[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.11.17

COM(2010) 674 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Numeris 116 000. Europos karštoji pranešimų apie dingusius vaikus linija

TURINYS

Įžanga .... 3

1. Karštosios linijos 116 000 diegimo kliūtys 4

1.1. Veiksmai, reikalingi, kad karštoji linija 116 000 pradėtų veikti 4

1.2. Nustatytos problemos 4

1.2.1. Informacijos trūkumas 5

1.2.2. Karštosios linijos aptarnavimo išlaidos 5

1.2.3. Skambinimo karštąja linija išlaidos 6

2. Geriausia praktika 6

2.1.1. Informacijos trūkumas 6

2.1.2. Skyrimo procesas 6

2.1.3. Paslaugos teikimo išlaidos 7

2.1.4. Telekomunikacijų išlaidos 7

3. Bendri minimalūs kokybiškos paslaugos standartai 7

Išvados.. 8

ĮžANGA

Kiekvieną dieną visoje Europos Sąjungoje dingsta vaikai. Tačiau į ką dingusio vaiko tėvai turėtų kreiptis pagalbos? Vis daugiau europiečių gyvena, dirba ir keliauja kitose ES šalyse, taigi vis svarbiau, kad galimybės pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis nepriklausytų nuo vietinės informacijos žinojimo. Karštosios pranešimų apie dingusius vaikus linijos jau veikia keliose valstybėse narėse, tačiau telefono numeriai skiriasi.

2007 m. vasario 15 d. Komisija priėmė sprendimą[1], kuriuo valstybės narės įpareigojamos rezervuoti šešiaženklį telefono ryšio numerių, prasidedančių skaitmenimis 116, intervalą, socialinėms paslaugoms Europos Sąjungoje. 116 000 buvo pirmasis telefono numeris, kurį visos valstybės narės rezervavo karštajai pranešimų apie dingusius vaikus linijai. Tai buvo viena pirmųjų praktinių priemonių, priimtų pagal Komisijos komunikatą „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“[2]. Principu „tas pats numeris – ta pati paslauga“ siekiama užtikrinti, kad ta pati paslauga būtų siejama su tuo pačiu numeriu visoje Europos Sąjungoje. Esant vienodam karštosios linijos telefono numeriui į nelaimę patekę vaikai ir tėvai galės lengviau gauti pagalbą ne savo valstybėje narėje, pavyzdžiui, jeigu vaikas dingo šeimai atostogaujant.

2008 m. birželio mėn. Komisija paprašė valstybių narių[3] pateikti išsamius duomenis apie karštosios linijos 116 000 diegimą. Iš apklausos duomenų matyti, kad valstybės narės nepakankamai viešino informaciją apie šį numerį. Todėl vėluojama įdiegti karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją visoje ES. Peržiūrėtame telekomunikacijų teisės aktų rinkinyje, kuris priimtas 2009 m. lapkričio mėn., valstybės narės įpareigojamos[4] dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad karštoji linija pradėtų veikti. Valstybės narės šią nuostatą turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2011 m. gegužės 25 d. Komisija siekia užtikrinti, kad karštoji linija 116 000 visiškai veiktų visoje ES.

Praėjus daugiau negu trejiems metams nuo Komisijos sprendimo 2007/116/EB priėmimo padėtis toli gražu nėra patenkinama. Šiuo metu karštoji linija veikia tik 13 valstybių narių: Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje[5], Lenkijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Šiuo komunikatu siekiama dviejų tikslų. Viena vertus, Komisija dar kartą ragina valstybes nares prioritetine tvarka įdiegti karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją. Kita vertus, Komisija siekia užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų teikiama tokios pačios aukštos kokybės paslauga.

Todėl Komisija ketina valstybėms narėms, dar neįdiegusioms karštosios linijos, teikti praktinę paramą – nurodyti nustatytas problemas ir sudaryti sąlygas dalytis informacija apie geriausią praktiką.

Komunikatą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje nustatytos kliūtys, dėl kurių kyla sunkumų diegiant karštąją liniją tose valstybėse narėse, kuriose paslauga dar neteikiama. Antrame skyriuje nustatyta geriausia praktika ir sprendimai, skirti padėti atitinkamoms valstybėms narėms įveikti nustatytas kliūtis. Trečiame skirsnyje siūlomi bendri minimalūs standartai, kuriais užtikrinama kokybiška karštosios linijos paslauga.

