dėl skatinimo programų, kurios iš dalies finansuojamos ES biudžeto lėšomis; šis aiškinimas yra pridėtas prie prašymo formos. Antra dalis, susijusi su pačiu vertinimu, pateikta Siūlomų žemės ūkio produktų skatinimo programų nagrinėjimo ir priėmimo procedūrų vadovo priede.

- Kad programos rezultatus būtų galima vertinti pasitelkus išorės įstaigą, buvo iš dalies pakeista pavyzdinė sutartis, kuria galėjo naudotis nacionalinės valdžios institucijos. Be to, programos vertinimui skirtas biudžetas padidintas nuo 3 iki 5 % (galutiniam vertinimui); tokiam vertinimui taip pat gali būti naudojamasi nepanaudotomis papildomų išlaidų biudžeto lėšomis.

III.D.2 Pirmasis programų poveikio vertinimas

Nuo 2008 m. programų poveikio vertinimas atliekamas programoms pasibaigus ir yra įtraukiamas į baigiamąsias ataskaitas, kurias nagrinėja už programų valdymą atsakingi asmenys. Atliekant tokį vertinimą naudojamasi rodikliais, kaip antai biudžeto vykdymo lygis arba įgyvendintos programos derėjimas su pasiūlymu. Į programas įtrauktos priemonės vis sėkmingiau taikomos. Iki šiol ataskaitas dažnai rengdavo pačios pasiūlymus teikiančios organizacijos. Nuo 2010 m. vertinimus vykdys nepriklausomos vertinimo įstaigos.

Geras įgyvendinant skatinimo programas sukurtų skatinamųjų priemonių kokybės ir jų teigiamo poveikio rodiklis yra tai, kad užbaigus daugelį programų pasiūlymą pateikusi organizacija teikia prašymą leisti savo lėšomis papildomai parengti įgyvendinti skirtų tokių priemonių.

III.E. Su Komisijos vykdomu tiesioginiu valdymu susijusios veiklos vertinimas

III.E.1 Aukšto lygmens misijos. Jų poveikio vertinimas

Aukšto lygmens prekybos misija į Indiją (2007 m. kovo mėn.)

Šia misija įvykdyta pirmoji iniciatyva atveriant Europos eksportuotojams duris į santykinai naują Indijos rinką ir kartu skleidžiant informaciją apie europietiškų produktų kokybę ir įvairovę. Vizitas buvo labai gerai nušviestas Indijos spaudoje (žiniasklaidos poveikio įvertis siekė 1,25 mln. EUR). Ypač daug dėmesio skirta Europai. Vizitas turėjo lemiamos reikšmės – Indija sumažino didžiulius importo muitus alkoholiui.

Skatinimo kampanija Kinijoje (2008 m. gegužės mėn.)

Žiniasklaidoje misijai skirtas dėmesys vertinamas 450 000 EUR; informacija apie misiją suteikta 25 000 000 gyventojų. ES stendą, kuris buvo kitų Europos šalių paviljonų viduryje, aplankė keli tūkstančiai lankytojų. 967 lankytojai paliko savo vizitines korteles, buvo užpildyta 1 127 anketų.

Skatinamasis renginys Keiptaune, Pietų Afrikoje (2008 m. rugsėjo mėn.)

Šis renginys pirmiausia buvo viešųjų ryšių darbas siekiant parodyti tiek Pietų Afrikos pareigūnams, tiek Europos eksportuotojams, kad ES remia jų pastangas siekiant patekti į naujas pasaulines rinkas.

Aukšto lygmens prekybos misija į Kiniją (2009 m. gegužės mėn.)

Europos delegacijos vizitą plačiai nušvietė žiniasklaida – žiniasklaidoje misijai skirtas dėmesys vertinamas 1 500 000 EUR, informacija apie misiją suteikta 49 600 000 gyventojų. ES stendą, kuris kaip ir praėjusiais metais buvo kitų Europos šalių paviljonų viduryje, aplankė keli tūkstančiai lankytojų.

Skatinamasis renginys Honkonge (2009 m. gegužės mėn.)

Seminare dalyvavo 50 dalyvių, o festivalyje – 200 dalyvių. Stendą aplankė apie 8 000 gyventojų. Šis įvykis nušviestas 7 spaudos straipsniuose, kurių vertė ir tiražas siekai yra atitinkamai 6 656 EUR ir 260 000 egzempliorių.

III.E.2 2006–2009 m. ekologinio ūkininkavimo skatinimo kampanijos vertinimas

Ekologiško maisto ir ekologinio ūkininkavimo skatinimo kampanijos rezultatai buvo labai geri. Nors palyginti su kai kuriomis didesnėmis nacionalinėmis arba privataus sektoriaus kampanijomis, šios kampanijos biudžetas buvo ribotas, kelioms atskiroms tikslinėms grupėms buvo pasiūlytos paprastos ir veiksmingos rinkodaros ir informavimo priemonės. Buvo parengtas ir išverstas 150 puslapių tekstas – pateikta informacija apie šį sektorių ir šis sektorius reklamuojamas įvairioms tikslinėms grupėms.