KARšTOSIOS LINIJOS 116 000 DIEGIMO KLIūTYS

Veiksmai, reikalingi, kad karštoji linija 116 000 pradėtų veikti

Pagal Komisijos sprendimo 2007/116/EB (toliau – sprendimas) sąlygas valstybės narės turi rezervuoti numerį 116 000 karštajai pranešimų apie dingusius vaikus linijai. Užbaigusios pasirengimo etapą valstybės narės turi pranešti, kad numerį galima skirti , kad būtų galima teikti paraiškas dėl teisės naudoti šį numerį. Šiuos reikalavimus reikėjo įvykdyti iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Visos valstybės narės užbaigė šį etapą.

Tada valstybės narės turi skirti numerį organizacijai (pvz., NVO arba telekomunikacijų operatoriui). Kol kas šį etapą užbaigė tik 14 valstybių narių[6].

Atsižvelgdamos į šį įvertinimą valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad karštoji linija pradėtų visiškai veikti.

Nustatytos problemos

Ryšių komitetas, įsteigtas Direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, suteikia priemones valstybėms narėms pranešti Komisijai apie karštosios linijos diegimą.

2010 m. birželio 29 d. Komisija išsiuntė klausimyną valstybėms narėms ir daugiau nei 30 organizacijų, teikiančių socialines paslaugas 116 serijos numeriais[7]. Klausimynu siekta gauti informacijos apie i) išlaidas (bendras ir specifines su telekomunikacijomis susijusias išlaidas), ii) paslaugos finansavimą, iii) aptarnaujamų skambučių skaičių, iv) techninius aspektus ir v) kitus svarbius klausimus.

Remiantis surinkta informacija, atrodo, kad karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją vėluojama įdiegti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: informacijos trūkumo ir išlaidų.

Informacijos trūkumas

Keletas paslaugos teikėjų pranešė, kad dėl per menkos informacijos apie esamą rezervuotą numerį 116 000 karštajai pranešimų apie dingusius vaikus linijai varžomas arba lėtinamas skyrimo procesas. Ši išvada patvirtinta neseniai „Missing Children Europe“[8] atliktame tyrime, kuris bendrai finansuotas pagal programą „Daphne III“, ji taip pat matyti iš preliminarių tyrimo „ES priemonių, turinčių poveikį vaikų teisėms, poveikio vertinimas“[9] rezultatų.

Pasak respondentų, dėl informacijos trūkumo gauta mažiau potencialių paslaugos teikėjų paraiškų, nes jie nežinojo apie galimybę naudoti numerį. Potencialiems paslaugos teikėjams taip pat trūko informacijos apie tai, į kurią valdžios instituciją kreiptis dėl prašymo skirti numerį, ir apie tvarką, kurios reikėtų laikytis. Be to, jiems kilo sunkumų dėl per menko valstybių narių valdžios institucijų ir nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmų derinimo.

Dar viena nustatyta problema – nepakankamas plačiosios visuomenės informavimas apie karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją.

Karštosios linijos aptarnavimo išlaidos

Pasak paslaugos teikėjų, didžiausia problema aptarnaujant karštąją liniją yra išlaidos. Jie nurodė, kad finansavimas yra vienas iš veiksnių, trukdančių įdiegti ir aptarnauti karštąsias linijas.

Sprendime 116 000 paslauga apibūdinama taip: teikiant šią paslaugą a) priimami ir policijai nukreipiami skambučiai, kuriais pranešama apie dingusius vaikus; b) už dingusį vaiką atsakingiems asmenims teikiamos konsultacijos ir parama; c) teikiama pagalba atliekant tyrimą. Be to, pagal konkrečią su teise naudoti numerį 116 000 susijusią sąlygą, paslauga teikiama visą parą visomis savaitės dienomis visoje šalyje. Respondentai nurodė, kad šis reikalavimas reiškia, kad reikia turėti kompetentingų darbuotojų ir specifinių žinių, kurių negalima lengvai gauti samdant be užmokesčio dirbančius savanorius. Taip pat respondentai nurodė, kad paslauga turėtų būti teikiama ne tik atitinkamos valstybės narės kalba (į kitą valstybę narę vykstantys ES piliečiai dažnai nekalba tos valstybės narės kalba). Su kalbų mokymu susijusios išlaidos taip pat gali būti didelės.

Paslaugos teikėjai ne visada gali padengti karštųjų linijų personalo ir kitas administracines išlaidas. Kai kuriais atvejais paslaugos teikėjams gal tekti padengti ir telekomunikacijų išlaidas (manoma, kad tai sudaro apie 5 proc. viso biudžeto[10]).

Pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra: valstybės finansavimas, įmonių socialinės atsakomybės schemos ir privatieji fondai. Finansavimo susitarimai valstybėse narėse skiriasi.