Atlikus vertinimą matyti, kad priemonės buvo priimtinos tikslinėms grupėms ir jos tomis priemonėmis pasinaudojo, ypač tose šalyse, kuriose šis sektorius yra mažiau išvystytas ir kuriuose yra mažiau nacionalinio lygmens iniciatyvų. Šia nauja medžiaga, kuri buvo parengta šiai kampanijai, naudojamasi įgyvendinant bendrai finansuojamas ekologiškų produktų skatinimo programas. Dėl to tos programos gali būti įgyvendinamos turint mažesnį biudžetą, nes joms nereikia finansuoti naujos reklaminės medžiagos kūrimo.

Statistiniai duomenys apie interneto svetainės lankytojų skaičių taip teikia daug vilčių. Ši svetainė jau tapo labiausiai lankoma visų AGRI GD subsvetainių serveryje Europa – per mėnesį joje apsilanko vidutiniškai 70 000–80 000 lankytojų ir pasinaudojama 15 000–30 000 dokumentų. 2008 m. per pirmus penkis mėnesius nuo kampanijos pradžios svetainėje užregistruota 186 991 apsilankymų ir tai buvo laikoma sėkme. 2009 m. svetainėje lankytasi 1 070 000 kartų (šis skaičius reiškia 63 % visų apsilankymų visoje AGRI GD svetainėje). Dėl pagrindinių paieškos programų įgijusi gerą reputaciją, ši svetainė tapo pagrindiniu atskaitos tašku visiems ieškantiems informacijos apie ekologišką maistą ir ekologinį ūkininkavimą.

IV. Bendros išvados

2006–2010 m. įvyko keletas pasikeitimų, susijusių su ES bendrai finansuojamų žemės ūkio produktų skatinimo programų sistema:

- Paprastinimas. Du tarybos reglamentai sujungti į vieną, taip pat du Komisijos reglamentai sujungti į vieną.

- Patobulinta Komisijos lygmeniu vykdoma naujų programų atrankos procedūra – priimtos gairės ir įdiegti kiekybiniai vertinimo metodai (vertinimo lentelė), taip pat pradėtos taikyti orientacinės įvairių programose numatytų veiksmų išlaidos.

- Patobulintas programų poveikio vertinimas, atliekamas programų įgyvendinimo etape ir jas užbaigus.

- Patikimas valdymas. Atitinkamai pagerėjo programų valdymas. Įgyvendinimo lygis (išlaidų / asignavimų santykis) sektoriuje gerokai padidėjo beveik iki 100 %.

- Pagaliau per ataskaitoje aptariamą laikotarpį skatinimo sistema taip pat buvo naudojamasi du kartus ištikusios krizės poveikiui sušvelninti: paukščių gripo atveju (2007 m.) ir pieno sektoriaus krizės atveju (2008 m.)

Šiuos patobulinimus patvirtino Audito Rūmai ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vidaus audito skyrius po atliktų auditų. Vis dėlto reikia atlikti kitus patobulinimus:

– Reikia toliau gerinti Komisijos departamentams siunčiamų programų kokybę. Šioje srityje bus naudingos jau priimtos ir atnaujintos gairės

- Taip pat reikia toliau gerinti valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomą programų atranką, priežiūrą ir auditą. Daugiau dėmesio reikia skirti konkursų procedūroms, taikomoms atrenkant vykdančiąsias organizacijas. Atsižvelgiant į tai, 9 straipsnio 2 dalies e punkte ir 12 straipsnio 2 dalyje pabrėžiami šių organizacijų techniniai ir finansiniai gebėjimai, kurie reikalingi norint užtikrinti, kad skatinimo veiksmai būtų įgyvendinti kuo veiksmingiau.

Dabartinė bendrai finansuojamų programų tvirtinimo procedūra yra labai sudėtinga. Programos vertinamos du kartus: valstybių narių ir ES lygmeniu. Visa atrankos procedūra trunka septynis mėnesius. Vis dėlto, kaip matyti iš šios ataskaitos 6 puslapyje pateiktos 3 lentelės, daugiau negu 50 % gautų programų pasiūlymų atmetama.

Dabartinė informavimo ir skatinimo politika bus persvarstyta tuo metu, kai vyks diskusija dėl BŽŪP reformos po 2013 m. Skatinimo priemonės ES gamintojams turėtų būti veiksminga priemonė kartu mėginant sumažinti jiems tenkančią administracinę naštą.

[1] 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008, OL L 3, 2008 1 5, p. 1.

[2] Dabartinėje ataskaitoje aptarti visi 2006 m.

[3] 2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 501/2008 (OL L 147, 2008 6 6, p. 3.

[4] Tarptautinė alyvuogių aliejaus taryba.

[5] Per didelis panaudojimas 2007 ir 2008 m. padengtas pervedant lėšas.

[6] SMART – konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, realus ir suplanuotas laiko atžvilgiu.