Skambinimo karštąja linija išlaidos

Dauguma paslaugos teikėjų nurodė, kad karštosios linijos numeriu 116 000 ne visada gali prisiskambinti tarptinklinio mobiliojo ryšio vartotojai arba iš užsienio skambinantys asmenys (tarptautiniai skambučiai). Tai prieštarautų bendro numerio 116 000 tikslui, nes, pavyzdžiui, keliaujantys tėvai ir vaikai negalėtų iš savo mobiliųjų telefonų prisiskambinti karštąja linija.

Pagalbos linijų organizacijos arba remiantys telekomunikacijų operatoriai gali nenorėti (arba negalėti) padengti šių skambučių išlaidų. Kadangi linija 116 000 turi būti nemokama, skambučio išlaidas paprastai padengia skambučius priimantis paslaugos teikėjas. Tai gali būti sunku padaryti paslaugos teikėjams, turintiems labdaringos organizacijos statusą, nes su tarptinkliniu ryšiu susijusios ryšių išlaidos joms gali būti didelė našta.

Valstybės narės taiko skirtingas nemokamų numerių reguliavimo taisykles ir, jeigu numeris paskiriamas nemokamu, nebūtinai užtikrinama, kad visi asmenys iš tikrųjų gali juo nemokamai skambinti. Šiuo sprendimu nenustatomas įpareigojimas valstybėms narėms užtikrinti, kad skambučiai karštąja pranešimų apie dingusius vaikus linija būtų nemokami. Tuo tarpu pagalbos numeriams 112 taikomuose ES teisės aktuose reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad galutiniai vartotojai galėtų visais atvejais pagalbos tarnyboms skambinti nemokamai.

Pasak respondentų, dar viena problema, susijusi su mobiliojo ryšio vartotojais, keliaujančiais per arba į kitą valstybę narę, yra ta, kad nėra galiojančių susitarimų dėl tarptinklinio ryšio išlaidų padengimo.

GERIAUSIA PRAKTIKA

Remiantis Ryšių komiteto pastabomis, klausimyno rezultatais ir pagal programą „Daphne III“ finansuoto „Missing Children Europe“ atlikto tyrimo išvadomis matyti, kad keliose valstybėse yra gerosios praktikos pavyzdžių, kaip spręsti pagrindines problemas.

Informacijos trūkumas

2009 m. gegužės 25 d. „Missing Children Europe“ , pasinaudojusi pagalba pagal programą „Daphne III“, pradėjo plataus masto visuomenės informuotumo apie karštąją liniją didinimo kampaniją, kurios metu 10 valstybių narių platino plakatus, reklaminius lapelius ir apyrankes.

2009 m. Prancūzija pradėjo informacijos kampaniją, kurios metu išplatinta daugiau nei 50 000 plakatų ir imtasi bendrų veiksmų su policija ir žandarmerija .

Skyrimo procesas

Vengrijos valdžios institucijos surengė konferenciją su Vengrijos telekomunikacijų operatoriais dėl numerio 116 000 įtraukimo į Vengrijos telefonų numerių sistemą. Britanijos nacionalinė reguliavimo institucija paprašė Jungtinės Karalystės vyriausybės padėti atrinkti paslaugos teikėją, kuriam būtų skirta karštoji linija.

Kai kuriose šalyse nacionalinės reguliavimo institucijos dirba su Vidaus reikalų ministerija, siekdamos užtikrinti, kad karštajai linijai aptarnauti būtų atrinktas geriausias paslaugos teikėjas, ir tam naudoja specialių kriterijų sistemą ( Prancūzija ).

Paslaugos teikimo išlaidos

Vengrijoje bendros karštosios linijos išlaidos iš dalies padengiamos valstybės lėšomis pagal nacionalinę vaikų teisių apsaugos programą.

Portugalijoje paslaugos teikėjas sugebėjo gauti valstybės finansavimą visoms paslaugos teikimo išlaidoms.

Belgijoje paslaugos teikėjas gauna kasmet atnaujinamą dotaciją iš Nacionalinės loterijos organizacijos ir veikia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu.

Graikijos paslaugos teikėjas nedengia jokių išlaidų, nes jas visas padengia telekomunikacijų operatorius pagal įmonių socialinės atsakomybės programą.

Kai kurios valstybės narės (pvz., Belgija ir Prancūzija ) pavertė karštąją liniją pagalbos numeriu, tai yra, ankstesnę pagalbos liniją pervedė į karštąją liniją. Pagalbos linijos išlaidos padengiamos valstybės lėšomis ir paslauga teikiama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu.

Telekomunikacijų išlaidos

Portugalijos ir Rumunijos telekomunikacijų operatoriai sutiko padengti telefono ryšio išlaidas. Lenkijoje visi mobiliojo ryšio operatoriai sutiko neprašyti paslaugos teikėjo padengti telefono ryšio išlaidų. Todėl paslauga yra nemokama ir skambintojui, ir paslaugos teikėjui.

Vengrijoje paslaugos teikėjas sutiko derėtis dėl „komercinės kainos“, kuri apibrėžta kaip mažiausia kaina, kurią moka vidutinės įmonės klientas.

BENDRI MINIMALūS KOKYBIšKOS PASLAUGOS STANDARTAI

Karštajai linijai pradėjus veikti visose valstybėse narėse, svarbu užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų teikiama kokybiška paslauga, kad tėvai ir vaikai galėtų tikėtis vienodos pagalbos, kur bebūtų. Sprendime pabrėžiama, kad Europoje keliaujantys asmenys turėtų turėti galimybę naudotis tokia pačia paslauga, tačiau yra duomenų, kad veikiančių karštųjų linijų operatoriai asmenims, kurie skambina ieškodami pagalbos dingus vaikui, teikia skirtingas paslaugas.

Be šiame sprendime ir kituose taikytinuose teisės aktuose, pavyzdžiui, duomenų apsaugos taisyklėse, nustatytų reikalavimų (paslauga turi būti teikiama visą parą visomis savaitės dienomis visoje šalyje), galima nustatyti nemažai kitų minimalių standartų, kuriais užtikrinama kokybiška paslauga, be to, remiantis kelių valstybių narių patirtimi, jau aiškėja geriausia praktika.

- Paslauga turi būti teikiama valstybės narės kalba ir bent jau anglų kalba.

Pavyzdžiui, Rumunijoje paslauga taip pat teikiama prancūzų, anglų ir ispanų kalbomis. Graikijoje paslauga taip pat teikiama anglų kalba.

- Paslaugos teikėjo darbuotojai turi būti parengti atlikti jiems paskirtas užduotis, taip pat konkrečiai parengti dirbti su vaikais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir subrendimą.

Tiksliniai mokymai operatoriams rengiami Rumunijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje , kur personalas dažniausiai yra socialiniai darbuotojai ir psichologai. Karštosios linijos operatoriams rengiami mokymai apie tvarkos taisykles ir apie tai, kaip atsakyti į skambučius ir reaguoti į skambinančiojo emocijas, pavyzdžiui, pyktį ir paniką.

- Tarpvalstybinės bylos turi būti perduotos atitinkamoms institucijoms.

- Užbaigus bylą, atitinkamais atvejais, turi būti imtasi tolesnių veiksmų.

Nors oficialiai nenustatyta, tačiau Belgijos paslaugos teikėjas atskirais atvejais toliau telefonu padeda nukreipti vaiką ir (arba) šeimą į kitas tarnybas ar organizacijas, galinčias jiems suteikti papildomą pagalbą.

- Paslaugos teikėjas ir nacionalinės vykdymo užtikrinimo ir (arba) teisminės institucijos turi pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą.

Tokie paslaugos teikėjo ir nacionalinių vykdymo užtikrinimo ir (arba) teisminių institucijų susitarimai pasirašyti Rumunijoje , Ispanijoje , Prancūzijoje , Portugalijoje ir Belgijoje .

IšVADOS

Telekomunikacijų reformai skirtuose teisės aktuose Komisijai suteikiami įgaliojimai imtis techninių įgyvendinimo priemonių ir užtikrinti, kad 116 serijos numeriai, visų pirma karštosios pranešimų apie dingusius vaikus linijos numeris 116 000, būtų veiksmingai įdiegti. Tačiau minėtos priemonės priimamos nepažeidžiant šių paslaugų organizavimo ir nedaro jam įtakos, kadangi šių paslaugų organizavimas priklauso išskirtinei valstybių narių kompetencijai.

Komisija toliau teiks paramą valstybėms narėms, kad šios greitai įdiegtų visiškai veikiančias karštąsias pranešimų apie dingusius vaikus linijas. Todėl Komisija, naudodamasi Ryšių komitetu, toliau stebės ir vertins padėtį.

Taip pat Komisija kasmet rengs aukšto lygio susitikimus su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kol karštoji linija nepradės veikti visose valstybėse narėse. Šių susitikimų tikslas bus didinti suvokimą, sudaryti galimybes dalytis informacija apie geriausią praktiką ir nustatyti praktines priemones siekiant užtikrinti, kad karštoji pranešimų apie dingusius vaikus linija pradėtų veikti ir teiktų aukštos kokybės paslaugas visose valstybėse narėse. Šie susitikimai bus rengiami kasmet apie gegužės 25 d. siekiant pažymėti Tarptautinę dingusių vaikų dieną ir parodyti solidarumą su dingusiais vaikais ir jų šeimomis.

Komisija įsipareigojusi užtikrinti, kad karštoji pranešimų apie dingusius vaikus linija visiškai veiktų visoje ES, ir toliau atidžiai stebės nacionaliniu lygmeniu daromą pažangą. Jei per tinkamą laiką nebus padaryta tolesnė pažanga, Komisija svarstys galimybę pateikti teisės akto pasiūlymą, siekdama užtikrinti, kad iš tikrųjų pakaktų vieno skambučio ir visi vaikai bei tėvai galėtų gauti pagalbą bet kur Europos Sąjungoje.

PRIEDAS

116 000 diegimo padėtis |

Valstybė narė | 116 000 | 116 000 |

Skirtas | Veikia |

Austrija |

Belgija | X | X |

Bulgarija |

Kipras |

Čekija |

Danija | X | X |

Estija |

Suomija |

Prancūzija | X | X |

Vokietija |

Graikija | X | X |

Vengrija | X | X |

Airija |

Italija | X | X |

Latvija |

Lietuva |

Liuksemburgas |

Malta | X |

Nyderlandai | X | X |

Lenkija | X | X |

Portugalija | X | X |

Rumunija | X | X |

Slovakija | X | X |

Slovėnija |

Ispanija | X | X |

Švedija |

Jungtinė Karalystė | X | X[11] |

[1] 2007 m. vasario 15 d. Komisijos sprendimas 2007/116/EB dėl nacionalinio skaitmenimis 116 prasidedančio numerių intervalo rezervavimo suderintų socialinių paslaugų suderintiems numeriams (OL L 49, 2009 2 17, p. 30–33) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2009/884/EB. Daugiau informacijos taip pat ˛r. http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/current/pan_european/index_en.htm.

[2] 2006 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatas, COM(2006) 367 galutinis, „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“. Žr. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2006:0367:FIN:LT:PDF.

[3] Ryšių komitetas įsteigtas Direktyva 2002/21/EB. Per šį komitetą valstybės narės praneša Komisijai, kaip diegia karštąją liniją. Ryšių komitetas, COCOMM 08-06 ir COCOMM 08-18,http://circa.europa.eu/Public/irc/infso/cocom1/library?l=/public_documents_2008.

[4] Universaliųjų paslaugų direktyvos (Direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB) 27a straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės propaguoja skaitmenimis 116 prasidedančius telefono ryšio numerių intervalo specialius numerius; skatina teikti paslaugas, kurioms tokie numeriai yra rezervuoti, savo teritorijoje; užtikrina, kad neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams būtų suteikiama kiek įmanoma geresnė prieiga naudotis paslaugomis ir kad piliečiai būtų pakankamai informuoti apie teikiamas paslaugas ir naudojimąsi jomis. Be bendrai visiems 116 telefono ryšio numerių serijos numeriams taikomų priemonių valstybės narės imasi visų įmanomų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad piliečiams būtų suteikta prieiga naudotis paslauga, kuri skirta pranešti apie dingusius vaikus pagalbos telefono linija. Šios telefono linijos numeris yra 116 000. OL L 337/11, 2009 12 18.

[5] Jungtinėje Karalystėje karštoji linija veikia iš dalies.

[6] Belgija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

[7] Ryšių komitetas COCOMM10-30, 2010 m. spalio 14 d. Ataskaita pateikta adresu http://circa.europa.eu/Public/irc/infso/cocom1/library?l=/public_documents_2010.

[8] „Missing Children Europe“ yra Europos dingusių ir seksualiai išnaudojamų vaikų federacija. Ji yra vienijanti organizacija, atstovaujanti 24 nevyriausybinėms organizacijoms 16 ES valstybių narių ir Šveicarijoje.

[9] Lietuvos viešosios politikos analizės ir vertinimo centras Komisijos užsakymu atlieka „ES priemonių, turinčių poveikį vaiko teisėms, poveikio vertinimą siekiant įvertinti vaiko teisių apsaugos ir skatinimo ES lygį“. Galutinė ataskaita buspaskelbtahttp://ec.europa.eu/justice/policies/children/policies_children_intro_en.htm.

[10] Šaltinis: Ryšių komitetas COCOMM10-30, 2010 m. spalio 14 d.

[11] Iš dalies veikia.